TURINYS
1. Įvadas 3 2. Europai viena valiuta 4 3. Euro simbolis, moneta ir banknotas 5 4. Euras Lirtuvije 6 5. Protokolas 9 6. Išvados 12 7. Literatūra 13
ĮVADAS
Lietuva, kaip Latvija bei Estija, jau 2004 metais ketina prisijungtiprie ES valiutų kursų mechanizmo (ERM II) ir dvejus metus atitikti jokeliamus reikalavimus. Per šį laiką valstybę, norinčią įsivesti eurą, stebiEuropos centrinis bankas, kuris tikrina, ar ji atitinka nustatytuskonvergencijos kriterijus. Euras (lotyniškai (EURO) ir graikiškai (EYPO)) – bendras EuroposEkonominės Bendrijos piniginis vienetas, įvestas 1999 metais vietoj ekiu.
Darbo tikslas: ▪ supažindinti su euru (simboliu, moneta ir valiuta); ▪ euro įvedimas Lietuvoje; ▪ euro įvedimo nauda.
EUROPAI – VIENA VALIUTĄ
Euras pakeitė valiutas, kurios daugelyje Europos valstybių šimtmečiaisbuvo laikomos nacionalinio suverenumo simboliais ir priemonėmis. Naujosiosvaliutos įvedimas paspartino Europos ekonominės sąjungos kūrimąsi. Tai taippat leido ES piliečiams aiškiau suvokti savo europietišką identitetą: sueurų banknotais piniginėse jie gali keliauti ir pirkti beveik visojeEuropos Sąjungoje. Europos šalių pasiryžimas turėti bendrą valiutą pirmiausiai pagrįstasekonominiais sumetimais. Sukūrus bendrą rinką Europoje, norima geriauišnaudoti jos privalumus, o tam reikia bendros valiutos ir pinigųpolitikos, kuri užtikrintų didesnį ES šalių pinigų sistemų stabilumą irpadidintų Europos svarbą pasauliniame ūkyje. Europos kelias į Ekonominę ir pinigų sąjungą prasidėjo 1957 m. Romoje,kur buvo pasirašyta sutartis dėl Europos ekonominės bendrijos (EEB)įkūrimo. Šioje sutartyje įteisintas laisvas prekių, paslaugų ir darbo jėgosjudėjimas EEB šalyse, tačiau nenumatyta bendra šių valstybių pinigųsistema. Septintojo dešimtmečio pabaigoje – aštuntojo dešimtmečio pradžiojebandyta įgyvendinti bendros valiutos įvedimo idėją, tačiau nesėkmingai.1979 m. sukurta Europos pinigų sistema, kuri iš dalies užtikrino Europosbendrijos šalių pinigų sistemų stabilumą. 1987 m. Vieningos Europos Akteišreikštas Europos Bendrijos šalių noras ateityje siekti glaudesnio Europos
susivienijimo, o 1989 m. parengtas Europos ekonominės ir pinigų sąjungosįgyvendinimo projektas. 1992 m. Mastrichto sutartyje Europos Sąjungos (ES) šalys aiškiaiišreiškė ketinimus iki šio amžiaus pabaigos sukurti Ekonominę ir pinigųsąjungą, t.y. integruoti ES šalių pinigų sistemas ir įvesti bendrą valiutą.1992 m. vasario 7 d.: pasirašyta Mastrichto sutartis
Europos Sąjungos bei Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) sutartis buvopatvirtinta 1991 m. gruodžio mėn. Mastrichte, pasirašyta 1992 m. vasariomėn., o galioja nuo 1993 m. lapkričio mėn. Pagal šią sutartį nacionalinėsvaliutos keičiamos bendra Europos valiuta, jei konkrečios valstybės tenkinatam tikras ekonomines sąlygas. Vienas svarbiausių Mastrichto kriterijųreikalauja, kad valstybės biudžeto deficitas gali viršyti 3% jos bendrovidaus produkto tik trumpą laiko tarpą. Valstybės skolos negali viršyti 60%BVP. Kainos ir palūkanų normos bei konkrečių valiutų keitimo kursai turiišlikti stabilūs ilgą laiką.
