Įmonės analizė. Gamybos aspektas

Įvadas
Tikslai:
• Įmonės gamybos apžvalga
• Įmonės gamybos procesų planavimas, organizavimas ir kontrolė
• Gamybos/paslaugos teikimo technologija
• Gamybos procesų išvadų apibendrinimas.

Gamybos samprata.

Gamyba – materialinių gerybių kūrimas, panaudojant gamtos išteklius ir jėgas (siaurąja prasme); bet kokių gerybių kūrimas (plačiąja prasme). Gamybai reikalingi trys dalykai:

1. Darbas (tikslinga žmonių veikla)

2. Darbo objektas (visa tai, į ką nukreiptas darbas, kas keičiama):
 Žaliavos ir pagrindinės medžiagos – darbo objektai, iš kurių tiesiogiai gaminama produkcija, kurie sudaro gaminių daiktinį tūrinį;
 Pagalbinės medžiagos – naudojamos gamybos procese, tačiau nesudaro gaminio daiktinio tūrinio
 Kooperuojamieji dirbiniai – nėra gatavi gaminiai, nors ir įeina į juos gaminusios įmonės prrekinę produkciją – šie dirbiniai toliau apdirbami gamybos procese užsakovo
 Komplektuojamieji dirbiniai – tarpinė kooperuojamųjų dirbinių ir gatavų gaminių stadija; gaminami pramoniniu mastu ir be papildomo apdirbimo naudojami surenkant įvairius gaminius

3. Darbo priemonės (visi įrankiai, įrenginiai, kurie darbo procese veikia darbo objektą)
Klasifikuojami trys gamybos veiksniai: darbas, kapitalas, žemė.

Gamybos organizavimo samprata

Gamybos organizavimas – veikla, užtikrinanti sklandų gamybos procesų atlikimą. Tai, visų pirmą, žmonių ir materialinių darbo elementų sistemos, leidžiančios įgyvendinti gamybos procesą, sudarymas. Numačius visų reikalingų darbų eilę, pirmiausia reikia gerai išnagrinėti kiekvieno atliekamo darbo technologiją, appsirūpinti įrankiais, įrengimais bei medžiagomis, parinkti kiekvienam darbui tinkamus vykdytojus, ir, išsiaiškinus, kas ir pagal kokius dėsnius veikia gamybos procese, pavesti darbuotojams atlikti veiksmus, reikalingus, kad gamyba veiktų nustatytu režimu. Taip pat būtina pasiekti, kad darbo objektas produktu būtų paverčiamas na

audojant kuo mažiau medžiagų, energijos, pinigų, žmogaus darbo, nes gali susidaryti nuostoliai. Numačius darbų turinį ir eilę, sudarius tinkamas darbo sąlygas, toliau organizuojant gamyba, reikia pasirūpinti darbų išdėstymu erdvėje, priskiriant juos tam tikroms darbo vietoms. Tai pat būtina numatyti darbo pasidalijimą, kuris gali vykti dviem pagrindais – profesiniu (žmonės skirstomi pagal poveikio darbo objektui būdus) ir kvalifikaciniu (skirstomi pagal atliekamų darbų sudėtingumą ir laiką).dar vienas gamybos organizavimo klausimas – pirminių gamybos padalinių specializacija, kuri gali būti technologinė (į gamybos padalinius sujungiami visi vienos profesijos darbuotojai) ir daiktinė (į gamybos padalinius sujungiami visi darbininkai, gaminantys tam tikrą produktą).

GAMYBOS PROCESŲ FORMOS

Gamybos procesas – visuma tarpusavyje susijusių darbo ir natūraliųjų procesų, reikalingų tam tikrai produkcijai pagaminti. Gamybos procesas prasideda žaliavų, medžiagų, pusgaminių pateikimu darbo vietoms ir baigiasi gatavo gaaminio pateikimu į sandėlį. Gamybos proceso formos:
Gavybiniai procesai – žaliavų išgavimas
Keičiamieji procesai – medžiagų skaidymas – keičiama žaliavų struktūra, iš žaliavų gaminami ruošiniai, kad vėlesniuose procesuose būtų mažiai gaunama atliekų ir mažiai įdedama darbo
Apdirbimo procesai – pjovimu, galvaniniais, terminiais ir kitais procesais gaminamos detalės, produkto dalys, stengiantis užtikrinti jų pakeičiamumą, nes tada surinkimo procesuose mažėja darbo imlumas; produktui suteikiama išorinė forma: matmenys, glotnumas
Surinkimo procesai (sintezė) – iš gatavų dalių gaminami surinkimo vienetai ir gatavi gaminiai. Šioms procesams taip pat priklauso surinkimo vienetų bei gaminių išbandymas, jų ap

pdaila ir įpakavimas.

