Turinys
ĮVADAS 3
1. ES struktūrinių fondų esmė 4
1.1. Struktūrinių fondų tikslai ir principai 6
1.2. ES struktūrinių fondų planavimo ir įgyvendinimo mechanizmai 7
2. ES struktūrinių fondų administravimo shemos apžvalga 9
2.1. Bendrosios nuostatos 9
2.2. Valstybės pagalbos būdas, tikslai ir nefinansuojamos veiklos 11
2.3. Valstybės pagalbos teikimo sąlygos ir tvarka 12
2.4. Paraiškų teikimas, lėšų išmokėjimas ir kontrolė 15
2.5. Baigiamosios nuostatos 18
3. Bendrojo programavimo dokumento rengimas 20
3.1. Pramonės ir verslo aplinkos gerinimas 20
3.2. Turizmo infrastruktūros vystymas 23
3.3. Energijos tiekimo stabilumo ir prieinamumo užtikrinimas 24
3.4. Energijos naudojimo efektyvumo plėtra (viešajame sektoriuje) 25
4. LIETUVOJE VEIKIANČIOS FINANSINĖS PARAMOS PROGRAMOS 27
4.1. ISPA programa 27
4.2. PHARE programa 28
4.3. SAPARD pr
Struktūrinių fondų tikslas – pasiekti socialinę ir ekonominę koheziją
Europos Sąjungoje. Lietuva, tapusi ES nare, turės galimybę gauti ženklią ES
struktūrinių fondų finansinę paramą. Fondai, skirtingai nuo paskolų, yra
negrąžintinai suteikta finansinė parama. 2000 m. buvo įvesta nauja
struktūrinių fondų valdymo sistema, kuri galios iki 2006 m. naujosios
valdymo sistemos rėmuose remiamos tos reformos, kurios, supaprastindamos ir
koncentruodamos resursus, efektyviau panaudoja fondines lėšas.
Struktūriniai fondai skirti išlyginti ekonominiams nelygumams tarp Europos
Sąjungos šalių ir naujųjų jos narių. Skatinami struktūriniai pokyčiai
regionuose, kurių BVP vienam gyventojui mažesnis nei 75 proc. ES vidurkio.
Naudotis šia ppparama bus galima nuo narystės sutarties ir Bendrojo
programavimo dokumento patvirtinimo (numatoma nuo 2004 m. pirmojo pusmečio
pabaigos). (3, psl. 58-66)
Struktūrinių fondų paramos lėšos planuojamos nustatytam ES biudžetinių
metų laikotarpiui, kuris šiuo metu apima 2000-2006 m. Lietuva turi parengti
ir suderinti su Europos Komisija Bendrojo programavimo dokumento
informaciją. JJJis nustato atitinkamą ūkio plėtros strategiją, pateikia
prioritetų ir priemonių aprašymą bei jų finansavimo planą. ES struktūrinė
parama pirmaisiais narystės metais bus teikiama Lietuvos 2004 – 2006 metų
Bendrojo programavimo dokumento (BPD) pagrindu, o administravimo klausimai
bus reguliuojami remiantis valstybės pagalbos schema, kuri vadinasi
„Verslumo, verslo plėtros ir investicijų skatinimas“.
Darbo tikslas: Išsiaiškinti ES struktūrinių fondų reikšmę,
įgyvendinant paramos teikimo galimybes Lietuvos verslui.
Darbo uždaviniai:
1. Aptarti struktūrinių fondų esmę.
2. Išsiaiškinti ES struktūrinių fondų administravimo schemos
pagrindines idėjas.
3. Apžvelgti BPD parengimo, už kurį atsakinga Ūkio ministerija,
turinį.
4. Apžvelgti anksčiau įstojusių šalių (Airijos, Ispanijos ir
Portugalijos) patirtį ES struktūrinių fondų panaudojimo aspektu.
Darbo objektas: ES struktūriniai fondai
Darbo metodika: Mokslinės, antrinės mokomosios literatūros analizė,
taip pat periodinėje literatūroje, interneto puslapiuose bei spaudoje
išleistų straipsnių apžvalga. 1. ES struktūrinių fondų esmė
Struktūriniai fondai yra Europos Sąjungos (toliau ES) finansinis
instrumentas, skirtas sumažinti regionų išsivystymo skirtumus ir skatinti
menkiau išsivysčiusių rrregionų plėtrą. Skirtumų tarp Europos Bendrijos
regionų buvo nuo pat pradžių (ryškiausias pavyzdys – atsiliekantys Italijos
pietų regionai). Šie skirtumai dar labiau išryškėjo į ją įstojus tokioms
šalims, kaip Airija, Graikija, Ispanija ir Portugalija. Kai kurių rajonų
BVP skirtumas siekia 3.5 karto, nedarbo rodikliai – iki 7 kartų. Tokių
regioninių socialinių ir ekonominių skirtumų sumažinimas ir tolygios visos
ES raidos skatinimas yra vienos iš bendrųjų ES politikos dalių – regioninės
politikos – tikslas. ES regioninę politiką galima laikyti struktūrinės
politikos sudedamąja dalimi, kuri įgyvendinama pasitelkus ES Struktūrinius
fondus ir Sanglaudos fondą. Struktūrinės politikos fondai visų pirma sssiekia
padėti sunkumus išgyvenantiems regionams prisitaikyti prie besikeičiančių
ekonominių ir socialinių sąlygų. Struktūriniai fondai finansuoja projektus,
padedančius sunkiai besiverčiančioms įmonėms ir darbuotojams imtis kitos,
perspektyvesnės veiklos. Kita galimybė – didinti krizę išgyvenančių ūkio
šakų ekonominės veiklos efektyvumą ir padėti joms atlaikyti konkurencinį
spaudimą. Pvz., bedarbiai gali mokytis, kad įgytų perspektyvesnių
specialybių. Tačiau Struktūriniai fondai nefinansuoja pasyvios socialinės
politikos priemonių (nedarbo pašalpos ir pan.).
2000 – 2006 m. ES struktūrinių fondų biudžetas sudaro 195 mlrd. Eurų
(1999 m. kainomis), t.y. apie 30 % viso ES biudžeto. Struktūrinių fondų
parama remiasi papildomumo principu. T.y. paramos lėšos, skiriamos ne
pakeisti pačių valstybių išlaidas tam tikrose srityse, o jas papildyti – ES
biudžeto lėšos prisideda prie nacionalinio biudžeto lėšų, kuriomis teikiama
parama verslui.
Planuojama, kad Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, parama pramonei ir
verslui sieks 150 mln. eurų (345 mln. Lt.) 2004 – 2006 m. laikotarpiu.
Europos Sąjungos struktūrinių fondų požiūriu Lietuva yra vienas regionas,
todėl geografinio išskirtinumo neturės nei viena Lietuvos apskritis. (1,
psl. 55-60)
Parama verslui bus administruojama remiantis Bendruoju programavimo
dokumentu, kuris įsigalios Europos Komisijai jį patvirtinus. Dokumentas yra
rengiamas 2004 – 2006 metų laikotarpiui. BPD nustatys kaip bus naudojamos
struktūrinių fondų lėšos Lietuvoje. Dokumente numatyta dvejopa valstybės
parama pramonei ir verslui:
• Tiesioginė valstybės parama pramonei ir verslui per valstybės
pagalbos schemas;
• Netiesioginė valstybės parama pramonei ir verslui plėtojant paramos
verslui struktūrą. (10)
Buvo sukurti keturi ES struktūriniai fondai, kuriuos sudaro Europos
Sąjungos biudžeto lėšos:
• Europos regioninės plėtros fondas (ERPF);
• Europos socialinis fondas (ESF);
• Europos žemės ūkio valdymo ir garantijų fondas (EŽŪVGF);
• Finansiniai instrumentai žuvininkystės valdymui (FIŽV).
Europos regioninės plėtros fondas teikia regionams įvairią finansinę
paramą. Fondo lėšos sudaro apie pusę visų struktūrinių fondų biudžeto.
Fondas numato:
• investicijas į gamybą, siekiant sukurti ir išsaugoti ilgalaikes darbo
vietas;
• investicijas į infrastruktūrą (keliai, telekomunikacijos, energetika)
siekiant sujungti centrinius ES regionus su periferiniais;
• investicijas, padedančias atgaivinti krizę išgyvenančius pramonės, žemės
ūkio rajonus;
• darbo vietų kūrimą bei paramą smulkiam ir vidutiniam verslui (įmonių
konsultavimas, rinkos tyrimai, mokslo tyrimai);
• technologijų plėtrą, vietinės infrastruktūros plėtrą.
Europos socialinis fondas remia projektus, sprendžiančius socialines
(pirmiausia užimtumo) problemas. Finansuoja:
• švietimą ir profesinį mokymą;
• paramą įsida.rbinant;
• mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą (specialistų mokymas mokslinio
tyrimo įstaigose);
• socialinės ekonomikos projektus (padeda sukurti privačias vaikų
priežiūros įstaigas);
• švietimo ir profesinio mokymo sistemų tobulinimą (keliant darbuotojų
kvalifikaciją).
Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas. Orientavimo dalis
laikoma ES struktūrinės (o ne bendrosios žemės ūkio) politikos dalimi, nes
teikia paramą diegiant naujus ūkininkavimo metodus, plėtojant alternatyvią
ekonominę veiklą kaimo vietovėse (pvz., kaimo turizmą).
Žuvininkystės orientavimo finansinis instrumentas. Remia naujų metodų
diegimą bei ekonominės veiklos perorientavimą vietovėse, kur verčiamasi
žuvininkyste.
Neformaliai penktuoju Struktūriniu fondu vadinamas Sanglaudos fondas.
Jis buvo įkurtas 1994 m., pasirašius Mastrichto sutartį, kuri numatė įkurti
Europos valiutų sąjungą. Šalims, norinčioms įsilieti į bendros Europos
valiutos zoną, buvo nustatyti gana griežti konvergencijos (susiliejimo)
reikalavimai. Sanglaudos fondas buvo įkurtas siekiant finansuoti didelius
kelių tiesimo ir aplinkos apsaugos projektus. Šiuo metu iš Sanglaudos fondo
pagalbą gauna keturios ES šalys: Graikija, Ispanija, Portugalija ir Airija. 1.1. Struktūrinių fondų tikslai ir principai
Europos Sąjungos reglamentai numato, kad kiekvienas struktūrinis
fondas gali finansuoti tam tikrus tikslus įgyvendinančias priemones. Šiuo
metu nustatyti 3 prioritetiniai struktūrinių lėšų investavimo tikslai:
1 tikslas. Skatinti atsiliekančių regionų plėtrą ir prisitaikymą prie
ekonomikos pokyčių. Parama skiriama regionams, kuriuose BVP vienam
gyventojui mažesnis nei 75 proc. ES vidurkio, taip pat regionams, kur ypač
mažas gyventojų tankumas (remiant pastaruosius, siekiama išvengti
migracijos ir tolesnio jų gyventojų skaičiaus mažėjimo). Būtent šiam
paramos tikslui yra priskiriama visos Lietuvos teritorija.
2 tikslas. Remti krizės apimtus pramonės regionus, kad jie galėtų
persiorientuoti į kitas ekonomikos sritis. Remiami regionai, kuriuose
ekonominės veiklos pagrindą sudaro pramonė ir kuriuose ilgai išlieka
didelis nedarbas. Taip pat skatinama kaimo vietovių plėtra ir prisitaikymas
prie ekonomikos pokyčių.
3 tikslas. Teikti paramą mokymui, kvalifikacijos kėlimui ir
perkvalifikavimui. Pagrindinės priemonės – profesinis mokymas ir
perkvalifikavimas, darbo rinkos institucijų plėtra. Šios priemonės bus
finansuojamos iš Europos socialinio fondo.
1989 m., siekiant padidinti struktūrinių fondų teikiamos paramos
efektyvumą, buvo priimti pagrindiniai jų veiklą nustatantys principai.
Koncentravimas. Būtent po šios struktūrinių fondų reformos imta
išskirti paramos prioritetiniai tikslai bei tiksliniai regionai.
Programavimas. Struktūrinių fondų veiklos gairės numatomos ilgalaikio
planavimo pagrindu (plg. Berlyno Tarybos sprendimus dėl 2000-2006 m.
planavimo laikotarpio). Iki konkrečių projektų įgyvendinimo pereinama
keletas programinio planavimo stadijų.
Partnerystė. Rengiant minėtus programinius dokumentus bei
administruojant struktūrinius fondus, glaudžiai bendradarbiaujama tarp
Europos Komisijos struktūrų bei šalių narių nacionalinių, regioninių bei
vietinių institucijų. Šio principo priešingybė – centralizuotas ekonominės
veiklos planavimas (Briuselis tiesiog neturi tokio pobūdžio veiklos
galimybių – dėl biudžetinių, politinių ir kt. sumetimų).
Papildomumas. Struktūrinių fondų parama yra skirta ne pakeisti pačių
valstybių išlaidas tam tikrose srityse, o jas papildyti. Teikiant pagalbą
konkretiems ekonomikos sektoriams, iš nacionalinių vyriausybių
reikalaujama, kad struktūrinių fondų parama nenaudojama kaip dingstis
buvusias valstybines išlaidas šiuose sektoriuose „permesti“ į kitas sritis.
Remdamasi šiuo principu, Europos Komisija užsitikrina efektyvesnę savo
vykdomos politikos rezultatų kontrolę. Praktikoje papildomumo principas
paprastai reiškia Europos Sąjungos ir valstybių narių bendrą projektų
finansavimą.
Be to, struktūrinių fondų veiklai taikomas ir bendresnis subsidiarumo
(pavaldumo) principas, įtvirtintas Mastrichto sutartyje. Remiantis šiuo
principu, konkrečius veiksmus turi vykdyti žemiausio lygio valdžios
institucijos, galinčios efektyviai juos atlikti. Užduotys turi būti
perkeliamos į aukštesnį valdžios lygį tik tuo atveju, jeigu žemesnės
valdžios institucijų veikla dėl užduočių pobūdžio čia būtų neefektyvi. (4,
psl. 3) 1.2. ES struktūrinių fondų planavimo ir įgyvendinimo mechanizmai
Yra 3 pagrindiniai alternatyvūs struktūrinių fondų planavimo ir
įgyvendinimo mechanizmai: Nacionalinės iniciatyvos, Bendrijos iniciatyvos
ir inovacinės priemonės.
Nacionalinės iniciatyvos
Nacionalinių iniciatyvų pagrindu šiuo metu yra panaudojama apie 90
proc. viso struktūrinių fondų biudžeto. Pradinius planavimo dokumentus,
susijusius su ES paramos paskirstymu, šiuo atveju rengia valstybės narės.
Galimos dviejų tipų procedūros:
1. Didesnės apimties ir sudėtingesnės paramos atveju, remiantis
nacionaliniu arba regioniniu plėtros planu, bendrai su Europos Komisija yra
parengiami Bendrijos paramos metmenys (Community Support Framework – CSF),
jų pagrindu sudaromos veiklos programos (Operational Programmes – OP),
kurioms įgyvendinti ruošiami konkretūs projektai.
2. Alternatyvus mechanizmas – Bendrojo planavimo dokumento (Single
Programming Document – SPD), suderinto su Komisija, priėmimas, kurio
pagrindu tiesiogiai rengiami konkretūs paramos projektai. Abiem atvejais
konkrečių projektų atranką atlieka valstybės narės institucijos.
