Įmonės verslo rizika

ĮVADAS
Įkūręs įmonę, verslininkas vienoje vietoje sukoncentruoja darbo priemones, materialinius, žmogiškuosius ir kitus išteklius, reikalingus tam tikriems gaminiams pagaminti ar paslaugoms teikti. Tolimesni verslininko veiksmai turi būti nukreipti kuo efektyvesniam darbo priemonių ir visų rūšių išteklių panaudojimui, kas suprantama kaip įmonės veiklos organizavimas.
Įmonės veikla susideda iš atskirų operacijų, kurios vykdomos tam tikra tvarka. Jos visos nukreiptos įmonės tikslams pasiekti. Kiekvienas verslininkas eikvoja laiką ir pinigus organizuodamas nuosavą verslą, tikėdamasis gauti naudos ar pelno.
Tačiau kuriant ar turint verslą egzistuoja galimybė tiek gaauti pelną, tiek prarasti pinigus, juk nėra verslo be rizikos.

Verslo rizikos klausimas aktualus tiek valstybės, tiek atskiro verslo subjekto atžvilgiu. Valstybės pastangos verslo rizikos mažinimui yra susijusios su verslo cikliškumu. Verslo subjekto atžvilgiu, rizikos valdymas tiesiogiai susijęs su apsisprendimu, kiek ir kaip rizikuoti. Rizikos valdymo procesas paprastai yra skirtas rizikos ir pelningumo optimizavimui pagal atskiro verslo subjekto prisiimtą rizikos lygį.

Efektyvi rizikos analizė sudaro galimybes pasiruošti numatomiems nepalankiems įvykiams ir minimizuoti tikėtinus nuostolius pasirenkant tam tikrus rizikos mažinimo būdus. Verslo riizikos mažinimo būdo pasirinkimas priklauso nuo situacijos ir, žinoma, nuo asmens, priimančio sprendimus.
Todėl yra būtina numatyti ne tik rizikos veiksnius, bet ir tai kokių priemonių imsitės rizikai sumažinti ar netgi visiškai pašalinti.
Riziką galima apibrėžti kaip pelno gavimo neapibrėžtumą.
Šio da

arbo tikslai ir uždaviniai:
 Verslo rizika – kas ji?
 Kokios yra verslo rizikos rūšys ir kokie veiksniai?
 Kaip sumažinti riziką?
 Įmonės „Megrame“ verslo rizika ir jos veiksniai;

1. VERSLO RIZIKOS SAMPRATA IR JOS RŪŠYS

Verslo rizika – tai potencialiai galimų nuostolių tikimybė, palyginus su planuotu variantu. Verslo plane identifikuojami pagrindiniai rizikos veiksniai, galintys įtakoti projekto sėkmę ir bendrąją įmonės veiklą.
Verslo rizika – tai ūkinė veikla gresiant ekonomikos nuosmukiui. Rizikos sąlygomis verslo įmonė gali netekti dalies ar net visų savo išteklių, negauti laukiamų pajamų bei patirti papildomų išlaidų.
Daugelis autorių rizikos sąvoka sieja tik su nuostoliais.
V. Bagdonas riziką supranta kaip galimybę patirti kokį tai negerą įvykį, grėsmę patirti nuostolį.
Panašiai šią sąvoką apibrėžia ir V. Lisauskas, teigdamas, kad rizika – tai nuostolių atsiradimo tikimybė.

Verslo riziką sąlygoją įvairūs veiksniai. Pagrindiniai yrra šie:
 Rinkos dalyvių pasirinkimas ūkinei veiklai, t.y. negarantuota, kad iš daugelio galimybių verslininkas pasirinko geriausią variantą;
 Verslo paslaptis bei ribota informacija rinkoje;
 Nuolatiniai rinkos paklausos, pasiūlos ir kainų svyravimai;
 Sparti rinkos dinamika ir greitai senstanti informacija;
 Kūrybinis, novatoriškas verslo pobūdis;
Verslas rinkos sąlygomis – tai pasirinkimas. Prekių gamintojai bei tiekėjai laisvai
pasirenka ką, kiek ir kaip gaminti, kur, kada ir kokia kaina parduoti produktus ir prekes ar paslaugas. Prekių pirkėjai pasirenka ką, kiek, kur, kada ir už kokia kainą pirkti. Darbdaviai pasirenka darbuotojus, darbuotojai tą ar kitą da

arbą. Netinkamai pasirinkus verslo objektą, galima patirti nuostolių, todėl verslo rizika priklauso nuo pasirinkimo rinkoje –kiek šis pasirinkima sėkmingas ar nesėkmingas.