GAMYBOS PROCESŲ TIPAI
Išskiriami penki gamybos proceso tipai:
Projektinė gamyba – didelio masto projektai, parengti užsakovo reikalavimu. Gaminys yra unikalus ir surenkamas pasitelkiant kvalifikuotą darbo jėgą ir lanksčius išteklius. Kadangi užduotis didelė ir sudėtinga, o projektą reikia sėkmingai valdyti, būtina nemažai planuoti, pasitelkti kiekybinius metodus (tinklo analizė). Visas projektas išskaidomas į atskiras užduotis, daugumai jų sudaromos sutartys.
Vienetinė gamyba – unikalių, nestandartinių produktų, kuriamų pagal užsakymą, gamyba. Dirbiniai čia nedideli ir atliekami vienetinės gamybos įmonėse, kurios organizuotos pagal procesą – įrenginiai, atliekantys tas pačias ar panašias operacijas, grupuojami ir gaminys juda iš vienos darbo vietos į kitą. Universalūs įrenginiai čia derinami su aukštos kvalifikacijos ir lanksčia darbo jėga. gamintojai ekonomiškai tvarko atsargas. Gaminant mažą kiekį, didėja prekių savikaina. Specialūs įrenginiai čia dažniausiai ne visai panaudojami, o tarp operacijų sekų sugaištas laikas rodo, kad gamybos trukmė ilgesnė už apdirbimo.
Serijinė gamyba – tos pačios pagrindinės prekės įvairių modifikacijų (variantų) gamyba serijomis arba partijomis. Čia yra tam tikras gamybos pasikartojimas, gaminama masiniam vartojimui, o ne pagal individualų užsakymą. Tačiau gamyba yra nutrūkstama, todėl santykinai trumpas gamybos laikas lemia didesnę prekės savikainą. Įrenginių derinimas prieš naujos partijos gamybą, ir tvarkymasis tarp partijų reiškia, kad ištekliai kartai nenaudojami. Dėl to, kad būtų mažiau pertvarkymų, gamybos vadovai turi planuoti kalendorinį gamybos grafiką. Įrenginiai la

abiau specializuoti, bet išlieka tam tikras skirtingų partijų produktų gamybos universalumas.
Srovinė gamyba – gamyba, pagrįsta surinkimo linijomis (konvejeriu). Procese naudojami specializuoti įrenginiai, o kadangi reikia didelių kapitalo investicijų, svarbu pasiekti aukštą jų panaudojimo lygį. Tam būtinas aukštas standartizuotos prekės pardavimo lygis. Darbo jėga yra specializuota, bet žemos kvalifikacijos ir atliekanti pasikartojantį darbą. Įranga išdėstoma pagal proceso nuoseklumą, kad būtų trumpesnis judėjimo laikas ir mažesnės išlaidos. Srovinėje gamyboje svarbu daug investuoti į žaliavų atsargas, kad būtų išvengta jų trūkumo, bet reikia laikyti žemą nebaigtos gamybos atsargų lygį. Pranašumas – esant ilgam gamybos laikotarpiui, prekės savikaina labai maža.
Nenutrūkstamoji gamyba – vieną prekę specializuojamasi gaminti ištisą parą (chemikalų gamyba, naftos perdirbimas). Nenutrūkstamojoje gamyboje pagrindinė darbo jėgos užduotis – procesą stebėti ir prižiūrėti, todėl darbo jėga turi būti kvalifikuotesnė. Masto ekonomija – gamybos apimtis didelė, kaina maža.

