Druskininkų savivaldybė

vilniaus kolegija verslo vadybos fakultetas

suaugusiųjų mokymo skirius

Teresa Gasėnaitė

tvn04m1

LIETUVOS TURIZMO IŠTEKLIAI kontrolinis darbas

Dėstytoja A.Skerstonienė Vertinimas

2005 m. sausis 29 d. Visaginas

TURINYS

I. Įvadas……………………………………………………… ………………………………………………..3 II. Druskininkų savivaldybė: 1. Druskininkų istorija………………………………………………… ……………………………4 2. Druskininkų regiono turizmo ištekliai……………………………………………….. ……5 III. Druskininkų kurorto plėtros galimybės………………………………………………….. …….16 IV. Išvados…………………………………………………….. ………………………………………………20 V. Literatūra………………………………………………….. ………………………………………………21

ĮVADAS

Lietuva – nedidelė Vidurio Europos šalis. Jos įvaizdis, socialinis irekonominis prestižas tarptautinėje plotmėje dar tik formuojasi.Druskininkai nuo seno žinomi kaip kurortinis miestas, kuris estiišskirtinės reikšmės Lietuvos Respublikos teritorinis vienetas, teikiantysrekreacines paslaugas žmonių sveikatos atstatymui bei poilsiui ir turintysaukštą pridedamąją vertę, formuojantys šalies įvaizdį. Druskininkų kurortą galima charakterizuoti ir kaip turizmo, sporto irpoilsio objektą. Tai vienas iš šalies įvaizdžio formavimo atramos taškų.Atvykę užsienio turistai skatina naujų ekonominių ryšių atsiradimą,investicijų pritraukimą, išsiveža šalies ekonominės, socialinės galiosįspūdį. Realizuojant specializuotas gydomosios rekreacijos paslaugųprogramas, atliekamas ne tik žmonių sveikatinimas, bet ir sukuriamos naujosdarbo vietos bei didinamas nacionalinis produktas.[1] Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vystantis integracijos procesui įEuropos Sąjungą bei šiandien jau esant jos sudėtine dalimi turizmosektorius mūsų šalyje įgauna ypatingą svarbą ir reikšmę šalies gyvenime.Tarptautinio turizmo požiūriu Lietuva pripažįstama kaip naujas turistinisregionas ir kartu – Baltijos jūros valstybių turistinio regiono dalis. Šio darbo tyrimo objektas – Druskininkų regionas. Darbo tikslas yraapžvelgti turizmo ištelius šiame regione, aptariant regiono istorinius,geografinius ypatumus, esančius gamtos paminklus, paveldo objektus beižymiausias krašto vietoves. Darbe paliesime ir šio krašto esamas problemasbei vystymosi perspektyvas. Darbe buvo panaudoti sukaupti statistiniai duomenys, analizuotiistoriniai šaltiniai, remtasi konferencijų duomenimis, o taip pat irnagrinėta kita mokslinė literatūra. Darbe įgyvendinant iškeltus uždaviniusbuvo taikomas loginis, lyginamasis, istorinis, statistinis metodai. Išsami Druskininkų regionos analizė padės giliau suvokti šio kraštosavitumą, įsigilinti į jo problemas bei perspektyvas, kas suteiktųgalimybę savalaikiškai ir adekvačiai reaguoti į rinkos pokyčius, formuotistrateginius planus ekonomikos, aplinkosaugos ir kituose sektoriuoseDruskininkų regione.

DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖ DRUSKININKŲ ISTORIJA Druskininkų kraštas garsėja nuo seno. Pati gyvenvietė žinoma nuo senoKurorto istorijos tyrinėtojai mano, kad jau XIII a., kai lietuviai kovojoprieš Kryžiuočių ordiną, Nemuno ir Ratnyčios upių santakoje stovėjusigynybinė pilis. Pirmas iki šiol žinomas rašytinis šaltinis, minintisDruskininkus, yra Lietuvos Metrika. Joje rašoma, jog 1596 m. Druskininkųkaimas atiduotas Pervalko dvaro valdytojui ponui Voropajui. Vietovės vardassusijęs su druska. Druskininkas – asmuo, vertęsis druskos gamyba,pardavimu, pristatymu. Jau labai seniai čia tryško mineralinių druskųturinčios versmės.. Šaltinių gydomąja galia pirmieji įsitikino vietiniaikaimiečiai. Jie pastebėjo, kad pabraidžiojus po kai kuriuos panemunėsšaltinius greičiau išgyja žaizdotos kojos. Dėl to apie XVII- XIX a. pr.apsukresni druskininkiečiai pradėjo “gydyti”. XVIII a. ypač išgarsėjoliaudies gydytojų Sūručių (Sūrmiečių, Suraučių) dinastija.1789 m.Druskininkais susidomėjo Gardine vykusio Seimo nariai. Jų paskatintas ,vietovę aplankė Lietuvos – Lenkijos karalius Stanislovas AugustasPoniatovskis. Apie 1790 m. jo įsakymu rūmų gydytojas pradėjo tirtiDruskininkų mineralinio vandens gydomąsias savybes ir 1794 m. birželio 20d. dekretu Druskininkus paskelbė gydomąja vietove. Tačiau tikru kurortu Druskininkai tapo po Vilniaus universitetoprofesoriaus I.Fonbergo 1835 m. išspausdintų Druskininkų šaltiniųmineralinio vandens cheminės sudėties tyrimų. Pateikus duomenis caruiNikolajui I, gautas leidimas 1837 metais vystyti Druskininkuose kurortą,nors neoficialiai mineralinės ir purvo vonios jau veikė nuo šimtmečiopradžios. 1838 m. pastatyta 14 vonių gydykla, kuri 1840-1841 m. praplėstaiki 50 vietų. Šią gydyklą 1894 m. sunaikino gaisras. Po gaisro buvopastatyta dar didesnė mūrinė balneologinė 150 vietų gydykla. 1841 m.įsteigta Druskininkų Gydytojų draugija, kurios tikslas buvo gerinti irplėsti Druskininkuose kurortinį gydymą. Gydytojo K.Volfgango pastangomis1844 m. Gardine pradedamas leisti žurnalas “Druskininkų šaltinių undinė”.XIX a. pabaigoje Druskininkai buvo garsūs ne tik visoje carinės Rusijosimperijoje, bet ir už jos ribų. Per Pirmąjį Pasaulinį karą Druskininkai labai nukentėjo. Nors 1923 m.pavasarį oficialiai atidarytas pirmas kurortinis sezonas po karo, tačiaukurortas atkurtas tik 1930 metais, iniciatyvą perėmus Lenkijos krašto