Verslui būdinga veiklos paslaptis, kuri ir yra vienas verslo principų. Verslininkai slepia savo sumanymus nuo konkurentų. Todėl užsiimant ūkine veikla dažnai tenka priimti sprendimus turint tik dalinę informaciją apie padėtį rinkoje. Dėl verslo paslapties konkurentų elgsena negali iš anksto gana tiksliai būti žinoma, dėl to ir atsiranda verslo rizika.
Rinkoje nuolat keičiasi prekių paklausa, pasiūla, kainos, prekių tiekėjų ir prekių sudėtis. Tie pokyčiai nėra iš anksto žinomi, nors rinka ir yra tiriama įvairiomis priemonėmis. Dėl šių nuolatinių rinkos pokyčių atsiranda verslo rizika įmonėje.

Verslas yra novatoriška, kūrybinė veikla. Aktyvūs, sumanūs verslininkai kelia ir realizuoja drąsias, originalias idėjas, kurių įgyvendinimo rezultatai iš anksto nežinomi, arba bent jau ne taip tiksliai.

Šiuos visus veiksnius galima sugrupuoti sąlyginai į mikroekonominius ir makroekonominius (1 lentelė).
1 lentelė
RIZIKOS PRIGIMTIS RIZIKOS PRIEŽASTYS
Makropriežastys Investicijų rizika
Politinių jėgų pokyčiai Nacionalizacija, sandorių peržiūrėjimas, atsisakymas
Kariniai konfliktai Ekspropriacija
Socialiniai konfliktai Nuosavybės nuostoliai
Naujos tarptautinės sąjungos Praradimas prekių, pinigų, nuosavybės
Infliacija Gyvenimo lygio nuosmukis
Mikropriežastys Rentabilumo rizika
Rinkos sąlygų pokyčiai Konkurencinis pranašumas
Ekonomikos nestabilumas Konjunktūros pablogėjimas
Politiniai interesai Diskriminaciniai mokesčiai
Vietinio verslo interesai Barjerai, draudimai

Rizika – tai potencialiai galimi laukiamų rezultatų pokyčiai. Priimti sprendimą tiksliai nežinant jo rezultatų ir pasekmių. Priklauso nuo neapibrėžtumo lygio.
Rizika gali būti susieta su teigiamais ir neigiamais rezultatais.
Vertinant riziką reikia išskirti dvi jos pr

rasmes (puses):
1. objektyvioji – pavojai, netikrumas, neapibrėžtumas – pavojai, kurie slypi pačioje ekonomikoje ir dėl kurių galima patirti nuostolius;
2. subjektyvioji – susijusi su individais (savininkais, vadovais, specialistais);
Individus galima suskaidyti į grupes:
 antipatiją jaučia verslo rizikai – vengia rizikos;
 abejinguosius – nejautrūs pokyčiams, jiems nesvarbu, per daug pasitiki informacija;
 teikiantys pirmenybę rizikai – prisiima riziką, megsta rizikuoti, siekia aukštesnių rezultatų;
Verslo rizika yra klasifikuojama iį 2 grupes – grynąją ir spekuliatyviąją.
Grynoji – egzistuoja tada, kai yra tikimybė patirti nuostolius, bet nėra pelno tikimybės;
Spekuliatyvioji – egzistuoja esant tokiai pat nuostolių tikimybei -50% laimi, 50% pralaimi;
Dažnai rizika turi ir gynojo ir spekuliatyvaus požymių, todėl jas yra sunku atskirti vieną nuo kitos.
Šiuo metu Lietuvoje galima išskirti keturias verslo rizikos rūšis:
 krimonologinė rizika – didėja kylnat nusikalstamumo bangai, teisėsaugos organams nesugebant kontroliuoti organizuoto nusikalstamumo, valdzios struktūrų korupcijos;
 politinė rizika – juk nėra garantijos, kad politiniai įvykiai ir Vyriausybė spasikeitimai neturės įtakos įstatymams, kurie savo ruožtu atsilieps verslui;
 Finansinė rizika – padidėja kilus skandalams finansų rinkoje ir prasidėjus bankrotų bangai. Be to daug įtakos turi ir inflaicija. Ji yra skirtoma į – kreditinę, valiutinę, palūkanų ir refinansavimo;
 Komercinė rizika – yra tada, kai įtakos turi visi tyrs minėti veiksniai, prekių įvežimo ir šivežimo taisyklių kaita, prastoka komunikacijų, transporto sistema, nėra kontraktų teisės, kintanti mokesčių sistema ir kiti veiksniai.

