Įmonės steigimas, reorganizavimas, likvidavimas

Turinys
Įvadas 2
1. Įmonės steigimas 2
1.1 Individualios įmonės steigimas 2
1.2 Įmonės vardo registravimas Valstybiniame patentu biure 3
1.3 Licenzijos gavimas 5
1.4 Registro mokestis 5
1.5 Įmonės registravimas rejestro tarnyboje 6
1.6 Uždarosios akcinės bendrovės steigiamasis organas 6
1.7 Steigimo sutarties sudarymas ir tvirtinimas 7
1.8 Uždarosios akcinės bendrovės registravimas 8
2. Įmonės reorganizavimas 9
2.1 Reorganizavimas įmones jungiant 9
2.2 Reorganizavimas įmones skaidant 12
2.3 Reorganizavimas pertvarkant bendrovę 12
3. Įmonės likvidavimas 12
3.1 Įmonės likvidavimo būdai 13
3.2 Bankroto bylos iškėlimas 14
Išvados 16
Literatūros sąrašas 17

Įvadas
Ilgą laiką Lietuvos pramonė buvo sukoncentruota didelėse įmonėse. Po Nepriklausomybės atkūrimo, privatizacijos įgyvendinimo prasidėjo pramonės įmonių pertvarka. Vis didesnę ekonominę reikšme įgauna, mažos įmonės. Jos yra efektyvesnės, palyginti su vidutinėmis ir stambiomis įmonėmis: jos greičiau pakeičia senus gaminius naujais, efektyviau panaudoja darbo jėga, leengviau skverbiasi į užsienio rinką.
Smulkaus verslo įmonės perspektyvos Lietuvoje yra. Atlikti Švedijos konsultacinės firmos ECOFIN filialo Lietuvoje tyrimai teigia, kad Šalies verslininkai siekia savo veiklos plėtros, ieško būdų plėtoti gamybos , paslaugų ir kitų formų verslus.
Mažos firmos gali tapti pagrindinėmis ekonomikos rėmėjomis Lietuvoje, nes tai optimalus plėtros variantas. Ekonomistai ir sociologai nustatė, kad šiuolaikinės ekonomikos sąlygomis būtent smulkus ir vidutinis verslas yra pagrindinis naujų darbo vietų šaltinis. Be to, be jau anksčiau minėtų privalumų, mažos firmos gali greičiau ir lanksčiau reaguoti į mokslo irr technikos bei technologijos naujoves, jautriai pastebėti rinkos finansinius pokyčius, gana operatyviai tenkinti smulkiu serijų ir vienetinės produkcijos gamybos poreikius (kas ypač aktualu], gali geriau naudoti laisvus darbo išteklius, tenkinti, pavienių užsakovų pageidavimus, nes jos dažnai būna arčiau užsakovų ir tu

uo būdu operatyviai užpildo rinką trūkstamomis prekėmis ir paslaugomis.

1. ĮMONĖS STEIGIMAS

Kiekviena įmonė. prieš pradedama ūkine veiklą, privaloma tvarka įregistruojama- Įmonės registravimą reglamentuoja LR rejestru įstatymas, įmonių rejestro steigias ir tvarkytojas iki 1995 metų pradžios buvo LR Ekonomika; ministerija. Nuo 1995 melų šį darbą atlieka Statistikos departamentas.

1.1. Individualiosios įmonės steigimo organizavimas
Pačios populiariausios įmonių rūšys Lietuvoje šiuo metu yra. individualiosios įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės. Individualiųjų įmonių steigimas yra nesudėtingas, nebrangus, neilgai užtrunka.
Individualioji įmone gali užsiimti įvairia įstatymu neuždrausta Lietuvoje veikla. Tai nesudėtinga ir nebrangi verslo organizavimo forma. Individualiosios įmonės steigimo trukinę bei išlaidos priklauso nuo to, kokia veikla įmonė nori užsiimti. Kadangi įmonių rūšių yra labai daug, neįmanoma sudaryti įmonės steigimo algoritmo, tinkamo visais atvejais, Toliau bus smulkiau nagrinėjamas kiekvienas iš anksčiau minėtu etapų, atkreipiant dėmėsi į tai, kokiais atvejais tai laikoma arba ne bet kokie keliami reikalavimai, norint taisyklingai sutvarkyti steigimo dokumentus.
1.2. Įmonės vardo registravimas Valstybiniame patentų biure
Jei įmonė ruošiasi užsiimti veikla, kuriai reikia licencijos, tai būtu pirmasis žingsnis steigiant įmone. Jei įmonės numatoma veikla nelicencijuojama, vardų galima užregistruoti ir vėliau -įmonę užregistravus Įmonių rejestre,
įmones vardas parenkamas remianti s Firmų. vardų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 3991 m. spalio 31 d. Juose numatoma: firmos vardas; be žodžių, nusakančiu įmonės, įstaigos ar organizacijos rūšį, čia privalo būti bent vienas tikrinis sk

