ES struktūrinių fondų parama Lietuvos verslui

Turinys

ĮVADAS 31. ES struktūrinių fondų esmė 41.1. Struktūrinių fondų tikslai ir principai 61.2. ES struktūrinių fondų planavimo ir įgyvendinimo mechanizmai 72. ES struktūrinių fondų administravimo shemos apžvalga 92.1. Bendrosios nuostatos 92.2. Valstybės pagalbos būdas, tikslai ir nefinansuojamos veiklos 112.3. Valstybės pagalbos teikimo sąlygos ir tvarka 122.4. Paraiškų teikimas, lėšų išmokėjimas ir kontrolė 152.5. Baigiamosios nuostatos 183. Bendrojo programavimo dokumento rengimas 203.1. Pramonės ir verslo aplinkos gerinimas 203.2. Turizmo infrastruktūros vystymas 233.3. Energijos tiekimo stabilumo ir prieinamumo užtikrinimas 243.4. Energijos naudojimo efektyvumo plėtra (viešajame sektoriuje) 254. LIETUVOJE VEIKIANČIOS FINANSINĖS PARAMOS PROGRAMOS 274.1. ISPA programa 274.2. PHARE programa 284.3. SAPARD programa 33 ĮVADASStruktūrinių fondų tikslas – pasiekti socialinę ir ekonominę kohezijąEuropos Sąjungoje. Lietuva, tapusi ES nare, turės galimybę gauti ženklią ESstruktūrinių fondų finansinę paramą. Fondai, skirtingai nuo paskolų, yranegrąžintinai suteikta finansinė parama. 2000 m. buvo įvesta naujastruktūrinių fondų valdymo sistema, kuri galios iki 2006 m. naujosiosvaldymo sistemos rėmuose remiamos tos reformos, kurios, supaprastindamos irkoncentruodamos resursus, efektyviau panaudoja fondines lėšas.Struktūriniai fondai skirti išlyginti ekonominiams nelygumams tarp EuroposSąjungos šalių ir naujųjų jos narių. Skatinami struktūriniai pokyčiairegionuose, kurių BVP vienam gyventojui mažesnis nei 75 proc. ES vidurkio.Naudotis šia parama bus galima nuo narystės sutarties ir Bendrojoprogramavimo dokumento patvirtinimo (numatoma nuo 2004 m. pirmojo pusmečiopabaigos). (3, psl. 58-66) Struktūrinių fondų paramos lėšos planuojamos nustatytam ES biudžetiniųmetų laikotarpiui, kuris šiuo metu apima 2000-2006 m. Lietuva turi parengtiir suderinti su Europos Komisija Bendrojo programavimo dokumentoinformaciją. Jis nustato atitinkamą ūkio plėtros strategiją, pateikiaprioritetų ir priemonių aprašymą bei jų finansavimo planą. ES struktūrinėparama pirmaisiais narystės metais bus teikiama Lietuvos 2004 – 2006 metųBendrojo programavimo dokumento (BPD) pagrindu, o administravimo klausimaibus reguliuojami remiantis valstybės pagalbos schema, kuri vadinasi„Verslumo, verslo plėtros ir investicijų skatinimas“. Darbo tikslas: Išsiaiškinti ES struktūrinių fondų reikšmę,įgyvendinant paramos teikimo galimybes Lietuvos verslui. Darbo uždaviniai: 1. Aptarti struktūrinių fondų esmę. 2. Išsiaiškinti ES struktūrinių fondų administravimo schemos pagrindines idėjas. 3. Apžvelgti BPD parengimo, už kurį atsakinga Ūkio ministerija, turinį. 4. Apžvelgti anksčiau įstojusių šalių (Airijos, Ispanijos ir Portugalijos) patirtį ES struktūrinių fondų panaudojimo aspektu. Darbo objektas: ES struktūriniai fondai Darbo metodika: Mokslinės, antrinės mokomosios literatūros analizė, taip pat periodinėje literatūroje, interneto puslapiuose bei spaudoje išleistų straipsnių apžvalga. 1. ES struktūrinių fondų esmėStruktūriniai fondai yra Europos Sąjungos (toliau ES) finansinisinstrumentas, skirtas sumažinti regionų išsivystymo skirtumus ir skatintimenkiau išsivysčiusių regionų plėtrą. Skirtumų tarp Europos Bendrijosregionų buvo nuo pat pradžių (ryškiausias pavyzdys – atsiliekantys Italijospietų regionai). Šie skirtumai dar labiau išryškėjo į ją įstojus tokiomsšalims, kaip Airija, Graikija, Ispanija ir Portugalija. Kai kurių rajonųBVP skirtumas siekia 3.5 karto, nedarbo rodikliai – iki 7 kartų. Tokiųregioninių socialinių ir ekonominių skirtumų sumažinimas ir tolygios visosES raidos skatinimas yra vienos iš bendrųjų ES politikos dalių – regioninėspolitikos – tikslas. ES regioninę politiką galima laikyti struktūrinėspolitikos sudedamąja dalimi, kuri įgyvendinama pasitelkus ES Struktūriniusfondus ir Sanglaudos fondą. Struktūrinės politikos fondai visų pirma siekiapadėti sunkumus išgyvenantiems regionams prisitaikyti prie besikeičiančiųekonominių ir socialinių sąlygų. Struktūriniai fondai finansuoja projektus,padedančius sunkiai besiverčiančioms įmonėms ir darbuotojams imtis kitos,perspektyvesnės veiklos. Kita galimybė – didinti krizę išgyvenančių ūkiošakų ekonominės veiklos efektyvumą ir padėti joms atlaikyti konkurencinįspaudimą. Pvz., bedarbiai gali mokytis, kad įgytų perspektyvesniųspecialybių. Tačiau Struktūriniai fondai nefinansuoja pasyvios socialinėspolitikos priemonių (nedarbo pašalpos ir pan.). 2000 – 2006 m. ES struktūrinių fondų biudžetas sudaro 195 mlrd. Eurų(1999 m. kainomis), t.y. apie 30 % viso ES biudžeto. Struktūrinių fondųparama remiasi papildomumo principu. T.y. paramos lėšos, skiriamos nepakeisti pačių valstybių išlaidas tam tikrose srityse, o jas papildyti – ESbiudžeto lėšos prisideda prie nacionalinio biudžeto lėšų, kuriomis teikiamaparama verslui. Planuojama, kad Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, parama pramonei irverslui sieks 150 mln. eurų (345 mln. Lt.) 2004 – 2006 m. laikotarpiu.Europos Sąjungos struktūrinių fondų požiūriu Lietuva yra vienas regionas,todėl geografinio išskirtinumo neturės nei viena Lietuvos apskritis. (1,psl. 55-60) Parama verslui bus administruojama remiantis Bendruoju programavimodokumentu, kuris įsigalios Europos Komisijai jį patvirtinus. Dokumentas yrarengiamas 2004 – 2006 metų laikotarpiui. BPD nustatys kaip bus naudojamosstruktūrinių fondų lėšos Lietuvoje. Dokumente numatyta dvejopa valstybėsparama pramonei ir verslui: • Tiesioginė valstybės parama pramonei ir verslui per valstybės pagalbos schemas; • Netiesioginė valstybės parama pramonei ir verslui plėtojant paramos verslui struktūrą. (10) Buvo sukurti keturi ES struktūriniai fondai, kuriuos sudaro EuroposSąjungos biudžeto lėšos: • Europos regioninės plėtros fondas (ERPF); • Europos socialinis fondas (ESF); • Europos žemės ūkio valdymo ir garantijų fondas (EŽŪVGF); • Finansiniai instrumentai žuvininkystės valdymui (FIŽV). Europos regioninės plėtros fondas teikia regionams įvairią finansinęparamą. Fondo lėšos sudaro apie pusę visų struktūrinių fondų biudžeto.Fondas numato: • investicijas į gamybą, siekiant sukurti ir išsaugoti ilgalaikes darbo vietas; • investicijas į infrastruktūrą (keliai, telekomunikacijos, energetika) siekiant sujungti centrinius ES regionus su periferiniais; • investicijas, padedančias atgaivinti krizę išgyvenančius pramonės, žemės ūkio rajonus; • darbo vietų kūrimą bei paramą smulkiam ir vidutiniam verslui (įmonių konsultavimas, rinkos tyrimai, mokslo tyrimai); • technologijų plėtrą, vietinės infrastruktūros plėtrą. Europos socialinis fondas remia projektus, sprendžiančius socialines(pirmiausia užimtumo) problemas. Finansuoja: • švietimą ir profesinį mokymą; • paramą įsida…rbinant; • mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą (specialistų mokymas mokslinio tyrimo įstaigose); • socialinės ekonomikos projektus (padeda sukurti privačias vaikų priežiūros įstaigas); • švietimo ir profesinio mokymo sistemų tobulinimą (keliant darbuotojų kvalifikaciją). Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas. Orientavimo dalislaikoma ES struktūrinės (o ne bendrosios žemės ūkio) politikos dalimi, nesteikia paramą diegiant naujus ūkininkavimo metodus, plėtojant alternatyviąekonominę veiklą kaimo vietovėse (pvz., kaimo turizmą). Žuvininkystės orientavimo finansinis instrumentas. Remia naujų metodųdiegimą bei ekonominės veiklos perorientavimą vietovėse, kur verčiamasižuvininkyste. Neformaliai penktuoju Struktūriniu fondu vadinamas Sanglaudos fondas.Jis buvo įkurtas 1994 m., pasirašius Mastrichto sutartį, kuri numatė įkurtiEuropos valiutų sąjungą. Šalims, norinčioms įsilieti į bendros Europosvaliutos zoną, buvo nustatyti gana griežti konvergencijos (susiliejimo)reikalavimai. Sanglaudos fondas buvo įkurtas siekiant finansuoti dideliuskelių tiesimo ir aplinkos apsaugos projektus. Šiuo metu iš Sanglaudos fondopagalbą gauna keturios ES šalys: Graikija, Ispanija, Portugalija ir Airija. 1.1. Struktūrinių fondų tikslai ir principaiEuropos Sąjungos reglamentai numato, kad kiekvienas struktūrinisfondas gali finansuoti tam tikrus tikslus įgyvendinančias priemones. Šiuometu nustatyti 3 prioritetiniai struktūrinių lėšų investavimo tikslai: 1 tikslas. Skatinti atsiliekančių regionų plėtrą ir prisitaikymą prieekonomikos pokyčių. Parama skiriama regionams, kuriuose BVP vienamgyventojui mažesnis nei 75 proc. ES vidurkio, taip pat regionams, kur ypačmažas gyventojų tankumas (remiant pastaruosius, siekiama išvengtimigracijos ir tolesnio jų gyventojų skaičiaus mažėjimo). Būtent šiamparamos tikslui yra priskiriama visos Lietuvos teritorija. 2 tikslas. Remti krizės apimtus pramonės regionus, kad jie galėtųpersiorientuoti į kitas ekonomikos sritis. Remiami regionai, kuriuoseekonominės veiklos pagrindą sudaro pramonė ir kuriuose ilgai išliekadidelis nedarbas. Taip pat skatinama kaimo vietovių plėtra ir prisitaikymasprie ekonomikos pokyčių. 3 tikslas. Teikti paramą mokymui, kvalifikacijos kėlimui irperkvalifikavimui. Pagrindinės priemonės – profesinis mokymas irperkvalifikavimas, darbo rinkos institucijų plėtra. Šios priemonės busfinansuojamos iš Europos socialinio fondo. 1989 m., siekiant padidinti struktūrinių fondų teikiamos paramosefektyvumą, buvo priimti pagrindiniai jų veiklą nustatantys principai. Koncentravimas. Būtent po šios struktūrinių fondų reformos imtaišskirti paramos prioritetiniai tikslai bei tiksliniai regionai. Programavimas. Struktūrinių fondų veiklos gairės numatomos ilgalaikioplanavimo pagrindu (plg. Berlyno Tarybos sprendimus dėl 2000-2006 m.planavimo laikotarpio). Iki konkrečių projektų įgyvendinimo pereinamakeletas programinio planavimo stadijų. Partnerystė. Rengiant minėtus programinius dokumentus beiadministruojant struktūrinius fondus, glaudžiai bendradarbiaujama tarpEuropos Komisijos struktūrų bei šalių narių nacionalinių, regioninių beivietinių institucijų. Šio principo priešingybė – centralizuotas ekonominėsveiklos planavimas (Briuselis tiesiog neturi tokio pobūdžio veiklosgalimybių – dėl biudžetinių, politinių ir kt. sumetimų). Papildomumas. Struktūrinių fondų parama yra skirta ne pakeisti pačiųvalstybių išlaidas tam tikrose srityse, o jas papildyti. Teikiant pagalbąkonkretiems ekonomikos sektoriams, iš nacionalinių vyriausybiųreikalaujama, kad struktūrinių fondų parama nenaudojama kaip dingstisbuvusias valstybines išlaidas šiuose sektoriuose „permesti“ į kitas sritis.Remdamasi šiuo principu, Europos Komisija užsitikrina efektyvesnę savovykdomos politikos rezultatų kontrolę. Praktikoje papildomumo principaspaprastai reiškia Europos Sąjungos ir valstybių narių bendrą projektųfinansavimą. Be to, struktūrinių fondų veiklai taikomas ir bendresnis subsidiarumo(pavaldumo) principas, įtvirtintas Mastrichto sutartyje. Remiantis šiuoprincipu, konkrečius veiksmus turi vykdyti žemiausio lygio valdžiosinstitucijos, galinčios efektyviai juos atlikti. Užduotys turi būtiperkeliamos į aukštesnį valdžios lygį tik tuo atveju, jeigu žemesnėsvaldžios institucijų veikla dėl užduočių pobūdžio čia būtų neefektyvi. (4,psl. 3) 1.2. ES struktūrinių fondų planavimo ir įgyvendinimo mechanizmai

Yra 3 pagrindiniai alternatyvūs struktūrinių fondų planavimo irįgyvendinimo mechanizmai: Nacionalinės iniciatyvos, Bendrijos iniciatyvosir inovacinės priemonės.

Nacionalinės iniciatyvos

Nacionalinių iniciatyvų pagrindu šiuo metu yra panaudojama apie 90proc. viso struktūrinių fondų biudžeto. Pradinius planavimo dokumentus,susijusius su ES paramos paskirstymu, šiuo atveju rengia valstybės narės.Galimos dviejų tipų procedūros: 1. Didesnės apimties ir sudėtingesnės paramos atveju, remiantisnacionaliniu arba regioniniu plėtros planu, bendrai su Europos Komisija yraparengiami Bendrijos paramos metmenys (Community Support Framework – CSF),jų pagrindu sudaromos veiklos programos (Operational Programmes – OP),kurioms įgyvendinti ruošiami konkretūs projektai. 2. Alternatyvus mechanizmas – Bendrojo planavimo dokumento (SingleProgramming Document – SPD), suderinto su Komisija, priėmimas, kuriopagrindu tiesiogiai rengiami konkretūs paramos projektai. Abiem atvejaiskonkrečių projektų atranką atlieka valstybės narės institucijos.