EURO SIMBOLIS, MONETA IR BANKNOTAS
Euro simbolis yra – € -. Kurdama šį simbolį, Europos Komisija įkvėpimosėmėsi iš graikų kalbos raidės epsilon, reiškiančios pirmąją žodžio“Europa” raidę. Dvi paralelios simbolio linijos reiškia stabilumą eurozonoje. Oficiali tarptautinė žodžio “euras” santrumpa yra “EUR”. Euro monetos: aversas Visose 12 euro zonos šalių cirkuliuojančių euro monetų aversas yra topaties dizaino. Tačiau kiekvienos šalies menininkai yra sukūrę skirtingąsavo šalies monetų reverso dizainą. Visoje euro zonoje gali būti naudojamos bet kurios šalies euromonetos. Euro banknotai 2002 m. sausio 1 d. dvylikoje Europos Sąjungos valstybių narių buvopradėti naudoti septyni euro banknotai. Euro banknotų averse atvaizduotilangai ir vartai simbolizuoja Europoje vyraujančią atvirumo irbendradarbiavimo dvasią. 12 Europos Sąjungos žvaigždžių simbolizuojaEuropos tautų dinamiškumą ir harmoniją. Averso dizainą papildo kiekvieno
banknoto reverse pavaizduotas tiltas, simbolizuojantis Europos bendravimąir artimą bendradarbiavimą su kitomis pasaulio šalimis. Toliau pateikiamadaugiau informacijos apie banknotų dizainą ir požymius: ✓ Valiutos pavadinimas – euras – lotyniškai (EURO) ir graikiškai (EYPO). ✓ Penki Europos centrinio banko pavadinimo santrumpos variantai – BCE, ECB, EZB, EKT ir EKP – suprantami bent vienas iš 11 oficialių Europos Bendrijos kalbų. ✓ Teisių apsaugos simbolis (c). ✓ Europos sąjungos vėliava. Euro monetos yra 1, 2, 5, 10, 20 ir 50 centų ir 1 bei 2 EURŲ denominacijos.EURO banknotai šleisti septynių denominacijų: ✓ 5 (pilki); ✓ 10 (raudoni) ; ✓ 20 (mėlyni) ; ✓ 50 (oranžiniai) ; ✓ 100 (žali) ; ✓ 200 (geltoni) ; ✓ 500 (tamsiai raudoni).
EURAS LIETUVOJE Stodama į Europos Sąjungą, Lietuva įsipareigojo ateityje įsivestieurą, kuris leis mūsų šaliai pasinaudoti bendros Europos Sąjungos valiutosprivalumais. Įvertinęs euro naudą ir būtinybę visapusiškai pasirengtivaliutos keitimui, Lietuvos bankas mano, kad 2007 m. sausio 1 d. yratinkamiausia data įvesti eurą Lietuvoje. Ši data taip pat grindžiama tuo,kad, Lietuvai dvejus metus dalyvavus Valiutų kurso mechanizme II (VKM II;angl. – ERM II), turėtų būti paskelbtos Europos Komisijos ir Europoscentrinio banko Konvergencijos ataskaitos apie ekonominį, teisinį irinstitucinį Lietuvos pasirengimą įsivesti eurą. Jeigu vertinimas busteigiamas, turėtų būti priimtas Europos Sąjungos Tarybos sprendimas dėltikslios euro įvedimo Lietuvoje datos ir galutinio, neatšaukiamo litųkeitimo į eurus kurso. Remdamasis šiomis prielaidomis, Lietuvos bankasnumato svarbiausius darbus rengiantis euro įvedimui. Išsamų šios veiklosplaną Lietuvos banko valdyba patvirtino 2004 m. gruodžio 23 d. Pasirengimas euro įvedimui 1. 2005 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos bankas parengs Euro įvedimoLietuvoje įstatymo projektą, kurį perduos svarstyti suinteresuotomsinstitucijoms ir organizacijoms. Atsižvelgęs į jų pareikštas pastabas irsiūlymus, Lietuvos bankas įstatymo projektą pateiks Lietuvos RespublikosVyriausybei. Lietuvos bankas siūlys Euro įvedimo Lietuvoje įstatymą priimtikiek įmanoma anksčiau, kad būtų sukurtos palankios sąlygos valstybėsinstitucijoms, verslui ir gyventojams pasirengti pinigų keitimui.
