LIETUVA NAUJOMIS SOVIETINIO REŽIMO SĄLYGOMIS ( 1953- 1988m. )
Politinė padėtis. 1953m. kovo 5d. mirus J. Stalinui, Maskvojeprasidėjo kova dėl valdžios. SSRS represinio aparato vadovas L. Berija,stengdamasis įsitvirtinti valdžioje, pradėjo keisti iki tol vykdytąnusikalstamą nacionalinę politiką.(Varnienė, J. Istorijos konspektai. 1998,V.). Jis iškėlė idėją, kad sąjunginių respublikų partinio ir valstybinioaparato darbuotojai turi būti vietos žmonės, įstaigose turi būti vartojamatautinė kalba. L. Berija Lietuvą lygino su Vokietijos DemokratineRespublika ir planavo represiniuose organuose įvesti patarėjųinstituciją.1953m. balandžio mėnesį L. Berija, paskambinęs A. Sniečkui,piktinosi, kodėl Lietuvoje tiek daug rusų, kodėl antrieji sekretoriairusai, kodėl gerai gyvena kunigai. Buvo aišku, kad L. Berija A. Sniečkausvaldžioje nepaliks.1953m. birželio mėnesį prasidėjo rusakalbiųvadovaujančių darbuotojų prievartinis išsiuntimas iš Lietuvos. 1953m. išLietuvos į Maskvą buvo atšaukta daugiau kaip 3000 žmonių, iš jų 1133represinių organų, 269 partiniai, 793 ministerijų ir kitų žinybųdarbuotojai. L. Berijos atviras polinkis į diktatūrą, politinės intrigosbei naujos nacionalinės politikos skatinimas nulėmė jo žlugimą. 1953m.birželio 26d. L. Berija, kaip “ buržuazinių nacionalistų ir tarptautinioimperializmo agentas “ suimtas, vėliau sušaudytas. Į SSRS vadovybės viršūnęiškilo N. Chruščiovas ir G. Malenkovas. 1953m. birželio- liepos mėnesioįvykiai keitė padėtį ir Maskvoje ir Lietuvoje. Politiniai pokyčiai Maskvojeturėjo nemažą įtaką Lietuvos nacionalių santykių raidai. Nuo 1956m.Lietuvoje rusifikacija stabilizavosi, pradėta daugiau pasitikėtivadovaujančiais darbuotojais lietuviais, valstybiniame ir visuomeniniamegyvenime imta plačiau vartoti lietuvių kalbą, suaktyvėjo tautinės kultūrosplėtotė. 1953m. liepos 19d. raudona vėliava buvo pakeista į naują 3 spalvų( raudona, balta ir žalia ) LTSR vėliavą, kuri turėjo simbolizuoti Lietuvos
“ suverenumą “. Šalyje prasidėjo naujas politinis kursas- stalininio režimoliberalizacija.(Tininis, V. Sovietinė Lietuva ir jos veikėjai. 1994, V.).N. Chruščiovo įsitvirtinimas valdžioje užtruko net iki 1958m. N. Chruščiovopolitinės ir ūkinės reformos keitė politinę padėtį ir Lietuvoje. Atsiradoūkio savarankiškumo, tautinės kultūros, lietuvių kalbos atgaivinimas irįtvirtinimas.(Varnienė, J. Istorijos konspektai. 1998, V.). Lietuvos politinį ir visuomeninį gyvenimą kontroliavo LKP ir LTSRvaldžios organai, jiems padėjo SSRS okupacinės struktūros. N. Chruščiovovaldymo metais Lietuva įgijo kultūrinės autonomijos bruožų. Nusistojolietuvių ir rusų dvikalbystė. Šiuo laikotarpiu gana sparčiai plėtojosiLietuvos ekonomika, pamažu kilo žmonių gyvenimo lygis. Nors priklausymaskomunistų partijai daugeliui žmonių buvo ne visai garbingas dalykas, tačiautai sudarė didesnę galimybę dalyvauti visuomeniniame gyvenime, dirbtivadovaujantį darbą. N. Chruščiovo pastangomis buvo atsisakyta gyventojųtrėmimų ir kitų masinių represijų, nutrauktos politinio įtarumo kurstymokampanijos, sumažinta represinių organų savivalė. 1955m. rugsėjo 17 ir lapkričio 24d. SSRS AT Prezidiumo ir SSRS MTnutarimais iš įkalinimo ir tremties vietų buvo leista grįžti daugumairepresuotų žmonių. Dauguma buvusių politinių kalinių ir tremtinių neatgavovisų pilietinių teisių, jie buvo persekiojami, kitiems nebuvo leistaapsigyventi Lietuvoje.(Tininis, V. Sovietinė Lietuva ir jos veikėjai. 1994,V.). Susilpėjus totalitariniam režimui, 1955- 1959m. Lietuvoje vėlatsirado antisovietinės veiklos tendencijų, kurioms įtakos turėjo ne tikpolitinės reformos Sovietų Sąjungoje, bet ir 1955m. Lenkijos ir ypač 1956m.Vengrijos įvykiai. 1955m. lapkričio 2d. Kaune įvyko nesankcionuotas Vėliniųminėjimas bei susirėmimas su milicija. 1957m. per Vėlines Kaune kapinėsesusirinko apie 1,5- 2 tūkst. žmonių, buvo deginamos žvakutės, giedamosgiesmės. Tarp milicijos ir susirinkusiųjų įvyko susirėmimas. Atviriems išpuoliams prieš valdžią turėjo įtakos Vakarų radijo stočiųlaidos ir nelegalios organizacijos. 