Įvadas
Lietuva, kaip Latvija bei Estija, jau 2004 metais ketina prisijungti prie ES valiutų kursų mechanizmo (ERM II) ir dvejus metus atitikti jo keliamus reikalavimus. Per šį laiką valstybę, norinčią įsivesti eurą, stebi
Europos centrinis bankas, kuris tikrina, ar ji atitinka nustatytus konvergencijos kriterijus.
Euras (lotyniškai (EURO) ir graikiškai (EYPO)) – bendras Europos
Ekonominės Bendrijos piniginis vienetas, įvestas 1999 metais vietoj ekiu.
Darbo tikslas:
▪ supažindinti su euru (simboliu, moneta ir valiuta);
▪ euro įvedimas Lietuvoje;
▪ euro įvedimo nauda.
Europai viena valiuta
Euras pakeitė valiutas, kurios daugelyje Europos valstybių šimtmečiais buvo laikomos nacionalinio suverenumo simboliais ir priemonėmis. Naujosios valiutos įvedimas paspartino Europos ekonominės sąjungos kūrimąsi. Tai taip pat leido ES piliečiams aiškiau suvokti savo europietišką identitetą: su eurų banknotais piniginėse jie gali keliauti ir pirkti beveik visoje
Europos Sąjungoje.
Europos šalių pasiryžimas turėti bendrą valiutą pirmiausiai pagrįstas ekonominiais sumetimais. Sukūrus bendrą rinką Europoje, norima geriau išnaudoti jos privalumus, o tam reikia bendros valiutos ir pinigų politikos, kuri užtikrintų didesnį ES šalių pinigų sistemų stabilumą ir padidintų Europos svarbą pasauliniame ūkyje.
Europos kelias į Ekonominę ir pinigų sąjungą prasidėjo 1957 m. Romoje, kur buvo pasirašyta sutartis dėl Europos ekonominės bendrijos (EEB)
įkūrimo. Šioje sutartyje įteisintas laisvas prekių, paslaugų ir darbo jėgos judėjimas EEB šalyse, tačiau nenumatyta bendra šių valstybių pinigų sistema. Septintojo dešimtmečio pabaigoje – aštuntojo dešimtmečio pradžioje bandyta įgyvendinti bendros valiutos įvedimo idėją, tačiau nesėkmingai.
1979 m. sukurta Europos pinigų sistema, kuri iš dalies užtikrino Europos bendrijos šalių pinigų sistemų stabilumą. 1987 m. Vieningos Europos Akte išreikštas Europos Bendrijos šalių noras ateityje siekti glaudesnio Europos susivienijimo, o 1989 m. parengtas Europos ekonominės ir pinigų sąjungos įgyvendinimo projektas.
1992 m. Mastrichto sutartyje Europos Sąjungos (ES) šalys aiškiai išreiškė ketinimus iki šio amžiaus pabaigos sukurti Ekonominę ir pinigų sąjungą, t.y. integruoti ES šalių pinigų sistemas ir įvesti bendrą valiutą.
1992 m. vasario 7 d.: pasirašyta Mastrichto sutartis
Europos Sąjungos bei Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) sutartis buvo patvirtinta 1991 m. gruodžio mėn. Mastrichte, pasirašyta 1992 m. vasario mėn., o galioja nuo 1993 m. lapkričio mėn. Pagal šią sutartį nacionalinės valiutos keičiamos bendra Europos valiuta, jei konkrečios valstybės tenkina tam tikras ekonomines sąlygas. Vienas svarbiausių Mastrichto kriterijų reikalauja, kad valstybės biudžeto deficitas gali viršyti 3% jos bendro vidaus produkto tik trumpą laiko tarpą. Valstybės skolos negali viršyti 60%
BVP. Kainos ir palūkanų normos bei konkrečių valiutų keitimo kursai turi išlikti stabilūs ilgą laiką.