kiriamosios reikšmės žodis (vietovardis, asmenvardis, simbolinis vardas) arba bendrinis skiriamosios reikšmės žodis .
Neregistruojami vardai, sutampantys su jau (registruotais vardais arba. į juos panašūs, kito asmens pavarde be jo sutikimo, taip pat vardai, prieštaraujantys dorovės normoms, visuomenės interesams bei humaniškumui; nusakantys prekių ar paslaugų kokybe, savybes, kieki, kainą, jų gamybos būdą ir laiką.
Neregistruojami taip pat vardai, galintys klaidinti visuomenę dėl firmos – vardo savininkės – buveinės (adreso), veiklos pobūdžio, tapatumo (arba panašumo) su užsienio firmų vardais, prekių ir paslaugų ženklais, paplitusiais rinkoje ir žinomais Lietuvos visuomenei.
Žodis “Lietuva” firmos varde gali būti vartojamas tik Lietuvos Respublikos Vyriausybei leidus.
Firmos vardas registruojamas Valstybiniame patentų biure pagal numatomos steigti įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo paraišką arba pagal registro tvarkytojų pranešimus- Jei įmonė jau įregistruota neatitinkančiu reikalavimų vardu ir jis nepakeičiamas per 15 dienų, gavus Patentų biuro pranešimą, įmonės registravimas panaikinamas, o registravimo mokestis negrąžinamas. Paraišką firmos vardui registruoti sudaro:
• prašymas įregistruoti firmos vardą;
• mokesčių levitai;
• kiti dokumentai.
Paraišką pareiškėjo vardu gali pateikti ir jo atstovas. Prašymas turi būti spausdintas, užpildytas lietuvių kalba, pateikiamas 2 egzemplioriais. Prašymų skaičius neribojamas. Prašyme nurodomi tokie duomenys:
• steigėjas (fizinio asmens vardas, pavardė, juridinio asmens pavadinimas];
• firmos vardas ir jo aprašymas (nurodomas visas firmos vardas, taip pat prasminis simbolinio vardo paaiškinimas, jei toks yra);
• firmos adresas (visas);
• įmonės rūšis (nurodomas firmos statusas);
• veiklos pobūdis (nurodomi ko
odai ir jų paaiškinimas pagal įmonių registro tvarkytojų vartojamą veiklos rūšių klasifikatorių);
• steigėjo atstovas (jei toks yra) (nurodoma vardas, pavardė, adresas, telefonas); prašyme pasirašo steigėjas arba steigėjo atstovas, nurodant pasirašiusio asmens vardą ir pavardę;
• adresas susirašinėjimui;
• priedai (nurodomi pridedami dokumentai; dokumentas, kad sumokėtas mokestis už paraiškos padavimą, firmos vardo registravimą, paskelbimą ir liudijimo išdavimą pagal paraiškos padavimo dieną galiojančius tarifus; įmonės registravimo pažymėjimo kopija; Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimas naudoti žodį „ Lietuva” ir kita).