Bendrijos iniciatyvos
Kitas struktūrinių fondų administravimo mechanizmas, kuris remiasi
didesniu Europos Komisijos vaidmeniu, yra Bendrijos iniciatyvos. Planavimo
laikotarpiui yra priimamas tam tikras skaičius Bendrijos iniciatyvų ir
Europos Komisija parengia specialias gaires (Commission Guidelines)
kiekvienai iš jų. Valstybės narės, besiremdamos Bendrijos metmenimis,
rengia suderintas su Komisija programas, kurių pagrindu vykdomi tam tikri
paramos projektai. Kaip ir nacionalinių iniciatyvų atveju, projektų atranką
atlieka nacionalinės institucijos.
2000-2006 m. laikotarpiui numatyta vykdyti keturias Bendrijos
iniciatyvas (Community Initiative), joms įgyvendinti skiriama apie 5,35
proc. viso struktūrinių fondų biudžeto:
INTERREG III – bendradarbiavimas apibus sienos (finansuojama iš ERDF);
LEADER II – kaimo plėtra (finansuojama iš EAGGF);
URBAN – parama krizės apimtiems miesto rajonams (finansuojama iš
ERDF);
EQUAL – naujų priemonių kovoje su nelygybe ir diskriminacija darbo
rinkoje skatinimas (finansuojama iš ESF).
Inovacinės priemonės
Apie 0,5 proc. struktūrinių fondų biudžeto skiriama inovacinėms
priemonėms (Innovative Measures). Planuojant ir administruojant inovacines
priemones, nesilaikoma partnerystės principo: pati Europos Komisija numato
konkrečias priemones ir atrenka projektus įgyvendinti. (6) 2. ES struktūrinių fondų administravimo shemos apžvalga
Siekdama geriau pasirengti ES struktūrinių fondų valdymui Ūkio
ministerija 2003 metais pradėjo įgyvendinti PHARE 2002 metų Ekonominės ir
socialinės sanglaudos projektą „Parama verslo plėtra“. Projekto tikslas yra
pasiruošti ES struktūrinių fondų administravimui, teikiant tiesioginę ir
netiesioginę paramą verslui, kuri bus skiriama per keturias grantų schemas.
Ši valstybės pagalbos schema vadinasi „Verslumo, verslo plėtros ir
investicijų skatinimas“ (toliau – schema). Šiuo metu yra parengtas pagalbos
schemų projektas. Valstybės pagalbos schemos projektą sudaro penki skyriai.
(10) 2.1. Bendrosios nuostatos
Pirmame skyriuje „Bendrosios nuostatos“ numatomi bendriausi schemos
aspektai. Valstybės pagalbos schema „Verslumo, verslo plėtros ir
investicijų skatinimas“ nustato tiesioginės valstybės pagalbos teikimo
sąlygas ir tvarką. Bendrosiose nuostatose yra pateiktas schemos tikslas –
reglamentuoti verslumą, verslo plėtrą ir investicijas skatinantį valstybės
pagalbos teikimą, kad būtų išvengta esminių konkurencijos iškraipymų ir
įtakos prekybai tarp Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos šalių.
Schemos teisinis pagrindas yra: Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos
ūkio subjektams kontrolės įstatymas (Žin., 2000, Nr. 45–1292); Lietuvos
Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 109-
2993; Žin., 2002, Nr. 105–4689); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m.
gegužės 31 d. nutarimas Nr. 649 „Dėl atsakomybės už Europos Sąjungos
struktūrinių fondų paramos įgyvendinimą Lietuvoje pasiskirstymo tarp
valstybės institucijų“ (Žin., 2001, Nr. 48–1676) ir kt.
Pagrindinės schemoje vartojamos sąvokos:
Valstybės pagalba – valstybės pagalbos teikėjo pagalbos gavėjui
teikiama tiesioginės pagalbos priemonė – subsidija (dotacija), finansuojama
iš valstybės biudžeto ir (ar) kitų piniginių fondų ir teikianti pagalbos
gavėjui ekonominę naudą.
Pagalbos teikėjas – įstaiga, skirianti valstybės pagalbą konkretiems
projektams įgyvendinti. Pagalbos teikėjas yra viešoji įstaiga Lietuvos
verslo paramos agentūra (buveinė: Gedimino pr. 38/2, LT–2600 Vilnius,
Lietuvos Respublika).
Pagalbos gavėjas – ūkio subjektas, gavęs ir (ar) gaunantis valstybės
pagalbą investicijų projekto vykdymui.
Ūkio subjektas – visų rūšių įmonės ar juridinio asmens statusą
turintys įmonių junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai,
koncernai ir pan.) bei viešosios įstaigos, kurių dalininkų – fizinių ir
(ar) privačių juridinių asmenų – dalis sudaro daugiau nei 50 proc.
viešosios įstaigos dalininkų kapitalo. Minėti ūkio subjektai, kurių dalyvis
(akcininkas, dalininkas, narys ir pan.) yra valstybė ar savivaldybė,
pagalbos gavėju gali būti tik tais atvejais, jei jie nevykdo viešojo
administravimo.
Pradedanti įmonė – įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ne
daugiau kaip prieš vienerius metus, arba fizinis asmuo, sudaręs verslo
planą ir pateikęs įgyvendinančiai institucijai paraišką gauti valstybės
pagalbą. Jeigu priimamas sprendimas skirti valstybės pagalbą fizinio asmens
teiktam projektui, fizinis asmuo per 90 kalendorinių dienų nuo šio
sprendimo priėmimo privalo įsteigti įmonę, galinčią vykdyti ūkinę veiklą ir
pasinaudoti jai teikiama parama.
Eksporto pagalba – valstybės pagalba, skirta prekių ir paslaugų
eksportui skatinti, eksportuojamų prekių paskirstymo tinklui sukurti ir
plėtoti arba ūkio subjektų ūkinės veiklos išlaidoms, susijusioms su
eksportu, apmokėti. Eksporto pagalba nelaikoma pagalba, skiriama rinkos
tyrimams atlikti, dalyvauti parodose ir mugėse, taip pat mokymui ir
konsultacijoms, susijusiems su eksportu.
Smulkaus ir vidutinio verslo subjektai – vidutinės įmonės, mažos
įmonės (tarp jų ir mikroįmonės), įstatymų nustatyta tvarka turinčios teisę
verstis savarankiška komercine, gamybine ir kita panašaus pobūdžio veikla.
Mikroįmonė – savarankiška įmonė, kurioje dirba iki 10 darbuotojų,
įmonės metinės pajamos neviršija 7 mln. litų ar įmonės turto balansinė
vertė yra ne didesnė kaip 5 mln. litų.
Maža įmonė – savarankiška įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 50
darbuotojų, metinės pajamos neviršija 7 mln. eurų (24 mln. litų) arba
bendra įmonės turto balansinė vertė ne didesnė kaip 5 mln. eurų (17 mln.
litų).
Vidutinė įmonė – savarankiška įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 250
darbuot.ojų, metinės pajamos neviršija 40 mln. eurų (138 mln. litų) arba
bendra įmonės turto balansinė vertė ne didesnė kaip 27 mln. eurų (93 mln.
litų).
Savarankiškos įmonės – bet kurios įmonės, išskyrus tas, kurių 1/4 ar
daugiau įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių priklauso vienai ar kelioms
įmonėms, kurios pagal pateiktus apibrėžimus nėra mažos ar vidutinės įmonės.
(tais atvejais, kai apibrėžiamos vidutinės įmonės) arba pagal pateiktą
apibrėžimą nėra mažos įmonės (tais atvejais, kai apibrėžiamos mažos
įmonės). Ši riba gali būti viršyta, jei įmonė priklauso investicinėms
bendrovėms, fondams, kitiems juridiniams asmenims, investuojantiems rizikos
kapitalą į smulkų ir vidutinį verslą, tačiau tiesiogiai
nekontroliuojantiems jų veiklos.
Didelė įmonė – įmonė, kuri neatitinka mikroįmonės, mažos ar vidutinės
įmonės apibrėžimo.
Subsidija (dotacija) – negrąžintina valstybės finansinė parama.
Valstybės pagalbos intensyvumas – subsidijos ekvivalentas procentais,
skaičiuojant nuo bendros pagalbos gavėjo tinkamų išlaidų sumos.
Investicijų projektas – dokumentas, finansiškai (ekonomiškai),
techniškai ir socialiai pagrindžiantis investavimo tikslus, įvertinantis
investicijų grąžą (komercinis projektas), kitus veiksmingumo rodiklius ir
nurodantis projektui įgyvendinti reikalingas lėšas, finansavimo šaltinius
bei terminus. Remiantis investicijų projektu daromos kapitalo investicijos
į projektui įgyvendinti reikalingą materialųjį turtą (žemė, pastatai,
mašinų įranga ir įrenginiai) arba į nematerialųjį turtą (paslaugų pirkimas,
konsultavimas ir kitos projektui įgyvendinti reikalingos išlaidos) siekiant
sukurti, įsigyti ar padidinti turto vertę.
De minimis valstybės pagalba – ne didesnė kaip 100 000 eurų (345 000
litų) vienam pagalbos gavėjui trejiems metams skiriama valstybės pagalba,
skaičiuojant nuo šios pagalbos teikimo pradžios.
Bendrosiose nuostatose numatoma, kad valstybės pagalbos schemos
subjektas gali būti – viešoji įstaiga, kurios steigėjas arba didesnės pusės
dalininkas yra fizinis arba privatus juridinis asmuo. (2, psl. 23-29) 2.2. Valstybės pagalbos būdas, tikslai ir nefinansuojamos veiklos
Antroje valstybės pagalbos schemos dalyje aptariami valstybės pagalbos
būdas, tikslai ir nefinansuojamos veiklos. Šis dokumentas nustato vieną
valstybės pagalbos būdą – subsidiją (dotaciją), kuri gali būti teikiama
investicijų projektui. Valstybės pagalba teikiama aukštos kokybės
standartus atitinkantiems materialiųjų ir nematerialiųjų investicijų
projektams, kurių tikslas – sustiprinti įmonės konkurencingumą rinkoje ir
daryti teigiamą poveikį regiono ekonomikai.
Investicijų projekto tikslai: didinti įmonės konkurencingumą; gerinti
produkto ir (arba) gamybos proceso techninius standartus; didinti remiamos
įmonės darbo našumą; sudaryti sąlygas naujoms darbo vietoms kurti; skatinti
verslo internacionalizavimą; gerinti vadybos arba rinkodaros kokybę.
Valstybės pagalba gali būti teikiama, jeigu investicijų projektas
atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
• padidins darbo vietų skaičių;
• padidins produktyvumą;
• sukurs didesnę produkto ar paslaugos pridėtinę vertę;
• pagerins gamybos ar paslaugos teikimo procesą ar jo valdymą;
• pagerins produkto ar paslaugos kokybę;
• produktas bus tiekiamas į naujas rinkas arba naujoms tikslinėms grupėms.
Šio dokumento pagrindu valstybės pagalba neteikiama:
• veiklai, finansuojamai iš Europos socialinio fondo, Europos žemės ūkio
valdymo ir garantijų fondo, Finansinių instrumentų žuvininkystės valdymo
ir iki-struktūrinių programų (ISPA ir SAPARD);
• veiklai, kurios pagrindu yra gaminami, perdirbami arba parduodami
produktai, išvardinti Europos Bendrijų sutarties 1 priede (šios valstybės
pagalbos schemos 1 priedas);
• veiklai, kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 9 d.
nutarime Nr. 4 nurodyta kaip neremtina (žr. 2 priedą);
• eksporto veiklai (eksporto pagalba) bei anglies ir plieno pramonei;
• transporto sektoriui bei laivų statybos pramonei;
• sintetinio pluošto pramonei bei automobilių pramonei;
• veiklai, kuri nurodoma kaip paslauga vartotojui (verslui neteikiama
paslauga), išskyrus veiklą, tiesiogiai susijusią su turizmo sektoriumi.
Valstybės pagalba neteikiama vietines prekes naudojant vietoj
importinių prekių. 2.3. Valstybės pagalbos teikimo sąlygos ir tvarka
Valstybės pagalbos teikimo sąlygos ir tvarka numatyta trečiame schemos
projekto skyriuje. Valstybės pagalbos tinkamų išlaidų kategorijos ir
valstybės pagalbos intensyvumas nurodytas 1 lentelėje.
1 lentelė
Valstybės pagalbos tinkamų išlaidų kategorijos ir valstybės pagalbos
intensyvumas
|Išlaidų kategorija |Valstybės pagalbos intensyvumas* |
| |Didelei |SVV |Papildomos |
| |įmonei |įmonei |sąlygos |
|1. Investicijos į materialųjį turtą – |– |50% |+15% , jeigu |
|žemė, pastatai, įranga, įrenginiai | | |daromos išlaidos |
|(išskyrus transporto priemones) | | |kartu su |
| | | |išlaidomis: |
| | | |Nr. 2 (žr. 1 |
| | | |priedą) |
| | | |Nr. 3 |
| | | |Nr. 4 |
| | | |Nr. 5 |
| | | |Nr. 6 |
| | | |Nr. 7 |
|2. Investicijos į aplinkai |50%** |65% |– |
|nekenksmingus įrenginius, švarios ir | | | |
|ekonomiškos energijos perdavimo ir | | | |
|konvertavimo įrenginius | | | |
|3. Investicijos į leidimus, licencijas,|40%** |40% |+10%, jeigu |
|patentus ar kitas intelektinės | | |daromos išlaidos |
|nuosavybės formas | | |kartu su |
| | | |išlaidomis: |
| | | |Nr. 1 |
| | | |Nr. 2 |
| | | |Nr. 5 |
| | | |Nr. 8 |
|4. Verslo konsultavimo paslaugos |35%** |50% |+15% tik didelei |
|(informacija, verslo planavimas, | | |įmonei jeigu |
|konsultavimas, rinkodara, vadyba, | | |daromos išlaidos |
|dizainas, išėjimas į tarptautinę rinką,| | |kartu su |
|aplinkosaugos vadyba, technologijų | | |išlaidomis |
|pirkimai) | | |Nr. 2 |
| | | |Nr. 5 |
| | | |Nr. 8 |
|5. Dalyvavimo parodoje išlaidos (tik |– |50% |– |
|pirmą kartą) | | | |
|6. Investicijos į inovacijų ir |50%** |50%** |– |
|technologijų perdavimą, | | | |
|bendradarbiavimo ir partnerystės tarp | | | |
|verslo ir (arba) tyrimo institucijų | | | |
|tinklų užmezgimą | | | |
|7. Intelektinės nuosavybės teisių |40%** |50%** |+10% tik didelei |
|registravimo išlaidos | | |įmonei, jeigu |
| | | |daromos išlaidos |
| | | |kartu su |
| . | | |išlaidomis |
| | | |Nr. 1 |
| | | |Nr. 2 |
| | | |Nr. 5 |
|8. Jeigu SVV įmonė dirba verslo | | | |
|inkubatoriuje, tinkamos išlaidos | | | |
|valstybės pagalbai gauti gali būti: | | | |
| |– |65%** |– |
|- nuomos mokestis už nuomojamas | | | |
|patalpas ar įrangą | | | |
|9. Projektų rengimas |50%** |50%** |– |
|10. Tyrimų, reikalingų projektui |50%** |50%** |– |
|parengti, atlikimas | | | |
* Valstybės pagalbos intensyvumas nurodomas procentine išraiška nuo
visų projekto tinkamų išlaidų;
** Valstybės pagalba teikiama vadovaujantis tik de minimis taisykle.
Pradedančiųjų įmonių investicijų projektų tinkamos išlaidos yra: 1)
bet kokios 1 lentelėje išvardintos išlaidos; 2) arba įgyvendinant
investicijų į materialųjį turtą projektą priimtų darbuotojų darbo
apmokėjimo išlaidos – darbuotojų, kurie dalyvauja remiamame projekte,
atlyginimo, įskaitant socialinio draudimo mokestį, dalis, ne didesnė už
paskutinių kalendorinių metų vidutinį darbo užmokestį privačiose įmonėse
(remiantis Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis).