Euro simbolis, moneta ir banknotas
Euro simbolis yra – € -. Kurdama šį simbolį, Europos Komisija įkvėpimo sėmėsi iš graikų kalbos raidės epsilon, reiškiančios pirmąją žodžio
„Europa” raidę. Dvi paralelios simbolio linijos reiškia stabilumą euro zonoje.
Oficiali tarptautinė žodžio “euras” santrumpa yra “EUR”.
Euro monetos: aversas
Visose 12 euro zonos šalių cirkuliuojančių euro monetų aversas yra to paties dizaino. Tačiau kiekvienos šalies menininkai yra sukūrę skirtingą savo šalies monetų reverso dizainą.
Visoje euro zonoje gali būti naudojamos bet kurios šalies euro monetos.
Euro banknotai
2002 m. sausio 1 d. dvylikoje Europos Sąjungos valstybių narių buvo pradėti naudoti septyni euro banknotai. Euro banknotų averse atvaizduoti langai ir vartai simbolizuoja Europoje vyraujančią atvirumo ir bendradarbiavimo dvasią. 12 Europos Sąjungos žvaigždžių simbolizuoja
Europos tautų dinamiškumą ir harmoniją. Averso dizainą papildo kiekvieno banknoto reverse pavaizduotas tiltas, simbolizuojantis Europos bendravimą ir artimą bendradarbiavimą su kitomis pasaulio šalimis. Toliau pateikiama daugiau informacijos apie banknotų dizainą ir požymius:
✓ Valiutos pavadinimas – euras – lotyniškai (EURO) ir graikiškai
(EYPO).
✓ Penki Europos centrinio banko pavadinimo santrumpos variantai
– BCE, ECB, EZB, EKT ir EKP – suprantami bent vienas iš 11
oficialių Europos Bendrijos kalbų.
✓ Teisių apsaugos simbolis (c).
✓ Europos sąjungos vėliava.
Euro monetos yra 1, 2, 5, 10, 20 ir 50 centų ir 1 bei 2 EURŲ
denominacijos.
EURO banknotai šleisti septynių denominacijų:
✓ 5 (pilki);
✓ 10 (raudoni) ;
✓ 20 (mėlyni) ;
✓ 50 (oranžiniai) ;
✓ 100 (žali) ;
✓ 200 (geltoni) ;
✓ 500 (tamsiai raudoni).
EURAS LIETUVOJE
Stodama į Europos Sąjungą, Lietuva įsipareigojo ateityje įsivesti eurą, kuris leis mūsų šaliai pasinaudoti bendros Europos Sąjungos valiutos privalumais. Įvertinęs euro naudą ir būtinybę visapusiškai pasirengti valiutos keitimui, Lietuvos bankas mano, kad 2007 m. sausio 1 d. yra tinkamiausia data įvesti eurą Lietuvoje. Ši data taip pat grindžiama tuo, kad, Lietuvai dvejus metus dalyvavus Valiutų kurso mechanizme II (VKM II;
angl. – ERM II), turėtų būti paskelbtos Europos Komisijos ir Europos centrinio banko Konvergencijos ataskaitos apie ekonominį, teisinį ir institucinį Lietuvos pasirengimą įsivesti eurą. Jeigu vertinimas bus teigiamas, turėtų būti priimtas Europos Sąjungos Tarybos sprendimas dėl tikslios euro įvedimo Lietuvoje datos ir galutinio, neatšaukiamo litų keitimo į eurus kurso. Remdamasis šiomis prielaidomis, Lietuvos bankas numato svarbiausius darbus rengiantis euro įvedimui. Išsamų šios veiklos planą Lietuvos banko valdyba patvirtino 2004 m. gruodžio 23 d.
Pasirengimas euro įvedimui
1. 2005 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos bankas parengs Euro įvedimo
Lietuvoje įstatymo projektą, kurį perduos svarstyti suinteresuotoms institucijoms ir organizacijoms. Atsižvelgęs į jų pareikštas pastabas ir siūlymus, Lietuvos bankas įstatymo projektą pateiks Lietuvos Respublikos
Vyriausybei. Lietuvos bankas siūlys Euro įvedimo Lietuvoje įstatymą priimti kiek įmanoma anksčiau, kad būtų sukurtos palankios sąlygos valstybės institucijoms, verslui ir gyventojams pasirengti pinigų keitimui.