Pramonės šaka:
Šiuolaikinio pasaulio raidą negalima įsivaizduoti be prekinių mainų. Tos prekės, paslaugos, intelektualiniai produktai , visų pirmą, turi būti pagamintos, o vėliau realizuotos. Taigi, šiame darbe noriu pristatyti duonos kepyklą UAB ”XXX”. Duonos kepimas – tai tradicinė lietuvių veiklos sritis. Lietuviai pagal mentalitetą yra nelankstūs, todėl sunkiai priima naujoves. Duona pagal stereotipą seniai susiformavęs produktas. Lietuvoje dominuoja juoda duona ir batonas, taip pat saldžios pynės ir bandelės. lietuvio buityje duonai skiriamas didelis dėmesys. Duonos kepimas –tai ma

aisto pramonės šaka.
Ištekliai:
Kepyklos žaliavos yra :
• Kvietiniai, ruginiai, avižiniai, kukurūziniai miltai
• Cukrus, druska, prieskoniai, šokoladas, džiovinti vaisiai, džemai
• Šlapios mielės, tešlos purikliai ir gerintojai
• Sviestas, margarinas, kulinariniai riebalai
• Pienas ir pieno produktai
• Kitokie įmaišalai (organoleptinių ir fizinių-cheminių savybių išlaikymo garantas)
Darbo jėgos imlumas:
Kepykloje pagrindinis dėmesys tenka fiziniam sunkiam darbui. Darbo jėgos imlumas ( tešlos išmaišymas, duonos kepinių formavimas, kepimo procesai) priklauso nuo fizinio žmogaus pasirengimo, nes kai kurie duonos kepimo procesai reikalauja rankų darbo. Įmonėje dirba daugiausia jauni iki 40 metų žmonės.
Protinį darbą atlieka 9 žmonės, kuriems tenka gamybos organizavimas, planavimas, naujų klientų paieška, kepinių kokybės gerinimas, darbuotojų skatinimas.
Technologijos reikšmė:
Kepykla – tai trumpo vartojimo produktų gamybos vieta, kuri reikalauja ypatingai didelio organizuotumo ir operatyvumo. Duonos kepimo technologija daugiausia priklauso nuo darbuotojų kvalifikacijos, naudojamų įrenginių, įrankių bei prietaisų efektyvumo bei modernumo.

ĮMONĖS GAMYBOS APŽVALGA

Ši kepykla turi mažos įmonės statusą, nes joje dirba 52 darbuotojai: generalinis direktorius, komercijos direktorius, cecho viršininkas, gamybos vedėja(technologas), vyr. finansininkė ,buhalteris, sekretorė- referentė, du vadybininkai, du pamainų meistrai, mechanikas, sandėlininkas, dvidešimt kepėjų, du tešlamaišiai, penkios pakuotojos, dvi valytojos, du sargai, septyni vairuotojai-ekspeditoriai, vairuotojas -pardavėjas.
Įmonės valdymo ir personalo schema:

Generalinis direktorius

Vyr.finansinikė Komercijos direktorius Cecho viršininkas

Buhalteris Vadybininkai Ekspeditoriai Technologas

Vairuotojas pardavejas

Kepėjai Tešlaimašiai

Pakuotojai

Mechanikas Sandėlininkas Sargai Valytojos

Pamainos meistras

Gamybos proceso planavimas
Įmonės planais sprendžia veikos problemas ir tikslus, kurie reikalauja skirtingos trukmės bei skirtingų valdymo specialistų lygių. Paprastai skiriami du pagrindiniai planų tipai:
 Strateginiai planai – strateginius įmonės planus rengia aukščiausio lygio vadovai. Jie numato pagrindinius įmonės tikslus. Strateginiai planai nuo operatyvinių skiriasi šiais pagrindiniais aspektais: laiko atžvilgiu, apimtimi ir detalumu. Strateginiai planai aprėpia kelerius metus ar net dešimtmečius. Jie apima plačią įmonės veiklos sferą ir jie yra mažesnio detalizavimo lygio.
 Operatyviniai planai – operatyvinius planus rengia žemesnio lygio vadovai, kurie remdamiesi strateginiais planais numato, kaip juos įgyvendinti kasdienėje veikloje. Operatyviniams planams tinkamiausias laikotarpis – metai. Šių planų apimtis siauresnė ir ribota. Jie yra detalesni, nurodomi konkretūs vykdytojai, terminai.
Operatyviniai planai skirstomi į dvi grupes: vienkartinius ir pastovius.