Potenciali rizika, kaip veiksmo, įvykio ar atsitikimo neįspėjamumas, lydima galimais nuostoliais arba nauda, gali būti įvairiai klasifikuojama. Rizikos an
nalizę tikslinga pradėti nuo rizikos šaltinių ir priežasčių aiškinimo. Čia svarbu nustatyti, kokie rizikos šaltiniai vyrauja tam tikrame versle ir sukaupti dėmesį šios rūšies rizikos analizei.
Pagal atsiradimo šaltinį galima santykinai išskirti:
 riziką, susijusią su ūkine – ekonomine veikla (gamybinė, komercinė ir pan.);
 riziką, kurią sukelia gamtos veiksniai, pvz. stichinės nelaimės;
 riziką, kurią sukelia politiniai veiksniai (politinė).
Pagal rizikos atsiradimo priežastį tikslinga išskirti riziką, kuri yra pasekmė:
 rinkos neapibrėžtumo;
 nenusakomos ūkinės veiklos partnerių elgsenos;
 informacijos stokos.

Pagrindinės verslo rizikos rūšys yra: investicinė, gamybinė, komercinė ir financinė:
 gamybinė rizika atsiranda pačiame prekių gamybos procese;
 komercinė rizika yra susijusi su prekių ir paslaugų judėjimu vidaus ir užsienio rinkose, konjunktūros pokyčiais;
 finansinė rizika susijusi su valiutos kursu, palūkanų normos, akcijų kurso pokyčiais ir t.t.;
 investicinė rizika susijusi su kapitalo investavimu;
 politinė ir juridinė rizika aprėpia vyriausybės makroekonomikos ir socialinės politikos, biudžeto, mokesčių, investicijų teisinius pokyčius ir pan.

Yra ir kitokių rizikos klasifikavimo variantų. Dėl glaudžios ūkinės veiklos dalyvių sąveikos verslo rizika, pasireiškianti visose ūkinės veiklos sferose, gali persikelti į kitas ir viena rizikos rūšis peraugti į kitą. Verslo rizikai būdinga grandininė reakcija, kuri mažina ūkinės veiklos efektyvumą ir saugumą.

Bendrai, bet kurią riziką, lemia informacijos stoka arba jos klaidingumas. Pagal turimą informaciją, priimami ir valdymo sprendimai, nuo kurių priklauso ir rizikos pasekmės. Todėl kiekvienu atveju reikia galimus tokius atvejus analizuoti, būti pasirengusiems dirbti bet kuriomis ekonominėmis sąlygomis nuo to priklauso ir verslo sėkmė.
2. VERSLO RIZIKOS APIBŪDINIMAS IR ĮVERTINIMAS