Lietuvos banko nuomone, Euro įvedimo Lietuvoje įstatymo projekte turėtų būti išdėstytos šios pagrindinės euro įvedimo nuostatos:
1.1. Gyventojų ir įmonių sąskaitų bankuose, balansų, vertybinių popierių, akcijų, socialinių, kitų išmokų perskaičiavimo eurais principai, taip pat ir dėl perskaičiuotų sumų apvalinimo;
1.2. Dviejų valiutų – lito ir euro – apyvartos laikotarpio trukmė;
1.3. Litų išėmimo iš apyvartos proceso reglamentavimas;
1.4. Dviejų kainų (litais ir eurais) skelbimo prekių etiketėse, sąskaitose už paslaugas, atlyginimų, pensijų dviem valiutomis nurodymo laikotarpis ir kiti šio reikalavimo aspektai;
1.5. Įpareigojimas valstybės institucijoms pakeisti savo reguliuojamų sričių teisės aktus, susijusius su valiutos pakeitimu (dėl socialinių išmokų, mokesčių, apskaitos ir pan.).
2. Kartu su Euro įvedimo Lietuvoje įstatymo projektu, atsižvelgiant į jo nuostatas, bus rengiamos būtinos Lietuvos banko, Lito patikimumo,
Pinigų, Užsienio valiutos, taip pat ir kitų įstatymų pataisos arba teikiami siūlymai dėl jų pripažinimo netekusiais galios. Be to, tikslinga išnagrinėti, ar reikės keisti kai kurias Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas.
Euro įvedimas ir litų keitimas į eurus
1. Numatoma euro įvedimo Lietuvoje diena, jeigu taip nuspręs Europos
Sąjungos Taryba, – 2007 m. sausio 1 d., pirmadienis. Tą dieną euras taptų privaloma priimti mokėjimo priemone Lietuvoje.
2. 2007 m. sausio 1 d. įmonių balansai, įstaigų, įmonių ir gyventojų įsipareigojimai bei sutartys, visos gyventojų sąskaitos bankuose litais būtų perskaičiuotos į eurus pagal nustatytas procedūras.
3. Preliminariu Lietuvos banko vertinimu, dvi savaites – iki 2007 m.
sausio 14 d. – mokėjimo priemonė būtų euras, tačiau mokėti už prekes ir paslaugas grynaisiais pinigais būtų galima ir litais (dviejų valiutų apyvartos laikotarpis). Nuo 2007 m. sausio 15 d. – euras taptų vienintele teisėta mokėjimo priemone.
4. Lietuvos bankas siūlys, kad komerciniai bankai 3–6 mėnesius po euro įvedimo litų banknotus ir monetas į eurus keistų nemokamai. Vėliau komerciniai bankai litus tam tikrą laiką dar keistų, tačiau už šią paslaugą galėtų imti komisinį atlygį.
5. Lietuvos bankas litus į eurus keis nemokamai neribotą laiką
Lietuvos banko kasose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Euro įvedimo nauda
Įvedus eurą, visiškai išnyks bet kokia nacionalinės valiutos ir euro kurso kitimo rizika, o Lietuvos finansų rinka taps bendros euro zonos finansų rinkos dalimi. Dėl to, atsiskaitant su pagrindiniais prekybos partneriais Europoje, nebus pinigų keitimo, sumažės skolinimosi ir pervedimo išlaidos, bus skatinamos investicijos ir prekybos ryšiai. Kadangi visi pagrindiniai Lietuvos prekybos partneriai naudos eurą, bus sudarytos geresnės sąlygos kainoms palyginti, o tai savo ruožtu skatins sveiką konkurenciją, išnyks kainų svyravimas, kurį lemia valiutų kursų pokyčiai.
Šie ir daugelis kitų veiksnių turėtų spartinti Lietuvos ūkio augimą, naujų darbo vietų kūrimą, o kartu – ir gerovės kilimą iki ES lygio.