VIENKARTINIAI

Tai tiksli veiksmų eiga, kuri ateityje tikriausiai ta pačia forma nepasikartos .Pavyzdžiui , įmonei reikia išplėsti kažkokį gamybos barą. Tuo tikslu reikia išplėsti gamybos patalpas, numatyti vykdytojus, finansavimo šaltinius, turi būti parengta programa, projektas bei sąmata. Programoje nurodomi pagrindiniai etapai, jų eiliškumas, laikas, atsakingas asmuo už kiekvieno etapo atlikimą. Projektas yra mažesnė, atskira programos dalis. Ji yra ribotos apimties ir turi aiškias paskirties ir laiko direktyvas.
Sąmata – finansinių išteklių , skirtų konkrečioms veikloms per nustatytą laikotarpį, planas.

PASTOVŪS

Pastovūs planai apima įmonės veiklą, kuri kartojasi. Sėkmingai veiklai pakanka pastovaus plano – iš anksto priimto vieno ar keleto sprendimų. Juos sudaro: politika, taisyklės ir labiausiai detalizuotos procedūros. Politiką sudaro sprendimų priėmimo gairės, taisyklės nurodo, kokių veiksmų reikia imtis konkrečiu atveju, o procedūrose pateikiami detalūs nurodymai, kaip elgtis pasitaikančiose situacijose.

Kiekviena verslo įmonė turi turėti savo planavimo sistemą, kuri įgalintų jos tikslų įgyvendinimą. Šis planavimas apima visas įmonės veiklos sritis, nuo kurių priklauso įmonės rezultatas. Pavyzdžiui , įmonės plėtros planas, kuriame būtų įvardinti plėtros klausimai (naujų gaminių, paslaugų, darbo ir gamybos organizavimo ir kt.); verslo efektyvumo (gamybos paslaugų ar kitų verslo rūšių efektyvumo didinimo priemonės), rinkodaros planas, kur numatomos kainos, pardavimų rinkos ir kt.
Tinkamai organizuotas gamybos proceso planavimas nulemia įmonės verslo veiklos sėkmę, bet savaime nieko negali spręsti. Tai pagalbinė, bet būtina sėkmės priemonė. Kaip bebūtų gerai parengtas planas, vėliau jį reikia koreguoti. Pagrindinės koregavimo priežastys yra socialinės, ekonominės, politinės, rinkos, gamybos sąlygų pasikeitimas. Galiausiai gali turėti įtakos ir verslo prognozės,: informacijos klaidos, specialistų neįvertinimas, vidinių verslo aplinkos sąlygų įmonėje nenumatymas, dalykinės-profesinės klaidos ir pan. Todėl reguliariai reikia koreguoti planus, įvertinti pokyčius, patikslinti galimybes ,terminus ir kt. Visa tai reikia atlikti oficialiai, padarant atitinkamas pataisas planuose. Pakoreguotas planas toliau lemia gamybos, verslo veiklos organizavimą įmonėje. Planų įvykdymas ir efektyvumas priklauso nuo jų kontrolės organizavimo.

Gamybos proceso organizavimas:
Gamybos procese yra šios sudedamosios dalys:
 Darbas
 Darbo priemonės
 Darbo objektai
Taigi, kad vyktų gamybos procesas, turi būti visos šios sudėtinės dalys. Įmonė turi turėti pakankamai darbo jėgos, įrengti gamybines patalpas, nupirkti reikalingus technologinius įrengimus, įsigyti žaliavų, pagrindinių ir pagalbinių medžiagų ir t.t. Nors ir turint visas šias reikalingas gamybos proceso sudedamąsias dalis- gamybos procesas neįvyks. Tam būtina organizacinė veikla [1, 59]

