Makroekonominių procesų įvertinimas

MAKROEKONOMINIŲ PROCESŲ ĮVERTINIMAS

1. TURINYS

1. TURINYS 2
2. ĮVADAS 3
3. RINKA IR PAGAMINTOS PRODUKCIJOS MATAVIMAS 4
4. BENDRASIS NACIONALINIS PRODUKTAS IR JO SUDĖTINIAI ELEMENTAI 5
5. REALUSIS IR NOMINALUSIS BNP 7
6. BNP DEFLIATORIUS 8
7. NACIONALINĖS PAJAMOS 9
8. EKONOMINĖS GEROVĖS ĮVERTINIMAS 10
9. PAGRINDINIAI TEIGINIAI 12
10. IŠVADOS 13
11. NAUDOTA LITERATŪRA: 142. ĮVADAS
Šiuolaikiniai valstybių ūkiai (tiesiog vadinami ekonomikomis) gamina labai daug įvairių prekių ir paslaugų. Tai ir maistas, ir butai, ir medicininis aptarnavimas, ir automobiliai. Vienas iš būdų įvertinti kurią nors ekonominę sistemą- išmatuoti visų jos teikiamų prekių bei paslaugų vertę. Žinoma, įvertinę bendrąją gamybos apimtį, dar nesužinosim apie šalies žmonių pragyvenimo lygį. Mat turtingo žmogaus ir laimingo žmogaus sutapatinti neegalima. Žmogui būtini ir kiti dalykai: pasitenkinimas savo darbu, bei aplinka, kuri jį supa. Kaip bebūtų, pagamintos produkcijos apimtis- tai vienas iš svarbių ekonomikos sėkmės rodiklių.3. RINKA IR PAGAMINTOS PRODUKCIJOS MATAVIMAS
Gaminių įvairovė sąlygoja problemą: kaip reiktų išmatuoti visą nacionalinį produktą. Kaip galima sumuoti, pavyzdžiui,apelsinus ir obuolius? Tai fiziškai skirtingi dalykai.
Atsakymą pateikia rinkos kainos. Jei apelsinai perkami po 5 litus už kilogramą, o obuoliai po 2,50, tai reiškia, kad kilogramas apelsinų yra vertas dviejų kilogramų obuolių. Nacionalinis produktas (NP) – tai pinigais išreikšta prekių irr paslaugų, pagamintų per atitinkamą laikotarpį( dažniausiai per metus) vertė:
Obuolių ir apelsinų sumavimas panaudojant rinkos kainas.

Kiekis(kg) padauginta Kaina už kg lygu Rinkos vertė
(1)*(2)=(3)
obuoliai 400 * 2.50 = 1000
apelsinai 100 * 5.00 = 500

Iš viso 1500

Panašiu būdu galima nustatyti sudėtingos ūkinės sistemos tiekiamų produktų bendrąją vertę. Padaugindami produkcijos kiekį iš kainos, gauname vieno kurio nors produkto ve

ertę. Tuo tarpu sumuodami įvairių produktų – drabužių, maisto, automobilių ir t.t.- kainas, galime pinigais įvertinti metinį nacionalinį produktą.4. BENDRASIS NACIONALINIS PRODUKTAS IR JO SUDĖTINIAI ELEMENTAI
Gamindami daugiau prekių bei paslaugų, mes daugiau turime ir pajamų. Pvz.,jei firma „General Motors“ gamina daugiau automobilių, tai ji samdo daugiau darbuotojų. Todėl didėja ir darbuotojų gaunamos pajamos ir firmos gaunamas pelnas. Kai gaminame produktus, tai tuo pačiu kuriame pajamas.

Apskaičiuojant nacionalinio produkto vertę, galutiniai produktai skirstomi į keturias kategorijas: 1) asmeninio vartojimo išlaidos; 2) vyriausybės išlaidos prekių bei paslaugų pirkimui; 3) individualios (privačios) vidaus investicijos; 4) grynasis eksportas, t.y. eksporto ir importo skirtumas.

1) Asmeninio vartojimo išlaidos sudaro didžiausią nacionalinio produkto vertės dalį. Jos skiriamos į tris komponentus: ilgalaikio vartojimo prekės, pvz. automobiliai, skalbimo mašinos; trumpalaikio vartojimo prekės, pvz., maistas, drabužiai; paslaugos, pvz., kirpėjo arr mediko.

