TURINYS
Įvadas …………………………………………………………………………………………………………………… 2Įmonė , jos susikurymas, valdymo forma…………………………………………………………………………………3Aplinkos dinamiškumas, tikslai………………………………………………………………………………………… 5AB “GAMINTOJAS” valdžios pasidalijimas, koordinacija………………………………………………………………8.Personalo administravimas, komunikacija ……………………………….……………………………………………… 9Bendravimas………………………………………………………………………………………………………………11Kontrolė, SWOT analizė………………………………………………………………………………………………….13Išvados ……………………………………………………………………………………………………………………16Literatūros sąrašas ………………………………………………………………………………………………………. 17ĮVADASŠio darbo tikslas yra susipažinti su įmonės veikla, jos pobūdžiu, bei pritaikyti Vilniaus Universitete pritaikytas teorines žinias. Darbo subjektas – gamybinė įmonė AB„GAMINTOFAS“ (pavadinimas pakeistas), kuri, koncentruojasi į žemes ūkui skirtos produkcijos gamybą, buitinės chemijos, bei, transportavimo paslaugų tiekimą. Ji, kaip ir kiekviena įmonė turi savo vidinę struktūrą, susidedančią iš išteklių, vadovų prioritetų ir vidinės organizacijos bei yra supama išorės aplinkos, susidedančios iš pramonės šakos aplinkos ir makro aplinkos. Pranašumas prieš kitus, įgytas dėl patogios geografinės vietos (žemų atlyginimų, kvalifikuotos darbo jėgos, priėjimo prie didelės rinkos, galimybės naudotis išvystyta infrastruktūra ir pan.) bei dėl sukurtos palankios vesrlui įmonės vadovų asmeninių ryšių sistemos (pavyzdžiui, geri santykiai su banku) ir geros reputacijos (garsus prekybinis ženklas, išvystytas produkcijos realizacijos tinklas ir pan.). Pranašumo dėl patogios geografinės vietos nenagrinėsime įmonės vidinės analizės rėmuose, nes tai nėra kontroliuojama pačios įmonės, todėl pagal priimtą klaABikaciją – tai jau išorinis veiksnys. Nors išorinės aplinkos subjektai be abejonės įtakoja visą organizaciją ir jos narius. Toliau nagrinėsime AB “GAMYNTOJAS” vidinę aplinką, veiksnius įtakojančius ją, valdymo struktūrą ir kitus pagrindinius organizacijos ypatumus. Šiame darbe aprašomi pagrindiniai AB “GAMINTOJAS” darbo principai. Čia nepateikiama tiksli finansinė informacija, o parodomas tik pats įmonės veikimo principas. Nepaisant to, ši informacija neturėtų būti viešai platinama.Įmonė , jos susikurymas, valdymo forma.Bazinė AB “GAMINTOJAS” įmonė susikurė 1963 metais, tuometinės TSRS ir Maskvos sprendimu. 1990 Lietuvai emus rimtai mastyti apie rinkos ekonomika, ir kapitalistine verslo forma įmonė reorganizavoasi. Ji buvo privatizuota, nuostolingai dirbantis padaliniai buvo likviduoti, pakeiciant jų veiklos produkta į kitu įmoniu paslaugas. Taip pat buvo uzsiinta ir kitomis verslo sferomis, kaip draudimas, investicinio fondo kurimas, pinigu unijos isteigimas ir t.t.
Visi sie veiksmai buvo suplanuoti teisingai numatant ateities pokycius. Dabar imone sekmingai funfkcionuoja, vis pleciasi ir didina savo pelna tiek vietos, tiek ir uzsenio rinkose. AB pardavimai 1999-2000 m. natūrine išraiška padidėjo 1,2 karto, o vertine beveik 1,3 karto,1. AB “GAMINTOJAS” 1999-2000 m.pardavimai.
