Faktoringas

Turinys

Įvadas...........................3
1.Kreditas ir jo esmė......................4
2.Nacionalinio kredito formos...................5
3.Faktoringas.........................6
3.1.Kas yra faktoringas?...........................6
3.2.Faktoringo esmė.............................6
3.3.Faktoringo rūšys ............................7
3.4.Faktoringas valstybės viduje......................7
3.4.1 Faktorigo paslaugos privalumai....................8
3.4.2. Ekonominė nauda...........................8
3.5. Tarptautinis faktoringas........................9
3.5.1.Tarptautinio faktoringo privalumai.................9
3.5.2. Tarptautinio faktoringo schema..................10
4. Faktoringo suteikimo sąlygos šalies bankuose.............10
4.1 Snoro bankas.............................10
4.2 Parex bankas.............................12
4.3 Šiaulių bankas.............................13
4.4 Hanza lizingas.............................14
4.5 Vilniaus bankas.............................14

Išvados..............................15

Literatūra..............................16

ĮVADAS

Po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, ir perėjus prie rinkos ekonomikos dėsnių, suaktyvėjo prekybiniai mainai tiek šalies viduje, tiek ir už jos ribų. Įmonėms bei organizacijoms užmezgus glaudesnius prekybinius ryšius su daugelių įmonių, atsirado poreikis piniginiams ištekliams atskiriems ūkiniams vienetams savo ūkinei veiklai plėtoti. Iškilo kredito, kaip trūkstamų lėšų gavimo šaltinio bei panaudojimo prroblema.

Bankai yra ne tik paprastas pinigų surinkėjas ir atsiskaitymų tarpininkas, bet ir aktyvus rinkos subjektas. Bankai ne tik saugo pinigus, bet ir jais pasinaudoja, tapdami paskolų teikėjais. Firmoms
nuolat reikalingos papildomos lėšos už kurias jos bankams moka palūkanas. Toks lėšų perskirstymas naudingas abiem pusėms, nes bankas gauna papildomas pajamas, o skolininkai gali laikinai pasinaudoti jiems nepriklausančiais pinigais ir gauti naudą. Bankai šiandieninėje ekonomikoje atlieka labai svarbų strateginį vaidmenį.

Savo darbe norėčiau paaiškinti kreditavimą ir jo sudedamąsias dalis. Pagrindinį dėmesį norėčiau skirti faktoringui. Kaadangi šiandieninėje ekonomikoje firmoms labai aktuali apyvartinių lėšų trūkumo problema.

Mano darbo tikslas – surinkti ir pateikti informacinę medžiagą apie mūsų bankuose tiekiamas faktoringo sąlygas.

1. KREDITAS IR JO ESMĖ

Ekonominėje literatūroje yra išskiriama daugybė kredito rūšių pagal įvairius kriterijus. Stambiausios iš jų:
· vidinis (nacionalinis);
· tarptautinis.
Per da

aug nesigilinant, kreditą būtų galima apibūdinti kaip materialinių vertybių (pinigine ar prekine forma) perdavimą kitam asmeniui laikinam naudojimui. Kreditai yra konkretūs sandoriai, kurie išsiskiria formų ir sąlygų įvairove, tačiau pati kredito esmė visuomet išlieka pastovi, nekintama.

Kreditas dažniausiai apibūdinamas kaip ekonominiai santykiai tarp kreditoriaus ir skolininko. Todėl jie į atskirus tipus dažnai skirstomi pagal kredito subjektų ir objektų ypatybes. Subjektais gali būti savarankiški juridiniai asmenys ar fiziniai asmenys. Tuo pačiu metu šie subjektai yra ir daugelio kitų ekonominių santykių dalyviai.

Kredito grįžtamumas – išskirtinė kredito savybė. Jos nesilaikymas būtų kreditinių santykių išsigimimo priežastis.