2) Vyriausybės prekių bei paslaugų pirkimas. Samdo mokytojus ir tokiu būdu teikia švietimo paslaugas. Ji leidžia pinigus kelių taisymui ir tokiu būdu garantuoja prekę- gerus kelius.

3) Individualios vidaus investicijos. Jos susideda iš trijų dalių: a) verslininkų investicijos į gamyklas ir įrengimus; b) investavimai į gyvenamųjų namų statybą; c) atsargų pokyčiai.

Gamyklos ir įrenginiai. Šiai kategorijai priskiriamos investicijos, skirtos fabrikų, sandėlių ir kitų gyvenamųjų patalpų, naudojamų versle, statybai, taip pat mašinų ir kitų įrengimų įsigijimui.

Gyvenamųjų namų statyba laikoma investicijomis, nes jie panašiai kaip gamybiniai įrengimai yr
ra turtas, galintis teikti pajamas. Jeigu ateityje gyvenamieji namai bus išnuomoti, tai jų savininkai gaus rentą.

Atsargų pokyčiai. Atsargų pokyčiai gali būti teigiami arba neigiami. Jei javai neužderėjo, tai metų gale jų atsargos gali būti ir mažesnės negu metų pradžioje. Kai atsargų sunaudojama daugiau negu jos papildomos, tai atsargų pokytis yra neigiamas. Tokiu atveju nacionalinio produkto vertė pastarojo pokyčio apimtimi sumažėja.

4) Prekių ir paslaugų eksportas. Prekių, pvz., tokių kaip kviečiai, eksportas vyksta akivaizdžiai. Jos pakraunamos į laivus ir išplukdomos į kitas šalis. Kitaip yra su paslaugomis. Pvz., turistai iš Tokijo atvyksta į Havajus. Jie ten moka už teikiamas paslaugas. Pastarąsias paslaugas teikia amerikiečiai, ir todėl jų vertė- tai dalis JAV nacionalinio produkto vertės. Kadangi už paslaugas sumokėjo užsienietis, todėl laikoma, kad jos yra eksportuojamos paslaugos.

5. Prekių ir paslaugų importas. Jei Japonija perka kviečius iš JAV, tai šis eksportas įskaičiuojamas į JAV nacionalinio produkto vertę. Jei JAV perka iš Japonijos automobilius, pastaroji prekė priskiriama JAV vartojamų prekių grupei ir jos negalima laikyti JAV nacionalinio produkto dalele. Mat ji buvo pagaminta ne JAV, bet užsienyje.