Bendrijos iniciatyvos

Kitas struktūrinių fondų administravimo mechanizmas, kuris remiasididesniu Europos Komisijos vaidmeniu, yra Bendrijos iniciatyvos. Planavimolaikotarpiui yra priimamas tam tikras skaičius Bendrijos iniciatyvų irEuropos Komisija parengia specialias gaires (Commission Guidelines)kiekvienai iš jų. Valstybės narės, besiremdamos Bendrijos metmenimis,rengia suderintas su Komisija programas, kurių pagrindu vykdomi tam tikriparamos projektai. Kaip ir nacionalinių iniciatyvų atveju, projektų atrankąatlieka nacionalinės institucijos. 2000-2006 m. laikotarpiui numatyta vykdyti keturias Bendrijosiniciatyvas (Community Initiative), joms įgyvendinti skiriama apie 5,35proc. viso struktūrinių fondų biudžeto: INTERREG III – bendradarbiavimas apibus sienos (finansuojama iš ERDF);

LEADER II – kaimo plėtra (finansuojama iš EAGGF); URBAN – parama krizės apimtiems miesto rajonams (finansuojama išERDF); EQUAL – naujų priemonių kovoje su nelygybe ir diskriminacija darborinkoje skatinimas (finansuojama iš ESF).

Inovacinės priemonės

Apie 0,5 proc. struktūrinių fondų biudžeto skiriama inovacinėmspriemonėms (Innovative Measures). Planuojant ir administruojant inovacinespriemones, nesilaikoma partnerystės principo: pati Europos Komisija numatokonkrečias priemones ir atrenka projektus įgyvendinti. (6) 2. ES struktūrinių fondų administravimo shemos apžvalgaSiekdama geriau pasirengti ES struktūrinių fondų valdymui Ūkioministerija 2003 metais pradėjo įgyvendinti PHARE 2002 metų Ekonominės irsocialinės sanglaudos projektą „Parama verslo plėtra“. Projekto tikslas yrapasiruošti ES struktūrinių fondų administravimui, teikiant tiesioginę irnetiesioginę paramą verslui, kuri bus skiriama per keturias grantų schemas.Ši valstybės pagalbos schema vadinasi „Verslumo, verslo plėtros irinvesticijų skatinimas“ (toliau – schema). Šiuo metu yra parengtas pagalbosschemų projektas. Valstybės pagalbos schemos projektą sudaro penki skyriai.(10) 2.1. Bendrosios nuostatosPirmame skyriuje „Bendrosios nuostatos“ numatomi bendriausi schemosaspektai. Valstybės pagalbos schema „Verslumo, verslo plėtros irinvesticijų skatinimas“ nustato tiesioginės valstybės pagalbos teikimosąlygas ir tvarką. Bendrosiose nuostatose yra pateiktas schemos tikslas –reglamentuoti verslumą, verslo plėtrą ir investicijas skatinantį valstybėspagalbos teikimą, kad būtų išvengta esminių konkurencijos iškraipymų irįtakos prekybai tarp Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos šalių.Schemos teisinis pagrindas yra: Lietuvos Respublikos valstybės pagalbosūkio subjektams kontrolės įstatymas (Žin., 2000, Nr. 45–1292); LietuvosRespublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 109-2993; Žin., 2002, Nr. 105–4689); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m.gegužės 31 d. nutarimas Nr. 649 „Dėl atsakomybės už Europos Sąjungosstruktūrinių fondų paramos įgyvendinimą Lietuvoje pasiskirstymo tarpvalstybės institucijų“ (Žin., 2001, Nr. 48–1676) ir kt. Pagrindinės schemoje vartojamos sąvokos: Valstybės pagalba – valstybės pagalbos teikėjo pagalbos gavėjuiteikiama tiesioginės pagalbos priemonė – subsidija (dotacija), finansuojamaiš valstybės biudžeto ir (ar) kitų piniginių fondų ir teikianti pagalbosgavėjui ekonominę naudą. Pagalbos teikėjas – įstaiga, skirianti valstybės pagalbą konkretiemsprojektams įgyvendinti. Pagalbos teikėjas yra viešoji įstaiga Lietuvosverslo paramos agentūra (buveinė: Gedimino pr. 38/2, LT–2600 Vilnius,Lietuvos Respublika). Pagalbos gavėjas – ūkio subjektas, gavęs ir (ar) gaunantis valstybėspagalbą investicijų projekto vykdymui. Ūkio subjektas – visų rūšių įmonės ar juridinio asmens statusąturintys įmonių junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai,koncernai ir pan.) bei viešosios įstaigos, kurių dalininkų – fizinių ir(ar) privačių juridinių asmenų – dalis sudaro daugiau nei 50 proc.viešosios įstaigos dalininkų kapitalo. Minėti ūkio subjektai, kurių dalyvis(akcininkas, dalininkas, narys ir pan.) yra valstybė ar savivaldybė,pagalbos gavėju gali būti tik tais atvejais, jei jie nevykdo viešojoadministravimo. Pradedanti įmonė – įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka nedaugiau kaip prieš vienerius metus, arba fizinis asmuo, sudaręs versloplaną ir pateikęs įgyvendinančiai institucijai paraišką gauti valstybėspagalbą. Jeigu priimamas sprendimas skirti valstybės pagalbą fizinio asmensteiktam projektui, fizinis asmuo per 90 kalendorinių dienų nuo šiosprendimo priėmimo privalo įsteigti įmonę, galinčią vykdyti ūkinę veiklą irpasinaudoti jai teikiama parama. Eksporto pagalba – valstybės pagalba, skirta prekių ir paslaugųeksportui skatinti, eksportuojamų prekių paskirstymo tinklui sukurti irplėtoti arba ūkio subjektų ūkinės veiklos išlaidoms, susijusioms sueksportu, apmokėti. Eksporto pagalba nelaikoma pagalba, skiriama rinkostyrimams atlikti, dalyvauti parodose ir mugėse, taip pat mokymui irkonsultacijoms, susijusiems su eksportu. Smulkaus ir vidutinio verslo subjektai – vidutinės įmonės, mažosįmonės (tarp jų ir mikroįmonės), įstatymų nustatyta tvarka turinčios teisęverstis savarankiška komercine, gamybine ir kita panašaus pobūdžio veikla. Mikroįmonė – savarankiška įmonė, kurioje dirba iki 10 darbuotojų,įmonės metinės pajamos neviršija 7 mln. litų ar įmonės turto balansinėvertė yra ne didesnė kaip 5 mln. litų. Maža įmonė – savarankiška įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 50darbuotojų, metinės pajamos neviršija 7 mln. eurų (24 mln. litų) arbabendra įmonės turto balansinė vertė ne didesnė kaip 5 mln. eurų (17 mln.litų). Vidutinė įmonė – savarankiška įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 250darbuot…ojų, metinės pajamos neviršija 40 mln. eurų (138 mln. litų) arbabendra įmonės turto balansinė vertė ne didesnė kaip 27 mln. eurų (93 mln.litų). Savarankiškos įmonės – bet kurios įmonės, išskyrus tas, kurių 1/4 ardaugiau įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių priklauso vienai ar keliomsįmonėms, kurios pagal pateiktus apibrėžimus nėra mažos ar vidutinės įmonės.(tais atvejais, kai apibrėžiamos vidutinės įmonės) arba pagal pateiktąapibrėžimą nėra mažos įmonės (tais atvejais, kai apibrėžiamos mažosįmonės). Ši riba gali būti viršyta, jei įmonė priklauso investicinėmsbendrovėms, fondams, kitiems juridiniams asmenims, investuojantiems rizikoskapitalą į smulkų ir vidutinį verslą, tačiau tiesiogiainekontroliuojantiems jų veiklos. Didelė įmonė – įmonė, kuri neatitinka mikroįmonės, mažos ar vidutinėsįmonės apibrėžimo. Subsidija (dotacija) – negrąžintina valstybės finansinė parama. Valstybės pagalbos intensyvumas – subsidijos ekvivalentas procentais,skaičiuojant nuo bendros pagalbos gavėjo tinkamų išlaidų sumos. Investicijų projektas – dokumentas, finansiškai (ekonomiškai),techniškai ir socialiai pagrindžiantis investavimo tikslus, įvertinantisinvesticijų grąžą (komercinis projektas), kitus veiksmingumo rodiklius irnurodantis projektui įgyvendinti reikalingas lėšas, finansavimo šaltiniusbei terminus. Remiantis investicijų projektu daromos kapitalo investicijosį projektui įgyvendinti reikalingą materialųjį turtą (žemė, pastatai,mašinų įranga ir įrenginiai) arba į nematerialųjį turtą (paslaugų pirkimas,konsultavimas ir kitos projektui įgyvendinti reikalingos išlaidos) siekiantsukurti, įsigyti ar padidinti turto vertę. De minimis valstybės pagalba – ne didesnė kaip 100 000 eurų (345 000litų) vienam pagalbos gavėjui trejiems metams skiriama valstybės pagalba,skaičiuojant nuo šios pagalbos teikimo pradžios. Bendrosiose nuostatose numatoma, kad valstybės pagalbos schemossubjektas gali būti – viešoji įstaiga, kurios steigėjas arba didesnės pusėsdalininkas yra fizinis arba privatus juridinis asmuo. (2, psl. 23-29) 2.2. Valstybės pagalbos būdas, tikslai ir nefinansuojamos veiklosAntroje valstybės pagalbos schemos dalyje aptariami valstybės pagalbosbūdas, tikslai ir nefinansuojamos veiklos. Šis dokumentas nustato vienąvalstybės pagalbos būdą – subsidiją (dotaciją), kuri gali būti teikiamainvesticijų projektui. Valstybės pagalba teikiama aukštos kokybėsstandartus atitinkantiems materialiųjų ir nematerialiųjų investicijųprojektams, kurių tikslas – sustiprinti įmonės konkurencingumą rinkoje irdaryti teigiamą poveikį regiono ekonomikai. Investicijų projekto tikslai: didinti įmonės konkurencingumą; gerintiprodukto ir (arba) gamybos proceso techninius standartus; didinti remiamosįmonės darbo našumą; sudaryti sąlygas naujoms darbo vietoms kurti; skatintiverslo internacionalizavimą; gerinti vadybos arba rinkodaros kokybę. Valstybės pagalba gali būti teikiama, jeigu investicijų projektasatitinka bent vieną iš šių sąlygų: • padidins darbo vietų skaičių; • padidins produktyvumą; • sukurs didesnę produkto ar paslaugos pridėtinę vertę; • pagerins gamybos ar paslaugos teikimo procesą ar jo valdymą; • pagerins produkto ar paslaugos kokybę; • produktas bus tiekiamas į naujas rinkas arba naujoms tikslinėms grupėms. Šio dokumento pagrindu valstybės pagalba neteikiama: • veiklai, finansuojamai iš Europos socialinio fondo, Europos žemės ūkio valdymo ir garantijų fondo, Finansinių instrumentų žuvininkystės valdymo ir iki-struktūrinių programų (ISPA ir SAPARD); • veiklai, kurios pagrindu yra gaminami, perdirbami arba parduodami produktai, išvardinti Europos Bendrijų sutarties 1 priede (šios valstybės pagalbos schemos 1 priedas); • veiklai, kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 9 d. nutarime Nr. 4 nurodyta kaip neremtina (žr. 2 priedą); • eksporto veiklai (eksporto pagalba) bei anglies ir plieno pramonei; • transporto sektoriui bei laivų statybos pramonei; • sintetinio pluošto pramonei bei automobilių pramonei; • veiklai, kuri nurodoma kaip paslauga vartotojui (verslui neteikiama paslauga), išskyrus veiklą, tiesiogiai susijusią su turizmo sektoriumi. Valstybės pagalba neteikiama vietines prekes naudojant vietojimportinių prekių. 2.3. Valstybės pagalbos teikimo sąlygos ir tvarkaValstybės pagalbos teikimo sąlygos ir tvarka numatyta trečiame schemosprojekto skyriuje. Valstybės pagalbos tinkamų išlaidų kategorijos ir

valstybės pagalbos intensyvumas nurodytas 1 lentelėje. 1 lentelė

Valstybės pagalbos tinkamų išlaidų kategorijos ir valstybės pagalbos intensyvumas

|Išlaidų kategorija |Valstybės pagalbos intensyvumas* || |Didelei |SVV |Papildomos || |įmonei |įmonei |sąlygos ||1. Investicijos į materialųjį turtą – |– |50% |+15% , jeigu ||žemė, pastatai, įranga, įrenginiai | | |daromos išlaidos ||(išskyrus transporto priemones) | | |kartu su || | | |išlaidomis: || | | |Nr. 2 (žr. 1 || | | |priedą) || | | |Nr. 3 || | | |Nr. 4 || | | |Nr. 5 || | | |Nr. 6 || | | |Nr. 7 ||2. Investicijos į aplinkai |50%** |65% |– ||nekenksmingus įrenginius, švarios ir | | | ||ekonomiškos energijos perdavimo ir | | | ||konvertavimo įrenginius | | | ||3. Investicijos į leidimus, licencijas,|40%** |40% |+10%, jeigu ||patentus ar kitas intelektinės | | |daromos išlaidos ||nuosavybės formas | | |kartu su || | | |išlaidomis: || | | |Nr. 1 || | | |Nr. 2 || | | |Nr. 5 || | | |Nr. 8 ||4. Verslo konsultavimo paslaugos |35%** |50% |+15% tik didelei ||(informacija, verslo planavimas, | | |įmonei jeigu ||konsultavimas, rinkodara, vadyba, | | |daromos išlaidos ||dizainas, išėjimas į tarptautinę rinką,| | |kartu su ||aplinkosaugos vadyba, technologijų | | |išlaidomis ||pirkimai) | | |Nr. 2 || | | |Nr. 5 || | | |Nr. 8 ||5. Dalyvavimo parodoje išlaidos (tik |– |50% |– ||pirmą kartą) | | | ||6. Investicijos į inovacijų ir |50%** |50%** |– ||technologijų perdavimą, | | | ||bendradarbiavimo ir partnerystės tarp | | | ||verslo ir (arba) tyrimo institucijų | | | ||tinklų užmezgimą | | | ||7. Intelektinės nuosavybės teisių |40%** |50%** |+10% tik didelei ||registravimo išlaidos | | |įmonei, jeigu || | | |daromos išlaidos || | | |kartu su || … | | |išlaidomis || | | |Nr. 1 || | | |Nr. 2 || | | |Nr. 5 ||8. Jeigu SVV įmonė dirba verslo | | | ||inkubatoriuje, tinkamos išlaidos | | | ||valstybės pagalbai gauti gali būti: | | | || |– |65%** |– ||- nuomos mokestis už nuomojamas | | | ||patalpas ar įrangą | | | ||9. Projektų rengimas |50%** |50%** |– ||10. Tyrimų, reikalingų projektui |50%** |50%** |– ||parengti, atlikimas | | | |

* Valstybės pagalbos intensyvumas nurodomas procentine išraiška nuovisų projekto tinkamų išlaidų; ** Valstybės pagalba teikiama vadovaujantis tik de minimis taisykle.

