TURINYS
ĮVADAS …………………………………………………………………………………. 3I. BŪTIES FILOSOFIJA (ONTOLOGIJA)……………………………………………… 31. Būties teorijos tapsmas…………………………………………………………… 32. Būties teorijos tapsmas ir raida Graikijoje………………………………………. 3II. PIRMOSIOS GRAIKŲ FILOSOFINĖS MOKYKLOS……………………………. 4III. JONIJOS FILOSOFIJA (MILETO MOKYKLA) IR JOS PROBLEMATIKA…. 4IV. JONIJOS FILOSOFIJOS ESMINIAI BRUOŽAI JONĖNŲ ATSTOVAI…….……. 54.1. Talis – Mileto mokyklos pradininkas………………………………………… 54.2. Anaksimandras – graikų filosofinio trakto ,,Apie gamtą” autorius……. 54.3. Anaksimenas……………………………………………………………… 64.4. Heraklitas iš Efeso – antikos dialektikas………………………………… 6IŠVADOS ………………………………………………………………………………. 7LITERATŪRA …………………………………………………………………………… 8ĮVADASFilosofija prasideda klausimu: kas yra? Apskritai egzistuoja įvairiausi esiniai, pasaulio daiktai, gyvi ir negyvi pavidalai, begalinė įvairovė, ir visa tai atsiranda ir išnyksta. Tačiau kas gi yra tikroji būtis, t.y. būtis, viską susiejanti, viską pagrindžianti, būtis, iš kurios atsiranda visa, kas yra?Atsakymai yra nepaprastai įvairūs. Vertas pagarbos Talio, pirmojo filosofo, pirmasis atsakymas: visa yra vanduo ir iš vandens atsiranda. Vėliau buvo manoma, kad visa ko pagrindas esanti ugnis arba oras, arba neapibrėžtas pradas, materija arba atomai; arba buvo manoma, kad pirminė būtis yra gyvybė, nuo kurios atkrinta tai, kas negyva; pagaliau pirminiu pradu buvo laikoma dvasia, kuriai visi daiktai yra tik reiškiniai, tarsi kokie jos susapnuoti vaizdiniai. Taigi regime daugybę pasaulėžiūrų, kurios vadinamos materializmu (visa yra medžiaga ir gamtos mechaninis vyksmas), spiritualizmu (visa yra dvasia), hilo-zoizmu (visa yra sielą turinti gyvoji materija) ir dar kitaip. Visais atvejais į klausimą, kas yra tikroji būtis, atsakoma nuoroda į pasaulyje randamą esinį, turintį ypatingų bruožų. Iš jo atsiranda visa kita.Tačiau kuris požiūris yra teisingas? Įrodymų, atsiradusių tūkstantmečius trukusioje įvairių mokyklų kovoje, nepakako pagrįsti kurio nors vieno požiūrio teisingumui. Kiek-viename požiūryje yra kai kas teisinga, būtent tam tikra žiūra ir tam tikras tyrinėjimo būdas, mokantis pasaulyje ką nors įžvelgti. Tačiau kiekvienas požiūris tampa neteisingas, jeigu tik save suabsoliutina ir visa, kas yra, stengiasi paaiškinti tik savo principais.
Filosofija visada yra konkrečios asmenybės tikrovės suvokimas.Šio referato tikslas: susipažinti su Jonijos filosofija (Mileto mokykla) ir jos proble-matika bei nustatyti esminius bruožus.I. BŪTIES FILOSOFIJA (ONTOLOGIJA)Ontologija (gr. ontos – būtis, logos – mokslas). Tai būties, plačiai suprastos tikrovės, teorija. Ontologija bando išaiškinti klausimą, ar yra viena būtis, ar yra daugiau? Ji stengiasi suvokti būties prigimtį, jos esmines savybes. Kelia materijos ir sąmonės santykio, būties vystymosi dėsningumo ir kitus klausimus.1. BŪTIES TEORIJOS TAPSMAS
Būties paslaptys žmogui yra svarbiausios. Jas įminęs, žmogus pagaliau pasiektų visišką sielos ramybę, nes taptų laisvas. Taigi būties klausimai iš tikrųjų yra patys svarbiausi ir kartu žmoniškiausi, nes niekam kitam, išskyrus žmogų, jie nerūpi. Pagaliau būties klausimų kėlimas parodo esminį žmogaus dvasios raidos lūžį. Įvairiose planetos vietose jie buvo keliami dar gerokai prieš filosofiją kosmogoniniuose ir religiniuose mituose.
