Įmonės steigimas

KAUNO KOLEGIJA
TURIZMO KATEDRA

VERSLO VADYBOS
Savarankiškas darbas

Įmonės steigimas

Atliko: NTV0/1 gr. stud. L. Anskaitis
Tikrino: dėst. B. Leonienė

Kaunas 2002

DARBO UŽDUOTYS
Konkrečios įmonės steigimo tvarka, nurodant institucijas, į kurias reikia kreiptis ir joms pateiktinų dokumentų sąrašą.
Mokesčių, kuriuos turės mokėti tokia įmonė, apžvalga.

TURINYS

I. ĮVADAS.
1. Įmonė.
2. Įmonininkas.
3. Individuali (personalinė) įmonė.
II. ĮMONĖS STEIGIMAS.
1. Įmonės vardo registravimas.
2. Savivaldybės leidimas užsiimti ūkine veikla.
3. Įmonės registravimas valstybiniame rejestre.
4. Įmonės registravimas valstybinio socialinio draudimo skyriuje.
5. Įmonės antspaudas.
6. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros leidimas.
7. Visuomenės sveikatos centro leidimas.
8. Valstybinės darbo inspekcijos pažyma.
III. MOKESČIAI.
1. Akcizo mokestis.
2. Pridėtinės veertės mokestis.
3. Pelno mokestis.
4. Socialinio draudimo įmokos.
5. Kelių mokestis.
IV. PABAIGOS ŽODIS.
V. LITERATŪRA.

I. ĮVADAS.

Šiame darbe apžvelgsiu individualios (personalinės) įmonės, kurios veiklos pobūdis viešasis maitinimas, o jeigu tiksliau tai kavinės – baro, įsteigimo tvarką ir eiliškumą, bei pagrindinius Lietuvos Respublikos įstatymus, kurie reglamentuoja reikalavimus, keliamus anksčiau minėtos įmonės steigimui.
Tačiau prieš pradedant aiškintis ką ir kaip reikia daryti norint sukurti savo individualią įmonę, mūsų atveju individualią (personalinę) maitinimo įmonę, reikia aiškiai suvokti kelis terminus, kurių prasmę atskleidžia įmonių bei kiti Liietuvos Respublikos įstatymai.

1. Įmonė.
Įmonė yra savo firmos vardą turintis ūkinis vienetas, įsteigtas įstatymų nustatyta tvarka tam tikrai komercinei – ūkinei veiklai. Įmonę sudaro medžiaginių – daiktinių, finansinių ir nematerialių aktyvų, jos teisių ir pareigų kompleksas. Įmonė, kaip teisės subjektas (įmonininkas), gali turėti ju

uridinio asmens teises arba veikti kaip fizinis asmuo.

2. Įmonininkas.
Įmonininkas yra fizinis arba juridinis asmuo, taip pat į bendrovę (bendriją) susijungę keli fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie nuosavybės teise valdo, naudoja ir disponuoja įmonės turtu, organizuoja įmonės ūkinę ir finansinę veiklą.
Nuosavybės teisę į įmonę įmonininkas įgyja įmonės steigimo, pirkimo – pardavimo arba kitokių civilinių sandorių pagrindu.
Jeigu įmonė nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, įmonininko funkcijas atlieka įmonės valdymo organai. Jeigu įmonė išnuomojama, tai nuomos sutarties galiojimo laikotarpiui įmonininko teises turi nuomininkas.

3. Individuali (personalinė) įmonė.
Individuali (personalinė) įmonė nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui ar keliems fiziniams asmenims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Individualią (personalinę) įmonę nuosavybės teise gali turėti taip pat ir negamybinės organizacijos, turinčios juridinio asmens teises. Individuali (personalinė) įmonė neturi juridinio asmens teisių, jos turtas neeatskirtas nuo įmonininko turto.
Pagal įmonės prievoles įmonininkas atsako visu savo turtu, taip pat ir po įmonės likvidavimo. Individualių (personalinių) įmonių savininkai gali panaudoti savo ir savo šeimos narių (sutuoktinių, tėvų, įtėvių, vaikų, įvaikių), jiems sutikus, pinigines lėšas ir turtą įmonės veiklai.
Individuali (personalinė) įmonė privalo turėti firmos vardą, kuriame įvardijamas jos savininkas, valstybės institucijų išduotus leidimus, licencijas ir kitus dokumentus (licencija (leidimas) užsiimti tam tikra komercine-ūkine veikla, gamtos išteklių naudojimo leidimas, leidimas – higienos pasas, leidimas eksploatuoti įmonę, nekilnojamojo turto nuosavybės do

okumentai ir pan.).