Pradedančiųjų įmonių investicijų projektų tinkamos išlaidos yra: 1)bet kokios 1 lentelėje išvardintos išlaidos; 2) arba įgyvendinantinvesticijų į materialųjį turtą projektą priimtų darbuotojų darboapmokėjimo išlaidos – darbuotojų, kurie dalyvauja remiamame projekte,atlyginimo, įskaitant socialinio draudimo mokestį, dalis, ne didesnė užpaskutinių kalendorinių metų vidutinį darbo užmokestį privačiose įmonėse(remiantis Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis).Valstybės pagalba darbo užmokesčio išlaidoms, nustatyta 2 punkte, gali būtiteikiama ne ilgesniam kaip 24 mėnesių laikotarpiui, tačiau tik su sąlyga,kad: finansuojamos darbo vietos bus sukurtos ne vėliau kaip per trejusmetus įgyvendinus investicijų projektą; palyginus su paskutinių dvylikosmėnesių vidurkiu, projektą vykdančioje įmonėje bus sukurta naujų darbovietų; sukurtos darbo vietos bus išlaikytos mažiausiai penkerius metus. Valstybės pagalba taikomųjų mokslinio tyrimų rezultatams panaudotiūkinėje veikloje, t.y. darbams, kurių tikslas – tiesiogiai panaudotitaikomųjų mokslinio tyrimų rezultatus naujiems produktams, paslaugoms artechnologijoms, skirtiems pardavimui ar panaudojimui, kurti ar esamiemstobulinti, galima, jeigu valstybės pagalbos intensyvumas yra ne didesniskaip 25% visų tinkamų išlaidų. Valstybės pagalbos dydis: • SVV įmonei – ne daugiau kaip 5 mln. eurų nesivadovaujant de minimis taisykle; • SVV ir didelei įmonei – ne daugiau kaip 100 tūkst. eurų trejų metų laikotarpiui vadovaujantis de minimis taisykle. Valstybės pagalba gali būti teikiama perkant, perkant išsimokėtinaiarba lizinguojant (finansinės nuomos pagrindu) materialųjį turtą. Maksimalivalstybės pagalbos suma lizinguojant materialųjį turtą negali būti didesnėnei valstybės pagalbos suma perkant tą patį turtą. Negali būti remiami tie investicijų projektai, dėl kurių galiatsirasti perteklinė gamyba ir būti iškreiptos konkurencijos sąlygos.Valstybės pagalba teikiama investicijų projektui, kurį įgyvendinanttikimasi, kad bus sukurta bent viena nauja darbo vieta arba įmonei teikiantpaslaugas, gaminant prekes bus sukurta ne mažiau kaip 10% didesnė pridėtinėvertė. Šio punkto nuostatos netaikomos, jeigu įmonė modernizuojamaterialųjį turtą iš esmės atnaujindama technologinę įrangą arbaįrenginius. Darbo vietos, sukurtos įgyvendinant valstybės pagalbosinvesticijų projektą, privalo būti išlaikomos mažiausiai penkerius metusužbaigus projektą…. 2.4. Paraiškų teikimas, lėšų išmokėjimas ir kontrolėKetvirtojo skyriaus turinys nusako paraiškų teikimo, lėšų išmokėjimoir kontrolės klausimus. Valstybės pagalbos schemos įgyvendinančiojiinstitucija yra viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra (buveinė:Gedimino pr. 38/2, LT–2600 Vilnius, Lietuvos Respublika), kuri skelbiakvietimą teikti paraiškas. Įmonė teikia paraišką įgyvendinančiaiinstitucijai – viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai, kuriyra atsakinga už: • informacijos apie galimybes pasinaudoti valstybės pagalba skleidimą visuomenės informavimo priemonėmis ir kitais viešųjų ryšių būdais; • paraiškų surinkimą, registravimą ir išsaugojimą; • administracinį paraiškų įvertinimą (paraiškų atitikimą formaliems reikalavimams); • ryšių su paraiškų teikėjais palaikymą, taip pat informavimą apie valstybės pagalbos skyrimą arba neskyrimą; • siūlymo skirti arba neskirti valstybės pagalbą įmonės projektui teikimą tarpinei institucijai (Ūkio ministerijai); • sutarties su paramos gavėju dėl valstybės pagalbos skyrimo sudarymo; • paramos gavėjo priežiūrą ir gautos valstybės pagalbos lėšų panaudojimo kontrolę. Paraiška gauti valstybės pagalbą gali būti teikiama įgyvendinančiaiinstitucijai tik tuomet, jeigu paraiškos teikėjas nėra pradėjęs įgyvendintiprojekto (t.y. nėra sudaręs sandorių, susijusių su teikiamo projektoįgyvendinimu). Išskirtiniais atvejais, jeigu tai būtina siekiant sėkmingaiįgyvendinti projektą, įgyvendinančioji institucija gali akceptuotiparaiškos teikėjo padarytas išlaidas prieš paraiškos įgyvendinančiaiinstitucijai teikimą, jeigu tos išlaidos neviršija 10% viso projektovertės. Paraiškos teikiamos nuo kvietimo teikti paraiškas datos iki kitokvietimo. Kvietimai teikti paraiškas skelbiami kas ketvirtį.Įgyvendinančiai institucijai – viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramosagentūra – įmonė teikia šiuos dokumentus: įmonės vadovo pasirašytąlydraštį, adresuotą įgyvendinančiai institucijai; nustatytos formosparaišką; finansinės apskaitos dokumentus, įrodančius, kad paskutiniaisataskaitos metais įmonė neturėjo nuostolių; verslo plano, kuriame būtųparodytas įmonės savų lėšų investavimo į verslo projektą dydis, santrauką,nurodydama esminius verslo projekto duomenis – gamybos (paslaugų) apimtiespadidėjimą realizavus verslo projektą, darbo vietų sukūrimą arbaišsaugojimą ir kt.; projekto finansavimo ir finansinių srautų planą;paskolos arba kreditinės linijos, skirtos verslo projektui realizuoti,sutarties arba preliminariosios sutarties kopiją (jeigu būtina); dokumentusapie verslo projekte numatytų prekių gamybos arba suteiktų paslaugųLietuvoje sukurtos vertės dalį; projekto išlaidų sąmatą, kurioje būtųpateiktas paruošiamųjų darbų detalizavimas; projekto vykdymo ir išlaidųtvarkaraštį; poveikio aplinkai įvertinimą (jeigu būtina); valstybėspagalbos mokėjimų prašymus; kitus tarpinės institucijos (Ūkio ministerijos)patvirtintus dokumentus. Ūkio ministerija, kaip tarpinė institucija ES struktūrinių fondųvaldymo administracijos struktūroje, įvertinusi įgyvendinančiosinstitucijos – viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros –pasiūlymus suteikti valstybės pagalbą pareiškėjo projektui, savo ruožtusiūlo Atrankos komitetui, kokio dydžio turėtų būti valstybės pagalba. Galutinis sprendimas skirti arba neskirti valstybės pagalbą pareiškėjoprojektui turi būti priimtas per tris mėnesius kai įmonės pateikto projektoparaiška ir kiti dokumentai buvo užregistruoti įgyvendinančioje agentūroje.Sprendimo skirti valstybės pagalbą priėmimas priklausys nuo to, kiekprojektas atitinka Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų, programų,2004–2006 metų la…ikotarpio Bendrojo programavimo dokumento, jo priedo beišio dokumento nuostatas. Jeigu sprendžiamas valstybės pagalbos skyrimas įmonei aplinkosaugos,energetikos, informacinės visuomenės ir turizmo srityse, priimant sprendimądalyvauja atitinkamos srities atitinkamos srities kvalifikuotispecialistai. Įgyvendinančioji institucija sudaro sutartį su paramos gavėju dėlvalstybės pagalbos suteikimo tik Atrankos komitetui priėmus sprendimąsuteikti valstybės pagalbą investicijų projektui. Sudarius sutartį tarpįgyvendinančios institucijos ir paramos gavėjo dėl valstybės pagalbosteikimo, lėšos paramos gavėjui pervedamos tokia tvarka: ne vėliau kaip pertris mėnesius nuo minėtos sutarties sudarymo įgyvendinanti institucijaperveda sutartyje nustatytam paramos gavėjui 20% avansinį mokėjimą nuosutartyje nustatytos valstybės pagalbos sumos; kita valstybės pagalbosdalis pervedama paramos gavėjui jam pateikus mokėjimų prašymus. Galutinė10% valstybės pagalbos suma pervedama į paramos gavėjo sąskaitą tik tuomet,kai paramos gavėjas pateikia dokumentus, įrodančius, kad iki tol gautosvalstybės pagalbos lėšos buvo naudojamos pagal paskirtį tinkamoms projektoišlaidoms apmokėti. Paramos gavėjas pildo mokėjimo paraiškas etapais, kadvalstybės pagalbai skirtos lėšos būtų pervedamos į paramos gavėjo nurodytąsąskaitą. Projektas turi būti užbaigtas, o paskutinė mokėjimo paraiška gautivalstybės pagalbą atiduota įgyvendinančiai institucijai per dvejus metusnuo sutarties dėl valstybės pagalbos suteikimo sudarymo. Jeigu per tą laikąparamos gavėjas kreipiasi į įgyvendinančią instituciją, prašydamasprojektui įgyvendinti suteikti daugiau laiko ir jeigu norint sėkmingaiįgyvendinti projektą tai yra būtina sąlyga, nenumatyta teikiant paraišką,įgyvendinanti institucija gali papildomai suteikti ne daugiau kaipvienerius metus projektui įgyvendinti. Jeigu paramos gavėjo tinkamos išlaidos faktiškai yra mažesnės, negunustatytos sutartyje, atitinkama valstybės pagalbos dalis bus sumažinta,kad nebūtų pažeistas valstybės pagalbos intensyvumo lygmuo, nustatytassutartyje. Valstybės pagalba, suteikta paramos gavėjui, gali būtisusigrąžinta visiškai arba iš dalies, jeigu paramos gavėjas:įgyvendinančiai institucijai pateikia klaidingą informaciją apie projektą,pretenduojantį į valstybės pagalbą; nuslepia aplinkybes, kurios galidaryti įtaką sprendimui skirti valstybės pagalbą; atsisako suteiktiinformaciją, dokumentus ar kitą reikalingą medžiagą tam, kad būtų sumokėtosvalstybės pagalbos lėšos arba kontroliuojama, kaip ji naudojama; atsisakosuteikti informaciją ir pagalbą, reikalingą valstybės pagalbos lėšųfinansinei kontrolei ar auditui atlikti; panaudoja lėšas ne tais tikslais,