2. BŪTIES TEORIJOS TAPSMAS IR RAIDA GRAIKIJOJE
Graikų tautos istorijos pradžia nėra visai aiški. Tačiau pakanka istorinių duomenų, kad graikai labai patobulino daugelį iki jų buvusių civilizacijos laimėjimų: raštą, meną, matematiką, gamtos mokslus bei išrado filosofiją – tobuliausią ir iki šiol nepralenktą loginio mąstymo būdą.Graikiškai kalbantys žmonės (jonėnų tarme kalbančios gentys) kadaise gyveno Mažosios Azijos pakrantėje, žemyno dalyje – Balkanų pusiasalyje bei Sicilijos saloje. Jie įkurdavo nedidelius miestus – polius (valstybėles), kurių kultūros (plačiąja kultūros prasme) lygmuo buvo gana nevienodas. Tik nedaugelis šių valstybėlių tapo būsimos europinės kultūros pradininkėmis.Prieštaringa ir graikų religija. Viena vertus, jie garbino daugybę gana nepadoraus (šiuolaikinio žmogaus požiūriu) elgesio olimpinių dievų, kita vertus – sukūrė irgi abejotinos reputacijos dievo Dionisijaus (Bakcho) ir pusdievio Orfėjaus kultus. Šiuose kultuose taip pat daug prietarų, vulgarumo, barbarizmo. Tokie dalykai puikiausiai derinosi su atsiradusiu mokslu ir filosofija, tačiau tai neturėtų kelti nuostabos, nes ir mūsų laikais tebeklesti prietarai, mistika, tebesikuria barbariški religiniai kultai ir randasi kitokių keistų reiškinių: sektos, alkoholizmas, prostitucija, paskalos, plėšikavimas, vandalizmas ir t.t.
Vienas svarbiausių ikifilosofinio mąstymo graikų kultūros paminklų buvo Homero ir Hesiodo (VII-VI a. prieš Kr.) literatūriniai kūriniai, ypač kosmogoniniai ir teogoniniai mitai, t.y. mitai apie pasaulio ir dievų kilmę. Mitų kaip ir daugybės religijų šaknys yra žmogaus fantazija ir tikėjimas. Ėmus abejoti mitais, imta ieškoti loginiu mąstymu pagrįstų pasaulio ir daiktų atsiradimo bei buvimo sąlygų ir priežasčių. Tai pirmiausia atsitiko Graikijos polyje Milete (Mažojoje Azijoje) VI a. pr. Kr.II. PIRMOSIOS GRAIKŲ FILOSOFINĖS MOKYKLOSPirmosios filosofinės graikų mokyklos atsirado VII—VI a. p.m.e. Tada formavosi ir pirmieji graikų valstybės-miestai (poliai), kurie skyrėsi savo valdymo formomis. Tuometinė Graikija buvo ištisa valdymo organų susidarymo laboratorija. Kiekvienas polis kūrė savus valdymo organus. Iš jų vėliau išsikristalizavo dvi politinės sistemos — aristokratinė (Spartoje) ir demokratinė (Atėnuose). Šios graikų sukurtos politinės sistemos skyrėsi nuo Babilono, Egipto, kur viešpatavo didžiulės centralizuotos despotijos.Dalis graikų emigruodavo už savo šalies ribų: vieni į Mažąją Aziją bei prie jos esančias salas, kiti apsigyvendavo Juodosios jūros pakrantėse, treti vykdavo į Pietų Italiją. Ten graikai statydavo savo miestus ir organizuodavo jų valdymo aparatą. Emi-grantų sukurti valstybės-miestai buvo labai aktyvūs: jie ne tik tarpusavyje prekiau-davo, bet ir ieškodavo naujų prekyviečių. Tai skatino laivininkystės bei amatų vysty-mąsi. Graikai buvo ne tik puikūs kariai ir žemdirbiai, bet ir prekybininkai, jūreiviai, amatininkai. Svetur gyvenančius graikus jungė bendrumo idėja, palaikoma sportinių varžybų (olimpiadų) bei gimstančių bendrų kultūrinių tradicijų. Didelės reikšmės turėjo orfikų religija, kurią išpažino visi graikai. Tai formavo specifinę graiko mąstyseną. Graikams buvo gerai žinomi ir kaimyninių civilizacijų laimėjimai.III. JONIJOS FILOSOFIJA (MILETO MOKYKLA) IR
JOS PROBLEMATIKA.Ankstyvoji graikų civilizacija susijusi su Miletu. Šis miestas VI a.p.m.e. tapo svarbiausiu kultūros ir prekybos centru. Miletas patyrė skaudžiausius persų smūgius, o 494 m.p.m.e. persai jį sugriovė. Tuo metu, kai visoje Europoje dar viešpatavo grubūs papročiai, čia jau pradedamas suprasti gyvenimo grožis ir jo kilnūs interesai, atsirado poreikis mokslui, filosofijai.