Kredito vaidmuo suprantamas kaip jo funkcionavimo rezultatas. Objektyviam kredito funkcionavimui įtakos turi ekonominė aplinka, kurios sąlygomis jis veikia. Esant planinei ekonomikai kreditas buvo naudojamas kaip ekstensyvios ekonomikos vystymosi svertas. Jis atliko anntistimuliatoriaus vaidmenį, kadangi dažniausiai gerai dirbančios įmonės turėdavo suteikti kreditą blogiau dirbančioms, kad pastarosios galėtų padengti patirtus nuostolius. Ne visuomet buvo paisomas ir kredito grįžtamumo principas. Toks kredito naudojimas paprasčiausiai trukdė ekonomikos augimui. Esant šiuolaikinėms ekonomikos sąlygoms kredito vaidmuo pasireiškia tiek mikro, tiek makro lygiu.

Laikinai laisvų lėšų perpaskirstymas kredito forma įmonėms ar atskiroms pramonės šakoms, kurių šiuo metu joms reikia, užtikrina gamybos proceso nepertraukiamą ir tuo pačiu pagreitina fondų apyvartą.

Kreditas, drauge su nuosavomis lėšomis, dalyvauja įmonės ar šakos veikloje. Šiuo at
tveju jis panaudojamas kaip pagrindinių ir apyvartinių lėšų šaltinis. Kredito dėka įmonėms nereikia sukaupti didelio kiekio nuosavų lėšų ir dėl to pagreitėja jų veiklos apyvarta. Taigi užtikrindamas gamybos proceso nepertraukiamumą, kreditas tuo pačiu jį ir paspartina. Tačiau reikia suvokti, kad šis poveikis yra netiesioginis: jo dėka tik sutaupomas laikas reikiamas medžiagas ir žaliavas perkant skolon, o ne pagreitinamas pats produkto gamybos procesas. Šiuo atveju ypatingą svarbą turi piniginis kreditas pirkėjui ir komercinis kreditas, kurie tiesiogiai įtakoja prekių realizaciją. Kreditą gavęs subjektas priverstas imtis visų priemonių, kad gamyba vyktų sparčiai, kadangi jam reikia grąžinti skolą. Savaime suprantama, kad kredito įtaka fondų apyvartos pagreitinimui labiausiai pasireiškia vartotojiškoje sferoje, kur kreditinių lėšų įtraukimas pagreitina atsiskaitymus ir tuo pačiu tiesiogiai įtakoja apyvartos greitį. Kreditas ekonomikoje svarbus ir kaip reguliavimo priemonė. Planinės ekonomikos sąlygomis šis kredito vaidmuo buvo apribotas ir pajungtos planui. Tai kai kuriuos ekonomistus vertė apskritai suabejoti tokios kredito rolės egzistavimu. Tačiau pereinant rinkos ekonomiką reguliuojamoji kredito įtaka išauga. Jis tampa betarpiško gamybos proceso reguliavimo instrumentu. Šis vaidmuo pasireiškia per valstybės naudojamą pinigų – kredito politiką ir per prekybinius atsiskaitymus. Kreditas tampa laisvų lėšų perskirstymo įrankiu ir tuo pačiu užtikrina skolintų lėšų racionalų panaudojimą.

Ypatingą vaidmenį ekonomikos procesuose turi banko kreditas. Bankų veiklos ypatybė ta, ka
ad suteikiamos paslaugos neduoda pelno – jis formuojamas iš klientų, kurie naudojasi banko paslaugomis, pelno. Dėl to bankai suinteresuoti kreditą duoti tik pelningiems subjektams. Kitaip jie rizikuotų ne tik negauti pelno, bet ir prarasti dalį nuosavų lėšų. Taigi, banko kreditas turi įtakos ekonomikos pertvarkymo struktūrai.

2. NACIONALINIO KREDITO FORMOS

Tiek lietuvių autoriai, tiek užsienio šalių ekonomistai išskiria šias pagrindines vidaus kredito formas:
1. Bankinis.
2. Valstybinis.
3. Vartotojiškas.
4. Komercinis.
Taip pat šiam vidiniam kreditui kai kurie autoriai priskiria hipotetinį kreditavimą bei plačiau taikomą lizingą, faktoringą ir forfeitingą..

