Aukštojo mokslo sistema JAV

Turinys :

Įžanga 4
1. Švietimo sistema 5
2. Aukštojo mokslo sistema 7
2. 1 Valstybiniai universitetai 7
2. 2 Privačios aukštosios mokyklos 8
2.3. JAV universitetų problemos 9
3. Studentų vertinimo sistema 10
4. Magistratūros ir doktorantūros studijos 11
5. Stojimas į JAV aukštąsias mokyklas 12
6. Mokslo finansavimas 15
7. Suaugusiųjų švietimas 15
8. Švietimo JAV perspektyvos 18
Išvados 19
Literatūros sąrašas: 20Įžanga
Jungtinėse Amerikos Valstijose 249 milijonai gyventojų gyvena 9171032 kv. km. plote, padalintame į 50 valstijų. JAV, be minėtųjų 50 valstijų, turi dar 5 teritorijas už šalies ribų. Šalies sostinė Vašingtonas, didžiausias miestas – Niujorkas, daugiau kaip 9 milijonai gyventojų.
Visuomenės gyvenimas JAV funkcionuoja pagal tris šalies Konstitucijoje minimus lygius – nacionalinį arba federacnį valstijos ir vietinį arba bendruomenės.
Amerikiečiai – nevienalytė tautiniu, rasiniu, kalbiniu, socialiniu, turto, išsilavinimo, kultūriniu požiūriu nacija.1. Švvietimo sistema
JAV švietimo sistema – tai senas tradicijas turinti, gerai organizuota, efektyviai funkcionuojanti sistema. Ji yra sukaupusi ir europinę ir pasaulio patirtį; antra vertus, – tai unikali sistema, susiformavusi maždaug per 150 metų.
“Švietimas Jungtinėse Amerikos Valstijose, o ypač aukštasis mokslas, yra svarbiausioji ekonomikos šaka,”-teigia Gregory A. Bames. Nė vienoje kitoje šakoje nedirba tiek žmonių, kiek švietimo srityje, niekam neišleidžiama tiek valstybės ir atskirų žmonių lėšų kaip švietimui. Švietimas JAV laikomas ir pagrindine “eksporto preke”, nes nė į vieną kitą pasaulio šalį neatvyksta studijų ir mookslo reikalais tiek užsienio šalių profesorių ir studentų. Apie 60 milijonų amerikiečių dirba vienoje ar kitoje švietimo įstaigoje, kurių priskaičiuojama daugiau kaip šimtas tūkstančių.
Iš visų bendrojo lavinimo mokyklą lankančių moksleivių 73 proc. ją baigia. Nemaža dalis jų įstoja į aukštąsias mokyklas. Pagal amerikiečių te

erminologiją, visas “povidurinis mokymas” skirstomas į 5 kategorijas:
1. Dvimečiai koledžai (community colleges). Juos baigę, studentai gali dirbti, rinktis atitinkamą tolesnį profesinį kelią ar tęsti mokslus trečiame universiteto ar keturmečio koledžo kurse. Tokių koledžų – apie 1400. Jie plačiai išsidėstę visoje JAV.
2. Specializuotosios mokyklos. Tai – kunigų seminarijos, medicinos mokyklos, nedideli biznio koledžai, kurie specializuojasi vienoje srityje. Jų yra daugiau kaip 660.
3. Pagrindinės bakalauro laipsnio teikimo institucijos. Tai – nedideli keturmečiai koledžai, kurių programose dominuoja laisvieji menai.
4. Keturmečiai koledžai, suteikiantys bakalauro bei magistro laipsnius. Tai – platesni išsilavinimą teikiančios institucijos. Jų yra daugiau kaip 400.
5. Universitetai su stipriais mokslo bei studijų centrais. Čia yra visos galimybės įsigyti ne tik bakalauro bei magistro laipsnį, bet ir studijuoti, ir baigti doktorantūrą, įsigyti daktaro laipsnį. Tokių institucijų yra apie 150.
Iš viso koledžuose ir universitetuose studijuoja apie 144 mln. studentų. Ketvirtadalis jų mokosi universitetuose, kurie turi stiprius mokslinius centrus. Vidutiniškai viename universitete mokosi apie 18000 studentų, nors pačiuose didžiausiuose, pavyzdžiui, Minesotos universitete, Mineapolyje – 6500, Ohajo valstybiniame universitete 53000, Teksaso universitete Austine – 48000. Kiekviena valstija išlaiko bent vieną universitetą. Daugiausiai universitetų net 23 yra Kalifornijos valstijoje. (žr. 1 )priedas
Amerikos universitetai labiau panašūs į miestelius, negu į mokymo įstaigą. Didžiausią teritorijos dalį užima sporto aikštynai, parkai, poilsio zonos. Be mokomųjų korpusų, čia yra ir administraciniai pastatai, bibliotekos, muziejai, teatras, neretai – spaustuvė. O universiteto studentų bendrabučiai sudaro ištisus kvartalus; pa
akraštyje dirbami laukai, stovi fermos, kur, sakykime, agronomijos studentai dirba, augina derlių, taip pat ir studijuoja bei atlieka tiriamąjį darbą. Kai kurių universitetų istorija prasideda nuo to, kad jiems valstybė dovanojo didelį žemės sklypą (land-grant colleges). Pirmieji JAV universitetai įsteigti XIX a. pradžioje (University of Virginia – 1819, Harvard University – 1825 metais).

