Gamybos sistemos ir procesai AB Utenos trikotažas

TURINYS

Įvadas
Gamybos (paslaugų) charakteristika
Produkto kaina
Realizavimo rinkos
Žaliavos
Tiekimas
Technologiniai įrengimai
Gamybinių pajėgumų išnaudojimas
Konkurentai
Įmonės įstatinis kapitalas ir išleisti vertybiniai popieriai
Įmonės valdymo schema
Išvados
Naudota literatūra

ĮVADAS

Kiekviena įmonė siekia tam tikrų tikslų: ne vieno, o viso komplekso, kartais net tarpusavyje prieštaraujančių. Visų pirma organizacija suteikia savo nariams pragyvenimo šaltinį (socialinis tikslas). Tą pragyvenimo šaltinį organizacija galės suteikti tik tada, jei bendromis savo narių pastangomis sugebės vartotojams teikti reikalingą produktą, už kurį vartotojai mokės tiek, kad pakaks atsiskaityti su visais tiekėjais, valstybe ir dar liks pinigų savo darbuotojams bei perspektyvinei plėtrai. Taai yra įmonės paskirtis, tikslas, kuriam pati įmonė yra skirta, kuris pateisina jos buvimą. Tiesiai iš jo išplaukia komercinis tikslas – parduoti vartotojams pagamintą produkciją tam tikra kaina. Kad vartotojai gaminius pirktų, reikia, kad, kad gaminiai tenkintų tam tikrus vartotojų poreikius. Gera gaminių kokybė – tai jau techninis tikslas. Kad vartotojai pirktų, produkto kaina neturi prašokti tam tikros ribos, o kad įmonė galėtų gyvuoti, kaina neturi būti mažesnė už tam tikrą lygį – tai ekonominis tikslas. Kad organizacija išsilaikytų, ji turi pateikti rinkai taam tikrą produktų kiekį tam tikru laiku – tai jau gamybinis tikslas. Pagaliau įmonė savo veikla turi nekenkti aplinkai – čia ekologinis tikslas.
Nesunku pastebėti, kad praktiškai šie tikslai neretai prieštarauja vieni kitiems – kokybės gerinimas reikalauja papildomų išlaidų ir prieštarauja ekonominiam tikslui, gamybinis ti

ikslas kartais prieštarauja ekologiniam tikslui, kartais techniniam, todėl norint įmonę valdyti racionaliai, reikia ne tik išsiaiškinti visą tikslų sistemą, bet ir nustatyti jų pirmenybes, nuspręsti, kurį iš tikslų aukosime kurio labui, jiems susikirtus.
Vartotojų poreikių nustatymas, rinkos tyrimai, produkto, bei konkurentų tyrimai bei teisingas tų tyrimų rezultatų įvertinimas yra svarbiausi sėkmingos įmonės veiklos veiksniai. Kiekvienas produktas, paslauga ar prekių grupė turi savo vartotojus, kurių skaičius laikui bėgant pakinta, bet nežymiai. Tačiau įmonė kurdama savo veiklos strategiją stengiasi įvertinti visus vidinės ir išorinės aplinkos poveikius, kurie turi įtakos produkto atsiradimui ir išsilaikymui rinkoje. Įmonės tikslus lemia ją supanti aplinka: veiklos ir bendroji aplinka. Veiklos aplinką sudaro: vartotojai, konkurentai, tiekėjai. Vartotojų svarba aiški nuo pat organizacijos suvokimo pradžios – jie išlaiko įmonę ir sudaro sąąlygas nuolat atnaujinti veiklą. Greta vartotojų, įmonės veiklą lemia ir konkurentai. Bendroji aplinka apibūdinama gamtiniais, demografiniais, socialiniais, ekonominiais, kultūriniais, technologiniais, išsilavinimo, politiniais ir teisiniais bruožais.
Iš anksto numačius vartotojų reakciją į vienokį ar kitokį veiksnį, produkto savybes ir pan. galima prognozuoti, kokią rinkos dalį užims naujas į rinką įvestas gaminys, kaip į jį reaguos vartotojai ir konkurentai.

APIE AUDINIUS. . .

Audiniai – vienas seniausių žmogaus veiklos produktų. Pagal audinių gamybos technologijos tobulumą, jų sandaros bei išvaizdos įvairovę sprendžiama apie tam tikros civilizacijos gamybos lygį.
Austi pradėta neolito laikotarpiu. Ta

ačiau, kad paprasčiausias audimas – karnų pynimas – išaugtų iki šiuolaikinės plataus asortimento įvairios paskirties audinių labai našios masinės gamybos, prireikė kelių tūkstantmečių.
Pastaraisiais dešimtmečiais mokslo bei technikos pažanga neaplenkė ir audinių gamybos. Buvo sukurta įvairių sintetinių pluoštų bei siūlų, iš kurių pradėti austi naujų struktūrų bei savybių audiniai. Audinio struktūrai gana daug įtakos turi ir nauja audimo technologija, ypač netradiciniai ataudo pratiesimo būdai.

TEKSTILĖS GAMINIŲ RŪŠYS

Tekstilės gaminys gali būti sudarytas iš plaukelių masės, vieno siūlo, vienos ar kelių tarpusavyje tam tikru būdu sujungtų siūlų sistemų. Pagal gamybos būdą tekstilės medžiagos skirstomos į 6 grupes:
audinius, mezginius (trikotažą), pintus gaminius, tiulius, tinklus, neaustines medžiagas.
Audiniai – tai audimo staklėmis austi gaminiai. Jie būna sudaryti iš dviejų arba kelių viena kitai statmenų siūlų sistemų, išdėstytų tam tikra tvarka, vadinama pynimu (1 pav.). Paprastos struktūros audiniai sudaryti iš dviejų siūlų sistemų: išilginiai siūlai vadinami metmenimis, skersiniai – ataudais. Sudėtingos struktūros audiniai sudaryti iš kelių siūlų sistemų, todėl būna savitos išvaizdos.
Pūkinius audinius (2 pav.) sudaro audinio pagrindas ir į jį įausti pūkų pluošteliai. Prie pūkinių priskiriami ir rištiniai audiniai, kurių pūko mazgai rišami rankomis (3 pav.).
1 pav. Paprasčiausios struktūros audinio piešinys:

m – metmenys; a – ataudai
Kilpinį audinį (4 pav.) sudaro pagrindo audinys, į kurį įaustos kilpelės. Jos gali būti vienoje arba abiejose audinio pusėse
Ažūriniuose audiniuose (5 pav.) yra suformuotos akutės, bet dė

ėl ypatingo pynimo siūlai būna nepaslankūs.
2 pav. Pūkinio audinio pjūvis Pagrindiniai trikotažo struktūros elementai yra kilpelės (6 pav.), suformuotos iš vieno siūlo ar vienos siūlų sistemos.
Pintų tekstilės gaminių struktūra (7 pav.) panaši į audinių, tik jų siūlai, sudarantys vieną sistemą, pinami įstrižai nuo vieno gaminio krašto iki kito. Šių gaminių plotis yra ribotas, nes kiekvienas siūlas tiekiamas atskirai.

Tiulis – lengvas audinys arba mezginys. Audžiamas iš dviejų siūlų sistemų – vienos jų siūlai apveja kiekvieną kitos sistemos siūlą, sudarydami tiuliams būdingas stačiakampes akutes. Pastaraisiais metais tiuliai vis dažniau mezgami trikotažinėmis metmeninėmis mašinomis.

3 pav. Rištinių pūkinių audinių mazgai:
a – turkiškasis; b – persiškasis; 1 – metmenys; 2 – ataudai

4 pav. Kilpinio audinio pjūvis 5 pav. Ažūrinio audinio sruktūra

6 pav. Trikotažo struktūra 7 pav. Pinto gaminio struktūra

Tinklas sudarytas iš dviejų siūlų sistemų, siūlai kryžiuojasi tam tikru kamnpu ir surišti mazgais.
Naujausi tekstilės gaminiai yra neaustinės medžiagos. Jų struktūra labai įvairi – neaustines medžiagas galima formuoti iš plaukelių masės, kuri sutvirtinama klijinėmis medžiagomis, susiuvama arba sumezgama siūlais. Jos gali būti sudarytos ir vien tik iš įvairiais būdais sujungtų siūlų.
Trikotažas – tai megzta medžiaga ar gaminys iš siūlų (vieno ar daugelio), mezgimo mašina sujungtų kilpomis tam tikru pynimu. Dėl kilpų paslankumo ši medžiaga yra minkšta, puri, gerai sulaiko šilumą, šiek tiek įvairiomis kryptimis deformuojasi ir glaudžiai prigula prie kūno, nevaržo judesių.
Pagal paskirtį būna :<


 buitinis (viršutinis ir baltinių trikotažas, kojinės, pirštinės, galvos apdangalai, šalikai, užuolaidos, kilimai, apmušalai) ;
 techninis (tinklai, filtrai, tarpikliai, dirbtinės kraujagyslės, tvarsčiai).
Iš baltininio trikotažo siuvami vaikiški, moteriški ir vyriški baltiniai, sportiniai kostiumai ir kiti drabužiai. Jis mezgamas įvairiais pynimais ir gali būti viengubas arba dvigubas, skersinis arba metmeninis.
Baltininis trikotažas gaminamas iš medvilninių, viskozinių, acetatinių, putliųjų sintetinių nir mišrių siūlų. Šilti baltiniai siuvami iš šiaušto, dažniausiai medvilninio trikotažo.
Baltininis trikotažas pasižymi geromis higieninėmis ir dėvėjimosi savybėmis: jo pralaidumas orui 8-9 kartus didesnis už audinių oro pralaidumą, trikotažas geriau už audinius sugeria drėgmę, yra minkštas, elastingas, nevaržo judesių, atsparus dilimui, lengvai skalbiamas ir laidomas, mažai glamžosi. Trikotažas, palyginus su audiniais, turi ir kitokių privalumų. Jo gamyba pigesnė ir našesnė. Paprastesnė drabužių siuvimo technologija.
Iš trūkumų pažymėtinas didelis susitraukimas išilgine ir tąsumas skersine kryptimi; viskozinėms ir acetatinėms baltininėms medžiagoms būdingas ir didesnis pramušamumas adata.
Trikotažas viršutiniams drabužiams gaminamas beveik iš visų rūšių pluoštų.
Šilti drabužiai – suknelės, moteriški ir vaikiški kostiumėliai, džemperiai, chalatai – gaminami iš vilnonių, pusvilnonių, medvilninių ar sintetinių putliųjų siūlų, o vyriški marškiniai – iš kaproninių ir acetatinių siūlų arba jų mišinių.
Daug viršutinio trikotažo gaminama ne audeklo, o siuvinio detalių pavidalo. Tokia gamyba šiek tiek panaši į mezgimą rankomis ir yra gana ekonomiška, nes detalių nebereikia kirpti; be to, esti mažiau medžiagos atliekų.
Viršutiniai drabužiai iš trikotažo yra pakankamai šilti, minkšti, gerai drapiruojasi ir mažai glamžosi.
Tačiau viršutinis trikotažas turi ir trūkumų: jis sunkesnis už audinius, skalbiant traukiasi ir dažnai išsitampo dėvint..
Be to, trikotažas yra daugelio dirbtinių kailių ir neaustinių medžiagų pagrindas. Iš trikotažo ir porolono gaminamos dubliuotos medžiagos, plačiai taikomos lengvų šiltų viršutinių drabužių gamybai. Tačiau trikotažinės medžiagos retai patenka į prekybos tinklą. Paprastai trikotažo fabrikai dėl šių medžiagų specifinių savybių (tąsumo, irstamumo ir kt.) iš jų iš karto siuva gaminius.
Trikotažas gaminamas iš bet kurios tekstilės žaliavos (natūralaus, cheminio pluošto arba jų mišinio siūlų). Atsižvelgiant į pluošto sudėtį, trikotažas skirstomas į medvilninį, grynavilnį, pusvilnonį, trikotažą iš dirbtinių ir sintetinių pluoštų verpalų ir siūlų.
Dažniausiai trikotažo gaminiai mezgami iš verpalų (medvilninių, vilnonių, cheminių ir mišrių pluoštų) ir iš kompleksinių siūlų (sintetinių ir dirbtinių) bei įvairių siūlų derinių.
Verpalai – tai siūlai, sudaryti iš palyginti trumpų pluoštelių, kurie sujungiami tarpusavyje juos susukant. Verpalai yra pirminė medžiaga įvairios rūšies trikotažo gaminiams. Reikiamo plonumo ir stiprumo verpalai (siūlai) iš pluoštelių suverpiami verpimo fabrikuose, o perdirbami į mezginius – trikotažo įmonėse.
Pagrindinis struktūrinis trikotažo elementas yra kilpa. Kilpos, esančios vienoje eilėje (horizontalėje) skersai trikotažinės medžiagos, sudaro kilpų eilutę, o kilpos, esančios viena virš kitos (vertikalėje) išilgai trikotažinės medžiagos, sudaro kilpų stulpelį.
Pagal tai, kiek yra kilpų sluoksnių, trikotažas skirstomas į:
 viengubą;
 dvigubą;
 trigubą.
Dvigubas yra sunkesnis ir tankesnis už viengubą, nesisuka iš kraštų. Viengubi pynimai sudaromi vienos adatinės, o daugiasluoksniai – dviejų ar daugiau adatinių mezgimo mašinomis. Trikotažo pynimas – tai tam tikras kilpų išsidėstymas. Atsižvelgiant į tai, trikotažinė medžiaga skirstoma į skersinio ir metmeninio pynimo, o mašinos atitinkamai – į skersinio ir metmeninio mezgimo mašinas.
Skersinis pynimas – tai toks pynimas, kai viena kilpų eilutė gaunama, atitinkamai išlanksčius vieną siūlą. Kai eilutės kilpos yra sudarytos iš atskirų siūlų ir vienai tokiai eilutei sudaryti reikia ištisos siūlų sistemos, toks pynimas vadinamas metmeniniu.
Trikotažo struktūra pagal mezgimo būdą būna:
 Skersinė;
 Metmeninė;
 mišri.
Trikotažo pynimai klasifikuojami į:
 pagrindinius;
 išvestinius;
 kombinuotus pagal Vokietijos standartą.
Trikotažo struktūra ir savybės priklauso nuo pynimo būdo, kilpų geometrinių parametrų (ilgio, modulio – kilpos ilgio ir siūlo storio santykio, eilutės aukščio, kilpų žingsnio), siūlų linijinio tankio, apdailos, struktūros (lygūs, tekstūruoti, fasoniniai).
Apdailos požiūriu trikotažas būna balintas, lygiai dažytas, margintas, šiauštas arba megztas iš spalvotų siūlų. Trikotažo paviršius būna lygus arba su pūkine danga, sudaryta iš pailgintų kilpų dalių (pliušinė medžiaga), iškarštos sluoksnos pluoštelių (dirbtinis kailis), pašiauštų siūlų (šiaušta medžiaga). Iš medžiagos su pūkine danga dažniausiai siuvama sportinė apranga, šilti baltiniai ir viršutinis trikotažas. Vieni trikotažo gaminiai daromi iš trikotažinės medžiagos (kerpami ir siuvami iš detalių), kiti – iš specialios formos suprojektuotų ir numegztų pusgaminių (kuponų), arba mezgimo mašina mezgamas visas gaminys. Diduma baltinių ir viršutinio trikotažo yra siuvami. Antruoju būdu dažniausiai gaminamas viršutinis trikotažas. Trečiuoju būdu gaminama kojinės, pėdkelnės, pirštinės, beretės, kelnės, megztiniai.
Visų artikulų gaminiams skirto trikotažo kokybę reglamentuoja Lietuvos valstybiniai standartai, kurie sudaromi tarptautinių (ISO) standartų pagrindu.
Pagrindiniai siuvimo pramonės įmonių gaminiai (siuviniai) yra drabužiai. Jie apsaugo žmogaus organizmą nuo šalčio ir šilumos, nuo kritulių ir dulkių, nuo vėjo ir kitų išorės poveikių. Drabužiams tenka taip pat svarbios estetinės funkcijos. Drabužius žmogus dėvi dirbdamas, ilsėdamasis, sportuodamas ir pan. todėl, atsižvelgiant į medžiagos, kurių savybės dažniausiai priklauso nuo jų gamybai panaudotos žaliavos rūšies, pačių medžiagų struktūros ir apdailos.
TRIKOTAŽO ASORTIMENTAS
Trikotažo asortimentas labai gausus. Šios medžiagos skiriasi pynimo tipais, apdaila, pluošto sudėtimi, fiziniais – mechaniniais rodikliais bei paskirtimi. Ypač įvairi trikotažo medžiagų masė. Siuvinių apdailos darbams naudojamos 30-35 g/m2 masės medžiagos, o dirbtinių trikotažinių kailių masė siekia 840 g/m2 ir daugiau. Siuvinių iš trikotažo gamyba dėl didesnio įrengimų našumo ir paprastesnės siuvimo technologijos daug pigesnė už drabužių gamybą iš audinių.

Buveinės adresas: AB ,,Utenos trikotažas” , Basanavičiaus 122, 4910 Utena.

AB ,,Utenos trikotažas” yra įsteigta 1967m. Fabrikas buvo suprojektuotas ir pastatytas eksporto į Tarybų Sąjungą gamybai. Tuo metu tai buvo vienas didžiausių trikotažo įmonių Pabaltijo šalyse.
AB ,,Utenos trikotažas” yra savarankiška akcinio kapitalo įmonė, kurios įstatinis kapitalas (23 260 491 lt) yra padalintas į dalis – akcijas. Bendrovė yra juridinis asmuo ir turi komercinį – ūkinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą. Bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės. Pagal savo prievoles ji atsako tik savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas.
1lentelė. Akcininkai, turintys daugiau kaip 5 bendrovės įstatinio kapitalo (2001 09 30 dienai):

Akcininkas Turimų PVA skaičius Balsų dalis  Įstatinio kapitalo dalis 
AB “Koncernas SBA” 8633923 37,12 37,12
Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas

6785514

29,17 29,17
Nijolė Dumbliauskienė 1807067 7,77 7,77

AB ,,Utenos trikotažas” savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymu, Viešosios apyvartos įstatymu, kitais jos veiklą reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais bei norminias aktais, savo įstatais.
Įmonėje vidutiniškai 2000m. dirbo 1497 darbuotojai. Darbininkai sudaro apie 91 visų darbuotojų, vadovai ir specialistai 9. Darbuotojų pasiskirstymas pagal išsilavinimą yra toks:
15 su aukštuoju,
26 su spec. viduriniu,
39 su viduriniu,
20 su nebaigtu viduriniu.

2lentelė. Utenos trikotažo darbuotojų skaičius ir vidutinis išmokėtas atlyginimas:
Darbuotojų grupė Vidutinis sąrašinis skaičius Vidutinis atlyginimas

Vadovai 1998 1999 2000 1998 1999 2000

6 6 6 12261 17338 19544
Specialistai 139 134 134 2342 2651 3032
Darbininkai 1390 1363 1357 965 988 1152
Iš viso 1535 1530 1497 1134 1201 1394

ĮMONĖS VEIKLOS RŪŠYS

 Trikotažo (viršutinio ir baltininio) ir tekstilės gaminių gamyba;
 Plataus vartojimo gaminių gamyba, artima pagrindinės veiklos krypčiai;
 Mažmeninė, didmeninė prekyba savo ir kita produkcija vidaus ir užsienio rinkose;
 Užsienio prekybos pirkimo – pardavimo operacijos;
 Paslaugų atlikimas fiziniams ir juridiniams asmenims;
 Transporto veikla;
 Viešbučiai.
Atliekamos mezgimo, taurinimo, siuvimo paslaugos. Bendrovė organizuoja trikotažo gaminių mažmeninę ir didmeninę prekybą.
Bendrovės apyvarta (mln.Lt):
 1995m. – 61,5;
 1996m. – 77,5;
 1997m. – 80,31;
 1998m. – 100,97.
AB ,,Utenos trikotažas” teikia paslaugas užsienio firmoms: siuva trikotažo gaminius pagal pateiktus firmų modelius, iš pateiktų medžiagų, naudojant atvežtus siūlus, sagas, apdailos detales. Šios paslaugos sudaro apie 10% visos įmonės gamybos. Jos įmonei naudingos tuo, kad duoda žmonėms darbo, nereikalauja apyvartinių lėšų.
3 lentelė. AB ,,Utenos trikotažas” gamybinių cechų veikla
CECHAS 1998 1999 2000
MEZGIMO Išmegzta trikot. medžiagos, t 1973 2257 2445
DAŽYMO Nudažyta medž., t 1939 2085 2278
DŽIOVINIMO Ištaurinta medž., t 1821 1994 2189
SUKIRPIMO Sukirpta medž., t 1773 1975 1986
SIUVIMO Pasiūta trik. gaminių, tūkst vnt. 10448 9815 10815

Šiandien akcinė bendrovė yra viena didžiausių ir sėkmingai dirbanti trikotažo gamintoja Lietuvoje. Pasiekti tokių gerų rezultatų įmonei padeda keli pranašumai:

 pilnas gamybos technologinis ciklas;
 dideli gamybiniai pajėgumai;
 nepriklausomumas nuo išorinių šiluminės energijos tiekėjų (nuosava katilinė);
 galimybė užsakymus atlikti per minimaliai trumpą laiką, žinomas bendrovės vardas pirkėjų ir vartotojų tarpe;
 aukštos kvalifikacijos personalas;
 nuosavas firminės prekybos tinklas Lietuvos rinkoje;
 nedideli atstumai nuo šalių – bendrovės produkcijos importuotojų;
 aukštesnė už Azijos šalių gamintojų trikotažo gaminių kokybė;
 bendrovėje funkcionuojanti kokybės sistema atitinkanti tarptautinius standarto ISOO 9001.

NEKILNOJAMASIS TURTAS IR KITOS PAGRINDINĖS PRIEMONĖS

AB ,,Utenos trikotažas” nuomoja iš Utenos apskrities viršininko administracijos 114 327 m2 žemės sklypą, esantį Basanavičiaus 122, Utenoje.
Įmonės pagrindinius pastatus sudaro gamybiniai, administraciniai, pagalbiniai pastatai ir firminių parduotuvių pastatai (Lietuvoje yra 12 firminių parduotuvių).
Bendrovės transporto priemonių parką sudaro krovininiai ir lengvieji automobiliai.
4lentelė. Įmonės pagrindinės priemonės

Pagrindinių priemonių pavadinimai Likutinė vertė 2001.09.30., lt Likutinė vertė 2001.06.30.,lt Likutinė vertė 2000.12.31.,lt
Žemė 12 333 12 333 12 333
Pastatai 10 718 538 10 771 798 10 878 320
Statiniai ir mašinos 19 781 575 19 762 401 18 817 177
Transporto priemonės 678 443 762 820 749 216
Kiti įrenginiai ir įrankiai 6 378 135 6 646 264 5 449 884
Išperkamosios nuomos ir panašios teisės – – –
Kitas materialusis turtas 129 217 207 418 68 216
Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai 1 479 334 823 092 1 405 309
Viso: 39 177 575 38 986 126 37 380 455
PAGRINDINĖS TECHNOLOGINĖS LINIJOS
Gamybos paruošimo skyriuje įdiegta Gerber Technology programinė įranga gaminių konstravimui ir medžiagos normavimui “Gerber AccuMark 200 Profesional” bei pasiuvimo laikų normatyvų nustatymui “GGT Impact”.
Marginimo raštų kūrimui įsisavinta Art Workt programa. Šiuo metu diegiama GT”Product Data Management” informacinė sistema drabužių duomenų aprašymui ir valdymui. Šių sistemų pagalba planuojama pagreitinti ir patobulinti gamybos paruošimo procesą ir geriau jį valdyti.
Mezgimo ceche viso yra 121 apvali mezgimo mašina. Taip pat yra 15 metmeninių mezgimo mašinų ir 5 Comez gumos mezgimo mašinos.
Dažymo ceche 2000 –iais pradėjo veikti sausų dažų ir chemikalų skiedimo-paskirstymo automatinė sistema “Colorservice”. Įdiegtos specializuota Orgatex dažymo proceso kontrolės sistema, ITM receptu paruošimo sistema bei minėta Colorservice sistema leido pilnai automatizuoti taurinimo procesą. Be to yra Datacolor firmos dažymo įranga bei spektofotometras, leidžiantis patikrinti, įvertinti dažymo kokybę..
Džiovinimo ceche vienetiniam marginimui atlikti yra 6-ių spalvų MFM bei 8-ių spalvų HEBBECKER marginimo mašinos. Ištisiniam marginimui naudojama BUSER HYDROMAG 5V mašina. Apvalių medžiagų džiovinimui naudojama SANTEX bei MONTI džiovintuvas, MONTI Compact ir 2 FERRARO garintuvai. Skleistų medžiagų džiovinimui naudojami ELITEX džiovinimo-stabilizavimo įrengimai. Šiauštos medžiagos gamybai naudojami TEXTIMA ir TOMLINSON įrengimai. Dar yra SUCKER-MULLER zomšavimo mašina.
Sukirpimo ceche yra 3 apvaliai ir 2 skleistai medžiagai paklojimo mašinos. Taipogi yra KURIS, HOFFMAN sukirpimo įranga skirta juostos iš medžiagos kirpimui. Siuvinėjimui skirtos ZSK mašinos, turinčios 12 ir 8 siuvinėjimo galvutes.
Siuvimo ceche yra 20 siuvimo linijų, turinčių RIMOLDI, YAMATO, JUKI siuvimo mašinas. Kiekviena linija yra aprūpinta gaminių lyginimo įranga.

TECHNOLOGINIAI PROCESAI

Norint pagerinti siuvinių kokybę ir padidinti asortimentą, reikia įdiegti pramonėje siuvinių iš naujų audinių gamybos technologiją. Naudojant naujus audinius ir taikant naujus gaminių apdailos būdus, siuviniams suteikiama geresnių dėvėjimosi savybių, atitinkančių šiuolaikiniams drabužiams keliamus reikalavimus. Tai pirmiausia reikalavimai, keliami estetinėms ir funkcinėms drabužių savybėms (komfortiškumui, išvaizdai), kad drabužiai ilgiau dėvėtųsi, nesiglamžytų, nesiteptų, būtų lengva juos prižiūrėti dėvint ir t.t.
Norint panaudoti pramonėje naujas medžiagas, racionaliai parinkti įrengimus ir optimalius apdirbimo režimus, reikia žinoti fizines, mechanines ir chemines šių medžiagų savybes. Nuo teisingai parinktų apdirbimo būdų ir režimų priklauso gatavų siuvinių kokybė ir jų patvarumas.
Pastaraisiais metais trikotažo gamyba didėja greitesniais tempais negu tekstilės. Trikotažo gamybos būdas pranašesnis už audimą tuo, kad jo geresni ekonominiai rodikliai, galima per trumpesnį laiką pertaisyti įrengimus. Dėl to, kad trikotažas gerai dėvisi (elastingas, išlaiko suteiktą formą ir matmenis, mažai glamžosi, gerai atrodo, ilgai dėvisi), ypač gaminiai iš sintetinio pluošto, labai padidėjo trikotažo paklausa.
Siuvimo įmonės masinėje gamyboje trikotažiniai gaminiai turi būti siuvami atsižvelgiant į trikotažo fizines-mechanines savybes, turinčias reikšmės apdirbimo technologijai. Prie šių savybių priskiriamas didesnis negu audinių trikotažo tįsimas išilgai ir skersai kilpų stulpelių ir prakertamumas; adata prakirstas trikotažas pradeda irti. Šios savybės, priklausančios nuo trikotažinės medžiagos struktūros, verčia keisti visą trikotažo siuvimo procesą – pradedant nuo paruošimo ir sukirpimo ir baigiant galutiniu šiluminiu apdirbimu.
Pagal trikotažo savybes parenkami ir siuvimo įrengimai. Siūlų ir peltakių stiprumas bei pailgėjimas turi būti toks, kad dėvint drabužį siūlės netrukdytų jam temptis; adatos turi būti parinktos tokios, kad pradurdamos medžiagą nenutrauktų jos kilpelių.
Ką tik pagamintus tekstilės gaminius įprasta vadinti žaliais. Jų išvaizdai ir eksploatacinėms savybėms pagerinti atliekamos įvairios cheminės bei mechaninės operacijos. Šių operacijų visuma vadinama tekstilės gaminių apdaila. Įvairių gaminių apdaila būna skirtinga. Apdailos operacijos parenkamos, atsižvelgiant į du svarbiausius veiksnius: gaminį sudarančios žaliavos rūšį ir gaminio paskirtį.
Audinių taurinimas – technologiniai procesai, kuriais pagerinama audinių išvaizda bei jų vartojamosios savybės.
Būna šlapioji ir sausoji apdaila. Šlapioji apdaila apima audinių plovimą, balinimą, dažymą, marginimą, apretavimą, karbonizavimą, vėlimą, merserizavimą ir kai kuriuos kitus technologinius procesus, o sausoji – džiovinimą, terminį fiksavimą, šiaušimą, kirpimą, kalandravimą, presavimą – lyginimą ir garinimą. Prieš šlapiąją apdailą audiniai svilinami.
Atsižvelgiant į audinio paskirtį, gali būti atliktos visos šios operacijos arba tik tam tikra jų dalis. Pavyzdžiui, gaminant tamsius vienspalvius audinius, nereikalingos balinimo bei marginimo operacijos; gaminant balintus audinius, nereikės dažyti ir marginti; ne visi audiniai merserizuojami.
Valymas. Valant iš audinių pašalinamos visos nereikalingos medžiagos: nusvilinami gerojoje audinio pusėje styrantys pluoštai, išplaunamas šlichtas, virinant pašalinamos pluoštuose esančios gamtinės pektininės, riebalinės bei vaškinės priemaišos. Pluoštams nusvilinti naudojamos mašinos su dujiniais degikliais arba su įkaitintais cilindrais. Pirmuoju atveju, audinį praleidžiant pro mašiną, pluoštai nudega, veikiant tiesioginei liepsnai, o antruoju atveju – besiliesdami su įkaitintų cilindrų paviršiumi. Šalinant šlichtą, audinys pirmiausia sumirkomas 30-40oC temperatūros vandeniu ir drėgnas laikomas 4-24 h. Laikant į šlichtą įeinantis krakmolas iš netirpios būklės pereina į tirpią, ir šlichtas lengvai nuplaunamas. Virinama specialiuose katiluose. Į virinimo skystį dedama natrio šarmo. Virinama 3-4 valandas, esant 120-130oC temperatūrai. Išvirintas audinys išplaunamas. Jis tampa minkštesnis, higroskopiškesnis, bet būna pilkai rusvoa spalvos. Šiai spalvai panaikinti audiniai balinami.
Balinimas. Balinama tik tuo atveju, kai audiniai išleidžiami balti arba dažomi šviesiomis spalvomis. Balinama dažniausiai natrio ar kalcio hipochloritu. Pastaruoju metu plačiai pradėta balinti ir vandenilio peroksidu, kurį naudojant balinimo procesas labai paspartėja.
Merserizavimas. Merserizavimas – tai ištempto audinio apdorojimas šaltu 18-25% koncentracijos natrio šarmo tirpalu. Merserizuoti audiniai įgauna šilkinį blizgesį, tampa higroskopiškesni, geriau dažosi. Merserizuojami šukuotiniai audiniai ir audiniai, išausti iš karštinių verpalų satininiu ar atlasiniu pynimu. Šių audinių merserizavimas labiausiai efektyvus.
Dažymas. Dažymas – spalvos suteikimas medžiagai; paruošto paviršiaus dengimas dažais. Audiniai šiuo metu daugiausiai dažomi sintetiniais dažais, kurie gaunami iš akmens anglies perdirbimo produktų. Šie dažai gali būti labai įvairios cheminės sudėties. Jie skiriasi spalva, ryškumu, atsparumu šviesai, vandeniui, skalbimui, prakaitui, dilinimui ir pan. skirtingai jie reaguoja ir su įvairios kilmės pluoštais. Todėl ne visiems audiniams dažyti vieni ar kiti dažai vienodai gerai tinka.
Medvilniniai audiniai dažomi šiais dažais: tiesioginiais, sieriniais, kubiniais, azodažais, juoduoju anilinu ir kt., lininiai audiniai – kubiniais, sieriniais ir azodažais, vilnoniai – rūgštiniais ir chrominiais.
Marginimas. Marginimas – technologinis procesas, kuriuo lygaus spalvinio fono audiniams suteikiamas vienspalvis ar daugiaspalvis raštas (piešiniai). Žinomi du pagrindiniai audinių marginimo būdai: marginimas graviruotais velenais ir marginimas tinkliniais šablonais.
Marginant pirmuoju būdu, norimas piešinys gaunamas, audinį dažant variniais graviruotais (išdrožinėtais) velenais. Šio būdo principas toks. Velenų paviršiuje pirmiausia išdrožiami grioveliai, atitinkantys norimą gauti piešinį. Po to velenai patepami tirštais dažais. Dažai patenka į griovelius, o nuo likusio velenų paviršiaus nuvalomi. Taip paruošti velenai prispaudžiami prie audinio ir juo ridenami. Ridenami audinio paviršiumi velenai palieka dažų pėdsakus, sudarančius norimą piešinį. Jei piešinį sudaro kelios spalvos, tai reikalinga tiek velenų, kiek yra spalvų. Keliomis spalvomis audiniai marginami veleninėmis marginimo mašinomis (pav.).

Audinys 1 praleidžiamas tarp būgno 2 ir marginimo velenų 3. Šepečiai 4 patepa velenus dažais, esančiais vonelėse 5. Nuo lygaus veleno paviršiaus dažai nuvalomi valytuvais 6. Marginimo velenai, prispausdami audinį prie būgno ir besisukdami kartu su juo, palieka ant audinio dažų pėdsakus, atitinkančius išgraviruotą piešinį. tarp audinio ir būgno praleidžiama kirzos juosta 7, kuri reikalinga, kad būgnas neišsiteptų prasispaudžiančiais pro audinį dažais.
Pav. Veleninės marginimo mašinos schema

Marginant antruoju būdu, norimas piešinys sudaromas, audinį dažant pro specialius tinklinius šablonus. Šablonai – tai įrėminti ploni kaproniniai ar variniai tinkleliai, kurių atskiros vietos padengtos ištisine plėvele. Šie šablonai dedami ant ištiesto audinio, ir pro juos praspaudžiami tiršti dažai. Pro tinklelio vietas, padengtas plėvele, dažai nepraeina ir audinys lieka nenudažytas, o kur plėvelės nėra, dažai praeina ir audinys nudažomas. taigi plėvele nepadengtos tinklelio vietos turi atitikti norimą gauti piešinį. Jei piešinį sudaro kelios spalvos, tai kiekvienai spalvai ant audinio užnešti reikalingas atskiras šablonas. Tokiam audinių marginimui naudojamos dviejų tipų mašinos: su judančiu audiniu ir su judančiais šablonais. Pirmuoju atveju virš mašinos stalo juda audinys, o šablonai tik periodiškai nusileidžia ir pasikelia. Antruoju atveju virš mašinos stalo ištiestas audinys nejuda, o juda šablonai; reikiamoje vietoje šablonai sustoja, prisispaudžia prie audinio ir palieka dažų atspaudus.
Toks marginimas, kai piešinys gaunamas, nudažant atskiras audinio vietas, vadinamas tiesioginiu marginimu. Galimas ir atvirkštinis marginimas. Tuo atveju atskiros dažyto audinio vietos specialiomis cheminėmis medžiagomis išblukinamos. Blukinančios medžiagos ant audinio užnešamos taip pat, kaip ir dažai. Galimas ir rezervinis marginimas. Taikant šį būdą, atskiros audinio vietos prieš dažant padengiamos specialiomis medžiagomis; padengtos vietos nenusidažo. Todėl nudažius toks audinys bus margas.
Išbalinti, nudažyti arba išmarginti audiniai dar neturi gražios išvaizdos, būna susiraukšlėję, susiaurėję. Todėl atliekama baigiamoji apdaila, kurios tikslas – ištaisyti ir išlyginti audinius, suteikti jiems gražią išvaizdą, o kartais ir naujas savybes: nesiglamžymą, nesiteaukimą, atsparumą vandeniui, ugniai ir pan. dažniausiai medvilninių audinių baigiamoji apdaila susideda iš apretavimo, plėtimo ir laidymo operacijų.
Apretavimas. Tai audinių impregnavimas klijingomis (krakmolu, dekstrinu), minkštinančiomis (riebalais, muilu, glicerinu), higroskopinėmis (valgomąja druska) ir kitomis medžiagomis, kurias panaudojus pagerėja eksploatacinės audinių savybės. Tačiau šios įprastiems agregatams naudojamos medžiagos ilgainiui nuo audinio nusiplauna. Todėl pastaruoju metu pradėti naudoti nenusiplaunantieji apretai.
Audinių plėtimas. Plečiant audiniai ištempiami į plotį, ištaisant galimą jų persikreipimą. Ši operacija atliekama grandininėmis plėtimo mašinomis, kurių darbo principas yra toks: iš anksto sudrėkinto audinio kraštus sugriebia dvi adatytos grandinės, kurios, judėdamos pirmyn, kiek nutolsta viena nuo kitos ir ištempia audinį.
Džiovinimas. Džiovinimas – drėgmės šalinimas iš medžiagų. Pagerina technologines medžiagų savybes, sustiprina medžiagas (odą) ir pan. Drėgmės šalinimo būdai:
 Šiluminis (garinama),
 Mechaninis (presuojama, filtruojama, centrifuguojama),
 Fizinis cheminis (sugeriama higroskopinėmis medžiagomis).
Pagal šilumos perdavimą medžiagai būna konvekcinis (šilto oro, degimo produktų ar perkaitintų garų srovės apteka drėgnos medžiagos paviršių), kontaktinis (medžiaga liečia įkaitintą paviršių), radiacinis (šiluminė energija arba infraraudonieji spinduliai spinduliuojami nuo įkaitintų paviršių), dielektrinis (aukštojo dažnio elektromagn.lauke visa medžiaga dėl molekulių virpėjimo tolygiai įšyla), sublimacinis (drėgmė išgarinama iš sušaldytos medžiagos giliame vakuume). Audiniai džiovinami garu šildomais cilindrais (kontaktinis džiovinimas) arba 80-120 oC karšto oro srautu džiovinimo-platinimo mašinose, kuriose galima reguliuoti audinio ilgį ir plotį (leisti susitraukti ar patempti).
Mezgimas. Mezgimas – medžiagos, gaminio ar jo dalių gaminimas, išlankstant siūlus kilpomis, kurios susipina viena su kita išilgine ir skersine kryptimi. Būna rankinis ir mašininis. Mašininio mezgimo būdu gaminamas trikotažas. Mašininis būna skersinis, metmeninis (išilginis) ir mišrusis.
Pagrindinis trikotažo mezgimo mašinos mechanizmas yra kilpos sudarymo įtaisas. Jį sudaro adatos, siūlvedžiai, presai ir platinos. Yra kelių tipų adatos, bet plačiausiai naudojamos kabliukinės ir liežuvėlinės. Kabliukinė adata priekyje baigiasi kabliuku, prie kurio išfrezuotas nedidelis lovelis, o liežuvėlinėje adatoje prie kabliuko yra šarnyriškai įtvirtinta besisukiojanti plokštelė – liežuvėlis. Mezgimo mašinose yra ne viena, o daug adatų, kurios sudėtos vadinamose adatinėse. Adatinės esti apvalios ar plokščios, t.y. adatos jose išdėstytos apskritimo lanku arba vienoje tiesėje. Mašinomis su apvaliomis adatinėmis mezgamas apvalus rankovės formos gaminys, o mašinomis su plokščiomis adatinėmis – audeklo formos.
Platinos ir presai sutinkami ne visose trikotažo mezgimo mašinose. Jie naudojami, atsižvelgiant į adatos tipą.
Plieninė plokštelė (platina) yra tarp dviejų adatų ir išlanksto bei perstumia siūlą, o metalinė ar plastmasinė trinkelė (presas) uždaro kabliukinės adatos kabliuką.
Kaip sudaromos kilpos kabliukinėmis adatomis parodyta 1 pav. Kilpa sudaroma taip.
Senos mezginio kilpos (sudarytos anksčiau) išstumiamos adatų (a) stiebeliais iš po kabliukų ir vietoj jų siūlvedžiu patiesiamas naujas siūlas. pAskui platina išlenkia siūlą (c), nustumia jį po adatų kabliukais (d), ir presas uždaro adatos kabliuką, įlenkdamas jo smaigalį į adatos lovelį (e). Senos kilpos perstumiamos nuo stiebelio ant uždaryto adatos kabliuko (f), o vėliau visiškai numetamos nuo adatų ant prieš tai išlankstyto siūlo (g). Taip siūlas, veikiamas senų kilpų, išsilanksto, ir susidaro (susiformuoja) naujų kilpų eilutė. Po to procesas vėl kartojasi. Taip gaunamas paprasčiausias lygusis skersinis pynimas. Jis turi nevienodas dešiniąją (gerąją) ir kairiąją (blogąją, išvirkščiąją) puses. Dešiniojoje pusėje ryškiai matomi kilpų stulpeliai, o kairiojoje – eilutės, sudarytos iš kilpų viršūnių lankų.
Kilpos sudarymo procesas liežuvėlinėmis adatomis (2 pav.) dar paprastesnis už anksčiau aprašytą. Šiuo atveju nereikalingi presai, o dažnai ir platinos. Prie adatos (a) šarnyriškai pritvirtintas liežuvėlis, veikiamas siūlo, tam tikrais kilpos sudarymo momentais pats uždaro ir atidaro kabliuką.
Kilpa sudaroma taip.
Pradinėje padėtyje kabliukas yra atviras (b). Adata, judėdama į kairę, sugriebia siūlą ir grįžta atgal (c). Paskui adatos liežuvėlis atsiremia į seną kilpą, pasisuka ir uždaro sugriebtą siūlą adatos kabliuko viduje (d). Toliau, slinkdama ta pačia kryptimi, adata numeta seną kilpą ir suformuoja naują (e). Dabar keičiasi adatos judėjimo kryptis. Nauja kilpa slysta adatos stiebeliu, atsiremia į liežuvėlį, pasuka jį priešinga kryptimi ir atidaro adatos kabliuką (f). (Mezgant lygųjį skersinio pynimo trikotažą, kilpos formuojamos platinomis).

1 pav. Kilpų sudarymas kabliukinėmis adatomis schema

2 pav. Kilpų sudarymas liežuvėlinėmis adatomis

Numegztos medžiagos kokybė priklauso nuo žaliavos, jos transportavimo ir įvairių mezgimo ceche atliekamų technologinių operacijų kokybės.
Reklamacijų priežastys:
 Neatitikimas standartams;
 Techninėms sąlygoms pagal fiziko – mechaninius rodiklius;
 Vidiniai ir išoriniai defektai;
 Skirtingų linijinių tankių verpalų primaišymas;
 Sutepti, sušlapę siūlai ir t.t.
Svilinimas. Svilinimu pašalinami nuo audinio paviršiaus pūkeliai. Sausas audinys dideliu greičiu traukiamas virš benzino ar dujų liepsnos svilinimo mašinose arba rečiau – pro įkaitinto metalo plokštes ar cilindrus.
Vėlimas. Vėlimas suminkština ir sutankina vilnonius ir pusvilnonius audinius. Audiniai drėkinami silpname šarmo (kartais rūgšties) tirpale, po to maigomi vėlimo mašinoje (paltiniai audiniai 2-3 h, kostiuminiai 15-20 min.).
Terminis fiksavimas. Terminiu fiksavimu pagerinamos daugelio cheminių pluoštų audinių savybės: jie mažiau traukiasi skalbiami, išsilygina, mažiau glamžosi. Audiniai kaitinami 180-200 oC oru, 110-130 oC garais ar vandeniu.
Šiaušimas. Šiaušimu sudaromas audinių paviršiuje pluošto pūkelių sluoksnis. Vilnoniai ir pusvilnoniai paltiniai audiniai, kai kurios medvilninės medžiagos ir trikotažas šiaušiami mašinomis su metaliniais (velenėliai, ant kurių yra juosta su lanksčiomis adatomis) ar augaliniais šiaušikliais.
Kirpimas. Kirpimu sulyginamas audinio paviršiaus pūkas ar pašalinami (audinių pradžioje) audinio išvaizdą gadinantys pluošteliai, mazgeliai ir siūlai. Kerpama besisukančiu cilindriniu peiliu, kurio spiralės formos briaunos slysta pakeliančio pūkelius nejudamo plokščio peilio ašmenimis.
Kalandravimas. Kalandravimu audiniai išlyginami ir jiems suteikiama naujų savybių – jie tampa blizgantys arba matiniai, standesni arba minkštesni, įspaudžiamas raštas ir t.t. Kalandruojamas audinys leidžiamas tarp 2-12 besisukančių šildomų metalinių ir nešildomų elastinga medžiaga (popieriumi, medvilne arba kt.) padengtų cilindrų, kurie spaudžia audinį. Kalandravimo mašinų – kalandrų konstrukcija ir pavadinimai priklauso nuo siekiamo efekto pobūdžio.
Presavimas-lyginimas. Presavimu-lyginimu išlyginami ir sutankinami vilnoniai audiniai. Audinys leidžiamas tarp šildomų sukamo cilindro ir lovio paviršių, arba suklostyti audinio gabalai slegiami tarp pašildytų kartoninių plokščių.
Garinimas. Garinimu (dekatiravimu) audiniai išlyginami, stabilizuojami jų matmenys, pašalinamas blizgesys. Plačiai vartojamos baigiamojo garinimo mašinos, kuriose audiniai garinami, užvynioti ant tuščiavidurio audinio juosta. Technologinių procesų seka ir mechanizacija priklauso nuo medžiagos rūšies ir kiekio. Pastaruoju metu audinių apdaila dažnai atliekama tolydiniu būdu, kai audinio juosta nuosekliai eina per keletą mašinų, atliekančių atitinkamas operacijas.
Trikotažiniai siuviniai šiluminiu būdu geriausiai apdirbami presais su siurbtuvais drėgmės pertekliui nusiurbti. Gaminių apdirbimo kokybė labai priklauso nuo audinio, kuriuo aptrauktos lyginimo presų pagalvės. Kad neatsirastų blizgančių dėmių ant presuojamų trikotažinių gaminių, presų pagalvės aptraukiamos keliais audinio sluoksniais – aptraukimo paketais. Šie paketai sudaryti iš garus išskirstančio sluoksnio, šilumą izoliuojančio sluoksnio, tampraus, išlyginančio sluoksnio. Šių sluoksnių skaičius priklauso nuo pagalvės paskirties ir jos formos, apdirbamo gaminio ir atliekamos operacijos.

KONKURENTAI

Vidaus rinkoje yra Lietuvos gamintojai, gaminantys panašią produkciją, užsienio gamintojų trikotažo gaminių importuotojai, parduotuvių tinklai, prekiaujantys drabužiais ir trikotažo gaminiais, turgaus prekeiviai. Įmonė pajuto nusilpusią pirkėjų galią, ir pigios turgaus produkcijos bei dėvėtų drabužių konkurenciją. Dėl pigių gaminių antplūdžio labiausiai kenčia vaikiškų drabužių gamyba, kuriai keliami ypač dideli reikalavimai. Bendrovei nuostolinga siūti kūdikių drabužius – jų parduotuvėse galima arsti tik todėl, kad tai sudaro nedidelę produkcijos dalį.
Lietuvos trikotažo įmonės specializuojasi atskirų asortimento grupių gamyboje, todėl pagrindiniai bendrovės konkurentai Lietuvoje yra šie:
AB ,,Sparta”;
AB ,,Audimas”;
AB ,, Trikotažas”;
Lietuvos – Vokietijos UAB “Brelytus Textil”;
AB “Vilniaus aušra”;
AB “Lorita”.

Daugiausia importuojama iš Danijos. Tarp kitų šalių išsiskiria Kinija, Turkija, Lenkija. Bendrovės konkurentai gaminant ir parduodant produkciją Vakarų Europos šalyse: Estija, Latvija, Portugalija, Graikija, Bulgarija, Vengrija, Rumunija, Turkija, Kinija.

PARTNERIAI:
 Švedų firma ,,Jeans end Clothes A.B”, ,,Hennes end Mauritz”;
 Vokiečių firma ,,Trikot holding GmbH”;
 Suomių ,,Risto Vahatolo”.

Trikotažo gaminių asortimentas per metus atnaujinamas 2 – 3 kartus.

TIEKIMAS

AB ,,Utenos trikotažas” pagrindines žaliavas, naudojamas trikotažo gamyboje importuoja iš Azijos šalių (Indijos, Pakistano) – 80 visų žaliavų ir iš Vakarų šalių – 11. Su žaliavos tiekėjais sudaromi ilgalaikiai (pusės metų) kontraktai. Juose nustatoma fiksuota žaliavos kaina, numatomi pristatymo terminai. Tokio pobūdžio kontraktai sudaro 75 visų įmonės kontraktų.

Vidaus rinkoje AB ,,Utenos trikotažas” perka apie 9 gamybos procese naudojamos žaliavos. Perkama iš Lietuvos gamintojų – ,,Trinyčių”, ,,Narvos”. Dalį verpalų perka Estijoje, Anglijoje, Pakistane, Indijoje. Šių šalių verpalai sudaro 70 viso perkamo žaliavos kiekio.

Elektros energiją tiekia AB “Lietuvos energija”, per metus bendrovė sunaudoja apie 7 mln.kwh., per metus moka apie 1 mln.lt. Vandenį tiekia UAB “Utenos vandenys”, metinis sunaudojimas 500-600 m3. Dujas tiekia ,,Aukštaitijos dujos”. Šiluminę energiją tiekia AB “Utenos šilumos tinklai”, metinis sunaudojimas apie 20 tūkst.GI kal.

IŠVADOS

Darbo metu susipažinau su AB ,,Utenos trikotažas” veikla: vykdoma gamybos ir realizacijos strategija. Surinkau duomenis apie pagrindinius bendrovės konkurentus bei žaliavų tiekėjus.
Išanalizavau įmonės technologinių įrengimų stovį, jų panaudojimo efektyvumą. Susipažinau su trikotažo gamybos procesu. AB ,,Utenos trikotažas” nuolat atnaujina savo produkcijos asortimentą, diegdami naujas gamybos linijas.
Atlikusi gamybinių pajėgumų išnaudojimo analizę padariau išvadas, kad ateityje planuojant ir ruošiant realizacijos strategiją didelį dėmesį reikia skirti...........realizacijos kanalo išplėtimui.
Darbe pateikiau susistemintus duomenis apie įmonės produkcijos realizavimo apimčių kitimą 1997 – 2000 metais, bei eksporto ir vietinių realizacijos kanalų kitimą.
Atlikto tyrimo pagrindu galiu teigti, kad AB ,,Utenos trikotažas”

ĮMONĖS VALDYMO SCHEMA

Leave a Comment