Euras.Euras Lietuvoje.

TURINYS

1. Įvadas 3

2. Europai viena valiuta 4

3. Euro simbolis, moneta ir banknotas 5

4. Euras Lirtuvije 6

5. Protokolas 9

6. Išvados 12

7. Literatūra 13

ĮVADAS

Lietuva, kaip Latvija bei Estija, jau 2004 metais ketina prisijungti
prie ES valiutų kursų mechanizmo (ERM II) ir dvejus metus atitikti jo
keliamus reikalavimus. Per šį laiką valstybę, norinčią įsivesti eurą, stebi
Europos centrinis bankas, kuris tikrina, ar ji atitinka nustatytus
konvergencijos kriterijus.

Euras (lotyniškai (EURO) ir graikiškai (EYPO)) – bendras Europos
Ekonominės Bendrijos piniginis vienetas, įvestas 1999 metais vietoj ekiu.

Darbo tikslas:

▪ supažindinti su euru (simboliu, moneta ir valiuta);

▪ euro įvedimas Lietuvoje;

▪ euro įvedimo nauda.

EUROPAI – VIENA VALIUTĄ

Euras pakeitė valiutas, kuurios daugelyje Europos valstybių šimtmečiais
buvo laikomos nacionalinio suverenumo simboliais ir priemonėmis. Naujosios
valiutos įvedimas paspartino Europos ekonominės sąjungos kūrimąsi. Tai taip
pat leido ES piliečiams aiškiau suvokti savo europietišką identitetą: su
eurų banknotais piniginėse jie gali keliauti ir pirkti beveik visoje
Europos Sąjungoje.

Europos šalių pasiryžimas turėti bendrą valiutą pirmiausiai pagrįstas
ekonominiais sumetimais. Sukūrus bendrą rinką Europoje, norima geriau
išnaudoti jos privalumus, o tam reikia bendros valiutos ir pinigų
politikos, kuri užtikrintų didesnį ES šalių pinigų sistemų stabilumą ir
padidintų Europos svarbą pasauliniame ūkyje.

Europos kelias į Ekonominę ir pinigų sąjungą prrasidėjo 1957 m. Romoje,
kur buvo pasirašyta sutartis dėl Europos ekonominės bendrijos (EEB)
įkūrimo. Šioje sutartyje įteisintas laisvas prekių, paslaugų ir darbo jėgos
judėjimas EEB šalyse, tačiau nenumatyta bendra šių valstybių pinigų
sistema. Septintojo dešimtmečio pabaigoje – aštuntojo dešimtmečio pradžioje
bandyta įgyvendinti bendros valiutos įvedimo idėją, tačiau n

nesėkmingai.
1979 m. sukurta Europos pinigų sistema, kuri iš dalies užtikrino Europos
bendrijos šalių pinigų sistemų stabilumą. 1987 m. Vieningos Europos Akte
išreikštas Europos Bendrijos šalių noras ateityje siekti glaudesnio Europos
susivienijimo, o 1989 m. parengtas Europos ekonominės ir pinigų sąjungos
įgyvendinimo projektas.

1992 m. Mastrichto sutartyje Europos Sąjungos (ES) šalys aiškiai
išreiškė ketinimus iki šio amžiaus pabaigos sukurti Ekonominę ir pinigų
sąjungą, t.y. integruoti ES šalių pinigų sistemas ir įvesti bendrą valiutą.

1992 m. vasario 7 d.: pasirašyta Mastrichto sutartis

Europos Sąjungos bei Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) sutartis buvo
patvirtinta 1991 m. gruodžio mėn. Mastrichte, pasirašyta 1992 m. vasario
mėn., o galioja nuo 1993 m. lapkričio mėn. Pagal šią sutartį nacionalinės
valiutos keičiamos bendra Europos valiuta, jei konkrečios valstybės tenkina
tam tikras ekonomines sąlygas. Vienas svarbiausių Mastrichto kriterijų
reikalauja, kad valstybės biudžeto deficitas gali viršyti 3% jos bendro
vidaus produkto tik trumpą laiko tarpą. Vaalstybės skolos negali viršyti 60%
BVP. Kainos ir palūkanų normos bei konkrečių valiutų keitimo kursai turi
išlikti stabilūs ilgą laiką.