1. 1 Šiuolaikinio universiteto tikslai

Pagrindiniai šiuolaikinio universiteto tikslai yra:
· Mokslinė veikla.
· Mokymas.
· Teikti patarnavimus visuomenei.
Pagal šiuos tikslus ir sudaromos universitetų programos. Pirmaisiais, antraisiais studijų metais labiau akcentuojamas bazinis išsilavinimas, vėlesniuose kursuose ryškėja specializacija. Vyrauja kreditinė atsiskaitymo sistema. Studentai studijuoja pagrindines bei šalutines disciplinas, taip pat turi plačią akademinę laisvę rinktis, tai yra studijuoti pasirenkamuosius dalykus.
Norint apibendrintai pasakyti, kas yra JAV aukštosios mokyklos, tenka pasiremti profesoriaus Robert Poormano, viešėjusio ir dirbusio Lietuvoje, nusakytais aukštųjų mokyklų bruožais:
1. Nepaprastai platus aukštųjų mokyklų tinklas visoje JAV teritorijoje. Programų, mokymo .stilių ir metodų įvairovė.
2. Visiškas universitetų savarankiškumas ir nepriklausomybė, sprendžiant mokslo, mokymo, pagalbos visuomenei problemas.
3. Akademinės bendruomenės internacionalumas.
4. Geras ir labai geras materialinis universitetų aprūpinimas, sąlygojamas didelio mokesčio už mokslą (nuo 13000 USD iki 30000 USD per metus).
5. Nuolatinė kaita, ieškojimas, taikymasis prie naujų gyvenimo realijų.
6. Galimybė studentui rinktis mokyklą, profesorių, dalykus ir t.t.
7. Mokslo ir dalykų akcentavimas ir orientavimas į praktinę veiklą.

Visa Aukštųjų mokyklų veikla remiasi statutu bei šalies įstatymais.2. Aukštojo mokslo sistema
JAV yra milžiniška šalis, todėl jos aukštojo mokslo sistema, ta

aip pat sudėtinga ir paini, o aukštosios mokyklos, kurių skaičius viršija 6000, yra itin skirtingos ir įvairios. Jas galima skirstyti daugybe būdų: į valstybines ir privačias, prestižines ir eilines, koledžus ir universitetus. Taip pat svarbūs tokie kriterijai kaip mokymo įstaigos dydis ir studijų kaina. Mokslas vienose aukštosiose kainuoja kelis, kitose – keliasdešimt tūkstančių dolerių per metus. Vienose mokosi pora, kitose kelios dešimtys tūkstančių studentų. Vienų diplomai labai vertinami visame pasaulyje, kitos suteikia tik simbolinį aukštąjį išsilavinimą, kuris vertinamas nebent vietiniame miestelyje. Pačios didžiausios JAV aukštosios mokyklos – valstybiniai universitetai (4000) ir koledžai (2000). Koledžuose pagrinde rengiama vien bakalaurai, valstybiniame koledže mokslo kaina dažniausiai nesiekia 10 tūkstančių dolerių per metus kartu su pragyvenimu. Kaip ir mūsų kolegijos, koledžai suteikia tik žemesnio lygio aukštąjį išsilavinimą. Pusė šių koledžų yra dvimečiai. Tai vadinamieji visuomeniniai (community) arba profesiniai (technical) koledžai. Jų kaina paprastai būna mažiausia, net nuo kelių tūkstančių dolerių kartu su pragyvenimu. Siūlomos programos maždaug atitinka pirmus dvejus bakalauro studijų metus kituose koledžuose ir universitetuose, pagrindinė dvimečių koledžų paskirtis yra suteikti konkrečios srities žinių (fotografija, informatika it kt.) jaunimui, nemėgstančiam papildomų akademinių dalykų. Tai žemiausias aukštesniojo išsilavinimo laiptelis. Keletas gana aukšto lygio dvimečių koledžų – tik išimtis iš taisyklės.2. 1 Valstybiniai universitetai
Dauguma JAV universitetų valstybiniai. Daugumos jų lygis palyginti žemas, kai kurių že
emesnis už Lietuvos. Universitetai rengia bakalaurus, magistrus, doktorantus. Juose mokosi nuo 5 iki 40 tūkstančių studentų; jie turi bent keletą fakultetų ir daugiau specialybių nei koledžai. Daugumoje valstybinių universitetų ir koledžų mokytis nesunku, klasės didžiulės, studentai neapkrauti, dėstytojai irgi ne patys geriausi, todėl ir parengimo kokybė neypatinga. Valstybiniai koledžai bei universitetai paprastai nelabai vertinami, tačiau kai kurie iš jų garsūs visame pasaulyje, tai prestižiniai Prinstono ar Stenfordo universitetai, Kalifornijos technologijos institutas. JAV yra bent 20 tokių universitetų, ne žemesnio lygio nei Oksfordas ar Kembridžas (Anglija). Mokslas kainuoja nuo 20 iki 40 tūkstančių dolerių per metus. Įstoti į juos gana sunku, gauti stipendijas dar sunkiau. Prestižiniuos universitetuose mokosi geriausi studentai ir dirba geriausi dėstytojai. Tad pabaigus tokį universitetą atsiveria plačios perspektyvos renkantis karjerą visame pasaulyje.
Prestižiniai valstybiniai universitetai neprieinami studentui užsieniečiui, norinčiam įgyti bakalauro diplomą. Kadangi JAV neremia užsienio studentų, finansuojamų vietų šiuose universitetuose tėra labai mažai. O ir šios būna skirtos jau spėjusiems pasižymėti – įvairių pasaulinių konkursų laimėtojams, ar kitokiems genijams.2. 2 Privačios aukštosios mokyklos
JAV yra keli šimtai alternatyvių aukštųjų mokyklų. Tai jau nebe valstybinės, o privačios mokyklos. Dauguma jų irgi vadinasi koledžais, tačiau šie koledžai nelygiaverčiai prieš tai aptartiesiems. JAV žodžiai „koledžas“ ir „universitetas“ yra beveik sinonimai ( ne taip kaip Lietuvoje). Dažniausiai pavadinimas priklauso nuo įkūrėjų arba savininkų užgaidos. Daugelyje jų dirba geriausi dėstytojai, mokosi geriausi studentai ir jų diplomai gerai vertinami visur. Tačiau šie koledžai turi ir kitų privalumų. Visų pirma, čia daug geresnės finansavimo sąlygos studentams užsieniečiams. Antra, jie gilinasi tik į bakalauro studijas, todėl šiuo lygiu studentus dažnai paruošia net geriau nei universitetai. Be to, dėl nedidelio studentų skaičiaus (1000-2000) kiekvienam asmeniui skiriama daugiau dėmesio, klasės mažesnės kartais jose mokosi tik dešimt studentų, todėl garantuotas artimesnis kontaktas su dėstytojais. Lietuvos moksleivis, norintis baigti bakalauro studijas prestižinėje JAV aukštojoje mokykloje, daugiau galimybių turi patekti būtent i privačius koledžus. (Liberal Arts Colleges).