Organizuojant gamybos procesus mažoje įmonėje reikia atsižvelgti į pagrindinius, pagalbinius, aptarnavimo procesus.
 Pagrindiniai – tai procesai, kurių metu keičiamos įvairios darbo objektų savybės: formos, matmenys, fizinės bei cheminės savybės ir kt. Mūsų atvejų tai tešlai reikalingų komponentų užmaišymas, tešlos užmaišymas bei minkymas, gaminio suformavimas, gaminio kepimas.
 Pagalbiniai – tai jau pagaminto gaminio paruošimas, įpakavimas. Iškepto duonos gaminio įpakavimas, parengimas pristatymui į realizavimo punktą.
 Aptarnavimo – tai supakuoto gaminio pristatymas į realizavimo punktus (parduotuves).
Sukauptas patyrimas ir mokslas reikalauja, kad gamybos procesai būtų organizuoti pagal šiuos principus:
 Proporcingumo;
 Nenutrūkstamumo;
 Ritmingumo;
 Sroviškumo;
 Lankstumo;
 Mechanizavimo;
 Automatizavimo;
Nelengva šiuos principus įgyvendinti mažose įmonėse. pavyzdžiui, proporcingumo principas reikalauja, kad visi įmonės gamybiniai pajėgumai būtų suderinti, užtikrintų nepertraukiamą gamybą. Gamybos nenutrūkstamumas pasiekiamas retai. Pertraukos gamybos procese yra neišvengiamos. Gamybos ritmingumas pasiekiamas tada, kai bet kuriuo laikotarpiu kiekvienoje darbo vietoje, padalinyje pagaminamas vienodas arba nuolat didėjantis produkcijos kiekis.
Gamybos proceso organizavimą mažoje įmonėje lemia palyginti maži gamybiniai pajėgumai, maža gamybinė apimtis, specifinės darbo organizavimo sąlygos ir kt.

Gamybos proceso kontrolė:
Įmonės gaminamos produkcijos kokybė užtikrina sėkmingą gaminio realizavimą ir konkurencingumą rinkoje. Jeigu yra sėkminga realizacija, tai įmonė gauna ir maksimalų pelną. Kontrolė yra viena iš valdymo funkcijų. Tai procesas užtikrinantis realios ir planuotos veiklos atlikimą. Jos tikslas – pasiekti aukštą organizavimo ir vadovavimo efektyvumą. Kontrolė padeda įmonės vadovams stebėti aplinkos pokyčius bei jų įtaką gamybinei veiklai ir, reikalui esant , imtis koregavimo veiksmų. Literatūroje nurodomi kontrolės organizavimo proceso žingsniai, kurie pateikti pav.1.

1.pav. pagrindiniai kontrolės proceso žingsniai

valdymo proceso elementais; savalaikiška ; kompleksinė, pasitikėjimo; atsakomybės; lankstumo; galimybė panaudoti kompiuterinius kontrolės metodus.
Visi šie kontrolės principai yra neatsiejami visiems nuo kito ir turi būti taikomi kartu.
Valdymo kontrolei nereikia papildomų lėšų, pakanka efektyviau panaudoti turimą informacinę sistemą, kompiuterinę įrangą kiekviename valdymo lygyje ir kiekvienoje organizacijoje. Kai kas kontrolę supranta kaip nuobaudą ar nepasitikėjimą darbuotojais. Toks požiūris yra klaidingas. Kontrolė – tai pagrindinė priemonė geram gamybos ir ūkinės veiklos valdymui ir organizavimui užtikrinti, todėl ji reikalinga visuose valdymo etapuose. Pav.2.

2.pav.kontrolės schema

Paveiksle matyti, kad kontrolė prasideda veiklos planavimo stadijoje, tiksliau sakant, pačių normatyvinių aktų priėmimo etape. Nutarimai ir įsakymai be nuolatinės kontrolės ir priežiūros gali likti ir neįgyvendinti. Išankstinė jų kontrolė gali padėti pataisyti padėtį atsižvelgiant į susidariusias sąlygas ir aplinkybes. Taip yra daroma, bet, kai pataisų labai daug, galima prarasti kontrolę.

UAB“XXX” vidinės aplinkos aprašymas

Organizavimas

UAB“XXX“ įsikūrusi Vilniuje. Tai duonos ir pyrago gaminių kepykla. Specializuojasi trumpalaikių gaminių gamyboje. Gamybos technologija tradicinė, kuri nesikeičia daug metų. Pirmąjį gamybos proceso etapą sudaro kepinių receptūros sudarymas, kurį rašo įmonės technologas, tvirtina generalinis direktorius. Toliau pagal receptūrą yra užmaišoma tešla. Kvalifikuoti tešlamaišiai paruošia tešlą kepimui. Kepėjai suformuoja gaminius ir prižiūri kepimo procesą. Toliau iškeptas gaminys yra pakuojamas į pakuotes. Visiems gaminiams formuoti, pakuoti reikalingas rankų darbas. Gatavus gaminius ekspeditoriai veža į realizavimo punktus, arba tiesiai vartotojui (vairuotojas-pardavėjas).
Kepiniams gaminti yra naudojama:

 Kiaušinių melanžas arba pasterizuota kiaušinių masė;
 Smulkus cukrus, cukraus pudra;
 Sviestas, margarinas, kulinariniai riebalai;
 Grietinė, pienas;
 Valgomoji druska;
 Pienas ir pieno produktai;
 Varškė;
 Riešutai, razinos, kakava, šokolado glaistas, kokoso drožlės, kmynai, sezamo sėklos ir kiti papildai.
 Šlapios mielės, tešlos purikliai ir gerintojai
 Kitokie įmaišalai (organoleptinių ir fizinių-cheminių savybių išlaikymo garantas)

Šiuo metu įmonė yra standartizavusi gaminius, nes kada yra standartizuota sistema, tai reiškia įmonės aukščiausią profesinį lygį, suteikiant produktams pastovios kokybės garantijas. Kadangi įmonė yra jauna ir tiktai vystymosi stadijoje, tai masto ekonomijos kol kas pasiekti nesiseka, nes praėjo pakankamai nedaug laiko.
Kepimui ir automatiniam (dalies gaminių tešlai užmaišyti naudojamas rankų darbas) tešlos užmaišymui naudojami įrengimai. Jie pirkti iš Ukrainos gamintojo ЗАО “Опытный завод пищевого оборудования”, sertifikuoti ir atitinkantys tarptautinius standartus. Krosnys rotacinės, tešlos užmaišymo ir formavimo įrengimai pusiau automatiniai, kai kurios operacijos yra daromos rankomis. Įrengimų priežiūrai yra skirtas laikas ir kvalifikuotas, leidimą turintis darbuotojas(mechanikas).
Naudojama įranga:
 Mielinės tešlos išmaišymo mašina Л4-ХТВ 550kg/val; 1,9 kW; 400kg 1245х850х1100mm
 Sausainių ir kitos smėlinės tešlos bei konditerinių gaminių išmaišymo mašina ШТ-1М 1300кг/ч; 7,5кВт; 2310кг 1650х1100х1520
 Kietos duoninės tešlos maišykla М-2М-50 100кг/ч; 2,2кВт; 400кг 950х1000х1200mm
 УКМ-14 virtuvinis kombainas pramoninis (plakiklis, daržovių pjaustiklis, sejotojas , mėsmalė), 0,63 / 0,95кВт
 Meduolių gaminimo mašina А2-ШФЗ-01 (600мм) 800кг/ч; 1,3кВт; 410кг 1650х950х1480