Kartu su įmone pasikeite bei išsipletė ir AB”GAMINTOJAS” valdžios struktūra. Dabar ji atrodo taip: AB “PAVADINIMAS” valdymo struktūra turi šiuos valdymo organus:akcininkų susirinkimas;direktorių taryba;administracija.Akcininkų susirinkimas – aukščiausias bendrovės valdymo organas. Jis renka bendrovės direktorių tarybą. Direktorių tarybos nariais galibūti tiek akcininkai, tiek nesusiję su bendrove asmenys. Tarybos nariai vykdo strateginio vadovavimo bendrovei funkciją. Todėl ją dažniausiai sudaro kompetetingi įvairių sričių specialistai ir kai kurie bendrovės akcininkai turintys daugiausiai jos akcijų. Direktorių tarybos nariams atlyginimas nemokamas, tačiau jie gali gauti premijas iš pelno (tantjemas) už metinius bendrovės darbo rezultatus (aišku, jeigu bendrovė sėkmingai dirbo). Praktiškai direktorių tarybos pajamos yra gana didelės, palyginti su bendrovės darbuotojų pajamomis. Ir tai natūralu, nes nuo direktorių tarybos narių aktyvumo ir dalykinių savybių daug priklauso bendrovės veiklos rezultatai. Direktirių taryba yra kolegialus organas. Visi jos nariai turi lygias teises priimant sprendimus. Direktorių taryba iš savo tarpo arba iš šalies skiria (samdo) bendrovės administraciją – vykdomąjį bendrovės valdymo organą. Bendrovės prezidentas be specialių įgaliojimų veikia bendrovės vardu, atstovauja jai teisme, arbitraže ir trečiųjų teisme, pasirašo visas sutartis, susitarimus ir t.t. Bendrovės kadru skiriaus direktorius savo nuožiūra formuoja jos personalą, pasirašydamas su kiekvienu darbuotoju darbo sutartį. Akcininkų susirinkimas yra aukščiausias akcinės bendrovės valdymo organas. Kadangi akcininkai yra kolektyviniai bendrovės turto savininkai, tai akcininkų susirinkimas sprendžia svarbiausius jų nuosavybę liečiančius klausimus. Akcininkų susirinkimas priima sprendimus dėl akcinio kapitalo didinimo ar mažinimo, skiria ir atleidžia bendrovės valdymo organų narius, tvirtina bendrovės metinį balansą ir pelno paskirstymo schemą, keičia ir papildo bendrovės įstatus, sprendžia bendrovės reorganizavimo ar likvidavimo bei kitus bendrovės veiklos klausimus.
Aplinkos dinamiškumas, tykslai
Norėdama sėkmingai plėtoti savo veiklą, įmonė privalo disponuoti tam tikrais finansiniais ištekliais. Paprastai tai būna lėšos iš pačios įmonės ūkinės veiklos, bankų suteiktos paskolos, obligacijų išleidimas bei kitais būdais gautos lėšos. AB veiklos pobūdis nereikalauja didelių finansinių išteklių, nes gamybos procesą finansuoja patys gamintojai. Tikėtina, kad esant reikalui, įmonės galėtų gauti ilgalaikius kreditus iš vietiniu ir užsienio komercinių bankų dėl geros reputacijos. Įmonės finansiniai rodikliai nuosekliai gerėja. Į sukauptų unikalių privalumų kategoriją įeina įmonės dydžio, prekybinio vardo, patentų teikiami pranašumai prieš konkurentus bei kiti veiksniai, nebūdingi pastariesiems, tačiau sąlygojantys sėkmingą įmonės veiklą. Svarbus įmonės gebėjimas pasinaudoti įvardintais pranašumais. AB atveju laikytini integruoti, išoriškai nusistovėję santykiai, grindžiami abipuse nauda, kontrole ir įtaka su produkcijos gamintojais, apsirūpinančiais gamybos žaliavomis. Atsižvelgiant į jau pateiktą kompanijos apibūdinimą toliau ją vertinant