2. 2. 1 Liberal Arts modelis

Prestižiniuose JAV koledžuose bakalauro studijos dažniausiai vyksta pagal vadinamąjį Liberal Arts modelį, šitaip vadinama tam tikra švietimo sistema. Ji siekia ugdyti laisvai mąstančius, plačios erudicijos ir atsakingus specialistus. Jau iš pradžių studentui aišku, kad niekas už jį nepagalvos, nepasirinks. Reikia pačiam ieškotis, domėtis, galvoti apie savo perspektyvas, bei norus, ir derinti visa tai su esamomis galimybėmis. Reikia pačiam suprasti, ką nori ir ką gali. Be to, čia mokantis vyrauja konkurencija – visi žino, jog studijos nulemia tolesnį jų gyvenimą. Įdėtas darbas nenueis veltui. Tačiau norint patekti į prestižinį koledžą ar universitetą reikia pereiti didelę atranką, kuri iš anksto apdraudžia atitinkamus individus nuo galimų problemų.
Ji studentui suteikia gana didelę laisvę renkantis dalykus, tačiau iš jo tikisi ir didelio sąmoningumo. Pirmame kurse didelę tvarkaraščio dalį, padedamas konsultantų, studentas renkasi pats pagal savo pomėgius, gabumus ir siekius. Paskaitų gali turėti tiek, kiek sveikata ir stipendija leidžia, ir labai įvairialypių. Pavyzdžiui, galima suderinti antikinę dramą ir uolienų erozijos paskaitas. Tačiau tokį pasirinkimą reikia motyvuoti. Koledžas stengiasi suteikti kuo daugiau galimybių, o kaip jomis pasinaudoti – jau reikia nuspręsti pačiam.
Savo specialybę galima pasirinkti iki antro kurso pabaigos. Iki apsisprendimo, tam tikros paskaitos ir išlaikyti egzaminai suteikia kreditų, kurių vėliau prireikia. Egzaminų sesijos dažniausiai būna kas semestrą, panašiai kaip ir Lietuvoje.
Pasirinkus pagrindinę specialybę, jos paskaitų turėsi daugiausia, bet taip pat bus ir šalutinių, jeigu pats to nori. Baigus bakalauro studijas, toliau gali studijuoti magistrantūroje. Magistro studijų pasirinkimas gana laisvas. Baigęs ekonomiką, toliau gali studijuoti teisę, o informatikos bakalauras tęsti studijas ekonomikos srityje.
Labai norintys ir nebijantys krūvių gali rinktis studijuoti dvi dažnai mažai susijusias specialybes. Pastaruoju metu tokių studijuojančiųjų JAV koledžuose itin daugėja. Tai atitinka dinamišką darbo rinką, kurioje reikalavimai darbuotojams nuolat didėja, nes norima, kad darbuotojas turėtų pakankamai platų išsilavinimą, bet keletą siaurų sričių išmanytų iki mažiausios smulkmenos. Bijantiems krūvių, bet norintiems gauti dvigubą bakalauro diplomą, siūloma vieną dalyką rinktis kaip pagrindinį, o antrą kaip šalutinį. Atitinkamai privalomų paskaitų bus mažiau nei mokantis dvigubą specialybę, bet stojant į magistratūrą ar ieškant darbo, tai gerokai praplės galimybes jį gauti. JAV iš esmės yra tik dviejų tipų bakalauro diplomai: Bachelor of Arts ir Bachelor of Science. Atitinkamai – humanitarinių bei socialinių mokslų bakalauras ir tiksliųjų bei gamtos mokslų bakalauras.2.3. JAV universitetų problemos
Dažniausiai pasitaikančios problemos, su kuriomis susiduria šiuolaikiniai JAV universitetai, yra šios:
· Nelengva organizuoti studijas daugiakultūrėje, daugiakalbėje, internacionalinėje aplinkoje.
· Netobula ir labai įvairi priėmimo į universitetus sistema.
· Nepakankamas mokslo ir studijų ryšys universitetuose.
· Dažnas dėstytojų ir profesorių pedagoginio darbo vengimas, nukreipiant visą dėmesį ir interesą grynai į mokslinę veiklą.
· Didelis nusikalstamumas ir netvarka studentų bendrabučiuose, narkotikų bei alkoholio vartojimas studentų miestelyje.
· Įsišaknijusios biurokratinės ir anarchistinės tradicijos administravimo ir valdymo aparate.
· Kasmet sparčiai didėjantis mokestis už mokslą.3. Studentų vertinimo sistema
Pirmakursiai tsiskaito dėstytojams dažniau. Profesoriai griežtai nereikalauja lankyti paskaitų, tačiau lankomumas yra vienas svarbiausių studento žinių vertinimo veiksnių. Daug praleistų paskaitų tiesiogiai atsiliepia studentų žinių ir įgūdžių vertinimui. Antras svarbus veiksnys – namų užduočių atlikimas. Trečias veiksnys, turintis įtakos galutiniam studento darbo vertinimui, yra jo aktyvumas užsiėmimuose.
Egzaminai yra svarbiausias žinių vertinimo momentas, ypač pirmuosiuose kursuose. Aktyvus dalyvavimas paskaitose, atliktos namų užduotys, lankomumas – labai svarbu gaunant A ir B vertinimą (Tai atitiktų 10 ir 9 Lietuvoje). Semestro viduryje pasitaiko ir “tarpinis” egzaminas, kurio tikslas labai paprastas įsitikinti, ar studentas sugeba tinkamai išmokti medžiagą. Dažnai aukštosiose mokyklose studentų žinios tikrinamos testais.