Nacionalinio produkto įvertinimo formulė

NP=C+I+G+E-J

NP- nacionalinis produktas

C- asmeninio vartojimo išlaidos

I- individualios vidaus investicijos

G- vyriausybinis prekių ir paslaugų pirkimas

( E- I ) – grynasis eksportas, t.y. eksporto ir importo skirtumas

Verslininkai kasmet didina savo kapitalą : stato gamybinius pastatus, gamyklas, perka įrengimus. Ta
ačiau ne visos šios išlaidos įtraukiamos į nacionalinio produkto vertę. Mat naudojami pastatai bei įrengimai amortizuojami ir nuvertėja metams bėgant.
(Amortizacija- tai kapitalo vertės sumažėjimas dėl jo pasenimo ir susidėvėjimo.) Taigi, norint sužinoti, kiek per metus padidėjo kapitalas, būtina įvertinti amortizacija. Tuo tikslu išskiriamos dvi investicinių išlaidų grupės:
Bendrosios individualios vidaus investicijos (Ig)- tai visos išlaidos, skirtos naujoms įmonėms, gyvenamiesiems namams pastatyti, įrengimams įsigyti, o taip pat atsargoms papildyti.
Grynosios individualios vidaus investicijos ( In) – tai kapitalo padidėjimas. Jis nustatomas kaip bendrųjų individualių investicijų (Ig) ir amortizacijos skirtumas.
Šios dvi investicijų sąvokos atitinka dvi nacionalinio produkto sąvokas: bendrasis nacionalinis produktas( BNP) ir gr.ynasis nacionalinis produktas(GNP)
BNP=C+Ig+G+E-J
GNP=C+In+G+E-J
Teorijoje tikslesnis matas yra GNP, o ne BNP. Priežastis ta, kad GNP įvertina įrengimų bei pastatų senėjimą ir fizinį susidėvėjimą. Taigi įvertinamos prekės ir paslaugos, be kurių pasenusių kapitalinių įrengimų veikimas būtų neįmanomas. Tačiau ekonominėje literatūroje žymiai daugiau dėmesio skiriama BNP, o ne GNP? Taip yra todėl, kad nors BNP ir yra geresnis matas abstrakcijų lygyje, tačiau jis sunkiai apskaičiuojamas praktiškai. Bendrąsias investicijas, kurias sudaro naujų pastatų, įrengimų bei atsargų padidėjimo vertė, nėra sudėtinga išmatuoti. Tačiau įvertinant grynąsias investicijas, būtina išmatuoti amortizaciją, o tai jau ne taip paprasta. Reikia žinoti, per kiek laiko mašina visai susidėvi. Jeigu susidėvėjimą išdėstysime dešimčiai metų, ta
ai ar jis bus tolygus metai iš metų, pvz.,po 10%, ar greičiau vyks pirmaisiais metais negu paskutiniaisiais? Kaip beatsakytume šiuos klausimus, atsakymai vis tiek nebus patikimi. Dėl šios priežasties BNP praktikoje vartojamas kur kas dažniau negu GNP.5. REALUSIS IR NOMINALUSIS BNP
Nacionalinį produktą, sukurtą per metus, patogu vertinti tų metų kainomis. Tokiu atveju galima sumuoti fiziškai skirtingas prekes: obuolius, apelsinus, medicinos paslaugas, automobilius ir kt. Tačiau susiduriame su dideliais sunkumais, jei tenka vertinti šalies ekonomikos rezultatus per kelerius metus. Pinigai- tai matas, kuris visą laiką trumpėja. Jų vertė mažėja dėl infliacijos.
Metams bėgant bendrojo nacionalinio produkto vertė, išreikšta pinigais didėja. Čia veikia du visai skirtingi veiksniai. Pirmiausia didėja bendra prekių ir paslaugų apimtis. Žinoma, tai labai gerai, nes mes visi galiausiai turtėjame. Antra, didėja prekių ir paslaugų kainos. Žinoma, tai jau nepriimtina. Infliacijos nugalėti niekaip nepavyksta. Taigi, vertinant šalies ekonomiką, būtina atskirti pageidaujamą prekių gausumo didėjimą ir nepageidaujamą jų kainų didėjimą.
Ekonomistai skiria pastovios dolerio vertės bendrąjį nacionalinį produktą arba realųjį bendrąjį nacionalinį produktą. Nustatant jo vertinę išraišką, pasirenkami baziniai metai ir tų metų kainomis įvertinamas bet kurių metų BNP( JAV bendrojo nacionalinio produkto vertinimuose baziniais metais laikomi 1982 m.) Šioje lentelėje pateikiamas dviejų gaminių BNP vertės skaičiavimas:
BNP, išreikštas cirkuliuojančių dolerių einamąja verte ir pastovia dolerio verte.

BNP išreikštas 1982 metų einamąja dolerio verte BNP, išreikštas 1990 metų einamąja dolerio verte BNP, išreikštas 1990 pastovia 1982 metų dolerio verte
10 automobilių
8000$ *10= 80 000 $ 12 automobilių
11 000 $*12=132 000 $ 12 automobilių
8 000$* 12= 96 000 $
10 kompiuterių
2 000$*10= 20 000 $ 12 kompiuterių
1 500$*12=18 000$ 12 kompiuterių
2 000$*12=24 000 $
Iš viso: 100 000 $ Iš viso: 150 000 $ Iš viso: 120 000 $

Jei būtų nagrinėjami tik du pirmieji stulpeliai nominaliomis kainomis, arba einamąja pinigų verte, tai pasirodytų, kad gamybos apimtis išaugo net 50%, t.y. nuo 100 000 dolerių 1982m. iki 150 000 dolerių 1990 m. Iš tikrųjų taip neįvyko ir automobilių bei kompiuterių apimtis padidėjo tik 20% . Paskutiniame stulpelyje 1990 metais pagaminta produkcija įvertinta 1982 m. kainomis. Todėl BNP vertė pastovia pinigų( dolerių) verte tesudaro 120 000 dolerių. Kadangi 1982 m. buvo pagaminta už 100 000 dolerių, tai visiškai teisinga, kad reali gamybos apimtis 1990 m. padidėjo tik 20%.6. BNP DEFLIATORIUS
Lyginant dabartines einamąsias ir pastovias (bazines) kainas, galima pamatyti kiek vidutiniškai pakilo kainos per nagrinėjamą laikotarpį. Skaičiuojant kainų indeksus, bazinių metų vidutinės kainos prilyginamos 100. Taigi 1990 metų kainų indeksas yra 125, t.y. 1,25 kartų. (Indeksas- tai skaičius, rodantis, kaip pakito koks nors vidutinis dydis- kaina, uždarbis ir kt.- per tam tikrą laikotarpį).
Indeksas, apskaičiuotas pagal nominaliąją ir realiąją BNP vertę, vadinamas numanomu bendrojo nacionalinio produkto kainų defliatoriumi. Jis nustatomas taip:

BNP kainų defliatorius=Nominalusis BNP

Realusis BNP * 100
Šis defliatorius įvertina pagamintų prekių bei paslaugų vidutinių kainų pokyčius. Vartojimo prekių kainų indeksas( VPI) rodo, kaip pakito vartotojų perkamų prekių bei paslaugų vidutinės kainos. Pastarasis indeksas parodo prekių ir paslaugų kurias pirko tipiška miestiečių šeima, kainų pokyčius. Šiuo atveju vertinamos kainos tokių prekių kaip maistas, automobiliai, butas, baldai, medicinos paslaugos ir kt.
Kai auga gaminamų prekių bei paslaugų kainos, tai, aišku, didėja ir žmonių išlaidos. Todėl nenuostabu, kad kainų defliatorius ir vartojimo prekių indeksas kinta vienodai, ypač jei stebime ilgą laiką.7. NACIONALINĖS PAJAMOS
Grynasis nacionalinis produktas( GNP) – tai visų prekių ir paslaugų, pagamintų per metus, vertė, išreikšta rinkos kainomis. Nacionalinės pajamos- tai visos pajamos, kurios atitenka gamybos veiksnių savininkams. Kaip gali susidaryti skirtumas tarp pastarųjų dviejų dydžių? Skirtumas atsiranda dėl to, jog ne visos pajamos, gautos pardavus prekes, atitenka gamybos veiksniams. Dalį jų pasiima vyriausybė netiesioginių (pardavimo) mokesčių pavidalu.

Kaip pavyzdį pakelį skutimosi peiliukų. Jo pagaminimo kaina lygi 1,99 dolerio, o pardavimo mokestis sudaro 10 centų. Į 1,99 dolerio sumą įskaičiuota darbo užmokestis, renta, palūkanos ir pelnas visų tų , kurie dalyvavo įvairiuose šio produkto gamybos etapuose. Pastaroji suma įskaitoma į nacionalines pajamas. Tačiau kasoje pirkėjas sumoka 2,09 dolerio. Grynasis nacionalinis produktas vertinamas rinkos kainomis, kitaip sakant 2,09 dolerio. Vadinasi, grynasis nacionalinis produktas viršija nacionalines pajamas suma, kurią sudaro pardavimo mokestis ir daugelis kitų mokesčių.

NP=GNP-Netiesioginiai( pardavimo) mokesčiai

Kalbant apie mokesčius negalima užmiršti kad, išskyrus pardavimo mokestį galutinio produkto pardavimo pajamos tenka gamybos veiksnių tiekėjams.

Vadinasi, gamybos procesas kartu yra taip pat pajamų kūrimo procesas.

Kitų pajamų matavimas. Asmeninės pajamos( AP)

Didžioji nacionalinių pajamų dalis- tai žmonėms tenkančios asmeninės pajamos( AP). Tačiau nacionalinės pajamos ir asmeninės pajamos nėra vienas ir tas pats. Dalis nacionalinių pajamų neatitenka verslininkams ir netampa žmonių asmeninėmis pajamomis. Tai:
• Dalis korporacijų pelno, kuri tenka vyriausybei kaip korporacijų pajamų mokestis.
• Dalis korporacijų pelno, kurį jos pasilieka gamybos plėtimo finansavimui. Tik dividendai tampa asmeninių pajamų dalimi.
• Mokesčio į socialinio draudimo fondą, kurie atskiriami nuo nacionalinių pajamų prieš skaičiuojant asmenines pajamas.