Išvystytos rinkos sąlygomis kiekvienas verslas patiria didesnę ar mažesnę riziką. Nė viena įmonė nėra garantuota, kad jos veikla visą laiką bus tęstina, kad jos paslaugos nuolat turės paklausą, kad dėl paklausos svyravimų reikės keisti veiklos apimtį, atleisti darbuotojus, daryti papil¬domas išlaidas ir pan. Įmonės vadovai, siekdami didesnio pelno, imasi rizikingos veiklos, o nenorintys rizikuoti dažniausiai merdi arba, neišlaikę konkurencijos, bankrutuoja. Todėl įmonių vadovai turi mokėti įvertinti savo verslo riziką, žinoti jos ribas ir neperžengti jų, kad nepatirtų ban¬kroto.
Rizika – tai tam tikri nuostoliai, susidarę nepasiekus užsibrėžto tiks¬lo.
Įvairūs autoriai pateikia įvairius rizikos apibrėžimus, nurodydami jai būdingiausius bruožus. V.Kovaliov nurodo, kad užsibrėžtas tikslas dažniausiai nepasiekiamas dėl prognozuojamo rezultato ne¬apibrėžtumo ir subjektyvumo. Jis taip pat pažymi, kad riziką galima ver¬tinti kaip pajamų variantiškumą, kuris atsiranda valdant tam tikrą turtą.
Dažnai rizika apibrėžiama kaip šansas kažko netekti (padaryti nuos¬tolius, išlaidas), ir šis apibrėžimas tinka neigiama termino reikšme. Tačiau tikslesnis apibrėžimas bus, jeigu sakysime, kad rizika – neužtikrintumo sinonimas. Neužtikrintumas finansiniuose reikaluose iš išorės nėra ne¬gatyvus: geresnių negu tikimasi rezultatų pasiekimo šansas lygus bloges¬nių negu tikimasi rezultatų pasiekimo šansui. Bet investitoriai retai yra “artimi lošėjai”, todėl beveik visuomet jie geriau sutinka iškeisti di¬delio pelno (arba didelių išlaidų) šansą į mažesnio pelno (mažesnių išlaidų)!. Atsimintina, pavyzdžiui, kad akcijos kaina labai priklauso nuo investitorių supratimo apie įmonės plėtotę, jos patikimumą, prog¬nozuojamą pelną ir dividendus.
Kai rizika yra sutapatinama su neužtikrintumu, iš to logiškai išplau¬kia, kad ji yra priklausoma nuo laiko: neužtikrintumas visuomet didėja kuo tolesnei ateičiai mes planuojame atlikti tam tikrus veiksmus ar pri¬imti sprendimus. Pavyzdžiui, mes dažniausiai visiškai pasitikime ver¬tindami kito mėnesio infliaciją, tačiau, norint prognozuoti kitų metų infliaciją reikia atlikti tam tikrą analizę, sukaupti daugiau informaci¬jos. Manoma, kad ateinančių 5-10 metų laikotarpis yra “apgaubtas tam¬sa”, egzistuoja bendras neužtikrintumas, t.y. rizika.
Žmogui paprastai sunku numatyti būsimų įvykių eigą. Skiriama daugiau dėmesio tiems tikimybiniams įvykiams, su kuriais dažniau susiduriama, o kitais, retesniais, domimasi mažiau. Kai kurie vadybininkai neteisingai supranta bei interpretuoja riziką. Tai rodo jų samprotavimas:
 aš galiu visiškai išvengti rizikos;
 blogi rizikingų situacijų rezultatai yra blogų sprendimų pasekmė;
 kiekvienas žmogus nepriklausomai nuo situacijos linkęs arba rizikuoti, arba išvengti rizikos.
Tai klaidingi samprotavimai. Daugelio vadybininkų stereotipiniai rizikos vertinimai remiasi gyvenimišku patyrimu.
Praktikoje daugelis neapibrėžtų įvykių neprognozuojami ir ne¬kontroliuojami. Todėl, netgi esant geriems sprendimams, galima patirtį nuostolius. Visiškai išvengti rizikos negalima, nes, siekiant išvengti vienos rizikingos situacijos, galima patekti į kitą ir pan. Netgi absoliutus neveikimas susietas su praleistų galimybių rizika.
Galima būtų skirti tokias įmonės rizikos fazes:
 Verslo tyrimo fazė -tai komercinio pralaimėjimo rizika, nes galima negauti užsakymų arba jų gali nepakakti ir pan.;
 Gamybos fazės yra skiriamos dvi rizikos:
o Gaminio rizika, nes gali būti panaikintas užsakymas, pirkėjas gali atsisakyti pirkti gaminius, tuomet reikės panaikinti sutartį;
o Ekonominė rizika, nes ji susijusi su infliacija, kainų padidėjimu. Vienas iš būdų išvengti šios rizikos yra sutartyse numatomos apsisaugojimo priemonės, pvz., sutartyje turėtų būti parodyta galutinė kaina, atsižvelgiant į infliacijos lygį šalyje ir pan;
 Mokėjimo fazės rizika atsiranda tada, kai klientas gali nesumokėti arba bankrutuoti;
 Konvertavimo rizika atsiranda dėl pinigų vertės kitimo;
Mokėjimo ir konvertavimo rizikos sudaro finansinę riziką.
Kiekvienas vadybininkas turi žinoti, kokia rizika dominuoja ir kokios galimos pasekmes. Tenka pažymėti, kad rizikos supratimas labai individualus. Ryžtas rizikuoti dažniausiai priklauso nuo ankstesnių sprendimų.
Kadangi šiuolaikinė rinkos aplinka neįmanoma be rizikos, tai yra sutinkamos ir išskiriamos šios pagrindinės verslo rizikos rūšys:
 Rinkos rizika – susijusi su galimu rinkos procentinių atlygių svyravimu kaip nacionalinio piniginio vieneto taip ir užsienio valiutos;
 Gamybinė rizika – susijusi su firmos galimu savo įsipareigojimų numatytų kontraktuose neįvykdymu;
 Investavimo rizika – susijusi su galimu investicinio – finansinio portfelio nuvertėjimu, kuris sudarytas iš nuosavų ir įsigytų vertybinių popierių;
 Finansinė rizika – susijusi su įmonės galimu finansinių įsipareigojimų neįvykdymu investitoriui, finansavusiam firmos veiklą ar paskolinusiam;
Norint sumažinti riziką, reikia ją valdyti.
Praktikoje svarbu ne tik įvertinti riziką, mokėti ją valdyti, bet ir siekti ją sumažinti. Rizikos laipsnio sumažinimas – tai rizikos tikimybės bei nuostolių ap¬imties sumažinimas. Dažniausiai taikomi tokie projektų ar sprendimų bei visos veiklos rizikos sumažinimo būdai:
 Rizikos paskirtymas trap projekto dalyvių;
 Rizikos draudimas;
 Lėšų rezervavimas nenumetytoms išlaidoms;
Svarbus verslo rizikos mažinimo veiksnys – veiklos analizė. Verslininkas, siekiantis sumažinti savo veiklos riziką, turi pats arba pasamdęs specialistus nagrinėti ne tik savo, bet ir pagrindinių rinkos partnerių ūkinės veiklos riziką.