Euro teikiama nauda
Šalies finansų rinka taps nepalyginamai didesnės ir likvidesnės euro zonos finansų rinkos dalimi, tai sudarys sąlygas pritraukti išorės lėšas greičiau ir mažesnėmis sąnaudomis. Dėl šių ir kitų priežasčių euro įvedimas padidins šalies patrauklumą investicijoms ir paskatins prekybinius ryšius, tai ilgainiui sudarys palankesnes sąlygas augti ekonomikai ir paspartins realų gyventojų pajamų didėjimą, kartu ir ekonominės gerovės skirtumų su ES
šalimis mažėjimą.
LIETUVOS PRAMONININKŲ
PROTOKOLAS Nr. 9 KONFEDERACIJA
2005 04 05
Vilnius
PREZIDIUMO POSĖDIS
Posėdyje dalyvavo 46 asmenys
1. Euro įvedimo Lietuvoje privalumai ir grėsmės.
Teikia: LPK Ekonomikos ir finansų komitetas.
Pranešėjas: Darius Petrauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas.
Pranešėjas savo pranešime akcentavo apie Euro įvedimo pagrindą, naudą, pinigų sistemos keitimo trūkumus, Euro įvedimo delsimo pasekmes bei ekonominius konvergencijos kriterijus.
Euro įvedimo pagrindas: Teisinis:
Bendrijos tikslas – sukurti bendrą rinką bei ekonominę ir pinigų sąjungą, turinčią harmoningą, neinfliacinį ekonomikos augimą; naujai įstojusios šalys yra įsipareigojusios įvesti eurą;
Ekonominis: išnaudoti vienos valiutos naudojimo teikiamus privalumus, leidžiančius pasiekti aukštesnį ekonominės integracijos ir konvergencijos lygį.
Euro įvedimo nauda:
Pagrindinis privalumas: stipresnė ir labiau atspari sukrėtimams finansinė sistema – šalies makroekonominio stabilumo ir ilgalaikio augimo pagrindas; Valiutos kurso rizikos panaikinimas:
Nebeliktų šios rizikos priedo įskaityto palūkanų normose;
Nebūtų poreikio draustis nuo šios rizikos;
Valiutos keitimo kaštų panaikinimas: EK vertinimu dėl valiutos keitimo kaštų panaikinimo realus BVP gali padidėti 0,25-0,5%; Lietuvoje vien euro pirkimo-pardavimo maržos panaikinimas leistų sutaupyti apie 29
mln. Lt (0,05% BVP); Paprastesni, greitesni ir pigesni atsiskaitymai su euro zonos šalimis;
Lietuvos finansų rinka būtų integruota į globalią euro rinką; Vietos bankai įgytų galimybę tiesiogiai dalyvauti Eurosistemos refinansavimo operacijose (pigesni kredito ištekliai); Kai kurie finansiniai instrumentai taptų prieinamesni, plėstųsi bankų paslaugos.
Euro įvedimo trūkumai:
Ar jų yra?!
Vieningos valiutos įvedimas nesumažins mūsų ekonominės politikos galimybių: Pinigų politika nėra naudojama kaip ekonomikos stabilizavimo priemonė; Fiksuoto kurso režimas riboja laisvesnę fiskalinę politiką (ir didesnį biudžeto deficitą);
Infliaciniai procesai nėra susiję su euro įvedimu; Pinigų reforma nesukuria nei daugiau nei mažiau pinigų; Dėl išliekančių didelių kainų skirtumų, šiek tiek didesnė infliacija naujai įstojusiose šalyse yra neišvengiama vidutiniu ar ilgu laikotarpiu, nepriklausomai nuo to ar bus įvestas euras;
Grynoji euro įvedimo įtaka infliacijai kitose šalyse buvo nedidelė – tik 0,1-0,3 procentinio punkto.