kurie buvo nurodyti teikiant paraišką gauti valstybės pagalbą. Ūkio ministerijos arba įgyvendinančios institucijos – viešosiosįstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros – atstovai arba šių institucijųsamdomi nepriklausomi auditoriai ar finansiniai ekspertai turi teisęatlikti paramos gavėjo auditą arba finansinę kontrolę, parodančią, arvalstybės pagalba naudojama pagal paskirtį. Paramos gavėjas privalosudaryti tinkamas sąlygas ir suteikti tinkamas patalpas įstaigai, kuriatlieka jos finansinį patikrinimą arba auditą, laiku ir be jokio užmokesčiosuteikti jai finansinės apskaitos informaciją, kitą reikalingą medžiagą,susijusią su projekto įgyvendinimu. Įstaiga, atliekanti paramos gavėjofinansinį patikrinimą ar auditą, gali laikinai paimti visus reikalingusfinansinės apskaitos dokumentus. Viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramosagentūros darbuotojai, taip pat kitų įstaigų darbuotojai, atliekantysvalstybės pagalbą gavusios įmonės finan…sinį patikrinimą ar auditą, privalolaikytis įmonių komercinės ir veiklos paslaptis reglamentuojančių teisėsaktų ir išsaugoti įmonės komercines paslaptis. 2.5. Baigiamosios nuostatosBaigiamųjų nuostatų skyriuje nurodomi galutiniai reikalavimai įmoneivalstybės paramai gauti bei pateikiamos apibendrinančios nuostatos. Čianurodoma, kad įmonė turi investuoti ne mažiau kaip 25% nuosavų lėšų įprojektą, kuriam teikiama valstybės pagalba; kad paramos gavėjas turipaskirti asmenį – projekto koordinatorių, atsakingą už visus klausimus,susijusius su konkretaus projekto, remiamo valstybės pagalbos,įgyvendinimu; kad tas pats projektas negali būti finansuojamas iš daugiaunei vieno Europos Sąjungos fondo. Čia nurodoma, kad finansuotinų projektųatrankos kriterijai išdėstyti Bendrajame programavimo dokumente, oprioritetas teikiamas tokiems projektams, kurie gali turėti didžiausiąteigiamą ekonominį poveikį gerinant vietos ekonominę padėtį. Valstybėspagalba teikiama tik tokiems projektams, kurių pagrindu produkto arpaslaugos vertė sukuriama Lietuvoje. Lietuvoje sukurtos vertės dalis turibūti pagrįsta ūkio subjekto pateiktais dokumentais arba projekto aprašymu.Remtinas yra toks projektas, kuris finansiškai sunkiai atsiperka arbaatsiperka per ilgą laikotarpį, tačiau sukuria teigiamą ekonominį poveikįaplinkai. Baigiamosiose nuostatose yra aptariami ir materialaus turto klausimai,t.y. materialusis turtas, kurį įmonė įsigijo pasinaudodama valstybėspagalbos lėšomis, negali būti parduotas ir (arba) išvežtas už LietuvosRespublikos teritorijos ribų nepraėjus penkeriems metams po projektoįgyvendinimo pabaigos. Jeigu paramos gavėjas neįvykdo šių sąlygų arbauždaro gamyklą (gamybos liniją), kuri buvo finansuojama iš valstybėspagalbos lėšų remiantis šia schema, suma, gauta kaip valstybės pagalba,įgyvendinančiai institucijai privalo būti grąžinta visa arba išskirtiniaisatvejais dalimis. Sprendimą sugrąžinti valstybės pagalbą priima Ūkioministerija kaip tarpinė institucija. Jeigu materialusis turtas, įgytasvalstybės pagalbos lėšomis, sunaikinamas dėl nelaimingo atsitikimonepraėjus penkeriems metams nuo paramos gavimo, lėšos, gautos iš draudimo,privalo būti sugrąžintos įgyvendinančiai institucijai. Ši taisyklėnetaikoma, jeigu lėšos, gautos iš draudimo dėl sunaikinto materialiojoturto, bus investuotos į kitą materialųjį turtą. Paramos gavėjas privaloišsaugoti visus išlaidų, įgyvendinant remiamą projektą kvitus ir (ar)sąskaitas ne mažiau kaip dešimt metų įgyvendinus projektą, kad būtųužtikrintas veiksmingas valstybės pagalbos lėšų panaudojimo patikrinimas. Sprendimas skirti valstybės pagalbą yra galutinis ir neskundžiamas, oLietuvos Respublikos ūkio ministerija pasilieka teisę išleisti papildomuspoįstatyminius teisės aktus, detaliau reglamentuojančius šios valstybėspagalbos schemos įgyvendinimą. 3. Bendrojo programavimo dokumento rengimasParama verslui bus administruojama remiantis Bendruoju programavimodokumentu (BPD), kuris įsigalios Europos Komisijai jį patvirtinus.Dokumentas yra rengiamas 2004 – 2006 metų laikotarpiui. BPD nustatys kaipbus naudojamos struktūrinių fondų lėšos Lietuvoje. Vadovaujantis Lietuvos Vyriausybės nutarimu buvo sudaryta priežiūroskomisija, koordinuojanti BPD projekto rengimą, ir darbo grupė, minėtodokumento projektui parengti. Priežiūros komisiją sudaro aukšti valstybėsinstitucijų atstovai, o darbo grupę – valstybės institucijų pagalkompetenciją deleguoti specialistai, socialiniai – ekonominiai ir kitipartneriai. Partnerių interesams atstovauja asocijuotų struktūrų – Lietuvospramonės prekybos ir amatų rūmų asociacija, Lietuvos verslo darbdaviųkonfederacija, Lietuvos žemės ūkio rūmai, Lietuvos profesinių sąjungųkonfederacija ir kt. – deleguoti atstovai. Darbo grupę koordinuoja Finansųministerija. Priežiūros komisija patvirtina BPD rengimo kalendorių, o darbogrupė, laikydamasi nustatytų terminų, atsiskaito priežiūros komisijai. Šiuometu BPD projektas yra parengtas. Jam pritarė Vyriausybė, o EuroposKomisija patvirtino, jog šis projektas atitinka pagrindinius reikalavimusir yra tinkamas pradėti derybas dėl turinio. Derybas planuojama pradėti2003 m. rugsėjo mėn. ir baigti iki š.m. metų pabaigos. Jų metu Lietuvaturės įrodyti, kad pasirinktos investicinės priemonės atitinka struktūriniųfondų panaudojimo taisykles ir garantuoja BPD ekonominės-socialinės plėtrosstrategijos tikslų įgyvendinimą. Nors BPD projektas turi būti galutinaisuderintas su Europos Komisija iki 2003 m. pabaigos, ši oficialiai galėspritarti jam tik Lietuvai tapus ES nare. Pagrindas norint gauti struktūrinių fondų paramą bus BPD priemonėseįvardintos veiklos. Ūkio ministerija yra atsakinga už trijų BPD daliųparengimą: „pramonė ir verslas“, „turizmas“ ir „energetika“. (7) 3.1. Pramonės ir verslo aplinkos gerinimasBendrojo programavimo dokumento pramonės ir verslo dalyje numatytosįgyvendinti priemonės, kurių pagrindu bus administruojama ES paramapramonei ir verslui. Šiose priemonėse yra išvardintos finansuotinos veiklos(t.y. tos veiklos, kurioms įmonės gali tikėtis valstybės pagalbos vienokiaar kitokia forma), galimi paramos gavėjai, paramą administruojančiosinstitucijos, paramos dydis. Tai nėra galutinė versija, kuri turi būtiparuošta iki š.m. gruodžio mėnesio, o tik projektas. Priemonės pagrindimas: ši priemonė skirta pagerinti verslo aplinką,išplėtojant paslaugų verslui struktūrą, teikiant subsidijuojamas paslaugasverslui bei stiprinant asocijuotas verslo struktūras. Verslo paramos sistema pradedantiesiems verslininkams, naujaibesikuriančioms ar augančioms įmonėms yra nepakankamai išplėtota, neapimavisos Lietuvos teritorijos, teikiamų paslaugų asortimentas yra ribotas, okokybė neatitinka šiuolaikinio verslo poreikių. Ten, kur yra sukurta verslopaslaugų struktūra, sėkmingiau plėtojamas verslas, didėja naujaiįsikuriančių įmonių skaičius, pailgėja jų gyvavimo trukmė, o gyventojųnedarbas neviršija šalies vidurkio. Lietuvos įmonėms trūksta prieinamų specializuotų aukštos kokybėspaslaugų. Ši priemonė padėtų įvairiems verslo kompetencijos centramsplėtoti ir teikti specializuotas aukšto lygio paslaugas versluiinternacionalizacijos, kokybės valdymo, sertifikavimo, inovacijų,technologijų perdavimo, IT, rinkodaros ir kitose srityse, o taip pat padėtųužmegzti ir stiprinti ryšius tarp mokslo ir verslo. Investuotojams ypač svarbu sudaryti sąlygas greitai ir pigiai perkeltigamybą, panaudojant šalies ir atskirų regionų santykinius pranašumus savokonkurencingumo tarptautinėse rinkose sustiprinimui. Pramoninės zonos,turinčios sutvarkytą infrastruktūrą, nutiestas komunikacijas, kuriosleidžia nesunkiai pasiekti rinkas, sustiprina investicinį šaliespatrauklumą. Šiuo metu pramoninės zonos ir turimos laisvos patalposnaudojamos neracionaliai, neretai jos užterštos. Nenaudojant jos dėvisi,mažėja galimybių jas panaudoti gamyboje be didžiulių kapitaliniųinvesticijų. Visoms pramonės įmonėms svarbios valstybės mastu organizuotos irtvarkomos pavojingų pramonės atliekų surinkimo, utilizavimo ar saugausdeponavimo bei antrinių žaliavų perdirbimo sistemos. Šios sistemos leissumažinti neigiamą pramonės poveikį aplinkai ir efektyviau naudotivietinius išteklius. Palankios verslo aplinkos elementas – stiprios asocijuotos verslostruktūros ir jų teikiamos paslaugos. Lietuvos verslo asociacijos irorganizacijos teikia savo nariams kur kas mažiau ir ne tokių kokybiškųpaslaugų kaip ES šalių asocijuotos verslo struktūros. Priemonės uždaviniai: • Kurti ir plėtoti paslaugų pramonei ir verslui struktūrą; • Stiprinti, modernizuoti ar pertvarkyti veikiančias verslo paramos institucijas; • Gerinti įmonių veiklos aplinką teikiant ir plėtojant verslo paramos paslaugas; • Užtikrinti, kad kiek galima daugiau SVV įmonių galėtų pasinaudoti paslaugų verslui struktūra. Priemonės poveikis: • Pagerėjusi verslo aplinka; • Išplėtota paslaugų verslui aplinka; • Suteikta daugiau kokybiškų specializuotų paslaugų verslui, kurių įmonės negali nusipirkti rinkoje arba joms tai per brangu. Remiamos veiklos: 1. Verslo inkubatorių, verslo paramos centrų plėtra; 2. Verslumo skatinimo kampanijos; 3. Viešųjų ir informacinių paslaugų verslui plėtra (investicijos į fizinę infrastruktūrą ir viešųjų paslaugų verslui plėtra – konsultacijos, studijos tyrimai, informavimo kampanijos ir pan.); 4. Parama verslo asociacijoms, organiz…acijoms ir verslo bendradarbiavimo struktūroms, skatinančioms verslo plėtrą, tame tarpe informacinių sistemų ir duomenų bazių vystymas, įvairios studijos, tyrimai, konkurencingumo stebėsenos vykdymas, reitingavimas ir pan.; 5. Inovacijų paramos sistemų plėtra, tame tarpe inovacinių centrų vystymas; 6. Mokslo ir technologijų parkų plėtra; 7. Technologijų perdavimo sistemų bei su jomis susijusių paslaugų teikimo plėtra; 8. Mokslo tyrimų, orientuotų į verslą, plėtra; 9. Industrinių parkų, pramoninių zonų plėtra ir jų pritaikymas naujai veiklai, tame tarpe privažiavimų kelių tiesimas ar atnaujinimas, aplinkosaugos, telekomunikacijų, energijos tiekimo ir kitos santykinai smulkios pramonės ir verslo infrastruktūros plėtra; 10. Aplinkosauginės vadybos sistemų, sertifikavimo sistemų plėtra; 11. Pavojingų pramonės atliekų tvarkymas, gamybinių pajėgumų antrinių žaliavų perdirbimui sukūrimas ir plėtra; 12. Sąnaudų mažinimo, eko-ženklinimo ir švaresnės gamybos technologijų paramos infrastruktūros plėtra, atitinkamų programų rengimas ir įgyvendinimas; 13. Finansinės inžinerijos (dalinis ar pilnas paskolų palūkanų dengimas, mikrokreditavimas, finansavimo instrumentų (paskolų, lizingo) ir rizikos kapitalo investicijų garantijų schemos) paslaugų plėtra; 14. Investicijos į bandymo laboratorijas ir sertifikavimo institucijas, rinkos priežiūros ir atitikties įvertinimo institucijas; 15. Šalies ir šalyje sukuriamų produktų ir paslaugų įvaizdžio kūrimas ir gerinimas; 16. Pramonės ir verslo parodų ir misijų organizavimas; 17. Užsienio investicijų, orientuotų į eksporto didinimą, pritraukimas.

Galutiniai paramos gavėjai: privatūs ir viešieji paslaugų versluiteikėjai.

Numatoma įgyvendinančioji institucija: Ūkio ministerijosįgyvendinančioji agentūra. (8) 3.2. Turizmo infrastruktūros vystymasPriemonės pagrindimas: Turizmo plėtrai, kaip darbui imliam sektoriui,bus teikiama prioritetinė parama. Šalis turtinga kultūriniais ir gamtiniaisištekliais, ypač upėmis ir ežerais, miškais, unikalia pakrante (Kuršiųnerija) ir keliais pasaulinio lygio nacionaliniais parkais, turi didelįkurortinį potencialą. Sostinė Vilnius bei Klaipėdos uostas yrapatraukliausi turistų lankymo ir paslaugų pramonės centrai. Gamtinis irkultūrinis potencialas ar atskiros rekreacinės teritorijos nėra pakankamaipanaudojamos turizmui. Todėl turizmo sektorius turi didelį augimopotencialą, ir tam reikalingus investicinius poreikius. Turizmo plėtojimasmenkiau išsivysčiusiose, bet turinčiose gausius rekreacinius išteklius,šalies dalyse gali būti variklis regionų ekonomikai ir verslui juoseplėstis. Siekiant skatinti geriau išnaudoti šalies turizmo potencialą irkurti konkurentiškus turizmo produktus, kurie turėtų paklausą ir leistųdidinti atvykstamojo ir vietinio turizmo srautus, turizmo plėtrosprioritetai yra: sukurti viešąją turizmo infrastruktūrą ir pagerintiturizmo paslaugų kokybę ir jų įvairovę, išplėtoti turizmo informacijos irrinkodaros paslaugas bei pagerinti teritorijų subalansuotą plėtrą irtikslinį profesinį mokymą. Šiuos uždavinius spręs ir įvairios kitųprioritetų priemonės. (5)

Priemonės tikslas: išplėsti gamtinių ir kultūrinių turizmo ištekliųpanaudojimą turizmui. Sudaryti palankesnes sąlygas aktyviam poilsiui irpaslaugų verslo plėtrai. Skatinti vietinį ir atvykstamąjį turizmą. Priemonės uždaviniai: • sukurti viešąją infrastruktūrą, kuri skatintų turistinių produktų (paslaugų) plėtrą; • formuoti naujus turistinės traukios židinius, pirmiausiai panaudojant paveldo objektus ir saugomas teritorijas; • išvystyti turizmo informacijos sistemos galimybes; • suaktyvinti rinkodaros veiklą. Remiamos veiklos: • rekreacinės ir sveikatingumo infrastruktūros plėtra (paplūdimiai, stovyklavietės, kempingai ir poilsio aikštelės, gyvenviečių parkai, prevencijos įstaigos, sveikatingumo ir poilsio centrai, higienos įrengimai ir pan.); • aktyvaus poilsio ir sporto infrastruktūros įrengimas ir modernizavimas (prieplaukos, vandens, pėsčiųjų ir kitos trasos, sporto aikštynai ir klubai, stadionai, baseinai ir pan.); • valstybės ir savivaldybių paveldo objektų bei nenaudojamų pastatų pritaikymas viešajai infrastruktūrai (konferencijų, ekspozicijų ir amatų, informacijos, kultūros ir laisvalaikio centrams, interesų klubams ir kitoms panašaus pobūdžio veikloms); • rekreacinės ir lankytojų centrų infrastruktūros plėtra saugomose teritorijose; • ekspozicijų ir kita panašaus pobūdžio infrastruktūra; • kitos sezoniškumo įtaką turizmui mažinančios infrastruktūros plėtra; • turizmo informacijos ženklų ir stendų įrengimas; • turizmo informacijos sistemos duomenų bazių ir techninių galimybių plėtojimas; • turizmo rinkodaros priemonių vykdymas (turistiniai leidiniai, videoinformacija, parodų organizavimas ir dalyvavimas, verslo misijos, reklaminės kampanijos ir kitos panašaus pobūdžio veiklos bei turizmo produktų ir rinkų tyrimai bei apskaita).

Poveikis

Turizmo paslaugų įmonių pajamų didėjimas, atvykstamojo turizmo(paslaugų eksportas) didėjimas, užimtumo augimas kaimiškose vietovėse,platesnis gamtos ir kultūros vertybių apsaugos reikšmės ir praktiniopanaudojimo suvokimas. Pagerėja vietovių, kuriuose įgyvendinami projektai,socialinė ir verslo aplinka, atsiranda galimybės taikyti pažangiasinformacines ir mokymo technologijas, atsiranda naujos veiklos rū…šys, ypačjaunimui. Pagerėja regionų ir šalies turizmo įvaizdis.

Galutinis paramos gavėjas: Projektus teikia valstybės ir savivaldybėsinstitucijos, nacionalinių ir regioninių parkų direkcijos, viešosiosįstaigos, valstybės ir savivaldybių institucijos (Valstybinis turizmodepartamentas ir savivaldybių turizmo informacijos centrai ir seniūnijos,saugomų teritorijų direkcijos), kiti juridiniai asmenys, užsiimantysturizmo, laisvalaikio ir kultūrine veikla.

Numatoma įgyvendinančioji institucija: Centrinė projekto valdymoagentūra (CPVA). (5) 3.3. Energijos tiekimo stabilumo ir prieinamumo užtikrinimasPriemonės pagrindimas: Šia priemone bus siekiama užtikrinti pagrindąstabiliam ir labiau prognozuojamam šalies ekonomikos augimui. Šiuo atvejuprioritetas bus teikiamas gamtinių dujų ir elektros energijos perdavimotinklų sujungimui su Vakarų Europos energetiniais tinklais, gamtinių dujųtinklo prieinamumo pietvakarinei Lietuvos daliai užtikrinimui, dujųsaugyklos įrengimui bei kitoms analogiškoms veikloms, įgalinančiomsištaisyti išryškėjusius rinkos trūkumus. Siekiant užtikrinti gamtosauginių reikalavimų vykdymą busmodernizuojamos pagrindinės konvencinės elektrinės, kompensuosiančioselektros energijos gamybos pajėgumų praradimą uždarant Ignalinos AE. Sujungiant Lietuvos ir Vakarų Europos elektros energetikos sistemassiekiama užtikrinti Lietuvos elektros energetikos sistemos darbo patikimumąbei tiekimo saugumą uždarant Ignalinos AE. Tai leistų sistemai iš daliesintegruotis į ES elektros energetikos sistemą – sukurtų abipusių elektrossrautų galimybę. Siekiant užtikrinti gamtinių dujų tiekimo saugumą, tiriama galimybėsujungti Lietuvos ir Lenkijos magistralinius dujų tinklus. Taip pat tiriamagalimybė įrengti požeminę dujų saugyklą. Toliau plėtojant elektros energijos ir gamtinių dujų tinklus, bussudaroma galimybė geriau patenkinti esamų vartotojų poreikius ir prijungtinaujus vartotojus, siekiama padidinti tiekimo patikimumą ir spręstiproblemas, susijusias su Ignalinos AE uždarymu. Po Ignalinos AE uždarymoatominį kurą planuojama pakeisti gamtinėmis dujomis. Remiamos veiklos: • Energetinių tinklų (gamtinių dujų, elektros) sujungimas su Vakarų Europos tinklais. • Energetinių tinklų prieinamumo vartotojams užtikrinimas. • Energijos tiekimo stabilumo ir patikimumo užtikrinimas. Poveikis: • Energijos tiekimo sutrikimų sumažėjimas. • Atmosferos teršalų kiekio sumažėjimas. Galutiniai paramos gavėjai: šalies įmonės, valstybės ir savivaldybiųinstitucijos bei įmonės. Numatoma įgyvendinančioji institucija: Centrinė projekto valdymoagentūra (CPVA) 3.4. Energijos naudojimo efektyvumo plėtra (viešajame sektoriuje)Priemonės pagrindimas: Priemonės tikslas yra energijos išteklių irenergijos efektyvus vartojimas, žalingo poveikio aplinkai mažinimas,papildomų darbo vietų kūrimas. Įgyvendinant ES direktyvų ir kitųtarptautinių dokumentų reikalavimus bus vykdomi efektyvaus energijosišteklių ir energijos vartojimo projektai, kuriuose bus diegiamosefektyviai energiją vartojančios technologijos šalies pramonėje ir žemėsūkyje, atliekami energijos vartojimo efektyvumo tyrimai. Tuo būdu sumažėsenergijos sąnaudos produkcijai gaminti, didės energijos vartojimoefektyvumas, mažės importuojamo kuro kiekis. Tai pat bus siekiama atnaujinti pastatus, modernizuoti jų energetinįūkį. Tuo tikslu bus atliekami pastatų apšiltinimo darbai, jų energetinioūkio rekonstrukcijos. Įgyvendinant šią priemonę, energijos vartotojamssumažėtų energijos vartojimo išlaidos, pagerėtų šalies pastatų energetinioūkio valdymas. Tikslu įsisavinti atliekinius energijos išteklius, bus siekiamaįgyvendinti, šiuo metu rengiamą, Esamo šalies ūkyje atliekinių energijosišteklių įvertinimo ir jų panaudojimo ekonominių ir techninių galimybiųnustatymo programą ir vykdyti šios programos priemones ir projektus. Vietinių, atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo didinimotikslas – siekti mažinti importuojamo kuro kiekį, taupyti lėšas,reikalingas kurui pirkti, gerinti aplinkosauginę būklę šalyje, bei kurtinaujas darbo vietas. Vykdant šią priemonę bus įgyvendinami vietinių iratsinaujinančiųjų energijos išteklių panaudojimo projektai, diegiant šiemsištekliams naudoti naujas technologijas.

Remiamos veiklos: • Pastatų energetinio ūkio modernizavimas: pastatų energetinio ūkio gerinimas, norminių ir techninių dokumentų rengimas, visuomeninių ir administracinių pastatų energetinis auditas ir jau renovuotų tokių pastatų energetinio ūkio monitoringas. • Šilumos ūkio vystymas ir modernizacija: šilumos tinklų modernizacija, efektyviai energijos išteklius vartoti leidžiančių technologijų panaudojimas šilumos gamyboje, pervedant katilus dirbti kogeneraciniu ciklu, panaudojant atliekinius, vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius. Oro taršos mažinimo įrangos bei taršos emisijos priežiūros sistemos įdiegimas. Geoterminės energijos ir hidroenergijos išteklių panaudojimo galimybių studijos. Vėjo, saulės energijos, biomasės išteklių panaudojimo tyrimai, vertinimai ir įgyvendinimas. Informacinė, švietimo ir konsultacinė veikla. Poveikis: Didesnis energijos tiekimo patikimumas. Galutiniai paramos gavėjai: šalies įmonės, gyvenamųjų namų savininkųbendrijos, valstybės ir savivaldybių institucijos bei įmonės. Numatoma įgyvendinančioji institucija: CPVA. 4. LIETUVOJE VEIKIANČIOS FINANSINĖS PARAMOS PROGRAMOSEuropos Sąjunga yra priėmusi sprendimą įtraukti Baltijos valstybes įfinansinės paramos mechanizmą, kurį sudaro šios trys finansinės paramosprogramos: ✓ ISPA; ✓ PHARE; ✓ SAPARD. 4.1. ISPA programaPasirengimo narystei struktūrinės politikos instrumentas, arba ISPA,teikia finansinę paramą investicijoms aplinkos ir transporto srityse,siekiant padėti narystei besirengiančioms valstybėms greičiau suderintisavo teisės aktus su acquis communautaire, galiojančiu šiems sektoriamsseptynerius metus (2000-2006). Planuojamas 2000-2006 m. biudžetas yramaždaug 7 mlrd. eurų. ISPA (įsteigta ES Tarybos reglamentu 1267/99) yra nevienalytė pagalprigimtį, kadangi ji panaši ir į finansinę pagalbą trečiosioms šalims(palygintina su PHARE), ir į finansinę paramą valstybėms narėms(palygintina su Sanglaudos fondu). ISPA yra orientuota į stojimą, ir jinaudojama labai panašiai, kaip ir Sanglaudos fondas, tačiau apsiriboja tikaplinkos ir transporto sektoriais.

ISPA Lietuvoje Programa Lietuvai skiria 53 mln. eurų ir dar apie 20 proc. skiriamaatsižvelgiant į pateiktų projektų kokybę ir balansą. Kalbant apie pateiktus projektus pažymėtina, kad 2001 m. nacionalinisISPA koordinatorius Europos Komisijai pateikė 17 oficialių paraiškų, iškurių 10 buvo gauta iš aplinkos ir 7 iš transporto sektoriaus. Tarp EuroposKomisijos patvirtintų projektų buvo: ✓ Vilniaus vandentiekio ir nuotekų surinkimo sistemų atnaujinimas ir plėtimas; ✓ Druskininkų vandenvalos sistemos modernizavimas ir išplėtimas; ✓ IXB koridoriaus (Vilnius-Klaipėda) modernizavimas; ✓ Magistralės “Via Baltica” gerinimas; ✓ IXB koridoriaus geležinkelio ruožo telekomunikacijų, informacinių žymėjimo sistemų ir elektros tiekimo modernizavimas. 2001 m. rugsėjo mėn. nacionalinio ISPA koordinatoriaus funkcijos buvoperduotos iš Užsienio reikalų ministerijos Finansų ministerijai. Dvišakinės ministerijos (Susisiekimo ministerija ir Aplinkos ministerija) yraatsakingos už techninį programų rengimą, projektų įgyvendinimą, įvertinimąir priežiūrą. Transporto ministerijoje buvo paskirta vykdomoji agentūra, onetrukus tai buvo padaryta ir Aplinkos ministerijoje. Šiuo metu Centrinėsfinansavimo ir kontraktų sudarymo agentūros (CFCU) uždavinys yra sudarytikontraktus aplinkosaugos projektams bei PHARE finansuojamiems projektams.Finansų kontrolieriai turi būti paskirti kiekvienoje agentūroje,

atsakingoje už įgyvendinimą. (11) 4.2. PHARE programaPHARE daugiausia dėmesio skiria dviem pagrindiniams prioritetams:institucinės struktūros kūrimui ir investicijoms, susijusioms su acquis. Pirmasis prioritetas, institucinės struktūros kūrimas, kuriam tenkaapie 30 proc. viso biudžeto, yra apibūdinamas kaip procesas, kuris padedavalstybėms kandidatėms sukurti struktūras, strategijas, žmogiškuosiusišteklius ir vadybos įgūdžius, reikalingus ekonominiams, socialiniams,vadybos ir administraciniams gebėjimams stiprinti. Kad šis tikslas būtų pasiektas, buvo įdiegta naujoviška ilgalaikėpriemonė – administracijų ir žinybų porinimas. Nuo pat pradžių, vosįdiegta, ši priemonė tapo svarbiausiu pasirengimo narystei pagalbosinstrumentu, kurio paskirtis – sukurti institucinę struktūrą. Padedamos ES, valstybės kandidatės gali naudotis didele valstybiųnarių ekspertų pagalba: valstybės tarnautojai vyksta į ilgalaikeskomandiruotes ir tuo pačiu metu yra organizuojamos ekspertų misijos, kuriųtikslas – padėti perimti ir įgyvendinti pagrindines acquis sritis. Metodaslabai paprastas: pagal prioritetus, suformuluotus Stojimo partnerystėsprogramoje, Lietuva ir Europos Komisija susitaria dėl projektų,finansuojamų PHARE porinės programos lėšomis, sąrašo. Paskui Komisija prašovalstybių narių pasitelkti ekspertus, pasirengimo narystei patarėjus, kadšie padėtų valstybėms kandidatėms atrinktose srityse. Tuomet Lietuvosinstitucijos turi teisę pasirinkti norimą instituciją ir projektą iš visųsiūlomų. Iš pradžių poriniai projektai buvo vykdomi žemės ūkio, aplinkos,valstybės finansų, teisingumo ir vidaus reikalų, socialinės politikos irregioninės politikos srityse, o šiuo metu jais siekiama aprėpti visą ESacquis įvairovę. 2001 m. programoje yra numatytas 131 porinį projektas visosevalstybėse, gaunančiose PHARE paramą, taip pat Kipre ir Maltoje.Apskaičiuota, kad vienu metu visose valstybėse kandidatėse yra vykdoma apie250 porinių projektų. Be to, valstybėms kandidatėms siūloma pasinaudotivalstybių narių ekspertize per Trumpalaikius porinius projektus (projektai,kurie trunka iki 6 mėnesių) sprendžiant aiškiai apibūdintus siaurusklausimus, kurie iškyla derybų procese. 2000 m. Porinio metodo vertinimo ataskaita vertina šį instrumentą kaipsėkmingą. Jis bus toliau taikomas ir tobulinamas, kad taptų darlankstesnis. Pavyzdžiui, buvo sukurtas vidutinės perspektyvos, arbatrumpalaikių porinių projektų mechanizmas, pagal kurį ekspertai gali būtiskiriami trumpesniam laikui. Antrasis prioritetas, investicijos, susijusios su acquis (sudaromaždaug 70 proc.), – tai du svarbiausi uždaviniai: 1) Investicijų į valstybės įstatyminę bazę bendras finansavimassiekiant sustiprinti įstatyminę infrastruktūrą, kuri yra būtina acquisatitikčiai. Kitaip sakant, tai investicijos į visus mechanizmus, kuriųreikia vidaus rinkos funkcionavimui, pavyzdžiui, maisto saugos struktūrosįdiegimas, pasienio saugumo užtikrinimas, vidaus rinkai reikalingos mėginiųir matavimo įrangos arba vartotojų teisėms apsaugoti naudojamoslaboratorijų ir kontrolės įrangos tiekimas; 2) Investicijų į ekonominę ir socialinę sanglaudą, pradėtų teiktipagal PHARE 2000 programas, bendras finansavimas taikant metodus, panašiusį jau taikomus valstybėse narėse, tokius kaip Europos regioninės plėtrosfondas ir Europos socialinis fondas. Tai padės funkcionuoti rinkosekonomikai ir padidins gebėjimus atlaikyti konkurencinį spaudimą bei rinkosjėgas ES. Tai sudaro maždaug vieną trečdalį kiekvienos nacionalinėsprogramos.

PHARE Lietuvoje Lietuva Europos Bendrijos pagalbą (pagal PHARE programą) pradėjo gauti1991 m. Nuo 1990 m. vidurio EB pagalba buvo teikiama pasirengimo naryst…eiES bendrame kontekste ir atsižvelgiant į Lietuvos poreikius spręstikonkrečius klausimus (kliūtis), kad būtų įgyvendinti vadinamieji Kopenhagoskriterijai ir Madrido kriterijai. Bendrijos pagalbą Lietuvai koordinuoja nacionalinis pagalboskoordinatorius (NPK), kurio vaidmenį atlieka Finansų ministerija. Bendrąprogramos stebėjimą, patvirtinimą ir įgyvendinimą užtikrina daugiašalė irdvišalė pagalbos koordinavimo komisija. Lietuvos valstybinės įstaigos NPK Finansų ministerijai pateikiaparaiškas gauti Bendrijos finansinę pagalbą. Prieš pateikiant paraiškas,kad joms pritartų Europos Komisija ir ES valstybės narės, jos yravertinamos pagal projekto parengimo lygį, bendro finansavimo galimybes,sektoriaus prioritetą, pagrindinių tikslų siekimą ir t.t. Svarbiausias dokumentas, lemiantis EB pagalbos programos sudarymą, yraStojimo partnerystės programa. Lietuvos Nacionalinė acquis priėmimoprograma (NAPP) konkrečiai nurodo įstatyminę, institucinę, žmonių irinvesticinę veiklą, kurią Lietuva turi įgyvendinti, kad perimtų acquis. Prie to yra pridedamas nacionalinis plėtros planas (NPP), kuriamenacionaliniai ir regioniniai plėtros klausimai sprendžiami atsižvelgiant įekonominę ir socialinę sanglaudą. PHARE finansavimui yra atrenkami tik tie projektai, kurie sprendžiaproblemas, nurodytas Stojimo partnerystės programoje, ir tie, kurieapibūdinti NAPP/NPP. PHARE programa įsipareigojusi Lietuvai 328 mln. eurų 1992-1999 m., 87mln. eurų – 2000 m. ir per 100 mln. eurų – 2001 m. Indikatyviniaiasignavimai iš 2002-2003 m. PHARE biudžeto sudaro per 70 mln. eurų kartu sukeletu greitų projektų. 2001 m. pagal PHARE programą Lietuvai skirta 45,5 ir 55 mln. eurų –specialiai PHARE nacionalinei programai, pagal kurią lėšos yra teikiamosIgnalinos atominės jėgainės uždarymui ir su tuo susijusioms pasekmėms,kurias Lietuva patirs energetikos sektoriuje. Pagal 2001 m. PHARE nacionalinę programą daugiausia dėmesio skirtatokiai prioritetinei veiklai: • tolesnis socialinio draudimo reformos finansavimas (3 mln. eurų); • tolesnis acquis derinimas transporto sektoriuje ir administracinių gebėjimų, kurie padės įgyvendinti transporto politiką, gerinimas (2,4 mln. eurų); • energijos rinkos reguliavimo institucijos stiprinimas (1,95 mln. eurų); • gyvulių ženklinimo bei epidemiologinės priežiūros sistemos kūrimas ir fitosanitarinių tyrimų bei administravimo modernizavimas (3 mln. eurų); • gebėjimų tvarkyti visuomenės sveikatos sistemą pagal ES reglamentų reikalavimus gerinimas (1 mln. eurų); • aplinkos srityje atrinkti du projektai: a) institucijų gebėjimų įgyvendinti EB reikalavimus dėl cheminių medžiagų tvarkymo, genetiškai modifikuotų organizmų, integruotos taršos prevencijos ir kontrolės, klimato pokyčių gerinimas; b) radiacinės saugos infrastruktūros kūrimas ir jos pagalbinių tarnybų steigimas (4,15 mln. eurų); • teisingumo ir vidaus reikalų srityje 4,8 mln. eurų skirta tokioms sritims: a) kovos su nusikalstamumu stiprinimas įkūrus nacionalinį Europolo biurą ir modernizavus Teismo ekspertizės tarnybos centrinę laboratoriją; b) Lietuvos teismų sistemos tobulinimas; • administracinių gebėjimų srityje buvo atrinkti trys projektai, kurių vertė – 5,16 mln. eurų: viešasis išorės auditas, speciali pasirengimo struktūriniams fondams programa ir trumpalaikių porinių projektų fondas; • PHARE skyrė 4,43 mln. eurų, kad Lietuva dalyvautų Bendrijos programose ir 5-ojoje bendrojoje programoje; • ekonominės ir socialinės sanglaudos srityje 15,57 mln. eurų buvo… skirta gamybos sektoriui, žmogiškųjų išteklių plėtrai ir su verslu susijusios infrastruktūros kūrimui remti. Dviem projektais siekiama sukurti struktūras ir priemones, skatinančias naujoves ir su mažosiomis bei vidutinėmis įmonėmis susijusių projektų plėtojimą. Tai padeda rengti projektus, kurie įstojus galėtų būti finansuojami iš struktūrinių fondų. Papildomi 3 mln. eurų iš visos PHARE nacionalinės programos buvoskirti Lietuvos dalyvavimui Baltijos valstybių tarpvalstybiniobendradarbiavimo programoje (CBC). Šios lėšos yra skirtos finansuotinedideliems projektams, remiantiems Baltijos regiono bendradarbiavimą. 1998-2000 m. bendras Lietuvoje įgyvendintų arba ateityje per porinesprogramas įgyvendinsimų projektų skaičius buvo 27. Be porinių projektų,finansuojamų iš 2000 m. programos, ir tų projektų, kurie šiuo metu yra tikrengiami, Lietuvai numatoma suteikti pagalbą, kuri padės jai pasirengtidalyvauti vykdant Europos užimtumo strategiją ir Europos socialinio fondoveikloje. Buvo nurodytos kai kurios sritys, kurioms gali būti siūloma pagalbapagal PHARE 2001 porinę programą, būtent: • socialinio draudimo reformos finansavimas; • tolesnis acquis derinimas transporto sektoriuje ir administracinių gebėjimų transporto politikos srityje gerinimas; • energijos rinkos reguliavimo institucijos stiprinimas; • gyvulių ženklinimo bei epidemiologinės priežiūros sistemos kūrimas ir fitosanitarinių tyrimų bei administravimo modernizavimas; • institucijų gebėjimų įgyvendinti EB reikalavimus dėl cheminių medžiagų tvarkymo, genetiškai modifikuotų organizmų, integruotos taršos prevencijos ir kontrolės, klimato pokyčių gerinimas; • radiacinės saugos infrastruktūros kūrimas; • kovos su nusikalstamumu stiprinimas įkūrus nacionalinį Europolo biurą ir modernizavus Teismo ekspertizės tarnybos centrinę laboratoriją; • teismų sistemos tobulinimas; • gebėjimų tvarkyti visuomenės sveikatos sistemą, suderintą su acquis reikalavimais, gerinimas; • pagalba viešajam išorės auditui. Lietuva taip pat naudojasi PHARE finansuojamomis daugiašalėmis irhorizontaliomis programomis, tokiomis kaip TAIEX, ir pagalbos mažosioms irvidutinėms įmonėms priemonėmis. Be to, Lietuva dalyvauja Leonardo da Vinci, Socrates, Youth (Jaunimo),Raphael, SAVE II, Sveikatos ir socialinės politikos, AIDS prevencijos,Priklausomybės nuo narkotikų, Lygių galimybių moterims ir vyrams programoseir Penktojoje bendrojoje mokslinių tyrimų, technologijų plėtros irdemonstravimo programoje. Lietuva nuo 2000 m. kovo 1 d. iki programosvykdymo pabaigos (2000 m. gruodžio 30 d.) dalyvavo Trečiojoje daugiametėjesmulkaus ir vidutinio verslo rėmimo programoje (1997-2000). Ratifikavussutartį ir jai įsigaliojus, nuo 2002 m. sausio mėn. Lietuva oficialiaidalyvaus Europos aplinkos agentūros veikloje. (12)

PHARE Dvynių programos koordinavimas Lietuvoje LR Užsienio reikalų ministerija yra Nacionalinis paramoskoordinatorius (National Aid Coordinator), tai yra atsakinga už daugiašalėsir dvišalės techninės pagalbos, įskaitant ir PHARE programos, koordinavimąLietuvoje. Europos komitetas prie LR Vyriausybės yra atsakingas už Dvyniųprogramos koordinavimą Lietuvoje (National Contact Point – Lithuania) iršioje veikloje įgyvendina daugelį funkcijų: 1. Dvynių programos koordinatorius kontaktuoja ir susirašinėja suEuropos Komisija bei jos Delegacija, URM (nacionaliniu PHAREkoordinatoriumi), su ES valstybių (narių ir kandidačių) nacionaliniaiskoordinatoriais: ✓ Platina Europos Komisijos informaciją Lie…tuvos institucijoms; ✓ Teikia atskirų Lietuvos institucijų bei apibendrintą informaciją Europos Komisijai bei jos Delegacijai Vilniuje; ✓ Dalyvauja Užsienio reikalų ministerijos posėdžiuose, teikia ir pristato atskirų dokumentų bei apibendrintą informaciją. 2. Paskirtas pareigūnas Europos komitete prie LR Vyriausybės taip patkoordinuoja Dvynių programos administravimą: ✓ Susirašinėja su LR ministerijomis ir institucijomis pagrindiniais veiklos bei projektų vykdymo klausimais; ✓ Konsultuoja arba organizuoja konsultacijas LR institucijoms (projektų vykdymo eigos, dalyvavimo projektų atrankoje ir pan.

klausimais); ✓ Organizuoja LR institucijų koordinatorių susitikimus pagal poreikį; ✓ Rengia ir platina metodinę medžiagą Lietuvos institucijoms, teikia informaciją Europos komiteto prie LR Vyriausybės tinklapiui; ✓ Užtikrina bet kurių administracinių problemų sprendimą (Lietuvos ribose), bendradarbiaujant su CFKA bei URM. 3. Nacionalinis Dvynių programos koordinatorius dalyvauja EuroposKomisijos (bei jos Delegacijos) rengiamuose susitikimuose veiklosklausimais kartu su kitų valstybių nacionaliniais koordinatoriais. (12) 4.3. SAPARD programaSAPARD programa – Specialioji žemės ūkio ir kaimo plėtros paramosprograma – įsteigta ES Tarybos reglamentu 1268/1999. Jos tikslas – remtivalstybių kandidačių pastangas dalyvauti vykdant bendrą žemės ūkio politikąir bendrojoje rinkoje. Pagal šią programą yra keliami du svarbiausiišplėstiniai veiklos tikslai: 1) padėti išspręsti prioritetines ir konkrečias žemės ūkio ir kaimoplėtros problemas; 2) prisidėti prie acquis communautaire įgyvendinimo, daugiausiadėmesio skiriant bendrai žemės ūkio politikai ir kitiems žemės ūkioprioritetams. Taryba nusprendė, kad pagalba, skirta pasirengimui narystei žemėsūkyje, turėtų būti taikoma konkrečioms prioritetinėms sritims, nustatomospačios valstybės. Buvo nurodyta, kad SAPARD pagalba turi sietis su viena arkeletu iš 15 nurodytų priemonių, būtent: ✓ investicijos į žemės ūkio valdas; ✓ žemės ūkio ir žuvininkystės produkcijos perdirbimo bei marketingo gerinimas; ✓ struktūrų, kurios rūpinasi kokybės, veterinarine ir augalų sveikatos kontrole, maisto prekių kontrole ir vartotojų apsauga, tobulinimas; ✓ žemės ūkio gamybos metodai, kuriuos taikant yra tausojama aplinka ir išsaugomas kraštovaizdis; ✓ ūkinės veiklos plėtra ir įvairinimas, suteikiantys galimybę vykdyti įvairiopą veiklą ir gauti alternatyvias pajamas; ✓ neatidėliotinos pagalbos ūkiams ir ūkių vadybos paslaugų teikimas; ✓ gamintojų grupių kūrimas; ✓ kaimų atnaujinimas ir plėtra, kaimo paveldo apsauga ir išsaugojimas; ✓ žemėtvarkos tobulinimas ir žemės perskirstymas; ✓ žemės registrų kūrimas ir atnaujinimas; ✓ profesinio mokymo tobulinimas; ✓ kaimo infrastruktūros plėtra ir tobulinimas; ✓ žemės ūkio vandens išteklių tvarkymas; ✓ miškininkystė, apimanti ir žemės ūkio valdų apželdinimą miškais, investicijos į miškų valdas, priklausančias privatiems miškų savininkams, miško produkcijos perdirbimas ir marketingas;techninė pagalba priemonėms, kurias numato Reglamentas 1268/1999, apima ir studijas, kurios padėtų rengti programas ir stebėti jų vykdymą, skleisti informaciją ir rengti viešas kampanijas. Tarp šių priemonių yra daug tokių, kurios įtrauktos į valstybių nariųkaimo plėtros programas. Tačiau valstybėms narėms netaikomos priemonės,kurios didina kokybės, veterinarinę, augalų sveikatos kontrolę ir kuriostaikomos gamintojų grupėms ir žemės registrams.

SAPARD Lietuvoje 2000 m. lapkričio 27 d. priėmus Nacionalinę žemės ūkio ir kaimoplėtros programą 2000-2006 metams (Lietuvos SAPARD programa), 2001 m. kovo15 d. Europos Komisija ir Lietuva pasirašė daugiametę finansavimo sutartį,kurią 2001 m. birželio 21 d. ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas.Europos Komisija apie ratifikavimą buvo informuota 2001 m. rugpjūčio 29 d.(13) 2001 m. lapkričio 26 d. Europos Komisija priėmė sprendimą perduotipasirengimo narystei pagalbos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai tvarkymąLietuvos Respublikos vykdomosioms agentūroms, kurios už tai bus atsakingospasirengimo stojimui į ES etape. Sprendimas buvo išspausdintas EB žurnaleOfficial Journal ir įsigaliojo 2001 m. gruodžio 5 d. Nacionalinė mokėjimoagentūra (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos buvo akredituota kaip SAPARDagentūra programos įgyvendinimui. Pagal šią schemą Lietuva galės kasmet gauti iki 30,345 mln. eurų.Lietuva yra ketvirtoji valstybė kandidatė, jau perėjusi į inovacinės SAPARDiniciatyvos veikimo etapą (po Bulgarijos, Estijos ir Slovėnijos). Kaip ir kitose 10 valstybių kandidačių, taip ir Lietuvoje, akreditavusagentūrą, SAPARD programą įgyvendins NMA, įkurta 1999… m. lapkričio 11 d.NMA atlieka du vaidmenis: įgyvendina programą ir teikia gavėjamsfinansavimą. NMA atsako už: ✓ kvietimus teikti paraiškas; ✓ projektų atranką; ✓ tikrina paraiškų tinkamumą; ✓ sutartinių įsipareigojimų tarp SAPARD agentūros ir potencialaus gavėjo sudarymą, suteikia reikiamą patvirtinimą, kad darbą galima pradėti; ✓ projektų tikrinimą be išankstinio įspėjimo; ✓ tolesnius veiksmus, užtikrinančius pažangą įgyvendinant projektus; ✓ ataskaitas apie pažangą įgyvendinant priemones pagal laukiamus rodiklius; ✓ mokėjimo ieškinių tikrinimą; ✓ mokėjimų patvirtinimą ir vykdymą; ✓ įsipareigojimų ir mokėjimų vykdymo ataskaitas; ✓ tolesnę kontrolę gavėjui jau gavus paramą. SAPARD agentūros darbą kiekvienoje valstybėje kandidatėje prižiūrikompetentinga institucija. Kad būtų pasinaudota jau veikiančiųadministracinių struktūrų sistema, nacionalinis fondas (Lietuvoje tai yraNacionalinis fondo departamentas prie Finansų ministerijos) yra atsakingasuž lėšų srautų tarp Europos Komisijos ir valstybės kandidatės tvarkymą. Šiuo metu SAPARD rems projektus, susijusius su penkiomis priemonėmisiš aštuonių, numatytų Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros programoje 2000-2006 metams: investicijos į žemės ūkio valdas; žemės ūkio ir žuvininkystėsprodukcijos perdirbimo ir marketingo gerinimas; ūkinės veiklos plėtra irįvairinimas, suteikiantys galimybę vykdyti įvairiopą veiklą ir gautialternatyvias pajamas; infrastruktūros tobulinimas; profesinis mokymas. 2002 m. sausio 16 d. NMA prie Žemės ūkio ministerijos pasirašė pirmąjįfinansinį susitarimą pagal SAPARD programą. Finansinė parama pagal susitarimą yra teikiama žemės ūkio bendrovei“Raupaičių ūkis” – projektui, kurio tikslas – modernizuoti grūdų ūkį.Bendrovė yra Guragių kaime, Kuršėnų valsčiuje, Šiaulių regione. Josprojektui suteiktas 100 tūkst. eurų grantas, iš kurių 75 tūkst. eurų atėjoiš SAPARD programos. Kad gamintų aukštos kokybės grūdus, bendrovė turiatnaujinti aruodus ir nusipirkti įrangą, reikalingą plečiant javų auginimą(sėjamąsias, purkštuvus, konservavimo įrenginius ir kt.).

5. LIETUVOJE VEIKIANČIŲ FINANSINIŲ PROGRAMŲ PAVYZDŽIAI

Įgyvendinti PHARE programą Lietuvoje pradėta 1992 m., kai EuroposSąjunga priėmė sprendimą įtraukti Baltijos valstybes į finansinės paramosmechanizmą. Lietuvoje vykstant radikaliems ekonominiams ir politiniams pokyčiams,PHARE programos mastas buvo labai išplėstas, o dalis paramos buvo pradėtateikti per ISPA (pasirengimo narystei struktūrinės politikos instrumentas,teikiantis finansinę paramą investicijoms aplinkos ir transporto srityse).Kai mažiausiems projektams galėjo būti skirta 5 tūkst. eurų pagal nedideliųprojektų programą, kuri iš tikrųjų buvo skirta nevyriausybinėmsorganizacijoms (NVO), o didžiausio ISPA projekto, įgyvendinto aplinkossrityje (vandenvalos įrenginiai), vertė – 20 mln. eurų, atmetus bendrofinansavimo lėšas. Šiuo metu, Lietuvai esant baigiamajame pasirengimo narystei į ESetape, PHARE Lietuvoje teikia pagalbą tokiems sektoriams kaip teisingumasir vidaus reikalai, valstybės institucijų administracinių gebėjimųstiprinimas, finansų kontrolė ir tolesnė vidaus rinkos plėtra. Per dešimt PHARE pagalbos teikimo metų Lietuvoje daugelyje sričių,tokių kaip pramonės restruktūrizavimas ir privatizavimas, smulkaus irvidutinio verslo plėtra, prekybos ir investicijų skatinimas, aplinkos,energetikos ir žemės registravimo sektoriai, buvo efektyviai perimtapažangioji patirtis, įsigyta įrangos ir gauta lėšų. PHARE pagalba žemėsūkiui sėkmingai padėjo plėtoti šio sektoriaus st…rategiją ir sukurtisvarbiausius institucinius bei finansinius mechanizmus, kurie aptarnaujašio sektoriaus įmones. Toliau pateikiama keletas pavyzdžių, kaip sėkmingai PHARE ir ISPAprogramos buvo įgyvendintos Lietuvoje.

Maisto sauga Veterinarinės ir fitosanitarijos kontrolės postų Klaipėdoje,Šalčininkuose ir Lavoriškėse modernizavimas. 2002 m. gruodžio mėnesį buvo atidaryti Klaipėdos veterinarijos irfitosanitarijos pasienio kontrolės postai (PKP), esantys Malkose (“Malkų”fitosanitarinis PKP), Vitėje (Veterinarinis PKP) ir Smeltėje (“Pilies”veterinarinis ir fitosanitarinis PKP). 2002 m. lapkritį du kiti veterinarijos ir fitosanitarijos pasieniokontrolės postai buvo atidaryti prie sienos su Baltarusija (Šalčininkuoseir Lavoriškėse). Visi šie postai buvo įkurti pagal ES Phare projektą“Veterinarijos ir fitosanitarijos pasienio kontrolės priemoniųstiprinimas”. Šio projekto tikslas buvo Klaipėdos, Kybartų ir Šalčininkųveterinarijos ir fitosanitarijos, Kenos augalų sanitarijos ir Lavoriškiųveterinarijos pasienio kontrolės postų modernizavimas. Bendra visų minėtųpasienio kontrolės postų penkiuose miestuose modernizavimo vertė yra 7,2milijonai eurų, iš kurių 4,44 milijonus eurų suteikė ES PHARE programa. Modernizavus Šalčininkų ir Lavoriškių postus, visi sienos suBaltarusija postai atitinka ES veterinarijos ir fitosanitarijos normųreikalavimus. Modernizuoti veterinarijos ir fitosanitarijos pasieniokontrolės postai užtikrins didesnį maisto produkto saugumą, atitinkantį ESreikalavimus, kadangi bus griežčiau kontroliuojami įvežami augalai,gyvuliai bei augalinės ir gyvulinės kilmės produktai. ES PHARE programa jauyra parėmusi veterinarijos pasienio kontrolės posto modernizavimąMedininkuose, o 2002-2003 metais toliau vyks veterinarijos irfitosanitarijos pasienio kontrolės postų modernizavimas Panemunėje,Pagėgiuose, ir Kenoje. Kadangi nuo 2004 metų Lietuvos siena su Baltarusijabus išorinė ES siena, šios priemonės padės Lietuvai įsijungti į vieningą ESrinką. Tokio produkcijos patikrinimo pasienyje tikslas – apsaugoti ES rinkąnuo prastos kokybės produkcijos, keliančios pavojų sveikatai.

Maisto kontrolės laboratorijos modernizavimas Šis 2 mln. eurų vertės projektas baigtas 1999 m. gegužės mėn. RangovasF+U iš Heidelbergo (Vokietija) suteikė analitinę pagalbą Valstybinėsveterinarijos tarnybos Nacionalinei veterinarijos laboratorijai – pristatėįrangą ir medžiagų, kad Lietuvoje būtų sustiprinta dabartinė maistokontrolės infrastruktūra. Buvo organizuoti darbuotojų mokymai ir priimti būtini maistoįstatymai, suderinti su ES Maisto įstatymu. Regioninės ir centrinėslaboratorijos buvo sujungtos su pasienio kontrolės punktais. Tai padarius,palei būsimąją ES sieną tarp Lietuvos ir Baltarusijos bei Lietuvos irRusijos (Kaliningrado sritis) pagal 1998-2000 m. PHARE programą buvoatidaryti ir įrengti veterinarijos ir fitosanitarijos kontrolės punktaipasienyje.

Nedarbas Utenos bandomasis (pilotinis) kaimo plėtros projektas. 638 tūkst. eurų vertės projektu buvo sprendžiami klausimai vienamekaimo regione Lietuvoje, būtent Utenoje. Projektas buvo įgyvendintas 2000m. Daugiau nei 500 tūkst. eurų (įskaitant ir PHARE finansavimą – maždaug400 tūkst. eurų) valstybės paramos grantų forma buvo paskirstyta kaimo

bendruomenėms. Pagalbą gavusiems ūkininkams ir kaimo mažosioms irvidutinėms įmonėms atsivėrė galimybė išplėsti vaisių auginimą, pagerintikaimo turizmo paslaugas ir net kaimo vietovėse įrengti nedidelės apimtiespramonės produkcijos linijas. Iš visų 60 pateiktų projektų parama buvo suteikta 22 sėkmingaiįgyvendinamiems projektams…. Įgyvendinant projektą, regioninės valdžios institucijoms buvoorganizuoti išsamūs mokymo kursai struktūrinių fondų programų, programųvadybos ir stebėsenos, finansų kontrolės ir projekto vadybos klausimais.Žinoma, vertingiausia patirtis buvo įgyta per paties darbo metu vykstantįmokymą, kuris suteikė galimybę sužinoti daugiau apie konkurso, samdos irgrantų tvarkymo procedūras bei taikyti jas praktikoje. Kita svarbi projekto dalis – struktūrinė pagalba per grantų schemasregiono ūkininkams ir kaimo verslininkams. Buvo pradėtos trys grantoschemos: 1) alternatyvios ūkinės veiklos įvairinimas ir plėtra; 2) kaimoturizmo priemonės; 3) mažųjų ir vidutinių įmonių plėtra kaimo vietovėse. Be abejo, svarbiausia tai, kad projektas padėjo sukurti 56 darbovietas pagalbinės veiklos sektoriuje.

Infrastruktūra Eismo sąlygų gerinimas kelyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda (ISPA). Bendras projekto tikslas buvo pagerinti eismo sąlygas, sutrumpintivažiavimo laiką ir sumažinti nelaimingų atsitikimų skaičių kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda. 2001 – 2002 m. trukusio projekto bendra vertė yra 27,17milijono eurų, iš kurių Europos Sąjungos ISPA fondas skyrė 20,38 mln. eurų.

Pagal šį projektą Klaipėdos-Kauno-Vilniaus magistralėje buvo atliktitokie darbai: 56 km ilgio kelio ruože sustiprinta ir praplatinta danga; 100km ilgio ruože buvo rekonstruota asfaltbetonio danga; sutvarkytos dvisankryžos; rekonstruotos tiltų ir viadukų perdangos ir įrengtos kitos eismosaugumą pagerinusios priemonės magistralėje. Darbus atliko UAB “Kaunotiltai”. 2003-2006 m. toliau bus tęsiami IXB koridoriaus modernizavimo darbaikitose Vilnius-Kaunas-Klaipėda magistralės dalyse. Bendra ISPA projektoįgyvendinimui skirta suma 2001-2006 m. pasieks 49,41 mln. eurų.

“Via Baltica” kelio tiesimas (ISPA) 2002 m. spalio 11 d. buvo atidarytas Marijampolės aplinkkelis. PHAREfinansuojamas projektas “Marijampolės aplinkkelis” vykdomas per Lietuvąeinančioje pietinėje “Via Baltica” atkarpoje, kuri jungia Kauną su Lenkijossiena. Marijampolės aplinkkelio tiesimo projekto vertė – 9,6 mln. eurų,kurių 6,5 milijono skyrė PHARE programa. “Via Baltica” – tai kelias, einantis iš Talino per Rygą ir Kauną įVaršuvą (Lenkija). Siekiama nutiesti europinio lygio kelią, kad būtųpalengvinta prekyba ir susisiekimas tarp Suomijos, Estijos, Latvijos,Lietuvos ir Lenkijos, iš čia – ir su kitomis Rytų ir Vakarų Europosvalstybėmis. Per Lietuvos centrą einančio “Via Baltica” kelio atkarpa – 274 km.Lietuvoje “Via Baltica” statyba buvo pradėta esamų kelių bazėje,palaipsniui juos rekonstruojant ir plečiant atskiras dalis, tiesiantapylankas, didinant kelio juostų skaičių, statant tiltus ir sankryžas.Bendras “Via Baltica” tikslas – pagerinti eismo sąlygas, sutrumpintikelionių laiką ir sumažinti nelaimingų atsitikimų.

Privažiavimo prie Vilniaus oro uosto kelio atkarpos saugos gerinimas Bendra projekto “Privažiavimo prie Vilniaus oro uosto kelio atkarpossaugos gerinimas” vertė – 1,22 mln. eurų, iš kurių 1 mln. eurų buvo skirtasiš PHARE programos lėšų. Statybos darbai vyko 11 mėnesių, jie buvo baigti2001 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos oro uostuose smarkiai padidėjus keleivių ir kroviniųsrautams, buvo sudaromos gana plačios Lietuvos oro uostų modernizavimoprogramos. Ši konkreti programa padėjo padaryti išvadą, kad būtinafinansuoti saugumo ir kelio saugos gerinimą ties privažiavimu prie Vilniusoro uosto. Pagal projektą svarbiausi darbai – privažiavimo prie oro uosto eismojuostos praplėtimas, įskaitant šaligatvius pėstiesiems, naujos sankryžosvirš geležinkelio linijos statyba ir tuometinės sankryžos išmontavimas. Beto, buvo naujai pastatyta ir rekons…truota daug komunalinių objektų.

Aplinka Varėnos nuotekų valymo sistemos plėtra. Pagrindinei investicijai į Varėnos nuotekų valymo gamyklą buvopanaudota 750 tūkst. eurų iš ES PHARE lėšų. Vandenvalos įmonė pradėjoveikti 2001 m. spalio mėn. Nors Varėna yra Dzūkijos nacionaliniame parke – saugomojeteritorijoje, nepakankamai išvalytos nuotekos iš jų valymo įrenginių buvoišmetamos į Derežnyčios upelį ir Merkio upę. Varėnos mieste esančionuotakyno padėtis taip pat buvo prasta, todėl valstybės skirtomis lėšomisbuvo atliekami kai kurie atnaujinimo darbai. Įdiegus modernius statybos metodus (kai kurie Lietuvoje buvo taikomipirmą kartą), pačios statybos truko tik 6 mėnesius. Nuotekų valymo įmonėbuvo pastatyta labai kompaktiškai ir gerai integruota į natūralųkraštovaizdį. Visi pripažįsta, kad Varėnos nuotekų valymo įmonė šiuo metuyra pati moderniausia Lietuvoje veikianti įmonė.

Nuotakyno slėginės magistralės statyba Palangoje Projektą sėkmingai užbaigus 2000 m. rugpjūčio mėn. buvo užtikrintaspatikimas nuotekų padavimas į valymo įrenginius. Populiariausio Lietuvos vasaros kurorto Palangos projekto tikslas –pagerinti aplinką ir sveikatos situaciją jautrioje pajūrio zonoje. Taiturėjo būti padaryta užkertant kelią taršai, sukeliamai atsitiktiniųnuotekų išsiliejimų į atvirus vandens telkinius arba į požeminius vandenis. Dažni nuotakyno gedimai didindavo gruntinių vandenų ir Baltijos jūrostaršą, todėl pradėto vykdyti projekto paskirtis buvo pakeisti 4 km esamo irnusidėvėjusio nuotakyno nauju vamzdynu, kuris sujungtų Palangos miestą sunaujai pastatyta Būtingės nuotekų valymo įmone. Nuo 2001 m. transporto ir aplinkos klausimai sprendžiami pagal ISPAprogramą.

Turizmas Ekologinio turizmo skatinimas Baltijos valstybėse ir Kaliningradosrityje. 2001 m. įgyvendintam projektui lėšos buvo skirtos iš PHAREtarpvalstybinio bendradarbiavimo p(CBC) programos, Smulkių projektų fondo(SPF), kurių tikslas – išplėsti Lietuvos ir Kaliningrado srities partneriųbendradarbiavimą. Projekto biudžetas – 55 205 eurai, iš kurių 44 159 euraibuvo skirta iš PHARE CBC, o likusią dalį skyrė patys partneriai. Šio projekto tikslas – prisidėti prie ekonominės regiono plėtrosaplinkosaugai subalansuotu būdu, skatinti ekologinį turizmą. Pagrindiniaipartneriai – keletas dviratininkų draugijų ir sporto klubų, kurie susibūrė,norėdami išplėsti ir propaguoti tarptautinio turizmo dviračiais Baltijospajūriu idėją. Svarbiausia pagal projektą buvo parengti 2001 m. Baltijos kelioniųdviračiais vadovą ir 2001 m. Baltijos dviračių maršrutų žemėlapį. Jieneseniai buvo baigti rengti, ir šiuo metu jais gali naudotis visuomenė. 2001 m. liepos mėn. projekto partneriai organizavo tris Baltijosžygius dviračiais. Jie buvo pradėti, pavyzdžiui, Taline ir Rygoje, o baigtiKlaipėdoje, ir dar buvo galima tęsti kelionę į Kaliningradą. (14, 15, 16)