Lietuvos banko nuomone, Euro įvedimo Lietuvoje įstatymo projekteturėtų būti išdėstytos šios pagrindinės euro įvedimo nuostatos: 1.1. Gyventojų ir įmonių sąskaitų bankuose, balansų, vertybiniųpopierių, akcijų, socialinių, kitų išmokų perskaičiavimo eurais principai,taip pat ir dėl perskaičiuotų sumų apvalinimo; 1.2. Dviejų valiutų – lito ir euro – apyvartos laikotarpiotrukmė; 1.3. Litų išėmimo iš apyvartos proceso reglamentavimas;1.4. Dviejų kainų (litais ir eurais) skelbimo prekių etiketėse,sąskaitose už paslaugas, atlyginimų, pensijų dviem valiutomis nurodymolaikotarpis ir kiti šio reikalavimo aspektai; 1.5. Įpareigojimas valstybės institucijoms pakeisti savoreguliuojamų sričių teisės aktus, susijusius su valiutos pakeitimu (dėlsocialinių išmokų, mokesčių, apskaitos ir pan.). 2. Kartu su Euro įvedimo Lietuvoje įstatymo projektu, atsižvelgiant įjo nuostatas, bus rengiamos būtinos Lietuvos banko, Lito patikimumo,Pinigų, Užsienio valiutos, taip pat ir kitų įstatymų pataisos arba teikiamisiūlymai dėl jų pripažinimo netekusiais galios. Be to, tikslingaišnagrinėti, ar reikės keisti kai kurias Lietuvos Respublikos Konstitucijosnuostatas. Euro įvedimas ir litų keitimas į eurus 1. Numatoma euro įvedimo Lietuvoje diena, jeigu taip nuspręs EuroposSąjungos Taryba, – 2007 m. sausio 1 d., pirmadienis. Tą dieną euras taptųprivaloma priimti mokėjimo priemone Lietuvoje. 2. 2007 m. sausio 1 d. įmonių balansai, įstaigų, įmonių ir gyventojųįsipareigojimai bei sutartys, visos gyventojų sąskaitos bankuose litaisbūtų perskaičiuotos į eurus pagal nustatytas procedūras. 3. Preliminariu Lietuvos banko vertinimu, dvi savaites – iki 2007 m.sausio 14 d. – mokėjimo priemonė būtų euras, tačiau mokėti už prekes irpaslaugas grynaisiais pinigais būtų galima ir litais (dviejų valiutųapyvartos laikotarpis). Nuo 2007 m. sausio 15 d. – euras taptų vieninteleteisėta mokėjimo priemone. 4. Lietuvos bankas siūlys, kad komerciniai bankai 3–6 mėnesius po euroįvedimo litų banknotus ir monetas į eurus keistų nemokamai. Vėliaukomerciniai bankai litus tam tikrą laiką dar keistų, tačiau už šią paslaugą
galėtų imti komisinį atlygį. 5. Lietuvos bankas litus į eurus keis nemokamai neribotą laikąLietuvos banko kasose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Euro įvedimo nauda Įvedus eurą, visiškai išnyks bet kokia nacionalinės valiutos ir eurokurso kitimo rizika, o Lietuvos finansų rinka taps bendros euro zonosfinansų rinkos dalimi. Dėl to, atsiskaitant su pagrindiniais prekybospartneriais Europoje, nebus pinigų keitimo, sumažės skolinimosi irpervedimo išlaidos, bus skatinamos investicijos ir prekybos ryšiai. Kadangivisi pagrindiniai Lietuvos prekybos partneriai naudos eurą, bus sudarytosgeresnės sąlygos kainoms palyginti, o tai savo ruožtu skatins sveikąkonkurenciją, išnyks kainų svyravimas, kurį lemia valiutų kursų pokyčiai.