EURO SIMBOLIS, MONETA IR BANKNOTAS

Euro simbolis yra – € -. Kurdama šį simbolį, Europos Komisija įkvėpimo
sėmėsi iš graikų kalbos raidės epsilon, reiškiančios pirmąją žodžio
“Europa” raidę. Dvi paralelios simbolio linijos reiškia stabilumą euro
zonoje.

Oficiali tarptautinė žodžio “euras” santrumpa yra “EUR”.

Euro monetos: aversas

Visose 12 euro zonos šalių cirkuliuojančių euro monetų aversas yra to
paties dizaino. Tačiau kiekvienos šalies menininkai yra sukūrę skirtingą
savo šalies monetų reverso dizainą.

Visoje euro zonoje gali būti naudojamos bet k

kurios šalies euro
monetos.

Euro banknotai

2002 m. sausio 1 d. dvylikoje Europos Sąjungos valstybių narių buvo
pradėti naudoti septyni euro banknotai. Euro banknotų averse atvaizduoti
langai ir vartai simbolizuoja Europoje vyraujančią atvirumo ir
bendradarbiavimo dvasią. 12 Europos Sąjungos žvaigždžių simbolizuoja
Europos tautų dinamiškumą ir harmoniją. Averso dizainą papildo kiekvieno
banknoto reverse pavaizduotas tiltas, simbolizuojantis Europos bendravimą
ir artimą bendradarbiavimą su kitomis pasaulio šalimis. Toliau pateikiama
daugiau informacijos apie banknotų dizainą ir požymius:

✓ Valiutos pavadinimas – euras – lotyniškai (EURO) ir graikiškai

(EYPO).

✓ Penki Europos centrinio banko pavadinimo santrumpos variantai

– BCE, ECB, EZB, EKT ir EKP – suprantami bent vienas iš 11

oficialių Europos Bendrijos kalbų.

✓ Teisių apsaugos simbolis (c).

✓ Europos sąjungos vėliava.

Euro monetos yra 1, 2, 5, 10, 20 ir 50 centų ir 1 bei 2 EURŲ

denominacijos.

EURO banknotai šleisti septynių denominacijų:

✓ 5 (pilki);

✓ 10 (raudoni) ;

✓ 20 (mėlyni) ;

✓ 50 (oranžiniai) ;

✓ 100 (žali) ;

✓ 200 (geltoni) ;

✓ 500 (tamsiai raudoni).

EURAS LIETUVOJE

Stodama į Europos Sąjungą, Lietuva įsipareigojo ateityje įsivesti
eurą, kuris leis mūsų šaliai pasinaudoti bendros Europos Sąjungos valiutos
privalumais. Įvertinęs euro naudą ir būtinybę visapusiškai pasirengti
valiutos keitimui, Lietuvos bankas mano, kad 2007 m. sausio 1 d. yra
tinkamiausia data įvesti eurą Lietuvoje. Ši data taip pat grindžiama tuo,
kad, Lietuvai dvejus metus dalyvavus Valiutų kurso mechanizme II (VKM II;
angl. – ERM II), turėtų būti paskelbtos Europos Komisijos ir Europos
centrinio banko Konvergencijos ataskaitos apie ekonominį, teisinį ir
institucinį Lietuvos pasirengimą įsivesti eurą. Jeigu vertinimas bus
teigiamas, turėtų būti priimtas Europos Sąjungos Tarybos sprendimas dėl
tikslios euro įvedimo Lietuvoje datos ir galutinio, neatšaukiamo litų
keitimo į eurus kurso. R

Remdamasis šiomis prielaidomis, Lietuvos bankas
numato svarbiausius darbus rengiantis euro įvedimui. Išsamų šios veiklos
planą Lietuvos banko valdyba patvirtino 2004 m. gruodžio 23 d.