vert…ės grandinės požiūriu, tenka konstatuoti, kad analizuojama įmonė visiškai nekontroliuoja pirmojo grandinės veiklos elemento – apsirūpinimo žaliavomis, nes tai yra gamintojų prerogatyva bei priklauso nuo objektyvių veiksnių. Antrasis elementas – gamyba yra stipriai įtakojamas, priklausomai nuo pardavimo sąlygų, produkcijos logistika yra daugiau ar mažiau įtakojama, o visi kiti pagrindinės ir pagalbinės veiklos elementai daugiau ar mažiau kontroliuojami. Atsižvelgiant į ekonominius bei finansinius rodiklius, prekės rinkos strategijoje, pagal Bostono Konsultacinės Grupės Matricą (žr. 2 paveikslą), AB užima „Klaustuko“ vietą. „Klaustukas“ – tai įžengimas į naujus rinkos segmentus arba net naujas rinkas išlaikant esantį produkcijos asortimentą arba jį tobulinant/ keičiant. Esant plėtimuisi geografiniu požiūriu į naujas rinkas, dažniausiai reikalinga prekės adaptacija. Šiuo atveju įmonei taip pat labai svarbus rinkų ir jų įvaldymo būdo pasirinkimo procesas bei jį sąlygojantys kriterijai. Žynoma nereikia pamiršti ir gresmių kilančiu iš tarptautinė rinkos, o ir konkurentus reik visada teisingai įvertinti. Tad įvikus nenumatytiems veiksmams įmonė taip pat gali atsidurti ir “Šuns” pozicijoje. Taigi reikia pastoviai analizuoti aplinka ir daryti atitinkamus atoveiksmius.
35 % Rinkos dalis didellė Rinkos dalis maza „Žvaigždė“ ( vieningumas, skverbimasis) „Klaustukas“ (prekės kūrimas, plėtra) „Pinigų karvė“ (rinkos plėtra) „Šuo“ (diversifikacija) Rinkos augimas spartus
10%
Rinkos augimas lėtas
2 paveikslas. Bostono Konsultacinės Grupės Matrica.
„Žvaigždė“: Vieningumas (konsolidacija) – veiklos būdo keitimas, nekeičiant produktų ir rinkų. Išskiriama konsolidacija augančioje rinkoje (norėdama išlaikyti rinkos dalį organizacija siekia augti kartu su rinka), rinkoje brandos stadijoje (siekiama išlaikyti padėtį rinkoje akcentuojant kokybės veiksnį, stiprinant marketingo operacijas arba gerinant kaštų struktūrą), mažėjančioje rinkoje (reikalingi ypatingi pakitimai, pavyzdžiui, sutarčių peržiūrėjimas, siekiant sumažinti kaštus) ir rinkoje, esančioje pereinamojoje stadijoje iš brandos į mažėjimą (siūloma įgyvendinti pjūties strategiją, t.y. siekis gauti maksimalią naudą pasinaudojant sitpria dabartine padėtimi). Skverbimasis į rinką – tai siekis gerinti padėtį rinkoje, vykdant apgalvotą strategiją, t.y. gerinant kokybę, didinant produktyvumą, stiprinant marketingo operacijas ir pan. Paprasčiausia tai įgyvendinti augančiose rinkose, beveik neįmanoma. „Klaustukas“:Prekės kūrimas ir plėtra – tai žingsnis, kai įmonė nusprendžia, kad konsolidacija su esančiu gaminių asortimentu nėra perspektyvi ir siekia pakeisti esančius gaminius ar sukurti naujus, remdamasi sukaupta patirtimi ir žiniomis. „Šuo”:Skverbimasis šiuo atveju tai palaipsnis, lygiagrečiai vykdomas gaminamos produkcijos ir jos rinkų atsisakymas. Išskiriama susieta diversifikacija, t.y. galutinis tikslas naujų prekių sukūrimas ir rinkų įvaldymas tos pačios pramonės šakos rėmuose, pavyzdžiui, vertikali arba horizontali integracija ir nesusijusi diversifikacija, kai uždirbtos lėšos ir sukaupta patirtis panaudojami skverbimuisi į visiškai naujas pramonės šakas. “Pinigų karvė”:Sukaupta