Ilgalaikis planavimas organizacijose teoriniais ir praktiniais apektais

ĮVADAS

Temos aktualumas. Bet kurio tipo organizacija – tai sudėtinga atviro tipo sistema. Jos funkcionavimą sąlygoja daugybė ją sudarančių elementų, įvairių padalinių (gamybos, paslaugų, aptarnavimo, finansų, komercijos). Tikslingai visos organizacijos veiklai reikalingas visų elementų koordinavimas, veiksmų apjungimas ir nukreipimas bendram organizacijos tikslui. Šią funkciją atlieka planavimas, padedantis išvengti chaoso. Todėl planavimas – aktuali organizacijos, veikiančios rinkos ekonomikos sąlygomis, veiklos problema.
Dėl globalinių procesų ir ekonominės integracijos konkurencija pasaulinėje rinkoje tapo nepaprastai atkakli. Tokios veiklos sąlygos reikalauja iš vadovų greitos orientacijos, strateginio mąstymo bei suugebėjimo realizuoti praktikoje naujausius pasiekimus ir technologiniame gamybos procese, ir vadyboje. Šiuolaikinėje globalioje, sparčiai besikeičiančioje verslo aplinkoje sėkmingą organizacijos vystymąsi lemia lankstūs ir efektyvūs vadybiniai sprendimai. Šiame kontekste strateginis valdymas įgauna neabejotinai svarbią reikšmę, planuojant verslo ateitį ir organizacijos ilgalaikį konkurencinį pranašumą. Šiuolaikinėse organizacijose strateginis planavimas įgyja vis didesnę reikšmę ir tampa vis dažniau traktuojamas kaip veiklos sėkmės pagrindas.
Organizacijos strategija – svarbiausia konkurencingumo didinimo priemonė, nes yra parengiamos prisitaikymo prie kintančios aplinkos alternatyvos. Parinkti optimalią organizacijos plėtros strategiją yra viena svarbiausių veerslo subjekto uždavinių. Strategijos aktualumas organizacijai, galvojančiai apie rytojų, – akivaizdus. Tik gerai parengta strategija užtikrina sėkmingą kelią rinkoje į užsibrėžtus tikslus, gebėjimą greitai prisitaikyti prie aplinkos pokyčių, garantuoja įmonės sėkmę.
Šio darbo tyrimo objektas yra viena vadybos funkcijų – ilgalaikis planavimas (strateginis planavimas). Pa

agrindinis šio darbo tikslas – atskleisti teorinius ilgalaikio planavimo aspektus, pateikti praktinių pavyzdžių. Numatytam tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai:
• supažindinti su strateginio valdymo samprata ir esme;
• supažindinti su strateginio planavimo procesu organizacijoje;
• aprašyti strategijos įgyvendinimą
• pateikti praktinių strateginių planų pavyzdžių;

Darbui parengti naudota literatūra. Rašant darbą pagrindinis dėmesys buvo skirtas literatūros rinkimui bei jos analizei. Teoriniams sprendimams panaudota mokslinė literatūra (Vasiliauskas, Jucevičius, Palubinskas, Stoner, Freeman, Gilbert ir kt.). Praktiniai pavyzdžiai paimti iš įvairių straipsnių bei publikacijų Internete.

1. PLANAVIMAS, JO SUDEDAMOSIOS DALYS

Planavimas – ypatinga sprendimų rūšis, nukreipta į konkrečią ateitį, kurios savo organizacijai trokšta vadovai. Planavimas yra pirmasis iš keturių pagrindinių valdymo proceso veiklų : planavimo, organizavimo, vadovavimo ir kontrolės. Planavimą galėtumėm išsivaizduoti kaip garvežį, traukiantį organizavimo, vadovavimo ir kontrolės traukinį. Arba planavimą galima išsivaizduoti kaip pagrindinę didingo ąžuolo šaaknį, iš kurios auga organizavimo, vadovavimo ir kontrolės šakos. Tad šitaip svarbus planavimas vadovams.