Pasirengimas euro įvedimui

1. 2005 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos bankas parengs Euro įvedimo
Lietuvoje įstatymo projektą, kurį perduos svarstyti suinteresuotoms
institucijoms ir organizacijoms. Atsižvelgęs į jų pareikštas pastabas ir
siūlymus, Lietuvos bankas įstatymo projektą pateiks Lietuvos Respublikos
Vyriausybei. Lietuvos bankas siūlys Euro įvedimo Lietuvoje įstatymą priimti
kiek įmanoma anksčiau, kad būtų sukurtos palankios sąlygos valstybės
institucijoms, verslui ir gyventojams pasirengti pinigų keitimui.

Lietuvos banko nuomone, Euro įvedimo Lietuvoje įstatymo projekte
turėtų būti išdėstytos šios pagrindinės euro įvedimo nuostatos:

1.1. Gyventojų ir įmonių sąskaitų bankuose, balansų, vertybinių
popierių, akcijų, socialinių, kitų išmokų perskaičiavimo eurais principai,
taip pat ir dėl perskaičiuotų sumų apvalinimo;

1.2. Dviejų valiutų – lito ir euro – apyvartos laikotarpio
trukmė;

1.3. Litų išėmimo iš apyvartos proceso reglamentavimas;

1.4. Dviejų kainų (litais ir eurais) skelbimo prekių etiketėse,
sąskaitose už paslaugas, atlyginimų, pensijų dviem valiutomis nurodymo
laikotarpis ir kiti šio reikalavimo aspektai;

1.5. Įpareigojimas valstybės institucijoms pakeisti savo
reguliuojamų sričių teisės aktus, susijusius su valiutos pakeitimu (dėl
socialinių išmokų, mokesčių, apskaitos ir pan.).

2. Kartu su Euro įvedimo Lietuvoje įstatymo projektu, atsižvelgiant į
jo nuostatas, bus rengiamos būtinos Lietuvos banko, Lito patikimumo,
Pinigų, Užsienio valiutos, taip pat ir kitų įstatymų pataisos arba teikiami
siūlymai dėl jų pripažinimo netekusiais galios. Be to, tikslinga
išnagrinėti, ar reikės keisti kai kurias Lietuvos Respublikos Konstitucijos
nuostatas.

Euro įvedimas ir litų keitimas į eurus

1. Numatoma euro įvedimo Li

ietuvoje diena, jeigu taip nuspręs Europos
Sąjungos Taryba, – 2007 m. sausio 1 d., pirmadienis. Tą dieną euras taptų
privaloma priimti mokėjimo priemone Lietuvoje.

2. 2007 m. sausio 1 d. įmonių balansai, įstaigų, įmonių ir gyventojų
įsipareigojimai bei sutartys, visos gyventojų sąskaitos bankuose litais
būtų perskaičiuotos į eurus pagal nustatytas procedūras.

3. Preliminariu Lietuvos banko vertinimu, dvi savaites – iki 2007 m.
sausio 14 d. – mokėjimo priemonė būtų euras, tačiau mokėti už prekes ir
paslaugas grynaisiais pinigais būtų galima ir litais (dviejų valiutų
apyvartos laikotarpis). Nuo 2007 m. sausio 15 d. – euras taptų vienintele
teisėta mokėjimo priemone.

4. Lietuvos bankas siūlys, kad komerciniai bankai 3–6 mėnesius po euro
įvedimo litų banknotus ir monetas į eurus keistų nemokamai. Vėliau
komerciniai bankai litus tam tikrą laiką dar keistų, tačiau už šią paslaugą
galėtų imti komisinį atlygį.

5. Lietuvos bankas litus į eurus keis nemokamai neribotą laiką
Lietuvos banko kasose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Euro įvedimo nauda

Įvedus eurą, visiškai išnyks bet kokia nacionalinės valiutos ir euro
kurso kitimo rizika, o Lietuvos finansų rinka taps bendros euro zonos
finansų rinkos dalimi. Dėl to, atsiskaitant su pagrindiniais prekybos
partneriais Europoje, nebus pinigų keitimo, sumažės skolinimosi ir
pervedimo išlaidos, bus skatinamos investicijos ir prekybos ryšiai. Kadangi
visi pagrindiniai Lietuvos prekybos partneriai naudos eurą, bus sudarytos
geresnės sąlygos kainoms palyginti, o tai savo ruožtu skatins sveiką
konkurenciją, išnyks kainų svyravimas, kurį lemia valiutų kursų pokyčiai.
Šie ir daugelis kitų veiksnių turėtų spartinti Lietuvos ūkio augimą, naujų
darbo vietų kūrimą, o kartu – ir gerovės kilimą iki ES lygio.