Valstybės pagalba darbo užmokesčio išlaidoms, nustatyta 2 punkte, gali būti
teikiama ne ilgesniam kaip 24 mėnesių laikotarpiui, tačiau tik su sąlyga,
kad: finansuojamos darbo vietos bus sukurtos ne vėliau kaip per trejus
metus įgyvendinus investicijų projektą; palyginus su paskutinių dvylikos
mėnesių vidurkiu, projektą vykdančioje įmonėje bus sukurta naujų darbo
vietų; sukurtos darbo vietos bus išlaikytos mažiausiai penkerius metus.
Valstybės pagalba taikomųjų mokslinio tyrimų rezultatams panaudoti
ūkinėje veikloje, t.y. darbams, kurių tikslas – tiesiogiai panaudoti
taikomųjų mokslinio tyrimų rezultatus naujiems produktams, paslaugoms ar
technologijoms, skirtiems pardavimui ar panaudojimui, kurti ar esamiems
tobulinti, galima, jeigu valstybės pagalbos intensyvumas yra ne didesnis
kaip 25% visų tinkamų išlaidų.
Valstybės pagalbos dydis:
• SVV įmonei – ne daugiau kaip 5 mln. eurų nesivadovaujant de minimis
taisykle;
• SVV ir didelei įmonei – ne daugiau kaip 100 tūkst. eurų trejų metų
laikotarpiui vadovaujantis de minimis taisykle.
Valstybės pagalba gali būti teikiama perkant, perkant išsimokėtinai
arba lizinguojant (finansinės nuomos pagrindu) materialųjį turtą. Maksimali
valstybės pagalbos suma lizinguojant materialųjį turtą negali būti didesnė
nei valstybės pagalbos suma perkant tą patį turtą.
Negali būti remiami tie investicijų projektai, dėl kurių gali
atsirasti perteklinė gamyba ir būti iškreiptos konkurencijos sąlygos.
Valstybės pagalba teikiama investicijų projektui, kurį įgyvendinant
tikimasi, kad bus sukurta bent viena nauja darbo vieta arba įmonei teikiant
paslaugas, gaminant prekes bus sukurta ne mažiau kaip 10% didesnė pridėtinė
vertė. Šio punkto nuostatos netaikomos, jeigu įmonė modernizuoja
materialųjį turtą iš esmės atnaujindama technologinę įrangą arba
įrenginius. Darbo vietos, sukurtos įgyvendinant valstybės pagalbos
investicijų projektą, privalo būti išlaikomos mažiausiai penkerius metus
užbaigus projektą.. 2.4. Paraiškų teikimas, lėšų išmokėjimas ir kontrolė
Ketvirtojo skyriaus turinys nusako paraiškų teikimo, lėšų išmokėjimo
ir kontrolės klausimus. Valstybės pagalbos schemos įgyvendinančioji
institucija yra viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra (buveinė:
Gedimino pr. 38/2, LT–2600 Vilnius, Lietuvos Respublika), kuri skelbia
kvietimą teikti paraiškas. Įmonė teikia paraišką įgyvendinančiai
institucijai – viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai, kuri
yra atsakinga už:
• informacijos apie galimybes pasinaudoti valstybės pagalba skleidimą
visuomenės informavimo priemonėmis ir kitais viešųjų ryšių būdais;
• paraiškų surinkimą, registravimą ir išsaugojimą;
• administracinį paraiškų įvertinimą (paraiškų atitikimą formaliems
reikalavimams);
• ryšių su paraiškų teikėjais palaikymą, taip pat informavimą apie
valstybės pagalbos skyrimą arba neskyrimą;
• siūlymo skirti arba neskirti valstybės pagalbą įmonės projektui
teikimą tarpinei institucijai (Ūkio ministerijai);
• sutarties su paramos gavėju dėl valstybės pagalbos skyrimo sudarymo;
• paramos gavėjo priežiūrą ir gautos valstybės pagalbos lėšų panaudojimo
kontrolę.
Paraiška gauti valstybės pagalbą gali būti teikiama įgyvendinančiai
institucijai tik tuomet, jeigu paraiškos teikėjas nėra pradėjęs įgyvendinti
projekto (t.y. nėra sudaręs sandorių, susijusių su teikiamo projekto
įgyvendinimu). Išskirtiniais atvejais, jeigu tai būtina siekiant sėkmingai
įgyvendinti projektą, įgyvendinančioji institucija gali akceptuoti
paraiškos teikėjo padarytas išlaidas prieš paraiškos įgyvendinančiai
institucijai teikimą, jeigu tos išlaidos neviršija 10% viso projekto
vertės.
Paraiškos teikiamos nuo kvietimo teikti paraiškas datos iki kito
kvietimo. Kvietimai teikti paraiškas skelbiami kas ketvirtį.
Įgyvendinančiai institucijai – viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos
agentūra – įmonė teikia šiuos dokumentus: įmonės vadovo pasirašytą
lydraštį, adresuotą įgyvendinančiai institucijai; nustatytos formos
paraišką; finansinės apskaitos dokumentus, įrodančius, kad paskutiniais
ataskaitos metais įmonė neturėjo nuostolių; verslo plano, kuriame būtų
parodytas įmonės savų lėšų investavimo į verslo projektą dydis, santrauką,
nurodydama esminius verslo projekto duomenis – gamybos (paslaugų) apimties
padidėjimą realizavus verslo projektą, darbo vietų sukūrimą arba
išsaugojimą ir kt.; projekto finansavimo ir finansinių srautų planą;
paskolos arba kreditinės linijos, skirtos verslo projektui realizuoti,
sutarties arba preliminariosios sutarties kopiją (jeigu būtina); dokumentus
apie verslo projekte numatytų prekių gamybos arba suteiktų paslaugų
Lietuvoje sukurtos vertės dalį; projekto išlaidų sąmatą, kurioje būtų
pateiktas paruošiamųjų darbų detalizavimas; projekto vykdymo ir išlaidų
tvarkaraštį; poveikio aplinkai įvertinimą (jeigu būtina); valstybės
pagalbos mokėjimų prašymus; kitus tarpinės institucijos (Ūkio ministerijos)
patvirtintus dokumentus.
Ūkio ministerija, kaip tarpinė institucija ES struktūrinių fondų
valdymo administracijos struktūroje, įvertinusi įgyvendinančios
institucijos – viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros –
pasiūlymus suteikti valstybės pagalbą pareiškėjo projektui, savo ruožtu
siūlo Atrankos komitetui, kokio dydžio turėtų būti valstybės pagalba.
Galutinis sprendimas skirti arba neskirti valstybės pagalbą pareiškėjo
projektui turi būti priimtas per tris mėnesius kai įmonės pateikto projekto
paraiška ir kiti dokumentai buvo užregistruoti įgyvendinančioje agentūroje.
Sprendimo skirti valstybės pagalbą priėmimas priklausys nuo to, kiek
projektas atitinka Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų, programų,
2004–2006 metų la.ikotarpio Bendrojo programavimo dokumento, jo priedo bei
šio dokumento nuostatas.
Jeigu sprendžiamas valstybės pagalbos skyrimas įmonei aplinkosaugos,
energetikos, informacinės visuomenės ir turizmo srityse, priimant sprendimą
dalyvauja atitinkamos srities atitinkamos srities kvalifikuoti
specialistai.
Įgyvendinančioji institucija sudaro sutartį su paramos gavėju dėl
valstybės pagalbos suteikimo tik Atrankos komitetui priėmus sprendimą
suteikti valstybės pagalbą investicijų projektui. Sudarius sutartį tarp
įgyvendinančios institucijos ir paramos gavėjo dėl valstybės pagalbos
teikimo, lėšos paramos gavėjui pervedamos tokia tvarka: ne vėliau kaip per
tris mėnesius nuo minėtos sutarties sudarymo įgyvendinanti institucija
perveda sutartyje nustatytam paramos gavėjui 20% avansinį mokėjimą nuo
sutartyje nustatytos valstybės pagalbos sumos; kita valstybės pagalbos
dalis pervedama paramos gavėjui jam pateikus mokėjimų prašymus. Galutinė
10% valstybės pagalbos suma pervedama į paramos gavėjo sąskaitą tik tuomet,
kai paramos gavėjas pateikia dokumentus, įrodančius, kad iki tol gautos
valstybės pagalbos lėšos buvo naudojamos pagal paskirtį tinkamoms projekto
išlaidoms apmokėti. Paramos gavėjas pildo mokėjimo paraiškas etapais, kad
valstybės pagalbai skirtos lėšos būtų pervedamos į paramos gavėjo nurodytą
sąskaitą.
Projektas turi būti užbaigtas, o paskutinė mokėjimo paraiška gauti
valstybės pagalbą atiduota įgyvendinančiai institucijai per dvejus metus
nuo sutarties dėl valstybės pagalbos suteikimo sudarymo. Jeigu per tą laiką
paramos gavėjas kreipiasi į įgyvendinančią instituciją, prašydamas
projektui įgyvendinti suteikti daugiau laiko ir jeigu norint sėkmingai
įgyvendinti projektą tai yra būtina sąlyga, nenumatyta teikiant paraišką,
įgyvendinanti institucija gali papildomai suteikti ne daugiau kaip
vienerius metus projektui įgyvendinti.
Jeigu paramos gavėjo tinkamos išlaidos faktiškai yra mažesnės, negu
nustatytos sutartyje, atitinkama valstybės pagalbos dalis bus sumažinta,
kad nebūtų pažeistas valstybės pagalbos intensyvumo lygmuo, nustatytas
sutartyje. Valstybės pagalba, suteikta paramos gavėjui, gali būti
susigrąžinta visiškai arba iš dalies, jeigu paramos gavėjas:
įgyvendinančiai institucijai pateikia klaidingą informaciją apie projektą,
pretenduojantį į valstybės pagalbą; nuslepia aplinkybes, kurios gali
daryti įtaką sprendimui skirti valstybės pagalbą; atsisako suteikti
informaciją, dokumentus ar kitą reikalingą medžiagą tam, kad būtų sumokėtos
valstybės pagalbos lėšos arba kontroliuojama, kaip ji naudojama; atsisako
suteikti informaciją ir pagalbą, reikalingą valstybės pagalbos lėšų
finansinei kontrolei ar auditui atlikti; panaudoja lėšas ne tais tikslais,
kurie buvo nurodyti teikiant paraišką gauti valstybės pagalbą.
Ūkio ministerijos arba įgyvendinančios institucijos – viešosios
įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros – atstovai arba šių institucijų
samdomi nepriklausomi auditoriai ar finansiniai ekspertai turi teisę
atlikti paramos gavėjo auditą arba finansinę kontrolę, parodančią, ar
valstybės pagalba naudojama pagal paskirtį. Paramos gavėjas privalo
sudaryti tinkamas sąlygas ir suteikti tinkamas patalpas įstaigai, kuri
atlieka jos finansinį patikrinimą arba auditą, laiku ir be jokio užmokesčio
suteikti jai finansinės apskaitos informaciją, kitą reikalingą medžiagą,
susijusią su projekto įgyvendinimu. Įstaiga, atliekanti paramos gavėjo
finansinį patikrinimą ar auditą, gali laikinai paimti visus reikalingus
finansinės apskaitos dokumentus. Viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos
agentūros darbuotojai, taip pat kitų įstaigų darbuotojai, atliekantys
valstybės pagalbą gavusios įmonės finan.sinį patikrinimą ar auditą, privalo
laikytis įmonių komercinės ir veiklos paslaptis reglamentuojančių teisės
aktų ir išsaugoti įmonės komercines paslaptis. 2.5. Baigiamosios nuostatos
Baigiamųjų nuostatų skyriuje nurodomi galutiniai reikalavimai įmonei
valstybės paramai gauti bei pateikiamos apibendrinančios nuostatos. Čia
nurodoma, kad įmonė turi investuoti ne mažiau kaip 25% nuosavų lėšų į
projektą, kuriam teikiama valstybės pagalba; kad paramos gavėjas turi
paskirti asmenį – projekto koordinatorių, atsakingą už visus klausimus,
susijusius su konkretaus projekto, remiamo valstybės pagalbos,
įgyvendinimu; kad tas pats projektas negali būti finansuojamas iš daugiau
nei vieno Europos Sąjungos fondo. Čia nurodoma, kad finansuotinų projektų
atrankos kriterijai išdėstyti Bendrajame programavimo dokumente, o
prioritetas teikiamas tokiems projektams, kurie gali turėti didžiausią
teigiamą ekonominį poveikį gerinant vietos ekonominę padėtį. Valstybės
pagalba teikiama tik tokiems projektams, kurių pagrindu produkto ar
paslaugos vertė sukuriama Lietuvoje. Lietuvoje sukurtos vertės dalis turi
būti pagrįsta ūkio subjekto pateiktais dokumentais arba projekto aprašymu.
Remtinas yra toks projektas, kuris finansiškai sunkiai atsiperka arba
atsiperka per ilgą laikotarpį, tačiau sukuria teigiamą ekonominį poveikį
aplinkai.
Baigiamosiose nuostatose yra aptariami ir materialaus turto klausimai,
t.y. materialusis turtas, kurį įmonė įsigijo pasinaudodama valstybės
pagalbos lėšomis, negali būti parduotas ir (arba) išvežtas už Lietuvos
Respublikos teritorijos ribų nepraėjus penkeriems metams po projekto
įgyvendinimo pabaigos. Jeigu paramos gavėjas neįvykdo šių sąlygų arba
uždaro gamyklą (gamybos liniją), kuri buvo finansuojama iš valstybės
pagalbos lėšų remiantis šia schema, suma, gauta kaip valstybės pagalba,
įgyvendinančiai institucijai privalo būti grąžinta visa arba išskirtiniais
atvejais dalimis. Sprendimą sugrąžinti valstybės pagalbą priima Ūkio
ministerija kaip tarpinė institucija. Jeigu materialusis turtas, įgytas
valstybės pagalbos lėšomis, sunaikinamas dėl nelaimingo atsitikimo
nepraėjus penkeriems metams nuo paramos gavimo, lėšos, gautos iš draudimo,
privalo būti sugrąžintos įgyvendinančiai institucijai. Ši taisyklė
netaikoma, jeigu lėšos, gautos iš draudimo dėl sunaikinto materialiojo
turto, bus investuotos į kitą materialųjį turtą. Paramos gavėjas privalo
išsaugoti visus išlaidų, įgyvendinant remiamą projektą kvitus ir (ar)
sąskaitas ne mažiau kaip dešimt metų įgyvendinus projektą, kad būtų
užtikrintas veiksmingas valstybės pagalbos lėšų panaudojimo patikrinimas.
Sprendimas skirti valstybės pagalbą yra galutinis ir neskundžiamas, o
Lietuvos Respublikos ūkio ministerija pasilieka teisę išleisti papildomus
poįstatyminius teisės aktus, detaliau reglamentuojančius šios valstybės
pagalbos schemos įgyvendinimą. 3. Bendrojo programavimo dokumento rengimas
Parama verslui bus administruojama remiantis Bendruoju programavimo
dokumentu (BPD), kuris įsigalios Europos Komisijai jį patvirtinus.
Dokumentas yra rengiamas 2004 – 2006 metų laikotarpiui. BPD nustatys kaip
bus naudojamos struktūrinių fondų lėšos Lietuvoje.