Šie ir daugelis kitų veiksnių turėtų spartinti Lietuvos ūkio augimą, naujųdarbo vietų kūrimą, o kartu – ir gerovės kilimą iki ES lygio. Euro teikiama nauda Šalies finansų rinka taps nepalyginamai didesnės ir likvidesnės eurozonos finansų rinkos dalimi, tai sudarys sąlygas pritraukti išorės lėšasgreičiau ir mažesnėmis sąnaudomis. Dėl šių ir kitų priežasčių euro įvedimaspadidins šalies patrauklumą investicijoms ir paskatins prekybinius ryšius,tai ilgainiui sudarys palankesnes sąlygas augti ekonomikai ir paspartinsrealų gyventojų pajamų didėjimą, kartu ir ekonominės gerovės skirtumų su ESšalimis mažėjimą.LIETUVOS PRAMONININKŲ PROTOKOLAS Nr. 9 KONFEDERACIJA 2005 04 05
Vilnius
PREZIDIUMO POSĖDIS
Posėdyje dalyvavo 46 asmenys
1. Euro įvedimo Lietuvoje privalumai ir grėsmės.Teikia: LPK Ekonomikos ir finansų komitetas.Pranešėjas: Darius Petrauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkopavaduotojas. Pranešėjas savo pranešime akcentavo apie Euro įvedimo pagrindą,naudą, pinigų sistemos keitimo trūkumus, Euro įvedimo delsimo pasekmes beiekonominius konvergencijos kriterijus. Euro įvedimo pagrindas: Teisinis: Bendrijos tikslas – sukurti bendrą rinką bei ekonominę ir pinigųsąjungą, turinčią harmoningą, neinfliacinį ekonomikos augimą; naujaiįstojusios šalys yra įsipareigojusios įvesti eurą;
Ekonominis: išnaudoti vienos valiutos naudojimo teikiamusprivalumus, leidžiančius pasiekti aukštesnį ekonominės integracijos irkonvergencijos lygį.Euro įvedimo nauda: Pagrindinis privalumas: stipresnė ir labiau atspari sukrėtimamsfinansinė sistema – šalies makroekonominio stabilumo ir ilgalaikio augimopagrindas; Valiutos kurso rizikos panaikinimas: Nebeliktų šios rizikos priedo įskaityto palūkanų normose;Nebūtų poreikio draustis nuo šios rizikos;
Valiutos keitimo kaštų panaikinimas: EK vertinimu dėl valiutoskeitimo kaštų panaikinimo realus BVP gali padidėti 0,25-0,5%; Lietuvojevien euro pirkimo-pardavimo maržos panaikinimas leistų sutaupyti apie 29mln. Lt (0,05% BVP); Paprastesni, greitesni ir pigesni atsiskaitymai sueuro zonos šalimis;
Lietuvos finansų rinka būtų integruota į globalią euro rinką; Vietosbankai įgytų galimybę tiesiogiai dalyvauti Eurosistemos refinansavimooperacijose (pigesni kredito ištekliai); Kai kurie finansiniai instrumentaitaptų prieinamesni, plėstųsi bankų paslaugos.
Euro įvedimo trūkumai: Ar jų yra?! Vieningos valiutos įvedimas nesumažins mūsų ekonominės politikosgalimybių: Pinigų politika nėra naudojama kaip ekonomikos stabilizavimopriemonė; Fiksuoto kurso režimas riboja laisvesnę fiskalinę politiką (irdidesnį biudžeto deficitą);
Infliaciniai procesai nėra susiję su euro įvedimu; Pinigų reformanesukuria nei daugiau nei mažiau pinigų; Dėl išliekančių didelių kainųskirtumų, šiek tiek didesnė infliacija naujai įstojusiose šalyse yraneišvengiama vidutiniu ar ilgu laikotarpiu, nepriklausomai nuo to ar busįvestas euras; Grynoji euro įvedimo įtaka infliacijai kitose šalyse buvonedidelė – tik 0,1-0,3 procentinio punkto.