1.1. STRATEGINIS VALDYMAS

Strateginis valdymas yra nuolatinis, dinaminis ir nuoseklus procesas, kuriuo remiantis organizacija laiku prisitaiko prie išorinės aplinkos pokyčių ir efektyviau išnaudoja savo išteklius. Strateginio valdymo procesas leidžia parengti ir įgyvendinti organizacijos strategijas – sprendimų visumą, apibrėžiančią organizacijos svarbiausius tikslus ateityje ir veiksmus bei priemones tiems tikslams pasiekti. Teoriniame lygmenyje strateginis valdymas ir strategija susiejami su organizacija, kuri plačiąja prasme suprantama kaip žmones bendrai veiklai jungianti sistema, turinti savo fu

unkcionavimo tikslus ir priemones tiems tikslams įgyvendinti. Šitoks platus apibrėžimas kaip organizaciją supranta politinę partiją, šalies vyriausybę, valstybinę įstaigą, kariuomenę, universitetą, įmonę, akcinę bendrovę, profesinę sąjungą ir t.t.
Strateginio valdymo bendrieji principai ir specifika priklauso nuo organizacijos:
• veiklos pobūdžio (produkciją gaminančios ir paslaugas teikiančios organizacijos);
• finansavimo šaltinių (komercinės ir nekomercinės organizacijos);
• nuosavybės (valstybinės ir privačios organizacijos);
• dydžio (mažos ir didelės organizacijos);
• diversifikacijos (vienos ar kelių veiklos sričių organizacijos).
Remdamasi ekonominiu skaičiavimu, organizacija pasirenka tokius produktų ir paslaugų gamybos būdus (technologija), kurie geriausiai atitinka jos tikslus.
Organizacijos strategijos esmę plačiau atskleidžia šios charakteristikos:
• strategija turi tam tikrą konkretizuotą tikslinę orientaciją;
• neatsiejama strategijos dalis yra veiksmai ir priemonės jai įgyvendinti;
• strategija rengiama tam tikrai vidutinės trukmės (3-7 metų) perspektyvai;
• strategija kuriama atsižvelgiant į organizacijos išteklinį potencialą, kuris lemia jos silpnybes ir stiprybes;
• strategija kuriama atsižvelgiant į organizacijos aplinkos situaciją, kuri lemia firmos galimybes ir grėsmes;
• strategija yra tuo efektyvesnė, kuo didesnį konkurencinį pranašumą įgyja organizacija.

1.2. STRATEGINIS PLANAVIMAS

Planavimas nėra vienkartinis veiksmas, kurio pradžia ir pabaiga aiški. Tai nenutrūkstamas procesas, atspindintis supančios aplinkos pokyčius bei prisitaikymą prie jų. Organizacijose planavimas apima tikslų suformulavimą bei priemonių tiems tikslams įgyvendinti parinkimą. Tikslai yra svarbūs, nes:
• Jie suteikia kryptingumo jausmą. Be tikslo žmonės organizacijose dirba bet kaip, reaguoja į aplinkos pokyčius aiškiai nesuvokdami, ką iš tikrųjų nori pasiekti. Numatydami tikslus, žmonės ir organizacijos save motyvuoja ir įg