Vertinimo sistema visuose universitetuose beveik ta pati:
· A – labai gerai; 93-100 proc. reikalaujamų žinių;
· B – gerai; 86-92 proc.
· C – vidutiniškai; 78-85 proc.
· D – silpnai (įskaitoma); 70-77 proc.
· F – neišlaikyta.

Tai gana griežta vertinimo sistema. Net pati dosniausia sistema reikalauja mokėti ne mažiau kaip 60 proc. dėstytos medžiagos. Be šios minėtosios sistemos, dažniau aukštesniuose kursuose, taip pat magistrantams ir doktorantams, taikoma A-B-C vertinimo sistema.
Iš raidinių vertinimų vedamas pažymių vidurkis. Pažymių vidurkį dalijant iš visų kreditų skaičiaus išvedamas kumuliatyvinis vidurkis. Studentai, turintys aukštesnį kumuliatyvinį vidurkį pelno apdovanojimus bei pripažinimą, jiems atveriami keliai į tolesnes studijas.
Jau baigiamųjų kursų studentai bei magistrantai bando pradėti dėstytojo karjerą asistuodami profesoriams, dėstantiems pirmam kursui.
JAV aukštosiose mokyklose dirbo 825000 dėstytojų: 30 proc. jų – profesoriai, 24 proc. – asocijuoti profesoriai, 24 proc. – asistuojantys profesoriai, 11 proc. – asistentų, 11 proc. – kitokių. Amžiaus vidurkis 47 metai. Vidutinis uždarbis 22-40 tūkstančių JAV dolerių per metus.
Baigiant universitetą pagrindiniu laikomas baigiamasis egzaminas (Graduate Reward Examination), susidedantis iš dviejų dalių – specialybės egzamino žodžiu ir pažangumo testo. Pagal išlaikyto egzamino rezultatus absolventas renkasi tolimesnę karjerą: įgijęs bakalauro laipsnį eina dirbti arba tęsia studijas magistratūroje, o vėliau – doktorantūroje.4. Magistratūros ir doktorantūros studijos
Amerikiečiai apgailestauja, kad magistratūros ir doktorantūros studijas mieliau renkasi čia atvykę studijuoti užsieniečiai. 1990 metais iš 340000 užsienio studentų apie 110000 pasirinko minėtąjį kelią.
Stojantis į doktorantūrą studentas turi pateikti pareiškimą, žinias apie visus pažymius, gautus studijuojant universitete, rekomendacinius laiškus, pagrindinio baigiamojo egzamino rezultatus ir gana dažnai – anglų kalbos egzamino (TOEFL) rezultatus (ne mažiau kaip 550 balų).