1957m. gruodžio mėnesį buvo demaskuotanelegali organizacija “ Nacionalinis liaudies frontas “. Didelį dėmesį KGBkreipė į Lietuvos piliečius, palaikančius ryšius su Vakarų šalysegyvenančiais žmonėmis. Didžiausią nepasitenkinimą politiniu režimu, ypačnacionalinių santykių būkle, rodė Lietuvos rašytojai, Vilniausuniversiteto, Kauno politechnikos ir medicinos institutų studentai beidėstytojai, kiti Lietuvos žmonės. Buvo reikalaujama sulietuvintivalstybines įstaigas, grąžinti senus gatvių pavadinimus ( ypač reikalautapakeisti Stalino gatvių pavadinimus ). Padaugėjo buitinių nacionaliniųkonfliktų, ypač Vilniuje. 1956m. lapkričio mėnesį LTSR AT sesijoje B.Baranauskas ir B. Pušinis kritikavo rusų kalbos įsigalėjimą visuomeniniamegyvenime ( teismuose, parduotuvėse ir kitose vietose ). N. Chruščiovui įsitvirtinus valdžioje, politinis režimas SovietųSąjungoje stabilizavosi. Įkyrūs kolonistų skundai vertė Kremliaus vadovusatsižvelgti į susidariusią padėtį Lietuvoje. 1959m. gegužės 28d. Maskvojeįvykęs SSKP CK plenumas priėmė nutarimą “ Dėl Lietuvos KP CK darbo sukadrais “. Jame A. Sniečkus buvo kritikuojamas dėl “ besaikio “ lietuviškųkadrų kėlimo į vadovaujančius postus. Šį klausimą liepos 14- 17d. svarstėLKP CK VI plenumas. Iš karto po plenumo Lietuvoje prasidėjo kadrų “ peržiūra “. 1959m. išVilniaus pedagoginio instituto dėl “ politinio nepatikimumo “ buvopašalinti direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams J. Laužikas, dekanaiF. Mažulis ir V. Kulakauskas, dėstytojai J. Jasinevičius, M. Ročka ir Z.Slaviūnas. Iš komunistų partijos buvo pašalintas buvęs Vilniausuniversiteto rektorius J. Bulavas. Iki 1959m. lapkričio 1d. buvo pakeisti42 rajonų žemės ūkio partinių komitetų sekretoriai, 13 vykdomųjų komitetųpirmininkų. A. Sniečkus griežtai atsiribojo nuo tautinės orientacijosžmonių.(Tininis, V. Sovietinė Lietuva ir jos veikėjai. 1994, V.). 1959- 1960m. pradėtas naujas politinis kursas Sovietų Sąjungojesugriežtino Maskvos ir sąjunginių respublikų santykius, sustiprino politinįrežimą ir rusifikaciją. Lietuvos švietimo ministerijos vadovybė sugebėjoišsaugoti lietuvišką mokyklą. 1963m. Maskvoje buvo pradėta rengti švietimoreformą. 1964m. rudenį nušalinus N. Chruščiovą, padėtis pasikeitė. 1965m.sausio 9d. laiške SSKP Centro komitetui A. Sniečkus jau kritikavo švietimoreformą. 7- dešimtmečio pradžioje politinės represijos šiek tiek prislopinotautinį pasipriešinimą- sumažėjo slaptų organizacijų, studentų irinteligentijos politinis aktyvumas. 1961m. KGB išaiškino nelegaliąorganizaciją “ Laisvoji Lietuva “ ( įkurta 1958m., jai vadovavo V. Šakalys), kuriai priklausė 14 narių ir keletą moksleivių slaptų organizacijųVilniuje bei Kaune. Po J. Stalino mirties prasidėjus N. Chruščiovo reformoms, šiek tiekpalengvėjo Lietuvos katalikų bažnyčios padėtis. 1954m. SSKP CK priėmėkeletą nutarimų, kuriuose buvo atsisakoma tiesioginio ir atviro bažnyčiosspaudimo. 1955m. katalikų bažnyčios vadovybė kreipėsi į SSRS religiniųreikalų tarybą ir jos įgaliotinį I. Polianskį, prašydama leisti spausdintireliginę literatūrą, grąžinti Vilniaus Arkikatedrą, statyti bažnyčiąKlaipėdoje. A. Sniečkaus pavedimu, 1955m. gruodžio 22d. M. Gedvilas ir B. Pučinisoficialiai priėmė vyskupus P. Maželį, J. Steponavičių ir kanauninką J.Stankevičių. Tai buvo pirmasis valdžios ir bažnyčios vadovų oficialussusitikimas po 1945m. 1956m. buvo leista spausdinti religinę literatūrą (katalikų žurnalą, katalikų kalendorių, maldaknyges ir kt. ). Sprendžiantbažnyčios reikalus, A. Sniečkus ir LTSR vadovybė reiškėsi kaip principingibolševizmo idėjų gynėjai. 1956-1960m. Lietuvoje buvo uždarytos 7 bažnyčios, suimta 11 kunigų.Visaip buvo persekiojama katalikų bažnyčios vadovybė. 1957m. vyskupai Y.Matulionis ir V. Sladkevičius buvo pašalinti iš pareigų ir ištremti. 