gyja įkvėpimo šaltinį, padedantį jiems nugalėti neišvengiamas kliūtis.
• Sutelkia pastangas.Tiek kiekvieno asmens, tiek organizacijos ištekliai ir plačios jų panaudojimo galimybės yra ribotos. Pasirinkdami vieną arba kelis tarpusavyje susijusius tikslus, mes apsisprendžiame kaip panaudosime negausius išteklius, ir nustatome prioritetus. Tai ypač svarbu organizacijai, kur vadovai turi koordinuoti daugelio asmenų veiklą.
• Orientuoja planus ir sprendimus. Ar norite tapti šachmatų čempionu? O gimnastikos čempionu? atsakymai į šiuos klausimus lems mūsų trumpalaikius ir ilgalaikius planus ir padės jums priimti pagrindinius sprendimus. Žmonės organizacijose susiduria su panašiais sprendimais, kurie paaiškėja paklausus: Koks mūsų tikslas? Ar šis veiksmas priartins, ar nutolins organizaciją nuo jos tikslo?
• Padeda įvertinti pažangą. Aiškiai suformuluotas, išmatuojamas tikslas su konkrečiu įgyvendinimo terminu tampa veiklos standartu, įgalinančiu ir darbuotojus, ir vadovus įvertinti savo daromą pažangą.
Planavimas organizacijose – tai tikslų nustatymas ir priemonių tiems tikslams įgyvendinti parinkimas. Be plano vadovai nežino, kaip efektingai organizuoti žmones ir tvarkyti išteklius. Jie net negali aiškiai išsivaizduoti, ko reikia organizacijai. Be plano jie negali vadovauti su pasitikėjimu ar tikėtis, kad kiti jais seks. Be plano tiek vadovai, tiek jų pasekėjai turi labai mažai galimybių pasiekti tikslą ar žinoti, kada ir kur nuklydo nuo kelio. Kontrolė tampa beprasmė. Labai dažnai blogi planai veikia visos organizacijos būklę. Planavimas yra lemiamas!
Organizacijos paprastai valdomos pagal du
u pagrindinius planų tipus. Aukščiausio lygio vadovai sukuria strateginius planus ir apibrėžia pagrindinius organizacijos tikslus. Operatyviniai planai sudaromi iš detalių, kaip įgyvendinti tuos strateginius planus kasdienėje veikloje. strateginiai planai susiję su santykiais tarp žmonių organizacijose bei su žmonėmis, dirbančiais kitose organizacijose. Operatyviniai planai susiję su žmonių santykiais vienos organizacijos viduje. Ir strateginiai, ir operatyviniai planai sudaromi bei įgyvendinami hierarchiškai, kaip parodyta 1 pav. Paveikslo viršuje – misija, pagrindinis tikslas, pagrįstas pagrindiniais teiginiais apie organizacijos paskirtį, kompetenciją bei vietą pasaulyje. Misija – reliatyviai nekintanti organizacijos tapatumo dalis ir gali daug prisidėti prie šios organizacijos narių suvienijimo bei

motyvavimo.
Hierarchinės struktūros organizacijose vyrauja trys strateginio planavimo metodologijos:
• iš viršaus į apačią. Šiuo atveju planavimo procesą inicijuoja ir jam vadovauja firmos centras (štabas);
• iš apačios į viršų. Už planavimą tiesiogiai yra atsakingos firmos struktūrinės grandys (pvz., filialai, skyriai). Firmos centras (štabas) nustato bendriausius reikalavimus struktūrinių padalinių planams sudaryti ir kritikuoja jų pateiktus planus;
• integruota. Planus sudarant vyksta nuolatinė diskusija tarp centro ir firmos struktūrinių padalinių.