Delsimo įvesti eurą pasekmės:
Padidėtų valiutos rizikos premija ir palūkanų normos: Pabrangtų skolinimasis – sulėtėtų investicijų ir ekonomikos augimas; Padidėtų esamos privataus ir valdžios sektorių skolos aptarnavimo kaštai; LB vertinimu, palūkanoms padidėjus 1 p.p., per pirmus metus realus BVP sumažėtų 0,9%, o per 5 metus augimas būtų mažesnis 4,2%.
Rizikos priedams šoktelėjus 2-5 p.p. privataus ir valdžios sektorių paskolų palūkanų išlaidos per metus padidėtų 370-910 mln. Lt.;
Savaiminis euro “įsivedimas” didesniais kaštais;
Mažėtų litų apyvartoje kiekis, užsienio atsargos; būtų prarastos senjoražo pajamos; Atsirastų spaudimas didesniam biudžeto deficitui; Galėtų formuotis rinkos dalyvių abejonės dėl dabartinio lito ir euro kurso priimtinumo vidutiniu ir ilgu laikotarpiu.
Kriterijų vykdymo galimybės:
Lito keitimo kursas išliks visiškai stabilus – kriterijus bus įvykdytas;
Ilgalaikių palūkanų normų kriterijus bus įvykdytas, jeigu kiti kriterijai neviršys ar bus ties nustatytomis ribomis
Biudžeto deficitas planuojamas 2,5% 2005 m. ir 1,8% 2006 m., tai yra mažiau negu kontrolinis dydis – kriterijus bus įvykdytas;
Valstybės skola sudarys apie 20% BVP, tai yra žymiai mažiau negu kontrolinis dydis – kriterijus bus įvykdytas;
Kainų stabilumo kriterijus: Šio kriterijaus vykdymas bus sudėtingiausias visoms naujoms ES narėms; Numatoma, kad 2006 m. viduryje vidutinė metinė infliacija Lietuvoje bus apie 2,6% – ties pat kontrolinio dydžio riba; Naftos kainų pokyčiai kelia susirūpinimą: Didelis svoris nacionaliniame SVKI; Mažesnis absoliutus akcizas degalams; Didesnė priklausomybė nuo energijos išteklių.
Reguliuojamos kainos pakankamai daug (~17%) įtakoja VKI ; Ypatingai maža infliacija kai kuriose ES šalyse (FI, SE, DK); Palankios galimybės įvykdyti kainų stabilumo kriterijų pagal bazinį scenarijų, su sąlyga, kad šalies valdžia bus pasiruošusi politikos priemonėms, tokioms kaip griežta administracinių kainų kontrolė ir fiskalinis konsolidavimas.
Lito pakeitimo Eurais elementai: Euro įvedimo Lietuvoje įstatymas
–Priėmimas 2005 m.; ECB ir EK Konvergencijos ataskaitos apie 2006 m.
vidurį; Netrukus po to ES Tarybos sprendimas dėl datos ir neatšaukiamai fiksuoto valiutos keitimo kurso; 2007 m. sausio 1 d. planuojama euro įvedimo data; Nuo 2007 m. sausio 1 d. mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos priims ir vykdys atsiskaitymus tik eurais;
Atsiskaitymai už prekes ir paslaugas grynaisiais pinigais dar 15
kalendorinių dienų bus priimami ir litais (dviejų valiutų cirkuliacija)
LB keis litų banknotus ir monetas į eurus nemokamai ir neribotą laiką; Numatoma, kad komerciniai bankais keis litus į eurus nemokamai keletą mėnesių; Išankstinis eurų banknotų ir monetų pristatymas; grynųjų pinigų surinkimo ir paskirstymo planai; bankų darbo valandų koregavimas, ir t.t. – priemonės skirtos atlikti grynų pinigų keitimą kiek galimą sklandžiau; Nuo 2007 m. sausio 1 d. visos bankų sąskaitos, paskolos, ir kiti finansiniai įsipareigojimai bus nemokamai perskaičiuoti naudojant neatšaukiamai fiksuotą lito kursą; Kainų skelbimas litais ir eurais iš anksto prieš euro įvedimo dieną ir kurį laiką po to; Plati euro informavimo kampanija.