bankui: padaryta keletą naujų gręžtinių šaltinių, sparčiai augobesigydančiųjų skaičius ( 1930 m. buvo 7900, o 1937 m. jau 11000 ligonių),pastatyta daug naujų vilų. 1924 – 1939 m. buvo ypač populiarus gydytojosE.Levickos gydymo saule, oru ir judėjimu parkas (“Zaklad lecznicznegostosowania slonca, powietrza i ruchu). Parke veikė vyrų, moterų ir vaikųsektoriai. Po Antrojo Pasaulinio karo, 1951 m., parko atkuriamuosius darbuspradėjo bei toliau taikė gydomosios kūno kultūros gydymo metodikas KarolisDineika. Sovietmečiu kurorto infrastruktūra buvo pritaikyta masiniam SSSRžmonių gydymui. Tuo metu veikė 10 sanatorijų, buvo pastatytos mineraliniovandens ir gydomojo purvo bei fizioterapijos gydyklos, per metus ilsėdavosiapie 400.000 žmonių.Druskininkus garsina ne tik unikalios gamtos versmės, bet ir pasaulinęšlovę pelnę menininkai. Čia kūrė dailininkas ir kompozitoriusM.K.Čiurlionis , gimė įžymus skulptorius modernistas Žakas Lipšicas (Jacąues Lipchitz). Šiandien Druskininkų gyventojų skaičius 2003 m. liepos 1d. duomenisDruskininkų savivaldybėje buvo 25075, iš jų: mieste – 17601,(Druskininkai). Apylinkėse – 7474 (kaimo gyventojai). Palyginti su 2002 m.,yra tendencija gyventojų skaičiui mažėti, patiems druskininkiečiams senti,apsigyventi gretimuose kaimuose.

DRUSKINININKŲ REGIONO TURIZMO IŠTEKLIAI

Lietuvos ir atskirų jos regionų gamtinė aplinka bei kraštovaizdžiųkompleksai yra labai palankūs rekreacijai ir turizmui organizuoti. Lietuvasavo ištekliais yra turtingesnė už kai kurias Europos šalis, pvz. Daniją,Olandiją, Vidurio Lenkiją, Baltarusiją[2]. Sąlyginai vėsų klimatą ir kalnųnebuvimą kompensuoja ežerų, miškų, upių gausa. Šiuo atžvilgiu patrauklus irsavitas visas Pietų Lietuvos regionas. Druskininkų savivaldybės ir jos apylinkių gamtinius išteklius sudarovandens telkiniai ir jų pakrantės, rekreaciniai miškai ir kiti želdynai,rekreacinės ir saugomos teritorijos, estetiškai vertingi gamtiniokraštovaizdžio dariniai ir vaizdai bei saugomi kraštovaizdžio objektai. Druskininkų, kaip kurorto egzistavimo pagrindas yra mineralinio irmineralizuoto vandens radimvietės. Druskininkuose trykšta 7 unikalūschloridinių natrio ir kalio vandenų šaltiniai. Druskininkų kurortas įsikūręs viename miškingiausių respublikosarealų. Didžiulio pušynų masyvo, juosiančio kurortą, bendras plotas yradaugiau kaip 50 tūkst. ha. Pagrindinė dalis aplinkinių miškų priklausoDruskininkų miškų urėdijai, likusi – Veisiejų (kairiajame Nemunokrante).Ypač didelę reikšmę turi rekreaciniai miškai, kurie sąlygojakurorto vertę, jo mikroklimatą, poilsio ir turizmo galimybes. Rekreaciniamsmiškams priskiriami miesto miškai ir miškų ūkio sanitarinės zonos miškai.Miškai ypač tinkami rekreacijai, sudaro net 94 proc. visų analizuojamosteritorijos miškų. Iš jų 39 proc. tinka intensyviam poilsiui, tai didžiojidalis greta kurorto esančių miškų bei dalis miškų prie Latežerio, Ilgio irGrūto ežerų. 55 proc. miškų priskirtini saikingo naudojimo zonai(trumpalaikiam poilsiavimui). Druskininkų savivaldybės ir Dzūkijos NP miškai pasižymi ypatingamažųjų miško gėrybių: grybų, uogų, vaistažolių, medžiojamų žvėrių irpaukščių gausa. Ežerai, esantys Druskininkų ir NP teritorijoje sudaro apie 10 % (49ežerai) visų Lietuvos ežerų. Tarp žymiausių – Žuvinto, Avirio (vienasšvariausių ežerų Lietuvoje), Grūto, Ilgio, Glėbio, Liškiavio, Vilko,Šaulio, Latežerio ežeras su unikalia žemapelke. Pastarajame įsikūrusijuodųjų žuvėdrų kolonija, todėl ežeras su unikalia aplinka puikiai tiktųekoturizmui vystyti. Druskininkų savivaldybėje yra ir keletas tvenkinių,vienas patraukliausių poilsiui – Vijūnėlio. Per NP ir Druskininkų kurortąprateka didžiausia Lietuvos upė Nemunas. Gausu šaltinių ir srauniųšaltavandenių upių – Skroblus, Grūda, Ūla, Merkys, Šalčia. Pakankamaididelis ežerų skaičius ir upių tinklas sudaro palankias sąlygas vandensturizmui, žvejybai. Nemuno baseino ežeruose gausu lydekų, lynų, karšių,vėgėlių ir kitų žuvų. Dzūkijos NP išsiskiria šaltinių gausa ir įvairove, ypač jų daugSkroblaus upelio slėnyje. Skroblaus aukštupio ir Ūlos akies verdenėse(virduokliuose) nuolat kunkuliuoja stipraus vandens srauto keliamas smėlis.Labai savitas ir “Bobos daržo” šaltinis Skroblaus ištakose ar Uciekosšaltinis prie Nemuno, kur vanduo srūva iš giliai į požemius vedančių urvų.Versminio ežeras tarp Marcinkonių ir Kašėtų savo pavadinimą gavo nuogalingų povandeninių šaltinių, trykštančių iš ežero dugno. Šaltinių gausuir Grūdos, Merkio, Nemuno pakrantėse, o Merkinės apylinkėse versmių gausaišsiskiria Kempės upelio slėnis, įspūdingi ir prie Mikalauciškės ežerėlio

esantys šaltiniai. Ne mažiau reikšmingos rekreacijai ir ekoturizmui yra saugomos miškųūkio teritorijos (draustiniai) ir Druskininkų savivaldybės teritorijoje: • Druskininkų botaninis; • Avirės hidrografinis; • Raigardo kraštovaizdžio; • Baltosios Ančios herpetologinis; • Stračiūnų herpetologinis; • Gerdašių entomologinis; • Vilko botaninis; • Cimakavo ornitologinis.