1961m.J. Steponavičius buvo ištremtas į Žagarę. Jie buvo ištremti už tai, kadprotestavo prieš valdžios kišimąsi į bažnyčios reikalus. 1960-1964m. Vilniaus ir Ukmergės kalvarijose buvo statomivisuomeniniai pastatai, Vilniuje susprogdintos 35 Trinapolio koplyčios,nuolat griaunami Jurgaičių piliakalnio ( Kryžių kalnas ) kryžiai, buvotrukdoma tikintiesiems ir kunigams lankyti jiems šventas vietas, melstis,atlikti religines apeigas. Iš kunigų buvo atimami registracijospažymėjimai, mažinamas klierikų skaičius Kauno kunigų seminarijoje. 1964m. rudenį Maskvoje buvo įvykdytas valstybinis perversmas, N.Chruščiovą pakeitė SSKP konservatyviųjų jėgų statytinis L. Brežnevas. L.Brežnevo valdymo laikmečiu dėl kylančios rusinio bangos augo tautinislietuvių pasipriešinimas.(Makauskas, B. Lietuvos istorija. 2000, K.). N.Chruščiovo nušalinimui pritarė A. Sniečkus ir diduma Lietuvos partinėsnomenklatūros. Prasidėjo vadinamasis stagnacijos arba “ brandaus socializmo“ laikotarpis. 1965-1987m. Lietuvos vidaus padėtis buvo stabili,respublika, išskyrus 1972m. įvykius, politinių, socialinių ar ekonominiųsukrėtimų nepatyrė. LTSR vadovybė daugiausia rūpinosi ekonominiais irsocialiniais klausimais, propagavo komunistinę ideologiją, persekiojokitaminčius. L. Brežnevo valdymo metais buvo atkuriami J. Stalino laikųvalstybės saugumo ir partinių organų tarpusavio santykiai. Lietuvoje plito nelegali spauda- “ Aušra “, “ Perspektyvos “, “ AlmaMater “, “ Laisvės šauklys “, “ Vytis “, “ Ateitis “, “ Tiesos kelias “ irkt. leidiniai. 1972m. pavasarį Bažnyčia pradėjo spausdinti ir platinti “ Lietuvoskatalikų Bažnyčios kroniką “. Kronikoje parodyti tikinčiųjų ir žmogausteisių pažeidimai Lietuvoje, atkreiptas į juos pasaulio visuomenėsdėmesys.(Lietuvos istorijos konspektas. 1998, A.). 1972m. gegužės 14d. Romos Kalantos susideginimas sukrėtė visą Lietuvąir pasaulį. Kaune vyko demonstracijos, skambėjo laisvės ir Nepriklausomybėsreikalavimai, buvo keliama tautinė trispalvė vėliava. Visi asmenys, išdrįsępadėti gėlių ant R. Kalantos kapo ar jo susideginimo vietoje, buvoareštuoti. Po šio įvykio buvo suvaržytas domėjimasis Lietuvospraeitimi.(Baltijos šalių istorijos chrestomatija. 2002). Svarbiausia disidentų organizacija buvo Lietuvos Helsinkio grupė(vadovas V. Petkus), įsteigta 1975m. Ji rinko informaciją apie žmogausteisių pažeidimus sovietinėje Lietuvoje.(Kasperavičius, A. ir kt. Dokumentųrinkinys. 2002, V.). Lietuvoje veikė ir kitos disidentų organizacijos:Lietuvos katalikų sąjunga, Lietuvos laisvoji demokratinė jaunimo sąjunga,Jaunosios Lietuvos sąjunga, Tautinis liaudies frontas ir kt. 1977m. V.Petkaus, latvio V. Kalninio ir esto M. Niklaus iniciatyva buvo įkurtasNuolatinis Estijos- Latvijos- Lietuvos tautinio judėjimo komitetas. 1978m.vasarą A. Terleckas, S. Stungurys, A. Žukauskas ir kt. įkūrė Lietuvoslaisvės lygą (LLL), kurios tikslas- puoselėti Lietuvos nepriklausomybėsatkūrimo idėją. (Makauskas, B. Lietuvos istorija. 2000, K.). 1979m.rugpjūčio 23d. trijų Baltijos tautų 45 atstovai paskelbė “ Jungtinędeklaraciją “, reikalaujančią, kad SSRS ir abi Vokietijos ( VFR ir VDR )paskelbtų Molotovo- Ribentropo paktą negaliojančiu. Kadangi KGB ir RKRTaktyviai kišosi į Kauno kunigų seminarijos veiklą, todėl 1972m. buvoįsteigta slapta kunigų seminarija. 1972m. kovo 19d. buvo pradėtas leistižymiausias nelegalus leidinys, “ Lietuvos katalikų bažnyčios kronika “.1978m. buvo įsteigtas Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetas, betvyriausybė atsisakė jį įregistruoti. Šis komitetas gynė persekiojamustikinčiuosius, prašė paleisti neteisėtai suimtus kunigus. Nepaisant griežtopolitinio režimo, lietuvių tauta išsaugojo tautiškumo, patriotizmo irlaisvės troškimo idealus. Tai lėmė ne tik Lietuvos istorinė praeitis,aukšta tautinė savimonė, bet ir palanki demografinė situacija. Baltijos ir kitų respublikų rusifikacija kėlė natūralų vietosgyventojų nepasitenkinimą ir protestą. Rusų kalba vis labiau įsigalėjošvietimo įstaigose ( mokyklose, vaikų darželiuose ), valstybinių įstaigųraštvedyboje, visame visuomeniniame gyvenime. P. Griškevičius ir visa LTSRvadovybė tam nesipriešino, ji klusniai vykdė Maskvos reikalavimus. 