Rizikos analizė apima rizikos numatymą ir jos poveikio projakto kaštams įvertinimą. Analizės tikslas – potencialiems partneriams suteikti reikiamą informaciją, kuri padėtų apsispręsti dėl dalyvavimo projekte. Rizikos analizėje naudojama rizikos identifikavimo metu gauta informacija, projaktų kaštų įvertinimai bei darbų atlikimo grafikai ir terminai.

Rizikos analizė yra viena svarbiausių rizikos valdymo funkcijų. Tai nukrypimų nuo laukiamų rezultatų paieška ir nustatymas.
Rizikos analizė padeda:
 nustatyti grąžos ir dabartinės grynosios vertės jautrumą tam tikroms pagrindinėms prielaidoms;
 nustatyti pagrindinius neapibrėžtumo veiksnius, t.y. tuos rodiklius, nuo kurių priklauso projekto sėkmė ar žlugimas;
 apskaičiuoti projekto galimų geriausių ir blogiausių rezultatų ribas, kad galima būtų numatyti, koks sprendimas galėtų turėti katastrofiškų padarinių;
 geriau suvokti pavojus ir tarpusavio sąveiką;
 rasti būdų kaip išvengti rizikos ir ją mažinti naudojantis apsaugos metodais.
 Atliekant rizikos analizę, reikia laikytis šių principų:
 rizikos pasekoje atsirandantys nuostoliai nėra susiję, t.y. vieni nuostoliai negali būti kitų nuostolių priežastimi (turima omenyje vieno veiksnio analizė, nors apskritai rizikai būdinga grandininė reakcija);
 maksimalus nuostolių dydis negali būti didesnis už ūkinio subjekto turimą turtą;

Rizikos analizės pradiniame etape yra identifikuojami vidiniai ir išoriniai veiksniai, kurie apsprendžia tam tikros rūšies nuostolių tikimybę. Verslo rizikos analizė pradedama kokybine projekto analize. Kokybinės analizės pagrindinis uždavinys yra orientuotas į potencialių rizikos rūšių identifikavimą. Jis apima potencialių rizikos veiksnių, jų kitimo priežasčių išsiaiškinimą. Tuo tarpu analizė baigiama kiekybine analize, kuri apima gilesnę rizikos analizę ir yra skirta atskirų rizikos rūšių bei viso planuojamo projekto rizikos laipsniui nustatyti.

Rizikos veiksnio įtakos laipsnį apibūdina jo pasekoje atsirandančio nuostolio dydis. Tokiu būdu išsiaiškinami esmingiausi pagal dydį ir atsiradimo tikimybę nuostoliai. Nuostolių dydis, palyginti su tam tikra pasirinkimo baze, parodo rizikos laipsnį. Rizikos laipsniui įvertinti baze gali būti bendrieji kaštai, laukiamos pajamos, laikiamas pelna ir kt.
Pagrindiniai rizikos analizės metodai ar būdai yra šie:
 Išlaidų tikslingumas;
 Ekspertų įvertinimas;
 Analitinis;
 Analoginis;
3. VERSLO RIZIKOS MAŽINIMO BŪDAI
3.1. RIZIKOS PASKIRSTYMAS TARP PROJEKTO DALYVIŲ

Dažniausiai tarpi¬ninkams perduodamos netiesioginės veiklos funkcijos, dėl ku¬rių vykdymo jie prisiima riziką. Pavyzdžiu gali būti prekybos tarpininkams perduodamos tiekimo funkcijos.
3.2. RIZIKOS DRAUDIMAS

Dėl išskirtinės reikšmės jį išskiriame į atskirą gru¬pę. Firmai sudarius sutartį su draudimo kompanija, pastarajai perduodama ir dalis rizikos dėl galimų nuostolių, netekimų, pavojų. Išsivysčiusiose užsienio šalyse yra gerai išvystyta draudimo rinka, ir firmos tuo plačiai naudojasi, drausdamos turtą, išteklius, įmones, kreditus, netgi valiutinių lėšų nuvertė¬jimą dėl valiutų kurso svyravimų ir pan.. Dėl to sumažėja neti¬kėti nuostoliai. Draudimo procese perskirstomos lėšos tarp draudimo fondą formuojančių dalyvių: dengiant nuostolius vienam ar keliems draudėjams, nuostoliai paskirstomi visiems draudimo operacijų dalyviams.
3.3. LĖŠŲ REZERVAVIMAS NENUMATOMOMS IŠLAIDOMS

Nuostolių kompensavimui gali būti panaudotos tos pačios verslo subjekto specialiai tam tikros lėšos, pvz. įmonė tam gali sukaupti specialų fondą. Savidrauda apibrėžiama kaip specialaus rezervinio fondo sudarymą ir nuostolių padengimą nuosavo apyvartinio turto sąskaita, – tai rizikos finansavimo sistema, kurios pagalba žemės ūkio subjektas gali apsidrausti kaupdamas lėšas nuostoklių kompensavimui, vietoj to, kad įsigytų draudimo polisą draudimo įmonėje. Kai įmonė negauna pajamų dėl tam tikrų veiksnių neigiamos įtakos, ji dažnai pritrūksta pinigų gamybos ciklo atnaujinimui.
4. VERSLO RIZIKA IR JOS ĮVERTINIMAS
ĮMONĖJE UAB „MEGRAME“
4.1. TRUMPA ĮMONĖS UAB „MEGRAME“ CHARAKTERISTIKA