Magistratūra trunka apie 18-20 mėnesių. Doktorantūros studijos tęsiasi apie 3-5 metus. Norinčiam gauti daktaro laipsnį doktorantui tenka įveikti šias kliūtis:
· Pakeisti gyvenamąją vietą.
· Mokėti vieną ar dvi užsienio kalbas.
· Lankyti kursus ir seminarus.
· Laikyti kvalifikacinius egzaminus.
· Užsiimti moksline veikla.
· Parašyti knygos apimties disertaciją.
· Laikyti galutinį egzaminą (kartais).
Dažniausiai dauguma universitetą baigusių būsimųjų doktorantų studijas renkasi kitame universitete, ne ten, kur studijavo. Įgijęs laipsnį taip pat dažniausiai ieško darbo ne tame pačiame universitete, bet kituose JAV universitetuose.5. Stojimas į JAV aukštąsias mokyklas
Stojimo procedūra į JAV aukštojo mokslo įstaigas visai nepanaši į mums įprastą. Ji yra daug sudėtingesnė ir platesnė. Čia reikia mokyklos baigimo egzaminų rezultatų, tačiau vertinama ir daugybė kitų dalykų. Siekiama atpažinti gabius, talentingus ir veiklius žmones, įvertinti ne tik jų akademinius sugebėjimus, bet ir charakterį bei užklasinę veiklą. Kartais moksleivis priimamas iš karto į kelis universitetus. Tada jam tenka rinktis. Šioje sistemoje yra trūkumų, tačiau vien pasiryžimas ieškoti įvairiapusės asmenybės,o ne tik sauso mokslinčiaus, yra pagirtinas.
Vertintojai koledže nuomonę apie šį akademinės ir užklasinės veiklos derinį susidaro iš to kas jiems nusiunčiama. Pirmiausia reikia užpildyti priėmimo aplikaciją ir ją nusiųsti. Kiekvienas stojantysis į JAV aukštojo mokslo įstaigą privalo užpildyti ir nusiųsti specialią aplikaciją. Aplikacija sudaryta tarsi iš dviejų lygiagrečių dalių. Pirmoji – tai informacija apie tavo akademinius pasiekimus, o antra – apie užklasinę veiklą bei charakterį. Dauguma koledžų abiem skiria maždaug vienodai dėmesio. Jiems svarbu turėti įvairiaspalvį moksleivių būrelį, tad iš kiekvieno reikalaujama ir aukšto akademinio lygio (juk tai prestižinė mokymo įstaiga), ir veiklaus bei sukalbamo būdo. Neužtenka turėti vien puikius pažymius, kaip ir neužtenka būti užklasinės veiklos aktyvistu, apleidusiu akademines žinias. Turi būti tam tikra abiejų sričių pusiausvyra.
Gana aiškią pagrįstą nuomonę apie akademinius stojančiojo pasiekimus vertintojai susidaro iš keleto atskirų aplikacijos dalių. Visų pirma tai akademiniai rezultatai, semestrų pažymiai nuo pat devintos klasės ir vieta kurse arba klasėje pagal vidurkį. Ši dalis vadinama Transcript. Kartu reikia nusiųsti informaciją apie mokyklą bei vertinimo sistemą, o po dvyliktosios klasės pirmojo semestro pridėti ir šio semestro pažymius. Tai vadinamasis midyear report, kuris turi lemiamą reikšmę vertinant tavo akademinį pasirengimą, todėl būtų puiku, jei šis semestras būtų geriausias per visus dvylika metų. Antroje vietoje pagal svarbą yra SAT-I egzaminas. Tai kažkas panašaus į intelekto egzaminą anglų kalba. Iš tiesų SAT-I yra JAV valstybinio egzamino dalis, kuria siekiama visų moksleivių sugebėjimus išmatuoti ta pačia liniuote. Be SAT reikia dar vieno egzamino – TOEFL. Tai anglų kalbos testas. Be šių testų, tavo akademinius sugebėjimus turi patvirtinti ir rekomendacijos, kurių reikia nuo vienos iki trijų. Vieną turi parašyti mokyklos direktorius ar pavaduotojas, kitas – mokytojai. Taip pat reikšmingai mokslo pasiekimus patvirtinta pažymos apie dalyvavimą ir laimėjimus įvairiose konkursuose ir olimpiadose.
Užklasinė veikla vertinama pagal atsakymus į bendroje aplikacijoje pateiktus klausimus. Jie yra keturi. Pirmajame prašome išvardyti laimėjimus. Antrajame – trumpai apibūdinti pagrindinius maždaug septynis užsiėmimus ir jiems skiriamą laiką. Trečiasis prašo paminėti tavo dirbtus darbus. O paskutiniame reikia trumpai aprašyti savo svarbiausią veiklą, nurodant priežastis, kodėl ji tau tokia svarbi. Visi klausimai liečia paskutinius ketverius mokyklos ar organizacijos metus. Kriterijai visiškai paprasti. Kuo daugiau esi užimtas, kuo platesni tavo užmojai, tuo geriau. Bet net jei neturi ypatingų laimėjimų ar pasiekimų, vertintojus palankiau nuteiksi parodydamas, kad esi užimtas, darbštus ir aktyvus. Gana savotiškai vertinama, kiek ir kas yra svarbu: reikia surašyti valandų skaičių per savaitę ir savaičių skaičių per metus, kiek atitinkamam dalykui skiriama laiko.
Apie užklasinę veiklą ir charakterį sprendžiama ir iš kitų aplikacijos dalių. Čia daug lemia rekomendacijos. Nors pagrindinė rekomendacijos paskirtis yra patvirtinti akademinius mokinio gabumus, tačiau direktorius ar jo pavaduotojas rekomendacijoje turi vertinti ir mokinio užklasinės veiklos rezultatus bei indėlį į mokyklos ar klasės gyvenimą. Vertintojai visada ieško bendrų faktų skirtingose aplikacijos dalyse ir labai džiaugiasi juos atradę. Kita vertus, radę kokį prieštaravimą iš karto jį. nukreipia prieš stojantįjį.