1982m. mirus L. Brežnevui, SSRS vadovu tapo J. Andropovas. NaujasisSSKP CK generalinis sekretorius, buvęs SSRS KGB vadovas, pradėjo aktyviaikovoti prieš kitaminčius, korupciją, ekonominius nusikaltimus ir darbodrausmės pažeidimus. Šitaip jis mėgino pagerinti SSRS ekonomikosfunkcionavimą, padidinti smunkančią gamybą. Tačiau tai buvo daroma KGBmetodais, atvirai pažeidžiant žmogaus ir piliečio teises. J. Andropovui mirus, į valdžią atėjo senas SSKP CK aparatofunkcionierius K. Černenka. Jo valdymo metais LTSR vadovybė didesnį dėmesįkreipė į švietimą ( buvo padidinti mokytojų atlyginimai ), sustiprinokomunistinę cenzūrą. 1985m. kovo mėnesį mirė K. Černenka. Naujuoju SSKP CK generaliniusekretoriumi tapo M. Gorbačiovas. Jis, gelbėdamas žlungančią ekonomiką irsovietinę imperiją, 1985m. pavasarį pradėjo daryti politines ir ekonominesreformas, kurios buvo vadinamos “ pertvarka “. Maskvoje prasidėjusiospolitinės permainos suaktyvino Lietuvos inteligentiją.(Varnienė, J.Istorijos konspektai. 1998, V.). Reikšmingiausias 1987m. politinis įvykis buvo rugpjūčio 23d. Vilniujesurengtas Molotovo- Ribentropo pakto metinių minėjimas. 1987m. lapkričio14d. mirė LKP CK I sekretorius P. Griškevičius. Naujuoju LKP CK Isekretoriumi tapo R. Songaila. 1988m. birželio 3d. Vasario 16-osios nepriklausomybės šalininkai įkūrėSąjūdį. Vilniuje, Gedimino pilies bokšte, spalio 6d. vėl suplevėsavoLietuvos Trispalvė.(Makauskas, B. Lietuvos istorija. 2000, K.).Ekonomika. 1955m. lapkričio 14d. uždarame LKP CK biuro posėdyje dėlnesutarimų su A. Sniečkumi iš pareigų buvo pašalintas LTSR MT pirmininkasM. Gedvilas. Naujuoju vyriausybės vadovu buvo paskirtas buvęs LKP CK IIsekretorius M. Šumauskas. 1957m. Sovietų Sąjungoje vietoj pramonės irstatybos ministerijų buvo įsteigtos regioninės Liaudies ūkio tarybos. 6-7 dešimtmetyje Lietuva pagal sovietinį modelį buvo sparčiaiindustrializuojama, o jos ekonomika toliau integruojama į SSRS liaudiesūkį. Buvo plečiamos senos tradicinės pramonės šakos ( lengvoji, maisto,miško perdirbimo, statybinių medžiagų, tekstilės pramonė, metalo apdirbimas
), atsirado ir naujų pramonės šakų- chemijos pramonė, radiotechnika. 6-7dešimt. Buvo pastatytas Panevėžio “ Ekranas “, Jonavos ir Kėdainių chemijoskombinatai, Vilniaus kuro aparatūros, Grąžtų, “ Elfos “ gamyklos, Kauno irElektrėnų elektrinės. Lietuvos pramonė buvo plėtojama pagal SSRS poreikius,nebuvo paisoma Lietuvos interesų. Spartūs pramonės augimo tempai buvopasiekti plečiant gamybos priemonių gamybą. Lietuvoje buvo statomos įmonės,kurioms žaliava buvo įvežama, o pagaminta produkcija išvežama, įmonės tapopriklausomos nuo SSRS žaliavų.(Tininis, V. Sovietinė Lietuva ir josveikėjai. 1994, V.). Nušalinus nuo valdžios N. Chruščiovą, įvyko permainų ir SSRSekonomikoje. SSRS vadovybė, 1965m. SSKP CK rugsėjo plenume numatė suteiktiįmonėms daugiau savarankiškumo, plačiau taikyti ūkiskaitą, administraciniusvaldymo metodus keisti ekonominiais. L. Brežnevui atėjus į valdžią, Sovietų Sąjungos vadovybė pradėjomažinti respublikų ekonominį savarankiškumą, netrukus imta vis labiaucentralizuoti ekonomikos valdymą. 1965m. buvo likviduota LTSR Liaudies ūkiotaryba. Lietuvos pramonė buvo plėtojama ne pagal Lietuvos gyventojųporeikius, o pagal Sovietų Sąjungos politinius ir ekonominius interesus. 8 dešimt. Ir 9 dešimt. pirmoje pusėje Lietuvoje buvo statoma daugsocialinės paskirties pastatų ( parduotuvių, mokyklų, vaikų darželių,buitinio aptarnavimo įmonių, sveikatos, kultūros ir kitų įstaigų ),sparčiai plečiama gyvenamųjų namų statyba. Sparti industrializacija darėžalą Lietuvos gamtai. Kolektyvizacijos sužlugdytas Lietuvos žemės ūkisbeveik 2 dešimt. neiškopė iš krizės. Po 1956m. kiek pagerėjo kolūkiečiųgyvenimas. Buvo panaikintos prievolės ( privalomi darbai, mokesčiai,produktų pristatymas ), padidintas darbo užmokestis, žemės ūkio produktųsupirkimo kainos. .