Šios kredito formos yra vienos iš plačiausiai taikomų kreditavimo formų ir tarptautiniuose atsiskaitymuose.

3. FAKTORINGAS

3.1 Kas yra faktoringas?

Faktoringas – tai viena iš plačiausiai taikomų kreditavimo formų. Faktoringas yra finansavimo forma, leidžianti patenkinti, tiek stambių, tiek ir smulkių įmonių augančius apyvartinių lėšų poreikius. Daugeliu atveju įmonės, pritraukti naujus ir išlaikyti senus pirkėjus, suteikia vis palankesnes apmokėjimo sąlygas, teikdamos nuolaidas, apmokėjimo atidėjimus ir panašiai. Tai reiškia, kad klientai už gautas prekes ar suteiktas paslaugas atsiskaito ne iš karto, todėl įmonės dažnai susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu. Tai ypač aktualu, jeigu įmonė siekia didinti gamybos ir pardavimų apimtis, bei įsiskverbti į naujas rinkas.

Dar senovėje jau buvo žinomas prekinis faktoringas, o finansinis faktoringas pirmą kartą pradėtas naudoti 1890 m. JAV. Šio amžiaus 7-ame dešimtmetyje faktoringo vystymąsi sąlygojo mokėjimų uždelsimas, nemokumas, o taip pat ir pa

adidėjęs eksportuotojų poreikis kreditui. Kas labai aktualu ir dabartinėje ekonomikos situacijoje Lietuvoje.

3.2 Faktoringo esmė

Jo esmė ta, kad klientams nurodoma visa eilė komisinių – tarpinių paslaugų, kurios padeda greičiau užbaigti atsiskaitymus tarp sutarties dalyvių. Įvairiuose šalies bankuose pagal vietines sąlygas egzistuoja įvairios faktoringo organizacinės formos – įkuriami atskiri skyriai, grupės, o kartais faktoringo operacijos tiesiog vykdomos su tradicinėmis banko operacijomis. Bankui tarpininkaujant, pardavėjui iš karto sumokama už pirkėjui suteiktas prekes ar paslaugas. Su banku pirkėjas gali atsiskaityti dalimis.

3.3 Faktoringo rūšys

Faktoringas gali būti atviras, su regreso teise arba be regreso teisės.

Jei faktoringas yra su regreso teise, tiekėjas atsako už pirkėjo neapmokėtas sąskaitas, ir įsipareigoja jas perimti iš faktoriaus.

Jei faktoringas yra be regreso teisės, tiekėjas, perduodamas faktoriui skolos reikalavimą, neįsipareigoja padengti galimus jo nuostolius, jei pagal reikalavimus suėjus terminui, jos nebuvo apmokėtos. Šiuo atveju faktorius prašo tiekėjo apdrausti gautą prekinį kreditą draudimo bendrovėje, ar kitokių papildomų garantijų.

Atviras faktoringas, kai pirkėjas informuojamas apie reikalavimo teisės perleidimą bankui (faktoriui).

Pirmoji pradėta naudoti faktoringo rūšis buvo konvencinis (atviras) faktoringas – universali finansinė sistema, aptarnaujanti klientus, įtraukiant buhalterinę apskaitą, atsiskaitymus tarp tiekėjų ir pirkėjų, kredito apdraudimą, atstovavimą ir pan. To dėka dalis funkcijų, tenkančių įmonėms, pereina faktoringo kompanijai. Pačiai įmonei lieka tik gamybinė funkcija. Taip sumažinamos gamybos ir realizavimo išlaidos ir išlaikomas savarankiškumas.