Viešoji nuomonė dėl reformos: Verslo įmonės pritaria euro įvedimui:
66% įmonių aukščiausių vadovų pritaria euro įvedimui; 25% prieš tai; 63% iš jų jaučiasi pakankamai informuoti; 33% trūksta informacijos;
Net 78% didelių įmonių aukščiausieji vadovai pritaria euro įvedimui; 44%
gyventojų pritaria euro įvedimui; 41% vis dar yra nusiteikę skeptiškai.
Kitos LB pasirengimo sritys:
Pinigų gamyba/apsirūpinimas; Mokėjimai/ atsiskaitymai/ TARGET; ECBS
operacinė aplinka; Užsienio valiutos atsargos; Statistika; Apskaita;
Viešieji ryšiai
Diskusijose dalyvavo: Gitanas Nausėda, Vilniaus banko prezidento patarėjas, M. Aleliūnas, LPK viceprezidentas, K. Šeputis, LPK Ekonomikos komiteto narys, B. Lubys, LPK Prezidentas ir J. Guzavičius, Liftų imonių asociacijos prezidentas.
2.“Europos sąjungos 2007-2013 finansinė perspektyva
Teikia: LPK Ekonomikos ir finansų komitetas.
Pranešėjas: A. Želionis, Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktorius.
Pranešėjas savo pranešime pristatė finansinės perspektyvos motyvaciją, finansinės perspektyvos pagrindą, finasinės perspektyvos prioritetus.
Finansinė perspektyva (daugiametis ES biudžeto planas) – keliems metams numatomos ES biudžeto pajamos ir išlaidos sutartiems ES prioritetams finansuoti, kurių paisoma tvirtinant metinius ES biudžetus.
Dabartinė finansinė perspektyva (Agenda 2000), patvirtinta 1999
metais, apima 2000-2006 m.
2004 m. ES prasidėjo diskusijos dėl kitos finansinės perspektyvos
2007-2013 metų laikotarpiui.
Naujos finansinės perspektyvos pagrindas-
2004 m. vasario 10 d. ir liepos 14 d. Komisijos pateikti komunikatai:
kuriuose išdėstytas Komisijos požiūris dėl ES politinių prioritetų, ES
biudžeto pajamų lygio ir išlaidų pertvarkos; kurie sudarė prielaidas diskusijoms dėl pasiūlytų prioritetų tikslingumo, biudžeto pajamų (šalių narių įmokų) dydžio, išlaidų tarp prioritetų paskirstymo proporcijų, įgyvendinimo mechanizmų (centralizuotų ir decentralizuotų veiksmų visos ES
mastu ir šalyse narėse).
Finansinės perspektyvos 2007-2013 prioritetai.
Nustatyti trys politiniai prioritetai kurie nusako plėtros santykius ES
viduje; santykius tarp šalių narių ir ES visumos; ES santykius su trečiosiomis šalimis.
ES biudžeto struktūra reformuojama pagal suformuluotus politinius prioritetus.
Finansavimo sistema:
Artimoje ateityje Komisija nesiūlo reformuoti Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos;
Ateityje Komisija numato tampriau susieti įmokas į ES biudžetą su mokesčių surinkimu šalyse narėse.
Siūlo įvesti bendrąjį korekcijų mechanizmą (vietoje taikomo Jungtinės
Karalystės biudžeto disbalanso korekcijos mechanizmo );
Komisija siūlo nekeisti įmokų į ES biudžetą maksimalaus apribojimo (1.24%
ES Bendrųjų Nacionalinių Pajamų (BNP). Diskusijų eiga:
ES prioritetų formavimas:
ES biudžeto išteklių paskirstymo principai;
šalių-narių pozicijų formavimas ir teikimas.
Lietuvos siekiai naujoje finansinėje perspektyvoje:
Pagrindinis Lietuvos prioritetas keltas derybų metu – sėkminga naujų valstybių narių integracija ir stojimo sutarties įsipareigojimų vykdymas.