Asmeninės pajamos nesutampa su nacionalinėmis pajamomis ir dėl transferinių mokėjimų. Mat ir vyriausybė perveda lėšas į socialinio draudimo, pensijų, nedarbo pašalpų fondus. Pastarieji pervedimai padidina asmenines pajamas, bet nedidina gamybos veiksnių apimties. Todėl jie ir neįskaitomi į nacionalines pajamas.

Grynosios gyventojų asmeninės pajamos( GP)

Bet kuris asmuo negauna į rankas visų savo asmeninių pajamų. Vyriausybė dalį jų paima mokesčių forma. Tai ne tik asmeninių pajamų mokestis, bet ir kai kurie kiti mokesčiai, pavyzdžiui, paveldėto turto mokestis.Atskaičiavus visus mokesčius, lieka grynosios gyventojų pajamos( GP). Šiuos pinigus galima išleisti vartojimui, sumokėti palūkanas, bei skolas arba taupyti. Grynųjų pajamų sąvoka labai svarbi. Į ją orientuojasi vartotojai, kurie planuoja, kiek ir kaip išleisti turimas pajamas.8. EKONOMINĖS GEROVĖS ĮVERTINIMAS
Ekonominės sistemos dažniausiai vertinamos pagal jų realųjį bendrą nacionalinį produktą. Jei jo dydis žymiai pakito, tai gali reikšti arba didelius ekonominius sunkumus, arba įspūdingą pažangą.

Tačiau realusis BNP vis dėlto nėra tikslus pragyvenimo lygio rodiklis. Jei realusis BNP padidėja 10%, tai visai nereiškia, jog kiekvienam gyventojui tenka vidutiniškai 10% daugiau prekių. Mat kartu didėja ir gyventojų skaičius. Todėl geriausia yra vertinti BNP, tenkantį vienam gyventojui, t.y. dalinant realųjį BNP iš gyventojų skaičiaus.

Iškyla ir daugiau problemų nustatant BNP dydį. Pastarojo netikslumas gali sąlygoti ir tai, kad vertinami tik tie pirkimai, kurie vyksta per rinką. Jei kas nors užsako knygų lentyną pas stalių, tai jo pagamintas produktas įskaičiuojamas į BNP.Tačiau jei kas nors pagamina lentynas, tai į BNP patenka tik medžiagų vertė. Tuo tarpu darbo kaina neįskaičiuojama. Restorane paruošti patiekalai įskaičiuojami į BNP, o gaminant maistą namie, BNP įvertinami tik parduotuvėj pirkti produktai. Taip į BNP kartais nepatenka svarbūs produktai vien dėl to, kad jie necirkuliuoja rinkoje.

Vyriausybės statistinės įstaigos ir nesistengia, kad į BNP patektų tik rinkoje įsigytos prekės. Pastarosios įstaigos į BNP vertę įskaičiuoja kai kurių prekių ar paslaugų vertę, nors jos įsigytos ne rinkoje. Kaip jau buvo minėta, nuosavi namai vertinami taip, lyg savininkai juos nuomuotų patys sau. Tokių namų renta įeina į BNP, nors faktiškai jos niekas nemoka. Taip pat į BNP vertę įskaitomi pačių auginti maisto produktai, kuriuos suvartoja fermeriai.

Iš kitos pusės, į BNP nepatenka kai kurie gaminiai, nors jie ir cirkuliuoja rinkoje: BNP kaip ekonominės sistemos efektyvumo matas, neapima nelegalių prekių, pvz., narkotikų.

Lieka dar ir daugiau problemų, susijusių su BNP dydžio nustatymu. Pastaruoju metu tarptautiniai ryšiai tapo labiau intensyvūs. Buvo pradėta į BNP įjungti ir ginklus, nors jie juk visai nepakelia gerovės lygio. Jei padidėja nusikalstamumas, į BNP patenka didesnės išlaidos policijos, teismo, kalėjimų išlaikymui. Tačiau visuomenei nuo to ne geriau.

Į BNP patenka ir nepageidautini produktai, nekreipiant dėmesio į jų neigiamą poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, įskaitoma automobilių vertė, bet neįskaitomi aplinkos teršimo kaštai, susiję su automobilių eksploatavimu. Priešingai, jei dėl to prireiks daugiau medikų pagalbos, tai BNP vertė net padidės. Priežastis- padidėjusios sveikatos apsaugos išlaidos.