Kita labai svarbi dalis, kuri turbūt labiausiai parodo stojančiojo charakterį ir pomėgius, yra esė. Tai gana alternatyvi dalis, jos nepriskirsi nei prie akademinės dalies, nei prie užklasines, nors ir tas, ir tas gali būti jos tema. Esė – vienintelė aplikacijos dalis, kur už faktų ir skaičių vertintojai gali pamatyti Tave – gyvą,bendraujantį,turintį tikslą ir jo siekiantį žmogų. Todėl ir pagrindinis esė reikalavimas – parodyti save. Ir svarbiausia – parodyti save iš žmogiškosios pusės, kurios nematyti kitose aplikacijos dalyse. Tai padaryti galbūt sudėtingiausia, bet dėl šios priežasties tai įdomiausia visos aplikacijos dalis.
Akademinės aplikacijos dalis turi keletą privalumų prieš užklasinės veiklos dalį. Nors ji vertinama tikrai ne labiau nei užklasinė veikla ir charakteris, tačiau pačiam moksleiviui dažnai lengviau pasiekti tvirtų rezultatų moksluose nei užklasinėje veikloje. Žinoma, esant kokių nors tarptautinių konkursų prizininkui arba galint pačiam finansuoti savo studijas JAV, tuomet neverta persistengti. Taigi nereikia pamiršti, kad įvertinti pažymius ar egzaminų rezultatus yra daug lengviau nei charakterį ir pomėgius.
Norint įvertinti akademines stojančiojo žinias, užtenka suprasti vertinimo sistemą ir žinoti jo balus, kuriuos lengva palyginti su kito kandidato balais. Norint suvokti stojančiojo asmenybe ir veikla, reikia analizuoti esė, vertinti, kokia veikla geresnė pavyzdžiui, ar metai socialinio darbo senelio namuose, ar ketveri metai irklavimo klube. Dėl šios priežasties koledžų priėmimo komitetai visada pirmiausiai žiūri į akademinius rezultatus, o tik paskui leidžiasi į kitos tavo veiklos interpretacijas.
Visos iki šiol išvardytos stojimo procedūros dalys yra bendros visiems JAV aukštojo mokslo įstaigoms. Aplikacijos blankus ir anketas paprastai atsiunčia kiekvienas koledžas atskirai. Atsiųstos aplikacijos dažniausiai skiriasi, tačiau beveik visos aukštosios JAV mokyklos priima bendrąją formą, vadinamą common application ( žr. 2 priedas). Be akademinės ir užklasinės dalių, tenka pildyti ir anketas apie finansinę šeimos padėtį: reikia parodyti, kiek prie mokslų galės prisidėti tėvai. Pagrindinė tam skirta anketa yra FSFAA (Foreign (arba internatinal) student financial aid application). Dažnai reikalinga dar ir kita forma, vadinamoji ISCOF (International Student Certification of Finances), kuri iš esmės labai panaši į pagrindinę.pateiktai informacijai įrodyti dažniausiai reikia pristatyti papildomų dokumentų. Pavyzdžiui, pažymos iš tėvų darbovietės apie metines jų pajamas. Norint gauti finansinę paramą, šie popieriai yra nemažiau svarbūs priėmimui negu visa aplikacija.
Atskirų mokslo įstaigų dažnai netenkina vien bendrosios aplikacijos klausimai, kartais jos nori ir daugiau informacijos. Tam skirti vadinamieji papildymai – application supplements. Juos pateikia dauguma koledžų pildydami šias papildomas anketas paprastai nesunku ir jos nėra lemiamos, tačiau koledžai be jų netvirtina aplikacijos. Dažniausiai juose prašoma parašyti mažą rašinėlį kokiu nors specifiniu klausimu. Pavyzdžiui: kodėl tu renkiesi būtent mūsų koledžą? Kaip įsivaizduoji save ir savo veiklą ketvirtame kurse? Atsakymo reikalaujama gana trumpo, tačiau pasukti galvą vis dėlto tenka. Dauguma application supplements galima užpildyti internete koledžų puslapiuose arba tiesiog common application svetainėje (www.commonapp.org).
Išskirtinė stojimo proceso dalis yra interviu. Išskirtinė ypač užsienio studentams, nes jiems retai kada tenka ja pasidžiaugti. Priežastis čia paprasta: JAV yra per toli, o tiksliau – bilietas iki ten per brangus. Jokio pasiruošimo tam nereikia, tiesiog pabendrauti, žinoma, angliškai, su kokiu nors draugišku koledžo darbuotoju, ir tiek. Galbūt geras įspūdis, padarytas interviu metu, bus lemiamas faktorius priimant į aukštąją mokyklą arba koledžą. Dauguma užsieniečių studentų interviu neduoda, nes negali. Priėmimo komiteto nariai taip puikiai supranta ir interviu griežtai nereikalauja.
.
JAV koledžai sumanė labai įdomų dalyką: ne tik pasiūlo pas juos atvykti priimtiems studentams, bet dar sudaro ir laukiančiųjų ant atsarginio suolelio sąrašą, vadinamąjį waitlistą. Jeigu iš pirmųjų kas nors atsisako pas juos mokytis, tada jie kviečiasi laukiančius waitliste.6. Mokslo finansavimas
Turbūt labiausiai JAV švietimo sistema skiriasi nuo lietuviškos tuo, kad beveik visais atvejais ji yra mokama (nuo kelių iki 40 tūkstančių per metus).