Trūkstant duomenų, paraiškų priėmimo skyrius siunčia pareiškėjui pranešimą, nurodydamas atmetimo motyvus. Nepriimta paraiška grąžinama kartu. Ji prilygsta nepaduotai. Jei paraiška atitinka nustatytus reikalavimus, Valstybinio patentų biuro Paraiškų priėmimo skyrius paraišką priima ir išduoda paraiškos priėmimo pažymą. Valstybinis patentų biuras turi per 15 dienų įregistruoti gautą paraišką, atlikti ekspertize ir nustatyti, ar firmos vardas atitinka vardų nuostatų reikalavimus.
Jei firmos vardas neatitinka nuostatų reikalavimų. Valstybinis patentų biuras priima sprendimą jo neregistruoti ir per 3 dienas apie tai išsiunčia pranešimą pareiškėjui arba įmonę, įstaigą ar organizaciją įregistravusiam valdymo organui, argumentuodamas atsisakymą įregistruoti firmos vardą. Registro tvarkytojas, gavęs pranešimą, jog įregistruotos įmonės, įstaigos ar organizacijos pavadinimas (firmos vardas) neregistruojamas, turi nustatyti ne trumpesnį kaip 15 dienų terminą firmos vardui pakeisti. Jei per nustatytą laiką firmos vardas nepakeičiamas, registro tvarkytojas panaikina įmonės, įstaigos ar organizacijos įregistravimą ir per 3 dienas iš
šsiunčia pranešimą pareiškėjui. Šiuo atveju registravimo mokestis negrąžinamas.
Jei firmos vardas atitinka nuostatus, Valstybinis patentų biuras priima sprendimą jį registruoti ir apie tai raštu praneša pareiškėjui. Pranešimas išsiunčiamas per 3 dienas po sprendimo priėmimo.
Valstybinis patentų biuras vardą įrašo Lietuvos Respublikos firmų vardų registre, įrašomi tokie duomenys:
• firmos vardas;
• jo registravimo numeris ir data;
• paraiškos numeris;
• įmonės, įstaigos ar organizacijos buveinė (adresas), veiklos
pobūdis.
Iki bus įregistruota įmonė, įstaiga ar organizacija, bet ne ilgiau kaip l metus, Lietuvos Respublikos firmų vardų registre įrašytam firmos vardui suteikiama laikina apsauga.
Valstybinis patentų biuras per 15-20 dienų išduoda firmos vardo registravimo liudijimą.
1.3. Licencijos gavimas
1996 m. sausio 23 dieną Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė “Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymą”, kuriuo reglamentuojamas licencijų išdavimas. Jame numatomos 48 veiklos rūšys, kurioms reikia licencijos.
Licencijų išdavimo bei licencijuojamos veiklos sąlygos nepriklauso nuo licenciją įgyjančios įmonės rūšies. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu licencijas išduoda, licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą atlieka, taip pat licencijų galiojimą sustabdo ir panaikina ministerijos (prie ministerijų esantys departamentai, inspekcijos, tarnybos) ar Vyriausybės Įstaigos.
Licencija užsiimti komercine-ūkine veikla arba motyvuotas raštiškas atsisakymas išduoti licenciją turi būti pateiktas pareiškėjui per 30 dienų nuo dokumentų, reikalingų licencijai išduoti, gavimo dienos. Atsisakymas išduoti įmonei licenciją negali būti grindžiamas komercinės-ūkinės veiklos ne tikslingumu.
Apie licencijos išdavimą, jos galiojimo sustabdymą ir panaikinimą “Valstybės žiniose” skelbia licencija išdavusi institucija.
Už licencijos išdavimą imamas tam tikras mokestis, kuris priklauso nuo veiklos rūšies bei licencijos galiojimo trukmės. Tarifus nustato ir paskelbia Lietuvos Respublikos Finansų ministerija.
1.4. Registravimo mokestis
Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatė individualiosioms įmonėms registravimo mokestį – 100 Lt už vieną veiklos rūšį. Paprastai registruojama ne viena, o kelios veiklos rūšys, todėl mokesčiai atitinkamai padidėja. Neužregistravus atitinkamos veikos rūšies, ja užsiimti draudžiama.
Atitinkamą sumą reikia, sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiskaitomąją sąskaitą banke.