3.4 Faktoringas valstybės viduje

Faktoringas valstybės viduje – tai paslaugų visuma, pagrysta piniginio reikalavimo (debitorinio įsiskolinimo) perdavimu, kai pardavėjas ir pirkėjas yra Lietuvos ūkio subjektai, ir apimti:
· finansavimą
· sąskaitų administravimą ir klientų įsiskolinimų apskaitą
· rizikos, susijusios su abejotinomis skolomis, mažinimą

Faktoringo valstybės viduje schema:

1. Pardavėjas parduoda prekes arba teikia paslaugas pirkėjui.
2. Vienas PVM sąskaitos – faktūros egzempliorius pateikiamas bankui (faktoringo kompanijai)
3. Bankas (faktoringo kompanija) sumoka pardavėjui avansą pagal akceptuotas PVM sąskaitas – faktūras (70 – 90%).
4. Bankas (faktoringo kompanija) iš pirkėjų pagal PVM sąskaitas – faktūras gauna 100% apmokėjimą.
5. Bankas (faktoringo kompanija) sumoka pardavėjui rezervą (30 – 10%).

3.4.1 Faktoringo paslaugos privalumai

Naudojantis faktoringu, neužšaldomi įmonės nuosavi resursai, įmonė netampa kredito įstaiga klientui.

Greitėja atsiskaitymai su žaliavų tiekėjais ir dėl to įmonė gali pasinaudoti tiekėjo teikiamomis papildomomis apmokėjimo nuolaidomis.

Faktoringo paslauga įgalina greitai ir paprastai didinti įmonei suteiktų kreditų limitus pagal esamą poreikį.

3.4.2 Ekonominė nauda

Naudojantis faktoringo paslauga ekonominė nauda yra tiek pardavėjui, tiek pirkėjui.

Pardavėjui:
· galimybė gauti finansavimą neįkeičiant turto;
· pagerina likvidumą;
· pagerina skolininkų atsiskaitymo tvarką;
· galimybė gauti detalias ataskaitas apie klientus;
· palengvina pinigų srautų planavimą;
· leidžia daugiau parduoti;
· nereikalauja papildomų išteklių;
· efektyvus pinigų surinkimas, kuris sumažina abejotinų, kad bus apmokėtos, sąskaitų dalį;
· leidžia siūlyti (ilgesnius) mokėjimų terminus;
· leidžia pasinaudoti tiekėjų siūlomomis nuolaidomis už apmokėjimą anksčiau laiko;
· reikia mažiau laiko mokėjimų problemoms spręsti;
· pagerina turto valdymą.

Pirkėjui:
· galimybė gauti geresnį apmokėjimo terminą;
· palengvina mokėjimus pardavėjui (fiksuotas mokėjimo terminas);
· padidina perkamąją galią be kitų finansavimo šaltinių;
· lengviau pritraukti naujus tiekėjus.

3.5 Tarptautinis faktoringas

Faktoringą tarptautiniu mastu galima būtų apibūdinti kaip eksportuotojo piniginių reikalavimų importuotojui nupirkimą ir inkasavimą. Esant tarptautiniam kreditavimui, faktoringo operacijos bei jo esmė yra ta pati, tik šiuo atveju faktoringas sumažina eksportuotojo kreditinę riziką.

Skirtumas nuo vietinio faktoringo yra tas, kad šioje atsiskaitymo grandinėje atsiranda ketvirtas elementas, importo faktorius, t.y. užsienyje esantis bankas ar faktoringo bendrovė, kuri atlieka tarpininko vaidmenį tarp vietinio banko ir užsienio importuotojo.

Tarptautiniuose atsiskaitymuose labiau yra paplitęs trumpalaikis kreditavimas. Faktoringu daugiausiai naudojasi vartotojiškų prekių pardavėjai – baldų, tekstilės, apsaugos.
Faktoringo kompanija, kredituodama eksportuotoją avansu, sumoka jam tik apie 80 – 90 proc. Nuo sąskaitos – faktūros sumos, o likusius 10 – 30 proc. Sumos perveda į eksportuotojo sąskaitą, tačiau ji yra “įšaldoma”. Šiomis lėšomis faktoringo kompanija siekia apsidrausti nuo rizikos, susijusios su pirkėjo nemokumu. O tuo atveju, kuomet pirkėjas apmoka įsiskolinimą faktoringo kompanijai, eksportuotojas gali vėl laisvai naudotis savo sąskaita, kuri buvo “įšaldyta”. Faktoringo kompanija, supirkdama debitorinius įsiskolinimus, apie tai dažniausiai informuoja pirkėjus, tačiau apsitaiko ir tokių atvejų, kuomet pirkėjui ta informacija nepranešama. Įmonė – eksportuotoja privalo perduoti faktoringo kompanijos visus reikalavimus, susijusius su prekių realizacija, nes ji, pirkdama debitorinius įsiskolinimus, veda buhalterinę skolininkų bei kreditorių apskaitą.