Yra tris pagrindinės gaminių linijos:
 Lietuviška – juoda, bočių, Palangos, plikyta duonos, pynės, batonai, pyragai, bandelės, riestainiai, meduoliai .
 Prancūziška – saldūs, pagerinti gaminiai, “vairios prancūziškos bandelės (kruasanai), duoninės bandelės.
 Amerikoniška – bandelės sumuštiniams, balta forminė duona ir kt.
Lietuviška linija pakuojama su žaliu rėmeliu etikete, prancūziška- mėlynu, amerikoniška – raudonu. Tačiau ne visi gaminiai yra pakuojami. Pvz. batonai, juoda duona. Yra 22 rūšių gaminiai. Produktas yra markiruojamas – etikete, kurioje numatyta: gamintojas, gaminio pavadinimas, svoris, energetinė vertė, bar-kodas, galiojimo terminas.
Tik šiais metais atsirado naują gaminių gaminimo linija. Tokios bandelės, kaip kruasanai ir kitos įvairios bandelės iš sluoksniuotos tešlos gaminami, kaip pusfabrikačiai, t.y. suformuojami ir užšaldomi. Užšaldyti, pateikiami parduotuvėms, turinčioms savo kepimo krosnis.
Pagamintą ir supakuotą produkciją sukrauna į mikroautobusus ir veža į realizavimo punktus vairuotojai-ekspeditoriai. Iš viso įmonė turi 150 realizavimo punktų Vilniuje ir Vilniaus rajone. Taip pat kol kas yra vienas vairuotojas-pardavėjas ,turintis specialiai prekybai įrengtą krovininį automobilį ,ir turintis leidimą pardavinėti duonos gaminius. Tokia išvežamoji prekyba yra populiari Vilniaus rajone, kur ne visur yra parduotuvių. O čia gaminiai yra šviežiausi.
Darbas vyksta trimis pamainomis po 8 valandas slenkančiu grafiku. Kepykla pagamina apie 1,5 tonos per dieną. Gaminiai kasdien yra gaminami laisvai rinkai, kadangi konkurencija labai didelė, tai parduotuvės renkasi produktą kasdieną pagal likučius prekystaliuose.

Planavimas
Kaip jau buvo aprašyta planavimą vykdo aukščiausio ir žemesnio lygio vadovai. Šiuo metu kepykloje yra nagrinėjamas strateginis planas. Pagrindinė jo idėja yra:
 Sukurti firminių įmonės parduotuvių tinklą.
 Išplėsti gaminių asortimentą iki 50 rūšių.
 Atnaujinti gamybos technologiją
 Įvesti pilną kokybės sistemą
 Įdiegti modernesnius įrengimus
Kaip jau buvo paminėtą teorinėje dalyje, šį planą numatoma įvykdyti per kelerius metus.
Įmonės vadovai teigia, kad šiuo metu duonos pramonėje vyksta įvairios permainos. Gaminių pasiūla po truputį auga. Todėl yra aktualu išlaikyti geras pozicijas rinkoje. Tam reikia pažinti rinkoje vykstančius procesus, bei numatyti šių procesų pasekmes ateityje.
Vadybininkų darbas – ieškoti daugiau naujų klientų, bei stengtis išlaikyti esamus. Įmonėje dirba du jauni vadybininkai.

Skatinimas
Kepykla nepasižymi išskirtiniu personalu.70proc. personalo sudaro moterys,30 proc. – vyrai. Vidutinis amžius nuo 22 iki 45 metų. Žmogiškieji resursai, ypač specialistai visada yra vertinami įmonės vadovo .Atlyginimas priklauso ne nuo asmeninių simpatijų, o nuo įdėtų pastangų ir prisiimamos atsakomybės. Žmogus priimamas į darbą tik praėjęs apmokymą ir bandomąjį laikotarpį (3mėn.). Prieš Kalėdas visi gauna vienkartines premijas, tik tie kas įdėjo daugiau pastangų ar kaip nors pasižymėjo, gauna trečdaliu didesnes premijas. Taip pat jų pavardės iškabinamos garbės lentoje, ir jie yra asmeniškai pasveikinami vadovo. Įmonės darbuotojų atlyginimai svyrauja nuo užimamų pareigų. Kepėjai, tešlamaišiai, pakuotojai gauna ~6,5 lt per valandą. Aukštesnio rango įmonės darbuotojai gauna ~ 7,8lt per val. Atlyginimai svyrauja nuo 430-890 lt. Premijos sudaro apie trečdalį algos.

Kontrolė
Susistemintas darbo organizavimas, tai vienas iš reikšmingiausių kokybės kontrolės sistemoje aspektų. Jeigu darbo organizavimas yra chaotiškas ir pastoviai besikeičiantis, tai įmonės tikslai tampa nebeaiškūs, darbuotojai daug laiko skiria aptarinėjimui naujovių ir vertinimui ar tai teisingi sprendimai ir tai priveda prie nestabilumo ir kadrų kaitos, o tai automatiškai atsiliepia įmonės rodikliams. Kontrolė yra reikalinga visuose įmonės valdymo etapuose.
Kontrolės vykdymas pagal bendrus organoleptinius reikalavimus atliekamas kepėjais, jie atsako už tai, kad forma ir paviršius atitiktų gaminio rūšiai, turi būti nepadegęs, jeigu apibarstytas, tai tolygiai, jei glaistas lygus, tai blizgančiu paviršiumi, spalva turi atitikti glaisto arba kiaušinio plakiniu spalvą. Minkštimas turi būti vienodo purumo, nesusmegęs, neturi matytis neišmaišytų produktų. Kruasanai ir kiti sluoksniuotos tešlos gaminiai turi būti vienodo aukščio, nesulipę sluoksniai, paviršius rusvos spalvos. Skonis be pašalinių prieskonių ir kvapų. Svorio nukrypimas leidžiamas iki 3,0 , atsako kepėjai už kiekvienos rūšies organoleptinius reikalavimus. Gaminio kokybė tikrinama taip: jusliniai rodikliai: apžiūrint, ragaujant, uostant, čiupinėjant, tikrinama, konsistencija, pavyzdžiui: ar bandelių tešlą vienalytė, be miltinių gumulėlių, ar įdarai būdingi panaudotajai žaliavai, neišskydę, varškės įdaras teplus, be gumulėlių. Tai darbuotojai tikrina kiekvieną dieną, kiekvieną partiją iš kurios paimama 10 vienetų, atrinktų kepinių tyrimo rezultatai taikomi visai kepinių siuntai.
Pamainos meistras su gamybos vedėjų tikrina konsistenciją iki kepimo, skonį, kvapą – iškepus, pelėsių, mineralinių ir kitų priemaišų “nebuvimą”. Kontroliuoja, kad kepiniai atitiktų standartų reikalavimus, ar gaminami pagal patvirtintas receptūras, ar laikomasi higienos normų ir taisyklių. Pamainos meistras tai daro kiekvieną dieną, gamybos vedėjas kas mėnesį. Be to pamainos meistras tikrina gaminių pasvirimą, svorio nukrypimas į mažesnę pusę leistinas iki 3,0, į didesnę pusę neribojamas, šitą nukrypimą, gaminių sveriamus, fasavimus kontroliuoja fasuotojai.
Kiekvienas iš darbuotojų dienos pabaigoje užpildo savikontrolės žurnalą, kur parašo kokie nukrypimai įvyko.
Žaliavų patikimumą, patalpų higieniškumą kontroliuoja sandėlininkai, žiūri, kad produkcija būtų laikoma nuo 7 iki 45 parų, priklausomai nuo produkto savybių.
Kartą per metus, o pagal skundą dažniau, kokybę tikrina Sanitarijos tarnybą, kai ją tikrina kontroliuojančių organų darbuotojai, sudaromi 3 vienodi kiekvieno pavadinimo kepinių laboratoriniai mėginiai, tyrimų rezultatai laikomi neginčytinais, jei kepinių kokybė tiriama nesuinteresuotų organizacijų atestatuose arba akredituotose laboratorijose.

Išvados
Galima teigti, kad palyginus jaunoje įmonėje jau susikūrė tvirta sistema ir gera gamybinė bei darbinė atmosfera.
Darbo organizavimas vykdomas pagal standartus.
Įmonėje pradedami įgyvendinti strateginiai planai.
Visas įmonės personalas atitinkamai atsako už gamybos, pakavimo , pardavimo kokybę.
Egzistuoja du skatinimo būdai: materialinis ir moralinis.
Mano manymu įmonėje dirba ypatingai malonūs žmonės, jų tarpusavio bendradarbiavimas ir bendravimas yra labai korektiškas ir malonus. Įmonės savininkas labai stengiasi sukurti išskirtinį duonos kepyklos modelį, ir deda daug pastangų į savo darbą ir stengiasi ,kad įmonė klestėtų.

Literatūra:
1. K.Lukaševičius, B.Martinkus “Mažųjų ir vidutinių įmonių vadyba“
2. F.S.Butkus “Operatyvus įmonės veiklos valdymas“
3. Stoner A.,Freeman R.,Gilbert I.“Vadyba“
4. Hussin “Įmonės organizavimas ir valdymas“

Leave a Comment