Konkurencingumo skatinimas:
Pakankamas Ignalinos AE uždarymo finansavimas;
moksliniai tyrimai, transeuropinių tinklų plėtra (Rail Baltika, keliai, geležinkeliai, oro transportas), švietimas, užimtumo skatinimas.
Sanglaudos politika:
Sanglauda (skiriant paramą prioritetu turėtų būti mažiausiai pažengusios šalys ar regionai; ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas naujų ES narių poreikiams);
Gaunamos paramos intensyvumas vienam gyventojui turėtų būti didesnis mažiau išsivysčiusioms šalims narėms ir regionams;
Gamtiniai ištekliai: žemės ūkis, žuvininkystė, aplinko apsauga; Kaimo plėtra (skiriant paramą prioritetu turėtų būti neturtingos šalys narės);
Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė; tolesnis Kaliningrado tranzito finansavimas pagal principus, nustatytus Stojimo sutartyje; adekvati finansinė parama šalims narėms, kontroliuojančioms ES išorines sienas; ES
išoriniai santykiai- kaimynystės politika (finansuojant kaimynystės politiką, siekti balanso tarp Pietų ir Rytų ES kaimynų); Administracinės išlaidos – aiškiai išskirti išlaidas skirtas administravimui.
Derybų dėl naujos finansinės perspektyvos grafikas:
ES daugiametėje strategijoje patvirtintas šis derybų grafikas:
2004 metų pabaiga – sutarimas dėl esminių principų ir gairių siekiant priimti sprendimą 2005 metais;
2005 metų vidurys – politinis sprendimas dėl ES biudžeto apimties kitoje Finansinėje perspektyvoje;
2005 metų pabaiga – galutinis sutarimas dėl ES biudžeto ir politikos instrumentų; ES teisės aktų priėmimas;
2006 metai – ES programų tvirtinimas;
2007 – 2013 metai – naujoji ES finansinė perspektyva.
Diskusijose dalyvavo: M. Aleliūnas, LPK viceprezidentas, A.
Siurbis, Lietuvos stiklininkų asociacijos prezidentas.
Posėdžio pirmininkas
Bronislovas Lubys
Posėdžio sekretorius Stasys
Skakauskas
Išvados
Supažindinus su euro įvedimu Lietuvoje galima padaryti šias išvadas:
1. Iki 2006 m. pabaigos Lietuvos bankas apsirūpins eurų banknotais ir monetomis, kartu bus pasirengęs tenkinti šalies komercinių bankų pageidavimus dėl išankstinio eurų banknotų ir monetų paskirstymo.
2. Lietuvos bankas glaudžiai bendradarbiaus su komerciniais bankais dėl lankstaus jų darbo laiko litų keitimo į eurus metu, bankomatų pritaikymo eurams, supažindinimo su banknotais ir monetomis, kitais organizaciniais klientų aptarnavimo klausimais.
3. Įvedus eurą, lietuviškas kainas bus lengviau palyginti su ES kainomis, padidės konkurencija.
4. Lietuvos bankas ir Vyriausybė pritarė euro įvedimo planui. Nors užsimenama, kad Lietuva gali nespėti nuo 2007 m. prisijungti prie bendrosios Europos valiutos, šiam įvykiui ruošiamasi, tarsi nebūtų kalbų apie didėjančią infliaciją.
5. Įvedus eurą, Lietuvos piliečiai ir ūkio subjektai galės naudotis visais bendros valiutos privalumais: neliks lito ir euro kurso kitimo rizikos, nebebus pinigų keitimo išlaidų, mažiau kainuos tarptautiniai pinigų pervedimai, bus geresnės sąlygos palyginti kainas, o tai savo ruožtu paskatins konkurenciją.
Literatūra
1. http://www.lrinka.lt/Komentarai/Radijas108.
2. http://www.etazinios.lt/article/zinios
3. http://www.svv.lt/index.
4. http://www.lb.lt/lt/integracija/euroivedimas.
5. Pascal Fontaine, 12 Europos pamokų, 2003m.