patirtis ir stipri materialinė bazė leidzia uzimti didziaja rinkos dali ir tuo pačiu ilgam ažkirsti kelia naujų gamintojų atejimui į rinką. Sikeiant užtikrinti maksimalų dermės laipsnį ir esant pakankamam analizuojamos organizacijos potencialui, nuolat tiriami pirkėjų poreikiai įvairiose rinkose, o analizės re…zultatai AB produkcijos plėtros centro pagalba perkeliami į gamybą. Maksimaliai glaudaus bendravimo su klientais užtikrinimui ir maksimaliai greito jų poreikio tenkinimui yra plečiamas antrinių kompanijų tinklas įvairiose regionuose.AB “GAMINTOJAS” valdžios pasidalijimas, koordinacija
Valdymas – tai organizacijos narių darbo planavimas, organizavimas, vadovavimas ir kontrolė. Planavimas – tikslų formulavimo bei jų įgyvendinimo tinkamas tikslų eigos planavimo procesas. Organizavimas – dviejų ar daugiau žmonių įtraukimas dirbti kartu tam tikroje struktūroje siekiant konkretaus tikslo ar tikslų visumos. Vadovavimas – grupės ar visos organizacijos narių veiklos nukreipimas, įtakos darymas siekiant atliktibūtinas užduotis. Kontrolė – procesas užtikrinantis, kad reali veikla atitiktų planuojamąją.Įmonės vidinės struktūros įvertinimas yra geras informacinis pagrindas įmonės strategijos, t. y. priemonių maksimaliam tikslų įgyvendinimui ilgalaikiame laikotarpyje nustatymui. AB “GAMINTOJAS” vadovaujama demokratiškais metodais. Įmonės valdybą sudaro prezidentas ir trys viceprezidentai. Formaliai trys viceprezidentai nėra vienas kitam pavaldūs. Viceprezidentas marketingui atsako už komercijos skyriaus ir produkcijos plėtros centro darbą; Viceprezidentui gamybai ir paslaugoms pavaldūs gamybos skyrius ir kokybės inspekcijos tarnyba;Viceprezidentui finansams ir administracijai – buhalterija bei personalo ir santykių su visuomene skyrius. Teoriškai valdymo lygiai ir vadovo darbo sritys yra skirstomi į: 1) aukščiausio lygio vadovai – tai maža vykdomosios valdžios grupė nustatanti tikslus, vystyti srtategiją ir formuoti veiklos politiką. 2) vidurinio lygio vadovai – tai didelė vadovų grupė atsakinga už strategijos ir politikos įgyvendinimą bei veiklų koordinaciją. 3) žemiausio lygio vadovai – įvertina ir koordinuoja veiklą. Jie užtikrina, kad yra pasirinktas reikiamas darbuotojų skaičius ir darbai atliekami pagal nustatytus kaštus ir kokybės standartus. Vadovai taip pat skirstomi į linijinius ir funkcinius.Linijiniai vadovai – atsakingi už tam tikrą sudėtingą vienetą. Maža kompanija gali turėti tik vieną linijinį vadovą, tačiau didelė kompanija gali turėti kelis linijinius vadovus ir kiekvienas jų vadovauja sąlygiškai savarankiškam vienetui. AB “GAMYNTOJAS” turi vieną linijinį vadovą – generalinį direktorių, kuriam atskaitingi: gen. dir. pavaduotojas logistikai, gen. dir. pavaduotojas finansams, gen. dir. pavaduotojas pardavimams ir gen. dir. pavaduotojas kokybės kontrolei ir gamybai.Funkciniai vadovai – atsakingi tik už vieną funkcinę sritį. Pavyzdžiui: gamybą, marketingą, finansus.Personalo administravimas, komunikacija Administruoti – reiškia valdyti, tvarkyti, nesigilinant į dalyko esmę, biurokratiškai. A.Foyal (1841-1925) vertinamas kaip klasikinės vadybos mokyklos įkūrėjas, nes jis ne tik pirmasis tyrinėjo vadovų elgesį, bet