Etinės problemos versle

ETINĖS PROBLEMOS VERSLE:

ANALIZĖS LYGMENYS IR KLASIFIKAVIMAS
1. Etinė problema versle.
2. Etinių problemų kilimas ir jų analizės lygmenys.
3. Etinių problemų klasifikavimas.

6.1. Etinė problema versle.
Kiekviena veikla reikalauja tam tikroje srityje dirbančiujų žmonių atsakomybes, todel turi atitikti
specialiuosius profesinės moralės reikalavimus. O pastarieji neprieštarauti bendrosioms moralės normoms. Nuo moralės nėra laisva ir verslininkystė, kuri suvokiama kaip laisva privati veikla. Jos subjektas – verslininkas pats atsako už savo sprendimus ir veiksmus, o bet kokia atsakomybe turi moralinį pradą. Verslininko misija – siekti patenkinti egzistuojanti rinkoje nepatenkinta poreikį teikiant prekes ir paslaugas ir gaauti už savo pastangas atlygi – pelną. Tam verslininkas naudojasi įvairių mokslo ir technikos sričių laimėjimais, kitų žmonių paslaugomis, kitaip tariant, naudoja žmogiškajį kapitalą ir materialinius išteklius, kurdamas materialines vertybes, kurių šeimininku tampa verslo organizatorius. Pelno siekimas – viena iš verslininko priedermių – taip pat yra vertybe, tačiau del to verslininkas gali konfliktuoti su visuomeneje vyraujančiomis nuostatomis. Todel verslo veikimą įremina atitinkami (griežtesni ar liberalesni) valstybes įstatymai, taip pat visuomeneje vyraujančios elgesio normos.
Siekdamas savo tikslo (pelno) verslininkas veikia. Tas veikimas – tai porocesas, kuriame gaalime išskirti
5 dimensijas:
• Tikslo numatymą,
• Organizavimą tikslui pasiekti,
• Vadovavimą,
• Kontroliavimą,
• Veiklos (tikslo pasiekimo) įvertinimą.
Verslininkas visa tą atlieka per atitinkamas verslo organizavimo, valdymo, vadovavimo,
administravimo ir kontroles struktūras. Neabejotina, kad šis verslininko veikimas yra susijęs su morale, nes jo, kaip visuomenes nario, elgesys ir veiksmai gali būti vertinami (i

ir turi būti vertinami) moraliniu
požiuriu, t.y ar jo keliami tikslai neprieštarauja visuomenes geroves siekiams, ar jie nepažeidžia kitų
žmonių teisių ir ju neriboja. Kita vertus, verslininkas turi ryšį su su savo darbuotojais, vartotojais (klijentais), investitoriais (kreditoriais) kitomis ekonominemis (firmomis) ir neekonominemis struktūromis (visuomeninėmis organizacijomis), taip pat valstybinemis institucijomis (mokesčių inspekcija) ir vietine bendruomene. Verslininko elgesys įvairių minetų institucijų atžvilgiu, taip pat principai, kuriais grindžiama jo veikla, gali būti moraliniu požiuriu vertinama.
Taigi moralinių požiūriu gali būti vertinama:
• Verslininko elgesys įvairių subjektų (darbuotojų, kitų verslo organizacijų ir pan.) atžvilgiu,
• Priimami sprendimai, turintys vienokias ar kitokias pasekmes įvairiems subjektams.
Savo ruožtu įvairiose verslo situacijose derinant konfliktuojančius ir konkuruojančius interesus, kyla
nemažai etinių problemų.
Kas yra etine problema? Tai – situacija ar galimybe, kuri reikalauja iš individo pasirinkti vieną iš
keleto sprendimų, kuuris gali būti įvertintas kaip teisingas ar neteisingas, moralus ar nemoralus.
Šis etinis sprendimas (pasirinkimas) skiriasi nuo paprasto sprendimo tuo, kad .
• Priimant etinį sprendimą lemiamą vaidmenį turi individo moralines savybes.
• Etinis sprendimas visada siejasi su atsakomybe, kurią individas prisiima pats savanoriškai, o ne
įstatymo liepiamas.
Kaip rodo patirtis, etinių problemų kilimą salygoja tokios pagrindines priežastys:
• Konfliktas tarp individo morales filosofijos ir verslo oraganizacijos (firmos) puoselejamų moralinių
vertybių skirtingumo.
• Konfliktas tarp verslo organizacijos keliamų tikslų ir darbuotojų , siekiančių įgyvendinti pirmiausia
savo tikslus,
• Darbuotojų kultūros ir verslo organizacijos kultūros lygio nesutapimo.
• Konfliktas ta
arp verslo organizacijų, siekiančių savo tikslų skirtingais būdais ir priemonemis.

Iškilus etinei problemai, tiek individas, tiek firma turi jos neslepti , o stengtis aiškiai ivardyti ir
išanalizuoti.

6.2. Etinių problemų kilimo ir jų analizės lygmenys
Skiriami 5 etinių problemų kilimo lygmenys:
• Individualus lygmuo. Etines problemos kyla dėl verslo organizacijos puoselėjamų etiniu standartų
priimtinumo individui.
• Organizacinis lygmuo. Etines problemos kyla tarp atskirų organizacijos strukturinių padalininių ar
individų interesų grupių.
• Asociatyvus lygmuo. Etines problemos kyla bendraujant firmoms, siekiant bendru tikslų, tai pat ir
konkuruojant tarpusavyje.
• Visuomenes lygmuo. Etines problemos kyla dėl firmos rizikingos veiklos ir jos galimų negatyvių
pasekmių visuomenei.
• Tarptautinis lygmuo. Etinės problemos kyla del multinacionalinių korporacijų veiklos pasekmių
(silpnai išsivysčiusių šalių pigios darbo jegos panaudojimas, diskrimiancija darbo užmokesčio
srityje ir pan.)
Kiekviena etinė problema taip pat gali būti suvokiama ir analizuojama skirtinguose lygmenyse. Kitaip
tariant, į ją žvelgiama iš keliu poziciju: 1) individo, 2) organizacijos ir 3) sistemos.
Individo lygmenyje atliekama analizė:
• Analizuojamas individuo vaidmuo ir jo priimamų sprendimų įtaka organizacijai.
• Individas, priimdamas sprendimą, analizuoja organizacijoje galiojančius etinio elgesios standartus,
• Individas stengiasi nustatyti asmeninių moralinių standartų suderinamumą su organizacijoje
puoselejamais ir jos vykdoma politika.
Organizacijos lygmenyje atliekama analizė:
• Analizuojami organizacijos sprendimai, veiksmai, vykdoma politika, ir jos struktūrų
funkcionavimas etiškumo požiūriu.
• Analizuojamos sprendimų tiesioginės ar netiesiogines pasekmes individams ir jų grupėms (jeigu jie
ir nedalyvauja priimant sprendimus (pvz. firmos veiklos sustabdymas).
• Analizuojamas organizacijos kultūros lygis ir jo etinės dimensijos.
• Analizuojama naujų etinių problemų kilimo galimybė darbuotojams, organizacijai pa

asirinkus naujas
strategines veiklos kryptis.

Sistemos lygmenyje atliekama analizė:
• Kadangi verslas yra keleto socialinių sistemų dalis, įskaitant įvairias ekonomines, teisines ir
politines institucijas, tai priimamo sprendimo etiškumas vertinamas per minetų institucijų
funkcionavimo prizmę. Analizuojamos atskiros tų sistemų dalys (pvz. įstatymai, visuomenės
politika ir kt.), siekiant nustatyti, kokiu mastu priimamas (individo ar organizacijos apskritai)
sprendimas yra minėtų institucijų įtakojamas ir kokiu mastu jis gali turėti joms įtakos.
Minėti analizės lygmenys galioja visoms etinems problemoms, kurios kyla verslo pasaulyje.

6.3. Etinių problemų klasifikavimas.
Etinės problemos kyla iš konfliktų. Konfliktas – tai situacija, kai du žmones nesutaria dėl veiksmų, kurių vienas iš jų imasi arba kai jis nenori, kad tų veiksmų būtų imtasi. Konfliktai gali būti vienašaliai ir dvišaliai. Vienašalis konfliktas – tai tokia situacija, kai nusiskundimų turi tik viena pusė. Dvišalis konfliktas – toks, kuriame kiekviena pusė ko nors nori iš kitos. Skiriami du konfliktų tipai: asmeniniai ir struktūriniai. Asmeninis konfliktas yra susijęs su ypatingomis asmenybėmis ir ypatingu požiūriu į jas. Struktūrinis konfliktas yra bendresnio pobudžio, jis būdingas tam tikromis aplinkybėmis konflikte dalyvaujančių žmonių grupėms. Be abejo kiekvienas struktūrinis konfliktas privalo būti ir asmeninis, nes kitaip nebus ginčo eskalavimui reikalingos energijos.
Struktūriniai ginčai nėra asmeniniai. Pavyzdžiui, verslo derybose gali iškilti ginčų ar nesusipratimų dėl
kultūrinių skirtumų, kurie nesusiję su asmeninėmis derybose dalyvaujančių šalių savybėmis.
Dažniausiai konflikto priežastys būna tokios:
• nesusipratimai ir sa

antykių neišsiaiškinimas,
• nesažiningumas (įsipareigojimų vykdymas),
• aplaidumas,
• išankstinės nuostatos,
• ypatingas pasitikejimas savo nuomone ir įsitikinimais,
• netinkamas konflikto sprendimas,
• baimė,
• slapti kėslai.
Pati verslo prigimtis yra konfliktų kalvė. Juk šiaip ar taip konkurencijos dvasia persmelkia
kiekvienos verslo organizacijos veiklą. Konkurencijos atmosferoje funkcionuoja ne tik pati verslo
organizacija, kovodama už savo vietą rinkoje, bet ir jos darbuotojai, konkuruodami vieni su kitais dėl
aukštesnės padėties organizacijoje ir pan. Suprantama , kad tai neišvengiamai provokuoja etinių konfliktų atsiradimą.
Pasak amerikiečių verslo specialistų Grott`o Vitelli`o ir Trojaus Festervand`o, dažniausiai etinius
konfliktus sukelia dvi pagrindinės priežastys:
• abipusiškai priimtinų santykių tarp subjektų nebuvimas,
• nesutarimas del verslo praktikos rezultatų siekimo būdo priimtinumo.
Etinius konfliktus, kurie sukuria etines problemas verslo organizacijoms, galima suskirstyti į tris
grupes: 1) Interesų (naudos) konfliktai, 2)Teisingumo ir sažiningumo konfliktai, 3) Bendravimo ir santykių organizacijoje konfliktai.
Savo ruožtu šie konfliktai ir provokuoja atitinkamų etinių problemų kilimą organizacijoje.(plačiau žr
sk. Mikroetikos problemos versle)
Etines problemos organizacijoje paparastai klasifikuojamos remiantis minėtais konfliktais:
interesų konfliktu, sažiningumu ir teisingumu, bendravimu ir santykiais organizacijoje.
1.Interesų konfliktas.
Interesų konfliktas – tai sutarimo tarp dviejų ar daugiau šalių (konkrečių asmenu, grupiu) nebuvimas
darbiniuose santykiuose.
Nors konflikte dalyvauja du ir daugiau žmonių, neretai pakanka vieno iš ju pastangų, kad konfliktas
būtų išspręstas arba kad jis iš vis nekiltų. Požiūris ir ketinimai yra patys galingiausi žmogiškosios
egzistencijos įrankiai. Nuo to, kaip suvokiama situacija arba norima ją suvokti, dažnai priklauso ir jos
baigtis. Tik suvokus savo poreikius, norus įsitikinimus, galima imtis pačios problemos sprendimo.
Ar norime konflikto? Dažnai būtent taip. Mes būname ant ko nors taip įtužę ir mums atrodo toks
pagristas reikalavimas, kad net saldu pagalvojus, jog galėsime “suremti ragus”, susikauti ir įveikti
priešininką. Jei mūsų nuostata yra tokia, tai konfliktas neišvengiamas, nes mes jo tiesiog norime. Ir todėl
atitinkamai elgiamės. Tačiau jeigu nenorime priešiškumo arba siekiame bent jau jį sumažinti, tai turime
sukurti tokią atmosferą, kurioje kitas žmogus jaustųsi saugus. Kitaip tariant, turime pripažinti, kad ir kitas žmogus gali turėti savo nuomonę, nepaisant to, ar ta nuomone jums priimtina, ar ne. Tai gali skatinti tarpusavio supratimą ir galiausiai galimybę abiem pusėm susitarti.
Bet jei neįmanoma išvengti darbinio konflikto ar deramai į jį sureaguoti, bent jau viena iš šalių privalo
būti pasirengusi :
• Aiškiai ir ramiai bendrauti su kitu asmeniu,
• Atskirti savąjį ego (aš) nuo situacijos, pasirengti nesutarimus išspręsti draugiškai, abiejų pusių
pasirinktu būdu,
• Problemai paskirti tiek laiko, kiek būtina suvokti ir įsijausti į kito žmogaus padėtį, pasirinkti
geriausią taktiką,
• Būti doram ir jautriam, nes tikra kontrolė ir stiprybė – pasikliauti pačiu savimi, o ne darbu ar
padėtimi.
Nedera bijoti konflikto . Nesistenkite jo sušvelninti, žiūrekite į jį objektyviai kaip į kokią energijos,
kurią galima panaudoti ir išsklaidyti, formą. Konfliktas pats savaime ar konfliktas dėl ko nors nėra
neigiama patirtis . Priešįngai – jis gali būti ir pamokantis.
Svarbiausia yra tai, kaip mes ketiname reaguoti į konfliktą, nes būtent ta reakcija leidžia nustatyti, ar jo
rezultatai bus teigiami, ar neigiami.
Pastaruoju metu vis labiau pripažistama, kad konfliktinė situacija gali turėti ne tik negatyvią, bet ir
pozityvią reikšme, nes kartais išryškindama opias susikaupusių problemų puses ir rasdama
kompromisinius sprendimus, paremtus inovacija, skatina organizaciją efektyviau dirbti. Kartais net pačios organizacijos mėgina dirbtinai sukelti konfliktines situacijas atskirose padaliniuose, siekdamos gauti papildomos informacijos, kad galėtų numatyti galimas veiksmų alternatyvas. Taigi svarbiausia yra tai, kaip reaguojama į konfliktą, kaip valdoma konfliktinė situacija ir kokiais būdais ji sprendžiama. Čia svarbią reikšmę įgyja vadybos etika.
Verslo organizacijoje skiriami 5 konfliktų tipai:
• Vidinis asmenybes konfliktas – pasireiškia tada, kai individas turi pasirinkti – kuo vadovautis
priimant sprendimą – savo interesais ar firmos. Būtent šis konflikas ir provokuoja etinių problemų
kilimą interesų (naudos) lygyje. Siekiant išvengti interesų (naudos) konflikto, darbuotojai turi
gebėti atskirti savo interesus nuo firmos interesų.
• Tarpasmeninis konfliktas- pasireiškia del: 1) individų nesutarimų dėl skirtingo organizacijos tikslų
suvokimo, 2) dėl nuomonių skirtingumo sprendžiant konkrečias problemas, 3) dėl negatyvaus
netolerantiško požiūrio vienas į kitą. Būtent šie konfliktai gali provokuoti etinių problemų kilimą
bendravimo ir organizacijos santykių lygmenyje.
• Vidinis grupės konflikatas – tai konfliktas tarp grupės narių arba vieno iš grupės narių su visa grupe
(pvz., kai atsiranda naujas neformalus lyderis, kuris netoleruoja buvusio lig šiol elgesio ir nuostatų).
Šis konfliktas provokuoja etinių problemų kilimą sąžiningumo, teisingumo, bendravimo
organizacijoje santykių lygmenyje.
• Tarpgrupinis konfliktas – nesutarimas tarp organizacijos grupių, pasireiškiantis nepasitenkinimu
darbų pasiskirstymu, atliekamų darbų vertinimu ir turintis ryškų emocinį atspalvį (pvz., tarp
gamybinkų ir atsakingų už pagamintos produkcijos realizavimą. Šis konfliktas provokuoja etinių
problemų kilimą interesų ir bendravimo lygmenyje.)
• Vidinis organizacijos konfliktas – siejamas su nepasitenkinimu vadovybes sprendimais, darbo
planavimu ir pan. Šis konfliktas provokuoja etinių problemų kilimą interesų, teisingumo ir
bendravimo lygmenyje.
Norint sėkmingai konfliktą išspręsti būtina gerai pažinti jo kilimo priežastis.
Paprastai konfliktų organizacijoje kilimo priežastys būna įvairios:
• Netinkamas išteklių paskirstymas tarp atskirų padalinių,
• Skirtingi atskirų padalinių tikslai (pvz. gamybos ir realizavimo)
• Skirtingos atskirų darbuotojų grupių vertybinės orientacijos.
• Skirtinga darbuotojų kultūra, išsilavinimas, gyvenimiška patirtis, poreikiai.
• Nesusipratimai ir blogas komunikavimas,
• Nepagarba arba kitų nuomonės ignoravimas,
• Konfliktinis ego
• Baimė arba įtarinejimai del „kontroles praradimo“ ir kt.
Valdymo teorijose ir praktikoje yra taikoma nemažai konfliktų sprendimo būdu bei jų valdymo metodų.
Kaip gali elgtis asmenys, atsidurę konfliktineje situacijoje? Paprastai jie turi tokias elgesio alternatyvas:
• Stengtis išvengti konflikto. Kada nėra asmeninio noro bendradarbiauti su kitais sprendžiant
problemas. Kitaip tariant, jų sprendimą atidėti vėlesniam laikui. Šiuo atveju pralaimi abi pusės.
• Griebtis jėgos metodų. Kada egzistuoja didelis suiteresuotumas greitu teigiamu problemos
sprendimu, neatsižvelgiant į kitos šalies pozicijas. Spaudimas neretai padeda pasiekti asmeninį
tikslą, tačiau turi neigiamą poveikį kolektyvui ir kenkia pačio individo reputacijai.
• Siekti bendradarbiavimo Šiuo atveju labai svarbus firmos vadovo požiūris į situaciją, kuri gali būti
kūrybiškai išspręsta, jeigu bus teisingai jo valdoma: kiekvienas konflikto dalyvis privalo turėti
lygias teises, kiekvienas gali pareikšti savo nuomonę, kiekvienam rodomas pasitikėjimas.
• Bandyti įeiti į kitos šalies padėtį. Stengtis suvokti kitos šalies situaciją, jos veikimo laisvės ribas.
• Ieškoti kompromisinio sprendimo. Derėtis, daryti nuolaidas, jų taip pat reikalauti iš kitos pusės, kol
galiausiai rasti priimtiną sprendimą abiem pusėm.
Organizacijos lygmenyje kylantys konfliktai dažniausiai sprendžiami struktūriniais metodais:
• Vadovui pasinaudojant savo padėtimi (įsakymai, direktyvos, ir pan.),
• Konfliktuojančiuose padaliniuose diegiant specialius integruojančius (koordinuojančius)
mechanizmus,
• Nuosekliai aiškinant darbinius reikalavimus,
• Sutelkiant įvairius padalinius bendroms problemoms spręsti,
• Organizacijos darbe taikant atnaujintas darbuotojų skatinimo už konstruktyvias idejas ir
sprendimus sistemas.
Vadybininkams valdyti darbuotojų elgseną sudetingose konfliktinėse situacijose, reguliuoti santykius
rasti išeiti iš vienos ar kitos situacijos padeda konfliktologija.- speciali mokslo šaka, atsiradusi šiuolaikinėje vadyboje. Daug pagelbėti gali ir mažai konfliktiško elgesio technologijos taikymas. Tokia technologija – elgesio etikos pagrindas dalykiniuose santykiuose.
2. Sažiningumas ir teisingumas.
Sažiningumas ir teisingumas yra bendrosios moralės nuostatos, kurių dera paisyti priimant
sprendimus. Minimumas ko reikalujama iš verslo žmonių – tai laikytis įstatymų ir sažiningai vykdyti
prisiimtus įsipareigojimus. Žmones versle elgiasi pagal savo ekonominius interesus, tačiau siekdami savo interesų, jie privalo paisyti morales reikalavimų – būti teisingais, sažiningais, patikimais.
JAV verslo specialistas B. C. Forbes sąžiningumą laiko kertiniu žmogaus charakterio bruožu.
Sąžiningas žmogus mažiau linkęs į nusikalstamą ar nelegalų veikimą ir visada linkęs ginti teisingumą. Be to sąžiningumas, pasak B. C. Forbes „duoda divedentus ne tik doleriais, bet ir taiką bei ramybę sieloje“. Toks žmogus kelia aplinkinių pasitikėjimą. Taigi ir tuo, kuo jis užsiema verslu. Pirkėjas turi tikėti pardavėju, skolintojas – skolininku, darbdavys – darbuotojo pasirengimu ir noru dorai atlikti jam pavestą darbą. Nesugebejimas vadovautis šiais principais arba paklusti įstatymams, taisyklėms, griauna ne tik pasitikejimą tarp žmonių, bet ir apsunkina tolesnius verslo santykius. Galiojančiu visuomeneje moraliniu nuostatų – sažiningumo ir teisingumo paisymas yra svarbi verslininko sekmės salyga. Pirmiausia todel, kad verslo misija – tarnauti visuotiniam labui. O tai imanoma, jei priemonės ir būdai, kuriais bus pasiekti verslo rezultatai, nesikirs su visuomeneje egzistuojančiais etiniais standartais. Pelno siekimas nesilaikant priimtų etinių normų, mažina galimybes pasitarnauti visuotiniam labui, kadangi visuomenė to siūlomo labo gali ir nepriimti.
3.Bendravimas ir santykiai organizacijoje.
Bendravimas – tai informacijos perdavimas ir abipusis prasmes supratimas. Netikslus, ir
netinkamas informacijos pateikimas (sąmoningas ar nesąmoningas) darbuotojams ir partneriams gali
sukurti terpę nesusipratimams ir konfliktams atsirasti. Netiksli informacija, platinama firmos viduje gali dezinformuoti darbuotojus ir sukelti grėsmę firmos veiklai. O netiksli informacija, pateikta išorėje – klientams ir partneriams: gali sugriauti jų pasitikejimą pačia firma.
Todėl verslo organizacija turi skatinti nepriekaištingus santykius pirmiausia firmos viduje: vykdyti
įsipareigojimus darbuotojų atžvilgiu, ugdyti jų sąžiningumą ir iniciatyvumą. Santykiuose su visais
suinteresuotaisiais – vartotojais, tiekėjais , investitoriais, žiniasklaida , visuomene – laikytis atvirumo,
įstatymų ir duoto žodžio laikymosi, teikiamu prekių ir paslaugų kokybes ir saugumo reikalavimų.
Savikontrolės klausimai
1. Kokios yra pagrindines etinių problemų kilimo verslo organizacijoje priežastys?
2. Kokie yra etinių problemų analizės lygmenys?
3. Kuo remiantis klasifikuojamos etines problemos organizacijoje ?
4. Kokios yra etinio konflikto sprendimo alternatyvos?
5. Ką turi daryti vadybininkas, kad kolektyve nekiltų konfliktinių situacijų?
6. Kaip valdyti situaciją, jeigu kilo konfliktas?
Situacijos.
Pirma situacija.
Petras dirba firmoje, kuri turi galimybę gauti solidų užsakymą. Tačiau tam trugdo „smulkmė“ – reikia
duoti kyšį (1000 lt.). Apie tai jis informuoja firmos vadovybę, bet ši atsako – „kyšio davimas – yra
nusikaltimas“, nors Petras, dirbantis firmoje 5 metus, žino, kad tokiu būdu užsakymai buvo gaunami ir
anksčiau. Jis taip pat žino, kad negavus šio užsakymo jam bus sunku išsaugoti savo darbo vietą firmoje.
Petras turi nuspręsti.
Klausimai:
• Kokio tipo etinės problemos kyla šioje situacijoje?
• Kaip turėtų (ir galėtų) pasielgti Petras ir kokios tų veiksmų pasekmės?
Antra situacija
Įmonės vadovas savo geram draugui paskolino pinigų iš įmonės sąskaitos. Apie tai jis užsiema
buhalterei, bet pasako, kad to neužfiksuotų sąskaitose, nes jo draugas greitai skolą atiduos. Kaip
pasielgti buhalterei? Jeigu ji tai užfiksuos sąskaitose, neįtiktų savo viršininkui, ir jis ją gali atleisti iš
darbo. O jeigu neužfiksuos, gali tekti atsakyti inspektoriams.
• Kaip pasielgi buhalterei?
• Aptarkite vadovo atsakomybę įmonėms darbuotojams.
Trečia situacija.
Kad pritrauktų daugiau miesto svečių į restoraną, jo savininkas nupirko garsųjį dailininko A. Munko
paveikslą „Šauksmas“, bet sužinojo, kad tai klastotė. Kaip pasielgti savininkui?
Ketvirta situacija.
Jaunuolis dirba juvelirinių dirbinių parduotuvėje. Jis žino, kad auksakalys, norėdamas padidinti
gaminių svorį, deda priemaišų. Nuo to nukenčia gaminio kokybė. Į parduotuvę ateina jo geras draugas,
norėdamas nusipirkti ką nors įspūdingo ir išsirenka nekokybišką papuošalą. Kaip pasielgti pardavėjui?
Ar pasakyti tiesą savo draugui ar nutylėti dėl auksakalio?

Literatūra
Badaracco J. L. Busines Ethics: Roles and Responsibilities. Chicago: Irwin 1995
Brouseau p. Ethical Dilemmas; right v.s right. In : The Ethics edge. (ed. Berman E., West j., Bonzek s.) .
International city/ county management association. 1998, P.35-49.
Certo S.C. Principles of modern management. USA: Alyn and Bacan.,Inc. 1989 .p. 536-564.
Borowski H. Etyka pracy i etyka biznesu. Lublin. 1996.
Nash l. Good Inteension Aside: A Manager`s Quide to Resolving Ethical Problems. Harward Business
Press, 1990.
Murray D. Ethics in Organizations. Kogan Page, London, 1997.
Strengberg E. Just Business: Business Ethics in Action. Little Brown, London, 1998.
Vyšniauskiene D., Kundrotas V. Verslo etika. KTU. 1999 p. 67- 74
Ferrell O. C. Fracedrich J. Business ethics. Ethical desion making and cases. Boston, 1996.
Lewicka –Strzalecka A. Etyczne standarty firm i pracownikow. Warszawa, 1999.
133
Utkin A.E. Etika biznesa. M., 1998
Wolton C. C. Corporate social responsibilieties. Belmont Calif., 1996.

Leave a Comment