Draustiniai Druskininkų savivaldybės ir Dzūkijos NP teritorijojetinkami pažintiniam turizmui įdomiems objektams lankyti. Druskininkųbotaninio draustinio ribos eina vos už kilometro nuo miesto centro. Tengalima įrengti pažintinį ekologinį taką, teritorijoje yra įrengti kelitakeliai pasivaikščiojimui. Ekoturizmui puikiai tinkamas Cimakavoornitologinis draustinis, išsiskiriantis šimtametėmis pušimis, užpelkėjusioupelio slėniu. Legendomis ir padavimais apgaubtas Raigardo kraštovaizdžiodraustinis – didžiausias Lietuvoje slėnis. Tai unikali vieta ne tikekoturizmo takams įrengti, bet ir ekskursijoms su gidais organizuoti,maršrutui, pvz., “M.K.Čiurlionio keliais” sukurti. Pagal Saugomų teritorijųįstatymą, šie draustiniai įgauna juridinę apsaugos formą – draudžiamanaikinti kultūros paveldo kompleksus, natūralią gamtą, skatinama veikla,susijusi su saugomų kompleksų ar objektų (kultūros vertybių) propagavimu,taip pat ir kultūrinis turizmas[3]. Griežčiausias apsaugos režimas taikomasgamtiniuose rezervatuose – juose nevykdoma jokia ūkinė veikla. Gamtiniams turizmo ištekliams priskiriami ir saugomi kraštovaizdžioobjektai, kurių vertingiausi paskelbti gamtos paminklais. Dzūkijosnacionalinio parko teritorijoje yra 35 valstybės saugomi gamtos paveldoobjektai, kurie gali būti patrauklūs jei ne įprastam pažintinio turizmovartotojui, tai gali pritraukti įvairių specialistų dėmesį. 18 gamtospaveldo objektų yra paskelbti gamtos paminklais. Reikšmingiausi turizmuigamtos paveldo objektai: • Krušonių ir Uciekos skardžiai dešiniame Nemuno krante; • Ūlos skardžiai tarp Zervynų ir Mančiagirės; • Mardasavo skardis dešiniame Merkio krante tarp Mardasavo ir Puvočių; • Rudnios (prie Skrobliaus upės) cirkas bei pietinis ir šiaurinis kalvaragiai; • Trakiškių kalvagūbris dešiniajame Ūlos krante; • Didžioji Jonionių griova ir Sarkajiedų dauba kairiame Nemuno krante žemiau Merkinės; • Bajorės ir Siuvėjo rėvos Nemune; • Skroblaus versmės; • Šaltinis „Ūlos akis”; • Snaigupėles atodanga (Gailiūnų k.); • Velnio akmuo (Švendubrės k.) Saugomiems gamtos paveldo objektams priskirti 25 medžiai – Zervynųąžuolas ir 24 drevėtos pušys arba drevės – senosios bitininkystės reliktai.Dzūkijos nacionaliniame parke yra paruošti lankymui ir daugiau išskirtiniųmedžių, nepatekusių į saugomų objektų sąrašus. Turtinga Druskininkų ir NP regiono biologinė įvairovė – labai svarbi netik ekoturizmo vystymui. Kai kurios rūšys aptinkamos šiame regione, VakarųEuropos šalyse yra visai išnykusios arba labai retos. Todėl identifikavusmoksliniais metodais gamtines rūšis ir buveines, kurios yra svarbios ESšalims bei įvertinus jų būklę, rengiamas tinkamų apsaugai teritorijųsąrašas. Dėl to steigiamas Europos ekologinis tinklas ,,Natura 2000”,kuris papildys saugomų teritorijų sistemą. Dzūkijos nacionalinis parkas yraišskirtas kaip buveinių ir paukščių apsaugai svarbi teritorija, kuriojeaptinkamos šios saugomos Europos Bendrijoje rūšys: žalvarnis, lėlys,ligutė, tetervinas, žvilgančioji riestūnė, plačialapė klumpaitė, pelkinėuolaskėlė, žvilgančioji riestūnė, plikažiedis linlapis, vėjalandė šilagėlėbei kitos saugomos rūšys. Šalies, regiono ar vietovės kultūrinė aplinka perteikia tosteritorijos materialinių bei dvasinių vertybių visumą, jų lygį nacionaliniuir tarptautiniu mastu. Todėl kultūrinės aplinkos savitumas yra viena išsvarbiausių kultūrinį turizmą skatinančių priežasčių. Pagal LR Turizmoįstatymą kultūrinė aplinka yra vadinama „kultūros ištekliais”[4], kuriuosbūtų galima skirstyti į tris kategorijas: 1. Praeities medžiaginiai kultūros objektai (nekilnojamosios ir kilnojamosios kultūros paveldo vertybės). 2. Dabarties nemedžiaginė kultūrinė raiška (kultūrinių renginių metu atgimstančios etnokultūros tradicijos, susipynusios su šiandienine kultūra). 3. Kiti su kultūra susiję objektai (pvz. muziejai).Dabar išsamiau panagrinėsime kiekvieną iš kategorijų Druskininkų regione. I. Praeities medžiaginiai kultūros objektai Pietinės Lietuvos dalies arealas Lietuvos nacionalinės turizmo plėtrosprogramos turistinių gamtos bei kultūros išteklių suvestinėje pažymėtaskaip vienas vertingiausių Lietuvoje. Vienas iš svarbiausių tokio įvertinimokriterijų – kultūros vertybių gausa bei įvairovė areale. Nemuno turistinės trasos galimybių studijoje (2002 m.) pažymėta, kad„nemaža dalis kultūros vertybių yra susikoncentravusi Nemuno vidurupiozonoje” (užfiksuoti 253 objektai). Iš jų 70 nekilnojamų kultūros paveldo

vertybių yra Druskininkų savivaldybės ir Dzūkijos NP (t.t. Varėnossavivaldybėje) teritorijose (1 lentelė). 1 lentelė Lankytinos kultūros paveldo vertybės

|Eilės |Teritorija |Kultūros vertybių ||Nr. | |skaičius (vnt.) ||1. |Druskininkų savivaldybė |32 ||2. |Dzūkijos NP: |37 ||3. |Liškiava |7 ||4. |Merkinė |13 ||5. |Subartonys |4 ||6. |Zervynos |3 ||7. |Marcinkonys |5 ||8. |Margionys |3 ||9. |Kapiniškės |2 |