Vadovaujantis Lietuvos Vyriausybės nutarimu buvo sudaryta priežiūros
komisija, koordinuojanti BPD projekto rengimą, ir darbo grupė, minėto
dokumento projektui parengti. Priežiūros komisiją sudaro aukšti valstybės
institucijų atstovai, o darbo grupę – valstybės institucijų pagal
kompetenciją deleguoti specialistai, socialiniai – ekonominiai ir kiti
partneriai. Partnerių interesams atstovauja asocijuotų struktūrų – Lietuvos
pramonės prekybos ir amatų rūmų asociacija, Lietuvos verslo darbdavių
konfederacija, Lietuvos žemės ūkio rūmai, Lietuvos profesinių sąjungų
konfederacija ir kt. – deleguoti atstovai. Darbo grupę koordinuoja Finansų
ministerija. Priežiūros komisija patvirtina BPD rengimo kalendorių, o darbo
grupė, laikydamasi nustatytų terminų, atsiskaito priežiūros komisijai. Šiuo
metu BPD projektas yra parengtas. Jam pritarė Vyriausybė, o Europos
Komisija patvirtino, jog šis projektas atitinka pagrindinius reikalavimus
ir yra tinkamas pradėti derybas dėl turinio. Derybas planuojama pradėti
2003 m. rugsėjo mėn. ir baigti iki š.m. metų pabaigos. Jų metu Lietuva
turės įrodyti, kad pasirinktos investicinės priemonės atitinka struktūrinių
fondų panaudojimo taisykles ir garantuoja BPD ekonominės-socialinės plėtros
strategijos tikslų įgyvendinimą. Nors BPD projektas turi būti galutinai
suderintas su Europos Komisija iki 2003 m. pabaigos, ši oficialiai galės
pritarti jam tik Lietuvai tapus ES nare.
Pagrindas norint gauti struktūrinių fondų paramą bus BPD priemonėse
įvardintos veiklos. Ūkio ministerija yra atsakinga už trijų BPD dalių
parengimą: „pramonė ir verslas“, „turizmas“ ir „energetika“. (7) 3.1. Pramonės ir verslo aplinkos gerinimas
Bendrojo programavimo dokumento pramonės ir verslo dalyje numatytos
įgyvendinti priemonės, kurių pagrindu bus administruojama ES parama
pramonei ir verslui. Šiose priemonėse yra išvardintos finansuotinos veiklos
(t.y. tos veiklos, kurioms įmonės gali tikėtis valstybės pagalbos vienokia
ar kitokia forma), galimi paramos gavėjai, paramą administruojančios
institucijos, paramos dydis. Tai nėra galutinė versija, kuri turi būti
paruošta iki š.m. gruodžio mėnesio, o tik projektas.
Priemonės pagrindimas: ši priemonė skirta pagerinti verslo aplinką,
išplėtojant paslaugų verslui struktūrą, teikiant subsidijuojamas paslaugas
verslui bei stiprinant asocijuotas verslo struktūras.
Verslo paramos sistema pradedantiesiems verslininkams, naujai
besikuriančioms ar augančioms įmonėms yra nepakankamai išplėtota, neapima
visos Lietuvos teritorijos, teikiamų paslaugų asortimentas yra ribotas, o
kokybė neatitinka šiuolaikinio verslo poreikių. Ten, kur yra sukurta verslo
paslaugų struktūra, sėkmingiau plėtojamas verslas, didėja naujai
įsikuriančių įmonių skaičius, pailgėja jų gyvavimo trukmė, o gyventojų
nedarbas neviršija šalies vidurkio.
Lietuvos įmonėms trūksta prieinamų specializuotų aukštos kokybės
paslaugų. Ši priemonė padėtų įvairiems verslo kompetencijos centrams
plėtoti ir teikti specializuotas aukšto lygio paslaugas verslui
internacionalizacijos, kokybės valdymo, sertifikavimo, inovacijų,
technologijų perdavimo, IT, rinkodaros ir kitose srityse, o taip pat padėtų
užmegzti ir stiprinti ryšius tarp mokslo ir verslo.
Investuotojams ypač svarbu sudaryti sąlygas greitai ir pigiai perkelti
gamybą, panaudojant šalies ir atskirų regionų santykinius pranašumus savo
konkurencingumo tarptautinėse rinkose sustiprinimui. Pramoninės zonos,
turinčios sutvarkytą infrastruktūrą, nutiestas komunikacijas, kurios
leidžia nesunkiai pasiekti rinkas, sustiprina investicinį šalies
patrauklumą. Šiuo metu pramoninės zonos ir turimos laisvos patalpos
naudojamos neracionaliai, neretai jos užterštos. Nenaudojant jos dėvisi,
mažėja galimybių jas panaudoti gamyboje be didžiulių kapitalinių
investicijų.
Visoms pramonės įmonėms svarbios valstybės mastu organizuotos ir
tvarkomos pavojingų pramonės atliekų surinkimo, utilizavimo ar saugaus
deponavimo bei antrinių žaliavų perdirbimo sistemos. Šios sistemos leis
sumažinti neigiamą pramonės poveikį aplinkai ir efektyviau naudoti
vietinius išteklius.
Palankios verslo aplinkos elementas – stiprios asocijuotos verslo
struktūros ir jų teikiamos paslaugos. Lietuvos verslo asociacijos ir
organizacijos teikia savo nariams kur kas mažiau ir ne tokių kokybiškų
paslaugų kaip ES šalių asocijuotos verslo struktūros.
Priemonės uždaviniai:
• Kurti ir plėtoti paslaugų pramonei ir verslui struktūrą;
• Stiprinti, modernizuoti ar pertvarkyti veikiančias verslo paramos
institucijas;
• Gerinti įmonių veiklos aplinką teikiant ir plėtojant verslo paramos
paslaugas;
• Užtikrinti, kad kiek galima daugiau SVV įmonių galėtų pasinaudoti
paslaugų verslui struktūra.
Priemonės poveikis:
• Pagerėjusi verslo aplinka;
• Išplėtota paslaugų verslui aplinka;
• Suteikta daugiau kokybiškų specializuotų paslaugų verslui, kurių
įmonės negali nusipirkti rinkoje arba joms tai per brangu.
Remiamos veiklos:
1. Verslo inkubatorių, verslo paramos centrų plėtra;
2. Verslumo skatinimo kampanijos;
3. Viešųjų ir informacinių paslaugų verslui plėtra (investicijos į
fizinę infrastruktūrą ir viešųjų paslaugų verslui plėtra –
konsultacijos, studijos tyrimai, informavimo kampanijos ir pan.);
4. Parama verslo asociacijoms, organiz.acijoms ir verslo
bendradarbiavimo struktūroms, skatinančioms verslo plėtrą, tame
tarpe informacinių sistemų ir duomenų bazių vystymas, įvairios
studijos, tyrimai, konkurencingumo stebėsenos vykdymas,
reitingavimas ir pan.;
5. Inovacijų paramos sistemų plėtra, tame tarpe inovacinių centrų
vystymas;
6. Mokslo ir technologijų parkų plėtra;
7. Technologijų perdavimo sistemų bei su jomis susijusių paslaugų
teikimo plėtra;
8. Mokslo tyrimų, orientuotų į verslą, plėtra;
9. Industrinių parkų, pramoninių zonų plėtra ir jų pritaikymas naujai
veiklai, tame tarpe privažiavimų kelių tiesimas ar atnaujinimas,
aplinkosaugos, telekomunikacijų, energijos tiekimo ir kitos
santykinai smulkios pramonės ir verslo infrastruktūros plėtra;
10. Aplinkosauginės vadybos sistemų, sertifikavimo sistemų plėtra;
11. Pavojingų pramonės atliekų tvarkymas, gamybinių pajėgumų antrinių
žaliavų perdirbimui sukūrimas ir plėtra;
12. Sąnaudų mažinimo, eko-ženklinimo ir švaresnės gamybos technologijų
paramos infrastruktūros plėtra, atitinkamų programų rengimas ir
įgyvendinimas;
13. Finansinės inžinerijos (dalinis ar pilnas paskolų palūkanų
dengimas, mikrokreditavimas, finansavimo instrumentų (paskolų,
lizingo) ir rizikos kapitalo investicijų garantijų schemos)
paslaugų plėtra;
14. Investicijos į bandymo laboratorijas ir sertifikavimo institucijas,
rinkos priežiūros ir atitikties įvertinimo institucijas;
15. Šalies ir šalyje sukuriamų produktų ir paslaugų įvaizdžio kūrimas
ir gerinimas;
16. Pramonės ir verslo parodų ir misijų organizavimas;
17. Užsienio investicijų, orientuotų į eksporto didinimą, pritraukimas.
Galutiniai paramos gavėjai: privatūs ir viešieji paslaugų verslui
teikėjai.
Numatoma įgyvendinančioji institucija: Ūkio ministerijos
įgyvendinančioji agentūra. (8) 3.2. Turizmo infrastruktūros vystymas
Priemonės pagrindimas: Turizmo plėtrai, kaip darbui imliam sektoriui,
bus teikiama prioritetinė parama. Šalis turtinga kultūriniais ir gamtiniais
ištekliais, ypač upėmis ir ežerais, miškais, unikalia pakrante (Kuršių
nerija) ir keliais pasaulinio lygio nacionaliniais parkais, turi didelį
kurortinį potencialą. Sostinė Vilnius bei Klaipėdos uostas yra
patraukliausi turistų lankymo ir paslaugų pramonės centrai. Gamtinis ir
kultūrinis potencialas ar atskiros rekreacinės teritorijos nėra pakankamai
panaudojamos turizmui. Todėl turizmo sektorius turi didelį augimo
potencialą, ir tam reikalingus investicinius poreikius. Turizmo plėtojimas
menkiau išsivysčiusiose, bet turinčiose gausius rekreacinius išteklius,
šalies dalyse gali būti variklis regionų ekonomikai ir verslui juose
plėstis. Siekiant skatinti geriau išnaudoti šalies turizmo potencialą ir
kurti konkurentiškus turizmo produktus, kurie turėtų paklausą ir leistų
didinti atvykstamojo ir vietinio turizmo srautus, turizmo plėtros
prioritetai yra: sukurti viešąją turizmo infrastruktūrą ir pagerinti
turizmo paslaugų kokybę ir jų įvairovę, išplėtoti turizmo informacijos ir
rinkodaros paslaugas bei pagerinti teritorijų subalansuotą plėtrą ir
tikslinį profesinį mokymą. Šiuos uždavinius spręs ir įvairios kitų
prioritetų priemonės. (5)
Priemonės tikslas: išplėsti gamtinių ir kultūrinių turizmo išteklių
panaudojimą turizmui. Sudaryti palankesnes sąlygas aktyviam poilsiui ir
paslaugų verslo plėtrai. Skatinti vietinį ir atvykstamąjį turizmą.
Priemonės uždaviniai:
• sukurti viešąją infrastruktūrą, kuri skatintų turistinių produktų
(paslaugų) plėtrą;
• formuoti naujus turistinės traukios židinius, pirmiausiai
panaudojant paveldo objektus ir saugomas teritorijas;
• išvystyti turizmo informacijos sistemos galimybes;
• suaktyvinti rinkodaros veiklą.
Remiamos veiklos:
• rekreacinės ir sveikatingumo infrastruktūros plėtra (paplūdimiai,
stovyklavietės, kempingai ir poilsio aikštelės, gyvenviečių parkai,
prevencijos įstaigos, sveikatingumo ir poilsio centrai, higienos
įrengimai ir pan.);
• aktyvaus poilsio ir sporto infrastruktūros įrengimas ir
modernizavimas (prieplaukos, vandens, pėsčiųjų ir kitos trasos,
sporto aikštynai ir klubai, stadionai, baseinai ir pan.);
• valstybės ir savivaldybių paveldo objektų bei nenaudojamų pastatų
pritaikymas viešajai infrastruktūrai (konferencijų, ekspozicijų ir
amatų, informacijos, kultūros ir laisvalaikio centrams, interesų
klubams ir kitoms panašaus pobūdžio veikloms);
• rekreacinės ir lankytojų centrų infrastruktūros plėtra saugomose
teritorijose;
• ekspozicijų ir kita panašaus pobūdžio infrastruktūra;
• kitos sezoniškumo įtaką turizmui mažinančios infrastruktūros
plėtra;
• turizmo informacijos ženklų ir stendų įrengimas;
• turizmo informacijos sistemos duomenų bazių ir techninių galimybių
plėtojimas;
• turizmo rinkodaros priemonių vykdymas (turistiniai leidiniai,
videoinformacija, parodų organizavimas ir dalyvavimas, verslo
misijos, reklaminės kampanijos ir kitos panašaus pobūdžio veiklos
bei turizmo produktų ir rinkų tyrimai bei apskaita).
Poveikis
Turizmo paslaugų įmonių pajamų didėjimas, atvykstamojo turizmo
(paslaugų eksportas) didėjimas, užimtumo augimas kaimiškose vietovėse,
platesnis gamtos ir kultūros vertybių apsaugos reikšmės ir praktinio
panaudojimo suvokimas. Pagerėja vietovių, kuriuose įgyvendinami projektai,
socialinė ir verslo aplinka, atsiranda galimybės taikyti pažangias
informacines ir mokymo technologijas, atsiranda naujos veiklos rū.šys, ypač
jaunimui. Pagerėja regionų ir šalies turizmo įvaizdis.
Galutinis paramos gavėjas: Projektus teikia valstybės ir savivaldybės
institucijos, nacionalinių ir regioninių parkų direkcijos, viešosios
įstaigos, valstybės ir savivaldybių institucijos (Valstybinis turizmo
departamentas ir savivaldybių turizmo informacijos centrai ir seniūnijos,
saugomų teritorijų direkcijos), kiti juridiniai asmenys, užsiimantys
turizmo, laisvalaikio ir kultūrine veikla.
Numatoma įgyvendinančioji institucija: Centrinė projekto valdymo
agentūra (CPVA). (5) 3.3. Energijos tiekimo stabilumo ir prieinamumo užtikrinimas
Priemonės pagrindimas: Šia priemone bus siekiama užtikrinti pagrindą
stabiliam ir labiau prognozuojamam šalies ekonomikos augimui. Šiuo atveju
prioritetas bus teikiamas gamtinių dujų ir elektros energijos perdavimo
tinklų sujungimui su Vakarų Europos energetiniais tinklais, gamtinių dujų
tinklo prieinamumo pietvakarinei Lietuvos daliai užtikrinimui, dujų
saugyklos įrengimui bei kitoms analogiškoms veikloms, įgalinančioms
ištaisyti išryškėjusius rinkos trūkumus.
Siekiant užtikrinti gamtosauginių reikalavimų vykdymą bus
modernizuojamos pagrindinės konvencinės elektrinės, kompensuosiančios
elektros energijos gamybos pajėgumų praradimą uždarant Ignalinos AE.
Sujungiant Lietuvos ir Vakarų Europos elektros energetikos sistemas
siekiama užtikrinti Lietuvos elektros energetikos sistemos darbo patikimumą
bei tiekimo saugumą uždarant Ignalinos AE. Tai leistų sistemai iš dalies
integruotis į ES elektros energetikos sistemą – sukurtų abipusių elektros
srautų galimybę.
Siekiant užtikrinti gamtinių dujų tiekimo saugumą, tiriama galimybė
sujungti Lietuvos ir Lenkijos magistralinius dujų tinklus. Taip pat tiriama
galimybė įrengti požeminę dujų saugyklą.