Euro teikiama nauda

Šalies finansų rinka taps nepalyginamai didesnės ir likvidesnės euro
zonos finansų rinkos dalimi, tai sudarys sąlygas pritraukti išorės lėšas
greičiau ir mažesnėmis sąnaudomis. Dėl šių ir kitų priežasčių euro įvedimas
padidins šalies patrauklumą investicijoms ir paskatins prekybinius ryšius,
tai ilgainiui sudarys palankesnes sąlygas augti ekonomikai ir paspartins
realų gyventojų pajamų didėjimą, kartu ir ekonominės gerovės skirtumų su ES
šalimis mažėjimą.

LIETUVOS PRAMONININKŲ

PROTOKOLAS Nr. 9 KONFEDERACIJA

2005 04 05

Vilnius

PREZIDIUMO POSĖDIS

Posėdyje dalyvavo 46 asmenys

1. Euro įvedimo Lietuvoje privalumai ir grėsmės.
Teikia: LPK Ekonomikos ir finansų komitetas.
Pranešėjas: Darius Petrauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininko
pavaduotojas.

Pranešėjas savo pranešime akcentavo apie Euro įvedimo pagrindą,
naudą, pinigų sistemos keitimo trūkumus, Euro įvedimo delsimo pasekmes bei
ekonominius konvergencijos kriterijus.

Euro įvedimo pagrindas: Teisinis:

Bendrijos tikslas – sukurti bendrą rinką bei ekonominę ir pinigų
sąjungą, turinčią harmoningą, neinfliacinį ekonomikos augimą; naujai
įstojusios šalys yra įsipareigojusios įvesti eurą;

Ekonominis: išnaudoti vienos valiutos naudojimo teikiamus
privalumus, leidžiančius pasiekti aukštesnį ekonominės integracijos ir
konvergencijos lygį.

Euro įvedimo nauda:

Pagrindinis privalumas: stipresnė ir labiau atspari sukrėtimams
finansinė sistema – šalies makroekonominio stabilumo ir ilgalaikio augimo
pagrindas; Valiutos kurso rizikos panaikinimas:

Nebeliktų šios rizikos priedo įskaityto palūkanų normose;
Nebūtų poreikio draustis nuo šios rizikos;

Valiutos keitimo kaštų panaikinimas: EK vertinimu dėl valiutos
keitimo kaštų panaikinimo realus BVP gali padidėti 0,25-0,5%; Lietuvoje
vien euro pirkimo-pardavimo maržos panaikinimas leistų sutaupyti apie 29
mln. Lt (0,05% BVP); Paprastesni, greitesni ir pigesni atsiskaitymai su
euro zonos šalimis;

Lietuvos finansų rinka būtų integruota į globalią euro rinką; Vietos
bankai įgytų galimybę tiesiogiai dalyvauti Eurosistemos refinansavimo
operacijose (pigesni kredito ištekliai); Kai kurie finansiniai instrumentai
taptų prieinamesni, plėstųsi bankų paslaugos.

Euro įvedimo trūkumai:

Ar jų yra?!

Vieningos valiutos įvedimas nesumažins mūsų ekonominės politikos
galimybių: Pinigų politika nėra naudojama kaip ekonomikos stabilizavimo
priemonė; Fiksuoto kurso režimas riboja laisvesnę fiskalinę politiką (ir
didesnį biudžeto deficitą);

Infliaciniai procesai nėra susiję su euro įvedimu; Pinigų reforma
nesukuria nei daugiau nei mažiau pinigų; Dėl išliekančių didelių kainų
skirtumų, šiek tiek didesnė infliacija naujai įstojusiose šalyse yra
neišvengiama vidutiniu ar ilgu laikotarpiu, nepriklausomai nuo to ar bus
įvestas euras;

Grynoji euro įvedimo įtaka infliacijai kitose šalyse buvo
nedidelė – tik 0,1-0,3 procentinio punkto.