1.5. Įmonės registravimas Rejestro tarnyboje
Registruojant Individualią įmonę, Rejestro tarnybai reikia pateikti šiuos dokumentus:
• prašymą įregistruoti įmone;
• duomenis įtraukimui į rejestrą (5 egzempliorius); pirmųjų dviejų dokumentų formos yra paruoštos Rejestro tarnyboje, jas tereikia tik užpildyti;
• registravimo mokesčio įmokėjimo kvitą;
• įmonės vardo registravimo pažymėjimą, jei vardas jau įregistruotas Valstybiniame patentų biure;
• licenciją, jei numatoma užsiimti liceiicijuojama veikla.
Prašyme įregistruoti individualiąją įmone nurodomas įmonės pavadinimas bei adresas. Jei įmonės numatomai veiklai nereikia licencijos, tai ji gali būti registruojama be patentinio tyrimo Valstybiniame patentų biure. Apie tai pažymima prašyme, įtraukimui į rejestrą pateikiami tokie duomenys:
• pavadinimas (firminis vardas); įmonės (firmos] vardo registravimo liudijimo numeris ir jo išdavimo data, jei vardas jau įregistruotas Valstybiniame patentų biure;
• rūšis (individualioji (personalinė) įmonė);
• būstinė (nurodomas adresas);
• veiklos pobūdis (nurodomas kodas ir veiklos rūšis);
• įmonės savininko vardas, pavardė, gimimo metai, adresas, telefonas, paso duomenys (valstybinis kodas, numeris, kur ir kada išduotas, asmens kodas);
• numatomas komercinės-ūkinės veiklos laikotarpis;
• įmonės įregistravimo data, įsakymo numeris.
Duomenis įtraukimui į rejestrą savo parašu tvirtina individualiosios (personalinės) įmonės savininkas ir savivaldybės rejestro tvarkytojas.
Įmonė įregistruojama per 2 savaites po reikalingų dokumentų pateikimo. Rejestre įregistruotai įmonei išduodamas Statistikos departamento nustatytos formos pažymėjimas ir suteikiamas rejestro numeris (kodas).
1.6. Uždarosios akcinės bendrovės steigimo organizavimas
Uždaroji akcinė bendrovė, palyginti su individualiąja įmone, turi svarbų privalumą -jos turtinė atsakomybė yra ribota: nariai atsako tik ta turto dalimi, kurią jie įnešė įsigydami akcijas. Uždarosios akcinės bendrovės steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą ir veiklą, akcininkų teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymas Nr. VIII-1835, priimtas 2000 m. liepos 13 d., ir vėlesni jo pakeitimai, kiti norminiai aktai.
Uždarosios akcinės bendrovės steigimo organizavimas yra sudėtingesnis ir ilgiau trunka nei individualiosios įmonės. Skirtingi ir steigimo dokumentai. Kaip matome, norint įregistruoti uždarąją akcine bendrovę savivaldybės Rejestro tarnyboje, prieš tai reikia:
• sudaryti steigimo sutartį ir ją notariškai patvirtinti;
• atidaryti kaupiamąją sąskaitą banke;
• parengti bendrovės įstatus;
• išplatinti akcijas;
• parengti steigimo ataskaitą;
• sušaukti steigiamąjį susirinkimą;
• sudaryti valdymo organus;
• pateikti dokumentus registruoti bendrovę.
Uždarajai akcinei bendrovei taip pat būtina iš anksto užregistruoti firmos vardą Valstybiniame patentu biure. Apie tai plačiai rašyta 6.2 skyriuje. Be to, jei įmonė ketina užsiimti licencijuojama veikla, jai, kaip ir individualiajai įmonei, iš anksto reikia gauti atitinkamos institucijos išduodamą licenciją. Apie tai skaitykite 6.2 skyriuje.
1.7. Steigimo sutarties sudarymas ir tvirtinimas
Steigimo sutartis — tai pirmasis oficialus dokumentas, kurį pagal įstatymą turi sudaryti steigėjai. Steigimo sutartyje turi būti nurodyta:
• steigėjai (vardai, pavardės, juridinių asmenų pavadinimai) ir jų adresai;
• bendrovės pavadinimas;
• bendrovės steigimo būdas;
• steigėjų teisės ir pareigos steigiant bendrovę bei atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą;
• kiekvieno steigėjo įsigyjamų akcijų skaičius;
• akcijų nominali vertė, emisijos kaina, platinimo tvarka ir terminai;