Tik parengus planą atsiranda galimybė parinkti vykdytojus, sudaryti struktūrą, perduoti funkcijas ir paskirstyti užduotis, motyvuoti vykdytojus ir jiems vadovauti, užtikrinti komunikaciją tarp vykdytojų, vertinti jų darbo kokybę. Planavimas yra ypač susijęs su kontrole ir yra neatsiejamas nuo jos. Planavimas ir kontrolė yra taip glaudžiai susiję, jog laikomi valdymo proceso Siamo dvyniais. Nors kontrolė labiausiai telkia dėmesį į nukrypimus nuo nustatytų standartų, tačiau turi būti glaudžiai susijusi su planuojant apibrėžtais tikslais. Pagrindinis kontrolės tikslas yra garantuoti planų įgyvendinimą.
Planavimas yra intelektinis procesas. Jį sudaro šių žingsnių seka:
• proceso inicijavimas. Planavimas nevyksta savaime, o turi būti inicijuotas. Proceso inicijavimas gali būti dvejopas. Jį gali inicijuoti aukštesnio rango vadovai firmoje, pavesdami pavaldiniams parengti planus, kurie detalizuoja aukštesnio lygio planą. Planavimo procesą gali pradėti taip pat funkciniai darbuotojai tiesiogiai be nurodymo iš viršaus, kai diagnozuoja galimybes arba grėsmes, tiesiogiai susijusias su jų funkcijomis;
• planavimo prielaidų apibrėžimas. Planavimo prielaidos siejasi su ateities situacijos, kurioje bus įgyvendinamas planas, įvertinimu. Šios prielaidos gali būti siejamos tiek su vidine, tiek ir su išorine firmos aplinka. Rengiant veiksmų planą, nėra galimybių įvertinti visų vidinių ir išorinių veiksnių, kurie gali daryti įtaką būsimo plano įgyvendinimui. Todėl, apibrėžiant planavimo prielaidas, dėmesys telkiamas į svarbiausius veiksnius, kurie gali nulemti plano sėkmę arba nesėkmę;
• tikslų formulavimas. Tikslai konkrečiai apibūdina, kas turi būti pasiekta, ir apibrėžia kryptį tolesniems veiksmams parinkti;
• alternatyvų nustatymas. Šiame žingsnyje nustatomi alternatyvūs keliai ir būdai, kurie garantuoja, kad apibrėžti tikslai bus įgyvendinti. Visuomet rekomenduojama išryškinti alternatyvas, kurios nėra lengvai matomos. Tačiau jau šiame žingsnyje patartina atsijoti akivaizdžiai blogas alternatyvas, kad būtų sutaupyta laiko alternatyvų analizės stadijoje;
• alternatyvų įvertinimas. Kiekviena alternatyva yra analizuojama turint tikslą įvertinti silpnybes ir stiprybes, atsižvelgiant į suformuluotus tikslus ir planavimo prielaidas;
• geriausios alternatyvos parinkimas. Šiame žingsnyje nusprendžiama dėl geriausios alternatyvos, garantuojančios apibrėžtų tikslų įgyvendinimą.
apibrėžtų tikslų įgyvendinimą. Sprendimo kokybė priklauso nuo to, kaip kruopščiai buvo atlikti ankstesni žingsniai;
• atraminių planų kūrimas. Patvirtinus planą, būtina parengti išvestinius arba atraminius planus, kurie detalizuoja ir sukonkretina bendrąjį planą. Kiekvieno atraminio plano rengimas pradeda naują planavimo ciklą, apimantį visus apibūdintus planavimo proceso žingsnius. Bendrasis ir atraminiai planai yra papildomi biudžeto planais, kurių pagrindu paskirstomi finansiniai ištekliai ir kurie sudaro bazę planams įgyvendinti;
• plano įgyvendinimas. Jis realizuojamas per kitas valdymo funkcijas: organizavimą, įtakos darymą ir kontrolę.
Planavimas yra traktuojamas kaip formalizuotas procesas. Planavimo formalizacija reiškia, kad visi išvardinti planavimo proceso žingsniai yra griežtai aprašyti procedūromis ir taisyklėmis.
1.3. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMAS
Priešpaskutinis planavimo proceso žingsnis rodo, kad organizacijai yra būdinga planų hierarchija, kurioje išsiskiria strateginiai planai (3-7 metų), vidutinės trukmės planai (2-3 metų), einamieji planai (vienų metų) ir operatyviniai planai (ketvirčių, mėnesių ir t.t.). Kiekvienas iš nurodytų planų, išskyrus pirmąjį, yra traktuojamas kaip atraminis planas aukštesnio lygio planams.
Strategijos įgyvendinimo sritis yra tokia nauja, kad nėra bendro susitarimo dėl jos terminų, tačiau ir mokslininkai, ir vadovai tikriausiai susitarė dėl kelių pagrindinių idėjų. Pirmiausia, strategijos įgyvendinimo sėkmė iš dalies priklauso nuo organizacijos struktūros. Antra, strategija turi tapti institucija arba būti įtraukta į sistemą vertybių, normų ir vaidmenų, padedančių suformuoti darbuotojų elgesį ir kartu palengvinančių pasiekti strateginius tikslus. Trečia, strategija turi tapti veikiančia arba virsti konkrečia politika, procedūromis ir taisyklėmis, kuriomis vadovausis vadovai ir darbuotojai planuodami ir priimdami sprendimus.
Jei pagal strategiją numatomi bendrieji tikslai ir organizacijų veiksmų kryptis, tai operatyviniai planai pateikia detales, būtinas strateginiams planams įdiegti kasdieninėje veikloje. Operatyviniai planai paprastai skirstomi į dvi grupes. Vienkartiniai planai sudaromi konkretiems, nepasikartojantiems tikslams pasiekti. Pastovūs planai, priešingai, yra pasikartojančių ir nuspėjamų situacijų standartai 2 pav.