Delsimo įvesti eurą pasekmės:

Padidėtų valiutos rizikos premija ir palūkanų normos: Pabrangtų
skolinimasis – sulėtėtų investicijų ir ekonomikos augimas; Padidėtų esamos
privataus ir valdžios sektorių skolos aptarnavimo kaštai; LB vertinimu,
palūkanoms padidėjus 1 p.p., per pirmus metus realus BVP sumažėtų 0,9%, o
per 5 metus augimas būtų mažesnis 4,2%.

Rizikos priedams šoktelėjus 2-5 p.p. privataus ir valdžios sektorių
paskolų palūkanų išlaidos per metus padidėtų 370-910 mln. Lt.;

Savaiminis euro “įsivedimas” didesniais kaštais;

Mažėtų litų apyvartoje kiekis, užsienio atsargos; būtų prarastos
senjoražo pajamos; Atsirastų spaudimas didesniam biudžeto deficitui; Galėtų
formuotis rinkos dalyvių abejonės dėl dabartinio lito ir euro kurso
priimtinumo vidutiniu ir ilgu laikotarpiu.

Kriterijų vykdymo galimybės:
Lito keitimo kursas išliks visiškai stabilus – kriterijus bus
įvykdytas;
Ilgalaikių palūkanų normų kriterijus bus įvykdytas, jeigu kiti
kriterijai neviršys ar bus ties nustatytomis ribomis

;
Biudžeto deficitas planuojamas 2,5% 2005 m. ir 1,8% 2006 m., tai yra
mažiau negu kontrolinis dydis – kriterijus bus įvykdytas;

Valstybės skola sudarys apie 20% BVP, tai yra žymiai mažiau negu
kontrolinis dydis – kriterijus bus įvykdytas;

Kainų stabilumo kriterijus: Šio kriterijaus vykdymas bus
sudėtingiausias visoms naujoms ES narėms; Numatoma, kad 2006 m. viduryje
vidutinė metinė infliacija Lietuvoje bus apie 2,6% – ties pat kontrolinio
dydžio riba; Naftos kainų pokyčiai kelia susirūpinimą: Didelis svoris
nacionaliniame SVKI; Mažesnis absoliutus akcizas degalams; Didesnė
priklausomybė nuo energijos išteklių.

Reguliuojamos kainos pakankamai daug (~17%) įtakoja VKI ; Ypatingai
maža infliacija kai kuriose ES šalyse (FI, SE, DK); Palankios galimybės
įvykdyti kainų stabilumo kriterijų pagal bazinį scenarijų, su sąlyga, kad
šalies valdžia bus pasiruošusi politikos priemonėms, tokioms kaip griežta
administracinių kainų kontrolė ir fiskalinis konsolidavimas.

Lito pakeitimo Eurais elementai: Euro įvedimo Lietuvoje
įstatymas

–Priėmimas 2005 m.; ECB ir EK Konvergencijos ataskaitos apie 2006 m.
vidurį; Netrukus po to ES Tarybos sprendimas dėl datos ir neatšaukiamai
fiksuoto valiutos keitimo kurso; 2007 m. sausio 1 d. planuojama euro
įvedimo data; Nuo 2007 m. sausio 1 d. mokėjimų ir vertybinių popierių
atsiskaitymo sistemos priims ir vykdys atsiskaitymus tik eurais;
Atsiskaitymai už prekes ir paslaugas grynaisiais pinigais dar 15
kalendorinių dienų bus priimami ir litais (dviejų valiutų cirkuliacija)

LB keis litų banknotus ir monetas į eurus nemokamai ir neribotą
laiką; Numatoma, kad komerciniai bankais keis litus į eurus nemokamai
keletą mėnesių; Išankstinis eurų banknotų ir monetų pristatymas; grynųjų
pinigų surinkimo ir paskirstymo planai; bankų darbo valandų koregavimas, ir
t.t. – priemonės skirtos atlikti grynų pinigų keitimą kiek galimą
sklandžiau; Nuo 2007 m. sausio 1 d. visos bankų sąskaitos, paskolos, ir
kiti finansiniai įsipareigojimai bus nemokamai perskaičiuoti naudojant
neatšaukiamai fiksuotą lito kursą; Kainų skelbimas litais ir eurais iš
anksto prieš euro įvedimo dieną ir kurį laiką po to; Plati euro informavimo
kampanija.