(Tininis, V. Sovietinė Lietuva ir jos veikėjai. 1994,V.). 1954m. buvo pradėta naikinti tradicinį Lietuvos kaimą. Iki 1967m.Lietuvoje buvo likviduota 62000 vienkiemių. Prie to daugiausia prisidėjo J.Maniušio vadovaujama vyriausybė. Buvo priimti specialūs nutarimai, kurienumatė likviduoti vienkiemius, o jų gyventojus perkelti į gyvenvietes.Kartu su vienkiemių likvidavimu buvo pradėta žemės ūkio gamybosspecializacija ir koncentracija. Tai padėjo kelti žemės ūkio produkcijosgamybos lygį, Lietuvos žemės ūkis tapo geriausiai išvystytas SovietųSąjungoje. Nemažai žemės ūkio produkcijos buvo pagaminama asmeniniuosevalstiečių ūkiuose. Kad dar labiau didėtų gyvulininkystės produkcijosgamyba, 1977m. valstiečiams buvo leista laikyti daugiau gyvulių.(Lietuvosistorijos konspektas. 1997) 1979-1980m. Lietuvoje ėmė trūkti kuro ir elektros energijos, todėlsulėtėjo pramonės raidos tempai. 1985m. prasidėję ekonomikos sutrikimaigerokai paspartino socialistinės sistemos žlugimą SovietųSąjungoje.(Lietuvos istorijos konspektas. 1997, A.).Kultūra. Buvo bandoma pertvarkyti kultūros ir švietimo įstaigųsistemą, atstatyti kai kuriuos istorijos ir kultūros paminklus.Biurokratinis vadovavimas, centralizmas, ideologinė cenzūra neleidovisiškai atsiskleisti menininkams, skatino kultūros atotrūkį nuo gyvenimo,nuo Lietuvos visuomenės poreikių, slopino kultūros tautiškumą irdvasingumą. 1956m. SSKP XX suvažiavimas ir represijų politikos atsisakymaspagyvino daugumos inteligentų kūrybines nuotaikas. Į Lietuvos mokyklas buvogrąžinta gimtojo krašto istorija. Lietuvių inteligentija buvo persekiojama.1957m. prasidėjo Vilniaus universiteto lietuvių literatūros katedrosdėstytojų byla. Įvairiuose susirinkimuose , kuriuose dalyvavo J. Bielinis,P. Griškevičius, V. Niunka ir A. Sniečkus, buvo kaltinami tuo, kadnagrinėdami lietuvių rašytojų kūrybą, nukrypo į žalingą estetizavimą,apeidavo rašytojų idėjines nuostatas, vengė aiškinti partijos politiką. Posvarstymų iš universiteto buvo pašalintos I. Kostkevičiūtė, M. Lukšienė, A.Rabačiauskaitė ir V. Zaborskaitė. Komunistų partija ėmė toleruotiideologiškai neutralią kūrybą, buvo atsisakoma stalininės kultūrosprimityvumo. Lietuvą išgarsino dailininko grafiko S. Krasausko, rašytojo V.Mykolaičio-Putino ( ypač jo romanas “ Sukilėliai “ ), poeto E. Mieželaičio,
skulptoriaus J. Mikėno kino režisieriaus V. Žalakevičiaus ( ypač jo filmas“ Niekas nenorėjo mirti “ ) ir kt. Lietuvos menininkų kūryba.(Tininis, V.Sovietinė Lietuva ir jos veikėjai. 1994, V.). Daugelyje respublikų nacionalinės mokyklos buvo uždaromos. Lietuvosšvietimo ministerijai pavyko jas išsaugoti. 1964m. pereita prie dešimtmečiomokymo, nors tam priešinosi Lietuva ir Estija. Po Chruščiovo nušalinimo vėlgrįžta prie vienuolikos metų mokymo.(Varnienė, J. Istorijos konspektai.1998, V.). Propagandiniais tikslais 1957-1964m. LKP CK leido Lietuvos miestuoseir miesteliuose rodyti teatralizuotą “ Pilėnų “ vaidinimą. 1964m.valstybinis perversmas Maskvoje iš pradžių didesnės įtakos Lietuvoskultūrai neturėjo. Buvo išleista romanų, vaizduojančių skaudžiausiuslietuvių tautos gyvenimo metus ( J. Avyžiaus “ Sodybų tuštėjimo metas “, “Degimai “ ), tautinės krypties kūrinių ( J. Marcinkevičiaus poetinė dramųtrilogija apie lietuvių tautos istorinį likimą ‘ Katedra “, “ Mažvydas “ ir“ Mindaugas “ ) ir kt. 7-9 dešimt. labai buvo suvaržyti socialiniai irhumanitariniai mokslai.(Lietuvos istorijos konspektas. 1998, A.).TAUTINIS ATGIMIMAS ( 1988- 1990m. )
1988m. birželio 3d. Vilniuje mokslinės ir kūrybinės inteligentijossusirinkime įsteigta Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio ( LPS ) iniciatyvinėgrupė, kurią sudarė 35 nariai ( R. Adomaitis, J. Bulavas, A. Buračas, A.Čekuolis, V. Daunoras, B. Genzelis, V. Landsbergis, J. Marcinkevičius, V.Petkevičius, K. Prunskienė ir kt. ). 1988m. vasaros pradžioje Lietuvojekilo didžiulis visuomeninis ir politinis sąjūdis prieš sovietinį režimą.Sąjūdis iškėlė lietuvių tautos teisių atkūrimo reikalavimus: reikalavodemokratijos, Lietuvos ekonominio savarankiškumo, Lietuvos suverenitetoSSRS sudėtyje, visiškos Lietuvos nepriklausomybės. 1988m. birželio 14d.pirmą kartą Lietuvoje viešai buvo pagerbtas 1941m. tremtinių atminimas.Rugpjūčio 23d. Vingio parke įvykusiame mitinge reikalauta paskelbtinegaliojančiu 1939m. Molotovo- Ribentropo paktą ir likviduoti jo padarinius
Lietuvai.(Tininis, V. Sovietinė Lietuva ir jos veikėjai. 1994, V.). 1988m. Lietuvoje buvo pradėta leisti opozicinę spaudą ( “ Atgimimas “,“ Sąjūdžio žinios “, “ Kauno aidas “, “ Mažoji Lietuva “ ), kūrėsiopozicinės organizacijos. Aktyvumu ir radikalumu ypač pasižymėjo LLL, kurireikalavo tučtuojau įvesti Lietuvos pilietybę, lietuvių kalbą paskelbtivalstybine kalba, išvesti iš Lietuvos okupacinę kariuomenę. Katalikų bažnyčia aktyviai rėmė Sąjūdžio politiką. 1988m. balandžiomėnesį popiežius Jonas Paulius ii paskyrė vyskupą V. Sladkevičių Lietuvosvyskupų konferencijos pirmininku, o gegužės mėnesį- kardinolu 1988m.rugpjūčio mėnesį V. Sladkevičius savo pavaldiniams nurodė, kad “ kandidatųmokytis į Kauno dvasinę seminariją, o taip pat kunigų paskyrimo nereikiaderinti su jokiais valdžios organais”. 1988m. vasaros pradžioje labaipopuliari tapo tautinė atributika ( tautinė trispalvė vėliava, Vytis,Gedimino stulpai ), Sąjūdžio renginiuose buvo giedama V. Kudirkos “Tautiška giesmė”. 1988m. spalio 7d. Vilniuje Gedimino pilies bokšte buvoiškelta tautinė trispalvė vėliava. Visuomenei reikalaujant, LTSR AT 1988m.lapkričio 18d. lietuvių kalbą paskelbė valstybine spalva, tautinę trispalvępripažino valstybine vėliava, o V. Kudirkos “ Tautišką giesmę “ paskelbėvalstybiniu himnu.(Lietuvos istorijos konspektas. 1998, A.). 1988m. spalio 22-23d. Vilniuje įvyko Sąjūdžio I suvažiavimas, kurisbuvo vienas iš reikšmingiausių Lietuvos tautinio atgimimo įvykių. 1989m. pradžioje įvyko SSRS AT rinkimai, juos Lietuvoje laimėjoSąjūdis ir jo remiami žmonės. Kalbos apie Lietuvos nepriklausomybę beilietuvių kalbos, kaip valstybinės statusą, 1988-1990m. sukėlė lietuvių irrusakalbių bei lenkų konfrontaciją. Nepriklausomybės ir demokratijos idėjų veikiama, keitėsi LKP-SSKPsudedamoji dalis. Komunistų sąjūdininkų pastangomis 1989m. gruodžio mėn.Savo XX suvažiavime LKP atsiskyrė nuo SSKP, priėmė savo kompaniją irįstatus. 1990m. vasario 8d. LSSR AT priėmė nutarimą dėl neteisėto Lietuvosįjungimo į Sovietų Sąjungą. (Makauskas, B. Lietuvos istorija. 2000, K.).IŠVADOS
1944-1900m.- sovietų okupacija Lietuvoje. Masiškai naikinta patriotinėir intelektualinė lietuvių tautos dalis. Teroro būdu sunaikintas privatusLietuvos žemės ūkis, pakeista miestų ir kaimų socialinė bei tautųstruktūra. Naikintos tradicinės katalikiškos lietuvių tautos ir Lietuvosgyventojų vertybės. Lietuvoje vyko tikras partizaninis karas su okupantais.Sovietmečiu lietuviai savo darbštumu gerai išplėtojo maisto gamybą, kaikurias pramonės šakas, stengėsi plėtoti mokslą ir kultūrą. Nuo antrosios sovietinės okupacijos iki nepriklausomybės atkūrimoneužgeso lietuvių tautos kova dėl laisvės. Po partizaninio karo ji virtoreligine ir kultūrine opozicija.
LITERATŪRA
1. Baltijos šalių istorijos chrestomatija. (2002). Vilnius. 2. Kasperavičius, A., E. Manelis., A. Sindaravičius. ( 2002). Dokumentų rinkinys. Vilnius. 3. Lietuvos istorijos konspektas. (1998). Alytus. 4. Makauskas, B. (2000). Lietuvos istorija. Kaunas: Šviesa. 5. Tininis, V. (1994). Sovietinė Lietuva ir jos veikėjai. Vilnius. 6. Varnienė, J. (1998). Istorijos konspektai. Vilnius: Šviesa.
SVARBIAUSI LIETUVOS ISTORIJOS ĮVYKIAI
1953m.Gegužės 30d. Šimkaičių miške (Jurbarko r.) suimtas Lietuvos Laisvės KovosSąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininkas J. Žemaitis. Sušaudytas 1954m.lapkričio 26d.1953-ieji- organizuotos ginkluotosios rezistencijos, jos centralizuotųstruktūrų veiklos pabaiga.
1954m.Kovo 4-15d. Maskvoje buvo surengta Lietuvių literatūros ir meno dekada,turėjusi pademonstruoti kūrybinės inteligentijos “ komunistinįpersiauklėjimą “.
1955m.Lapkričio 2d. per Vėlines Kaune prie karių kapų grupė jaunuolių, giedojusiųtautines giesmes, buvo išblaškyta milicijos. Pirmoji vieša protesto akcijapo rezistencijos nuslopinimo.
1956m.Spalio 1d. iš Vilniaus universiteto etatų mažinimu ir sumažėjusios darboapimties pretekstu buvo atleista apie 112 “ rusakalbių ateivių “.Lapkričio 2d. be valdžios leidimo Vilniuje ir Kaune paminėtos Vėlinės.
Lapkričio 5d. Komunistų partijos vadovybė kreipėsi į Maskvą, siūlydamauždrausti grįžti iš tremties į Lietuvą buvusios Lietuvos Respublikosaukštiesiems pareigūnams, pokario rezistencijos aktyviausiems dalyviams.Toks sutikimas buvo gautas.1957m.Gegužės 1d. pirmąją laidą transliavo pradėjusi veikti LSSR televizija.Birželio 6d. laikinai išplėtus sovietinių respublikų ekonominės veiklosteises, buvo sudaryta LSSR liaudies ūkio taryba, veikusi iki 1965m. spalio20d.Lapkričio 2d. Kaune per Vėlines įvyko maždaug 2 tūkst. žmonių gaivališkaprotesto demonstracija. Per susirėmimą su milicija 105 žmonės buvo suimti.
1958m.Gruodžio 24d. priimtas įstatymas dėl visuotinio privalomo aštuonmečiomokslo.
1959m.Gegužės 28d. Maskvoje SSKP CK priėmė nutarimą dėl Lietuvos KP CK darbo sukadrais. Jame griežtai pasmerkti bandymai sulietuvinti vietosadministraciją.
1960m.Balandžio 18d. visu pajėgumu pradėjo veikti ant Nemuno pastatyta Kaunohidroelektrinė.
1961m.Rugpjūčio 13d. užbaigtas dujotiekio Dašava-Vilnius tiesimas.Lapkričio 11d. įsteigta LSSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugija,vienintelė tokios paskirties organizacija Sovietų Sąjungoje.
1962m.Gruodžio 30d. Elektrėnuose pradėjo veikti VRE.
1963m.Gruodžio 28d. pradėjo veikti Kėdainių chemijos kombinatas.Tais metais skulptoriui G. Jakuboniui už paminklą “ Pirčiupio motina “paskirta Lenino premija.
1964m.Gruodžio 17d. užbaigtas elektrifikuoti visų kolūkių ir tarybinių ūkiųgyvenvietės.
1965m.Birželio 12-19d. Lietuvoje įvyko pirmoji Poezijos pavasario šventė.Spalio 20d. likviduota LTSR Liaudies ūkio taryba.
1966m.Spalio 22d. pirmą kartą Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupacijos klausimasiškeltas JAV Senate. Rezoliucija nebuvo priimta.
1968m.Lapkričio 7d. Vilniaus Žirmūnų gyvenamojo mikrorajono architektūrapripažinta geriausia Sovietų Sąjungoje. Jos kūrėjams paskirta valstybinėpremija.
1970m.Lapkričio 3d. atidarytas moderniausias Sovietų Sąjungoje greitkelis Vilnius-Kaunas.Lapkričio 23d. lietuvis jūreivis S. Kudirka iš sovietinio laivo mėgino
perbėgti į JAV pasienio katerį. Paprašė politinio prieglobsčio, tačiau buvoperduotas atgal Sovietams ir nuteistas 10 metų griežtojo režimo lagerioMordovijoje.1972m.Kovo 19d. pasirodė Lietuvos katalikų bažnyčios kronika- pirmasis lietuviųpogrindžio leidinys, kuris buvo slapčia persiunčiamas į užsienį, verčiamasį kitas kalbas. Iki 1987m. išėjo 75 numeriai.Gegužės 14d. Kauno muzikinio teatro sodelyje dėl Lietuvos laisvėssusidegino moksleivis R. Kalanta.Gegužės 18-19d. Kaune vyko politiniai mitingai, pasirodė antisovietinioturinio atsišaukimų. Vidaus kariuomenei išblaškius mitinguotojus, buvosuimti keli šimtai protesto dalyvių, 3 iš jų patraukti baudžiamojonatsakomybėn.
1974m.Sausio 22d. Druskininkuose mirė ilgametis Lietuvos komunistų partijosvadovas (1936-1974) A. Sniečkus. Jis vienintelis iš sąjunginių respublikųvadovų “ išlaviravo “ J. Stalino, N. Chruščiovo, L. Brežnevo laikais,apsaugojo LKP nuo represijų.Vasario 19d. LKP CK I sekretoriumi tapo P. Griškevičius.
1976m.Lapkričio 25d. Vilniuje įsteigta disidentų organizacija- Lietuvos Helsinkiogrupė, vadovaujama V. Petkaus. Veikusi pusiau legaliai, ji rinkoinformaciją apie žmogaus teisių pažeidimus sovietinėje Lietuvoje.
1978m.Birželio 14-15d. įkurta pogrindinė organizacija- Lietuvos Laisvės Lyga,vadovaujama A. Terlecko. Jos pastangomis Lietuvos laisvės klausimas keltastarptautiniu mastu. Taip pat siekta ugdyti tautinę, politinę, religinęokupuoto krašto žmonių sąmonę.Lapkričio 13d. Lietuvos kunigai įkūrė Tikinčiųjų teisių gynimo katalikųkomitetą.