Ekonomistai visaip stengiasi pašalinti trūkumus, susijusius su BNP, kaip gerbūvio mato, dydžio nustatymu. Pastaruoju metu buvo įvesta nemažai pataisų, kurias galima suskirstyti į dvi grupes:

1.Papildomi socialiniai rodikliai

Pirmiausia reikia suprasti, kad BNP nėra tikslus ekonomikos ir žmonių gerbūvio įvertinimas. Tai tik vienas iš jo rodiklių. Politikai privalo sekti visą aibę gerovės įvertinimo rodiklių. Tik tada galima spręsti apie ekonomikos sėkmę ir numatyti tolesnius ūkio pertvarkymo tikslus. Be realiojo BNP, gerbūvį rodo tokie papildomi socialiniai rodikliai, kaip gyvenimo trukmė, naujagimių mirtingumas, sveikatos apsaugos prieinamumas, švietimas, raštingumas, laisvalaikio trukmė, aplinkos švara, urbanizacija.

2.Bendrasis ekonominės gerovės rodiklis

Šiuo atveju siekiama sukurti vieną integruotą gerovės įvertinimo rodiklį. Pastarasis turėtų apimti ne tik nacionalinį produktą, bet ir laisvalaikio vertę. Be to jame turėtų būti įvertintas aplinkos užterštumas ir kitos urbanistikos negerovės. Tokį rodiklį pateikia du Jeilio universiteto ekonomistai William‘as Nordhaus‘as ir Jame‘s Tobin‘as. Įdomiausia jų tyrinėjimų išvada, kad visiškai tinkamo bendro rodiklio negalima sukurti. Pvz., paimkime laisvalaikį. Padidėjus darbo našumui, žmonėms tik dalis šio pagerėjimo atitenka didesnio darbo užmokesčio forma.Žymiausią pagerėjimo dalį sudaro trumpesnė darbo savaitė.

Galiausiai ekonomikos sėkmę vertiname pagal tai, kiek ji padidina žmonių laimę. Tačiau pastarojo dalyko jau tikrai neįmanoma įvertinti vienu rodikliu.9. PAGRINDINIAI TEIGINIAI
1. Nacionalinis produktas – tai šalyje pagamintų gėrybių per tam tikrą laiką( paprastai per metus) vertė. Nacionalinės pajamos- tai suma visų pajamų, atitenkančių gamybos veiksnių savininkams. Jas sudaro darbo užmokestis, renta, palūkanos, pelnas ir individualių firmų pajamos.

2. Rinka sudaro galimybę susumuoti fiziškai skirtingus produktus- apelsinus, obuolius, automobilius ir kitus įvairius produktus bei paslaugas, pagamintus šalyje per metus. Jie yra įskaitomi į nacionalinį produktą rinkos kainomis.

3. Nustatant nacionalinį produkto dydį, būtina suskaičiuoti viską, bet tik vieną kartą. Tarpiniai produktai( pvz., grūdai, plienas) skirti kitų produktų gamybai( pvz., duonai, automobiliams) atskirai neįskaičiuojant į BNP vertę.

4. (Amortizacija- tai kapitalo vertės sumažėjimas dėl jo pasenimo ir susidėvėjimo.) Taigi, norint sužinoti, kiek per metus padidėjo kapitalas, būtina įvertinti amortizacija. Tuo tikslu išskiriamos dvi investicinių išlaidų grupės:

5. BNP+C+Ig+G+E-I

GNP=BNP=Amortizacija

Kadangi amortizacijos negalima tiksliai išmatuoti, todėl BNP rodikliu labiau pasitikima ir jis dažniausiai naudojamas statistikoje.

6. Prekių pardavimo įplaukas pasiskirsto tie, kurie prisideda prie jų sukūrimo darbu, kapitalu ar žeme. Paprastoje ekonominėje sistemoje visos šios įplaukos atitektų tiems, kurie suteikė gamybos veiksnius. Grynasis nacionalinis produktas sutaptų su nacionalinėmis pajamomis. Tikrovėje nacionalinės pajamos būna mažesnės, nes dalis įplaukų atitenka vyriausybei mokesčių pavidalu.

Nacionalinės pajamos=GNP-Netiesioginiai mokesčiai.

7. Rinkos kainos yra priemonė, padedanti susumuoti įvairius produktus ir paslaugas, pagamintus per vienerius metus. Skaičiuojant nacionalinį produktą, pagamintą skirtingais metais, svarbu nesuklysti, kadangi pinigų vertė mažėja dėl infliacijos. Nacionalinio produkto piniginė išraiška didėja ne tik dėl kainų padidėjimo, bet ir dėl to, kad išauga reali gamybos apimtis.