Delsimo įvesti eurą pasekmės: Padidėtų valiutos rizikos premija ir palūkanų normos: Pabrangtųskolinimasis – sulėtėtų investicijų ir ekonomikos augimas; Padidėtų esamosprivataus ir valdžios sektorių skolos aptarnavimo kaštai; LB vertinimu,palūkanoms padidėjus 1 p.p., per pirmus metus realus BVP sumažėtų 0,9%, oper 5 metus augimas būtų mažesnis 4,2%. Rizikos priedams šoktelėjus 2-5 p.p. privataus ir valdžios sektorių
paskolų palūkanų išlaidos per metus padidėtų 370-910 mln. Lt.; Savaiminis euro “įsivedimas” didesniais kaštais; Mažėtų litų apyvartoje kiekis, užsienio atsargos; būtų prarastossenjoražo pajamos; Atsirastų spaudimas didesniam biudžeto deficitui; Galėtųformuotis rinkos dalyvių abejonės dėl dabartinio lito ir euro kursopriimtinumo vidutiniu ir ilgu laikotarpiu.Kriterijų vykdymo galimybės:Lito keitimo kursas išliks visiškai stabilus – kriterijus busįvykdytas;Ilgalaikių palūkanų normų kriterijus bus įvykdytas, jeigu kitikriterijai neviršys ar bus ties nustatytomis ribomis
;Biudžeto deficitas planuojamas 2,5% 2005 m. ir 1,8% 2006 m., tai yramažiau negu kontrolinis dydis – kriterijus bus įvykdytas;
Valstybės skola sudarys apie 20% BVP, tai yra žymiai mažiau negukontrolinis dydis – kriterijus bus įvykdytas; Kainų stabilumo kriterijus: Šio kriterijaus vykdymas bussudėtingiausias visoms naujoms ES narėms; Numatoma, kad 2006 m. viduryjevidutinė metinė infliacija Lietuvoje bus apie 2,6% – ties pat kontroliniodydžio riba; Naftos kainų pokyčiai kelia susirūpinimą: Didelis svorisnacionaliniame SVKI; Mažesnis absoliutus akcizas degalams; Didesnėpriklausomybė nuo energijos išteklių. Reguliuojamos kainos pakankamai daug (~17%) įtakoja VKI ; Ypatingaimaža infliacija kai kuriose ES šalyse (FI, SE, DK); Palankios galimybėsįvykdyti kainų stabilumo kriterijų pagal bazinį scenarijų, su sąlyga, kadšalies valdžia bus pasiruošusi politikos priemonėms, tokioms kaip griežtaadministracinių kainų kontrolė ir fiskalinis konsolidavimas. Lito pakeitimo Eurais elementai: Euro įvedimo Lietuvojeįstatymas –Priėmimas 2005 m.; ECB ir EK Konvergencijos ataskaitos apie 2006 m.vidurį; Netrukus po to ES Tarybos sprendimas dėl datos ir neatšaukiamaifiksuoto valiutos keitimo kurso; 2007 m. sausio 1 d. planuojama euroįvedimo data; Nuo 2007 m. sausio 1 d. mokėjimų ir vertybinių popieriųatsiskaitymo sistemos priims ir vykdys atsiskaitymus tik eurais;Atsiskaitymai už prekes ir paslaugas grynaisiais pinigais dar 15kalendorinių dienų bus priimami ir litais (dviejų valiutų cirkuliacija)
LB keis litų banknotus ir monetas į eurus nemokamai ir neribotąlaiką; Numatoma, kad komerciniai bankais keis litus į eurus nemokamaikeletą mėnesių; Išankstinis eurų banknotų ir monetų pristatymas; grynųjųpinigų surinkimo ir paskirstymo planai; bankų darbo valandų koregavimas, irt.t. – priemonės skirtos atlikti grynų pinigų keitimą kiek galimąsklandžiau; Nuo 2007 m. sausio 1 d. visos bankų sąskaitos, paskolos, irkiti finansiniai įsipareigojimai bus nemokamai perskaičiuoti naudojantneatšaukiamai fiksuotą lito kursą; Kainų skelbimas litais ir eurais išanksto prieš euro įvedimo dieną ir kurį laiką po to; Plati euro informavimokampanija. Viešoji nuomonė dėl reformos: Verslo įmonės pritaria euroįvedimui: 66% įmonių aukščiausių vadovų pritaria euro įvedimui; 25% prieštai; 63% iš jų jaučiasi pakankamai informuoti; 33% trūksta informacijos;Net 78% didelių įmonių aukščiausieji vadovai pritaria euro įvedimui; 44%gyventojų pritaria euro įvedimui; 41% vis dar yra nusiteikę skeptiškai.Kitos LB pasirengimo sritys: Pinigų gamyba/apsirūpinimas; Mokėjimai/ atsiskaitymai/ TARGET; ECBSoperacinė aplinka; Užsienio valiutos atsargos; Statistika; Apskaita;Viešieji ryšiai. Diskusijose dalyvavo: Gitanas Nausėda, Vilniaus banko prezidentopatarėjas, M. Aleliūnas, LPK viceprezidentas, K. Šeputis, LPK Ekonomikoskomiteto narys, B. Lubys, LPK Prezidentas ir J. Guzavičius, Liftų imoniųasociacijos prezidentas.