ir pirmasis susitemino darbą. Administravimo principai pagal Foyal: 1) darbo pasidalijimas;2) įgaliojimas ir atsakomybė;3) drausmė;4) tvarkymo vieningumas;5) vadovavimo vieningumas; 6) atskiro intereso pajungimas; 7) atlyginimas už darbą; 8) centralizacija;9) hierarchija;10) tvarka;11) teisingumas;12) personalo pastovumas;13) iniciatyva;14) personalo vienybė. Tuo tarpu Max Webber (1864-1920 m.), vokiečių sociologas, suformulavo biurokratinę teoriją. Joje griežtai nustatytos hierarchijos vadovas pagal griežtai nustatytas taisykles ir valdžios liniją. Jo manymu didelėje organizacijoje yra biurokratinė valdžia. Biurokratija ir hierarchija taip pat vadinamas toks formalus strūkturizuotas procesas organizacijoje kai einantnuo viršaus į apačią, griežtai reglamentuotas pavaldumas ir priklausomybės laisvė. Weber‘io pateiktas biurokratinio valdymo modelis žymiai paspartino tokių kaip Fond kompanijų formavimąsi. Tačiau ir suteikė galimybę naujam demokratinio valdymo metodui vystytis. Vienas svarbiausių aspektų organizacijos vidinėje aplinkoje yra žmogiškieji ištekliai. Žmogiškieji ištekliai – tai visi dirbantys įmonėje individai su savo patirtimi, žiniomis, įsitikinimais ir vertybėmis. Šiuo metu AB dirba 60 žmonių. Juos galima įvertinti įvairiai. Pavyzdžiui, J.A.Stoner ir E.Freeman siūlo žmogiškųjų išteklių įvertinimui taikyti C4 modelį, pagal kurį AB administravimas bei darbuotojų atranka yra tokia:1) kompetencija: visi be išimties įmonės darbuotojai yra profesionalai plačiąja prasme, baigę atitinkamus mokslus Islandijoje ar užsienyje ir praėję griežtą atranką;2) formalus bei neformalus darbuotojų įsipareigojimas įmonei: su įmonės administracija visi darbuotojai yra pasirašę darbo sutartis ir tai yra tam tikrasgarantas. Kita vertus, aukštas AB kaip darbdavio statusas, aukštesni nei vidutiniai atlyginimai, kai kurių darbuotojų grupių atlyginimų susiejimas su darbo rezultatais bei galimybė padaryti karjerą iš vienos pusės ir pamažu didėjantis nedarbas, iš kitos pusės, verčia darbuotojus „prisirišti“ prie įmonės;3) suderinamumas: pagrindinė AB darbuotojų kolektyvo dalis – santykinai jauni, t.y. 30-45 metų žmonės, pritariantys įmonės vadovų tikslams paversti AB “GAMINTOJAS” tvirtai įsitvirtinusia įmonę vietos ir užsienio rinkose ir tam negailintys nei laiko, nei jėgų. Kita vertus, dėl demokratiško ir lankstaus kompanijos valdymo būdo, visi darbuotojai turi galimybę pareikšti savo nuomonę valdymo ir plėtros klausimais, į kurią atsižvelgiama esant daugumos pritarimui;4) efektyvumas kaštų požiūriu: AB darbuotojų apmokėjimo sistema yra gana paprasta: valdybos nariams nustatyti fiksuoti atlyginimai bei premijos, susietos su įmonės gautu pelnu, komercijos darbuotojams nustatyta fiksuoto atlyginimo dalis bei pridedama procento dalis nuo atliktų pardavimų vertės, visi kiti darbuotojai gauna fiksuotus atlyginimus. Minėta atlyginimų politika skatina darbuotojus efektyviai dirbti bei, kita vertus, nežlugdo įmonės dėl santykinai nedidelio darbuotojų skaičiaus bei nedidelės pardavimų apimties. Išanalizavus pastaruosius punktus tenka pažymėti, kad darbuotojų motyvaciją apsprendžia vadovų prioritetai. Vadovų prioritetai – tai vadovų įsivaizduojama įmonės vieta tarp kitų panašaus profilio įmonių. Organizacijai vadovaujama demokratiškais metodais.BendravimasValdymas pačioje įmonėje yra pagrįstas bendravimu. Pasikeitus politinei sistemai Lietuvoje, daug svarbesnį veidmenį įgavo žmonių bendravimas. Šios bendrovės valdymo organai suprato, kad bendravimas daro didelę darbo rezultatams todėl jie pritaikė savo įmonėje tokį valdymo būdą, kuris buvo pagrįstas būtent bendravimu. Valdymo objektas yra žmogus ar jų grupė, kurie tarpusavyje bendrauja, siekdami įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Žmonių valdymas – tai niekas kitas, kaip jų nuteikimas darbui, ir vienintelis būdas tai pasiekti yra bendravimas. Bendravimas yra pasikeitimo informacija procesas, kuris padeda vieniems kitus suprasti. Pasikeitimas informacija gali vykti žodžiais, idėjomis, jausmais ir kitokiomis, neverbalinėmis priemonėmis. Pats ryškiausias bendravimo elementas – idėjos. Žmonių grupė, kurios nariai neturi galimybės bendrauti, netenka juos jungiančių ryšių.Bendravimo funkcijos glaudžiai susietos su istorija, ekonomika, politika, tradicijomis. Žinomos tokios bendravimo funkcijos: 1. pažintinė; 2. reguliavimo. Ji reiškiasi tuo, kad vienas žmogus daro įtaką, reguliuoja kito žmogaus arba žmogaus grupės elgesį. Išskiriamas oficialus ir neoficialus bendravimas. Oficialus yra toks bendravimas, kurį reguluoja oficialūs bendravimo dalyvių vaidmenys. Tarp oficialaus ir neoficialaus bendravimo turi būti išlaikyta distancija. 3. komunikacinė funkcija reiškia, kad bendraudamas žmogus ne tik gauna informacijos, bet ir kaupia patyrimą, žinias, koordinuoja savo veiksmus, tobulėja. Bendravimas daro didelę įtaką darbo sėkmei. Jau seniai yra ištirta, kad finansinių operacijų sėkmė tik 15 procentų priklauso nuo dirbančiųjų profesinio išsilavinimo, kompetencijos, o 85 procentai nuo mokėjimo bendrauti. Bendravimas turi savo dėsnius, kuriuos reikia išmanyti, savo taisykles, kurias būtina taikyti taip, kad mažiausiomis nervų pastangomis būtų pasiektas didžiausias efektas. Karjeros sumetimais kartais būna labai patogu sukviesti savo darbuotojus į pasilinksminimus su vaišėmis, muzika, šokiais ir žaidimais. Patys sunkiausi personalo valdymo klausimai kaip tik ir išsprendžiami neoficialiuose susirinkimuose, pobūviuose. Todėl jiems būtina gerai pasiruošti.Jautriausia bendravimo vieta yra dovanos ir suvenyrai. Niekas nesukelia tiek įvairių aiškinimų, kaip dovanos realiame dalykiniame gyvenime tačiau visi sutinka: jei dovanos dovanojamos ne papirkinėjimo tikslais, o siekiant sudaryti geranotišką atmosferą, tai tikslinga jas skatinti.Kontrolė, SWOT analizėKontrolė – tai procesas užtikrinantis, kad reali veikla atitiktų planuojamąją. Į sukauptą unikalių privalumų kategoriją įeina įmonės dydžio, prekybinio vardo, patentų teikiami pranašumai prieš konkurentus bei kiti veiksniai, nebūdingi pastariesiems, tačiau sąlygojantys sėkmingą įmonės veiklą. Svarbus įmonės gebėjimas pasinaudoti įvardintais pranašumais. AB atveju privalumu laikytini integruoti, išoriškai nusistovėję santykiai, grindžiami abipuse nauda, kontrole ir įtaka su produkcijos gamintojais, aprūpinančiais žaliavomis. Atsižvelgiant į jau pateiktą įmonės apibūdinimą toliau ją vertinant vertės grandinės požiūriu, tenka konstatuoti, kad analizuojama įmonė visiškai nekontroliuoja pirmojo grandinės veiklos elemento – apsirūpinimo žaliavomis, nes tai yra gamintojų prerogatyva bei priklauso nuo objektyvių veiksnių. Antrasis elementas – gamyba yra stipriai įtakojamas, priklausomai nuo pardavimo sąlygų, produkcijos logistika yra daugiau ar mažiau įtakojama, o visi kiti pagrindinės ir pagalbinės veiklos elementai daugiau ar mažiau kontroliuojami. Siekiant užtikrinti maksimalų dermės laipsnį ir esant pakankamam analizuojamos organizacijos potencialui, nuolat tiriami pirkėjų poreikiai įvairiose rinkose, o analizės rezultatai AB produkcijos plėtros centro pagalba perkeliami į gamybą. Maksimaliai glaudaus bendradarbiavimo su klientais užtikrinimui ir maksimaliai greito jų poreikio tenkinimui yra plečiamas antrinių įmonių tinklas įvairiose regionuose. Įvertinant , ar strategija tinkama, reikia atsižvelgti ne tik į vidinės, bet ir į pramonės šakos bei makroaplinkos analizės rezultatus, kuriuos susieti į vieną visumą padės SWOT analizė. AB “GAMINTOJAS” vykdoma strategija mūsų nuomone, yra tinkama iš dalies. Ji užtikrina įmonės konkurencinės padėties išlaikymą dėl ryškiai išreikštų įmonės stipriųjų pusių bei aplinkos teikiamų privalumų, o taip pat gerą AB įtakos sferoje esančių gamintojų aptarnavimą. Tikėtina, kad pati įmonė yra jauki darbo vieta personalui. Tačiau ne visai pagrįstu atrodo ir siekimas 10% kasmetinis įmonės augimas ilgalaikiame periode, todėl, mūsų nuomone, siekiant tai užtikrinti reikėtų atlikti tam tikrus pokyčius pasirenkant ir įsisavinant rinkas. Sparčią plėtrą ir grandiozinių projektų įgyvendinimą gali riboti nepakankami įmonės finansiniai ištekliai. Kita vertus, panašu į tai, kad dabartinė plėtros strategija yra priimtina interesų grupėms – gamintojams, akcininkams, darbuotojams, pirkėjams, nes tiek strategija, tiek realiais veiksmais siekiama patenkinti jų poreikius tikslu kuo geriau aptarnauti pirmuosius, gera finansine veikla didinti antrųjų turimų akcijų vertę, užtikrinti puikias darbo sąlygas ir įdomų darbą tretiesiems bei suteikti aukštos kokybės plataus asortimento produkcijos pasirinkimo galimybę ketvirtiesiems. SWOT analizė rodo, kad norėdama neatsilikti nuo konkurentų ir užtikrinti misijos bei tikslų įgyvendinimą, AB turi plėsti geografinį veiklos mastą. Įmonės stipriosios pusės Įmonės silpnosios pusėsü Palankesnė nei daugelio konkurentų gamybos kaštų struktūraü Įtaka ir kontrolė daugumai vertės sistemos elementųü Rezervas ir potencialas tobulinti kai kurias produkcijos rūšisü Priklausomi tiekėjaiü Platus realizacijos tinklasü Aukšta daugelio gaminių kokybėü Ilgainiui sukaupta patirtis, žinios ü Išaugusi užsienio projektų įtakaü produkcija neapsaugota nuo konkurentų kopijavimoü Nepakankamai aktyvi marketingo politika kai kurių rinkų atžvilgiuü Nepakankami finansiniai ištekliai stambių projektų įgyvendinimuiAplinkos teikiamos galimybės Aplinkos keliamos grėsmėsü Plati ir dar nepilnai prisotinta rytų rinkaü Pigesnė darbo jėga įgalina geros kokybės produkcija tiekti pygiau. ü Įvesti apribojimai vietinėms vežėjams buvusios NVS srityjeü Didelė konkurencija šakojeü Prioritetas – vakarietišku įmonių prekinis ženklas vertinamas labiau nei naujai atejusiu įmoniuü Kai kurių konkurentų greitesnė reakcija į Rusijos ir Pieyų šalių sektoriaus teikiamus privalumus 3 paveiksl…as. AB SWOT analizė. Išanalizavę pateiktas strategines nuostatas, matome, kad įmonės siekiuose persipina visuomeniniai ir veslo santykiai ir tai yra natūralu. Siekiama patirti maksimalią naudą ilgame periode ir užtikrinti jai priklausančių objektų, į kuriuos investuota arti puses milijono USD sėkmingą funkcionavimą, kompanija siekia daryti įtaką makroaplinkai tikslu išlaikyti ir plėsti biomasę iki leistinų ribų, nes tik tai užtikrina ilgalaikių projektų gyvybingumą. Dabartiniai AB strateginiai užmojai ne visiškai dera su galimybėmis.IŠVADOS
1. Formuluojant AB “GAMYNTOJAS” verslo strategiją, atliekama kompleksinė analizė, susidedanti iš įmonės vidinės situacijos ir išorinės aplinkos įvertinimo.2. Strategija sieja įmonę (organizaciją) su išorine aplinka. Jos tikslas yra geriausiu būdu, atitinkančiu interesų grupių lūkesčius suderinti įmonės išteklius ir besikeičenčią aplinką su rinkomis, pirkėjais ir partneriais. Įmonės strategiją sudaro trys elementai:
a) misija ir tikslai,b) prekės-rinkos strategija,c) konkurencinė strategija.3. Skirtingoms rinkoms įmonė gali kelti atskirus tikslus bei įgivendinti skirtingas prekės-rinkos ir konkurencines strategijas. Jų visuma sudaro bendrą įmonės strategiją.4. AB “GAMYNTOJAS” vidinė analizė parodė, kad įmones pranašumas prieš konkurentus- sukaupti unikalūs privalumai, t.y. ypatingi ryšiai su gamintojais, vertės grandinės elementų kontrolė, kaštų efektyvumas.5. Dabartinės AB strategijos ypatumai yra tokie:a) ambicingi tikslai ir misija, įmonei numatant vieną iš pirmaujančių vietų tarp ūkio pramones rinkos atstovų; b) diversifikuota prekės/rinkos strategija priklausomai nuo rinkos pobūdžio; skverbimosi į rinką strategija, rinkų esančių brandos stadijoje atžvilgiu ir rinkos plėtros strategija; minimalios kainos palaikymas, užtikrinant vidutinę kokybę augančiose rinkose ir mišri strategija didelėse, stabiliose rinkose.6. Dabartinė AB strategija yra tinkama tik iš dalies ir ne visai pagrįsta dėl visiškos tikslų, misijos bei strateginių galimybių dermės, tačiau priimtina interesų grupėms.7. Nuo užsienio projektų įgyvendinimo sėkmingumo ir galimybių priklauso AB vieta kitų Europos jūros gėrybių eksportuotojų tarpe. Optimistinio scenarijaus atveju įmonė įsitvirtintų didžiausių eksportuotojų tarpe, pesimistinio scenarijaus atveju – smuktelėtųLITERATŪRA1. Bakanauskienė I. Įmonių valdymas: paskaitų konspektas.- Kaunas: KTU, 1991.- 85-93psl. 2. Bakanauskienė I. Vadyba: Pagrindinės kategorijos ir veiklos sritys.- Kaunas: Technologija, 1994.- 93-101psl.3. Bakanauskienė I. Valdymo sprendimų priėmimas: teorinės problemos // Organizacijos vadyba: sisteminiai tyrimai.- Kaunas: VDU, 1995.- 9-16psl.4. Gubicaitė V. –Šilingienė Kolektyvinis valdymas.- Kaunas: Technologija, 1998.- 27, 63-79, 92-94psl.5. Sakalas A. Personalo vadyba.- 6. Vaitiekus A. Valdymo sprendimai.- Kaunas: Technologija, 1995.- 36psl.7. James Stoner, Edward Freeman, Daniel R. Gillbert „ Vadyba“.8. A. Jonaitis „Vadybos ABC“.