Viešoji nuomonė dėl reformos: Verslo įmonės pritaria euro
įvedimui:

66% įmonių aukščiausių vadovų pritaria euro įvedimui; 25% prieš
tai; 63% iš jų jaučiasi pakankamai informuoti; 33% trūksta informacijos;
Net 78% didelių įmonių aukščiausieji vadovai pritaria euro įvedimui; 44%
gyventojų pritaria euro įvedimui; 41% vis dar yra nusiteikę skeptiškai.
Kitos LB pasirengimo sritys:

Pinigų gamyba/apsirūpinimas; Mokėjimai/ atsiskaitymai/ TARGET; ECBS
operacinė aplinka; Užsienio valiutos atsargos; Statistika; Apskaita;
Viešieji ryšiai

.

Diskusijose dalyvavo: Gitanas Nausėda, Vilniaus banko prezidento
patarėjas, M. Aleliūnas, LPK viceprezidentas, K. Šeputis, LPK Ekonomikos
komiteto narys, B. Lubys, LPK Prezidentas ir J. Guzavičius, Liftų imonių
asociacijos prezidentas.

2.“Europos sąjungos 2007-2013 finansinė perspektyva
“.
Teikia: LPK Ekonomikos ir finansų komitetas.
Pranešėjas: A. Želionis, Finansų ministerijos Valstybės iždo
departamento direktorius.

Pranešėjas savo pranešime pristatė finansinės perspektyvos
motyvaciją, finansinės perspektyvos pagrindą, finasinės perspektyvos
prioritetus.

Finansinė perspektyva (daugiametis ES biudžeto planas) – keliems metams
numatomos ES biudžeto pajamos ir išlaidos sutartiems ES prioritetams
finansuoti, kurių paisoma tvirtinant metinius ES biudžetus.
Dabartinė finansinė perspektyva (Agenda 2000), patvirtinta 1999
metais, apima 2000-2006 m.
2004 m. ES prasidėjo diskusijos dėl kitos finansinės perspektyvos
2007-2013 metų laikotarpiui.

Naujos finansinės perspektyvos pagrindas-
2004 m. vasario 10 d. ir liepos 14 d. Komisijos pateikti komunikatai:
kuriuose išdėstytas Komisijos požiūris dėl ES politinių prioritetų, ES
biudžeto pajamų lygio ir išlaidų pertvarkos; kurie sudarė prielaidas
diskusijoms dėl pasiūlytų prioritetų tikslingumo, biudžeto pajamų (šalių
narių įmokų) dydžio, išlaidų tarp prioritetų paskirstymo proporcijų,
įgyvendinimo mechanizmų (centralizuotų ir decentralizuotų veiksmų visos ES
mastu ir šalyse narėse).

Finansinės perspektyvos 2007-2013 prioritetai.
Nustatyti trys politiniai prioritetai kurie nusako plėtros santykius ES
viduje; santykius tarp šalių narių ir ES visumos; ES santykius su
trečiosiomis šalimis.
ES biudžeto struktūra reformuojama pagal suformuluotus politinius
prioritetus.

Finansavimo sistema:
Artimoje ateityje Komisija nesiūlo reformuoti Europos Bendrijų
nuosavų išteklių sistemos;
Ateityje Komisija numato tampriau susieti įmokas į ES biudžetą su
mokesčių surinkimu šalyse narėse.
Siūlo įvesti bendrąjį korekcijų mechanizmą (vietoje taikomo Jungtinės
Karalystės biudžeto disbalanso korekcijos mechanizmo );
Komisija siūlo nekeisti įmokų į ES biudžetą maksimalaus apribojimo (1.24%
ES Bendrųjų Nacionalinių Pajamų (BNP). Diskusijų eiga:

ES prioritetų formavimas:
ES biudžeto išteklių paskirstymo principai;

šalių-narių pozicijų formavimas ir teikimas.

Lietuvos siekiai naujoje finansinėje perspektyvoje:
Pagrindinis Lietuvos prioritetas keltas derybų metu – sėkminga naujų
valstybių narių integracija ir stojimo sutarties įsipareigojimų vykdymas.
Konkurencingumo skatinimas:
Pakankamas Ignalinos AE uždarymo finansavimas;
moksliniai tyrimai, transeuropinių tinklų plėtra (Rail Baltika, keliai,
geležinkeliai, oro transportas), švietimas, užimtumo skatinimas.

Sanglaudos politika:

Sanglauda (skiriant paramą prioritetu turėtų būti mažiausiai pažengusios
šalys ar regionai; ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas naujų ES narių
poreikiams);
Gaunamos paramos intensyvumas vienam gyventojui turėtų būti didesnis mažiau
išsivysčiusioms šalims narėms ir regionams;
Gamtiniai ištekliai: žemės ūkis, žuvininkystė, aplinko apsauga; Kaimo
plėtra (skiriant paramą prioritetu turėtų būti neturtingos šalys narės);
Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė; tolesnis Kaliningrado tranzito
finansavimas pagal principus, nustatytus Stojimo sutartyje; adekvati
finansinė parama šalims narėms, kontroliuojančioms ES išorines sienas; ES
išoriniai santykiai- kaimynystės politika (finansuojant kaimynystės
politiką, siekti balanso tarp Pietų ir Rytų ES kaimynų); Administracinės
išlaidos – aiškiai išskirti išlaidas skirtas administravimui.

Derybų dėl naujos finansinės perspektyvos grafikas:
ES daugiametėje strategijoje patvirtintas šis derybų grafikas:
2004 metų pabaiga – sutarimas dėl esminių principų ir gairių
siekiant priimti sprendimą 2005 metais;
2005 metų vidurys – politinis sprendimas dėl ES biudžeto apimties
kitoje Finansinėje perspektyvoje;
2005 metų pabaiga – galutinis sutarimas dėl ES biudžeto ir politikos
instrumentų; ES teisės aktų priėmimas;
2006 metai – ES programų tvirtinimas;
2007 – 2013 metai – naujoji ES finansinė perspektyva.

Diskusijose dalyvavo: M. Aleliūnas, LPK viceprezidentas, A.
Siurbis, Lietuvos stiklininkų asociacijos prezidentas.

Posėdžio pirmininkas
Bronislovas Lubys

Posėdžio sekretorius Stasys
Skakauskas

IŠVADOS
Supažindinus su euro įvedimu Lietuvoje galima padaryti šias išvadas:

1. Iki 2006 m. pabaigos Lietuvos bankas apsirūpins eurų banknotais ir

monetomis, kartu bus pasirengęs tenkinti šalies komercinių bankų

pageidavimus dėl išankstinio eurų banknotų ir monetų paskirstymo.

2. Lietuvos bankas glaudžiai bendradarbiaus su komerciniais bankais dėl

lankstaus jų darbo laiko litų keitimo į eurus metu, bankomatų

pritaikymo eurams, supažindinimo su banknotais ir monetomis, kitais

organizaciniais klientų aptarnavimo klausimais.

3. Įvedus eurą, lietuviškas kainas bus lengviau palyginti su ES kainomis,

padidės konkurencija.

4. Lietuvos bankas ir Vyriausybė pritarė euro įvedimo planui. Nors

užsimenama, kad Lietuva gali nespėti nuo 2007 m. prisijungti prie

bendrosios Europos valiutos, šiam įvykiui ruošiamasi, tarsi nebūtų

kalbų apie didėjančią infliaciją.

5. Įvedus eurą, Lietuvos piliečiai ir ūkio subjektai galės naudotis

visais bendros valiutos privalumais: neliks lito ir euro kurso kitimo

rizikos, nebebus pinigų keitimo išlaidų, mažiau kainuos tarptautiniai

pinigų pervedimai, bus geresnės sąlygos palyginti kainas, o tai savo

ruožtu paskatins konkurenciją.

LITERATŪRA

1. http://www.lrinka.lt/Komentarai/Radijas108.

2. http://www.etazinios.lt/article/zinios

3. http://www.svv.lt/index.

4. http://www.lb.lt/lt/integracija/euroivedimas.

5. Pascal Fontaine, 12 Europos pamokų, 2003m.

Leave a Comment