2.“Europos sąjungos 2007-2013 finansinė perspektyva“.Teikia: LPK Ekonomikos ir finansų komitetas.Pranešėjas: A. Želionis, Finansų ministerijos Valstybės iždodepartamento direktorius. Pranešėjas savo pranešime pristatė finansinės perspektyvosmotyvaciją, finansinės perspektyvos pagrindą, finasinės perspektyvosprioritetus.
Finansinė perspektyva (daugiametis ES biudžeto planas) – keliems metamsnumatomos ES biudžeto pajamos ir išlaidos sutartiems ES prioritetamsfinansuoti, kurių paisoma tvirtinant metinius ES biudžetus.Dabartinė finansinė perspektyva (Agenda 2000), patvirtinta 1999metais, apima 2000-2006 m.2004 m. ES prasidėjo diskusijos dėl kitos finansinės perspektyvos2007-2013 metų laikotarpiui.
Naujos finansinės perspektyvos pagrindas-
2004 m. vasario 10 d. ir liepos 14 d. Komisijos pateikti komunikatai:kuriuose išdėstytas Komisijos požiūris dėl ES politinių prioritetų, ESbiudžeto pajamų lygio ir išlaidų pertvarkos; kurie sudarė prielaidasdiskusijoms dėl pasiūlytų prioritetų tikslingumo, biudžeto pajamų (šaliųnarių įmokų) dydžio, išlaidų tarp prioritetų paskirstymo proporcijų,įgyvendinimo mechanizmų (centralizuotų ir decentralizuotų veiksmų visos ESmastu ir šalyse narėse).Finansinės perspektyvos 2007-2013 prioritetai.Nustatyti trys politiniai prioritetai kurie nusako plėtros santykius ESviduje; santykius tarp šalių narių ir ES visumos; ES santykius sutrečiosiomis šalimis.ES biudžeto struktūra reformuojama pagal suformuluotus politiniusprioritetus.
Finansavimo sistema:Artimoje ateityje Komisija nesiūlo reformuoti Europos Bendrijųnuosavų išteklių sistemos;Ateityje Komisija numato tampriau susieti įmokas į ES biudžetą sumokesčių surinkimu šalyse narėse.Siūlo įvesti bendrąjį korekcijų mechanizmą (vietoje taikomo JungtinėsKaralystės biudžeto disbalanso korekcijos mechanizmo );Komisija siūlo nekeisti įmokų į ES biudžetą maksimalaus apribojimo (1.24%ES Bendrųjų Nacionalinių Pajamų (BNP). Diskusijų eiga:
ES prioritetų formavimas:ES biudžeto išteklių paskirstymo principai;
šalių-narių pozicijų formavimas ir teikimas.