3.5.1 Tarptautinio faktoringo privalumai:

· leidžia sudaryti prekybinius sandorius naudojant faktoringą visame pasaulyje;
· pardavėjas su vietine faktoringo firma sudaro vieną faktoringo sutartį gimtąja kalba;
· pirkėjui patogiau mokėti valstybės viduje, negu mokėti į užsienio valstybės atsiskaitomąją sąskaitą;
· faktoringo paslaugų tiekėjas dirba su keliomis valiutomis;
· pirkėjui nereikia eikvoti laiko ir lėšų tvarkant akredityvą;
· standartizuota procedūra tarp faktorių (pašalina problemas, kylančias dėl skirtingų prekybos taisyklių, kalbos, teisinių nuostatų, reguliuojančių sandorius ir t.t.).

3.5.2 Tarptautinio faktoringo schema

1. Pardavėjas parduoda prekes arba suteikia paslaugas pirkėjui.
2. Pardavėjas savo reikalavimus per eksporto faktorių perleidžia importo faktoriui, kuris prisiima finansavimo riziką.
3. Eksporto faktorius moka pardavėjui sutartą avansą pagal akceptuotas PVM sąskaitas – faktūras.
4. Importo faktorius savo valstybėje renka reikalavimus iš pirkėjų.
5. Pirkėjas nustatytu laiku moka įmokas importo faktoriui, kuris perveda gautas sumas eksporto faktoriui .
6. Eksporto faktorius perveda likusią sumą pardavėjui.

4. FAKTORINGO SUTEIKIMO SĄLYGOS ŠALIES BANKUOSE

Toliau norėčiau pateikti šalies bankų taikomas faktoringo suteikimo sąlygas verslo klientams.

4.1 Bankas SNORAS

Faktoringo suteikimo sąlygos

Faktoringo išmokos suma – iki 90% sąskaitos – faktūros sumos. Likusi suma atėmus palūkanas, grąžinama tiekėjui po to, kai pirkėjas sumoka bankui sąskaitos-faktūros sumą.

Maksimalus sąskaitos-faktūros apmokėjimo terminas – 90 dienų.
Faktoringo sutarties terminas – iki 1 metų.

Pateikiami dokumentai
Faktoringo paraiška;
Įmonės įstatai;
Įmonės registravimo pažymėjimas;
Įmonės valdymo organų paskyrimą patvirtinantis dokumentas;
Įmonės vadovo paskyrimą patvirtinantis dokumentas;
Įmonės patentas, licencija verstis ūkine komercine veikla (jeigu tokie dokumentai yra);
Įmonės finansinės ataskaitos:
Balansinė ataskaita (visų ataskaitinių metų ketvirčių ir 2 praėjusių metų, patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos);
Pelno (nuostolio) ataskaita (visų ataskaitinių metų ketvirčių ir 2 praėjusių metų);
Debitorinių / kreditorinių įsiskolinimų iššifravimas, nurodant įsiskolinimų atsiradimo datą;
Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo pažymos dėl įmonės įsiskolinimo ar neįsiskolinimo;
Planuojamos perduoti faktoriui prekių pirkimo-pardavimo sutartys;
Pažyma apie akcininkus;
Įmonės aprašymas;
Įmonės vadovo ir asmenų, įgaliotų pasirašyti faktoringo sutartį, pasai;
Pirkėjo įmonės registravimo pažymėjimo kopija;
Visų ketvirčių ataskaitinių ir praėjusių finansinių metų pirkėjo įmonės finansinės ataskaitos:
Balansinė ataskaita (visų ataskaitinių metų ketvirčių ir 2 praėjusių metų, patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos);
Pelno (nuostolio) ataskaita (visų ataskaitinių metų ketvirčių ir 2 praėjusių metų);
Debitorinių / kreditorinių įsiskolinimų iššifravimas, nurodant įsiskolinimo atsiradimo datą;
Pažyma apie pirkėjo įmonės akcininkus.
Pastaba: Jei įmonė neturi juridinio asmens statuso, vietoj visų ataskaitinių metų ketvirčių ir praėjusių metų finansinių ataskaitų pateikia Valstybinės mokesčių inspekcijos patvirtintas pajamų deklaraciją ir PVM deklaraciją.