Tačiau mokymosi kainai padengti yra skirti JAV valstybiniai ir kitokie fondai, be to, patys koledžai geriausiems kandidatams skiria stipendijas. Taip pat galima pasiimti paskolą ir grąžinti per dešimt metų po baigimo. Be to, JAV įprasta, kad studentai dirbtų ir prie mokslo kainos prisidėtų savo pačių uždirbtais pinigais. Dauguma studentų neturi JAV pilietybės, todėl jie priskiriami prie užsieniečių studentų kategorijos. Jiems negalioja JAV valstybiniai finansiniai paramos fondai, taip pat daug sunkiau susirasti paramą iš kitų fondų. Be to, studento viza neleidžia dirbti, išskyrus ribotą valandų skaičių universiteto teritorijoje. Taigi tokiam studentui didžiausia viltis – gauti stipendiją ar paskolą, kurios taip pat ribojamos. Kita vertus, studentas užsienietis turi ir pranašumų. JAV labai vertinamas skirtingumas, įvairovė, to norima ir iš stojančiųjų. Įvairumas yra koledžo kokybė kriterijus. Turėti daug ir įvairių studentų – koledžo prestižo reikalas, bei tam tikras pranašumas prieš konkurentus. JAV konkurencija tarp koledžų yra dar didesnė nei tarp mokinių, todėl kiekvienas koledžas stengiasi būti kuo geresnis, siūlyti kuo puikesnes sąlygas, siekia, kad jame mokytųsi kuo daugiau iš įvairių šalių atvykusių studentų. Studentai užsieniečiai suteikia koledžui spalvingumo, nuotakingumo ir įdomumo. Dėl šių priežasčių kiekvienas užsienietis, stodamas į koledžą, jau iš anksto turi gana didelį pranašumą.7. Suaugusiųjų švietimas
Suaugusiųjų švietimo ir tęstinio ugdymo programų dalyvis gali būti kiekvienas, kuriam sukako šešiolika metų ir kuris nesimoko vidurinėje mokykloje, koledže ar universitete. Amerika – šalis, kur žmogus gali tęsti mokslą visą savo aktyvų gyvenimą: ten niekada nesi per senas mokytis. Netgi aukštųjų mokyklų studentų amžiaus vidurkis nuolatos didėja. Suaugusiųjų švietimo ir tęstinio ugdymo tikslas parengti išsilavinusius aukštos kvalifikacijos darbuotojus, patenkinančius vis didėjančius kintančios rinkos reikalavimus, suteikti naujų žinių ir įgūdžių, sudaryti galimybę aktyviai ir įdomiai praleisti laisvalaikį. Suaugusiųjų švietimo programų dalyvių kontingentą sudaro žmonės, deramu laiku negavę vidurinės mokyklos atestato ir pasiryžę jį gauti, taip pat norintys įsigyti specialybę, pagilinti žinias arba persikvalifikuoti. Tai ir emigrantai bei jų vaikai, silpnai mokantys anglų kalbą, tai ir įvairaus lygio funkciniai beraščiai. Didelė besimokančiųjų dalis – tai žmonės, lankantys įvairius kursus pagal savo pomėgius (šeimininkavimo, fotografavimo, mezgimo, siuvimo ir pan.).
Vis aiškiau formuojama nuomonė, kad didžiulę įtaką vaikų žinioms turi tėvų išsilavinimas. Vis dažniau išryškėja, kad atlyginimo dydis tiesiogiai priklauso nuo išsilavinimo.
Norint pratęsti darbo sutartį daugelyje specialybių keliamas reikalavimas – įsigyti kas keleri metai kvalifikacijos kėlimo kursų pažymėjimą.
Taigi tęstinio ugdymo koncepcija amerikiečiams svarbi. Kasmet apie 20 milijonų žmonių (apie 10 proc. suaugusiųjų) tobulinasi įvairiuose kursuose ir seminaruose. 53.9 proc. mokymo kursų suaugusiems organizuojama prie įvairių mokyklų, 0 46 proc. – prie nemokyklinių organizacijų. Daugiausia suaugusiųjų švietimo kursų organizuojama prie keturmečių koledžų ir universitetų – 19.2 proc. ir prie dvimečių koledžų – 18.8 proc.; prie amatų mokyklų 9.1 proc., prie vidurinių mokyklų – 6.8 proc.. Šiose programose taip pat dalyvauja bibliotekos, pataisos įstaigos, biznio ir darbo įmonės (įmonės, gamyklos, įstaigos), organizacijos savanorių neraštingumui likviduoti. 1974 ir 1978 metais Federaliniu įstatymu patvirtintas visuomenės švietimo būtinumas. Kiekviena valstija turi teisę organizuoti savitą suaugusiųjų švietimo sistemą. 1975 metais Federalinė vyriausybė suaugusiųjų švietimui skyrė 29,2 milijonus dolerių, kurie sunaudoti 388000 žmonių švietimo reikalams,o 2000 metais šie skaičiai padidės iki 200 milijonų dolerių ir atiteks 3,3 milijono žmonių švietimui. Nors Federalinės vyriausybės pinigai sudaro apie 1 proc. bendrojo JAV švietimo biudžeto, suaugusiųjų švietimo programos užima prioritetinę padėtį.
Vienos populiariausių yra visuomeninio švietimo programos. Jos yra lankstesnės, pritaikytos prie vietos gyventojų poreikių. Jos padeda tapti geresniems darbuotojams, šeimos tėvams, įdomiau ir turiningiau praleisti laisvalaikį. Pagrindinės šių programų sąlygos:
1. Gyventojai patys turi dalyvauti visuomenės gyvenime, spręsti jos problemas, priimti sprendimus.
2. Mokymo planai rengiami remiantis visuomenės pageidavimais.

3. Visuomeninis švietimas turi būti prieinamas ir naudingas įvairaus amžiaus, išsilavinimo ir poreikių žmonėms.
4. Vidurinių mokyklų pastatai ir mokymo priemonės turi būti visiškai panaudojami suaugusiųjų mokymui.
5. Įvairių visuomeninių organizacijų bendradarbiavimas turi būti nukreiptas į visuomenės reikmių
tenkinimą. Jų veikla tarpusavyje turi būti derinama.

Labai populiarus specialybės įsigijimo būdas yra mokymasis dvejų metų Bendruomenės koledžuose. Dažnai jie finansuojami iš įmonių ir valstijos lėšų. Įmonėms, prisidedančioms prie šių įstaigų finansavimo ir darbo organizavimo, sumažinami mokesčiai. Įmonės dažnai siunčia savo specialistus dėstyti šiuose koledžuose: taip tvirtėja mokymo ir praktikos ryšys, plėtojamos naujos, pramonei reikalingos specialybės. Socialiai remtiniems žmonėms ar buvusiems kaliniams daromos nuolaidos, o firmoms, priimančioms juos dirbti, sumažinami mokesčiai. Dvejų metų Bendruomenės koledžuose gaunamas “asociato” laips.nis maždaug atitinka mūsų specialiojo vidurinio išsilavinimo diplomą. Baigęs šį koledžą, studentas, jei programa leidžia, gali stoti į koledžą ar universiteto trečią kursą.
Kylant reikalavimams darbininkų kvalifikacijai, tobulėjant technikai, apie 80 proc. korporacijų įsteigė savo darbuotojams apmokymo kursus. Didžiąją dalį šių kursų dėstytojų sudaro tos pačios įstaigos aukštos kvalifikacijos darbuotojai. Baigusiems kursus daugelis korporacijų duoda atitinkamus pažymėjimus ir įvertinimus. Korporacijos remia ir įvairias amatų mokyklas, koledžus bei universitetus, rengiančius joms reikalingus darbuotojus. Pastaruoju metu Amerikos pramonininkai susidūrė su darbo jėgos krize, nes Amerikos darbininkai savo pasirengimu jau nepajėgia konkuruoti su kai kurių kitų šalių geriau parengtais darbininkais. Todėl siekiant pakelti darbo kokybę, sudaryta daugybė profesinį meistriškumą keliančių programų. Praėjo tie laikai, kai darbininką buvo galima parengti per kelias dienas ar valandas. Darosi vis aiškiau, kad ekonominės rinkos varžybose svarbu ir darbo kokybė, ir darbininkų kvalifikacija, ne tik įrengimai, technologijos ir vadyba. Darbdaviai pageidauja, kad, be mokslo žinių, būsimieji darbuotojai išsiugdytų savidrausmę, punktualumą, teigiamą požiūrį į darbą, patikimumą, atsakingumą, komunikabilumą, sugebėjimą spęsti problemas, gerbti kito žmogaus teises.
Dalį suaugusiųjų švietimo programų sudaro darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo programos. Siekiama, kad jų žinios atitiktų biznio pasaulio ir pramonės permainas ir jie galėtų aktyviai prisidėti prie gamybos ir ekonomikos plėtotės. Šiam tikslui sukurta apie 400 įvairiausių programų. Kai kurios šių programų pradedamos įgyvendinti dar vidurinėje mokykloje, bet to, žinoma, nepakanka.
Kai kurios tarnybos, pavyzdžiui, “Jaeth Service” tarnyba, organizuoja įvairias lavinimosi programas jaunimui. Mokiniai, kuriems gresia pašalinimas iš mokyklos, jaunieji nusikaltėliai ar narkomanai auklėjimo ar švietimo tikslais kviečiami įvairioms vasaros darbų programoms: prie kelių tiesimo, parkų, pliažų priežiūros, ekologinių tarnybų. Kartu jiems teikiamos bendrojo išsilavinimo žinios ir specialybės pradmenys.
Programoje “JTPA Dislocated Worker Programs” dalyvauja savo darbo profilį pakeitusių įmonių darbininkai. Čia nustatomi žmonių polinkiai ir sugebėjimai, padedama pasirinkti specialybę bei jos mokytis. Padedama žmonėms sugrįžti į produktyvią veiklą. Ši programa glaudžiai susijusi su bizniu.
Dalis jaunų žmonių, dėl kurių nors priežasčių metusių mokyklą, vėliau pajunta poreikį ją baigti ir pradeda mokytis suaugusiųjų švietimo centruose, kur galima įsigyti vidurinį išsilavinimą. 1986 metais Fordo fondas įkūrė programą “Bendradarbiavimas stabdant priešlaikinį išėjimą iš mokyklos”. Ji veikia 21-e JAV mieste. Šiuo klausimu rūpinasi specialios grupės, sudarytos iš mokyklų ir rajonų bendruomenių narių. Tai opi problema, nes tik 74 proc. mokinių normaliai baigia vidurines mokyklas ir gauna brandos atestatą. Kiti jį gauna suaugusiųjų švietimo sistemoje. 25-29 metų amžiaus grupėje 86 proc. žmonių turi vidurinės mokyklos atestatą, vadinasi, 12 proc. jaunų žmonių jį įgyja mokydamiesi įvairiose suaugusiųjų programose. Tai galima padaryti išlaikius GED (General Education Development) egzaminus. Tai prilygsta vidurinės mokyklos atestatui. Šiuose bazinio mokymo centruose galima mokytis pagal visą vidurinės mokyklos programą arba tik tuos dalykus, iš kurių moksleivis buvo neatestuotas ar nepažangus vidurinėje mokykloje. Pirmiausia laikomas testas, nustatantis pradinių žinių lygi, po to sudaroma individuali mokymosi programa. Švietimo centro bibliotekoje mokinys gali gauti visą reikiamą informaciją bei konsultacijas. išlaikęs visų mokomųjų dalykų baigiamuosius testus, jis laiko bendruosius egzaminus (prie komisijos) atestatui gauti. GED centrais dažnai naudojasi nepažangūs mokiniai, norintys per vasaros atostogas pasivyti bendraklasius. Tai mokama paslauga.
Vidurinių mokyklų patalpose mokoma įvairių vaka.rinio mokymo programų. Čia yra specialios klasės imigrantams, nemokantiems anglų kalbos, yra kai kurių specialybių mokymo klasės: kirpėjų, siuvėjų, staliaus ir pan. Organizuojami parengiamieji kursai stoti į universitetą. Juose dažniausiai mokomasi anglų kalbos ir matematikos.
JAV yra daugybė silpnai anglų kalbą mokančių imigrantų bei kitų gyventojų, stokojančių funkcinio raštingumo. Imigrantai mokosi specialiose suaugusių švietimo programose. Čia jie mokosi anglų kalbos, bendravimo, orientavimosi įvairios informacijos sraute, mokosi tvarkyti kasdieniniam gyvenime būtiną dokumentaciją, susipažįsta su technika, ruošiami pilnaverčiam gyvenimui JAV.8. Švietimo JAV perspektyvos
Paskelbtąja švietimo programa “Amerika 2000-aisiais” siekiama sukurti tam tikrą studentų naciją – visuomenę, kurioje žmonės visą gyvenimą mokysis ir tobulinsis. Norima sukurti tokią visuomenės ir šeimos aplinką, kuri skatintų mokytis, kur reikštųsi kiekvieno atsakomybė ir teisės, kur kiekvienas norintis lavintis, turėtų tokias galimybes, galėtų orientuotis į platų išsilavinimą. Tai leis lengviau keisti profesiją ar darbo vietą, pradedantiems padės lengviau integruotis darbinėje veikloje, o išeinantiems į pensiją naujomis aplinkybėmis padės rasti vietą gyvenime.
Manoma, kad 2000 metais apie 20-30 milijonų suaugusiųjų pajus informacijos ir žinių stygių dėl to, kad tobulės techniniai įrengimai jų darbo vietose. Žmonės bus įpratę nuolat mokytis; nejaus jokio psichologinio diskomforto, jei sulaukę 70 metų įsigeis išmokti groti pianinu ar valdyti lėktuvą. 0 svarbiausia – tai jiems bus pasiekiama.Išvados
Jav ir Lietuvos aukštosios mokyklos iš pažiūros daug kuo panašios: į universitetą stojama baigus vidurinę mokyklą ar gimnaziją, kuo geresni mokiniai, tuo į geresnes aukštąsias patenka, studentai studentauja ne mažiau nei studijuoja, bakalauro studijos trunka ketverius metus, po to keleri metai magistratūros.
Taigi iš trumpos apžvalgos apie bemdrą moksleivių priėmimo sistemą į JAV aukštojo mokslo įstaigas, galima susidaryti bent jau abstraktų vaizdą. Trumpai susipažinus su visa moksleivių priėmimo sistema galima įžvelgti keletą esminių skirtumų, kuriais priėmimas į JAV aukšojo mokslo įstaigas skiriasi nuo priėmimo į Lietuvos aukštasias mokyklas. Ko gero pagrindinis skirtumas yra tas, jog JAV aukštosios mokyklos siekia ne tik įvertinti tavo akademinius pasiekinus, bet ir stengiasi tave pažinti, bando įžvelgti asmenybę, kuri turėtų užsibrėzusi gyvenime tikslą, bei jo siekktų. Išanalizavus priėmimo sistemą, manau, galime teigti, jog ši sistema yra iš tiesų pagirtina, juk asmenybių iešojimas teikia didžiausią naudą būtent tai atrastai asmenbei, kuri tokioje aukštojo mokslo įstaigoje bus ir toliau įvairiai vystoma ir puoseleama. Galbūt toks moksleivio, kuris pradeda naują gyvenimo etapą vertinimas foruoja ir savitą visuomenę, kuri nemažai skiriasi nuo mūsų šalies visuomenės. Tad ar nederėtų ir mums pagalvoti apie keletą pakeitimų mūsų priėmimo į aukštasias įstaigas sistemoje, kad ji bent šiek tiek priartėtų prie sistemos Jungtinėse Amerikos Valstijose.Literatūros sąrašas:
1. The Common Application is the form of 255 selective colleges and universities for admission to their undergraduate programs. http://www.commonapp.org/
2. A.Josvila “Issilavinimas Amerikoje” , 1999m.

Leave a Comment