Lietuvos siekiai naujoje finansinėje perspektyvoje:Pagrindinis Lietuvos prioritetas keltas derybų metu – sėkminga naujųvalstybių narių integracija ir stojimo sutarties įsipareigojimų vykdymas.Konkurencingumo skatinimas:Pakankamas Ignalinos AE uždarymo finansavimas;moksliniai tyrimai, transeuropinių tinklų plėtra (Rail Baltika, keliai,geležinkeliai, oro transportas), švietimas, užimtumo skatinimas.
Sanglaudos politika:
Sanglauda (skiriant paramą prioritetu turėtų būti mažiausiai pažengusiosšalys ar regionai; ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas naujų ES nariųporeikiams);Gaunamos paramos intensyvumas vienam gyventojui turėtų būti didesnis mažiauišsivysčiusioms šalims narėms ir regionams;Gamtiniai ištekliai: žemės ūkis, žuvininkystė, aplinko apsauga; Kaimoplėtra (skiriant paramą prioritetu turėtų būti neturtingos šalys narės);
Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė; tolesnis Kaliningrado tranzitofinansavimas pagal principus, nustatytus Stojimo sutartyje; adekvatifinansinė parama šalims narėms, kontroliuojančioms ES išorines sienas; ESišoriniai santykiai- kaimynystės politika (finansuojant kaimynystėspolitiką, siekti balanso tarp Pietų ir Rytų ES kaimynų); Administracinėsišlaidos – aiškiai išskirti išlaidas skirtas administravimui.Derybų dėl naujos finansinės perspektyvos grafikas:ES daugiametėje strategijoje patvirtintas šis derybų grafikas:2004 metų pabaiga – sutarimas dėl esminių principų ir gairiųsiekiant priimti sprendimą 2005 metais;2005 metų vidurys – politinis sprendimas dėl ES biudžeto apimtieskitoje Finansinėje perspektyvoje;2005 metų pabaiga – galutinis sutarimas dėl ES biudžeto ir politikosinstrumentų; ES teisės aktų priėmimas;2006 metai – ES programų tvirtinimas;2007 – 2013 metai – naujoji ES finansinė perspektyva.
Diskusijose dalyvavo: M. Aleliūnas, LPK viceprezidentas, A.Siurbis, Lietuvos stiklininkų asociacijos prezidentas.
Posėdžio pirmininkasBronislovas Lubys
Posėdžio sekretorius StasysSkakauskas
IŠVADOSSupažindinus su euro įvedimu Lietuvoje galima padaryti šias išvadas: 1. Iki 2006 m. pabaigos Lietuvos bankas apsirūpins eurų banknotais ir monetomis, kartu bus pasirengęs tenkinti šalies komercinių bankų pageidavimus dėl išankstinio eurų banknotų ir monetų paskirstymo. 2. Lietuvos bankas glaudžiai bendradarbiaus su komerciniais bankais dėl lankstaus jų darbo laiko litų keitimo į eurus metu, bankomatų pritaikymo eurams, supažindinimo su banknotais ir monetomis, kitais organizaciniais klientų aptarnavimo klausimais. 3. Įvedus eurą, lietuviškas kainas bus lengviau palyginti su ES kainomis, padidės konkurencija. 4. Lietuvos bankas ir Vyriausybė pritarė euro įvedimo planui. Nors užsimenama, kad Lietuva gali nespėti nuo 2007 m. prisijungti prie bendrosios Europos valiutos, šiam įvykiui ruošiamasi, tarsi nebūtų kalbų apie didėjančią infliaciją. 5. Įvedus eurą, Lietuvos piliečiai ir ūkio subjektai galės naudotis visais bendros valiutos privalumais: neliks lito ir euro kurso kitimo rizikos, nebebus pinigų keitimo išlaidų, mažiau kainuos tarptautiniai
pinigų pervedimai, bus geresnės sąlygos palyginti kainas, o tai savo ruožtu paskatins konkurenciją.LITERATŪRA
1. http://www.lrinka.lt/Komentarai/Radijas108. 2. http://www.etazinios.lt/article/zinios 3. http://www.svv.lt/index. 4. http://www.lb.lt/lt/integracija/euroivedimas. 5. Pascal Fontaine, 12 Europos pamokų, 2003m.