Faktoringo įkainiai

Tiekėjo faktoringo limito mokestis 0,75 proc. Nuo banko nustatytos tiekėjo limito sumos plius PVM
Sąskaitos-faktūros administravimo mokestis 0,1-0,3 proc. (min. 15 Lt) nuo sąskaitos-faktūros sumos plius PVM
Faktoringo palūkanų norma 8,9 proc. Metinių palūkanų nuo faktoringo išmokos sumos plius PVM

4.2 PAREX bankas

Pagrindinės faktoringo sąlygos

SUTARTIES LAIKOTARPIS iki 12 mėnesių (šalių susitarimu gali būti pratęstas)
FAKTORINGO AVANSAS 70-90% patvirtintos PVM sąskaitos faktūros sumos
FAKTORINGO PALŪKANOS mažesnės arba lygios trumpalaikio kredito palūkanų normai
ADMINISTRAVIMO MOKESTIS 0,1%-1% (ne mažiau kaip 10 litų) PVM sąskaitos faktūros sumos; (priklausomai nuo administravimo sudėtingumo, laidavimo sąlygų, pirkėjo patikimumo)
FAKTORINGO SUTARTIES MOKESTIS iki 0,70% per metus nuo bendrojo faktoringo limito sumos
MAKSIMALUS PVM SĄSKAITŲ FAKTŪRŲAPMOKĖJIMO TERMINAS 90 dienų (šalims susitarus – ilgesnis)
DOKUMENTŲ NAGRINĖJIMO TERMINAI 1-2 savaitės

Pateikiami dokumentai
▪ įmonės aprašymas;
▪ pirkimo ir pardavimo sutartis, pagal kurią norima perduoti reikalavimą;
▪ pastarųjų dvejų metų įmonės finansinės ataskaitos (balansai, pelno (nuostolio) ataskaita, pinigų srautų ataskaita), patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos, bei ataskaitinio laikotarpio (ketvirčiais) finansinės ataskaitos;
▪ įmonės vadovo, įgaliotų pasirašyti faktoringo sutartis asmenų paso (puslapio su pagrindiniais duomenimis) kopija;
▪ įmonės registracijos pažymėjimo originalas ir kopija;
▪ įmonės įstatų originalas ir kopija;
▪ įmonės steigimo sutarties originalas ir kopija;
▪ parašų pavyzdžių kortelė, patvirtinta banko, kuriame yra atsiskaitomoji sąskaita (jei neturi sąskaitos AB Parex banke);
▪ Valstybinės mokesčių inspekcijos pažyma;
▪ „Sodros” pažyma.