2. ŠIAULIŲ MIESTO STRATEGINIS PLANAS 2004-2006 M.

2.1 TRUMPA PLANO RENGIMO APŽVALGA
Šiaulių miesto plėtros vizija iki 2014 metų
Prioritetai
Šiauliai – metropolinis šalies centras
I dalis. ŠIAULIŲ MIESTO RAIDOS TENDENCIJOS
1. Visuomenė
1.1. Gyventojai ir jų kaita
1.2. Švietimas
1.3. Kultūra ir laisvalaikis
1.4. Sportas ir kūno kultūra
1.5. Sveikatos apsauga
1.6. Gyvenimo lygis
1.7. Gyvenamasis fondas ir apsirūpinimas būstu
1.8. Nevyriausybinės organizacijos
1.9. Nusikalstamumas
Šiaulių miesto visuomenės privalumai ir trūkumai
2. Ekonomika
2.1. Šiaulių miesto įmonių užsienio prekyba
2.2. Materialinės ir tiesioginės užsienio investicijos Šiaulių mieste
2.3. Verslo aplinka
2.4. Turizmas
2.5. Informacinės technologijos
Šiaulių miesto ekonomikos privalumai ir trūkumai
3. Aplinka
3.1. Teritorija ir gamtinė aplinka
3.2. Kultūros paveldas
3.3. Susisiekimo sistema
3.4. Šiaulių miesto energetinis ūkis
Šiaulių miesto aplinkos privalumai ir trūkumai
II dalis. ŠIAULIŲ MIESTO PLĖTROS STRATEGIJA
2.1. Prioritetų struktūra
1 prioritetas. Miesto konkurencingumo didinimas
1.1 tikslas. Siekti, kad Šiaulių miestas taptų Šiaurės Lietuvos tarptautinių ekonominių bei kultūrinių ryšių ir informacijos centru.
1.2 tikslas. Gerinti miesto architektūrinį ir urbanistinį įvaizdį
1.3 tikslas. Kurti ekonominę aplinką, palankią verslui ir investicijoms, stiprinti miesto pramonės potencialą
1.4 tikslas. Plėtoti turizmo sektorių bei didinti miesto patrauklumą turistams
1.5 tikslas. Plėtoti modernias informacines technologijas bei diegti naujas informacines sistemas
2 prioritetas. Socialinės ir ekonominės infrastruktūros plėtra
2.1 tikslas. Sukurti vieningą susisiekimo sistemą Šiaulių mieste, gerinti kelių kokybę ir plėtoti jų infrastruktūrą
2.2 tikslas. Užtikrinti energijos tiekimo prieinamumą bei stabilumą, didinti naudojimo efektyvumą, mažinant neigiamą poveikį aplinkai
2.3 tikslas. Modernizuoti bei plėtoti vandens tiekimo, nuotekų ir atliekų šalinimo sistemas
2.4 tikslas. Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą, didinti šių įstaigų veiklos efektyvumą
2.5 tikslas. Plėtoti socialinės apsaugos infrastruktūrą
3 prioritetas. Žmogiškųjų išteklių plėtra
3.1 tikslas. Plėtoti socialinę integraciją mieste ugdant žmonių konkurencingumo gebėjimus ir plėtojant pilietiškumo veiklas
3.2 tikslas. Didinti miesto intelektinį potencialą plėtojant studijų bei mokslo eurointegraciją
3.3 tikslas. Plėtoti socialinių procesų valdymo kompetencijas ir struktūras
3.4 tikslas. Optimizuoti ikimokyklinio ugdymo bei bendrojo lavinimo įstaigų tinklą, efektyviau naudojant ir plėtojant materialinę bazę
3.5 tikslas. Gerinti mokymą profesinėse mokyklose ir studijas aukštosiose mokyklose, plėtoti jų socialinę partnerystę, rengiant darbo rinkai paklausių profesijų ir reikalingų kompetencijų specialistus
4. Prioritetas. Miesto socialinės ir gyvenamosios aplinkos gerinimas
4.1 tikslas. Gerinti gyvenamąją aplinką, plėtoti savivaldybės buto fondą, aprūpinant būstu socialiai remtinus gyventojus
4.2. tikslas. Plėtoti kultūrinę, sportinę veiklą ir laisvalaikio organizavimo formas
4.3 tikslas. Ugdyti aktyvią, pilietišką visuomenę, gebančią tausoti aplinką, skatinti sveiką gyvenimo būdą. <.>

2.2 ŠIAULIŲ MIESTO PLĖTROS VIZIJA IKI 2014 METŲ

Šiauliai – modernus bei savitas, orientuotas į žinių ekonomiką pramonės ir verslo miestas:

Bendradarbiavimas:
§ efektyvus tarptautinis bendradarbiavimas ekonomkos, mokslo, kultūros ir sporto srityse; išsami į tarptautinį tinklą integruota informacijos apie miestą ir regioną sistema; patrauklus miesto architektūrinis ir estetinis įvaizdis;
Pramonė ir verslas:
§ konkurencinga pramonė ir verslas, grindžiami investicijomis į įmonių modernizavimą, inovacijų diegimą ir naujų produktų kūrimą; pažangių technologijų centras, skatinantis inovacijas regione ir šalyje; palanki paslaugų pramonei ir verslui aplinka; patrauklus šalies ir užsienio investicijoms miestas; platus informacinių technologijų taikymas; populiari turizmo infrastruktūra;
Infrastruktūra:
§ greitas ir patogus susisiekimas (oro uostas, keliai, geležinkeliai) su regionu ir visu pasauliu; racionalus ir modernus energetinis ūkis, taupus energijos naudojimas naujuose ir renovuotuose senuose pastatuose; ekologiškai švari aplinka; lengvai prieinama ir efektyvi sveikatos priežiūra; patikima socialinės apsaugos sistema, išplėtota socialinės atskirties prevencijos ir socialinės integracijos infrastruktūra;
Žmogiškieji ištekliai:
§ efektyvios investicijos į rinkos poreikius atitinkančios specialistų kompetencijos formavimą, kaitos gebėjimų ugdymą, nukreipiant lėšas į mokymosi visą gyvenimą sistemos plėtrą bei įvairių sričių suaugusiųjų švietimą ir perkvalifikavimą; stiprus mokslo ir švietimo potencialas, integruotas į miesto ekonomiką bei sociumą; jaunimo pamėgtas studijų ir tobulėjimo miestas, teikiantis galimybę įgyti aukštą kvalifikaciją; pilietinė ir konkurencingų gebėjimų miesto bendruomenė, pasižyminti eurointegracinių projektų ir procesų vadybos kompetencijomis;

PRIORITETAI

1. ŠIAULIŲ MIESTO KONKURENCINGUMO DIDINIMAS
2. SOCIALINĖS IR EKONOMINĖS INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA
3. ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTRA <.>

<.> 2 PRIORITETAS. SOCIALINĖS IR EKONOMINĖS INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA

2.1 tikslas. Sukurti vieningą susisiekimo sistemą Šiaulių mieste, gerinti kelių kokybę ir plėtoti jų infrastruktūrą

2.1.1 uždavinys. Įdiegti efektyvią eismo valdymo sistemą mieste
2.1.2 uždavinys. Gerinti miesto viešojo transporto infrastruktūrą bei transporto priemonių būklę
2.1.3 uždavinys. Plėtoti mieste ir priemiesčio zonose pėsčiųjų – dviratininkų tinklus
2.1.4 uždavinys. Tobulinti susisiekimo automobilių keliais sistemą, gerinti vietinę susisiekimo infrastruktūrą
2.1.5 uždavinys. Didinti eismo saugumą mieste
2.1.6 uždavinys. Kurti prielaidas Šiaulių oro uostui naudoti civilinėms reikmėms ir remti projektą krovinių pervežimo centrui prie jo steigti