8. Norint nustatyti realią produkcijos pagaminimo apimtį, reikia operuoti pastoviomis kainomis. Tokiu atveju BNP vertinamas bazinių metų kainomis.

9. Panaudojus kainų indeksą, galima nustatyti ir kitus svarbius ekonomikos dydžius, pavyzdžiui, realųjį darbo užmokestį.10. IŠVADOS
Kadangi neįmanoma sukurti vienintelio gerovės rodiklio, tenka vertinimuose ir toliau naudoti nacionalinį produktą. Pastarojo rodiklio skaičiavimai nors ir nėra tobuli, tačiau jis yra svarbus ekonomikos įvertinimo įrankis. Jei BNP sumažėjo, tai reiškia, jog nepavyko išvengti nuosmukio. Tuo tarpu BNP, tenkančio vienam žmogui, ilgalaikis augimas reiškia ekonomikos pažangą. BNP yra svarbus socialinis rodiklis, tačiau vertinimai neturi būti grindžiami tik juo vienu.11. NAUDOTA LITERATŪRA:
1. Paul Wonnaccott, Ronald Wonnacott „Makroekonomika“
2. Kauno technologijos Universitetas „ Makroekonomika“

PAGRINDINIAI TEIGINIAI

1. Nacionalinis produktas – tai šalyje pagamintų gėrybių per tam tikrą laiką( paprastai per metus) vertė. Nacionalinės pajamos- tai suma visų pajamų, atitenkančių gamybos veiksnių savininkams. Jas sudaro darbo užmokestis, renta, palūkanos, pelnas ir individualių firmų pajamos.

2. Rinka sudaro galimybę susumuoti fiziškai skirtingus produktus- apelsinus, obuolius, automobilius ir kitus įvairius produktus bei paslaugas, pagamintus šalyje per metus. Jie yra įskaitomi į nacionalinį produktą rinkos kainomis.

3. Nustatant nacionalinį produkto dydį, būtina suskaičiuoti viską, bet tik vieną kartą. Tarpiniai produktai( pvz., grūdai, plienas) skirti kitų produktų gamybai( pvz., duonai, automobiliams) atskirai neįskaičiuojant į BNP vertę.

4. (Amortizacija- tai kapitalo vertės sumažėjimas dėl jo pasenimo ir susidėvėjimo.) Taigi, norint sužinoti, kiek per metus padidėjo kapitalas, būtina įvertinti amortizacija. Tuo tikslu išskiriamos dvi investicinių išlaidų grupės:

5. BNP+C+Ig+G+E-I

GNP=BNP=Amortizacija

Kadangi amortizacijos negalima tiksliai išmatuoti, todėl BNP rodikliu labiau pasitikima ir jis dažniausiai naudojamas statistikoje.

6. Prekių pardavimo įplaukas pasiskirsto tie, kurie prisideda prie jų sukūrimo darbu, kapitalu ar žeme. Paprastoje ekonominėje sistemoje visos šios įplaukos atitektų tiems, kurie suteikė gamybos veiksnius. Grynasis nacionalinis produktas sutaptų su nacionalinėmis pajamomis. Tikrovėje nacionalinės pajamos būna mažesnės, nes dalis įplaukų atitenka vyriausybei mokesčių pavidalu.

Nacionalinės pajamos=GNP-Netiesioginiai mokesčiai.

7. Rinkos kainos yra priemonė, padedanti susumuoti įvairius produktus ir paslaugas, pagamintus per vienerius metus. Skaičiuojant nacionalinį produktą, pagamintą skirtingais metais, svarbu nesuklysti, kadangi pinigų vertė mažėja dėl infliacijos. Nacionalinio produkto piniginė išraiška didėja ne tik dėl kainų padidėjimo, bet ir dėl to, kad išauga reali gamybos apimtis.

8. Norint nustatyti realią produkcijos pagaminimo apimtį, reikia operuoti pastoviomis kainomis. Tokiu atveju BNP vertinamas bazinių metų kainomis.

9. Panaudojus kainų indeksą, galima nustatyti ir kitus svarbius ekonomikos dydžius, pavyzdžiui, realųjį darbo užmokestį.

Leave a Comment