UAB “MEGRAME” įkurta 1992 m. kovo mėn. 26 d.
Bendrovė, pirmoji Lietuvoje pradėjusi gaminti plastikinius langus, ir šiandien yra viena pagrindinių langų gamintojų Lietuvoje. Ne kartą MEGRAME produktai pažymėti geriausio Lietuvos METŲ GAMINIO diplomais.
1997 m. įsteigtos dukterinės įmonės VAKARŲ MEGRAME ir PIETŲ MEGRAME. Net penkiolikoje Lietuvos miestų šiandien jau galima rasti bendrovės atstovus.
Jau antrąjį veiklos dešimtmetį pradėjusi įmonė gali pasiūlyti platų savo kokybiškų produktų ir paslaugų asortimentą. Bendrovės veiklos sritis – plastikinių langų ir durų gamyba, montavimas.
MEGRAME produkcija gaminama moderniai įrengtuose cechuose, taikant naujausias gamybos technologijas. Gamybos technologinės linijos nuolat tobulinamos, įdiegiant pažangiausias technologijos naujoves. 2002 m. buvo paleista viena moderniausių Europoje LISEC lakštinio stiklo pjaustymo linija, kuri optimizuoja, pjausto, šlifuoja net 6×3.21 m dydžio stiklo lakštus.

Lyginat su pirmaisiais MEGRAME veiklos metais, išaugo ne tik gamybos apimtys, bet ir siūlomų paslaugų bei produktų asortimentas.

Plečiantis gamybai, buvo kuriamos dukterinės firmos, steigiamos atstovybės įvairiuose Lietuvos miestuose. Gamyba nuo projektavimo iki montažo sukoncentruota vienose rankose.
Kuriantis dukterinėms įmonėms ir nuolat augant gamybos apimtims augo ir darbuotojų skaičius. Dauguma MEGRAME darbuotojų yra labai aukštos kvalifikacijos specialistai, stažavęsi analogiškose Vokietijos firmose. MEGRAME ir jos dukterinės įmonės eksportuoja savo produkciją į Vakarų Europos šalis, Rytų Europos valstybes, Latviją, Estiją, Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą.