Nustačius kultūros vertybių skaičių bei išskyrus jas pagal pobūdį,Druskininkų kurorte ir jo apylinkėse įvardinta[5]: • Istorinės vertybės (14 objektų). Didžiausia jų sankaupa išsiskiria Dzūkijos NP teritorija; • Archeologijos vertybės – (8 objektai). (Dėl mažo patrauklumo, vystant kultūrinį, pažintinį turizmą į šią studiją neįtrauktos kai kurios archeologijos vertybių rūšys (senkapiai, radimvietės) ) • Architektūros vertybės (21 objektas). Didžiąją dalį šios grupės sudaro senosios vilos Druskininkų mieste, Leipalingio dvaro rūmai ir etnografiniai (gatviniai) kaimai nacionaliniame parke; • Memorialinės vertybės (7 objektai) – daugiausiai žymių žmonių atminimui pastatyti paminklai; • Mitologiniai akmenys (3 objektai) – nedidelė objektų skaičiumi grupė (randama tiek Druskininkų savivaldybės, tiek Dzūkijos NP teritorijose); • Urbanistinės vertybės (1 objektas) – Merkinės miestelio senoji dalis.

Kultūros paveldo įvairovė pagal kultūros paveldo objektų pasiskirstymąDruskininkų kurorto ir apylinkių teritorijoje yra gana plati – nuo pavieniųistorijos, archeologijos, architektūros, urbanistikos vertes turinčiųkultūros vertybių iki intensyvios jų sankaupos vietovių. Remiantis Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro (TVIC) beinatūrinių tyrimų informacija nustatyta, kad didžiausia kultūros paveldoobjektų sankaupa Druskininkų savivaldybės zonoje – Druskininkų mieste. Jamegalima aplankyti net 18 kultūros paveldo objektų. Didžioji jų dalis turiarchitektūrinę vertę. Daugiausiai tai 19 a. pab.-20 a. pr. statytos medinėsdekoratyviai puoštos vilos, susikoncentravusios senojoje miesto dalyje(Laisvės a., šv. Jokūbo, Maironio gatvėse). Leipalingio seniūnijoje esantys Leipalingio dvaro rūmai – viena išsvarbiausių architektūrinių-istorinių Dzūkijos vertybių. Nemaža dalis Druskininkų mieste esančių skulptūrų sukurtos palyginusneseniai ir todėl dar negali būti įtrauktos į sudarytą kultūros vertybiųregistrą (Nekilnojamų kultūros vertybių įstatymas, 1994 m.), tačiauatsižvelgiant į jų patrauklumą, jos taip pat įtrauktos į Druskininkų miestelankytinų objektų sąrašą (Druskininkų TVIC duomenys) (2 lentelė).

2 lentelė Dekoratyviniai statiniai Druskininkų mieste

|Eilės |Skulptūros pavadinimas ||Nr. | ||1. |Paminklas Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Mindaugui || |(skulptorius V. Kašuba) ||2. |Dekoratyvioji skulptūra „Prie šaltinio” (skulptorius K. || |Dimžlys) ||3. |Skulptūra „Vyturys” (skulptorius D. Matulaitė) ||4. |Skulptūra „Žmogus – laivas” (skulptorius J. Arčikauskas) ||5. |Skulptūra „Muzika” (skulptorius D. Zundelavičius) |

Dzūkijos NP teritorijoje didžiausi traukos centrai kultūros paveldo objektų sankaupos atžvilgiu yra Merkinės miestelis, Liškiavos, Subartonių, Zervynų, Marcinkonių, Margionių, Kapiniškių kaimai (žr. 1 lentelę). Juose įvairios vertės (archeologinės, architektūrinės, istorinės, memorialinės ir kt.) kultūros paveldo objektai yra pasiskirstę beveik tolygiai (po 1 ar 2 objektus miestelyje). Didesniu patrauklumu išsiskiria Merkinė, vienas seniausių Lietuvos miestų, įsikūręs Nemuno ir Merkio santakoje, senoji Dzūkijos sostinė. Merkinėje dar iki šių dienų gyvos juodosios keramikos degimo tradicijos. Liškiava garsi respublikinės reikšmės architektūros paminklais – bažnyčia su vienuolynu ir Liškiavos pilimi. Iki šių dienų aiškiai matyti XIV a.pab.- XV a. pr. Pilies griuvėsių liekanos.Ant piliakalnio yra viena apatinė Liškiavos piliakalnio apvalaus bokšto dalis. Manoma, kad pilis buvo pradėta statyti per kovas su kryžiuočiais, bet po Žalgirio mūšio darbai nutrūko.[6] Tai liudija dar iki šio laiko išlikę akmenys, plytgaliai, kalkių duobė. Šalia Pilies kalno yra alkakalnis, vadinamas Bažnyčios kalnu. Čia archeologai tyrinėdami šį kalną aptiko nedidelės bažnyčios liekanas. Vietinės reikšmės architektūros paminklai – gatviniai Švendubrės, Latežerio kaimai, kupetinis sielininkų kaimas Žiogeliuose, Zervynų, Dubininko, Lynežerio, Musteikos kaimai, išsiskiriantys archaišku išplanavimu, senovinėmis pirkiomis, svirnais ir kluonais. Turizmui reikšmingiausi kultūros paveldo objektai. Kultūros vertybių reikšmingumas turizmui apibrėžtas jas klasifikuojant į 3 orientacines kategorijas: a) tarptautinės reikšmės; b) nacionalinės; c) vietinės. Klasifikacijos kriterijais pasirinkta keletas aspektų: jų pristatymas ir palyginimas su kitais artimais užsienio ir Lietuvos objektais specialioje mokslinėje ir turistinėje literatūroje; susidomėjimo laipsnis dabartinėje turizmo veikloje (informacija iš TVIC