Toliau plėtojant elektros energijos ir gamtinių dujų tinklus, bus
sudaroma galimybė geriau patenkinti esamų vartotojų poreikius ir prijungti
naujus vartotojus, siekiama padidinti tiekimo patikimumą ir spręsti
problemas, susijusias su Ignalinos AE uždarymu. Po Ignalinos AE uždarymo
atominį kurą planuojama pakeisti gamtinėmis dujomis.
Remiamos veiklos:
• Energetinių tinklų (gamtinių dujų, elektros) sujungimas su Vakarų
Europos tinklais.
• Energetinių tinklų prieinamumo vartotojams užtikrinimas.
• Energijos tiekimo stabilumo ir patikimumo užtikrinimas.
Poveikis:
• Energijos tiekimo sutrikimų sumažėjimas.
• Atmosferos teršalų kiekio sumažėjimas.
Galutiniai paramos gavėjai: šalies įmonės, valstybės ir savivaldybių
institucijos bei įmonės.
Numatoma įgyvendinančioji institucija: Centrinė projekto valdymo
agentūra (CPVA) 3.4. Energijos naudojimo efektyvumo plėtra (viešajame sektoriuje)
Priemonės pagrindimas: Priemonės tikslas yra energijos išteklių ir
energijos efektyvus vartojimas, žalingo poveikio aplinkai mažinimas,
papildomų darbo vietų kūrimas. Įgyvendinant ES direktyvų ir kitų
tarptautinių dokumentų reikalavimus bus vykdomi efektyvaus energijos
išteklių ir energijos vartojimo projektai, kuriuose bus diegiamos
efektyviai energiją vartojančios technologijos šalies pramonėje ir žemės
ūkyje, atliekami energijos vartojimo efektyvumo tyrimai. Tuo būdu sumažės
energijos sąnaudos produkcijai gaminti, didės energijos vartojimo
efektyvumas, mažės importuojamo kuro kiekis.
Tai pat bus siekiama atnaujinti pastatus, modernizuoti jų energetinį
ūkį. Tuo tikslu bus atliekami pastatų apšiltinimo darbai, jų energetinio
ūkio rekonstrukcijos. Įgyvendinant šią priemonę, energijos vartotojams
sumažėtų energijos vartojimo išlaidos, pagerėtų šalies pastatų energetinio
ūkio valdymas.
Tikslu įsisavinti atliekinius energijos išteklius, bus siekiama
įgyvendinti, šiuo metu rengiamą, Esamo šalies ūkyje atliekinių energijos
išteklių įvertinimo ir jų panaudojimo ekonominių ir techninių galimybių
nustatymo programą ir vykdyti šios programos priemones ir projektus.
Vietinių, atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo didinimo
tikslas – siekti mažinti importuojamo kuro kiekį, taupyti lėšas,
reikalingas kurui pirkti, gerinti aplinkosauginę būklę šalyje, bei kurti
naujas darbo vietas. Vykdant šią priemonę bus įgyvendinami vietinių ir
atsinaujinančiųjų energijos išteklių panaudojimo projektai, diegiant šiems
ištekliams naudoti naujas technologijas.
Remiamos veiklos:
• Pastatų energetinio ūkio modernizavimas: pastatų energetinio ūkio
gerinimas, norminių ir techninių dokumentų rengimas, visuomeninių
ir administracinių pastatų energetinis auditas ir jau renovuotų
tokių pastatų energetinio ūkio monitoringas.
• Šilumos ūkio vystymas ir modernizacija: šilumos tinklų
modernizacija, efektyviai energijos išteklius vartoti leidžiančių
technologijų panaudojimas šilumos gamyboje, pervedant katilus
dirbti kogeneraciniu ciklu, panaudojant atliekinius, vietinius ir
atsinaujinančius energijos išteklius. Oro taršos mažinimo įrangos
bei taršos emisijos priežiūros sistemos įdiegimas. Geoterminės
energijos ir hidroenergijos išteklių panaudojimo galimybių
studijos. Vėjo, saulės energijos, biomasės išteklių panaudojimo
tyrimai, vertinimai ir įgyvendinimas. Informacinė, švietimo ir
konsultacinė veikla.
Poveikis: Didesnis energijos tiekimo patikimumas.
Galutiniai paramos gavėjai: šalies įmonės, gyvenamųjų namų savininkų
bendrijos, valstybės ir savivaldybių institucijos bei įmonės.
Numatoma įgyvendinančioji institucija: CPVA. 4. LIETUVOJE VEIKIANČIOS FINANSINĖS PARAMOS PROGRAMOS
Europos Sąjunga yra priėmusi sprendimą įtraukti Baltijos valstybes į
finansinės paramos mechanizmą, kurį sudaro šios trys finansinės paramos
programos:
✓ ISPA;
✓ PHARE;
✓ SAPARD. 4.1. ISPA programa
Pasirengimo narystei struktūrinės politikos instrumentas, arba ISPA,
teikia finansinę paramą investicijoms aplinkos ir transporto srityse,
siekiant padėti narystei besirengiančioms valstybėms greičiau suderinti
savo teisės aktus su acquis communautaire, galiojančiu šiems sektoriams
septynerius metus (2000-2006). Planuojamas 2000-2006 m. biudžetas yra
maždaug 7 mlrd. eurų.
ISPA (įsteigta ES Tarybos reglamentu 1267/99) yra nevienalytė pagal
prigimtį, kadangi ji panaši ir į finansinę pagalbą trečiosioms šalims
(palygintina su PHARE), ir į finansinę paramą valstybėms narėms
(palygintina su Sanglaudos fondu). ISPA yra orientuota į stojimą, ir ji
naudojama labai panašiai, kaip ir Sanglaudos fondas, tačiau apsiriboja tik
aplinkos ir transporto sektoriais.
ISPA Lietuvoje
Programa Lietuvai skiria 53 mln. eurų ir dar apie 20 proc. skiriama
atsižvelgiant į pateiktų projektų kokybę ir balansą.
Kalbant apie pateiktus projektus pažymėtina, kad 2001 m. nacionalinis
ISPA koordinatorius Europos Komisijai pateikė 17 oficialių paraiškų, iš
kurių 10 buvo gauta iš aplinkos ir 7 iš transporto sektoriaus. Tarp Europos
Komisijos patvirtintų projektų buvo:
✓ Vilniaus vandentiekio ir nuotekų surinkimo sistemų atnaujinimas
ir plėtimas;
✓ Druskininkų vandenvalos sistemos modernizavimas ir išplėtimas;
✓ IXB koridoriaus (Vilnius-Klaipėda) modernizavimas;
✓ Magistralės “Via Baltica” gerinimas;
✓ IXB koridoriaus geležinkelio ruožo telekomunikacijų,
informacinių žymėjimo sistemų ir elektros tiekimo modernizavimas.
2001 m. rugsėjo mėn. nacionalinio ISPA koordinatoriaus funkcijos buvo
perduotos iš Užsienio reikalų ministerijos Finansų ministerijai. Dvi
šakinės ministerijos (Susisiekimo ministerija ir Aplinkos ministerija) yra
atsakingos už techninį programų rengimą, projektų įgyvendinimą, įvertinimą
ir priežiūrą. Transporto ministerijoje buvo paskirta vykdomoji agentūra, o
netrukus tai buvo padaryta ir Aplinkos ministerijoje. Šiuo metu Centrinės
finansavimo ir kontraktų sudarymo agentūros (CFCU) uždavinys yra sudaryti
kontraktus aplinkosaugos projektams bei PHARE finansuojamiems projektams.
Finansų kontrolieriai turi būti paskirti kiekvienoje agentūroje,
atsakingoje už įgyvendinimą. (11) 4.2. PHARE programa
PHARE daugiausia dėmesio skiria dviem pagrindiniams prioritetams:
institucinės struktūros kūrimui ir investicijoms, susijusioms su acquis.
Pirmasis prioritetas, institucinės struktūros kūrimas, kuriam tenka
apie 30 proc. viso biudžeto, yra apibūdinamas kaip procesas, kuris padeda
valstybėms kandidatėms sukurti struktūras, strategijas, žmogiškuosius
išteklius ir vadybos įgūdžius, reikalingus ekonominiams, socialiniams,
vadybos ir administraciniams gebėjimams stiprinti.
Kad šis tikslas būtų pasiektas, buvo įdiegta naujoviška ilgalaikė
priemonė – administracijų ir žinybų porinimas. Nuo pat pradžių, vos
įdiegta, ši priemonė tapo svarbiausiu pasirengimo narystei pagalbos
instrumentu, kurio paskirtis – sukurti institucinę struktūrą.
Padedamos ES, valstybės kandidatės gali naudotis didele valstybių
narių ekspertų pagalba: valstybės tarnautojai vyksta į ilgalaikes
komandiruotes ir tuo pačiu metu yra organizuojamos ekspertų misijos, kurių
tikslas – padėti perimti ir įgyvendinti pagrindines acquis sritis. Metodas
labai paprastas: pagal prioritetus, suformuluotus Stojimo partnerystės
programoje, Lietuva ir Europos Komisija susitaria dėl projektų,
finansuojamų PHARE porinės programos lėšomis, sąrašo. Paskui Komisija prašo
valstybių narių pasitelkti ekspertus, pasirengimo narystei patarėjus, kad
šie padėtų valstybėms kandidatėms atrinktose srityse. Tuomet Lietuvos
institucijos turi teisę pasirinkti norimą instituciją ir projektą iš visų
siūlomų.
Iš pradžių poriniai projektai buvo vykdomi žemės ūkio, aplinkos,
valstybės finansų, teisingumo ir vidaus reikalų, socialinės politikos ir
regioninės politikos srityse, o šiuo metu jais siekiama aprėpti visą ES
acquis įvairovę.
2001 m. programoje yra numatytas 131 porinį projektas visose
valstybėse, gaunančiose PHARE paramą, taip pat Kipre ir Maltoje.
Apskaičiuota, kad vienu metu visose valstybėse kandidatėse yra vykdoma apie
250 porinių projektų. Be to, valstybėms kandidatėms siūloma pasinaudoti
valstybių narių ekspertize per Trumpalaikius porinius projektus (projektai,
kurie trunka iki 6 mėnesių) sprendžiant aiškiai apibūdintus siaurus
klausimus, kurie iškyla derybų procese.
2000 m. Porinio metodo vertinimo ataskaita vertina šį instrumentą kaip
sėkmingą. Jis bus toliau taikomas ir tobulinamas, kad taptų dar
lankstesnis. Pavyzdžiui, buvo sukurtas vidutinės perspektyvos, arba
trumpalaikių porinių projektų mechanizmas, pagal kurį ekspertai gali būti
skiriami trumpesniam laikui.
Antrasis prioritetas, investicijos, susijusios su acquis (sudaro
maždaug 70 proc.), – tai du svarbiausi uždaviniai:
1) Investicijų į valstybės įstatyminę bazę bendras finansavimas
siekiant sustiprinti įstatyminę infrastruktūrą, kuri yra būtina acquis
atitikčiai. Kitaip sakant, tai investicijos į visus mechanizmus, kurių
reikia vidaus rinkos funkcionavimui, pavyzdžiui, maisto saugos struktūros
įdiegimas, pasienio saugumo užtikrinimas, vidaus rinkai reikalingos mėginių
ir matavimo įrangos arba vartotojų teisėms apsaugoti naudojamos
laboratorijų ir kontrolės įrangos tiekimas;
2) Investicijų į ekonominę ir socialinę sanglaudą, pradėtų teikti
pagal PHARE 2000 programas, bendras finansavimas taikant metodus, panašius
į jau taikomus valstybėse narėse, tokius kaip Europos regioninės plėtros
fondas ir Europos socialinis fondas. Tai padės funkcionuoti rinkos
ekonomikai ir padidins gebėjimus atlaikyti konkurencinį spaudimą bei rinkos
jėgas ES. Tai sudaro maždaug vieną trečdalį kiekvienos nacionalinės
programos.
PHARE Lietuvoje
Lietuva Europos Bendrijos pagalbą (pagal PHARE programą) pradėjo gauti
1991 m. Nuo 1990 m. vidurio EB pagalba buvo teikiama pasirengimo naryst.ei
ES bendrame kontekste ir atsižvelgiant į Lietuvos poreikius spręsti
konkrečius klausimus (kliūtis), kad būtų įgyvendinti vadinamieji Kopenhagos
kriterijai ir Madrido kriterijai.
Bendrijos pagalbą Lietuvai koordinuoja nacionalinis pagalbos
koordinatorius (NPK), kurio vaidmenį atlieka Finansų ministerija. Bendrą
programos stebėjimą, patvirtinimą ir įgyvendinimą užtikrina daugiašalė ir
dvišalė pagalbos koordinavimo komisija.
Lietuvos valstybinės įstaigos NPK Finansų ministerijai pateikia
paraiškas gauti Bendrijos finansinę pagalbą. Prieš pateikiant paraiškas,
kad joms pritartų Europos Komisija ir ES valstybės narės, jos yra
vertinamos pagal projekto parengimo lygį, bendro finansavimo galimybes,
sektoriaus prioritetą, pagrindinių tikslų siekimą ir t.t.
Svarbiausias dokumentas, lemiantis EB pagalbos programos sudarymą, yra
Stojimo partnerystės programa. Lietuvos Nacionalinė acquis priėmimo
programa (NAPP) konkrečiai nurodo įstatyminę, institucinę, žmonių ir
investicinę veiklą, kurią Lietuva turi įgyvendinti, kad perimtų acquis.
Prie to yra pridedamas nacionalinis plėtros planas (NPP), kuriame
nacionaliniai ir regioniniai plėtros klausimai sprendžiami atsižvelgiant į
ekonominę ir socialinę sanglaudą.
PHARE finansavimui yra atrenkami tik tie projektai, kurie sprendžia
problemas, nurodytas Stojimo partnerystės programoje, ir tie, kurie
apibūdinti NAPP/NPP.
PHARE programa įsipareigojusi Lietuvai 328 mln. eurų 1992-1999 m., 87
mln. eurų – 2000 m. ir per 100 mln. eurų – 2001 m. Indikatyviniai
asignavimai iš 2002-2003 m. PHARE biudžeto sudaro per 70 mln. eurų kartu su
keletu greitų projektų.
2001 m. pagal PHARE programą Lietuvai skirta 45,5 ir 55 mln. eurų –
specialiai PHARE nacionalinei programai, pagal kurią lėšos yra teikiamos
Ignalinos atominės jėgainės uždarymui ir su tuo susijusioms pasekmėms,
kurias Lietuva patirs energetikos sektoriuje.
Pagal 2001 m. PHARE nacionalinę programą daugiausia dėmesio skirta
tokiai prioritetinei veiklai:
• tolesnis socialinio draudimo reformos finansavimas (3 mln. eurų);
• tolesnis acquis derinimas transporto sektoriuje ir administracinių
gebėjimų, kurie padės įgyvendinti transporto politiką, gerinimas
(2,4 mln. eurų);
• energijos rinkos reguliavimo institucijos stiprinimas (1,95 mln.
eurų);
• gyvulių ženklinimo bei epidemiologinės priežiūros sistemos kūrimas
ir fitosanitarinių tyrimų bei administravimo modernizavimas (3 mln.
eurų);
• gebėjimų tvarkyti visuomenės sveikatos sistemą pagal ES reglamentų
reikalavimus gerinimas (1 mln. eurų);
• aplinkos srityje atrinkti du projektai: a) institucijų gebėjimų
įgyvendinti EB reikalavimus dėl cheminių medžiagų tvarkymo,
genetiškai modifikuotų organizmų, integruotos taršos prevencijos ir
kontrolės, klimato pokyčių gerinimas; b) radiacinės saugos
infrastruktūros kūrimas ir jos pagalbinių tarnybų steigimas (4,15
mln. eurų);
• teisingumo ir vidaus reikalų srityje 4,8 mln. eurų skirta tokioms
sritims: a) kovos su nusikalstamumu stiprinimas įkūrus nacionalinį
Europolo biurą ir modernizavus Teismo ekspertizės tarnybos centrinę
laboratoriją; b) Lietuvos teismų sistemos tobulinimas;
• administracinių gebėjimų srityje buvo atrinkti trys projektai,
kurių vertė – 5,16 mln. eurų: viešasis išorės auditas, speciali
pasirengimo struktūriniams fondams programa ir trumpalaikių porinių
projektų fondas;
• PHARE skyrė 4,43 mln. eurų, kad Lietuva dalyvautų Bendrijos
programose ir 5-ojoje bendrojoje programoje;
• ekonominės ir socialinės sanglaudos srityje 15,57 mln. eurų buvo.
skirta gamybos sektoriui, žmogiškųjų išteklių plėtrai ir su verslu
susijusios infrastruktūros kūrimui remti. Dviem projektais siekiama
sukurti struktūras ir priemones, skatinančias naujoves ir su
mažosiomis bei vidutinėmis įmonėmis susijusių projektų plėtojimą.