6. Anksčiau įstojusių šalių (Airijos, Ispanijos ir Portugalijos) patirtis

Nuo 1988 m. pirmasis struktūrinių fondų paramos tikslas buvo padėtišalims, kurių BVP nesiekė 75 proc. ES vidurkio. Pagal šį motyvą paramągauna keturios ES narės: Airija, Ispanija, Graikija, Portugalija. Dalyvavimas struktūrinėje politikoje pats savaime negalėjo užtikrintisėkmingos socialinės ir ekonominės plėtros. Praktika parodė, kad geriausiųrezultatų pasiekė tos valstybės, kurios turėjo savą plėtros strategiją irES skiriamą paramą naudojo būtent jai įgyvendinti (Airija ir Portugalijaracionaliai pasinaudojo struktūrinių fondų lėšomis, tuo tarpu didžiojiGraikijos dalis ir Pietų Italija paramą sunaudojo be ypatingos sėkmės). Airijos, Ispanijos ir Portugalijos sėkmės istorijos panašios: visųšalių BV…P, tenkantis vienam gyventojui tesudarė apie pusę ar kiek daugiaunei pusę ES vidurkio, žemės ūkyje užimtų gyventojų skaičius siekė ketvirtįvisų gyventojų, labilūs valiutų kursai, žemas užsienio investicijų lygis,didelis bedarbių ir emigruojančiųjų skaičius. Naudodamos struktūrinių fondų paramą, minėtosios valstybės pagyvinoekonomiką, sukūrė naujų darbo vietų, paskatino eksporto augimą. Airijos atveju būta išties didelių sunkumų, ypatingai pirmaisiaisnarystės metais (nuo 1973 m. iki pat 1988 m.), kai atsilikimas nuo bendrųES standartų mažėjo labai lėtai. Vėliau, pasirinkus įžvalgią ūkio vystymostrategiją, šaliai pavyko pasiekti stebėtinų rezultatų: dėl dideliųinvesticijų į infrastruktūrą, pramonę, švietimą, žmonių perkvalifikavimąper dešimtmetį Airijai pavyko perpus sumažinti nedarbo procentą; iki 1999m. užimtų žemės ūkyje gyventojų skaičius sumažėjo iki 10 proc., Airiškųžemės ūkio prekių eksportas nuo 1983 m. iki 1995 m. padidėjo daugiau nei dukartus, o ūkininkų pajamos nuo 1978 m. iki 1995 m. padidėjo daugiau neitris kartus; BVP, tenkantis vienam gyventojui, pasiekė ES vidurkį irviršija analogišką Didžiosios Britanijos rodiklį; infliacija ir biudžetodeficitas taip pat yra vieni mažiausių Europoje. (9) Ir visa tai, žinoma, pasiekta įskaitant didelę struktūrinių fondųparamą. 1994 -1999 m. Airija iš ES struktūrinių fondų sulaukė 5 700 mln.eurų paramos (Palyginimui, į bendrą ES biudžetą Airija kasmet mokėjo tikapie 600 – 700 mln. eurų.). Kartu su Airijos valstybinio ir privataussektoriaus parama šios lėšos išaugo iki 10,1 milijardo eurų. Kitaiptariant, ES struktūrinių fondų parama sudarė daugiau nei pusę bendrosAirijoje įgyvendintų projektų vertės. Labiausiai Airijoje buvo skatinamas pramonės vystymas, turizmas,transportas, kaimo plėtra ir aplinkos apsauga. Daug lėšų skirtainformacinės visuomenės kūrimui ir ugdymui, ir šiuo metu Airija užima antrąvietą pasaulyje (po JAV) pagal programinės įrangos gamybą ir vieną išpirmųjų vietų Europoje pagal asmeninių kompiuterių gamybą. Pagal vadybos konsultacijos kompanijos A.T.Kearney paskelbtą 2002sausio mėn. pradžioje „Foreign Policy“ žurnale 62 šalių globalizacijosindekso tyrimą, Airija pirmauja lenkdama šalis, laikomas atviriausiomisekonomikomis, pvz.. Singapūrą (3 vieta) ir Naująją Zelandiją (19 vieta),taip pat stipriausias pasaulio ekonomikas, tokias kaip Didžioji Britanija(10 vieta). Jungtinės Valstijos šiame sąraše tėra dvyliktos. Globalizacijosindeksas apima šiuos pokyčius, (technologijos) interneto vartotojų,interneto serverių skaičius; (politinis įsipareigojimas) narystėstarptautinėse organizacijose skaičius, JT Saugumo Tarybos misijos, kuriosekiekviena šalis dalyvauja, užsienio ambasadų skaičius šalyje; (asmeniniai

kontaktai) tarptautinės kelionės ir turizmas, tarptautiniai pokalbiaitelefonu, sienų kirsimas, (ekonominė integracija) prekyba, užsienioinvesticijos, kapitalo akcijų srautas, pajamos ir įplaukos. Pateiktoje tyrimo ataskaitoje daroma prielaida, kad globalizacija irekonominis klestėjimas yra susiję dalykai, nes sąlyginai prastas didesniųvalstybių pozicijas sąraše iš dalies nulėmė polinkis didesnę produkcijos irpaslaugų dalį teikti vidaus rinkoms. Portugalijos ir Ispanijos pavyzdžiai, nors individualūs, tačiau išesmės panašūs tiek tarpusavyje, tiek į Airijos pavyzdį. Portugalijos BVP, tenkantis vienam gyventojui jau sudaro apie 75 % ESBVP vidurkio. Kadangi augimo tendencija išlieka didesnė nei ES vidurkis(apie 5 % per metus), tikėtina, kad per kitus 5-6 metus jai pavyks visiškaipavyti labiausiai išsivysčiusias ES valstybes. Europos Komisijos apskaičiavimais, įstojus į ES 4 proc. BVP augimogali tikėtis ir dabartinės ša…lys kandidatės (Lenkija tikisi net 5 proc. BVPaugimo). Iki 9-ojo dešimtmečio vidurio Portugalija buvo viena skurdžiausiųEuropos valstybių. Lietuva tuo metu ją gerokai lenkė. Atsilikimo palikimas– apie 20 proc. beraščių kaimo gyventojų šiuo metu. Iki 1992 metų iš esmės buvo baigta žemės ūkio reforma. Šiuo metuužimtų žemės ūkyje gyventojų sumažėjo iki 9 proc. Per kitus dešimt metųtikimasi ūkininkų skaičių sumažinti iki 4-5 proc. Ši problema buvo irtebėra sprendžiama ES paramos ir užsienio investicijų pagalba, kuriantnaujas darbo vietas kituose sektoriuose. Vien Europos investicijų bankas kasmet Portugalijoje investuoja per1,6 milijardų eurų (apie 7 mlrd. litų). Daugiausia pinigų skiriamainfrastruktūrai, keliams, tiltams. Naujų darbo vietų kūrimas toks spartus,kad nedarbas siekia vos 4 %. Tai reiškia, kad darbo rankų, ypačkvalifikuotų, trūksta, nepaisant milžiniško afrikiečių, kinų antplūdžio išbuvusių kolonijų. Ispanija šiuo metu gauna apie 26 proc. visų ES struktūrinių irsanglaudos fondų lėšų, kurių didžiąją dalį investuoja į transportą,energetiką, užimtumo didinimą ir specialistų rengimą, aplinkosaugą,pramonės plėtrą. (3, psl. 58-66)

IŠVADOS

1. Struktūriniai fondai yra Europos Sąjungos finansinis instrumentas, skirtas sumažinti regionų išsivystymo skirtumus ir skatinti menkiau išsivysčiusių regionų plėtrą. Struktūrinės politikos fondai siekia padėti sunkumus išgyvenantiems regionams prisitaikyti prie besikeičiančių ekonominių ir socialinių sąlygų. Struktūriniai fondai finansuoja projektus, padedančius sunkiai besiverčiančioms įmonėms ir darbuotojams imtis kitos, perspektyvesnės veiklos bei didinti krizę išgyvenančių ūkio šakų ekonominės veiklos efektyvumą ir padėti joms atlaikyti konkurencinį spaudimą. Šiems tikslams įgyvendinti buvo sukurti keturi ES struktūriniai fondai, kuriuos sudaro Europos Sąjungos biudžeto lėšos: Europos regioninės plėtros fondas (ERPF); Europos socialinis fondas (ESF); Europos žemės ūkio valdymo ir garantijų fondas (EŽŪVGF); Finansiniai instrumentai žuvininkystės valdymui (FIŽV).2. Parama verslui bus administruojama remiantis Bendruoju programavimo dokumentu, kuris įsigalios Europos Komisijai jį patvirtinus. Dokumentas yra rengiamas 2004 – 2006 metų laikotarpiui. BPD nustatys kaip bus naudojamos struktūrinių fondų lėšos Lietuvoje. Pagrindas norint gauti struktūrinių fondų paramą bus BPD priemonėse įvardintos veiklos.3. Pagrindinė institucija, atsakinga už ES finansinės paramos programų PHARE ir ISPA koordinavimą Lietuvoje, yra Finansų ministerija. Siekdama geriau pasirengti ES struktūrinių fondų valdymui Ūkio ministerija 2003 metais pradėjo įgyvendinti PHARE 2002 metų Ekonominės ir socialinės sanglaudos projektą „Parama verslo plėtra“. Projekto tikslas yra pasiruošti ES struktūrinių fondų administravimui. Nuo gebėjimo sukurti efektyviai veikiančią ES paramos verslui administravimo struktūrą priklausys ES teikiamos paramos Lietuvos verslui įsisavinimo galimybės.4. Ūkio ministerija yra atsakinga už trijų BPD dalių parengimą: „pramonė ir verslas“, „turizmas“ ir „energetika“. Bendrojo programavimo dokumente yra pateikiami atitinkamų dalių priemonių apibūdinimai, numatyti priemonių uždaviniai, priemonių poveikiai, aprašytos remiamos veiklos, galutiniai paramos gavėjai bei numatomos įgyvendinančios institucijos.5. Daugiametė Bendrijos patirtis, regioninė politika ir jai įgyvendinti skirtos struktūrinės priemonės ne tik sušvelnina ekonominio socialinio išsivystymo atotrūkį tarp atskirų šalių, bet ir sudaro prielaidas remiamos šalies ūkio plėtotei, tuo pasitarnaudamos …tiek bendrosios rinkos tikslams, tiek socialinei šalių narių sanglaudai. Nors ES teikiama parama tiek šalims, besirengiančioms narystei, tiek dabartinėms jos narėms jau pati savaime yra spartesnio ūkio vystymo prielaida, atskirais atvejais efektyvios ūkio plėtros strategijos nebuvimas ar nenuoseklus jos įgyvendinimas gali sutrukdyti sėkmingai pasinaudoti šiomis galimybėmis. Tiek Airijos, tiek Portugalijos ar Ispanijos ekspertų patirtis labai naudinga Lietuvoje kuriamai ES struktūrinių fondų valdymo sistemai.

LITERATŪRA

1. Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą metraštis. Vilnius, 2001. P. 55 –602. Vadovas smulkiam ir vidutiniam verslui. Kaunas, 2001. P. 23-293. N. Čepaitienė Lietuvos rengimasis narystei ES, gaunama ir perspektyvinė fondų parama / Lietuvos mokslas ir pramonė. Kaunas, 2002. P. 58-664. Struktūriniai fondai padės Lietuvai pasiekti Europos Sąjungos išsivystymo lygį // Europos žinios. 2002, sausis, NR.1 (26), p. 35. http://www.ekm.lt/catalogs/38/Turizmas.doc6. http://www.cci.lt/?page=3297. http://www.ekm.lt/catalogs/38/bpd_rengimas.html8. http://www.ekm.lt/catalogs/38/Pramone%20ir%20verslas.doc9. http://www.euroverslas.lt/ Euroverslo naujienos10. http://www.ekm.lt/index.shtml/ LR Finansų ministerijos internetinis puslapis11. Europos Komisijos reguliarioji ataskaita apie Lietuvos pažangą, 2001 m.12. Reguliarioji ataskaita apie valstybių kandidačių pažangą, 2001 m.13. “Valstybės žinios”, 2001, Nr. 74-258714. ES parama Lietuvai http://www.esparama.lt15. PHARE Programų lėšų centras Lietuvai http://www.phare-programming.lt16. PHARE Smulkių projektų fondas http://www.pharespf.lt

PRIEDAI 1 PRIEDAS

Sutarties 12 straipsnyje nurodytas sąrašas (pavyzdys)

|1 |2 ||Numeris |Produktų apibūdinimas ||pagal | ||Briuselio | ||nomenklatūrą| ||1 SKYRIUS |Gyvi gyvūnai ||2 SKYRIUS |Mėsa ir maistiniai mėsos subproduktai ||3 SKYRIUS |Žuvys, vėžiagyviai ir moliuskai ||4 SKYRIUS |Pienas ir pieno produktai; paukščių kiaušiniai; natūralus || |medus ||5 SKYRIUS | ||05.04 |Gyvūnų (išskyrus žuvis) žarnos, pūslės ir skrandžiai, || |sveikos (sveiki) arba jų gabalai ||05.15 |Gyvūninės kilmės produktai, nenurodyti kitur; negyvi 1 || |arba 3 skyriaus gyvūnai, netinkami žmonėms vartoti ||6 SKYRIUS |Gyvi medžiai ir kiti augalai; gumbai, šaknys ir kitos || |augalų dalys; skintos gėlės ir dekoratyviniai žalumynai ||7 SKYRIUS |Daržovės, kai kurie maistiniai šakniavaisiai ir || |gumbavaisiai ||8 SKYRIUS |Valgomieji vaisiai ir riešutai; citrusų arba arbūzinių || |vaisių žievelės ir luobos ||9 SKYRIUS |Kava, arbata ir prieskoniai, išskyrus matę (pozicija Nr. || |09.03) ||10 SKYRIUS |Javai ||11 SKYRIUS |Malybos produkcija; salyklas ir krakmolas; glitimas; || |inulinas ||12 SKYRIUS |Aliejinių augalų sėklos ir vaisiai; įvairūs grūdai, sėklos|| |ir vaisiai; t…echninės kultūros ir medicinoje naudojami || |augalai; šiaudai ir pašarai ||13 SKYRIUS | ||ex 13.03 |Pektinas ||15 SKYRIUS | ||15.01 |Vidiniai ir kiti lydyti kiaulių taukai; lydyti naminių || |paukščių taukai ||15.02 |Nelydyti galvijų, avių ir ožkų taukai; iš jų pagaminti || |techniniai taukai (įskaitant „premier jus“) ||15.03 |Vidinių taukų stearinas, oleostearinas ir techninis || |stearinas; vidinių taukų aliejus, oleinas ir techninis || |aliejus, neemulsinti, nesumaišyti ir neapdoroti kitu būdu ||15.04 |Žuvų arba jūros žinduolių taukai ir aliejai, nerafinuoti || |arba rafinuoti ||15.07 |Nelaisvieji augaliniai aliejai, skysti ar kieti, || |nerafinuoti, rafinuoti ar gryninti ||15.12 |Gyvuliniai ir augaliniai riebalai ir aliejai, hidrinti, || |nerafinuoti arba rafinuoti, bet toliau neperdirbti ||15.13 |Margarinas, dirbtiniai taukai ir kitų perdirbtų maistinių || |riebalų mišiniai ||15.17 |Riebalinių medžiagų arba gyvūninės ar augalinės kilmės || |vaško apdirbimo liekanos ||16 SKYRIUS |Mėsos, žuvies arba vėžiagyvių ar moliuskų gaminiai ||17 SKYRIUS | ||17. 01 |Runkelinis ir cukranendrių cukrus, kietas ||17.02 |Kiti cukrus; cukrų sirupai; dirbtinis medus (sumaišytas || |arba nesumaišytas su natūraliu medumi); karamelė ||17.03 |Melasa, balinta ar nebalinta ||IR T.T. | |

2 PRIEDAS

Veiklos, kurios yra įvardintos kaip neremtinos veiklos LietuvosRespublikos Vyriausybės nutarime Nr. 4, 2003 m. sausio 9 d.

1. Medžioklės, gaudymo spąstais ir medžioklės patirties skleidimo irsusijusių paslaugų veikla (01.50*); 2. Gėrimų gamyba (nuo 15.91 iki 15.95); 3. Tabako gaminių gamyba (16.00); 4. Variklinių transporto priemonių ir motociklų pardavimas;automobilių degalų mažmeninė prekyba (50.10, nuo 50.30 iki 50.50); 5. Didmeninė ir komisinė prekyba, išskyrus variklinių transportopriemonių ir motociklų prekybą (nuo 51.11 iki 51.70); 6. Mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių irmotociklų prekybą (nuo 52.11 iki 52.63); 7. Finansinis tarpininkavimas, išskyrus draudimo ir pensijų lėšųkaupimą (nuo 65.11 iki 65.23); 8. Draudimo ir pensijų lėšų, išskyrus privalomąjį socialinį draudimą,kaupimas (nuo 66.01 iki 66.03); 9. Pagalbinė finansinio tarpininkavimo veikla (nuo 67.11 iki 67.20); 10. Nekilnojamojo turto operacijos (nuo 70.11 iki 70.32); 11. Teisinė veikla (74.11); 12. Azartinių lošimų ir lažybų organizavimo veikla (92.71)….