4.3 Šiaulių bankas

Pagrindinės faktoringo sąlygos
Sutarties terminas Iki 6 mėnesių (gali būti pratęstas šalims susitarus)
Faktoringo avansas Vidutiniškai 70-90% nuo PVM sąskaitos-faktūros sumos
Faktoringo palūkanos Atitinka trumpalaikio kredito palūkanų normą
Faktoringo limito suma Ne daugiau 30 % mėnesinės apyvartos
Komisinis mokestis 0,1 –0,3% (min. 15 LTL) nuo PVM sąskaitos-faktūros sumos; priklauso nuo administravimo sudėtingumo, laidavimo sąlygų, pirkėjo rizikos ir pan.
Maksimalus apmokėjimo terminas 90 d. (šalių susitarimu ir ilgiau)
Sutarties mokestis 0,25 – 1,0 % nuo faktoringo limito
Vertinimo trukmė 1-2 savaitės
Minimali sąskaitos-faktūros suma 10.000,00 LTL

4.4 Hansa Lizingas

Pagrindinės faktoringo sąlygos

Sutarties terminas Iki 12 mėn. (gali būti pratęstas šalims susitarus)
Faktoringo avansas vidutiniškai 80-90% nuo PVM sąskaitos-faktūros sumos
Faktoringo palūkanos atitinka trumpalaikio kredito palūkanų normą
Komisinis mokestis 1. su pardavėjo laidavimu: 0,1-0,3% (min. 10 LTL) nuo PVM sąskaitos-faktūros sumos2. be pardavėjo laidavimo: 0,5-1,0% nuo PVM sąskaitos-faktūros sumos
Maksimalus apmokėjimo terminas 90 dienų (šalių susitarimu ir ilgiau)
Sutarties mokestis iki 0,75% nuo faktoringo limito
Vertinimo trukmė 1-2 savaitės
4.5 Vilniaus Bankas
Faktoringo įkainiai
Limito administravimas Iki 0,75 proc. Faktoringo limito sumos ir 18 proc. PVM
Finansavimo mokestis Pagal susitarimą (atitinka trumpalaikio kredito palūkanų normą) ir 18 proc. PVM
Sąskaitos-faktūros priėmimo mokestis Iki 1,5 proc. Sąskaitos-faktūros sumos (min. 10 Lt) ir 18 proc. PVM
Faktoringo limito pratesimo mokestis 150 Lt

5. IŠVADOS

Kad ir iš nedidelės faktoringo taikymo parities, firmoje kurioje dirbu, jau pajutome privalumus kuriuos teikia faktoringo taikymas. Tai ypač atsiliepė apyvartinėms lėšoms kurių nuolat stigdavo atsiskaitant su tiekėjais. Pasirašius faktoringo sutartis su dauguma klientų ta problema visiškai atkrito. Klientams galėjome pasiūlyti didesnius mokėjimų atidėjimus ( atskirais atvejais, net iki 90d.) kas tikrai padėjo ne tik padidinti pardavimus, bet ir išplėsti asortimentą, bei pagerintį tiekimą.

Nors dauguma klientų dar įtariai žiūri į siūlomas “naujoves”, tačiau dauguma firmų kurios
atsisako pasirašyti faktoringo sutartis, dažniausiai nenoriai ir bankų finansuojamos.

Faktoringo sąlygos praktiškai labai panašios visuose bankuose. Trūkumas tik tas, kad neapsimoka faktūruoti sąskaitų mažesnių nei 1000 lt., nes administravimo mokestis, bei palūkanos praktiškai atitinka gaunamo pelno sumą.

Taigi naudojantis faktoringu, neužšaldomi įmonės nuosavi resursai, įmonė netampa kredito įstaiga klientui. Faktoringo paslauga įgalina greitai ir paprastai didinti įmonei suteiktų kreditų limitus pagal esamą poreikį. Kas kaip ankščiau minėjau greitėja atsiskaitymai su žaliavų tiekėjais ir dėl to įmonė gali pasinaudoti tiekėjo teikiamomis papildomomis apmokėjimo nuolaidomis.

Literatūra

1. D.Ivaškevičius, A. Sakalas Bankų vadyba. Kaunas, Technologija. 1997
2. N. Klebanskaja Mažmeninės bankininkystės rinkodara. Vilnius, 1998

3. Hansa-LTB internetinis puslapis.
4. Banko Snoras internetinis puslapis

5. AB Parex banko internetinis puslapis

6. Šiaulių banko internetinis puslapis

7. Vilniaus banko internetinis puslapis

Leave a Comment