Tai padeda rengti projektus, kurie įstojus galėtų būti finansuojami
iš struktūrinių fondų.
Papildomi 3 mln. eurų iš visos PHARE nacionalinės programos buvo
skirti Lietuvos dalyvavimui Baltijos valstybių tarpvalstybinio
bendradarbiavimo programoje (CBC). Šios lėšos yra skirtos finansuoti
nedideliems projektams, remiantiems Baltijos regiono bendradarbiavimą.
1998-2000 m. bendras Lietuvoje įgyvendintų arba ateityje per porines
programas įgyvendinsimų projektų skaičius buvo 27. Be porinių projektų,
finansuojamų iš 2000 m. programos, ir tų projektų, kurie šiuo metu yra tik
rengiami, Lietuvai numatoma suteikti pagalbą, kuri padės jai pasirengti
dalyvauti vykdant Europos užimtumo strategiją ir Europos socialinio fondo
veikloje.
Buvo nurodytos kai kurios sritys, kurioms gali būti siūloma pagalba
pagal PHARE 2001 porinę programą, būtent:
• socialinio draudimo reformos finansavimas;
• tolesnis acquis derinimas transporto sektoriuje ir administracinių
gebėjimų transporto politikos srityje gerinimas;
• energijos rinkos reguliavimo institucijos stiprinimas;
• gyvulių ženklinimo bei epidemiologinės priežiūros sistemos kūrimas
ir fitosanitarinių tyrimų bei administravimo modernizavimas;
• institucijų gebėjimų įgyvendinti EB reikalavimus dėl cheminių
medžiagų tvarkymo, genetiškai modifikuotų organizmų, integruotos
taršos prevencijos ir kontrolės, klimato pokyčių gerinimas;
• radiacinės saugos infrastruktūros kūrimas;
• kovos su nusikalstamumu stiprinimas įkūrus nacionalinį Europolo
biurą ir modernizavus Teismo ekspertizės tarnybos centrinę
laboratoriją;
• teismų sistemos tobulinimas;
• gebėjimų tvarkyti visuomenės sveikatos sistemą, suderintą su
acquis reikalavimais, gerinimas;
• pagalba viešajam išorės auditui.
Lietuva taip pat naudojasi PHARE finansuojamomis daugiašalėmis ir
horizontaliomis programomis, tokiomis kaip TAIEX, ir pagalbos mažosioms ir
vidutinėms įmonėms priemonėmis.
Be to, Lietuva dalyvauja Leonardo da Vinci, Socrates, Youth (Jaunimo),
Raphael, SAVE II, Sveikatos ir socialinės politikos, AIDS prevencijos,
Priklausomybės nuo narkotikų, Lygių galimybių moterims ir vyrams programose
ir Penktojoje bendrojoje mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir
demonstravimo programoje. Lietuva nuo 2000 m. kovo 1 d. iki programos
vykdymo pabaigos (2000 m. gruodžio 30 d.) dalyvavo Trečiojoje daugiametėje
smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo programoje (1997-2000). Ratifikavus
sutartį ir jai įsigaliojus, nuo 2002 m. sausio mėn. Lietuva oficialiai
dalyvaus Europos aplinkos agentūros veikloje. (12)
PHARE Dvynių programos koordinavimas Lietuvoje
LR Užsienio reikalų ministerija yra Nacionalinis paramos
koordinatorius (National Aid Coordinator), tai yra atsakinga už daugiašalės
ir dvišalės techninės pagalbos, įskaitant ir PHARE programos, koordinavimą
Lietuvoje.
Europos komitetas prie LR Vyriausybės yra atsakingas už Dvynių
programos koordinavimą Lietuvoje (National Contact Point – Lithuania) ir
šioje veikloje įgyvendina daugelį funkcijų:
1. Dvynių programos koordinatorius kontaktuoja ir susirašinėja su
Europos Komisija bei jos Delegacija, URM (nacionaliniu PHARE
koordinatoriumi), su ES valstybių (narių ir kandidačių) nacionaliniais
koordinatoriais:
✓ Platina Europos Komisijos informaciją Lie.tuvos institucijoms;
✓ Teikia atskirų Lietuvos institucijų bei apibendrintą informaciją
Europos Komisijai bei jos Delegacijai Vilniuje;
✓ Dalyvauja Užsienio reikalų ministerijos posėdžiuose, teikia ir
pristato atskirų dokumentų bei apibendrintą informaciją.
2. Paskirtas pareigūnas Europos komitete prie LR Vyriausybės taip pat
koordinuoja Dvynių programos administravimą:
✓ Susirašinėja su LR ministerijomis ir institucijomis
pagrindiniais veiklos bei projektų vykdymo klausimais;
✓ Konsultuoja arba organizuoja konsultacijas LR institucijoms
(projektų vykdymo eigos, dalyvavimo projektų atrankoje ir pan.
klausimais);
✓ Organizuoja LR institucijų koordinatorių susitikimus pagal
poreikį;
✓ Rengia ir platina metodinę medžiagą Lietuvos institucijoms,
teikia informaciją Europos komiteto prie LR Vyriausybės
tinklapiui;
✓ Užtikrina bet kurių administracinių problemų sprendimą (Lietuvos
ribose), bendradarbiaujant su CFKA bei URM.
3. Nacionalinis Dvynių programos koordinatorius dalyvauja Europos
Komisijos (bei jos Delegacijos) rengiamuose susitikimuose veiklos
klausimais kartu su kitų valstybių nacionaliniais koordinatoriais. (12) 4.3. SAPARD programa
SAPARD programa – Specialioji žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos
programa – įsteigta ES Tarybos reglamentu 1268/1999. Jos tikslas – remti
valstybių kandidačių pastangas dalyvauti vykdant bendrą žemės ūkio politiką
ir bendrojoje rinkoje. Pagal šią programą yra keliami du svarbiausi
išplėstiniai veiklos tikslai:
1) padėti išspręsti prioritetines ir konkrečias žemės ūkio ir kaimo
plėtros problemas;
2) prisidėti prie acquis communautaire įgyvendinimo, daugiausia
dėmesio skiriant bendrai žemės ūkio politikai ir kitiems žemės ūkio
prioritetams.
Taryba nusprendė, kad pagalba, skirta pasirengimui narystei žemės
ūkyje, turėtų būti taikoma konkrečioms prioritetinėms sritims, nustatomos
pačios valstybės. Buvo nurodyta, kad SAPARD pagalba turi sietis su viena ar
keletu iš 15 nurodytų priemonių, būtent:
✓ investicijos į žemės ūkio valdas;
✓ žemės ūkio ir žuvininkystės produkcijos perdirbimo bei
marketingo gerinimas;
✓ struktūrų, kurios rūpinasi kokybės, veterinarine ir augalų
sveikatos kontrole, maisto prekių kontrole ir vartotojų apsauga,
tobulinimas;
✓ žemės ūkio gamybos metodai, kuriuos taikant yra tausojama
aplinka ir išsaugomas kraštovaizdis;
✓ ūkinės veiklos plėtra ir įvairinimas, suteikiantys galimybę
vykdyti įvairiopą veiklą ir gauti alternatyvias pajamas;
✓ neatidėliotinos pagalbos ūkiams ir ūkių vadybos paslaugų
teikimas;
✓ gamintojų grupių kūrimas;
✓ kaimų atnaujinimas ir plėtra, kaimo paveldo apsauga ir
išsaugojimas;
✓ žemėtvarkos tobulinimas ir žemės perskirstymas;
✓ žemės registrų kūrimas ir atnaujinimas;
✓ profesinio mokymo tobulinimas;
✓ kaimo infrastruktūros plėtra ir tobulinimas;
✓ žemės ūkio vandens išteklių tvarkymas;
✓ miškininkystė, apimanti ir žemės ūkio valdų apželdinimą miškais,
investicijos į miškų valdas, priklausančias privatiems miškų
savininkams, miško produkcijos perdirbimas ir marketingas;techninė
pagalba priemonėms, kurias numato Reglamentas 1268/1999, apima ir
studijas, kurios padėtų rengti programas ir stebėti jų vykdymą,
skleisti informaciją ir rengti viešas kampanijas.
Tarp šių priemonių yra daug tokių, kurios įtrauktos į valstybių narių
kaimo plėtros programas. Tačiau valstybėms narėms netaikomos priemonės,
kurios didina kokybės, veterinarinę, augalų sveikatos kontrolę ir kurios
taikomos gamintojų grupėms ir žemės registrams.
SAPARD Lietuvoje
2000 m. lapkričio 27 d. priėmus Nacionalinę žemės ūkio ir kaimo
plėtros programą 2000-2006 metams (Lietuvos SAPARD programa), 2001 m. kovo
15 d. Europos Komisija ir Lietuva pasirašė daugiametę finansavimo sutartį,
kurią 2001 m. birželio 21 d. ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas.
Europos Komisija apie ratifikavimą buvo informuota 2001 m. rugpjūčio 29 d.
(13)
2001 m. lapkričio 26 d. Europos Komisija priėmė sprendimą perduoti
pasirengimo narystei pagalbos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai tvarkymą
Lietuvos Respublikos vykdomosioms agentūroms, kurios už tai bus atsakingos
pasirengimo stojimui į ES etape. Sprendimas buvo išspausdintas EB žurnale
Official Journal ir įsigaliojo 2001 m. gruodžio 5 d. Nacionalinė mokėjimo
agentūra (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos buvo akredituota kaip SAPARD
agentūra programos įgyvendinimui.
Pagal šią schemą Lietuva galės kasmet gauti iki 30,345 mln. eurų.
Lietuva yra ketvirtoji valstybė kandidatė, jau perėjusi į inovacinės SAPARD
iniciatyvos veikimo etapą (po Bulgarijos, Estijos ir Slovėnijos).
Kaip ir kitose 10 valstybių kandidačių, taip ir Lietuvoje, akreditavus
agentūrą, SAPARD programą įgyvendins NMA, įkurta 1999. m. lapkričio 11 d.
NMA atlieka du vaidmenis: įgyvendina programą ir teikia gavėjams
finansavimą.
NMA atsako už:
✓ kvietimus teikti paraiškas;
✓ projektų atranką;
✓ tikrina paraiškų tinkamumą;
✓ sutartinių įsipareigojimų tarp SAPARD agentūros ir potencialaus
gavėjo sudarymą, suteikia reikiamą patvirtinimą, kad darbą galima
pradėti;
✓ projektų tikrinimą be išankstinio įspėjimo;
✓ tolesnius veiksmus, užtikrinančius pažangą įgyvendinant
projektus;
✓ ataskaitas apie pažangą įgyvendinant priemones pagal laukiamus
rodiklius;
✓ mokėjimo ieškinių tikrinimą;
✓ mokėjimų patvirtinimą ir vykdymą;
✓ įsipareigojimų ir mokėjimų vykdymo ataskaitas;
✓ tolesnę kontrolę gavėjui jau gavus paramą.
SAPARD agentūros darbą kiekvienoje valstybėje kandidatėje prižiūri
kompetentinga institucija. Kad būtų pasinaudota jau veikiančių
administracinių struktūrų sistema, nacionalinis fondas (Lietuvoje tai yra
Nacionalinis fondo departamentas prie Finansų ministerijos) yra atsakingas
už lėšų srautų tarp Europos Komisijos ir valstybės kandidatės tvarkymą.
Šiuo metu SAPARD rems projektus, susijusius su penkiomis priemonėmis
iš aštuonių, numatytų Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros programoje 2000-
2006 metams: investicijos į žemės ūkio valdas; žemės ūkio ir žuvininkystės
produkcijos perdirbimo ir marketingo gerinimas; ūkinės veiklos plėtra ir
įvairinimas, suteikiantys galimybę vykdyti įvairiopą veiklą ir gauti
alternatyvias pajamas; infrastruktūros tobulinimas; profesinis mokymas.
2002 m. sausio 16 d. NMA prie Žemės ūkio ministerijos pasirašė pirmąjį
finansinį susitarimą pagal SAPARD programą.
Finansinė parama pagal susitarimą yra teikiama žemės ūkio bendrovei
“Raupaičių ūkis” – projektui, kurio tikslas – modernizuoti grūdų ūkį.
Bendrovė yra Guragių kaime, Kuršėnų valsčiuje, Šiaulių regione. Jos
projektui suteiktas 100 tūkst. eurų grantas, iš kurių 75 tūkst. eurų atėjo
iš SAPARD programos. Kad gamintų aukštos kokybės grūdus, bendrovė turi
atnaujinti aruodus ir nusipirkti įrangą, reikalingą plečiant javų auginimą
(sėjamąsias, purkštuvus, konservavimo įrenginius ir kt.).
5. LIETUVOJE VEIKIANČIŲ FINANSINIŲ PROGRAMŲ PAVYZDŽIAI
Įgyvendinti PHARE programą Lietuvoje pradėta 1992 m., kai Europos
Sąjunga priėmė sprendimą įtraukti Baltijos valstybes į finansinės paramos
mechanizmą.
Lietuvoje vykstant radikaliems ekonominiams ir politiniams pokyčiams,
PHARE programos mastas buvo labai išplėstas, o dalis paramos buvo pradėta
teikti per ISPA (pasirengimo narystei struktūrinės politikos instrumentas,
teikiantis finansinę paramą investicijoms aplinkos ir transporto srityse).
Kai mažiausiems projektams galėjo būti skirta 5 tūkst. eurų pagal nedidelių
projektų programą, kuri iš tikrųjų buvo skirta nevyriausybinėms
organizacijoms (NVO), o didžiausio ISPA projekto, įgyvendinto aplinkos
srityje (vandenvalos įrenginiai), vertė – 20 mln. eurų, atmetus bendro
finansavimo lėšas.
Šiuo metu, Lietuvai esant baigiamajame pasirengimo narystei į ES
etape, PHARE Lietuvoje teikia pagalbą tokiems sektoriams kaip teisingumas
ir vidaus reikalai, valstybės institucijų administracinių gebėjimų
stiprinimas, finansų kontrolė ir tolesnė vidaus rinkos plėtra.
Per dešimt PHARE pagalbos teikimo metų Lietuvoje daugelyje sričių,
tokių kaip pramonės restruktūrizavimas ir privatizavimas, smulkaus ir
vidutinio verslo plėtra, prekybos ir investicijų skatinimas, aplinkos,
energetikos ir žemės registravimo sektoriai, buvo efektyviai perimta
pažangioji patirtis, įsigyta įrangos ir gauta lėšų. PHARE pagalba žemės
ūkiui sėkmingai padėjo plėtoti šio sektoriaus st.rategiją ir sukurti
svarbiausius institucinius bei finansinius mechanizmus, kurie aptarnauja
šio sektoriaus įmones.