1981m.Spalio 10d. Baltijos kraštų disidentai savo pareiškimuose SSRS ir šiaurėsvalstybių vadovams reikalavo Pabaltijyje įsteigti laisvą, be atominioginklo, zoną.
1983m.Gegužės 26d. SSKP Vadovybė SSRS Vyriausybė priėmė nutarimą dėl rusų kalbosmokymo sustiprinimo sąjunginių respublikų mokslo ir mokymo įstaigose,įvedant jos mokymą net vaikų darželiuose ir parengiamosiose klasėse.
1986m.Vasario 5d. neaiškiomis aplinkybėmis autoavarijoje žuvo vienas išTikinčiųjų Teisėms Ginti Katalikų Komiteto (TTGKK) steigėjų kun. J.
Zdebskis.1987m.Rugpjūčio 23d. Vilniuje prie A. Mickevičiaus paminklo Lietuvos Laisvės Lygasurengė protesto mitingą (dalyvavo keli šimtai žmonių) grobiško Molotovo-Ribentropo pakto bei jo slaptųjų protokolų 48-ųjų metinių proga.
1988m.Vasario 16d. pogrindyje valdžios puolimo sąlygomis paminėtaNepriklausomybės diena. Naktį Vilniuje, Palangoje ir kitur virš kai kuriųpastatų iškeltos trispalvės vėliavos.Birželio 3d. Vilniuje mokslinės ir kūrybinės inteligentijos susirinkimeįsteigta Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) iniciatyvinė grupė, kuriąsudarė 35 nariai.Birželio 14d. Gedimino aikštėje Lietuvos Laisvės Lyga paminėjo 1941m.birželio stalininio masinio trėmimo Lietuvoje pradžią. Mitingo metu pokariorezistentas L. Laurinskas viešai iškėlė draudžiamą Lietuvos trispalvę.Liepos 9d. Sąjūdžio organizuotame masiniame mitinge Vingio parke, kuriamedalyvavo per 100 tūkst. žmonių, pareikalauta didesnio Lietuvossavarankiškumo, tautinės simbolikos grąžinimo.Rugpjūčio 23d. Vilniuje, Vingio parke, masiniame protesto mitinge (150tūkst. žmonių) minint Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo 49-ąsias metinespasmerkta stalininės agresijos prieš Lietuvą politika, reikalauta istorinioteisingumo atkūrimo.Rugsėjo 28d. vidaus kariuomenė ir milicija išvaikė Lietuvos Laisvės Lygosorganizuotą mitingą, skirtą SSRS ir Vokietijos sandėriui dėl valstybėssienų nustatymo paminėti. Konfrontacijos tarp LKP ir Sąjūdžio vadovybėspaaštrėjimas.Spalio 6d. LSSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsakais trispalvėvėliava ir himnas- V. Kudirkos “ Tautiška giesmė “ įteisinti kaip LSSRsimboliai.Spalio 7d. Vilniuje, ant Gedimino pilies bokšto, daugelio tūkstančiųsusirinkusiųjų akivaizdoje iškelta tautinė trispalvė Lietuvos vėliava.Spalio 19d. Sąjūdžio spaudžiama, pasikeitė komunistų partijos vadovybė:atistatydino I sekretorius R. Songaila, nušalintas sekretorius N. Mitkinas.Komunistų partijos vadovu išrinktas A. Brazauskas.
1989m.Gegužės 13-14d. Taline įvykusioje Estijos, Latvijos liaudies frontų irLietuvos persitvarkymo sąjūdžio asamblėjoje įkurta Baltijos Taryba, priimtibendrus politinius veiksmus koordinuojantys dokumentai.Gegužės 18d. LSSR Aukščiausioji Taryba priėmė Deklaraciją dėl Lietuvosvalstybinio suvereniteto ir LSSR konstitucijos pataisas, skelbiančiasRespublikos įstatymų viršenybę SSRS konstitucijos pataisas, skelbiančiasRespublikos įstatymų viršenybę SSRS jurisdikcijos atžvilgiu.Rugpjūčio 23d. minint J. Stalino ir A. Hitlerio sandėrio prieš Baltijosvalstybes 50-metį, surengta Baltijos kelio solidarumo akcija, kuriojedalyvavo apie 2 mln. Lietuvos, Latvijos, Estijos gyventojų. Jie vienu metususikabino rankomis į gyvą grandinę, nusitęsusią nuo Vilniaus per Rygą ikiTalino apie 650 km. Iškilmingoje Sąjūdžio Seimo sesijoje pareikšta, kadLietuvos ir SSRS santykiai turi būti grindžiami 1920m. liepos 12d. Taikossutartimi su Rusija.Rugpjūčio 26d. SSKP CK paskelbė grasinamąjį pareiškimą Baltijos tautoms,reikalaujančioms nepriklausomybės.Gruodžio 7d. LSSR Aukščiausioji Taryba pakeitė 6-ąjį ir 7-ąjį LSSRkonstitucijos straipsnius, panaikindama komunistų partijos politinįmonopolį ir vienvaldystę Lietuvoje.Gruodžio 19-20d. LKP neeiliniame XX suvažiavime reformatorių daugumaatsiskyrė nuo Maskvos ir pasiskelbė savarankiška socialdemokratinėspakraipos partija. Ištikimi Maskvai komunistai susibūrė į LKP (SSKP).