II. ĮMONĖS STEIGIMAS.

Įmonė turi teisę užsiimti bet kokia komercine-ūkine ar kitokia veikla, nesuvaržyta Lietuvos Respublikos įmonių ar kitų įstatymų, įmonės steigimo dokumentų arba kitaip neuždrausta įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju mes panagrinėsime maitinimo veiklos organizavimo ypatumus.

1. Įmonės vardo registravimas.
Pirmasis žingsnis bet kokios įmonės steigimo kelyje tai įmonės vardo sukūrimas ir įregistravimas. Įmonių vardus registruoja ir visas su įmonių vardais susijusias operacijas vykdo firmų vardų registro tvarkymo įstaiga – Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras.
Kuriant įmonės (firmos) pavadinimą (vardą), reikia atsižvelgti į reikalavimus, keliamus įmonių vardams, kurie yra apibūdinti Lietuvos Respublikos firmų vardų įstatyme. Štai keli pagrindiniai reikalavimai: firmos vardas turi būti sudarytas iš firmos rūšį nusakančių žodžių ar jų santrumpų ir simbolinio vardo ar tiesioginės reikšmės pavadinimo; vardas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų ir valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų, prieštarauti visuomenės interesams, moralės ir humaniškumo principams.
Duomenis apie registruojamą firmos vardą duomenų teikėjai pateikia registro įstaigai nustatytosios formos paraiškoje, kurią sudaro:
prašymas registruoti firmos vardą,
dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėta valstybinė rinkliava,
pareiškėjo įgaliojimas asmeniui (jeigu paraišką paduoda įgaliotas asmuo),
sutikimas leisti firmos varde vartoti kitai Lietuvos Respublikos firmai ar užsienio firmai priklausančio firmos vardo dalį, patvirtintas notaro firmos registravimo pažymėjimo nuorašas arba nustatytąja tvarka legalizuotas jį atitinkantis dokumentas ir nu

ustatytąja tvarka patvirtintas jo vertimas (jeigu pareiškėjas yra užsienio firma),
asmens arba autoriaus ar jo teisių perėmėjų sutikimas (jeigu firmos varde naudojama kito asmens pavardė arba slapyvardis arba kitam asmeniui priklausantis literatūros, mokslo ar meno kūrinio pavadinimas),
valstybių, tarptautinių organizacijų kompetentingų organų sutikimas (jeigu firmos varde naudojami tų valstybių, tarptautinių organizacijų pavadinimai arba jų santrumpos),
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotas leidimas firmos varde vartoti Lietuvos Respublikos oficialųjį arba tradicinį (trumpąjį) pavadinimą (jeigu firmos varde toks pavadinimas vartojamas).
Registro įstaiga, gavusi nustatytuosius paraiškos dokumentus, suteikia paraiškos numerį ir užregistruoja paraiškos pateikimo datą, o nustačiusi, kad paraiška atitinka įstatymo reikalavimus ir nėra įstatymo nustatytų aplinkybių, dėl kurių firmos vardas negali būti registruojamas, registro įstaiga registruoja firmos vardą, įrašydama jį į duomenų bazę, išduoda pareiškėjui firmos vardo liudijimą ir skelbia firmos vardo duomenis oficialiame biuletenyje.
Firmų vardų registro tvarkymo įstaiga per 3 darbo dienas nuo paraiškos firmos vardui įregistruoti gavimo dienos atlieka paraiškos ekspertizę, o po to per 20 dienų atliekama firmos vardo ekspertizė, taigi čia tenka laukti apie tris – keturias savaites, kadangi minėtas 20 dienų laikotarpis, radus netikslumų, gali būti pratęstas.

2. Savivaldybės leidimas užsiimti ūkine veikla.
Kadangi maitinimo įstaigos veikla (šiuo atveju kavinės – baro), apibūdinama kaip komercinė – ūkinė veiklos sritis ir yra susijusi su padidėjusiu pavojumi žmogaus gyvybei, sveikatai, o

taip pat prekėmis ir paslaugomis, kurioms įstatymų tvarka yra nustatyta speciali prekių pardavimo ar paslaugų teikimo tvarka (cigaretės, alkoholis), tai toliau būtina gauti vietos savivaldybės leidimą, kitaip tariant licenziją užsiimti komercine – ūkine veikla. Licencija yra dokumentas, suteikiantis teisę verstis įmonei licencijoje nurodyta komercine – ūkine veikla.
Leidimą užsiimti ūkine veikla išduoda vietos savivaldybės organas, gavęs visus įmonės steigimo dokumentus, t. y. įmonės steigimo aktą (steigimo sutartį, bendrosios jungtinės veiklos sutartį), įmonės įstatus, kitus įstatymų nustatytus steigimo dokumentus.
Savivaldybės organas neleidžia užsiimti ūkine veikla:
jeigu įmonės įsteigimas sukeltų realų pavojų ar pakenktų gyventojų sveikatai arba darytų žalą aplinkai;
jeigu steigiamos įmonės įstatai ar kiti steigimo dokumentai neatitinka įstatymų;
kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Savivaldybės organas privalo per 15 dienų po įmonės steigimo dokumentų įteikimo išnagrinėti leidimo užsiimti ūkine veikla klausimą ir apie savo sprendimą per 3 dienas raštu pranešti įmonės steigėjui.
Gavęs vietos savivaldybės leidimą (licenziją), įmonės savininkas turi įregistruoti įmonę Lietuvos Respublikos įmonių rejestre. Jeigu įmonininkas, gavęs leidimą užsiimti ūkine veikla, per vienerius metus įmonės neįregistruoja, leidimas nustoja galiojęs.

3. Įmonės registravimas valstybiniame rejestre.
Skirtingos veiklos įmonės registruojamos skirtingose valstybinio rejestro įstaigose (ūkio ministerijoje arba vietos savivaldybėje). Viešojo maitinimo įmonės, šiuo atveju kavinė baras, turi būti įregistruota ūkio ministerijoje.
Maitinimo įmonės įmonei įregistruoti įmonių rejestro tvarkytojui pateikiamas steigėjo ar steigėjų prašymas įregistruoti įmonę, nurodant jame duomenis, reikalingus įtraukti į rejestrą, bei kiti įmonės registravimo dokumentai:
pareiškimas įregistruoti įmonę;
įmonės steigimo aktas;
pažyma apie registravimo mokesčio sumokėjimą;
savivaldybės leidimas užsiimti komercine – ūkine veikla;
firmos vardo įregistravimo pažymėjimo nuorašas;
registruojant įmonę gyvenamuosiuose namuose, priklausančiuose savivaldybei, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kooperatyvams ir bendrijoms, išduota pažyma, patvirtinanti, kad butas (namas) priklauso registravimo dokumentuose nurodytam savininkui ir kad jis suteikia patalpas įmonės veiklai. Patalpų savininkai juridiniai asmenys išduoda laisvos formos pažymą apie patalpų suteikimą komercinei-ūkinei veiklai su administracijos vadovo parašu patvirtintu antspaudu. Patalpų savininkai fiziniai asmenys, suteikiantys patalpas asmenims, kurie nėra patalpų (buto) savininkai, išduoda laisvos formos pažymą, patvirtintą notaro. Patalpų savininkui, pačiam steigiančiam įmonę, pažyma apie patalpų suteikimą komercinei- ūkinei veiklai nereikalinga, tačiau būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius jo nuosavybės teises į šias patalpas;
Sprendimas įregistruoti arba atsisakyti įregistruoti įmonę priimamas per 15 dienų nuo visų dokumentų įteikimo.
Įregistravus įmonę Ūkio ministerijoje, registravimo duomenys per 5 dienas bus pateikti vyriausiajam rejestro tvarkytojui t. y. statistikos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuris per 3 dienas perduos duomenis vietos savivaldos vykdomajai institucijai, kurios teritorijoje yra įmonė.
Rejestre įregistruotai įmonei išduodamas Statistikos departamento nustatytos formos pažymėjimas ir suteikiamas rejestro numeris (kodas). Šį pažymėjimą pasirašo ir rejestro numerį (kodą) skiria rejestro tvarkytojai, atliekantys teisinę registraciją.
Įmonė laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo Lietuvos Respublikos įmonių rejestre dienos. Įmonės neįregistravus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, komercine – ūkine veikla įmonės vardu užsiimti draudžiama.

4. Įmonės registravimas valstybinio socialinio draudimo skyriuje.
Nors įregistravus įmonę Lietuvos Respublikos įmonių rejestre įmonė laikome įsteigta, tai dar nereiškia, kad vargai baigti ir galima dirbti. Po įmonės įregistravimo valstybiniame rejestre, įmonė turi būti įregistruota Valstybinio socialinio draudimo skyriuje. Remiantis Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymu, privalomu valstybiniu socialiniu draudimu turi būti draudžiami visi, dirbantys pagal darbo sutartį asmenys, individualių (personalinių) įmonių savininkai. Įmonės savininkas už save ir samdomuosius darbuotojus turi mokėti draudimo įnašus, kad būtų galima sukaupti reikalingas lėšas, iš kurių ateityje bus mokamos senatvės pensijos, pašalpos, nelaimingų įvykių ar susirgimų išmokos.

5. Įmonės antspaudas.
Gavus įmonės registracijos pažymėjimą galima daryti įmonės antspaudą. Antspaudo darymas turi būti suderintas su Vyriausiu policijos komisariatu. Gavus Vyriausiojo policijos komisariato leidimą, antspaudą galima daryti bet kurioje tuo užsiimančioje firmoje.

6. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros leidimas.
Patalpos, kurioje randasi įmonė turi atitikti visus Valstybinės priešgaisrinės priežiūros keliamus reikalavimus. Įmonės savininkas su Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektoriumi turi suderinti:
objekto, kuriame randasi įmonė techninę – priešgaisrinę būklę,
įmonės priešgaisrinės saugos instrukciją,
objekto aprūpinimą tvarkingomis ir veikiančiomis gaisrų gesinimo priemonėmis,
darbuotojų evakuacijos planus iš darbo vietų ir pastatų,
kitas priešgaisrines sąlygas susijusias su konkretaus tipo pastatu, buvimo vieta ir pan..
Įmonės savininkas asmeniškai atsakingas už objekto priešgaisrinę būklę. Kiekvienas darbuotojas privalo susipažinti su bendrosiomis priešgaisrinėmis saugos taisyklėmis.

7. Visuomenės sveikatos centro leidimas.
Kadangi įmonė verčiasi komercine – ūkine veikla susijusia su maisto paruošimu, laikymu ir pardavimu, įmonei reikalingas Visuomenės sveikatos centro leidimas. Šio leidimo išdavimo tvarką ir sąlygas nustato Sveikatos apsaugos ministerija. Pagal leidimą – higienos pasą įmonei leidžiama komercinė– ūkinė veikla – viešasis maitinimas. Leidimas – higienos pasas išduodamas nustatytam laikui. Besibaigiant jo galiojimo laikui (ne vėliau kaip 30 dienų iki jo galiojimo pabaigos), įmonė, norinti pakartotinai gauti leidimą, turi vėl pateikti visus reikalingus dokumentus:
prašymą,
patalpų įrengimo projektą suderintą su architektais, priešgaisrine tarnyba ir kitomis institucijomis,
patalpų techninį pasą su pastatų charakteristika,
darbuotojų sveikatingumo pažymėjimų nuorašus,
kitus reikalingus dokumentus (priklausomai nuo konkrečios maitinimo įmonės darbo specifikos.

8. Valstybinės darbo inspekcijos pažyma.
Na ir paskutinis žingsnis pilnaverčiame maitinimo įmonės steigimo kelyje – Valstybinės darbo inspekcijos pažyma. Prieš pradedant veiklą (likus dešimčiai dienų iki veiklos pradžios), būtina apie tai pranešti Valstybinei darbo inspekcijai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos įstatymu įmonės savininkui suteikiama pažyma apie jo atestaciją darbo saugos klausimais. Ji yra būtina, jei įmonėje yra bent vienas samdomas darbuotojas. Darbo saugos kursus organizuoja organizacijos, turinčios Valstybinės darbo inspekcijos išduotas licenzijas.

III. MOKESČIAI.
Minėtoji individuali įmonė vykdant savo veiklą turės mokėti šiuos pagrindinius mokesčius:

1. Akcizo mokestis.
Akcizo mokestis šioje įmonėje bus mokamas už:
nedenatūruotą etilo alkoholį ir alkoholiniai gėrimus, įskaitant alų,
rūkomąjį tabaką ir tabako gaminius,
šokoladą,
maisto produktus su kakava.

2. Pridėtinės vertės mokestis.
Šį mokestį moka visos įmonės, kurių realizacijos pajamos per metus viršija 50 tūkst. litų. Remiantis pridėtinės vertės mokesčio įstatymu, PVM skaičiuojamas taikant 18% tarifą, skaičiuojant realizuojamų ar importuojamų prekių (teikiamų paslaugų) apmokestinamos vertės.

3. Pelno mokestis.
Nuo 2002m. sausio 1d. remiantis smulkaus ir vidutinio verslo įstatymu mažoms individualioms įmonėms, kuriose dirba ne daugiau kaip 10 žmonių ir metinės pajamos neviršija 0,5mln. litų, taikomas lengvatinis 13% pelno mokesčio tarifas. Individualioms įmonėms, neatitinkančioms šių sąlygų, taikomas 15% pelno mokesčio tarifas.
Šį mokestį įmonė turės mokėti už vienų metų ketvirtį iki kito metų ketvirčio pirmo mėnesio 20 dienos.

4. Socialinio draudimo įmokos.
Socialinio draudimo įmokos apskaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam priskaičiuoto darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų. Socialinio draudimo įmokas moka ir darbdavys ir įmonės darbuotojai. Darbdavys mokės 31% nuo kiekvienam darbuotojui priskaičiuoto atlyginimo – 27% privalomojo socialinio draudimo įmokų, 3% privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 1% nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui. Kiekvienas įmonės darbuotojas mokės 3% nuo savo atlyginimo. Pats individualios įmonės savininkas yra priskiriamas savarankiškai dirbančių ir jiems vyriausybės nustatyta tvarka prilygintų asmenų grupei. Jiems socialinio draudimo įmokos nustatytos sekančiai: 50% bazinės pensijos pagrindinei pensijos daliai (142Lt.) ir 15% nuo apmokestinamojo pelno metinės sumos papildomai pensijos daliai. Savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus patentus įgijusius asmenis ir ūkininkus, moka įmokas papildomai pensijos daliai gauti tik tuo atveju, jeigu pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą apskaičiuotų apmokestinamųjų pajamų arba pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą – apmokestinamojo pelno metinė suma yra didesnė už mokestinių metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų (886Lt.) 3 dydžių sumą (nuo 2002m. sausio 1d. ). Įmokos mokamos Valstybės socialinio draudimo įstaigos (SODRA) fondui, mokančiam senatvės pensijas, nedarbingumo pensijas, nedarbingumo pašalpas, už vaistus.

5. Kelių mokestis.
Vadovaujantis Finansų ministerijos priimtu raštu „Dėl kelių mokesčio“, įmonė turės mokėti į fondą 0,3% realizavimo pajamų (gautų metinių įplaukų) kelių mokestį.

IV. PABAIGOS ŽODIS.
Kaip matote, individualios (personalinės) įmonės steigimas nėra labai sudėtinga procedūra. Tačiau mano manymu tai taikytina tiems, kas nėra labai neigiamai nusistatęs prieš „popierizmą“ ir lakstymą po įvairias, biurokratų pilnas valstybines institucijas. Tačiau tuo pat metu individualios (personalinės) įmonės steigimas, palyginus su kitomis įmonių rūšimis, yra nebrangi ir palyginti neilgai trunkanti procedūra.
Kalbant atvirai, man būtų sunku organizuoti įmonės steigimo darbus. Mano požiūrių žmogui netgi buto pirkimas yra ganėtinai sudėtinga ir biurokratizmo pilna veikla.
Aprašyta individualios (personalinės) maitinimo įmonės steigimo procedūra gali užtrukti 9 savaites ir ilgiau. Visas įmonės steigimo kelias gali būti pavaizduotas stilizuota struktūrine schema Nr. 1.

V. LITERATŪRA.
Bagdonas E, Kazlauskienė E Biznio įvadas. Kaunas: Technologija, 1997.
Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinasis įstatymas. 1990m. spalio 5d. Nr. 1-641 // Valstybės žinios, 1990, Nr. 31-742.
Firmų vardų įstatymas. 1999 m. liepos 1 d. Nr. Vm-1286 // Valstybės žinios, 1999, Nr. 63-2060.
Įmonių įstatymo 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymas. 2000 m. liepos 13 d. Nr. VIH-1843 // Valstybės žinios, 2000, Nr. 64-1920.
Įmonių įstatymo 4, 6, 11, 12, 13, 14, 15,19, 20, 21, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo 11(1) straipsniu įstatymas. 1997m. rugsėjo 25 d. Nr. VIH422 // Valstybės žinios, 1997,Nr. 96-2419.
Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas. 1990 m. gegužės 8 d. Nr. 1-196 // Valstybės žinios, 1990, Nr. 14-395.
Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymas. 1990 liepos 31d. Nr. 1-440 // Valstybės žinios, 1990, Nr. 24-599.
Lietuvos Respublikos prekybos įstatymas. 1995 m. sausio 12 d. Nr. 1-747 // Valstybės žinios, 1995, Nr. 10-204.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsakymas “Dėl darbų saugos mokymo organizavimo”. 1997 liepos 7 d. Nr. 85 // Valstybės žinios, 1997, Nr. 71-1822.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įsakymas “Dėl leidimo – higienos paso veistis komercine – ūkine veikla išdavimo”. 1996 m. gegužės 16 d. Nr.267 // Valstybės žinios, 1996, Nr. 49-1182.
Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos įsakymas “Dėl viešojo maitinimo taisyklių patvirtinimo”. 2000 m. gruodžio 29 d. Nr.440 // Valstybės žinios, 2000, Nr. 113-3635.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymas. 1994 m. spalio 25 d. Nr. 1-614 // Valstybės žinios, 1994, Nr. 87-1644.
Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimas “Dėl firmų vaidų registravimo”. 1997m. spalio 31 d. Nr. 449 // Valstybės žinios, 1991, Nr. 35-967.
Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimas “Dėl Valstybinės priešgaisrinės priežiūros nuostatų patvirtinimo”. 1999 gruodžio 23 d. Nr. 1462 // Valstybės žinios, 1999, Nr. 110-3232.
Sveikatos sistemos įstatymas. 1994 m. liepos 19 d. Nr. 1-552 // Valstybės žinios, 1994, Nr. 63-1231.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymas. 1991 gegužės 21d. Nr. 1-1336 // Valstybės žinios, 1991, Nr. 17447.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 7, 17, 26, 24, 35, 44 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. 2000 m. kovo 16 d. Nr. VIII-1573 // Valstybės žinios, 2000, Nr. 28-763.
Viešojo maitinimo įmonės higienos normos taisyklės / LR sveikatos apsaugos ministerija – Vilnius: Baltijos kopija, 1996. – 19 p.

Leave a Comment