• steigimo kaštų kompensavimas ir atlyginimas už steigimą;
• ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka;
• steigėjai, kurie gali atstovauti bendrovei.
Sutartį pasirašo visi steigėjai arba jų įgalioti asmenys. Jei bent vienas steigėjas yra fizinis asmuo, sutartis turi būti patvirtinta notaro. Jeigu visi steigėjai yra juridiniai asmenys arba įmonės, notaro tvirtinimo nereikia, jų vadovo arba įgalioto asmens parašas tvirtinamas antspaudu.
Tais atvejais, kai bendrovę steigia vienas asmuo, vietoj steigimo sutarties surašomas bendrovės steigimo aktas.
Steigimo sutartis yra viešas dokumentas. Todėl negali būti atsakoma turintiems interesų susipažinti su jos turimu, argumentuojant komercine, tarnybine ar dar kokia paslaptimi.

1.8. Uždarosios akcinės bendrovės registravimas
Uždarosios akcinė bendrovė registruojama savivaldybės Rejestro tarnyboje ne vėliau kaip per 6 mėnesius po bendrovės steigimo sutarties sudarymo. Rejestro tarnybai turi būti pateikti šie dokumentai:
• paraiška;
• firmos vardo įregistravimo liudijimas, išduotas valstybiniame patentų biure;
• duomenys įtraukimui į rejestrą (4 egzemplioriai); analogiškai individualiajai įmonei, paraiškos registruoti bendrove bei duomenų įtraukimo į rejestrą blankai yra paruošti Rejestro tarnyboje – juos reikia užpildyti;
• notariškai patvirtinta steigimo sutartis (steigimo aktas);
• steigiamojo akcininkų susirinkimo protokolo nuorašas;
• banko pažyma apie kaupiamojoje sąskaitoje esančius pradinius įnašus;
• susiūti, pasirašyti visų steigėjų ir notariškai patvirtinti įstatai (4 egzemplioriai);
• patalpų nuosavybės dokumento kopija arba nuomos sutarties kopija, arba patalpų savininko garantinis raštas dėl sutikimo įregistruoti bendrovę įstatuose nurodytu adresu.
• Kvitas apie įregistravimo mokesčių sumokėjimą į valstybinės mokesčių inspekcijos atsiskaitomąją sąskaitą Pagal šiuo metu galiojančius žyminio mokesčio tarifus, už UAB įregistravimą mokamas tani tikro dydžio mokestis už kiekvieną veiklos rūšį.
Papildomai gali reikėti pateikti ir kitus dokumentus, pavyzdžiui licenciją, jei įmonė ketina užsiimti tokia veikla. Įtraukimui į rejestrą pateikiami tokie duomenys:
• uždarosios akcinės bendrovės pavadinimas;
• juridinis statusas (juridinis asmuo);
• būstinė (nurodomas adresas, telefonas, faksas);
• firmos vardo liudijimo numeris bei išdavimo data;
• veiklos pobūdis;
• pagrindinė ūkio šaka;
• įstatymais apibrėžtos veiklos rūšys (nurodomas kodas, veiklos rūšis);
• administracijos vadovo vardas, pavardė, adresas;
• atstovų (įgaliotinių) vardai, pavardės, adresai, taip pat jų įgaliojimai (nurodomi vyr. buhalterio bei revizoriaus vardai, pavardės, adresai);
• numatomas ūkinės – komercinės veiklos laikotarpis (neribojamas);
• įstatinio kapitalo dydis ir jo sudėtis;
• akcijų skaičius ir nominali vertė.
Jei yra valdyba, išvardijami visi jos nariai, nurodomi jų vardai, pavardės, adresai. Jei valdybos nėra, nurodoma: “Uždaroji akcinė bendrovė veikia be valdybos”.
Jei renkama stebėtojų taryba, pateikiami jos pirmininko ir pavaduotojo vardai, pavardės, adresai. Jei tokia taryba nerenkama, nurodoma: “Stebėtojų taryba nesudaroma”.
Uždarosios akcinės bendrovės registravimo data ir Rejestro tarnybos įsakymo numeris. Šį punktą užpildo atsakingas Rejestro tarnybos darbuotojas.
Pateikiamus duomenis savo parašu tvirtina uždarosios akcinės bendrovės direktorius.
Uždaroji akcinė bendrovė įregistruojama per 2 savaites po reikalingų dokumentų pateikimo. Rejestre įregistruotai bendrovei išduodamas Statistikos departamento nustatytos formos pažymėjimas ir suteikiamas rejestro numeris (kodas).
2. ĮMONĖS REORGANIZAVIMAS.
Prireikus įmonė gali būti reorganizuota.
Reorganizavimas – tai įmonės, kaip juridinio asmens pertvarkymas be likvidavimo procedūros. Bendrovės gali būti reorganizuojamos šiais būdais:
• įmones jungiant;
• įmones skaidant;
• įmones pertvarkant (keičiant įmonės rūšį).

2.1 Reorganizavimas įmones jungiant

Reorganizavimas įmones jungiant galimas prie veiklą tęsiančios įmonės prijungiant kitas įmones, kurios kaip juridiniai asmenys baigia veiklą, arba jungiant įmones, kurios kaip juridiniai asmenys baigia veiklą įsteigiant naują įmonę.
Pavyzdžiui, prie veikiančios A įmonės norime prijungti B ir C įmones, kurios baigia veiklą (l pav. kairėje). Kitaip tariant B ir C įmonių vardai išnyksta, o A įmonės — lieka. Jei likvidavus B ir C kuriama nauja įmonė D, tai schematiškai tai atrodys, kaip parodyta 1 pav. dešinėje. Nuo kairiojo varianto jis skirs tuo, kad B ir C įmonių vardai išnyksta, o vietoj jų atsiranda nauja pavadinta D įmonė. Suprantama, kad pavadinimų pakeitimas – tai išorinis skirtumas: pasikeis ne tik pavadinimai, bet ir veiklos pobūdis, savininkai, turto dydis ir kita.

l pav. Įmonių jungimas

2.2 Reorganizavimas įmones skaidant
Reorganizavimas įmones skaidant galimas:
a) įmonę, kuri baigia savo veiklą, išdalijant kitoms, tęsiančioms savo veiklą įmonėms; Pavyzdžiui, E įmonė skaidoma į dvi – E1 ir E2 dalis, E1 prijungiama prie E2 įmonės, o jungiama prie G įmones {2 pav.).

2 pav. E įmonės skaidymas, prijungiant prie veikiančiųjų

b) iš veiklą baigiančios įmonės, steigiant naujas įmonės;

Pavyzdžiui, E įmonė skaidoma į dvi dalis – EI ir E2, EI tampa H įmone, o E2 tampa įmone 3pav.).

3 pav. E įmonės skaidymas, kuriant naujas

c) iš savo veiklą tęsiančios įmonės atskiriant dalį, kuri. jungiama prie kitos įmonės arba iš kurios steigiama nauja įmonė.

K

arba
4 pav. Įmonės skaidymas, atskiriant dalį.
Pavyzdžiui, iš E įmonės atskiriama Ei dalis ir prijungiama prie K įmonės arba steigiama nauja L įmonė (4 pav.}.
2.3 Reorganizavimas pertvarkant bendrovę
Kai bendrovė pertvarkoma, keičiant jos rūšį, ji gali būti reorganizuojama iš uždarosios akcinės bendrovės į akcinę bendrovę – įregistruojant akcija Valstybinių popierių komisijoje, ar atvirkščiai.
Bet kurių atveju parengiamas reorganizavimo projektas, atliekama šio projekto ekspertizė, o apie numatomą reorganizavimą bendrovė viešai paskelbia ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki akcininkų visuotinio susirinkimo. Akcininkų visuotinis susirinkimas gali patvirtinti reorganizavimo projektą ne mažiau kaip 2/3 kiekvienos klasės akcijų balsų.
Po reorganizavimo veikiančių bendrovių įstatai registruojami po pirmojo visuotinio akcininkų susirinkimo.

3. ĮMONĖS LIKVIDAVIMAS

Lietuvos Respublikos įmonių bankrotų įstatymai bei kiti teisiniai normatyviniai aktai reguliuoja akcinių bendrovių bei kito tipo įmonių likvidavimo ar bankroto tvarką.
Įmonės likvidavimo pagrindas gali būti: įmonės savininko sprendimas nutraukti įmonės veiklą, teismo sprendimu pripažinus įmonę neišgalinčią atsiskaityti pagal savo prievoles, ir valstybės organų priimtas sprendimas atšaukti įmonės registravimą už teisės pažeidimus, nustatytus Lietuvos Respublikos įstatymų.

Bendrovių likvidavimo pagrindas gali būti pasibaigęs įstatuose nurodytas bendrovės veiklos terminas; teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusią bendrovę; teismo sprendimas likviduoti bendrovę už Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus teisės pažeidimus ir visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus.
Priėmus sprendimą nutraukti įmonės ar bendrovės veiklą, skiriamas likvidatorius (administratorius), arba tai įpareigoja padaryti įmonės steigėja. Nuo to momento įmonė ar bendrovė įgyja likviduojamos įmonės statusą, padaromi atitinkami įrašai registravimo rejestre, paskelbiama spaudoje. Apie bendrovės likvidavimą viešai skelbiama tris kartus ne mažesniais kaip 2 mėnesių tarpais arba kiekvienam akcininkui ir kreditoriui pranešama raštu.
Tik praėjus 3 mėnesiams nuo tos dienos, kai trečią kartą buvo viešai paskelbta apie bendrovės likvidavimą, bendrovės turtas gali būti dalijamas akcininkams. Jeigu kyla ginčų dėl bendrovės skolų mokėjimo, bendrovės turtas negali būti dalijamas akcininkams, kol teismas išspręs Šį ginčą ir bus atsiskaityta su kreditoriais.
Įmonių bankroto įstatymas nusako įmonės bankroto procedūrą. Įmonės bankroto procedūra – tai įmonės administratoriaus paskyrimas, taikos sutarties tarp kreditorių ir skolininko sudarymas, įmonės reorganizavimas ar sanavimas, siekiant išvengti bankroto, taip pat bankrutavusių įmonių likvidavimas. Įmonės bankroto bylą iškelia teismas pagal kreditorių pareiškimus apie įmonių nemokumą, dėl pernelyg didelių įsiskolinimų; netinkamo disponavimo savo turtu. Galimi atvejai, kada bankroto procedūros sprendžiamos neteismine tvarka, kada tokį sprendimą priima kreditorių susirinkimas, susitaręs su skolininku, jeigu šiam sprendimui vienbalsiai pritaria visi kreditoriai.
3.1. Įmonės likvidavimo būdai
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymai bei kiti teisiniai normatyviniai aktai reguliuoja akcinių bendrovių bei kito tipo likvidavimo ar bankroto tvarką.
Įmonės likvidavimo pagrindas gali būti: įmonės savininko sprendimas nutraukti įmonės veiklą, teismo sprendimu pripažinus įmonę neišgalinčią atsiskaityti pagal savo prievoles, ir valstybės organų priimtas sprendimas atšaukti įmonės registravimą už teisės pažeidimus, nustatytus Lietuvos Respublikos įstatymu.
Dažniausiai įmonė likviduojama dviem pagrindiniais atvejais.
1.Prie normalios įmonės likvidavimo procedūros reikia priskirti įmonės likvidavimą
savo noru. Akcininkai ar savininkai nutaria nutraukti savo veiklą. Žinoma, dažniausiai tai susiję su nesėkminga veikla, nors jos rezultatai likvidavimo metu gali būti ir neryškūs. Priėmus sprendimą likviduoti įmonę, prasideda ilgas likvidavimo kelias.
Nutarimas likviduoti įmonę skelbiamas „Valstybės žiniose”.
Reikia apsaugoti kreditorių interesus, todėl būtinas jų sutikimas su numatoma likvidavimo procedūra. Dažniausiai su jais atsiskaitoma, pardavus turtą.
Pasidalijimas likęs turtas arba jį pardavus gautos lėšos.
Įmonė išregistruojama, išbraukiama iš rejestro, dokumentai priduodami archyvui it 1.1.
2. Įmonės bankrutavimas. Įmonė yra bankrutuojanti, kai jai iškeliama bankroto byla
arba taikoma neteisminė bankroto procedūrų nagrinėjimo tvarka. Bankroto procedūra keliama
nemokiai įmonei, kai įmonės finansiniai įsipareigojimai yra lygūs jos turtui arba jį viršija.
Bankroto procedūra taikoma nesėkmingai dirbančioms įmonėms, tačiau pats bankrotas negali būti traktuojamas tik neigiamai. Iš tikrųjų, prarandamos darbo vietos, nepagaminama produkcija, nemokami mokesčiai — tai neabejotinai neigiama.
Tačiau reikia matyti ir teigiamas bankroto savybes.
1.Blogai dirbanti ir nemokanti prisiderinti prie aplinkos, nemokanti pasikeisti įmonė
parduodama – patenka į kitas rankas. Atsiranda reikalingų lėšų jai pertvarkyti. Šiuo atveju
neigiamų pasėkimų iš viso nėra, nes dauguma darbuotojų lieka dirbti šioje įmonėje.
2. Likvidavus įmonę, atsiskaitoma su skolininkais.
3. Nutraukus nesėkmingai dirbančios įmonės veiklą, nutraukiamas ir jos darbuotojų sunkus egzistavimas, kai neišmokami atlyginimai, išeitinės pašalpos, nemokamas atitinkantis darbą atlyginimas. Esant normalioms rinkos sąlygoms, darbuotojai paprastai įsidarbina kitose įmonėse.
4. Nesėkmingai ilgą laiką dirbanti įmonė praktiškai vis labiau įsiskolina, ir jos situacija
darosi vis sunkesnė. Ankstyvas bankrotas leidžia žymiai sėkmingiau spręsti įmonės arba jos turto
pardavimą.
3.2 Bankroto bylos iškėlimas
Bankrotu byla įmanei gali būti iškelta:
* Jei įmonė yra nemoki:
* Jei įmone nedali mokėti darbo užmokesčio bei tenkinti darbuotojų kitų kylančių ii darbo
santykių finansinių reikalavimų!
* Jei įmonė negali užmokėti ŪK gautas prekes, atliktus darbus, grąžinti kreditų ir vykdyti kitų sandoriais prisiimtų finansinių įsipareigojimui
* Jei įmonė negali vykdyti LR įstatymų nustatytų privalomų mokėjimų ir priteistų sumų;
* Jei įmonė paslėpė, iššvaistė, dovanojo ar sunaikino savo turtą, vykdė kitus velkamus,
leidžiančius manyti, kad iš likusio turto nebus įvykdyti įmonės finansiniai įsipareigojimai;
* Jei įmonė pranešė kreditoriams ar teismui, kad negali ar neketina vykdyti finansinių
įsi pareigoj i m ų:
* Jei teismo antstolis negali įvykdyti teismų ir kitų institucijų sprendimų,
Galimas teisminis ir neteisminis bankroto procedūros vykdymas.
Neteisminis bankroto procedūros vykdymas galimam, jei nėra teismuose iškeltų bylų, kuriuose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, taip pat ir kylantys iš darbo santykių,
Įmanės savininkai arba administracijos vadovas praneša kiekvienam kreditoriui raštu, kad įmonė yra nemoki, it siūlo vykdyti bankroto procedūras neteismine tvarka, nurodo kreditorių susirinkimo datą ir vietų. Neteisminiam nagrinėjimui turi pritarti 4/« kreditorių (pagal finansinių įsiskolinimų suma). Tada teismo funkcijas perima kreditorių susirinkimas.
Bankroto bylų teisminis nagrinėjimas. Teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą. gali reikalauti iš įmonės vadovybės ir darbuotojų paaiškinimų, pateikti dokumentaciją, skirti auditą ir 1.1. Ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pareiškimo dienos priima nutarimą (ar atsisako) iškelti bankroto bylą.
Iškėlus bankroto bylą, skiriamas įmonės administratorius, pranešama raistu apie iškeltą bylą įmonei, skolintojams, steigėjui.
Įmonės valdymo organai perduoda administratoriui įmones turtą pagal sudarytą įmonės bankroto bylos iškėlimo dienos finansinę atskaitomybę ir visus dokumentus. Įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o įmones administratorius, įspėjęs raštu prieš 7 dienas, atleidžia iš pareigų įmonės valdybos narius ir administracijos vadovą. Jiems nemokama išeitinė pašalpa ir kompensacijos, išskyrus kompensaciją už nepanaudotas atostogas.
Nuo bankroto paskelbimo dienos sustabdomas visų finansinių prievolių mokėjimas, nutraukiamas ir delspinigių skaičiavimas.

Išvados

Nepalanki ir nuolat besikeičianti teisinė aplinka yra viena svarbiausių veiksnių, slopinanti smulkių įmonių plėtrą. Šiuo metu jau priskaičiuojama apie 13 tūkst Naujų norminių teisinių aktų, kurie toliau keičiami, papildomi ir nuolatos tobulinami.
Dauguma mokesčių norminių aktų verslininkus veikia neigiamai, nes mokesčiai yra per dideli lyginant su daugumos verslininkų pajamomis. Susidaro įspūdis, kad verslininkams mokant visus mokesčius, jie neturi realaus finansinio pagrindo išlikti ir normaliai funkcionuoti.
Smulkaus ir vidutinio verslo vystymasis labiausiai priklauso nuo efektyviai funkcionuojančios verslo infrastruktūros, teikiamų paslaugų, pagalbos galimybių, informacijos sistemos. Verslo aplinka Lietuvoje nėra pakankamai palanki. Pirmiausiai nekaupiama ir nesisteminama medžiaga apie smulkaus ir vidutinio verslo problemas. Dėl nuolat besikaitaliojančios teisinės verslo bazės daugelis gyvena šia diena, neturėdami rimtos savo verslo padėties ir perspektyvos analizės, nekurdami ilgalaikių planų. Daugelis neturi sudarę verslo planų, nesupranta jų būtinumo. Dėl to jų veikla chaotiška, remiasi daugiausiai intuicija, dažnai iškyla problemų, kurių buvo galima išvengti planuojant verslą. Finansinės problemos smulkaus ir vidutinio verslo atstovams iškyla dėl kreditinių išteklių trūkumo, didelių palūkanų normų, bankų nesuinteresuotumo dirbti su smulkiais rizikingais klientais.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. K. LukaŠevičhis, B. Martikus. Verslo vadyba. – Kaunas1 Technologija, 2002
2. A. Sakalas, P. Vanagas, B. Martinkus, B. Neverauskas, B. Prokopčiukas ir kt. Pramonės įmonių vadyba. – Kaunas- Technologija, 2000
3. Lietuvos Respublikos Įmonių įstatymas
4. E. Bagdonas, E. Kazlauskienė. Verslo pradmenys. – Kaunas” Technologija, 2002

Leave a Comment