2.1.1 uždavinys. Įdiegti efektyvią eismo valdymo sistemą mieste

Veiksmai Vykdytojai Terminai Rodikliai
1. Šiaulių miesto centralizuotos koordinuotos eismo reguliavimo sistemos įdiegimas taikant šiuolaikines technologijas Šiaulių m. savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyrius, UAB “Šiaulių gatvių apšvietimas” 2004 –
2006 m. Rekonstruotų šviesoforais valdomų sankryžų skaičius, įsteigtas centralizuoto valdymo centras, sujungtų sankryžų su centralizuoto valdymo centrais skaičius
2. Plėtoti kelių infrastruktūrą ir tvarkyti gatves bei sankryžas, kurių parametrai neatitinka techninių reikalavimų Infrastruktūros skyrius 2004 –
2006 m. Sutvarkytų gatvių ir sankryžų skaičius

2.1.2 uždavinys. Gerinti miesto viešojo transporto infrastruktūrą bei transporto priemonių būklę

Veiksmai Vykdytojai Terminai Rodikliai
1. Gerinti viešojo transporto teikiamų paslaugų kokybę ir didinti konkurencingumą, atnaujinti UAB “Busturas” autobusų parką UAB “Busturas” 2004 –
2006 m. Įsigytas naujų autobusų skaičius
2. Gerinti miesto viešojo transporto administravimą, valdymą ir kontrolę, parengti šio sektoriaus veiklos strategiją, numatant paslaugos liberalizavimo galimybes Šiaulių m. savivaldybės administracija,
UAB “Busturas“ 2004 m. Geresnis viešojo transporto paslaugų administravimas
3. Keisti miesto viešojo transporto eismo sistemą dėl autobusų stoties vietos pakeitimo Šiaulių m. savivaldybės administracija,
UAB “Busturas“ 2004 m. Sudaryta patikslinta viešojo transporto eismo sistema
4. Įdiegti naują bilietų pardavimo sistemą, užtikrinti pinigų už pervežimus atskyrimą nuo vežėjų Šiaulių miesto savivaldybės administracija,
UAB “Busturas“ 2004 m. Padidėjusios pajamos

2.1.3 uždavinys. Plėtoti mieste ir priemiesčio zonose pėsčiųjų – dviratininkų tinklus

Veiksmai Vykdytojai Terminai Rodikliai
1. Dviračių trasų įrengimas, ženklinimas, reklama (iki Kryžių kalno) Šiaulių miesto savivaldybės Infrastruktūros skyrius 2005 –
2006 m. Nutiesta dviračių takų ilgis, km.
2. Pėsčiųjų bei dviratininkų takų Medelyno, Gytarių, Rėkyvos ir Centro mikrorajonuose įrengimas Šiaulių m. savivaldybės
Infrastruktūros skyrius 2004 m. Nutiesta ir modernizuota dviračių takų ( ilgis), km.
<.>
Šiuo pavyzdžiu noriu parodyti planavimo reikšmę, pabrėžti, kaip svarbu ir naudinga yra dirbti pagal iš anksto nustatytą planą, matant, kaip pamažu pildosi tai, kas buvo užsibrėžta. Sudarinėti planus yra viena. O užtikrinti, kad jie bus vykdomi – kita. Juk be plano ir vadovai, ir jų pasekėjai turi gana ribotas galimybes pasiekti tikslą ar netgi sužinoti, kada ir kokia buvo esminė klaida. Didžiausias vaidmuo šiame projekte teko planavimui.

3. ES ENERGETIKOS STRATEGIJA IR PERSPEKTYVOS
,,Europos Sąjungos Komisija siekia, kad Stokholme būtų patvirtintas projektas, numatantis galutinai energetikos rinkos liberalizavimo datą perkelti iš 2008 m. į 2005 m. Būtent nuo šių metu ES vartotojai galėtų laisvai rinktis savo dujų ir elektros energijos tiekėjus. Pateikiamuose pasiūlymuose taip pat kalbama apie tai, kad reikia supaprastinti prekybą elektra tarp nacionalinių valstybių ir atskirti energijos tiekėjus bei nacionalinius operatorius. <.>
Šiuo metu elektros energija, kuria tarpusavyje prekiauja ES šalys – narės, sudaro tik 8 proc. visos ES suvartojamos elektros energijos. Komisija siūlo sukurti ne 15 atvirų, tačiau atskirų rinkų, o vieną tikrą bendrą energetinę rinką. Ši iniciatyva liberalizuoti energetikos rinką yra tik dalis bendrų Europos rinkos liberalizavimo planų, apie kuriuos kalbėta ES susitikime Lisabonoje. Idėja ,,išlaisvinti” ES energetikos rinkas palankiai sutiko ir Tarptautinės pramoninės energijos vartotojų federacijos prezidentas Haroldas Williamsas Jis sakė, kad ,,mus tikrai gerai nuteikia ES judėjimas laisvos energetinės rinkos link. Tai turėtų gerokai paskatinti tarpnacionalinę prekybą ir tikimės, kad visi reikiami sprendimai būtų priimti Stokholme”. <.>
Turint galvoje, kad pasaulyje retkarčiais įvyksta energijos krizė, reikia pasakyti, kad ES padarė pažangą mažindama savo priklausomybę nuo energijos eksportuotojų. Auganti Europos išorinė energetinė priklausomybė gali turėti vis sunkesnių padarinių. Pirmiausia tai gali atsiliepti transporto ir tranzito kaštams. Tranzito problema gali būti ypač aktuali atsižvelgiant į ES santykius su buvusiom SSRS šalimis, susijungusiomis į Nepriklausomų Valstybių Sandraugą ( NVS ). <.>

Šis straipsnis – tai patvirtinimas, kad planavimo, o šiuo atveju strategijos, reikšmė yra itin svarbi ne vien tik versle, tačiau ir politikoje. Juk ES – tai iš dalies ir politinė organizacija, turinti savo valdžios institucijas ir organus. Ne vien versle siekiama sėkmės, bet ir politikoje reikia pergalių, kurioms pasiekti taip pat formuojami tikslai, jie analizuojami ir, galiausiai, jei tik tai įmanoma, jie sėkmingai įgyvendinami.
IŠVADOS

Strategijos sąvoka yra sena. Žodis kilęs iš graikų kalbos žodžio strategeia, reiškiančio meną ar mokslą būti generolu. Efektingi graikų generolai turėjo vadovauti armijai, laimėti ir išlaikyti teritoriją, apsaugoti miestą nuo užpuolikų ir tt.,,Verslas tai tam tikra prasme karas“ rašė generolas. ,,Jei jo ,,didžioji“ strategija tinkama, galima daryti šiek tiek taktinių klaidų, ir vis tiek įmonė dirbs sėkmingai.“ Ryšys, kuriuo šiandien vadovai sieja verslą ir strategiją – palyginti naujas. Tačiau planavimas įgalina įsivaizduoti norimas ateities aplinkybes atsižvelgiant į išteklius, ankstesnę patirtį ir t.t Taigi, nors strategija naujas dalykas vadyboje, tačiau ji reikalinga kiekvienai organizacijai norinčiai kuo geriau koordinuoti savo veiksmus ir veiklą, konkuruoti rinkoje, siekti pelno ir tt.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1) Vasiliauskas A. Firmų strateginis valdymas. Vilnius, 2002.
2) Palubinskas T., Ginta T. Strateginis Planavimo procesas. Kaunas, 1997.
3) Jucevičius R. Strateginis organizacijų valdymas. Kaunas, Technologija, 1998.
4) Samuolienė G. Strateginis planavimas. Vilnius, 1999.
5) Stoner, Freeman, Gilbert Vadyba
6) Internetas: http://www.siauliai.lt/siauliai/miestas/strateginis_planas.php

Leave a Comment