Toliau pateikiama keletas pavyzdžių, kaip sėkmingai PHARE ir ISPA
programos buvo įgyvendintos Lietuvoje.
Maisto sauga
Veterinarinės ir fitosanitarijos kontrolės postų Klaipėdoje,
Šalčininkuose ir Lavoriškėse modernizavimas.
2002 m. gruodžio mėnesį buvo atidaryti Klaipėdos veterinarijos ir
fitosanitarijos pasienio kontrolės postai (PKP), esantys Malkose (“Malkų”
fitosanitarinis PKP), Vitėje (Veterinarinis PKP) ir Smeltėje (“Pilies”
veterinarinis ir fitosanitarinis PKP).
2002 m. lapkritį du kiti veterinarijos ir fitosanitarijos pasienio
kontrolės postai buvo atidaryti prie sienos su Baltarusija (Šalčininkuose
ir Lavoriškėse). Visi šie postai buvo įkurti pagal ES Phare projektą
“Veterinarijos ir fitosanitarijos pasienio kontrolės priemonių
stiprinimas”. Šio projekto tikslas buvo Klaipėdos, Kybartų ir Šalčininkų
veterinarijos ir fitosanitarijos, Kenos augalų sanitarijos ir Lavoriškių
veterinarijos pasienio kontrolės postų modernizavimas. Bendra visų minėtų
pasienio kontrolės postų penkiuose miestuose modernizavimo vertė yra 7,2
milijonai eurų, iš kurių 4,44 milijonus eurų suteikė ES PHARE programa.
Modernizavus Šalčininkų ir Lavoriškių postus, visi sienos su
Baltarusija postai atitinka ES veterinarijos ir fitosanitarijos normų
reikalavimus. Modernizuoti veterinarijos ir fitosanitarijos pasienio
kontrolės postai užtikrins didesnį maisto produkto saugumą, atitinkantį ES
reikalavimus, kadangi bus griežčiau kontroliuojami įvežami augalai,
gyvuliai bei augalinės ir gyvulinės kilmės produktai. ES PHARE programa jau
yra parėmusi veterinarijos pasienio kontrolės posto modernizavimą
Medininkuose, o 2002-2003 metais toliau vyks veterinarijos ir
fitosanitarijos pasienio kontrolės postų modernizavimas Panemunėje,
Pagėgiuose, ir Kenoje. Kadangi nuo 2004 metų Lietuvos siena su Baltarusija
bus išorinė ES siena, šios priemonės padės Lietuvai įsijungti į vieningą ES
rinką. Tokio produkcijos patikrinimo pasienyje tikslas – apsaugoti ES rinką
nuo prastos kokybės produkcijos, keliančios pavojų sveikatai.
Maisto kontrolės laboratorijos modernizavimas
Šis 2 mln. eurų vertės projektas baigtas 1999 m. gegužės mėn. Rangovas
F+U iš Heidelbergo (Vokietija) suteikė analitinę pagalbą Valstybinės
veterinarijos tarnybos Nacionalinei veterinarijos laboratorijai – pristatė
įrangą ir medžiagų, kad Lietuvoje būtų sustiprinta dabartinė maisto
kontrolės infrastruktūra.
Buvo organizuoti darbuotojų mokymai ir priimti būtini maisto
įstatymai, suderinti su ES Maisto įstatymu. Regioninės ir centrinės
laboratorijos buvo sujungtos su pasienio kontrolės punktais. Tai padarius,
palei būsimąją ES sieną tarp Lietuvos ir Baltarusijos bei Lietuvos ir
Rusijos (Kaliningrado sritis) pagal 1998-2000 m. PHARE programą buvo
atidaryti ir įrengti veterinarijos ir fitosanitarijos kontrolės punktai
pasienyje.
Nedarbas
Utenos bandomasis (pilotinis) kaimo plėtros projektas.
638 tūkst. eurų vertės projektu buvo sprendžiami klausimai viename
kaimo regione Lietuvoje, būtent Utenoje. Projektas buvo įgyvendintas 2000
m.
Daugiau nei 500 tūkst. eurų (įskaitant ir PHARE finansavimą – maždaug
400 tūkst. eurų) valstybės paramos grantų forma buvo paskirstyta kaimo
bendruomenėms. Pagalbą gavusiems ūkininkams ir kaimo mažosioms ir
vidutinėms įmonėms atsivėrė galimybė išplėsti vaisių auginimą, pagerinti
kaimo turizmo paslaugas ir net kaimo vietovėse įrengti nedidelės apimties
pramonės produkcijos linijas.
Iš visų 60 pateiktų projektų parama buvo suteikta 22 sėkmingai
įgyvendinamiems projektams..
Įgyvendinant projektą, regioninės valdžios institucijoms buvo
organizuoti išsamūs mokymo kursai struktūrinių fondų programų, programų
vadybos ir stebėsenos, finansų kontrolės ir projekto vadybos klausimais.
Žinoma, vertingiausia patirtis buvo įgyta per paties darbo metu vykstantį
mokymą, kuris suteikė galimybę sužinoti daugiau apie konkurso, samdos ir
grantų tvarkymo procedūras bei taikyti jas praktikoje.
Kita svarbi projekto dalis – struktūrinė pagalba per grantų schemas
regiono ūkininkams ir kaimo verslininkams. Buvo pradėtos trys granto
schemos: 1) alternatyvios ūkinės veiklos įvairinimas ir plėtra; 2) kaimo
turizmo priemonės; 3) mažųjų ir vidutinių įmonių plėtra kaimo vietovėse.
Be abejo, svarbiausia tai, kad projektas padėjo sukurti 56 darbo
vietas pagalbinės veiklos sektoriuje.
Infrastruktūra
Eismo sąlygų gerinimas kelyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda (ISPA).
Bendras projekto tikslas buvo pagerinti eismo sąlygas, sutrumpinti
važiavimo laiką ir sumažinti nelaimingų atsitikimų skaičių kelyje Vilnius-
Kaunas-Klaipėda. 2001 – 2002 m. trukusio projekto bendra vertė yra 27,17
milijono eurų, iš kurių Europos Sąjungos ISPA fondas skyrė 20,38 mln. eurų.
Pagal šį projektą Klaipėdos-Kauno-Vilniaus magistralėje buvo atlikti
tokie darbai: 56 km ilgio kelio ruože sustiprinta ir praplatinta danga; 100
km ilgio ruože buvo rekonstruota asfaltbetonio danga; sutvarkytos dvi
sankryžos; rekonstruotos tiltų ir viadukų perdangos ir įrengtos kitos eismo
saugumą pagerinusios priemonės magistralėje. Darbus atliko UAB “Kauno
tiltai”.
2003-2006 m. toliau bus tęsiami IXB koridoriaus modernizavimo darbai
kitose Vilnius-Kaunas-Klaipėda magistralės dalyse. Bendra ISPA projekto
įgyvendinimui skirta suma 2001-2006 m. pasieks 49,41 mln. eurų.
“Via Baltica” kelio tiesimas (ISPA)
2002 m. spalio 11 d. buvo atidarytas Marijampolės aplinkkelis. PHARE
finansuojamas projektas “Marijampolės aplinkkelis” vykdomas per Lietuvą
einančioje pietinėje “Via Baltica” atkarpoje, kuri jungia Kauną su Lenkijos
siena. Marijampolės aplinkkelio tiesimo projekto vertė – 9,6 mln. eurų,
kurių 6,5 milijono skyrė PHARE programa.
“Via Baltica” – tai kelias, einantis iš Talino per Rygą ir Kauną į
Varšuvą (Lenkija). Siekiama nutiesti europinio lygio kelią, kad būtų
palengvinta prekyba ir susisiekimas tarp Suomijos, Estijos, Latvijos,
Lietuvos ir Lenkijos, iš čia – ir su kitomis Rytų ir Vakarų Europos
valstybėmis.
Per Lietuvos centrą einančio “Via Baltica” kelio atkarpa – 274 km.
Lietuvoje “Via Baltica” statyba buvo pradėta esamų kelių bazėje,
palaipsniui juos rekonstruojant ir plečiant atskiras dalis, tiesiant
apylankas, didinant kelio juostų skaičių, statant tiltus ir sankryžas.
Bendras “Via Baltica” tikslas – pagerinti eismo sąlygas, sutrumpinti
kelionių laiką ir sumažinti nelaimingų atsitikimų.
Privažiavimo prie Vilniaus oro uosto kelio atkarpos saugos gerinimas
Bendra projekto “Privažiavimo prie Vilniaus oro uosto kelio atkarpos
saugos gerinimas” vertė – 1,22 mln. eurų, iš kurių 1 mln. eurų buvo skirtas
iš PHARE programos lėšų. Statybos darbai vyko 11 mėnesių, jie buvo baigti
2001 m. rugsėjo 25 d.
Lietuvos oro uostuose smarkiai padidėjus keleivių ir krovinių
srautams, buvo sudaromos gana plačios Lietuvos oro uostų modernizavimo
programos. Ši konkreti programa padėjo padaryti išvadą, kad būtina
finansuoti saugumo ir kelio saugos gerinimą ties privažiavimu prie Vilnius
oro uosto.
Pagal projektą svarbiausi darbai – privažiavimo prie oro uosto eismo
juostos praplėtimas, įskaitant šaligatvius pėstiesiems, naujos sankryžos
virš geležinkelio linijos statyba ir tuometinės sankryžos išmontavimas. Be
to, buvo naujai pastatyta ir rekons.truota daug komunalinių objektų.
Aplinka
Varėnos nuotekų valymo sistemos plėtra.
Pagrindinei investicijai į Varėnos nuotekų valymo gamyklą buvo
panaudota 750 tūkst. eurų iš ES PHARE lėšų. Vandenvalos įmonė pradėjo
veikti 2001 m. spalio mėn.
Nors Varėna yra Dzūkijos nacionaliniame parke – saugomoje
teritorijoje, nepakankamai išvalytos nuotekos iš jų valymo įrenginių buvo
išmetamos į Derežnyčios upelį ir Merkio upę. Varėnos mieste esančio
nuotakyno padėtis taip pat buvo prasta, todėl valstybės skirtomis lėšomis
buvo atliekami kai kurie atnaujinimo darbai.
Įdiegus modernius statybos metodus (kai kurie Lietuvoje buvo taikomi
pirmą kartą), pačios statybos truko tik 6 mėnesius. Nuotekų valymo įmonė
buvo pastatyta labai kompaktiškai ir gerai integruota į natūralų
kraštovaizdį. Visi pripažįsta, kad Varėnos nuotekų valymo įmonė šiuo metu
yra pati moderniausia Lietuvoje veikianti įmonė.
Nuotakyno slėginės magistralės statyba Palangoje
Projektą sėkmingai užbaigus 2000 m. rugpjūčio mėn. buvo užtikrintas
patikimas nuotekų padavimas į valymo įrenginius.
Populiariausio Lietuvos vasaros kurorto Palangos projekto tikslas –
pagerinti aplinką ir sveikatos situaciją jautrioje pajūrio zonoje. Tai
turėjo būti padaryta užkertant kelią taršai, sukeliamai atsitiktinių
nuotekų išsiliejimų į atvirus vandens telkinius arba į požeminius vandenis.
Dažni nuotakyno gedimai didindavo gruntinių vandenų ir Baltijos jūros
taršą, todėl pradėto vykdyti projekto paskirtis buvo pakeisti 4 km esamo ir
nusidėvėjusio nuotakyno nauju vamzdynu, kuris sujungtų Palangos miestą su
naujai pastatyta Būtingės nuotekų valymo įmone.
Nuo 2001 m. transporto ir aplinkos klausimai sprendžiami pagal ISPA
programą.
Turizmas
Ekologinio turizmo skatinimas Baltijos valstybėse ir Kaliningrado
srityje.
2001 m. įgyvendintam projektui lėšos buvo skirtos iš PHARE
tarpvalstybinio bendradarbiavimo p(CBC) programos, Smulkių projektų fondo
(SPF), kurių tikslas – išplėsti Lietuvos ir Kaliningrado srities partnerių
bendradarbiavimą. Projekto biudžetas – 55 205 eurai, iš kurių 44 159 eurai
buvo skirta iš PHARE CBC, o likusią dalį skyrė patys partneriai.
Šio projekto tikslas – prisidėti prie ekonominės regiono plėtros
aplinkosaugai subalansuotu būdu, skatinti ekologinį turizmą. Pagrindiniai
partneriai – keletas dviratininkų draugijų ir sporto klubų, kurie susibūrė,
norėdami išplėsti ir propaguoti tarptautinio turizmo dviračiais Baltijos
pajūriu idėją.
Svarbiausia pagal projektą buvo parengti 2001 m. Baltijos kelionių
dviračiais vadovą ir 2001 m. Baltijos dviračių maršrutų žemėlapį. Jie
neseniai buvo baigti rengti, ir šiuo metu jais gali naudotis visuomenė.
2001 m. liepos mėn. projekto partneriai organizavo tris Baltijos
žygius dviračiais. Jie buvo pradėti, pavyzdžiui, Taline ir Rygoje, o baigti
Klaipėdoje, ir dar buvo galima tęsti kelionę į Kaliningradą. (14, 15, 16)
6. Anksčiau įstojusių šalių (Airijos, Ispanijos ir Portugalijos) patirtis
Nuo 1988 m. pirmasis struktūrinių fondų paramos tikslas buvo padėti
šalims, kurių BVP nesiekė 75 proc. ES vidurkio. Pagal šį motyvą paramą
gauna keturios ES narės: Airija, Ispanija, Graikija, Portugalija.
Dalyvavimas struktūrinėje politikoje pats savaime negalėjo užtikrinti
sėkmingos socialinės ir ekonominės plėtros. Praktika parodė, kad geriausių
rezultatų pasiekė tos valstybės, kurios turėjo savą plėtros strategiją ir
ES skiriamą paramą naudojo būtent jai įgyvendinti (Airija ir Portugalija
racionaliai pasinaudojo struktūrinių fondų lėšomis, tuo tarpu didžioji
Graikijos dalis ir Pietų Italija paramą sunaudojo be ypatingos sėkmės).
Airijos, Ispanijos ir Portugalijos sėkmės istorijos panašios: visų
šalių BV.P, tenkantis vienam gyventojui tesudarė apie pusę ar kiek daugiau
nei pusę ES vidurkio, žemės ūkyje užimtų gyventojų skaičius siekė ketvirtį
visų gyventojų, labilūs valiutų kursai, žemas užsienio investicijų lygis,
didelis bedarbių ir emigruojančiųjų skaičius.
Naudodamos struktūrinių fondų paramą, minėtosios valstybės pagyvino
ekonomiką, sukūrė naujų darbo vietų, paskatino eksporto augimą.