4.2. VERSLO RIZIKA IR JOS VEIKSNIAI ĮMONĖJE

Kaip ir bet kurią kitą įmonę, įmonę taip pat veiks daugybė veiksnių. Tie veiksniai bus tiek priklausantys, tiek nepriklausantys nuo vadovo. UAB „Megrame“ veiklą veiks ekonominė padėtis šalyje.
Sakykime, kad išaugtų prekių kainos, automatiškai pabrangintų veikloje naudojamos žaliavas, kad padengtų sąnaudas ir duotų pelną. Bet ar sutiks tada vartotojai pirkti prekes ar paslaugomis už tokią kainą.? Ar jų skaičius nesumažės? O jei sumažėtų, tai kiek?
Šiuo atveju tikslinga manyti, kad veikla šiek tiek nukentėtų. Iš vienos pusės aišku, kad jei keliamos kainos, tai keliami ir atlyginimai, bet reikia įvertinti ir psichologinį momentą, kad keliant kainas žmonės piktinasi vyriausybės poelgiu ir ignoruoja atlyginimų pakėlimą, jaučiasi nuskriausti ir dalis jų atsisako teikiamų paslaugų.
Taigi dėl šios priežasties manoma, kad būtų prarasta ne daug klientų. Kur kas daugiau klientų prarastume jei mieste bankrutuotų bent keletas stambių gamyklų ir atsirastų daugiau bedarbių, kurie aišku tikrai atsisakys šių prekių. Bet šių ekonominių veiksnių numatyti negalima ir tenka pasikliauti prognozėmis, kurias tenka daryti vertinant dabartinę ekonominę padėtį šalyje.
Derėtų įvertinti pasiūlą ir paklausą. Kol kas tiek paklausa, tiek pasiūla yra stabilios ir priklauso tik nuo sezono. Pasiūlai didėjant bedarbių skaičiui turėtų padidėti. Taigi numatoma didesnė konkurencija, tačiau neįmanoma numatyti, kokia dalis konkurentų išsilaikys rinkoje.
Paklausa, kaip minėta, didžiausia gegužės- spalio mėn. Paklausa galėtų pasikeisti tik tuomet, jei žmonės pradėtų ieškoti ir naudotis alternatyviais sprendimais. Tačiau aišku, kad juos domina ir alternatyvi, t.y. prieinamiausia kaina.
Mnao manymu, kad padarius apklausą jos rezultatai būtų tokie:
 Iš 100 apklaustų žmonių net 90  rinktūsi šią produkciją;
 Likusieji 10 mano, kad visai geri yra turimi langai ir tereikia juos kokybiškai užsandarinti;
Taigi iš karto galime daryti išvadą, kad 90 rinktųsi alternatyvius sprendimus ir naudotųsi mūsų paslaugomis, todėl įvertinus įmonės rinkos riziką matome, kad įmonės paklausa yra pakankamai didelė, bet reikiėtų neužmiršti ir to, kad bet kuri kita konkuruojanti įmonė, gali į rinką paleisti tokią pat kokybišką produkciją, mažesnėmis kainomis. Todėl čia reikia įvertinti rinkos sąlygos, ko, kiek ir už kokią kainą gaminti ir pateikti pirkėjams, kad paklausa būtų didelė.
Mes ištyrėme dabar egzistuojančių ir kokybiškų langų bei durų gamyba užsiimančių firmų produkcijos kainas ir padarėme išvadas:
 Kitų konkurentų kainos yra didesnės nei mūsų teikiamos produkcijos;
 Nors konkurentų kainos ir didesnės, bet jie negali užtikrinti kokybiškumo;
 Padėtis pasikeistų tik tuo atveju, jei atsirastų konkurentas – gamintojas, kuris savo produkciją pateiktų už žymiai mažesnę kainą, bet tai, mano nuomone, kol kas neįmanoma, nes kas yra kokybiška, tas turi ir atitinkamą kainą.
 Nebent būtų sukurta kokia nors nauja gaminimo technologija, bet ir tuo atveju daugelis ko gero rinktųsi tai, kas yra jiems gerai žinoma ir patikrinta, nei rizikuotų savo pinigais bandydami kažką nauja;
Aišku visos potencialios rinkos aprėpti neįmanoma, tiek dėl konkurencijos, tiek dėl firmos pajėgumo. Nes yra ir kitų stambių įmonių kaip pavyzdžiui UAN „Fauga“, UAB „Jukunda“, UAB „Hey“, UAB „Sabonio klubas ir partneriai“. Kaip minėta pretenduodami bent į 1/3 šios rinkos jau galėtume išsilaikyti ir gauti pakankamą pelną.
Tai pat įvertintas ir geografinis kriterijus. Manoma, kad dėl šios paslaugos tikrai niekas nevažiuos iš kitų miestų, nes kiekviename iš jų, be abejo, kas nors teikia tokią paslaugą.
Demografinis kriterijus padėjo sugrupuoti gyventojus pagal žmonių pajamas, išsilavinimą, amžių. Yra tikrai žinoma , kad vaikai šios produkcijos tikrai nepirks. Be to tai darys daugiausia vidutinių pajamų, arba didesnes pajamas gaunantys, žmonės.
Taip pat yra žinoma ir tai, kad ši paslauga nedomina ir jokio išsilavinimo neturinčių žmonių, arba tų, kurių išsilavinimas žemas- jie net nesuvokia, ką duoda ši paslauga ir jiems tai net neaktualu, nes tai dažniausia asocialūs žmonės.
Įvertinant konkurentus , remtasi iš konkurentų darbuotojų, klientų, tiekėjų apklausos metu gautais duomenimis. Savo dydžiu konkurentai yra lygiaverčiai. Kol kas jų atliekamų paslaugų kokybė yra sąlyginai panaši, nes jie naudoja panašias medžiagas ir technologiją. Tačiau mūsų turimais duomenimis nepakankamai dėmesio skiria kokybei. Skirtingai nei konkurentai, mes taiksime ilgesnį garantinį aptarnavimą.
Konkurentai-0.5 metų, mūsų firma-1 arba 2 metams. Konkurentai teikia nuolaidas tik pensininkams, o mes tai taikysime visiems gyventojams prieš metines šventes, taip pat nuolaidomis galės naudotis ir invalidai bei pensininkai. Mūsų firma bus įkurta gerai žinomoje gatvėje J. Tumo – Viažganto, kur nėra gausu firmų, todėl galėsime pasidaryti gerai dėmesį atkreipiančią iškabos tipo reklamą ir taip atkreipti didesnį praeinančių ar pravažiuojančių žmonių dėmesį. To neturi kai kurie mūsų konkurentai.
Taip pat reikėtų įveretinti ir šio verslo finansinę riziką. Kadangi įmonė norėdama plėsti savo veiklą visoje Lietuvoje atidaro daug naujų dukterinių įmonių, tai joms įkurti yra reikalingi nemaži pinigai. Į šiuos prjektus yra inevstuojami pinigai, kurios paskolos forma dažniausiai suteikia bankas. Įmonė gaudama paskola įsipareigoja bankui tam tikrais įmonės turto kriterijais, t.y užstatydama įmonę dalinai arba visą ir sudarydama tam tikrą sutartį, kurią privaloma vykdyti. Šios sutarties nevykdymas sukelia didelę finansinę riziką prarasti įmonę arba privesti ją prie bankroto ribos, todėl imam paskolą arba altiekant kokį nors veiksmą, susijusį su įmoėns finansavimu ar skolinimu, reikia gerai įvertinti finansinę riziką, kad įmonė nežlugtų. Kadangi UAB „Megrame“ turi labai dukterinių įmonių įkūrusi ir vis dar plečia savo galimybes visoje Lietuvoje, mano nuomone jai finansinė rizika negresia. Atvirkčiai kitu atveju padidėjus įmonės pasiūlai ir sumažėjus paklausai, gali įvykti taip, akd ji nebegalės vykdyti savo įsipareigojimų – dėl ne pelno, tokiu atveju įmonė bankrutuos. Todėl plėsdama savo veikla ji privalo apgavoti ar tame mieste, kaime ar rajone gyventojų paklausa siūlomai produkcijai apdidės ar ne, nes nuo to ir priklauso ar atsiras finansinės rizikos veiksniai.
Kadangi įmonė eksportuoja savo produkciją į Vakarų Europos šalis, Rytų Europos valstybes, Latviją, Estiją, Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą, įmonei gali grėsti komercinė rizika, nes nustojus eksportuoti į kai kurias šalis, įmonės pasiūla padidės ir nebus galima gaminti naujos produkcijos, kol pagaminti nepateks vartotojui „į rankas“.

Gamybinė rizika gresia tik tuo atveju, jei paklausa sumažės įmonės resursai padidės, tada ji turės sumažinti gaminamos produkcijos kiekį, kad ji be reikalo neužsistovėtų sandėliuose.

IŠVADOS
Taigi, rizika yra nuolatinė bet kurios žmogaus veiklos, taip pat ir ekonominės bei finansinės, dalis. Galima iš anksto priimti sprendimus, mažinančius riziką, tačiau jos išvengti neįmanoma. Be to, rizika skatina ūkinę bei finansinę veiklą, o įmonės paprastai kartais būna linkusios labiau rizikuoti, o kartais stengiasi elgtis atsargiai.

Išskiriamos šios verslo rizikos rūšys:
 Rinkos rizika;
 Gamybinė rizika;
 Investavimo rizika;
 Finansinė rizika;
Verslo rizika – tai įmonės nesugebėjimas kompensuoti pajamomis savo ūkinės gamybinės veiklos išlaidų.

Verslo rizika – tai gamybinės komercinės veiklos dalyvavimas gresiant ekonominiam pavojui (žalai). Kitaip tariant, rizikos sąlygomis verslo įmonė gali netekti dalies arba netgi visų savo išteklių (kapitalo), negauti laukiamų pajamų bei patirti papildomas išlaidas vykdydama gamybinę komercinę veiklą.

Verslas visada daugiau ar mažiau susijęs su galimu nepasisekimu, t.y. rizika. Todėl verslininkas neturi vengti rizikos, bet išmokti ją jausti, siekti ją sumažinti, įvertinti jos laipsnį ir neperžengti leistinų rizikos ribų.

UAB „Megrame“įmonėje atsiradus nuostolių, t.y. susidarius ne pelnui, sumažėjus siūlomos ir gaminamos produkcijos paklausai gamybos rizika.

Visos gresiančios verslo rizikos UAB „Megrame“ rūšys priklauso nuo nuo vartotojų, t.y. nuo rinkos paklausos. Didėjant paklausai įmonė galės didinti produkcijos gamybą, plėsti veiklą, investuoti kuo daugaiu pinigį į šį verslą, pirkti įvairius vertybinius popierius ir akcijas, plėsti produkcijos asortimentą ir t.t.

Kitokiu atveju, jei paklausa sumažėtų įmonėje atsiranda bet kokia rizikos grėsmė.

NAUDOTA LITERATŪRA:
1. Z. Gineitienė, D. Korsakaitė. Verslas.- Vilnius; Rosma, 2003;
2. Verslo finansų pagrindai.- Kaunas: Technologija, 1999;
3. N. Pelanienė. Firmos verslo planas.- Vilnius, 1997;
4. A. Garškienė. Verslo planavimas.- Vilnius, 1997;
5. V. Bagdonas. Verslo rizika.- Vilnius, 1996;
6. V. Lisauskas. Finansinių atskaitų rizika.- Kaunas: Technologija, 1999;
7. Šiuolaikinių ekonomikos terminų enciklopedinis žodynas.- Vilnius, 1991;
8. www.svv.lt

Leave a Comment