Gamybos planavimas

Turinys

Namų darbo užduotis .....................1
1. Produkcijos pardavimo planas.................3
2. Produkcijos gamybos planas..................3-4
3. Aprūpinimo pagrindinėmis medžiagomis planavimas.......4
4.1. Pagrindinių medžiagų poreikio ir išlaidų planas.........4-6
4.2. Pagrindinių medžiagų pirkimo planas..............6
5. Energijos poreikio ir išlaidų planas...............71. Produkcijos pardavimo planas.
Produkcijos pardavimo planas parodo numatomą parduoti per planinį laikotarpį j gaminių skaičių (Bpnj) ir vertę, t.y. pinigų sumą, kurią įmonė planuoja gauti pardavus pagamintą produkciją (Bpardj). ši suma vadinama pardavimo apimtimi ir apskaičiuojama, dauginant parduodamų j gaminių skaičių (Bpnj) iš jų pardavimo kainos (cj):

;
1 lentelė.
Produkcijos pardavimo planas
Rodikliai

Gaminiai Viso

A J K
Produkcijos pardavimo apimtis, vnt.

4000 3000 13000 20000
Gaminio kaina, Lt.

517.22972 540.50284 250.25613
Pardavimo planas, tūkst.Lt

2068.9188 1621.5085 3253.3296 6943.7569

Planuojamos gamnių pardavimo appimtys duotos 1* lentelėje. Gaminio kaina apskaičiuojama tuomet, kai apskaičiuojama savikaina, t.y. atlikus 3-11 skyrių skaičiavimus

2. Produkcijos gamybos planas

Produkcijos gamybos planas parodo numatomą pagaminti per planinį laikotarpį j gaminių skaičių(Bgnj). Gamybos apimtis priklauso nuo produkcijos pardavimo plano ir prekių(gatavų gaminių) atsargų plano gatavos produkcijos sandėlyje. Prekių atsargos sandėlyje planinio periodo pradžioje(PAprj) ir periodo pabaigoje (PApabj) duotos lentelėje 1*. Produkcijos gamybos planas apskaičiuojamas 2 lentelėje pagal sekančią formulę:

2 lentelė.
Produkcijos gamybos planas
Rodikliai

Gaminiai Viso

A J K
Produkcijos pardavimo apimtis, vnt. 4000 3000 13000 20000
Prekių atsargos periodo pabaigoje , vnt. 500 1200 1500 3200
Produkcijos kiekis kurį reikia turėti per planinį periodą ,vnt. 4500 4200 14500 23200
Prekių attsargos periodo pradžioje, vnt. 0 0 1800 1800
Produkcijos gamybos planas ,vnt. 4500 4200 12700 21400
Gaminio kaina, Lt.

517.22972 540.50284 250.25613
Pagaminta (prekinė) produkcija, tūkst. Lt. 2327.5337 2270.1119 3178.2528 7775.8984

Pagamintos produkcijos vertė(Bpagj) apskaičiuojama pagal sekančias formules:

; (3)

Bendra produkcijos gamybos apimtis vertinėje išraiškoje apibūdinama bendrosios produkcijos rodikliu (Bbendr), kuris apskaičiuojamas pagal formulę:

, (4)

čia: ir – nebaigtos gamybos vertė atitinkamai periodo pabaigoje ir

r pradžioje(apskaičiuojama 31 lentelėje).

Kai žinomas gamybos planas, toliau galima skaičiuoti žaliavų, medžiagų, energijos, darbo ir kitų išteklių poreikį, reikalingą planuojamai gamybos apimčiai įvykdyti. Remiantis apskaičiuotu išteklių poreikiu natūriniais vienetais ir jų verte, sudaromas gamybos kaštų planas: apskaičiuojamas tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos.3. Aprūpinimo pagrindinėmis medžiagomis planavimas
Planuojant gamybos aprūpinimą žaliavomis ir pagrindinėmis medžiagomis, pirmiausia skaičiuojamas šių medžiagų kiekis, reikalingas gamybos planui vykdyti. Po to, įvertinus medžiagų atsargų lygį sandėlyje, nustatomas reikalingas nupirkti medžiagų kiekis.

4.1. Pagrindinių medžiagų poreikio ir išlaidų planas

Duomenys šiems skaičiavimams atlikti yra parodyti 2* ir 3* duomenų lentelėje: tai pagrindinių medžiagų nomenklatūra(Mi), jų kainos(cmi), sunaudojimo normos – medžiagos kiekis reikalingas gaminio vienetui pagaminti – (Hmij); medžiagų atsargos sandėlyje periodo pradžioje (MApri) ir pabaigoje(MApabi).

Kiekvienos i-tosios medžiagos poreikis produkcijos gamybai apskaičiuojamas pagal sekančią formulę:

; (4)

čia: – i-tosios medžiagos poreikis j gaminio gamybai, nat. vnt.;

– j-tojo gaminio gamybos planas, vnt.

– bendras i-tosios medžiagos poreikis visai planinei gamybos apimčiai, nat. vnt.

Išlaidos pagrindinėms medžiagoms(medžiagų kaštai) apskaičiuojami, dauginant medžiagų kiekį(Bmi) iš jų kainos(cmi):

; ; (5)

čia: – išlaidos i-tąjai medžiagai, Lt.

– i-tosios medžiagos kaštai j gaminio gamybai, Lt.:

– j gaminio medžiagų kaštai, Lt.
Pagrindinių medžiagų poreikį ir išlaidas galima skaičiuoti tokioje lentelėje:

3 lentelė.
Pagrindinių medžiagų poreikio ir išlaidų planas
Medžiagos Gamybos planas, vnt. Medžiagų sunaudojimo norma gaminiui,kg. Medžizgos kaina .Lt/kg. Medžiagos poreikis, t Medžiagos kaštai

Gaminio kaina Lt Viso Lt
A
111 2,5 7 11,25 17,5 78750
114 0,7 2,5 3,15 1,75 7875
116 4,6 5 20,4 23 103500
119 7 3,8 31,5 26,6 119700
Viso: 4500 68,85 309525
J
112 0,9 10 3,78 9 37800
115 5 3,2 21 15 63000
116 4,5 5 18,9 13,5 56700
118 2,8 2,6 11,76 8,4 35280
Viso: 4200 54,78 192780
K
111 1,9 7 24,13 13,3 168910
113 0,5 12,4 6,35 6,2 78740
117 2,4 4,4 30,48 10,56 134112
120 8,4 1,5 106,68 12,6 160020
Viso: 12700 42,66 541782
Viso medžiagų 166,29 1044087

Kadangi ta pati medžiaga gali bū

ūti naudojama kelių gaminių gamyboje, tai bendram kiekvienos medžiagos poreikiui apskaičiuoti sudarome poreikio suvestinę, į kurią surašome duomenis iš 3 lentelės:

4 lentelė.
Medžiagų poreikio suvestinė
Gaminiai Medžiagų poreikis, t.

111 112 113 114 115 116 117 118 119 120
A 10 0 0 2.8 0 18.4 0 0 28 0
J 0 2.7 0 0 15 13.5 0 8.4 0 0
K 24.7 0 6.5 0 0 0 31.2 0 0 109.2
Viso: 34.7 2.7 6.5 2.8 15 31.9 31.2 8.4 28 109.2

4.2 Pagrindinių medžiagų pirkimo planas

Kada gamyba apskaičiuoja, kiek ir kokių medžiagų reikės gamybos programos įvykdymui, aprūpinimo tarnyba įvertina turimas medžiagų atsargas sandėlyje planinio periodo pradžioje(MApri) ir numatomas atsargas periodo pabaigoje(MApabi) ir nustato,kokį kiekį medžiagų reikės nupirkti per planinį laikotarpį(Bmpi). Vėliau sudaromas medžiagų tiekimo planas

(6)

Medžiagų pirkimo planą galima apskaičiuoti sekančioje lentelėje, pasinaudojant 3* ir 4 lentelės duomenimis.

5 lentelė.
Pagrindinių medžiagų pirkimo planas
Rodikliai Medžiagos Viso:

111 112 113 114 115 116 117 118 119 120
Medžiagų poreikis gamybos plano vykdymui, t. 34.2 2.7 6.5 2.8 15 31.9 31.2 8.4 28 109.2 269.9
Medžiagų atsargos sandėlyjeperiodo pabaigoje, t. 5 4 3,5 0 2,5 5,4 2,0 3,0 7,0 6,0 38,4
Medžiagos kiekis reikalingas planiniame periode 39.2 6.7 10 2.8 17.5 37.5 33.2 11.4 35 115.2 308.3
Medžiagų atsargos sandėlyje periodo pradžioje, t. 0 2 1 2,8 6 5,4 3,6 0 7,0 3,8 31,6
Reikalinga nupirkti medžiagu kiekis, t 39.2 4.7 9.0 0 11.5 31.9 29.6 11.4 33.0 111.4 281.7
Medžiagų kaina, Lt/kg.

7 10 12,4 2,5 3,2 5,0 4,4 2,6 3,8 1,5
Išlaidos medžiagoms , tūkst.Lt. 274.4 47 111.6 0 36.8 159.5 130.24 29.64 125.4 167.1 1081.685. Energijos poreikio ir išlaidų planas
Pramonės įmoneės naudoja įvairių rūšių energiją(elektros, šiluminę energiją, šaltį, vandenį it kt.). Energija įmonėje naudojama įvairiems reikalams: technologijai, įrengimų variklių varymui(jėgai), apšvietimui, apšildymui ir t.t. Įmonės aprūpinimas energija planuojamas ir organizuojamas pagal atskiras jos rūšis. Planinis energijos poreikis gali būti nustatomas įvairiais būdais. Šiame darbe apskaičiuosime elektros, šiluminės energijos ir vandens poreikį, panaudojant tiesioginio skaičiavimo metodą: t.y. skaičiuosime energijos poreikį, atsižvelgdami į jos panaudojimo paskirtį.

Priimame, kad: šiluminė energija yra naudojama technologijoje, patalpų apšildymui ir buitiniams tikslams: elektros energija – variklių varymui ir apšvietimui; vanduo – buitiniams tikslams. Skaičiavimus atliksime, kaip buvo minėta, kiekvienai energijos rūšiai.

5.1. Šiluminės en

nergijos poreikio ir išlaidų planavimas

Šiluminės energijos poreikį technologijai apskaičiuosime remdamiesi 2* lentelėje pateiktomis šiluminė energijos sunaudojimo normomis(Gkal/gaminiui) ir produkcijos gamybos planu(2 lentelė). Skaičiavimą galima atlikti sekančioje lentelėje:

6 lentelė.
Šiluminės energijos technologijai poreikio ir išlaidų planas
Gaminiai Gamybos planas, vnt Energijos sunaudojimo norma Gkal/vnt. Energijos kaina, Lt/Gkal Energijos poreikis, Gkal Energijos kaštai, tūkst.Lt
A 4500 0,05 104,4 225 23.490
J 4200 0,06 104,4 252 26.3088
K 12700 0,02 104,4 254 26.5176
Viso: 731 76.3164

Šiluminės energijos poreikį apšildymui ir buitiniams reikalams skaičiuojame atskirai administracijai ir gamybiniams cechams, remdamiesi 11* lentelėje parodytais normatyvais.

Įmonės gamybinių cechų plotas duotas 6* lentelėje. Administracijos ir kitų įmonės patalpų plotą priimame 30% nuo gamybinio ploto. Įmonės ploto skaičiavimą galima atlikti tokioje lentelėje:

7 lentelė.
Įmonės ploto skaičiavimas
Rodykliai Plotas , m²
Gamybinis plotas 1800
Administracinis plotas 540
Viso: 2340

Šiluminės energijos poreikį ir išlaidas apšildymui ir buitiniams reikalams galime apskaičiuoti sekančioje lentelėje:

8 lentelė.
Šiluminės energijos poreikio ir išlaidų apšildymui ir buitiniams reikalams skaičiavimas
Rodikliai
1. Šildymo sezono trukmė, mėn. 6
2. Šilumos sunaudojimo norma per mėnesį 1 m² apšildyti, Gkal 0.01
3. Šilumos sunaudojimo norma 1 dirbančiajam per metus, Gkal 0.15
4. Šiluminės energijos kaina, Lt/Gkal 104.4
5. Gamybiniai cechai:
5.1. Gamybinis potas, m² 1800
5.2. Gamybinis personalas, žm. 304
5.3. Šiluminės energijos poreikis per metus, Gkal
5.3.1. Apšildymui 108
5.3.2. Buitiniams reikalams 45.6
5.4. Išlaidos šiluminei energijai, tūkst. Lt.
5.4.1. Apšildymui 11.2752
5.4.2. Buitiniams reikalams 4.76064
6. Administracija ir kiti įmonės negamybiniai padaliniai:
6.1. Plotas, m² 540
6.2. Personalas, žm. 51
6.3. Šiluminės energijos poreikis, Gkal
6.3.1. Apšildymui 32.4
6.3.2. Buitiniams reikalams 7.65
6.4. Išlaidos šiluminei energijai, tūkst. Lt
6.4.1. Apšildymui 3.38256
6.4.2. Buitiniams reikalams 0.79866

Pastaba: darbuotojų skaičius bus skaičiuojamas sekančiame(6) skyriuje; todėl energios poreikio planą geriau skaičiuoti sudarius personalo planą.

9 lentelė.
Šiluminės energijos poreikio ir išlaidų planas
Paskirtis Poreikis, Gkal Išlaidos, tūkst. Lt.

Gamybiniai cechai Administracija Viso Gamybiniai cechai Administracija Viso
Technologijai 731 0 731 76.3164 0 76.3164
Apšildymui 108 32.4 140.4 11.2752 3.38256 14.65776
Buičiai 45.6 7.65 53.25 4.76064 0.79866 5.5593
Viso: 884.6 40.05 924.65 92.35224 4.18122 96.53346

5.2 Vandens poreikio ir išlaidų planavimas

Įmonėje vanduo naudojamas tik buitiniams reikalams. Jo poreikį ir išlaidas skaičiuojame atskirai gamybiniams cechams ir

r administracijai. Skaičiavimui reikalingi duomenys parodyti 11* lentelėje. Skaičiavimą galima atlikti sekančioje lentelėje:

10 lentelė.
Vandens poreikio ir išlaidų planas
Rodykliai Reikšmė
1. Vandens sunaudojimo per dieną , m³/žm. 0.05
2. Darbo dienų skaičius 228.7
3. Vandens tarifas , Lt/m³ 4.58
4. Gamybiniai cechai
Gamybinis personalas, žm 304
Vandens poreikis, m³ 3476.240
Išlaidos vandeniui, tūkst. Lt. 15.9211
5. Administracija ir kiti negamybiniai padaliniai:
Personalas , žm 51
Vandens poreikis, m³ 583.185
Išlaidos vandeniui, tūkst. Lt. 2.671
6. Bendras vandens poreikis , m³ 4059.425
7. Viso išlaidų vandeniui , tūkst. Lt. 18.5922

5.3 Elektros energijos poreikio ir išlaidų planas

Elektros energija įmonėje naudojama įrengimų variklių varymui(Wjėgai) ir apšvietimui(Wapšv). Elektros energijos poreikis jėgai priklauso nuo įrengimų variklių aktyvinio galingumo(Pa) ir jų efektyvaus darbo laiko(Tef. įr.), todėl energijos poreikį jėgai šiame darbe skaičiuosime tiktai gamybiniams cechams.

Pradiniai duomenys šiems rodikliams apskaičiuoti pateikti 4* lentelėje:

(7)

čia – efektyvus įrengimų darbo laikas, h;

– darbo dienų skaičius;

– režiminė pamainos trukmė(5* lentelė)

– įrengimų darbo pamainumo koeficientas;

– įrengimų panaudojimo koeficientas, kuris įvertina įrengimų planines prastovas, susijusias su jų remonto ir priežiūros darbais ir apskaičiuojamas pagal formulę:

(8)

čia – įrengimų planinės prastovos %(4*lentelė);

(9)

čia – elektros energijos poreikis vriklių varymui, kWh.

Pa – įregimų variklių suminis aktyvinis galingumas, kW

– variklių galingumo panaudojimo koeficientas(0,6-0,8):

Elektros energijos poreikį apšvietimui skaičiuojame atskirai gamybiniams cechams ir administracijai bei kitiems negamybiniams įmonės padaliniams. Jis priklauso nuo apšviečiamo ploto(Q), šviestuvų galingumo normos 1m2 ploto apšvieti(Hapšv):

(10)

Apšvietimo laikas, šviestuvų galingumo norma, elektros energijos tarifas parodytas 11* lentelėje. Reikia nepamiršti, kad įmonės administracija dirba 1 pamaina.

11 lentelė.
Elektros energijos poreikio ir išlaidų skaičiavimas
Rodikliai Reikšmė
1.Šviestuvo galingumo norma , W/m² 60
2.Elektros energijos tarifas, Lt/1kWh 0.247
3.Gamybiniai cechai
3.1.Įregimų variklių suminis aktyvinis galingumas, kW 308
3.2.Variklių galingumo panaudojimo koeficientas 0.7
3.3.Įrenginių metinis efektyvus darbo laikas, h 3300.5984
3.4.Elektros energjos poreikis jėgai , kWh 711609.01
3.5.Išlaidos už elektros energiją jėgai , tūkst.Lt 175.76742
3.6.Gamybinis plotas , m² 1800
3.7.Apšvietimo laikas, h 2200
3.8.Elektros energijos poreikis apšvietimui , kWh 237600
3.9.Išlaidos už elektros energiją apšvietimui, tūkst. Lt 58.6872
4.Administracija
4.1.Patalpų plotas , m² 540
4.2.Apšvietimo laikas, h 1000
4.3. Elektros energijos poreikis apšvietimui , kWh 32400
4.4. Išlaidos už elektros energiją apšvietimui, tūkst. Lt 8.0028

12 lentelė.
Elektros energijos poreikio ir išlaidų planas
Paskirtis Poreikis, kWh Išlaidos, tūkst. Lt.

Gamybiniai cechai Administracija Viso: Gamybiniai cechai Administracija Viso:
Variklių varymui 711609.01 0 711609.01 175.76742 0 175.76742
Apšvietimui 237600 32400 270000 58.6872 8.0028 66.69
Viso: 949209.01 32400 981609.01 234.45462 8.0028 242.44742

6. Personalo planas

Sudarant įmonės personalo planą, yra planuojamas darbo našumo lygis, dirbančiųjų skaičius, jų darbo užmokesti.

Darbo našumas(metinis išdirbis) yra darbo efektyvumo(rezultatyvumo) vertinis rodiklis. Jis rodo, už kokią sumą produkcijos per metus pagamino vienas įmonės darbuotoja(DNper) arba darbininkas(DNdarb), ir apskaičiuojamas, dalinant metinę pagamintos produkcijos apimtį(Bpag) iš darbuotojų ar darbininkų skaičiaus(nper arba ndarb).

(11)

Gamybinių darbininkų darbo užmokestis(darbo kaštai) tai suma, kurią reikės išmokėti dabininkams už pagamintą produkciją(atliktą darbą). Ši suma(DU) paskaičiuojama, remiantis normatyviniu technologiniu gaminių darbo imlumu(DIj) ir vidutiniu valandiniu darbo užmokeščiu(VA), kurie yra parodyti 2* lentelėje.

; (12)

Technologinis gaminio darbo imlumas parodo pagrindinių. gamybinių darbininkų darbo laiką reikalingą gaminio vienetui pagaminti, išreikštą žm. val. Sandauga (BngjDIj) parodo j-tojo gaminio viso gamybos programos darbo imlumą, t.y. kiek darbininkų darbo valandų reikia viasai gamybos apimčiai pagaminti.

Darbuotojams(vadovams, specialistams, techniniams vykdytojams) , kurių darbas apmokamas pagal nustatytą mėnesinę algą(Amėn), metinė darbo užmokečio suma paskaičiuojama pagal formulę:

(13)
Gamybinių darbininkų darbo užmokestį galima paskaičiuoti sekančioje 13 lentelėje.
Kadangi atskaitymai sveikatos ir socialiniam draudimui sudaro 30% nuo darbo užmokesčio sumos, tai toje pačioje lentelėje paskaičiuojame ir minėtus atskaitymus.

13 lentelė.
Pagrindinių darbininkų darbo užmokesčio planas
Gaminiai Gamybos planas, vnt. Gamino darbo imlumas nh/vnt Valandinis atlyginimas, Lt/h Gamybinės programos darbo imlumas,nh Darbo užmokestis Atskaitymai soc. draudimui tūkst.Lt.

Tūkst.Lt Proc.
A 4500 28 5.12 126000 645.120 27.94 193.536
J 4200 29 5.12 121800 623.616 27 187.0848
K 12700 16 5.12 203200 1040.384 45.05 312.1152
Viso 451000 2309.120 100 692.736

Darbininkų skaičiaus nustatymui(ndarb), o taip pat ir darbininkų-valandininkų darbo užmokesčiui apskaičiuoti, reikia žinoti efektyvų darbininko darbo laiko fondą(Tef), t.y. kiek valandų per planuojamus metus vienas darbininkas. Šio rodiklio paskaičiavimui reikalingi duomenys parodyti 5* lentelėje.

14 lentelė.
Efektyvaus darbininko darbo laiko skaičiavimas
Darbo laiko sudėtis: Planas
1. Kalendorinės dienos periode 365
2.poilsio ir švenčių dienos 110
3.Režiminis darbo laikas, dienos 255
4.Neatvykimai į darbą, dienos 26.3
Eilinės ir papildomos atostogos 20.5
Dekretinės atostogos 0.9
Ligos 3.8
Kitos priežastys 1.1
5.Efektyvus darbo laikas, dienos 228.7
6.Režiminė pamainos trukmė, h 8
7.Vidiniai darbo dienos nuostoliai,h 0.2
8.Efektyvi pamainos trukmė , h 7.8
9.Efektyvus darbininko darbo laikas, h 1783.86

Gamybinių darbininkų skaičių apskaičiuojame, dalindami visos gamybinė programos darbo imlumą(DI) iš efektyvaus darbininko darbo laiko(Tef):

(14)

Pasinaudodami 5* lentelėje pateiktais papildomais duomenimis, apskaičiuojame įmonės personalą ir jų darbo užmokestį. Skaičiavimus atliekame atskirai gamybinių cechų personalui ir įmonės valdymo personalui(administracijai).

15 lentelė.
Įmonės personalo ir darbo užmokščio planas
Rodikliai Reikšmė
1.Gamybos programos darbo imlumas, nh 451000
2.Efektyvus darbininko darbo laikas, h 1783.86
3.Pagrindiniai gamybiniai darbininkai 253
4.Gamybinių cechų vadovai, žm 51
5.Vidutinė mėnesinė gamybos specialisto alga , Lt. 900
6.Gamybinių cechų vadovų metinis darbo užmokestis, tūkst. Lt 550.800
7.Atskaitymai sveikatos ir soc.draudimui , tūkst. Lt 165.240
8.Įmonės vadovai ,žm 51
9.Įmonės administracijos mėnesinis darbo užmokestis, Lt 1000
10. Įmonės administracijos metinis darbo užmokestis, tūkst. Lt 612.000
11. Atskaitymai sveikatos ir soc.draudimui , tūkst. Lt 183.600
12.Įmonės personalas, žm. 355
Tame skaičiuje darbininkai 253
13.Įmonės personalo metinis darbo užmokestis, tūkst. Lt 3471.92
Tame skaičiuje darbininkų 2309.120

Sekančioje 16 lentelėje apskaičiuojame bendrus personalo plano rodiklius.

16 lentelė.
Personalo plano rodikliai
Rodikliai Reikšmė
1.Įmonės personalas , žm. 355
Tame skaičiuje darbininkai 253
2. Įmonės personalo metinis darbo užmokestis, tūkst. Lt 3471.92
Tame skaičiuje darbininkų 2309.120
3.Vidutinis metinis darbo užmokestis, tūkst. Lt
Dirbančiojo 9780.056
Darbininko 9126.956
4.Pagaminta produkcija, tūkst. Lt. 6943.7569
5.Darbo našumas (metinis išdirbis), tūkst.Ltl
Dirbančiojo 19.559878
Darbininko 27.445679

7. Pagrindinių priemonių ir amortizacinių atskaitymų planas

Įmonės pagrindinių priemonių vertei ir amortizaciniams atskaitymams apskaičiuoti naudojamės 6* ir 7* lentelės duomenimis.

Amortizaciniai atskaitymai parodo pagrindinių priemonių vertės dalį, perkeliamą į pagamintos produkc.ijos vertę(pagrindinių priemonių nusidėvėjimą). Pagrindinės priemonės savo vertę į pagamintos produkcijos savikainą perkelia(nusidėvi) palaipsniui per visą jų naudojimo įmonėje laikotarpį. Finansų ministerija yra parengusi “Ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo rekomendacijas” ir “ Ilgalaikio turto nusidėvėjimo ekonominius normatyvus”. Įmonėms yra rekomenduojami tokie metodai materialaus ilgalaikio turto nusidėvėjimui apskaičiuoti:

1. Tiesiogiai proporcingas(tiesinis) metodas;

2. Produkcijos metodas;

3. Metų skaičiaus metodas;

4. Dvigubas – mažėjančios vertės metodas.

Paskutiniai du metodai vadinami “pagretinti” nusidėvėjimo apskaičiavimo metodais. Jie netaikomo pasyviajai pagrindinių priemonių daliai( pastatams, statiniams ir kt.).

Šiame darbe naudosime tiesinį pagrindinių priemonių nusidėvėjimo apskaičiavimo metodą. Šiuo atveju metinė nusidėvėjimo suma(NS) apskaičiuojama, remiantis pagrindinių priemonių eksploatavimo trukme(T):

; (15)

čia – pagrindinių priemonių įsigijimo(pradinė) vertė, Lt.(6 lentelė);

– pagrindinių priemonių likvidacinė vertė, Lt (likvidacinę priemonių vertę nustato pati įmonė, tačiau ji neturi viršyti 10% pradinės priemonių vertės);

– normatyvinė pagrindinių priemonių eksploatavimo trukmė, metai(7 lentelė);

– metinė amortizacinių atskaitymų normą,% (parodo, kokia pagrindinių priemonių vertės dalis nusidėvi kiekvienais metais).

Pagrindinių priemonių amortizacinius atsakymus skaičiuojame atskirai gamybiniams cechams ir administracijai bei kitiems negamybiniams įmonės padaliniams, nes šios sumos, apskaičiuojant netiesiogines išlaidas, įtraukiamos į skirtingas sąmatas: gamybinių cechų pagrindinių priemonių amortizaciniai atskaitymai – į netiesioginių gamybos išlaidų sąmatą: negamybinių padalinių amortizacija – į veiklos sąnaudas(skaič.atliekami 17 lentelėje).
17 lentelė.
Pagrindinių priemonių ir amortizacinių atskaitymų planas
Pagrindinės priemonės Pagrindinių priemonių vertė

tukst.Lt Pagrindinių priemonių eksploatavimo trukmė ,metai Amortizavimo atsiskaitymo norma, proc Amortizaciniai atsiskaitymai ,
tūkst.Lt

Gamybiniai cechai Administracija Viso: Gamybiniai cechai Administracija Viso:
1. Pstatai 1500 850 2350 40 2,25 33,75 19,125 52,875
2.Vertingas inventorius 150 130 280 10 9 13,5 11,7 25,2
3.Darbo mašinos ir įrenginiai 2700 0 2700 9 10 270 0 270
4. Kelimo ir trasporto priemonės 480 86 566 9 10 48 8,6 56,6
5.Kiti įrengimai 197 112 309 7 12,85 25,328 14,4 39,728
Viso: 5027 1178 6205 390,578 53,825 444,403

Pastaba: šioje lentelėje skiltis “Amortizacinių atskaitymų norma, %” apskaičiuojama kiekvienai pagrindinių priemonių grupei pagal 15 formulę.
8. Gamybos kaštų planas

Gamybos procesas susijęs su tam tikromis piniginėmis išlaidomis, už kurias įgyjamos reikalingos medžiagos, žaliavos, energetiniai ištekliai, apmokama darbuotojams už darbą ir pan. Šios piniginės išlaidos vadinamos kaštais(išlaidomis) ir yra visų vertybių ir patarnavimų, reikalingų produkcijos gamybai, piniginė vertė.

Kaštai gali būti klasifikuojami pagal įvairius požymius, svarbius kurių yra:
• Pagal kaštų susidarymo vietą: parodo, kur įmonėje skaičiuojami ir apskaitomi kaštai. Šiame darbe išskiriamos dvi kaštų susidarymo vietos, tai gamyba ir produkcijos pardavimas bei įmonės valdymas ir išlaikymas. Gamybos kaštų apskaičiavimui sudarome gamybos kaštų sąmatą(planą), o įmonės valdymo, išlaikymo ir produkcijos realizavimo išlaidas apskaičiuojame veiklos sąnaudų sąmatoje.
• Pagal kaštų priklausomybę nuo gamybos apimties kitimo skiriame pastoviuosius(sąlyginai pastovūs) ir kintamus(proporcinguosius) kaštus. Pastovieji kaštai nepriklauso(arba beveik nepriklauso) nuo gamybos apimties pokyčių(pvz., administracijos darbuotojų darbo užmokestis, patalpų apšildymo, nuomos ir kitos išlaikymo išlaidos). Kintamieji kaštai didėja arba mažėja proporcingai gamybos apimties pokyiui(pva. žaliavų, pagrindinių medžiagų, energijos technologijai kaštai, pagrindinių gamybinių darbininkų darbo užmok.estis ir kt.).
• Pagal kaštų priskyrimą atskiroms produkcijos rūšims, apskaičiuojant jų gamybos kaštus ir savikainą, skiriame tiesiogines ir netiesiogines išlaidas. Tiesioginiai kaštai yra tie kaštai, kurie gali būti tiesiogiai priskirti atitinkamai produkcijos rūšiai(pvz. žaliavų, pagrindinių medžiagų išlaidos, nes jos skaičiuojamos kiekvienai gaminių rūšiai, pagal tiems gaminiams nustatytas medžiagų sunaudojimo normas). Netiesioginiai kaštai yra tokios bendros išlaidos(dažniausiai susijusios su gamybos proceso organizavimu, aptarnavimu, valdymu: įmonės išlaikymu ir pan.), kurios apskaičiuojamos bendra suma ir kurių negalime tiesiogiai priskirti konkrečiam gaminiui. Šias išlaidas atskiriems gaminiams paskirstome pagal kokį tai raktą(požymį).
• Paskirstymo raktai gali būti kiekybiniai, vertiniai arba mišrūs dydžiai. Šiame darbe netiesioginių išlaidų skirstymui naudosime vertinius rodikliui: gamybinių darbininkų darbo užmokestį ir gamybos kaštus.

Ankstesniuose darbo skyriuose jau yra paskaičiuoti kintami tiesioginiai kaštai: pagrindinių medžiagų, šiluminės energijos technologijai išlaidos, pagrindinių gamybinių darbininkų darbo užmokestis(atitinkamai 3, 6 ir 13 lentelės).Todėl dabar reikia apskaičiuoti netiesiogines gamybos išlaidas(gamybinių cechų išlaikymo ir valdymo išlaidas), kurias sudaro: gamybinių cechų įrengimų ir patalpų išlaikymui reikalingų medžiagų vertė, gamybos vadovų, specialistų, techninių vykdytojų darbo užmokestis ir atskaitymai socialiniam ir sveikatos draudimui, cechų apšvietimo, apšildymo ir buitinėms reikmėms skirtos energijos išlaidos, amortizaciniai atskaitymai, kitų tarnybų paslaugos ir kitos išlaidos. Pagalbinių medžiagų išlaidas įrengimų ir patalpų priežiūrai apskaičiuojame 11* lentelėje nurodytais šių išlaidų normatyvais. Kaip matome, šioje įmonėje pagalbinių medžiagų išlaidos įrengimų priežiūrai yra planuojamos atsižvelgiant į produkcijos mašininį imlumą, o patalpų priežiūrai – į plotą. Įmonės plotas jau yra paskaičiuotas 7 lentelėje, todėl dabar apskaičiuojame gaminamos produkcijos mašininį imlumą ir po to – pagalbinių medžiagų išlaidas(18 ir 19 lentelės).

18 lentelė.
Gamybos programos mašininio imlumo skaičiavimas
Gaminiai Gaminio mašininis imlumas , įr. val/vnt. Gamybos planas, tūkst.Lt Gamybos programos mašininis imlumas, tūkst.įr.val.
A 20 4.5 90
J 25 4.2 105
K 14 12.7 177.8
Viso: 372.8

19 lentelė.
Pagalbinių medžiagų išlaidų įrengimų ir patalpų priežiūrai skaičiavimas
Rodikliai Reikšmė
Gamybos cechai:
1. Gamybos programos mašininis imlumas, tūkst.įr.val. 372.8
2.Pagalbinių medžiagų įrengimų priežiūrai normatyvas, Lt/įr.val 0,7
3.Išlaidos pagalbinėms medžiagoms įrengimų priežiūrai, tūkst.Lt 260.96
4.Gamybinių patalpų plotas , m² 1800
5.Pagalbinių medžiagų patalpų prižiūrai išlaidų normatyvas , Lt/m² 12
6. Išlaidos pagalbinėms medžiagoms patalpų priežiūrai, tūkst.Lt 21,6
7.Viso gamybinio cecho išlaidos pagalbinems medžiagoms, tūkst.Lt. 282.56
Administracija:
1.Patalpų plotas, m² 540
2. Pagalbinių medžiagų patalpų išlaidų normatyvas , Lt/m² 12
3.Išlaidų pagalbinėms medžiagoms įrengimų priežiūrai ,tūkst.Lt 6,48
Viso pagalbinių medžiagų išlaidos ,tūkst.Lt 289.04

Netiesiogines gamybos išlaidas(dažnai vadinamas gamybinėmis pridėtinėmis išlaidomis) apskaičiuojame 20 lentelėje, kurios sudarymui panaudojame 8*,9, 10, 12, 15, 17 ir 19 lentelių duomenis. Šios išlaidos yra susijusios su gamybinių cechų išlaikymu ir aptarnavimu: tai gamybiniuose cechuose naudojamų pagalbinių medžiagų išlaidos, cechų vadovų ir specialistų darbo užmokestis, visų rūšių gamybiniuose cechuose naudojamos energijos išlaidos(išskyrus technologinę), taip pat amortizaciniai atskaitymai ir kitos. Netiesiogines gamybos išlaidas, apskaičiuojant atskirų gaminių gamybos kaštus , skirstome proporcingai gamybinių darbininkų darbo užmokesčiui (13 lentelė) ir tai atliekame 21 lentelėje.Bendra gamybos kaštų sąmata ir atskirų gaminių gamybinė savikaina apskaičiuojama 22 lentelėje.

20 lentelė.
Neties.ioginių gamybos išlaidų sąmata
Išlaidų rūšys Suma, tūkst.Lt
1.Pagalbinės medžagos 282.56
2.Darbo užmokestis 550.800
3.Atskaitymai socialiniam ir sveikatos draudimui 165.240
4.Energija (gamybinių patalpų apšildymui,apšvietimui ir vanduo) 90.64414
5.Amortizaciniai atskaitymai 390.578
6.Pagalbinių ir aptarnaujančių tarnybų paslaugos 275,4
7.Kitos išlaidos 54,5
Viso: 1809.72214

21 lentelė.
Netiesioginių gamybos išlaidų paskirstymas
Rodikliai Viso Gaminiai

A J K
Gamybinių darbinių darbo užmokestis proc. 100 27.94 27 45.05
Netiesioginės gamybos išlaidos ,tūkst.Lt 1809.72214 505.6363 488.6249 815.2798
Gamybos kaštų planui apskaičiuoti panaudojame 2, 3, 6, 13 ir 21 lentelių duomenis.

22 lentelė.
Gamybos kaštų planas
Kaštų rūšys Gamybos kaštai, tūkst.Lt

Gaminių Viso:

A J K
1.Pagrindinės medžiagos 309.525 192.780 160.024 541.782
2.Energija technologijai 60.450437 60.805207 130.82817 252.08382
3.Gamybinių darbininkų darbo užmokestis 645.120 623.616 1040.384 2309.120
4.Atskaitymai socialiniam ir sveikatos draudimui 193.536 187.0848 312.1152 692.736
5.Gamybinės netiesioginės išlaidos 505.6363 488.6249 815.2798 1809.72214
Viso gamybinių kaštų, tūkst.Lt 1714.2677 1552.9109 2458.6311 5725.8097
Viso gamybinių kaštų, proc. 29.9393 27.12124 42.93944 100
Produkcijos gamybos planas, tūkst.Lt. 4.5 4.2 12.7 21.4
Gaminio gamybinė savikaina, Lt 380.94837 369.74069 193.593

22 lentelės papildymas.
Apskaičiusime elektros energijos ir šiluminę energiją technologijai,pasinaudodami 6 ir12 lentele.

Viso: A J K
Gamybos planas, vnt. 21400 4500 4200 12700
Elektros energija, tūkst.Lt 175.76742 36.960437 34.496407 104.31057
Šiluminė energija tūkst.Lt. 76.3164 23.490 26.3088 26.5176
Viso energija technologijai, tūkst.Lt 252.08382 60.450437 60.805207 130.82817

Gaminio gamybinė savikaina parodo vieno gaminio gamybos išlaidas ir apskaičiuojamą, dalinant visą gaminio gamybos kaštų sumą iš jo gamybos apimties.

9. Medžiagų ir prekių atsargų planas

Kad būtų galima apskaičiuota parduotos produkcijos gamybos kaštus, reikia žinoti prekių(pagamintų gaminių) atsargų sandėlyje vertę. Prekių atsargų sandėlyje dydžiai ir vertė periodo pradžioje parodyti 1* lentelėje; prekių vertę periodo pabaigoje gauname nurodytus prekių vienetus daugindami ir gaminių gamybinės savikainos(pagamintos, bet dar neperduotos produkcijos vertė lygi jų gamybos kaštams). Prekių atsargų apskaičiavimą galima atlikti 23 lentelėje.

Planuojant įmonės aprūpinimą materialiniais ir finansiniais ištekliais (apyvartinėms lėšomis), reikia žinoti medžiagų atsargų sandėlyje lygį ir vertę. Šiuos skaičiavimus galima atlikti 24 lentelėje, naudojantis 3* lentelės duomenimis. Sudarant medžiagų atsargų planą, reikia įvertinti tik medžiagas, naudojamas nurodytų užduotyje trijų gaminių gamyboje.

23 lentelė.
Prekių atsargų planas
Prekės Atsargos periodo pradžioje Atsargos periodo pabaigoje

Dydis, vnt. Vertė, tūkst.Lt Dydis , vnt. Gaminio gamybinė savikaina, Lt. Vertė , tūkst.Ltl
A 0 0 500 380,94837 190,47418
J 0 0 1200 369,74069 443,68882
K 1800 378 1500 193,593 290,3895
Viso: 378 924,5525

24 lentelė.
Medžiagų atsargų planas
Medžiagos Kaina, Lt/kg Atsargos periodo pradžioje Atsargos peiodo pabaigoje

Dydis, t Vertė, tūkst.Lt Dydis, t Vertė ,tūkst. Lt
111 7,0 0 0 5,0 35
112 10 2,0 20 4,0 40
113 12,4 1,0 12,4 3,5 43,4
114 2,5 2,8 7,0 0 0
115 3,2 6,0 19,2 2,5 8,0
116 5,0 5,4 27 5,4 27
117 4,4 3,6 15,84 2,0 8,8
118 2,6 0 0 3,0 7,8
119 3,8 7,0 26,6 7,0 26,6
120 1,5 3,8 5,7 6,0 9
Viso: 133,74 205,6

10. Parduodamos produkcijos gamybos kaštų planavimas

Įmonė pajamas gauna už parduotą produkciją. Todėl pelno apskaičiavimui reikia žinoti parduotos produkcijos gamybos kaštus, kurių skaičiavimą atliekame 25 lentelėje.

Ankščiau apskaičiuoti produkcijos gamybos kaštai nebus lygūs parduotos produkcijos gamybos kaštams, nes ne visi pagaminti gaminiai parduodami. Įmonė planuoja atitinkamas pagamintų prekių atsargas sandė.lyje periodo pabaigoje(1* lentelė).

Žinant planinius gamybos kaštus(GK) ir prekių atsargų sandėlyje vertę(20 ir 21 lentelės), galime apskaičiuoti parduodamos produkcijos gamybos kaštus(GKpard):

(16)

ir – preikių atsargų sandėlyje vertė atitinkamai periodo pradžioje ir pabaigoje.

25 lentelė.
Parduodamos produkcijos gamybos kaštų planas
Rodikliai Viso,tūkst.Ltl Tame tarpe pagal gaminius

A J K
Prekių atsargos periodo pradžioje 378 0 0 378
Gmybos kaštai 5725,8097 1714.2677 1552.9109 2458.6311
Pardavimui skirtos produkcijos gamybos kaštai 6103.8097 1714.2677 1552.9109 2836.6311
Prekių atsargos periodo pabaigoje 924,5525 190,47418 443,68882 290,3895
Prduodamos produkcijos gamybos kaštai 5179.2572 1523,7936 1109,2221 2546.2416

11. Veiklos sąnaudų planas

Įmonės veiklos sąnaudos įtraukiamos produkcijos pardavimo išlaidos bei bendrosios ir administracinės sąnaudos, kurias sudaro bendros įmonės išlaikymo ir valdymo išlaidos: pagalbinių medžiagų administracijos patalpų išlaikymui išlaidos; administracijos darbuotojų darbo užmokestis ir atskaitymai socialiniam ir sveikatos draudimui; administracijos patalpų apšvietimo, apšildymo , vandens ir buitinėms reikmėms energijos išlaidos; administracijos pagrindinių priemonių amortizaciniai atskaitymai; paslaugos ir kitos išlaidos. Šias išlaidas apskaičiuojame 26, remiantis 9*, 9, 10 12, 15, 17 ir 19 lentelių duomenimis, o jų paskirstymą atliekame 27 lentelėje.

Veiklos sąnaudos yra netiesioginės, pastovios išlaidos,kuria atskiriems gaminiams paskirstome proporcingai jų gamybos kaštams(22 lentelė).

26 lentelė.
Veiklos sąnaudų planas
Išlaidų rūšys Suma, tūkst.Lt
1.Pardavimo sąnaudos 220
Reklama ir skelbimai 70.0
Prekių išvežimas 150.0
2.Bendrosios ir administracinės sąnaudos 1100.76
Pagalbinės medžiagos 6,48
Administracijos darbuotojų darbo užmokestis 612.000
Atskaitymai socialiniam ir sveikatos draudimui 183.600
Energija 14.85502
Amortizaciniai atskaitymai 53.825
Paslaugos 25
Komandiruotės 15
Mokesčiai ir rinkliavos 190
Viso: 1320.76

Pastaba: į šią sąmatą įtraukiamos administracijos patalpų apšvietimo, apšildymo , vandens ir kitos buitiniams reikalams naudojamos energijos išlaidos; administracijos pagrindinių priemonių nusidėvėjimas.

27 lentelė.
Veiklos sąnaudų paskirstymas
Rodikliai Viso Gaminiai

A J K
Gamybos kaštai, proc.

100 29.9393 27.12124 42.93944
Veiklos sąnaudos, tūkst. Lt. 1320.76 395.42629 358.20648 567.12694
Pardavimo planas, tūkst.vnt. 20 4.0 3.0 13,0
Gaminiui tenkančios veiklos sąnaudos, Lt. 98.856572 119.40216 43.625149

12. Gaminių kainos apskaičiavimas

Kad būtų galima planuoti įmonės pajamas, reikia nustatyti gaminių kainas. Šiame darbe gaminių kainas apskaičiuosime remdamiesi jų gamybos pilnomis išlaidomis ir planuojame pelno norma(rentabilumu).

Gaminio kainą(c1) sudaro jo pilnoji savikaina(sp1) ir pelnas(p1), kurį apskaičiuosime remdamiesi 1* lentelėje pateiktu gaminio rentabilumu(Ri):

; ; (17)

Gaminio pilnąją savikainą sudaro jo gamybinė savikaina(sg1) ir veiklos sąnaudos(vs1). Šie rodikliai yra paskaičiuoti 22 ir 27 lentelėse.

(18)

Gaminių kainų skaičiavimą atliekame sekančioje 28 lentelėje.

28 lentelė.
Gaminių kainų apskaičiavimas
Gaminiai Gamybinė savikaina,Lt. Veiklos sąnaudos,Lt. Pilnoji sąvikaina,Lt. Pelnas Kaina, Lt.

Proc. Lt.
A 380,94837 98.856572 479.80494 7.79 37.424785 517.22972
J 369,74069 119.40216 489.14285 10.49 51.359999 540.50284
K 193,593 43.625149 237.21814 5.49 13.046997 250.25613

Pastaba: nustačius gaminių kainas, galima apskaičiuoti pardavimų apimtį ir pagamintos produkcijos vertę pabaigti 1, 2 ir 16 lenteles.

13. Įmonės pajamų ir pelno planas

Įmonės pelnas apskaičiuojamas iš pardavimų apimties atimant parduotos produkcijos gamybos kaštus ir veiklos sąnaudas. Labai svarbus įmonei yra grynasis pelnas – tai pelnas liekantis įmonei, atskaičius pelno mokestį, kuris sudaro 29% nuo apmokestinamo pelno sumos. Įmonės paj.amų ir pelno skaičiavimą galima parodyti 29 lentelėje.

29 lentelė.
Įmonės pajamų ir pelno planas
Rodikliai Suma, tūkst.Lt.
1.Pardavimo apimtis 6943.7569
2.Parduodamos produkcijos gamybos kaštai 5179.2572
3.Bendras pelnas 1764.4997
4.Veiklos sąnaudos 1320.76
5.Pelnas prieš apmokestinimą 443.7397
6.Pelno mokestis 128.68451
7.Grynasis pelnas 315.05519

Įmonėse skaičiuojami ne tik pelno, bet ir produkcijos(veiklos) (Rprod), apyvartos(Rap) ir kapitalo(Rk) rentabilumo rodikliai. Šie rodikliai išreiškiami procentais ir skaičiuojami pelno prieš apmokestinimą(P) atžvilgiu:

;

;

,

čia: ir – atitinkamai: parduodamos produkcijos gamybos kaštai ir veiklos sąnaudos, Lt.;

– pardavimo apimtis, Lt.;

ir – atitinkamai: pagrindinių priemonių(17 lentelė) ir apyvartinių lėšų(31 lentelė) vertė, Lt.

14. Apyvartinių lėšų poreikio planavimas

Įmonė gamybos proceso vykdymui turi turėti pakankamai apyvartinių lėšų: pirkti medžiagoms, apmokėti už energetinius išteklius, mokėti atlyginimus darbuotojams it t.t.

Apyvartinių lėšų poreikį einamajai įmonės veiklai finansuoti pagrinde apsprendžia medžiagų, prekių ir nebaigtos gamybos atsargų lygis. Medžiagų ir prekių atsargas skaičiavome 23 ir 24 lentelėse. Kiekvieno gaminio nebaigtos gamybos apimtį(NGj) galime paskaičiuoti pagal sekančias formules:

; ; (19)

čia: – gaminys;

– gaminio gamybos ciklo trukmė dienomis(1* lentelė);

– vienos dienos gamybos kaštai, tūkst. Lt.(Apskaičiuojami visus gamybos kaštus dalinant iš 360. Apyvartinių lėšų skaičiavimuose naudojamas toks laikotarpio dienų skaičius: metams – 360; ketvirčiui – 90; mėnesiui – 30).

– išlaidų augimo koeficientas;

, , – atitinkamai: medžiagų kaštai, apdirbimo vertė, gamybos kaštai, tūkst. Lt.

Nebaigtos gamybos apimtį periodo pabaigoje apskaičiuojame 30 lentelėje; periodo pradžioje – remiantis 10* lentelės duomenimis.

Apskaičiuojant apyvartinių lėšų poreikį(31 lentelė), vidutinį metinį atsargų lygį nustatome, kaip aritmetinį vidurkį: atsargų sumą periodo pradžioje ir pabaigoje daliname iš dviejų.

32 lentelėje parodome apyvartinių lėšų panaudojimo rodiklius; apyvartų skaičių(nap), vienos apyvartos trukmę(Tap) ir produkcijos imlumą apyvartinėms lėšoms(AIprod).

Apyvartų skaičius parodo, kiek apyvartų per metus padaro apyvartinės lėšos ir apskaičiuojamas, dalinant pardavimų apimtį(PA) ir apyvartinių lėšų vidutinės metinės sumos(AL).

Vidutinė apyvartos trukmė dienomis nustatoma, dalinant periodo dienas iš apyvartų skaičiaus.

Produkcijos imlumas apyvartinėms lėšoms parodo, kokia apyvartinių lėšų suma tenka vienam parduotos produkcijos litui, ir apskaičiuojamas apyvartinių lėšų sumą dalinant iš pardavimų apimties:

; ; (20)

30 lentelė.
Nebaigtos gamybos apimties skaičiavimas
Gaminiai Gamybos ciklo trukmė, dienos Gamybos kaštai, tūkst.Lt. Dienos gamybos kaštai, tūkst.Lt. Išlaidų augimo koeficientas Nebaigtos gamybos apimtis, tūkst.Lt.

Gaminio medžiagų kaštai, tūkst.Lt Gaminio apdirbimo vertė, tūkst.Lt Koeficientas
A 38 1714.2677 4.7618547 309.525 1404.7427 0.590279 106.81128
J 35 1552.9109 4.3136413 192.780 1360.1309 0.5620709 84.860025
K 15 1458.6311 4.051753 160.024 1298.6071 0.5548541 33.721976
Viso: 5725.8097 13.127249 541.782 4063.4807 225.39328

31 lentelė.
Apyvartinių lėšų poreikio planas
Apyvartos rodikliai Apyvartinės lėšos, tūkst.Lt.

Periodo pradžioje Periodo pabaigoje Vidutinė metinė suma
Gamybinės atsargos:
Medžiagų 113.74 205.6 159.67
Nebaigtos gamybos 232.15507 225.39328 228.77417
Prekių 378 924.5525 651.27625
Grinieji pinigai 16.649586 33.888642 25.269114
Viso: 740.54469 1389.4343 1064.9894

32 lentelė.
Apyvartinių lėšų panaudojimo rodikliai
Rodikliai Reikšmė
1.Pardavimo apimtis 6943.7569
2.Apyvartinės lėšos, tūkst.Lt. 1064.9894
3.Apyvartų skaičius 6.5200244
4.Apyvartos trukmė, dienos 55.214517
5.Produkcijos imlumas apyvartinėms lėšoms, Lt 0.1533736

Rodikliai
Reikšmė
1. Produkcijos parda.vimo planas, tūkst.vnt.
A 4000
J 3000
K 13000
2. Produkcijos pardavimo planas, tūkst.Lt. 6943.7569
3. Produkcijos gamybos planas, tūkst.vnt.
A 4,5
J 4,2
K 12,7
4.Pagaminta produkcija, tūkst.Lt. 7775,8984
5.Bendroji produkcija, tūkst.Lt. 7359.8276
6.Įmonės personalas, žm 355
Tame skaičiuje darbininkų 253
7.Darbo našumas, tūkst.Lt.
Dirbančiojo 19,559878
Darbininko 27,445679
8.Darbo užmokesčio fondas, tūkst.Lt. 3471,92
Tame skaičiuje darbininkų 2309,120
9.Vidutinis metinis darbo užmokestis, Lt.
Dirbančiojo 9780.056
Darbininko 9126.956
10.Gamybos kaštai, tūkst.Lt. 5725,8097
11.Gamybos pilnoji savikaina.Lt.
A 479,80494
J 489,14285
K 237,21814
12.Grynasis pelnas, tūkst.Lt. 315,05519
13.Produkcijos (veiklos) rentabilumas , proc. 6,82674
14.Apyvartos rentabilumas, proc. 6,39048
15.Kapitalo rentabilumas, proc. 6,10371
16.Gamybos kaštai, tenkantys 1 parduotos produkcijos,Lt. 0.8245982
17.Apyvartinės lėšos, tūkst.Lt. 1064,9894
18.Jų apyvartos skaičius 6,5200244
19.Apyvartos trukmė, dienos 55,214517
20.Produkcijos imlumas apyvartinėms lėšoms, Lt. 0,1533736

Leave a Comment