Airijos atveju būta išties didelių sunkumų, ypatingai pirmaisiais
narystės metais (nuo 1973 m. iki pat 1988 m.), kai atsilikimas nuo bendrų
ES standartų mažėjo labai lėtai. Vėliau, pasirinkus įžvalgią ūkio vystymo
strategiją, šaliai pavyko pasiekti stebėtinų rezultatų: dėl didelių
investicijų į infrastruktūrą, pramonę, švietimą, žmonių perkvalifikavimą
per dešimtmetį Airijai pavyko perpus sumažinti nedarbo procentą; iki 1999
m. užimtų žemės ūkyje gyventojų skaičius sumažėjo iki 10 proc., Airiškų
žemės ūkio prekių eksportas nuo 1983 m. iki 1995 m. padidėjo daugiau nei du
kartus, o ūkininkų pajamos nuo 1978 m. iki 1995 m. padidėjo daugiau nei
tris kartus; BVP, tenkantis vienam gyventojui, pasiekė ES vidurkį ir
viršija analogišką Didžiosios Britanijos rodiklį; infliacija ir biudžeto
deficitas taip pat yra vieni mažiausių Europoje. (9)
Ir visa tai, žinoma, pasiekta įskaitant didelę struktūrinių fondų
paramą. 1994 -1999 m. Airija iš ES struktūrinių fondų sulaukė 5 700 mln.
eurų paramos (Palyginimui, į bendrą ES biudžetą Airija kasmet mokėjo tik
apie 600 – 700 mln. eurų.). Kartu su Airijos valstybinio ir privataus
sektoriaus parama šios lėšos išaugo iki 10,1 milijardo eurų. Kitaip
tariant, ES struktūrinių fondų parama sudarė daugiau nei pusę bendros
Airijoje įgyvendintų projektų vertės.
Labiausiai Airijoje buvo skatinamas pramonės vystymas, turizmas,
transportas, kaimo plėtra ir aplinkos apsauga. Daug lėšų skirta
informacinės visuomenės kūrimui ir ugdymui, ir šiuo metu Airija užima antrą
vietą pasaulyje (po JAV) pagal programinės įrangos gamybą ir vieną iš
pirmųjų vietų Europoje pagal asmeninių kompiuterių gamybą.
Pagal vadybos konsultacijos kompanijos A.T.Kearney paskelbtą 2002
sausio mėn. pradžioje „Foreign Policy“ žurnale 62 šalių globalizacijos
indekso tyrimą, Airija pirmauja lenkdama šalis, laikomas atviriausiomis
ekonomikomis, pvz.. Singapūrą (3 vieta) ir Naująją Zelandiją (19 vieta),
taip pat stipriausias pasaulio ekonomikas, tokias kaip Didžioji Britanija
(10 vieta). Jungtinės Valstijos šiame sąraše tėra dvyliktos. Globalizacijos
indeksas apima šiuos pokyčius, (technologijos) interneto vartotojų,
interneto serverių skaičius; (politinis įsipareigojimas) narystės
tarptautinėse organizacijose skaičius, JT Saugumo Tarybos misijos, kuriose
kiekviena šalis dalyvauja, užsienio ambasadų skaičius šalyje; (asmeniniai
kontaktai) tarptautinės kelionės ir turizmas, tarptautiniai pokalbiai
telefonu, sienų kirsimas, (ekonominė integracija) prekyba, užsienio
investicijos, kapitalo akcijų srautas, pajamos ir įplaukos.
Pateiktoje tyrimo ataskaitoje daroma prielaida, kad globalizacija ir
ekonominis klestėjimas yra susiję dalykai, nes sąlyginai prastas didesnių
valstybių pozicijas sąraše iš dalies nulėmė polinkis didesnę produkcijos ir
paslaugų dalį teikti vidaus rinkoms.
Portugalijos ir Ispanijos pavyzdžiai, nors individualūs, tačiau iš
esmės panašūs tiek tarpusavyje, tiek į Airijos pavyzdį.
Portugalijos BVP, tenkantis vienam gyventojui jau sudaro apie 75 % ES
BVP vidurkio. Kadangi augimo tendencija išlieka didesnė nei ES vidurkis
(apie 5 % per metus), tikėtina, kad per kitus 5-6 metus jai pavyks visiškai
pavyti labiausiai išsivysčiusias ES valstybes.
Europos Komisijos apskaičiavimais, įstojus į ES 4 proc. BVP augimo
gali tikėtis ir dabartinės ša.lys kandidatės (Lenkija tikisi net 5 proc. BVP
augimo).
Iki 9-ojo dešimtmečio vidurio Portugalija buvo viena skurdžiausių
Europos valstybių. Lietuva tuo metu ją gerokai lenkė. Atsilikimo palikimas
– apie 20 proc. beraščių kaimo gyventojų šiuo metu.
Iki 1992 metų iš esmės buvo baigta žemės ūkio reforma. Šiuo metu
užimtų žemės ūkyje gyventojų sumažėjo iki 9 proc. Per kitus dešimt metų
tikimasi ūkininkų skaičių sumažinti iki 4-5 proc. Ši problema buvo ir
tebėra sprendžiama ES paramos ir užsienio investicijų pagalba, kuriant
naujas darbo vietas kituose sektoriuose.
Vien Europos investicijų bankas kasmet Portugalijoje investuoja per
1,6 milijardų eurų (apie 7 mlrd. litų). Daugiausia pinigų skiriama
infrastruktūrai, keliams, tiltams. Naujų darbo vietų kūrimas toks spartus,
kad nedarbas siekia vos 4 %. Tai reiškia, kad darbo rankų, ypač
kvalifikuotų, trūksta, nepaisant milžiniško afrikiečių, kinų antplūdžio iš
buvusių kolonijų.
Ispanija šiuo metu gauna apie 26 proc. visų ES struktūrinių ir
sanglaudos fondų lėšų, kurių didžiąją dalį investuoja į transportą,
energetiką, užimtumo didinimą ir specialistų rengimą, aplinkosaugą,
pramonės plėtrą. (3, psl. 58-66)
IŠVADOS
1. Struktūriniai fondai yra Europos Sąjungos finansinis instrumentas,
skirtas sumažinti regionų išsivystymo skirtumus ir skatinti menkiau
išsivysčiusių regionų plėtrą. Struktūrinės politikos fondai siekia padėti
sunkumus išgyvenantiems regionams prisitaikyti prie besikeičiančių
ekonominių ir socialinių sąlygų. Struktūriniai fondai finansuoja
projektus, padedančius sunkiai besiverčiančioms įmonėms ir darbuotojams
imtis kitos, perspektyvesnės veiklos bei didinti krizę išgyvenančių ūkio
šakų ekonominės veiklos efektyvumą ir padėti joms atlaikyti konkurencinį
spaudimą. Šiems tikslams įgyvendinti buvo sukurti keturi ES struktūriniai
fondai, kuriuos sudaro Europos Sąjungos biudžeto lėšos: Europos
regioninės plėtros fondas (ERPF); Europos socialinis fondas (ESF);
Europos žemės ūkio valdymo ir garantijų fondas (EŽŪVGF); Finansiniai
instrumentai žuvininkystės valdymui (FIŽV).
2. Parama verslui bus administruojama remiantis Bendruoju programavimo
dokumentu, kuris įsigalios Europos Komisijai jį patvirtinus. Dokumentas
yra rengiamas 2004 – 2006 metų laikotarpiui. BPD nustatys kaip bus
naudojamos struktūrinių fondų lėšos Lietuvoje. Pagrindas norint gauti
struktūrinių fondų paramą bus BPD priemonėse įvardintos veiklos.
3. Pagrindinė institucija, atsakinga už ES finansinės paramos programų
PHARE ir ISPA koordinavimą Lietuvoje, yra Finansų ministerija. Siekdama
geriau pasirengti ES struktūrinių fondų valdymui Ūkio ministerija 2003
metais pradėjo įgyvendinti PHARE 2002 metų Ekonominės ir socialinės
sanglaudos projektą „Parama verslo plėtra“. Projekto tikslas yra
pasiruošti ES struktūrinių fondų administravimui. Nuo gebėjimo sukurti
efektyviai veikiančią ES paramos verslui administravimo struktūrą
priklausys ES teikiamos paramos Lietuvos verslui įsisavinimo galimybės.
4. Ūkio ministerija yra atsakinga už trijų BPD dalių parengimą: „pramonė ir
verslas“, „turizmas“ ir „energetika“. Bendrojo programavimo dokumente yra
pateikiami atitinkamų dalių priemonių apibūdinimai, numatyti priemonių
uždaviniai, priemonių poveikiai, aprašytos remiamos veiklos, galutiniai
paramos gavėjai bei numatomos įgyvendinančios institucijos.
5. Daugiametė Bendrijos patirtis, regioninė politika ir jai įgyvendinti
skirtos struktūrinės priemonės ne tik sušvelnina ekonominio socialinio
išsivystymo atotrūkį tarp atskirų šalių, bet ir sudaro prielaidas
remiamos šalies ūkio plėtotei, tuo pasitarnaudamos .tiek bendrosios rinkos
tikslams, tiek socialinei šalių narių sanglaudai. Nors ES teikiama parama
tiek šalims, besirengiančioms narystei, tiek dabartinėms jos narėms jau
pati savaime yra spartesnio ūkio vystymo prielaida, atskirais atvejais
efektyvios ūkio plėtros strategijos nebuvimas ar nenuoseklus jos
įgyvendinimas gali sutrukdyti sėkmingai pasinaudoti šiomis galimybėmis.
Tiek Airijos, tiek Portugalijos ar Ispanijos ekspertų patirtis labai
naudinga Lietuvoje kuriamai ES struktūrinių fondų valdymo sistemai.
LITERATŪRA
1. Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą metraštis. Vilnius, 2001. P. 55
–60
2. Vadovas smulkiam ir vidutiniam verslui. Kaunas, 2001. P. 23-29
3. N. Čepaitienė Lietuvos rengimasis narystei ES, gaunama ir perspektyvinė
fondų parama / Lietuvos mokslas ir pramonė. Kaunas, 2002. P. 58-66
4. Struktūriniai fondai padės Lietuvai pasiekti Europos Sąjungos
išsivystymo lygį // Europos žinios. 2002, sausis, NR.1 (26), p. 3
5. http://www.ekm.lt/catalogs/38/Turizmas.doc
6. http://www.cci.lt/?page=329
7. http://www.ekm.lt/catalogs/38/bpd_rengimas.html
8. http://www.ekm.lt/catalogs/38/Pramone%20ir%20verslas.doc
9. http://www.euroverslas.lt/ Euroverslo naujienos
10. http://www.ekm.lt/index.shtml/ LR Finansų ministerijos internetinis
puslapis
11. Europos Komisijos reguliarioji ataskaita apie Lietuvos pažangą, 2001 m.
12. Reguliarioji ataskaita apie valstybių kandidačių pažangą, 2001 m.
13. “Valstybės žinios”, 2001, Nr. 74-2587
14. ES parama Lietuvai http://www.esparama.lt
15. PHARE Programų lėšų centras Lietuvai http://www.phare-programming.lt
16. PHARE Smulkių projektų fondas http://www.pharespf.lt
PRIEDAI
1 PRIEDAS
Sutarties 12 straipsnyje nurodytas sąrašas (pavyzdys)
|1 |2 |
|Numeris |Produktų apibūdinimas |
|pagal | |
|Briuselio | |
|nomenklatūrą| |
|1 SKYRIUS |Gyvi gyvūnai |
|2 SKYRIUS |Mėsa ir maistiniai mėsos subproduktai |
|3 SKYRIUS |Žuvys, vėžiagyviai ir moliuskai |
|4 SKYRIUS |Pienas ir pieno produktai; paukščių kiaušiniai; natūralus |
| |medus |
|5 SKYRIUS | |
|05.04 |Gyvūnų (išskyrus žuvis) žarnos, pūslės ir skrandžiai, |
| |sveikos (sveiki) arba jų gabalai |
|05.15 |Gyvūninės kilmės produktai, nenurodyti kitur; negyvi 1 |
| |arba 3 skyriaus gyvūnai, netinkami žmonėms vartoti |
|6 SKYRIUS |Gyvi medžiai ir kiti augalai; gumbai, šaknys ir kitos |
| |augalų dalys; skintos gėlės ir dekoratyviniai žalumynai |
|7 SKYRIUS |Daržovės, kai kurie maistiniai šakniavaisiai ir |
| |gumbavaisiai |
|8 SKYRIUS |Valgomieji vaisiai ir riešutai; citrusų arba arbūzinių |
| |vaisių žievelės ir luobos |
|9 SKYRIUS |Kava, arbata ir prieskoniai, išskyrus matę (pozicija Nr. |
| |09.03) |
|10 SKYRIUS |Javai |
|11 SKYRIUS |Malybos produkcija; salyklas ir krakmolas; glitimas; |
| |inulinas |
|12 SKYRIUS |Aliejinių augalų sėklos ir vaisiai; įvairūs grūdai, sėklos|
| |ir vaisiai; t.echninės kultūros ir medicinoje naudojami |
| |augalai; šiaudai ir pašarai |
|13 SKYRIUS | |
|ex 13.03 |Pektinas |
|15 SKYRIUS | |
|15.01 |Vidiniai ir kiti lydyti kiaulių taukai; lydyti naminių |
| |paukščių taukai |
|15.02 |Nelydyti galvijų, avių ir ožkų taukai; iš jų pagaminti |
| |techniniai taukai (įskaitant „premier jus“) |
|15.03 |Vidinių taukų stearinas, oleostearinas ir techninis |
| |stearinas; vidinių taukų aliejus, oleinas ir techninis |
| |aliejus, neemulsinti, nesumaišyti ir neapdoroti kitu būdu |
|15.04 |Žuvų arba jūros žinduolių taukai ir aliejai, nerafinuoti |
| |arba rafinuoti |
|15.07 |Nelaisvieji augaliniai aliejai, skysti ar kieti, |
| |nerafinuoti, rafinuoti ar gryninti |
|15.12 |Gyvuliniai ir augaliniai riebalai ir aliejai, hidrinti, |
| |nerafinuoti arba rafinuoti, bet toliau neperdirbti |
|15.13 |Margarinas, dirbtiniai taukai ir kitų perdirbtų maistinių |
| |riebalų mišiniai |
|15.17 |Riebalinių medžiagų arba gyvūninės ar augalinės kilmės |
| |vaško apdirbimo liekanos |
|16 SKYRIUS |Mėsos, žuvies arba vėžiagyvių ar moliuskų gaminiai |
|17 SKYRIUS | |
|17. 01 |Runkelinis ir cukranendrių cukrus, kietas |
|17.02 |Kiti cukrus; cukrų sirupai; dirbtinis medus (sumaišytas |
| |arba nesumaišytas su natūraliu medumi); karamelė |
|17.03 |Melasa, balinta ar nebalinta |
|IR T.T. | |
2 PRIEDAS
Veiklos, kurios yra įvardintos kaip neremtinos veiklos Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 4, 2003 m. sausio 9 d.
1. Medžioklės, gaudymo spąstais ir medžioklės patirties skleidimo ir
susijusių paslaugų veikla (01.50*);
2. Gėrimų gamyba (nuo 15.91 iki 15.95);
3. Tabako gaminių gamyba (16.00);
4. Variklinių transporto priemonių ir motociklų pardavimas;
automobilių degalų mažmeninė prekyba (50.10, nuo 50.30 iki 50.50);
5. Didmeninė ir komisinė prekyba, išskyrus variklinių transporto
priemonių ir motociklų prekybą (nuo 51.11 iki 51.70);
6. Mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir
motociklų prekybą (nuo 52.11 iki 52.63);
7. Finansinis tarpininkavimas, išskyrus draudimo ir pensijų lėšų
kaupimą (nuo 65.11 iki 65.23);
8. Draudimo ir pensijų lėšų, išskyrus privalomąjį socialinį draudimą,
kaupimas (nuo 66.01 iki 66.03);
9. Pagalbinė finansinio tarpininkavimo veikla (nuo 67.11 iki 67.20);
10. Nekilnojamojo turto operacijos (nuo 70.11 iki 70.32);
11. Teisinė veikla (74.11);
12. Azartinių lošimų ir lažybų organizavimo veikla (92.71)..