ir savivaldybės); transportinio pasiekiamumo galimybė; apžvalgos galimybė (t.t. artimos aplinkos estetika) ir kt. Atsižvelgiant į pateiktus kriterijus nustatyta, kad du kultūros paveldo objektai, priskiriami tarptautinio reikšmingumo turizmo kultūriniams ištekliams yra Druskininkų savivaldybės teritorijoje. Šioje zonoje taip pat įvertinti ir tie objektai, kurie priskiriami nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo vertybėms. Dzūkijos NP teritorijoje tarptautinės reikšmės objektams priskiriamas 1, o nacionalinės reikšmės – 6 objektai. Likusieji 27, esantys Druskininkų savivaldybės teritorijoje ir 30 Dzūkijos NP zonoje kultūrinio ir pažintinio turizmo atžvilgiu priskiriami vietinės reikšmės objektams II. Nemedžiaginė kultūrinė raiška (kultūriniai renginiai) Apibūdinant regiono kultūrinę aplinką kultūrinio turizmo kontekste,svarbu įvardinti galimą nemedžiaginės kultūros raišką nagrinėjamojeteritorijoje. Viena iš jos formų – įvairūs kultūriniai renginiai, kurieapimdami įvairias kultūros sritis, aktyvina pirmiausia vietinėsbendruomenės gyvenimą. Šio pobūdžio nemedžiaginė kultūros raiška yra labaisvarbi kultūrinio ir pažintinio turizmo plėtroje, kadangi dažnaikultūriniai renginiai organizuojami ne tik vietiniams gyventojams, bet iružsienio turistams, tačiau jų tematika ir pristatymas visuomenei skiriasi.Atsižvelgiant į renginių lankytojų poreikius, nagrinėjamoje teritorijojevykstantys kultūriniai renginiai suklasifikuoti pagal reikšmingumą: • tarptautinę reikšmę; • nacionalinę reikšmę; • vietinę reikšmę. Tokio pobūdžio klasifikacija atlikta atsižvelgiant į Druskininkųsavivaldybės, Varėnos rajono savivaldybės kultūros skyrių, Druskininkųturizmo ir verslo informacijos centro pateiktą informaciją bei į tam tikrusatrankos kriterijus: oficialų renginio apibrėžimą, dalyvių sudėtį, jauesantį populiarumą vidaus ir užsienio rinkoje .Tokiu būdu nagrinėjamojeteritorijoje įvardintini 27 kasmet organizuojami kultūriniai renginiai.Nustatyta, kad Dzūkijos NP ir Druskininkų savivaldybės teritorijojerengiami 4 tarptautinės reikšmės kultūriniai renginiai, kurie pagalrenginio tematiką yra muzikinio pobūdžio. Nacionalinės reikšmės kasmetiniųkultūrinių renginių skaičius didesnis, iš jų 6 yra muzikiniai, 4 –kompleksiniai, 2 – teatriniai renginiai (kiti nacionalinės reikšmėsrenginiai rengiami ne kasmet). Vietinio reikšmingumo renginiai –daugiausiai folklorinio pobūdžio, vykstantys miesteliuose (pvz. miesteliųdienos) bei kaimuose, atsižvelgiant į kalendorinių švenčių datas (Joninės,Petrinės ir t.t.).

III. Kiti su kultūra susiję objektai

Įvertinant šalies, regiono kultūrinę aplinką kultūrinio turizmokontekste, svarbu įvardinti ir esamus muziejus, teatrų ir koncertiniųorganizacijų, parodų sales. Druskininkuose ir jų apylinkėse esantysmuziejai šiuo metu įtraukti į esamus ekskursijų maršrutus. Nustatyta, kad daugiausiai muziejų yra Druskininkų savivaldybėsteritorijoje, konkrečiau Druskininkų mieste (7). Dauguma muziejų – tairegioninę kultūrą atstovaujantys objektai, kuriuose kaupiama išskirtinė tokrašto istorinė informacija (įvykiai, žymūs ten gyvenę asmenys, kraštoistoriją atspindintys daiktai). Tarptautinę reikšmę šiuo atveju būtų galima priskirti Grūto parkui,bei M. K. Čiurlionio muziejui, atsižvelgiant į ankščiau pateiktuskriterijus. Kiti muziejai, esantys Druskininkų ir jų apylinkėse,priskirtini vietinio reikšmingumo objektams. Išskirtinas M.K . Čiurliniomemorialinis muziejus, kuris įkurtas 1963 m. dailininko ir kompozitoriausMikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875-1911) tėvų namuose, kuriuose jisgyveno ir kūrė 1896 – 1910 metais. Dvejuose šeimos nameliuose atkurtaautentiška buitis, kituose dviejuose pastatuose – menininko kūrybą,biografiją ir šeimos istoriją atspindinčios ekspozicijos. Muziejuje veikiaskaitykla, kurioje sukaupta literatūra apie M.K. Čiurlionį, vykstakoncertai, renginiai, rengiamos vakaronės, rodomi filmai. Vienoje iš saliųrengiamos keičiamos parodos. Muziejuje organizuojami tradiciniai renginiai:Lietuvos muzikų akademijos fortepijono katedros studentų koncertai,Nacionalinės filharmonijos fortepijono muzikos koncertai ,„Baltų lankų“studijų savaitė, paskaitos apie dailę, Lietuvos muzikų rėmimo fondo irDruskininkų savivaldybės projekto „Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu“renginiai, Tarptautinio festivalio „Muzika be sienų“ dalyvių koncertas,muzikos mokyklų koncertai ir kt.[7] Kitas ypatingas Druskininkų objektas yra V.K.Jonyno galerija. Galerijaįkurta 1993 m. Čia eksponuojami lietuvių dailininko Vytauto KazimieroJonyno ( 1907 – 1997 ), ilgą laiką kūrusio Vokietijoje ir JAV, kūrybosekspozicija: piešiniai, grafika, tapyba, skulptūra, vitražų projektai.Nuotraukose pristatomi vertingiausi dailininko sukurti bažnyčių interjeraiir monumentaliosios architektūros kūriniai, rodoma filmuota medžiaga.Ekskursijos organizuojamos lietuvių, anglų, rusų, estų suomiųkalbomis.Vienoje salėje (80 kv.m.) rengiamos keičiamos dailės kūrinių

parodos iš Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus fondų ir išprivačių kolekcijų. Darželių ir mokyklų auklėtiniams organizuojamo dailėspamokos – užsiėmimai galerijoje, kur gausu eksponatų. Tam tikslui yra 15molbertų. Vykdomi projektai su V.K.Jonyno dailės mokykla. Organizuojamitradiciniai renginiai – kameriniai koncertai, minėjimai, susitikimai sudailininkai, edukaciniai renginiai, paskaitos apie meną. Apibendrinant nagrinėjamos Druskininkų teritorijos kultūrinę aplinkąbūtų galima teigti, kad ji yra savita Nemuno vidurupio kontekste dėlkultūros vertybių sankaupos bei jų įvairovės viename areale. Pagal turimusduomenis šis arealas yra unikalus ir visos Nemuno upės zonoje[8], o taippat galima daryti prielaidą, kad ir visos Lietuvos kontekste. IV.Kultūrinių išteklių panaudojimas turizmui Kultūros išteklių panaudojimas turizmui yra efektyvi kultūros vertybiųišsaugojimo ir propagavimo priemonė, tačiau nereglamentuojamo turizmopoveikis, ypač kultūros paveldo vertybių pritaikymas turistų aptarnavimui,neretai susijęs su šių vertybių žalojimu. Taigi, siekiant juos išsaugoti,konservacijos priemonių nepakanka. Kultūros vertybių panaudojimas galimas tokiais tikslais[9]:  • ekspoziciniais tikslais: muziejams, galerijoms, parodoms, kultūriniams renginiams, kompleksinėms ekspozicinėms programoms; • pritaikant turizmo paslaugų infrastruktūrai: apgyvendinimui, maitinimui, kultūriniams centrams, konferencijų ir renginių centrams, mokymo centrams, gyvajai etnokultūrinei veiklai ir pan.; • kompleksinio pobūdžio priemonėms; • netiesioginio pobūdžio priemonės – šalies ir turizmo įvaizdžio formavimo priemonėse (leidiniuose, video medžiagoje ir pan.); • tyrimų tikslais; Ekspozicinei funkcijai gali būti panaudojami objektai, turintys didelęvertę, maksimaliai išsaugoję savo interjero ir eksterjero autentiškumą beiaplinkos savitumą. Tai vertingiausi istorijos, architektūros beiurbanistikos paminklai. Infrastruktūros plėtrai gali būti panaudojami objektai, smarkiai  arvisai praradę autentiškas savybes, bet turintys ryškius kultūrinės vertėspožymius arba jau turintys infrastruktūrinę paskirtį. Kompleksiniam panaudojimui tinkami tie objektai, kurių vaizdo irstruktūros autentiškumas yra dalinai pakeistas ar dalinai sunykęs. Taididžiulė grupė įvairių architektūros paveldo objektų. Populiariausias nekilnojamųjų kultūros vertybių panaudojimas –įvairaus pobūdžio muziejų steigimas nenaudojamuose objektuose. Tai taip patviena iš paveldo objektų išsaugojimo formų. Atlikus tyrimus, pastebėta, kadšiuo metu kultūros paveldo objektų, kurie yra panaudojami įvairioms muziejųbūstinėms, fizinė būklė yra žymiai geresnė už nenaudojamų šioje srityje.Taip pat dėl pastatuose esamo muziejaus, šie kultūros paveldo objektai yraįtraukiami į daugelį turistinių maršrutų. Druskininkų mieste kultūrospaveldo objektuose įsikūrę keturi muziejai – Druskininkų miesto muziejus(buvusi vila „Linksma”), Ž. Lipšico muziejus (buvusi Markevičiaus vila), M.K. Čiurlionio muziejus (M.K.Čiurlionio tėvų namai, nors šis pastatas darnėra įtrauktas į Kultūros paveldo centro kultūros vertybių registrą),kraštotyros muziejus viename iš buvusio dvaro pastatų. Kita iš Druskininkų kurorte ir jo apylinkėse esančių kultūros paveldopanaudojimo formų – pritaikymas turizmo infrastruktūrai. Kultūros paveldoobjektai gali būti pritaikomi ne tik ekspozicijoms, renginiams,apžiūrėjimui, bet ir pagrindinėms apgyvendinimo, maitinimo ir kt.paslaugoms teikti. Pavyzdžiui, Druskininkuose, Maironio gatvėje esančiosebuvusiose vilose šiuo metu įsikūręs centras „Dainava”, teikiantis visąkompleksą kurorto paslaugų. Kol kas daugelis kultūros vertybių Druskininkųmieste yra neprižiūrimos ir nyksta. Atsižvelgiant į jų blogą fizinę būklę,leista jas kardinaliai rekonstruoti pritaikant apgyvendinimo paslaugų –viešbučių plėtrai. Kai kurių kultūros paveldo vertybių panaudojimo forma yra kiekkitokia, visų pirma atsižvelgiant į jos kultūrinę vertę ir visuomeninęreikšmę bei į išlikusį autentiškumo laipsnį. Tokio pobūdžionekilnojamosioms kultūros paveldo vertybėms galima taikyti tikreprezentacinę funkciją. Kaip pavyzdį analizuojamoje teritorijoje galimapateikti daugumą Merkinės, Liškiavos architektūrinę ir archeologinę vertęturinčių kompleksų (Merkinės bažnyčia, buvusi miesto rotušė, piliakalnis;Liškiavos piliakalnis ir pilies bokštas, Liškiavos bažnyčia irvienuolynas), kurie šiuo metu yra įtraukti į daugelį siūlomų turistiniųmaršrutų. Taip pat planuojamas Liškiavos vienuolyno rekonstrukcijosprojekto įgyvendinimas. Kitas iš būdų pritraukti į regioną daugiau vietinių ir užsienioturistų, o tuo pačiu ir propaguoti esamą regiono kultūros paveldą –kultūrinių renginių organizavimas. Druskininkų savivaldybės teritorijoje ir tolimesnėse Druskininkų
apylinkėse yra įdomių etninių gatvinių senųjų miškininkų ir sielininkųkaimų ir sodybų fragmentų (Žiogeliai, Latežeris, Švendubrė), kurieatstovauja mūsų lietuviškąjį identitetą ir gali būti įtraukti ne tik įnacionalinės, bet ir į tarptautinės reikšmės turistines trasas. Minėtuoseetniniuose kaimuose yra apleistų sodybų, kurias pritaikius turizmui būtųgalima plėtoti etninį turizmą – nacionalinės kultūros ir netradicinėsbuities tyrinėjimą. Šiuo metu Druskininkų savivaldybė ruošia projektą „Senoviškostradicijos 21 amžiuje”, kuriuo bus siekiama atkurti tipinę LietuvosPanemunių dzūkų kaimo erdvinę bei planinę struktūrą, atgaivinti senąsiasetnotradicijas. Šio projekto dėka Dzūkijos nacionalinio parkoetnokultūriniame draustinyje esančiame Žiogelių kaime ruošiama įkurtietnokultūrinį kaimelį. Šis kaimas svarbus kaip kultūrinė vietovė. Jis yralyg ir uždaroje erdvėje, todėl čia yra išlikusi XVIII – XIX a.susiformavusi kaimo planinė struktūra, žemėnauda, dėl kurių išryškėjęarchitektūrinės, urbanistinės bei istorinės vertės požymiai. Šalia esantys kiti etnokultūriniai kaimai, kaip Latežeris, Švendubrėšiuo metu taip pat yra aktyviai lankomi – įtraukti į daugelį turistiniųmaršrutų. Švendubrėje planuojama įkurti etnografinį kaimą, tačiau dėlpasienio zonos čia gali kilti problemų. Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje esančiuose kaimuoseintensyviai gaivinami senieji amatai (amatų mokymo stovyklos-puikusetnografinių kaimų panaudojimo būdas) , tradicijos – Margionių, Musteikoskaimuose audžiama, Mančiagirėje pinami krepšiai, nepamirštos drevinėsbitininkystės ir juodosios keramikos tradicijos, gaivinami vakarėliai,rengti lenkų okupacijos laikais 1920-1939 m. Vakarėlių metu rodomivaidinimai. Druskininkų savivaldybės teritorijoje esantis Grūto parkas ir DzūkijosNP įtraukti ir į tarptautinį kultūros kelią “Parkų ir sodų kelias”. Ši temaEuropoje buvo pasirinkta dar 1993 metais, surinkus visus ekspertus, kuriegalėtų nurodyti pagrindines su šia tema susijusias kultūrines bei gamtinesvertybes. Atsižvelgiant į istorinių parkų Lietuvoje įvairovę, 2000 m.daugelis Lietuvos istorinių parkų (Palangos, Burbiškio, Plungės ir kt.)buvo įtraukti į tarptautinį šios tematikos kultūros kelią. Druskininkųsavivaldybėje savo unikalumu išsiskyrė Grūto parkas, savitas beiinformatyvus istorine prasme ne tik pačios Lietuvos, bet ir Europoskontekste. Grūto parkas – tai vienas iš kompleksinio turizmo ištekliųpanaudojimo pavyzdžių, sukuriant eilę turizmo produktų ir paslaugų. Dėlistorinių etnografinių kaimų gausumo į šį kultūrinį turizmo kelią įtrauktasir Dzūkijos NP.

DRUSKININKŲ KURORTO PLĖTROS GALIMYBĖS

Lietuva – nedidelė Vidurio Europos šalis. Jos įvaizdis, socialinis irekonominis prestižas tarptautinėje plotmėje tebėra formavimosi situacijoje.Priimtos nacionalinės gydymo ir sveikatinimo programos sudaro realiasgalimybes labiau rūpintis žmogumi, kaip pagrindiniu šalies materialinių irdvasinių vertybių kūrėju, jos socialinės ir ekonominės galios išraiškossimboliu. Visus šiuos elementus galima apjungti kurortų veiklos vystymoeigoje. Tradiciškai Lietuvoje vienas iš pagrindinių kurortų yra laikomiDruskininkai. Kurortas – tai vieta, kurioje, panaudojant gamtiniusgydomuosius veiksnius, specialias įstaigas ir įrengimus, galima dalinairealizuoti šalies nacionalinės sveikatos koncepcijos nuostatas bei vykdytižmonių sveikatinimo programas.[10] Šiuo metu vystoma Druskininkų kurorto plėtros koncepcija – taikurorto plėtra, kurią inicijuoja bei daro įtaką viešasis, verslo irvartotojų sektoriai. Kurorto plėtrą apsprendžia tam tikri veiksniai:demografija, gamtiniai ištekliai, geografinis prieinamumas, žmogiškieji irfinansiniai ištekliai, teisės aktai ir kt. Pagal juos nustatomi trūkumai,privalumai, grėsmės ir galimybės. Po to parenkamos plėtros strategijos,kurių pagrindiniai tikslai ir rezultatai yra sveikatos būklės gerinimas,BVP augimas, šalies įvaizdžio formavimas bei naujų darbo vietų formavimas.Šie procesai yra socialinės gerovės, ekologijos, ekonomikos bei politiniostabilumo pagrindas. Visa tai užtikrina gyvenimo kokybės garantą.[11] Po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais, pradėjus Lietuvos ūkiopertvarką, buvo susidurta su visa eile problemų, kurias reikėjo išspręstinorint iš centralizuotos planinės ekonomikos suformuoti ekonominę sistemąbesiremiančią rinkos principais. Lietuvos kurortams šalies ūkio pertvarkymas bei ekonomikos nuosmukioir augimo periodas turėjo didelės įtakos. Pastarieji 10 metų suformavo tamtikrus kurortų bruožus, nes Druskininkai tapo ne taip aktyviai lankomumiestu, nes dideli srautai iš Rytų nutrūko, o buvęs sąjunginės reikšmės

kurortas neprisitaikė prie greitų rinkos pokyčių. Decentralizavus valdymąmiestas nesugebėjo į savo rankas perimti visų sričių valdymo irkvalifikuotai spręsti iškilusias problemas. Miestas buvo orientuotas tik įsanatorinį gydymą, todėl žymiai sumažėjus Lietuvos gyventojų sanatoriniogydymo finansavimui, su didelėmis ekonominėmis problemomis susidūrė ne tiksanatorijos, bet ir visas kurortas. Druskininkų kaip kurortinio miestoproblemos yra labai aktualios, nes tai riboja visų jo turizmo ištekliųpanaudojimo galimybes. Pagrindinės problemos būtų[12] : 1. Neišnaudojami gamtiniai rekreaciniai ištekliai. 2. Fiziškai ir moraliai pasenęs rekreacinių įstaigų fondas. 3. Nepakankama paslaugų teikimo kultūra. 4. Nepakankama maitinimo paslaugų kokybė. 5. Neišvystyta rekreacinių paslaugų infrastruktūra 6. Labai trumpas kurortinis sezonas. 7. Pasyvus kurortų marketingas. 8. Informacijos stoka. 9. Vietinių gyventojų verslumo ir iniciatyvos stoka 10. Nėra strateginio, integruoto visų kurorto sektorių vystymo. 11. Neįvertinami paruošti projektai. 12. Per mažai rengiami atskirų kurorto objektų vystymo investiciniai projektai, galintys dalyvauti ir laimėti konkursuose. 13. Mažai dalyvaujama tarptautiniuose projektuose. Atsižvelgiant į Lietuvos kurortų plėtros viziją, numatomospagrindinės Druskininkų kurorto funkcijos: • rekreacinių- sveikatinimo paslaugų teikimas Lietuvos ir užsienio gyventojams; • šalies įvaizdžio formavimas; • nacionalinio produkto didinimas, kuriant produktą su aukšta ekonomine verte; • naujų darbo vietų kūrimas. Nedarbo lygis [pic] Nedarbo lygis Lietuvos kurortuose 2001 01 01

Siekiant sumažinti nedarbo lygį, tikslinga skatinti naujų darbo vietųkūrimą: remiant naujų įmonių kūrimą, naudojantis verslo inkubatoriais. Taippat didelis dėmesys turėtų būti skiriamas jaunimo profesiniam mokymui,orientuotam į toje vietovėje konkrečiu laikotarpiu paklausias specialybesar pagal renovacijos ar plėtros programas naujai formuojamų darbo ištekliųpageidaujamas profesijas. Tačiau, reikia pažymėti, kad kurortų savivaldybės ir kitoskompetentingos įstaigos dar nėra linkę skirti didesnio dėmesio profesiniamugdymui, suaugusių mokymo įstaigoms, profesinėms mokykloms ir panašiomspriemonėms, turinčioms reikšmingos įtakos sprendžiant daugelį kurortųproblemų: įplaukų į savivaldybės biudžetą didėjimo, nusikalstamumostabdymo, kultūrinio gyvenimo intensyvinimo ir daugelį kitų problemų. Kuriamos naujos darbo vietos turėtų būti susiję su pramogų versloorganizavimu, turistinių maršrutų po vietos apylinkes organizavimu iraptarnavimu, aktyvaus poilsio organizavimu ir aptarnavimu, turistųaptarnavimu maitinimo įstaigose, kambarių aptarnavimu ir t.t. Bendra Lietuvos kurortų apgyvendinimo įstaigų problema yra ta, kad tik21% visų kurortų apgyvendinimo įstaigų turi suteiktas kategorijas. Dėl šiospriežasties yra sudėtinga objektyviai įvertinti paslaugos kokybės ir kainossantykį, o taip pat ir klientui sunku susigaudyti, kokio lygio paslaugosjis gali tikėtis iš vieno ar kito viešbučio. Remiantis užsienio patirtimi,galima teigti, kad tokios įstaigos, kurių paslaugų kokybės neatspindi“žvaigždutės”, niekada netaps turistų traukos centrais. Lietuvos kurortuose apgyvendintų svečių skaičiaus dinamika 1994-2000 m

Druskininkų kurortų viešbučių numerių ir vietų tokie maži užimtumokoeficientai liudija apie nepakankamą turimos bazės panaudojimą, mažusturistų srautus, o taip pat ir dažną paslaugos kokybės ir kainos santykioneatitikimą. Be pagrindinės apgyvendinimo paslaugos, viešbučiai dar teikia irtokias palengvinančias ir papildomas paslaugas: • automobilių saugojimo aikštelė; • kavinė, restoranas, pokylių salė; • baseinas, sauna; • buitinės paslaugos: skalbimas, lyginimas, rūbų valymas; • užsakymų į kambarius pildymas. Nagrinėjamų kurortų viešbučiuose trūksta sporto salių, baseinų, saunų,teniso aikštynų ir kt. Tačiau esant nepakankamam numerių užimtumui,viešbučiai nenori skirti lėšų daug investicijų reikalaujančių paslaugųįvedimui. Druskininkų fizinės infrastruktūros kokybę sąlygoja finansinių lėšųtrūkumas, labai mažas turimų pajėgumų išnaudojimas, didelis įrangosnusidėvėjimas. Nagrinėjamų kurortų fizinė infrastruktūra yra pakankamaverslo plėtojimui, tačiau, siekiant aukštesnės paslaugų kokybės, ją būtinarenovuoti. Vienok pastaruoju metu pastebimos didelės investicijos įDruskininkus, tokios kaip Vandens pramogų parko statybos, Druskininkųgydyklos rekonstrukcija, sporto centro įrengimas, masinių kultūros renginiųinfrastruktūros įrengimas ir kt. Šios investicijos suteiks galimybęmaksimaliau išnaudoti Druskininkų potencialą, sukurs pozityviąinfrastruktūrą bei nulems Druskininkų regiono teigiamą ateitį.

IŠVADOS Druskininkų savivaldybės ir jos apylinkių gamtinius išteklius sudarovandens telkiniai ir jų pakrantės, rekreaciniai miškai ir kiti želdynai,rekreacinės ir saugomos teritorijos, estetiškai vertingi gamtiniokraštovaizdžio dariniai ir vaizdai bei saugomi kraštovaizdžio objektai

Kultūros paveldo įvairovė pagal kultūros paveldo objektų pasiskirstymąDruskininkų kurorto ir apylinkių teritorijoje yra gana plati – nuo pavieniųistorijos, archeologijos, architektūros, urbanistikos vertes turinčiųkultūros vertybių iki intensyvios jų sankaupos vietovių. Druskininkų kraštas pasižymi savo kultūriniais renginiais. Tai patnustatyta, kad daugiausiai muziejų yra Druskininkų savivaldybėsteritorijoje, konkrečiau Druskininkų mieste (7). Dauguma muziejų – tairegioninę kultūrą atstovaujantys objektai, kuriuose kaupiama išskirtinė tokrašto istorinė informacija (įvykiai, žymūs ten gyvenę asmenys, kraštoistoriją atspindintys daiktai). Kultūros vertybių panaudojimas Druskininkuose galimas tokiaistikslais:  • ekspoziciniais tikslais: muziejams, galerijoms, parodoms, kultūriniams renginiams, kompleksinėms ekspozicinėms programoms; • pritaikant turizmo paslaugų infrastruktūrai: apgyvendinimui, maitinimui, kultūriniams centrams, konferencijų ir renginių centrams, mokymo centrams, gyvajai etnokultūrinei veiklai ir pan.; • kompleksinio pobūdžio priemonėms; • netiesioginio pobūdžio priemonės – šalies ir turizmo įvaizdžio formavimo priemonėse (leidiniuose, video medžiagoje ir pan.); Šiuo metu vystoma Druskininkų kurorto plėtros koncepcija – tai kurortoplėtra, kurią inicijuoja bei daro įtaką viešasis, verslo ir vartotojųsektoriai. Atsižvelgiant į Lietuvos kurortų plėtros viziją, numatomospagrindinės Druskininkų kurorto funkcijos: • rekreacinių- sveikatinimo paslaugų teikimas Lietuvos ir užsienio gyventojams; • šalies įvaizdžio formavimas; • nacionalinio produkto didinimas, kuriant produktą su aukšta ekonomine verte; • naujų darbo vietų kūrimas. Druskininkų fizinės infrastruktūros kokybę sąlygoja finansinių lėšųtrūkumas, labai mažas turimų pajėgumų išnaudojimas, didelis įrangosnusidėvėjimas. Nagrinėjamų kurortų fizinė infrastruktūra yra pakankamaverslo plėtojimui, tačiau, siekiant aukštesnės paslaugų kokybės, ją būtinarenovuoti. LITERATŪRA

1. LR Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymas // Valstybės žinios, 2001, