Pinigų srautu sudarymo būdai

Pinigų valdymas
Įmonės veiklą apibrėžia; pardavimų apimtis, pelnas, pinigų srautai. Nagrinėjant pinigų srautus, įmonės veikla suskirstoma į 3 dalis:1)pagrindinė veikla – garantuoja įmonės prekybos-gamybos funkcijų įgyvendinimą, kadangi kadangi pagrindinė veikla yra pagrindinis pelno šaltinis, tai pinigų srautas iš tos veiklos didžiausias; 2)investicinė veikla-apima pinigų judėjimą, kuris susijęs su ilgalaikio turto įsigyjimu bei investavimu; 3)finansinė veikla-pinigų įplaukos gavus kreditą, išleidus akcijų emisiją ir piniginės išlaidos grąžinant kreditą, išmokant dividendus. Tikslas-padidinti pinigų srautus, kad užtikrinti sėkmingą pagrindinę ir investicinę veiklas. Pinigų srautų atsakaita LR turi būti suudaroma netiesioginiu būdu. Įmonės skirstomos į: stambias, vidutines- pardavimų už 10mln; turto vertė-5mln.; vidut.sąrašinių darbuotojų skaičius-250 ir smulkias-pardavimų už 1mln; turto vertė-500tūkst.; vidut.sąrašinių darbuotojų skaičius-50.
1. Pinigų srautų ataskaitos tiesioginis būdas:
Pagrindinė veikla: -įplaukos: 1)pirkėjų apmokėjimai už parduotas prekes; 2)avansų

gavimas.

-išlaidos: 1)mokėjimai tiekėjams; 2)atlyginimai; 3)mokesčiai.
Investicinė veikla: -įplaukos:1)apmokėjimas už ilgalaikio turto pardavimus; 2)išduotų paskolų

grąžinimas; 3)kitų įmonės skolų perleidimas tretiems asmenims.

-išlaidos: 1)ilgalaikio turto įsigyjimas; 2)statybos išlaidų apmokėjimas;
Finansinė veikla: -įplaukos: 1)kreditų gavimas; 2)akcijų išleidimas.

– išlaidos: 1)kreditų grąžinimas; 2)dividendų išmokėjimas; 3)savų akcijų supirkimas.

Pagrindinė veikla(pinigų srautas): Grynasis pelnas

+Nusidėvėjimas

-Tr.turto↑

+Tr.įsiskolinimų↑

Finansinės ir innvesticinės veiklos eliminavimas:

+valiutos pasikeitimo neigiama(teigiama) įtaka

+ilgalaikio turto perleidimo, netekimo(pagautė)

+finansinės-investicinės veiklos nuostolis(pelnas)

Investicinė veikla(pinigų srautas): +ilgalaikio turto perleidimas(įsigyjimas)

+investicijų perleidimas(įsigyjimas)

Finansinė veikla(pinigų srautas): +skolos bankui padidėjimas(sumažėjimas)

-išperkamosios nuomos įsipareigojimų apmokėjimas

+kapitalo padidėjimas: akcijų išleidimas(savų akc.supirkimas),
obligacijų išleidimas (-išmokėti dividendai).

Užd.Nr.1
Per metus įsigyti įrengimai už 5500Lt. Pelno(n)ataskaitoje gr

r.pelnas-2000Lt. Finansinės investicinės veiklos; sumokėtos palūkanos-120Lt.Valiutos pasikeitimo teigiama įtaka-300Lt

XXX1 XXX2 ∆
Pinigai 1000 1300 300
Nemater.turtas 2000 1800 -200
Pastatai 20000 9500 -10500
Įrengimai 4000 9000 5000(5000-500 nusidėv)
Atsargos 75000 14640 7140
Pirkėjų skola 5300 3700 -1540
Iš ankst.s.nuom 100 300 200
Turtas 39900 30986
Įstat.kapitalas 20000 21000 1000
Nepask.pelnas 5000 7000 2000 –gr.pelnas
Skola bankui 3200 1000 -2200
Skola tiekėj. 6000 8200 2200
Skola biudžet. 4500 3000 -1500
Atlyginimai 1200 100 -1100
Nuosavybė 39900 30986
Pinigų srautai:
Pagrindinė veikla: Gr.pelnas +2000

Nusidėvėjimas +500+10500+200

Tr.turtas -6800

Atsargų ↑ -7140

Pirkėjų skolų↓ +1540

Išankst.apmok.↑-200

Tr.įsiskolinim.↑-400

Skola tiek.↑ +2200

Skola biudž.↓ -1500

Skola darb.↓ -1100
Finansinės-investicinės veiklos eliminavimas:

Palūkanos +120

Valiuta -300 kas liečia pelno(n)ataskaitą: pajamos-sąnaudos
Pinigų srautas iš pagrindinės veiklos: 6820

Investicinė veikla: -5500
Pinigų srautas iš investicinės veiklos -5500

Finansinė veikla: Skola bankui↓ -2200

Akcijų išleid. +1000

Palūkanos -120

Valiutos pasik. +300
Pinigų srautas iš finansinės veiklos: -1020

Pinigų srautas 300

2. Pinigų srautų atsakaitos netiesioginis būdas:
Pelno ataskaita Pinigų srautai
Pardavimai 100 100
Sąnaudos 50 -50
Nusidėvėjimas 30
Pelnas iki apmokestinimo 20
Pelno mokestis 15% 3 -3
Grynasis pelnas 17 47

Pinigų srautas=Gr.pelnas-Nusidėvėjimas

Užd.Nr.2.

XXX1m. XXX2m. Pokytis
Pinigai 1000 1300 300
Pastatai 2000 1500 -500
Atsargos 3000 4000 1000
Pirkėjų skola 2500 4700 2200
Turtas 8500 11500 3000
Įstat.kapitalas 4000 4000 /
Nepask.pelnas 1500 2200 700 –gr.pelnas
Skola tiekėj. 2200 4400 2200
Atlyginimai 800 900 100
Nuosavybė 8500 11500 3000
Per metus turto neįsigijom.
Pinigų srautų ataskaita
Gr.pelnas +700
Nusidėvėjimas +500
Atsargų padid. -1000(nusidėvėjimas ataskaitoje)
Pirkėjų skola ↑ -2200
Skola tiekėjams↑ +2200
Atlyginimų skola↑ +100

300

Užd.Nr.3 Pinigų srautų ataskaita netiesioginiu būdu
Pagrindinė veikla: Pagal atšviestą lapą.
Gr.pelnas 22873
Formavimo savikaina +32
Nematr.turto nusidėv. +350
Pastatų nusidėv. +1200
Įrangimų nusidėv. +1035 Įreng.pirkimas: 11885=12920-1035
Kito mat.turto nusidėv. +324 Buvo parduota: likv.vertė-1085Lt; -1409=-324-1085(pardavė)
Žaliavų didėjimas -897
Neb.gamybos didėjimas -951
Pagamintos pr.mažėjimas +1632
Išankst.apmok. mažėjimas +230
Pirkėjų įsiskol.mažėjimas +31
Ateinančių laik.sąnaud.did. -182
Prekybos skolų mažėjimas -879
Avansu gautų sumų mažėj. -7820
Mokesčių, atlyg.mažėjimas -5931
Kitų mokėtinų skolų maž. -28
Sukauptų sąnaudų(palūk.)↑ -1920
Finansinės-investicinės veiklos eliminavimas:
Kadangi gavosi nuostolis ++204
Pinigų srautas iš pagrindinės veiklos 13143
Investicinė veikla
Įrengimų pirkimas -12920
Kito turto pardavimas -1085+115=1200 1200(pardavė)-1085=115
Akcijų pirkimas -500
Gauti dividendai +469
Iš viso -11751
Finansinė veikla
Akcijų išleidimas +2500
Akcijų priedai +250
Dividendų išmokėjimas -7500
Tr.finansinės skolos did. +7055
Ilg.fin.skolos maž. -381
Valiutos kurso teig.į. +354
Sumokėtos aplūkanos -1142
Bendra finansinė veikla +1136
Pinigų srautas 2528

Užd.Nr.4
Įm.veikla-prekyba. Veikla pelninga. Analizuojant pinigų srautus nustatyti, ar reikia paskolos?
04.01 – pinigai – 400Lt.Už pirkimus atsiskaityti kitą mėn.
Mėn.išlaidos: nuoma-2000; atlyginimai-3000; pelno mok.už praėjusius metus mokamas 05.01-5000Lt
Min.pinigų likutis kasoje 150-250Lt. Pirkėjai moka po 30d.

Pardavimai Pirkimai
03 90000 80000
04 24000 25000
05 50000 35000
06 40000 30000

Pinigų srautų analizė:

04 05 06
Pinigų likutis pr. 400 5400 241
Pirkėjų apmokėjimas 90000 24000 50000
Išlaidos: -85000 -35000 -40000
Apmokėjimas tiekėjams -80000 -25000 -35000
Nuoma ir atlyginimai -5000 -5000 -5000
Pelno mok. / -5000 /
Pin.srautas iš pagr.veiklos 5000 -11000 10000
Finansinė veikla
Banko paskola 5900-paimam paskolą
Mokamos palūkanos 59 59
Paskolos grąžinimas 5900
Finansinė veikla / 5841 -5959
Likutis pb. 5400 241 4282

Barteriniai mainai

Užd.Nr.5 A ↔ B
A parduoda prekių už 91Lt, sa

avikaina – 80Lt.
B patieks prekių už 91 Lt(savikaina)

A B (Iš A įm.pusės)Pinigai Apmokėjimas
Pardavimai 91 100 100 04mėn. n=3
Pard. pr. Savikaina -80 -91 -80 01mėn. n=0
Bendrasis pelnas 11 9 20
Pardavimo išlaidos -5 -5 03mėn. n=2
Pelnas prieš apmok. 11 4 15
Pelno mok.15% 1,7 0,6 2,6(1,7-vasarį, 0,6-kovą) 02mėn. n=1
Gr.pelnas 9.3 3.4 12.7
Kapitalo kaina
PV=FV* 1/(1+k)n
Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė

0 1 2 3 4
1)PV=100/1,053=86,4
2)PV=-80/1,050= -80
3)PV=-5/1,055= -4,54
4)PV=-1,7/1,051=-1,62
5)PV=-0,6/1,052=-0,54

-0,3 Pinigai

Kapitalo (kaina)kaštai
Kapitalo (kaina)kaštai-bendra lėšų suma, kurią reikia mokėti už naudojimąsi konkrečiais finansiniais ištekliais, išreikšta procentais. Įmonės kapitalo kaina-išlaidos paskolų ir dividendų suma. Įmonės rinkos kaina – išlaidos už finansinius išteklius. Jei įm.pelningumas mažesnis už kapitalo kainą, įm.rinkos kaina mažės.
Elementai:
1)Banko paskolos kaina-palūkanos.
kp= i-i * pm; kp= i (1- pm) pm-pelno mokestis

Užd.Nr.6

1variantas 2variantas
Pardavimai 1000 1000
Palūkanos 200
Pajmų mokestis 100 80
Gr.pelnas 900 720
Užd.Nr.7
Įmonė paėmusi paskolą. 12%palūkanų. Pelno mokestis-30%.
kp= i (1- pm)
kp=0,12(1-0,3)
kp=0,084=8,4%

Užd.Nr.8 Privilegijuotų akcijų kaina
Įm.akcinis kapitalas 100 000Lt(1000*100Lt). Akcinio kapitalo pelningumas-12%. Visas pelnas skiriamas dividendams. Įm.išleidžia už 100 000Lt akcijų. Akcijų emisijos išlaidos 10%. Kokį kapitalo pelningumo lygį turi pasiekti bendrovė, akcijų kaina rinkoje nesumažėtų?
Koks buvo uždirbtas pelnas?

100 000*12%=12 000Lt
Viena akcija gavo dividendų?
D=12000/1000=12Lt/akc.
Nominali akcinio kapitalo vertė:
100 000-10 000(10%)=90 000Lt.
Sakykime, kad su naujuoju kapitalu įm.pasiekia tą patį pelningumą:
(100 000 + 90 000) * 12%=22 800Lt
Sakykime, kad išdalinome visus dividendams:
D1=22800/2000=11.4Lt/akc
Sumažėjo, reiškia reikia didesnio pelningumo
ka=D/(Ak(1-e))=12/(100*(1-0.10))=13%

Nepaskirstyto pelno kaina

Pelno norma, kurios dabartinis akcininkas pageidautų iš turimų paprastųjų akcijų.
Nep.pelno kaina ks=knerizikinga +Prizikinga(rizikos priedas)
Pelno norma, kurią gautume investavę į nerizikingus vertyb.pop.
AK=D/(1+k)+ D/(1+k)1+D/(1+k) 2+.+D/(1+k) n=∑ D/(1+k) n

Nustatoma 3 metodais: (Ką nustatome?)

1. Akcijos rizikos priedų nustatymo.
2. Obligacijos procentinio pajamų ir rizikos priedo sumavimo metodas.
3. Diskontuoto pinigų srauto metodas.

1.Akcijos rizikos priedų nustatymas

30
20
15
10
5
0 rinkos rizika β=1 vidutin4 rizika (beta koeficientas).

-10
Tapatūs vertybiniai popieriai rinkoje kainuoja 10Lt, o mūsų įm.irgi 10

0 Lt. rinka pakinta kitų akcijos pakyla iki 20Lt ir mūsų iki 20Lt. Jeigu įmonės akcijos kinta, kaip ir rinka, tai β koeficientas būtų β=1. Sakykime rinkoje 20, o mūsų pakyla iki 15, jei kinta rinkos, o mūsų į 5, tai β=0,5(nelabai rizikinga). Jei rinkoje pakyla iki 10, tai mūsų pakyla iki 30, o kai krenta rinkoje 10(pasidarė 0, o mūsų 10, tai iš 10 iki-10), tai β=2, tai rizikingos akcijos. β=0, tada visai nėra rizikos(vyriaus.vert.popieriai).

Km krf-nerizikingi popieriai

Km km-priedas(dėl rizikos)

krf

1 2 Akcijos kaina Ks=knf+(km-krf)*β

Užd.Nr9
Nerizikinga vertybinių popierių pelno norma 8%, mūsų įmonės 14% ir β=0,7. Rasti akcijos kainą.
Ks=8%+(14-8)*0,7=12,2%
Sakykime, kad β=1,8-rizikinga.
Ks=8%+(14-8)*1,8=18,8%
Sakykime, kad vidutinio rizikingumo.
Ks=8%+(14-8)*1=14%

2.Obligacijos procentinių pajamų ir rizikos priedų sumavimo metodas.
Ks=obligacijos kaina+Rizikos priedas
Ks=2+4%. Vidutiniška –3
3.Diskontuotų pinigų srauto metodas
Diskonto koeficientas – akcijos kaina.
Ak=Σ D/(1+k)n-geometrinė progresija
Sn=(β1(q-1))/(q-1) toliau formulės išvedimas
Ks=(D/Ak)+g
Ks-procentinis dydis
g-augimo tempai
kapitalas susideda ne tik iš akcijų ir ne tik iš skolinto kapitalo kainos. Kad apskaičiuoti akcinį kapitalą reikia apskaičiuoti viską.

Kapitalo kainos svertinis vidurkis(WACC)
Užd.Nr10
Paskola 30%,privileg.akcijos-10%, nepaskirstytas pelnas-60%, 100%paskolos palūkanos i=10%, pelno mokestis-40%. Apskaičiuokite viso kapitalo kainą.
Apskaičiavome ir gavome, kad :Kpriv.=12%, Ks(akc.nepask.pelnas)=15%.
Paskolos kaina-Kp=10%(1-0.4)=6%.
Kapitalo kainos svertinis vidurikis:
WACC=0.3*0,06+0,1*0,12+0,6*0,15=12%.

Užd.Nr11
Turim paskolos 3000 (30%), privileg.akcijų- 1000(10%), nepask.pelnas – 6000(60%)=10000(100%). Palūkanos 10%, pelno mokestis 40%, akcijos kaina-20Lt, augimo tempai-7%. Paskutinės už akcijas išmokėtos dividendams D0=1,495. Reikia surasti akcijų kainą(nepaskirstyto pelno kainą).
Np.k.-ks=(D1/Ak)+g
D1= D0(1+g)=1,495(1+7%)
k1=1,6/20+7%=8%+7%=15%
Tokia kaina bus tol kol kaina bus 15%. Paskolos kaina 6%ir privileg.akc.12%, visas svertinis vidurkis bus toks pats. Sakykime, kad suvartojome visą nepaskirstytą pelną 6000Lt ir reikia išleisti naujų akcijų, je

ei emisijos kaina 10%.
Nauja Ks=(D/Ak(1-e))+g=1,6/20(1-0,1)+7%=16%.
Keičiantis vienam rodikliui keičiasi ir kaina WACC=0.3*0.06+0.1*0.12+0.6*0.16=12,6%

12,6%

12%

kapitalo prieaugis
Užd.Nr12
Duomenys pagal 1uždavinį. Įm.planuoja uždirbti 840Lt pelno, pusę pelno išdalinti dividendais. Reikia surasti iki kokios sumos turi padidėti visas kapitalas, kad nepaskirstytas pelnas būtų sunaudotas ir reikėtų išleisti naujas akcijas.
840
420-nepask.pelnas
420=x*0,6
x=420/0,6
x=7000Lt
X-visas kapitalas ir su prieaugiu. Šuolis atsiras, kai kapitalas priaugs prie 700Lt.

Užd.Nr13
Įsiskolinimai-0,3 kp=6%
Privil.akcijos-0,1 kpr=12%
Papr.akc. –0,6 k1=16%
Įm.gali gauti 300Lt paskolą už 10% didesnė paskola nei 300Lt kainuotų 12%. Kp=10%(1-0.4)=6%
Apskaičiuokite, kuriame taške turi priaugti visas kapitalas, kad jos kaina keistųsi.
Kp=12%(1-0.4)=7.2%, kokiame taške, tai įvyktų.
300=x*0.3
x=300/0,3
x=1000Lt Kai visas kapitalas išaugs iki 1000, tai kapitalo kaina augs.
WACC=0,*0,072+0,1*0,12+0,6*0,16=0,1296=12,96%

12,96%

12,6%

12%

kapitalo prieaugis

700 1000

Užd.Nr14
Apskaičiuokite paskolos kainą, palūkanų 12%, pelno mokestis 0,20,34
1) k1 =I (1-pm)=12%(1-0)=12%
2) k1 =12%(1-0,2)=9,6%
3) k1=12%(1-0,34)=7,92% Pelno mokesčiui didėjant, paskolos kaina mažėja.

Užd.Nr15
Įmonė planuoja išleisti privileg.akcijų. Akcijos nominali kaina 100Lt, dividendai 10%. Akcijos bus parduodamos 94,5Lt. Emisijos kaina 5% rinkos kaina. Apskaičiuokite privil.akcijų kainą.
Kpr=D/(Ak(1-e))=10/(94.5(1-0.05))=11.14%

Užd.Nr16
Nepaskirstyto pelno kaina. Planuojama, kad pelnas, dividendai ir akcijos kaina augs po 8%per metus. Papr.akcijos parduodamos po 26Lt/vnt, paskutinis dividendas išmokėtas šių metų pabaigoje bus išmokamas 2,16Lt dividendas. 1)Kokia nepask.pelno kaina, jei ją apskaičiuoti naudojami diskonto pinigų srautų metodai. 2)Jei įm.β=2 nerizikinga pelno norma 9%vidutinis pelnas rinkoje 12%. Kokia nepask.pelno kaina, jei naudojame akcijų rizikos priedo nustatymo metodą. 3)Kokia nepask.pelno kaina, jei nerizikingų obligacijų kaina 13%?
1)Diskontuotų pinigų srautų metodas.
k1=(D/Ak) +g; Ks=2.16/20+8%=8.3%+8%=16.3%
2)Nepaslirstyto pelno kaina.
Ks=Krf+(km-krf)* β Ks=0,09+(0,12-0,09)*2=15%;
3)Nerizikingos obligacijos ir priedas.
k1=13%+3%=16%; kinta 2iki4, vidurkis3

prieaugis

Užd.Nr17 Trūkio(lūžio) taškai
Įmonė ateinančiais metais planuoja 25000. 40%pelno išmokama dividendais. Įsiskolinimai sudaro pusę įm.turto. Privilegijuotų akcijų įmonė neturi.1)Kokio dydžio ateinančių metų nepask.pelnas? 2)kokį lygį turi pasiekti papildomas kapitalas, kad pakeistų vidutinę svertinę kapitalo kainą? 2)jei įm.gaus 1000Lt paskolą su 10%palūkanomis, dar 10000 su 11%, o bet kurią papildomą sumą su 12%. Rasti taškus, kuriuose vidutinė svertinė kapitalo kaina kistų.

1)NP=25000(1-0,4)=1500;

2)15000= X*0,5

X=15000/0,5=30000(trūkio taškas) visas kapitalas bus užaugęs iki 30000 tada kaina kis.

3)kada įsiskolinimai pasiekia
10000= X1*0,5
X1=10000/0,5=20000(trūkio taškas) Įsiskolinimai-50%; papr.akcijos-50%-15000
20000= X2*0,5
X2=10000/0,5=40000(trūkio taškas)

Nep.pelnas Papr.akcijos

10% 11% 12%

20tūkst. 30t. 40t.

Užd.Nr18 Naujos paprastos akcijos
Metų gale laikiamas dividendų 2,7Lt augimo tempai 8% akcija parduodama už 40Lt. naujas akcijas parduoti taip, kad grynas pinigų srautas sudarytų 35Lt akcijai. Apskaičiuokite akcijos kainą, emisijos kainą.
ks=(D/Ak(1-e))+g Ak(1-e)=35
ks=2,7/ 40(1-0,125)+8%=15.71% 1-e=35/40=0.875

e=1-0.875=0.125
Užd.Nr19
Akcinio kapitalo kaina 155. Palūkanos už paimtus kreditus 12%.Pelno mokestis 40%. Akcijos parduodamos už balansinę kainą, pagal balanse duotus duomenis apskaičiuoti vidutinę svertinę kainą.
Ilg.turtas 1800 Papr.akcijos 1600 ⅔
Atsargos 300 Įsiskolinimai 800 ⅓
Pirk.įsiskol. 200 2400
Pinigai 100

2400
WACC=1/3 *7.2+ 2/3 *15%=12.4%
Kp=12%(1-0.4)=7.2%

Užd.Nr20
Kapitalo struktūra
Įsiskolinimai 40%
Papr.akcijos 60%
Manoma gauti grynąjį pelną 2000Lt, 60% pelno bus išdalinta dividendais. Pelno mokestis 40%.Akcijų rinkos kaina 24Lt akcijai. Laukiamas dividendas 2,05Lt, laukiami augimo tempai 6%. Naujų paprastųjų akcijų emisijos kaina 15%. Iki 500palūkanos 10%, nuo 500 iki 900 – 125 ir virš 900Lt, bus 14%. Rasti:1)kiek trūkio taškų toje kapitalo kainos kreivėje ir kiekviename intervale; 2)vidutinę sverto kainą.
NP=2000(1-0,6)=800Lt
800= X1*0,6 X1= 1333Lt
500= X2*0,4 X2= 1250Lt
900= X3*0,4 X3=2250Lt
Nepask.pelnas ks=(D/Ak) +g =2.05/24+6%=14.5%
Naujų akcijų kaina: ks=D/(Ak(1-e))+6%=16%
Paskola:
10% kp=10%(1-0.4)=6%
12% kp=12%(1-0.4)=7,2%
14% kp=14%(1-0.4)=8,4%
WACC1=0,4*6%+0.6*14.5%=11.1%
WACC2=0,4*7,2%+0.6*14.5%=11.58%
WACC3=0,4*7,2%+0.6*16%=12,48%
WACC4=0,4*8,4%+0.6*16%=12,96%

Nep.pelnas Papr.akcijos 15%

10% 12% 14%

12.96%

12.48%

11.58%

11,1%

1250 1333 2250

Užd.Nr21
Įmonės kapitalo struktūra:
Įsiskolinimai 25%
Privileg.akcijos15%
Papr.akcijos 60%
Šiais metais įm. tikisi gauti pelną – 34285,72Lt. Dividendams 30%, mokesčiams 40%. Investitoriai tikisi, kad dividendas augs tolygiai po 9%per metus. prėjusiais metais išmokėta 3,6Lt dividendo už akciją. Dabar akcijos parduodamos po 60Lt. Įm.gali įsigyti naują kapitalą šiais būdais.
1) Paprastosios akcijos. Emisijos kaina 10%. Kiekvienai emisijai iki 12000Lt. 20%emisijos kaina, kai viršyja 12000Lt.
2) Privilegijuotos akcijos. Su 11Lt dividendų galima parduoti po 100Lt už akciją. Tačiau reikia išleisti po 5Lt akcijai, už akcijos emisiją iki 7500Lt. Emisijos kaina 10%, kai suma didesnė 7500Lt.
3) Įsiskolinimas. Iki 5000Lt – palūkanos 12%. Nuo 5000-10000-14%, virš 10000-16%.
1) Nepaskirstytas pelnas:
NP=34285.72(1-0.3)=24000Lt
2) WACC

Papr.akcijos

Nep.pelnas 10% 20%

5Lt/akc 10%

12% 14% 16%

13,99% 14,54%

13,89% 5

4

13,16% 3

12,86% 2

1 kapitalo prieaugis

20000 40000 50000 60000
x=kapitalas
24000= X1*0,6
X1=24000/0,6= 40000Lt, (2) kai visas kapitalas užaugs iki 40000Lt, reikės leisti paprastąsias akcijas.

24000 10%=12000 20%

36000
36000= X2*0,6
X2=36000/0,6=60000Lt (4) tada kaina keičiasi, nes akcijų kaina 20%
3)Privilegijuotos akcijos
7500= X3*0,15
X3=7500/0,15=50000Lt (3)
5 Lt/akc 10%

7500
4)Paskola
5000 10000

12% 14% 16%
Koks kapitalas , kai 12%palūkanos?
5000= X4*0,25
X4=5000/0,25=20000 (1)
Koks kapitalas, kai paskola pasiekia10000?
10000= X1*0,25
X1=10000/0,25=40000 (2)
Apskaičiuojame kiekvieno atskiro elemento kainą:
1)Nepaskirstyto pelno kaina:
ks=((D(1+g))/Ak)+g=3.6*1.09/60+0.09=15.54%
2)Paprastosios akcijos kaina(10%):
ks=((D(1+g))/(Ak(1-e)))+g= 3.6*1.09/60*(1-0.1) +9%=16.26%
3)Paprastosios akcijos kaina(20%):
ks=((D(1+g))/(Ak(1-e)))+g= 3.6*1.09/60*(1-0.2) +9%=17,17%
4)Privilegijuotų akcijų kaina:
kpr=D/(Ak(1-e))= 11//100*(1-0.05)=11,58%
5)Privilegijuotų akcijų kaina:
kpr=D/(Ak(1-e))= 11//100*(1-0.1)=12,22%
6)Paskola
kp=12%(1-0.4)=7.2%
kp=14%(1-0.4)=8.4%
kp=16%(1-0.4)=9.6%.
Tiek kiek padidės kapitalas, tiek turime išlaidų:
WACC1=0,6*15,54%+0.15*11,58%+0.25*7,2%=12,86%
WACC2=0,6*15,54%+0.15*11,58%+0.25*8,4%=13,16%
WACC3=0,6*16,26%+0.15*11,58%+0.25*9,6%=13,89%
WACC4=0,6*16,26%+0.15*12,22%+0.25*9,6%=13,99%
WACC5=0,6*17,17%+0.15*12,22%+0.25*9,6%=14,54%.
Investiciniai projektai
Investicija – I
-I +C/(1+k) + C/(1+k)2 + C/(1+k)3+.+ C/(1+k)n=NPV
Grynoji dabartinė vertė
Jei gauname teigiamą skaičių – grįžo daugiau nei investavom – projektas pelningas; jei neigiamas skaičius – projektas nepelningas.
Vidinė pelno norma – procentas, kuriuo diskontuosime pinigų srautus ir gausime 0, t.y.pelningumas =k.
IRR-palūkanų norma, kapitalo kaina.
Kai srautas lygus 0,t.y. NPV=0, tai diskontavimo koeficientas, kuriuo diskontuosime ir yra vidinė pelno nprma.
Užd.Nr22
Sakykime, kad norime investuoti į projektą. I=10000Lt; n=7m.; C=2191,2Lt
-I+ C∑1 /(1+k)n=0
-I+ C * (1-(1 /(1+IRR)n) /IRR=0 spėliojame palūkanų normą, kad gautume 0.
-10000+ 2191,2 * (1-(1 /(1+0,12)7) /0,12=0
Turim5 projektus:
1)I=10000 2)I=10000 3)I=10000 4)I=20000 5)I=20000
VPN=12% VPN=17% VPN=14% VPN=13,7% VPN=16%

WACC

Papr.akcijos

Nep.pelnas 10% 20%

5Lt/akc 10%
17%

12% 16% 14% 16%

14% 14,54%

13,99 5

13, 89 4

13,16 3 13.7%

12,86 2

1 12%

kapitalo prieaugis

20000 40000 50000 60000 70000

Kapitalo struktūra

Optimali kapitalo struktūra, kuri maksimizuoja įmonės akcijų vertę. Laviravimas tarp rizikos ir pelno. Optimali kapitalo struktūra tai ta struktūra, kuri palaiko pusiausvyrą tarp rizikos ir pelno, tuo pačiu didina akcijų kainą.
Veiksniai:
1)verslo rizika-pačios įmonės veiklos rizikingumas. Tada optimalus kapitalas bus mažesnis, jei įmonė rizikinga.
2)mokesčių įtaka. Kp=I(1-pm) kuo didesnis pelno mokestis, tuo kp mažesnė.
Kaip sumažinti mokesčius?
1)Pasirinkti pagreitintą nusidėvėjimo skaičiavimo būdą.
2)nuostolių perkėlimas-iš praeitų metų atkelti nuostolius.
3)Finansinis lankstumas. Galimybė skolintis kapitalą.
Rizikos:
1)verslo –tai įmonėje vykdomų operzcijų rizika, jei ji nenaudoja skolintų lėšų. Verslo rizika apibūdina pagrindinę veiklą,o pagrindinės veiklos rezultatas yra pelnas prieš apmokestinimą ir palūkanas EBIT.
Verslo rizika priklauso nuo:
1. paklausos pastovumo. Jei vienoda-verslo rizika maža.
2. Pardavimo kainos nepastovumas. Jei pastovi-v.r.maža.
3. Perkamų prekių kainų nestabilumas.
4. Galimybė reaguoti į kaštų pokyčius. Gamybos kaštai kyla, reikėtų didinti kainą, o konkurencija neleidžia.
5. Pastovių kaštų dydis. Kuo didesnis, tuo veikla rizikingesnė.
2)Finansinė-apapildoma rizika, kurią patiria paprastųjų akcijų savininkai, atsirandanti tada, kai įmonė nusprendžia imti paskolą.

P BK

100 PK

Tikimybė

A B
Pardavimai 110 000vnt
Pardavimo kaina 2Lt
Pardavimai iš viso 220 000Lt

20000 Pastovios išlaidos 60 000
K=1,5 162000 Kintamos išlaidos K=1 110 000

185000 Iš viso išlaidų 170 000

35000 Pelnas EBIT 50 000

EBIT

35000(A) 50000(B)

A-tikimybė, kad pasikeitus pardavimams pelnas nelabai sumažės.

B-kadangi PK yra dideli, tikimybė, kad pelno nebus didelė.

Užd.Nr23
Kaip priklauso akcijos pelnas ir rizika nuo kapitalo struktūros?
Įmonės nuosavybė – 200(Akcijų 10)
Skola procentas skola/turtas
20 8 10%
100 12 50%
120 15 60%
Tikimybė 20% 60% 20%
Pardavimai 100 200 300
Pastovios išlaidos 40 40 40
Kintamos išlaidos(60% pardavimų) 60 120 180
Visos išlaidos 100 160 220
Pelnas EBIT 0 40 80
Skolinto kapitalo nėra
Skolos/turtas=0%
Palūkanos
Pelno mokestis (40%) 0 15 32
Grynasis pelnas 0 24 48
Akcijos pelnas(gr.p./akc.sk.) 0 2,4 4,8
Tikimiausias akcijos pelnas-akcijos pelno vidurkisAP=∑pi*Api=20%*0+2.4*60%+4.8*20%=2.4.
Kvadratinis nuokrypis-dispersija T=√∑(AP-Api)2=√1,152+0+1,152=1,52
Kad įvertintume, koks nuokrypio dydis T/AP=0.63=63%visos vertės nuokrypis.
Skola nuo turto sudaro 50% skolos.
Skolos/turtas=50%
Palūkanos(12%) 12 12 12
Pelnas prieš mokesčius -12 28 68
Pelno mokestis (40%) -4,8(sutaupom) 11,2 27,2
Grynasis pelnas -7,2 16,8 40,8
Akcijos pelnas(gr.p./akc.sk.)100t.-5akc -1,44 3,36 8,16 0 2,4 4,8
Tikimiausias akcijos pelnas-akcijos pelno vidurkisAP=∑pi*Api=3,36. 0
Kvadratinis nuokrypis-dispersija T=√∑(AP-Api)2=√4,608+0+4,608=3,04
Kad įvertintume, koks nuokrypio dydis T/AP=0,9=90%visos vertės nuokrypis.
Skola nuo turto sudaro 60% skolos.
Skolos/turtas=60%
Palūkanos(15%) 120*15%=18 18 18
Pelnas prieš mokesčius -18 22 62
Pelno mokestis (40%) -7,2 8,8 24,8
Grynasis pelnas -10,8 13,2 37,2
Akcijos pelnas(gr.p./ akc.sk.) 80t.-4akc -2,7 3,3 9,3
Tikimiausias akcijos pelnas-akcijos pelno vidurkisAP=∑pi*Api=3,3.
Kvadratinis nuokrypis-dispersija T=√∑(AP-Api)2=3,79
Kad įvertintume, koks nuokrypio dydis T/AP=1,15=115%visos vertės nuokrypis.

AP 1 4 Apmax=3,36 kapitalo struktūra AP T/AP Skola/turtas 0% 2,4 0,63 0,8 finansinė rizika 50% 3,36 0,9 2 60% 3,3 1,15 0,6

verslon rizika

10 20 30 40 50 60 sk/T% 10 20 30 40 50 60

Užd.Nr24 Kaip įtakoja akcijos pelną kapitalo struktūra, parodo akcijos pelno indifirentiškumo analizė.
Akcijos pelno indifirentiškumo analizė- taškas, kuriame akcijos pelnas lieka toks pats, nepriklausomai ar įmonė skolinasi lėšų ar ne.
Priklausomybė: akcijos pelno nuo pardavimų apimties.
1. Kai kapitalo struktūra 0.
Skola/turtas=0 Pardavimai 100 200 300

Akcijos pelnas 0 2,4 4,8
2. Kai kapitalo struktūra 50%.
Skola/turtas=0 Pardavimai 100 200 300

Akcijos pelnas -1,44 3,36 8,16

Akcinis pelnas

3,36 Sk/T=50% Sk

Sk/T=0%

2,4

100 P 20 300 pardavimai

N

-1,44

Tame taške akcijos pelnas tas pats ar yra ar nėra skolinto kapitalo.
– kai pardavimai didesni už P, mums geriau naudotis skolintomis lėšomis.
– Kai mažesnis už P, geriau savomis.
Ap=(P-KK-PK-I)(1-pm) / N
N-akcijų skaičius
KK-kintami kaštai
PK-pastovūs kaštai
I-palūkanos
Pm-pelno mokestis
AP0%=AP50%
Pm, PK, -const; KK=P*a
(P-P*a-PK-I0%)/N0%=(P-P*a-PK-I50%)/N50%;
(P*(1-a)-PK-I0%)/N0%=( P*(1-a)-PK-I50%)/N50%;
(P*(1-a)*N50%-(PK+I0%)*N50%=( P*(1-a)*N0%-(PK+I50%)*N0%;
(P*(1-a)*N50%-( P*(1-a)*N0% = (PK+I0%)*N50% -(PK+I50%)*N0%;
P=(PK+I0%)*N50% -(PK+I50%)*N0% / (1-a)(N50%-N0% );
P=(40+0)*5 -(40+12)*10 / (1-0,6)(5-10 )=-320/-2=160.
Jei pardavimai iki 160Lt geriau nuosavu kapitalu, jei daugiau-skolintu.

Kaip priklauso kapitalo akcijos kaina nuo struktūros.
Sk/T Palūkanos Akc.pelnas β Ks% Kp% WACC% AK
0 0 2,4 1,5 12 0 12 24/0,12=20
30 9 2,97 1,8 13,2 5,4 10,86 22,5
40 10 3,2 2 14 6 10,8 22,86
11,2 12 3,36 2,3 15,2 7,2 11,2 22,11
60 15 3,3 2,7 16,8 9 12,12 19,64

Nuosavo kapitalo akcijų kaina:
Ks=krf+(km+krf) β
Krf=6%
Km=10%
Skolinto kapitalo kaina
Kp=I(1-pm)
WACC1=0*0+12%*100=12%
WACC2=13,2*0,7+5,4*0,3=10.86%;
Rinkos kaina: ks=D/AK(rinkos kaina) Ks-kaštai, kuriuos patiriame naudodamiesi savo kapitalu.
Ak=D/Ks kai D=GP/N; sakykime, kad visas pelnas išdalintas dividendams.
Ak=GP/Ks*N=AP/Ks , nes GP/N=AP

Akcijos kaina

Ks

30 15

WACC

22,5

20 10

Kp

10

10 20 30 40 50 60 Sk/T% 10 20 30 40 50 60 Sk/T%

Kai įm.finansuojama vien tik nuosavu kapitalu, visas kapitalas bus lygus akcijų kainai. Jei pradedam finansuoti skolintu turtu, kapitalo kaina krenta, tačiau vėliau, didėjant skolintam kapitalui, viso kapitalo kaina vėl kyla.
Optimali struktūra- kai svertinis vidurkis yra mažiausias, tada akcijos kaina did

Leave a Comment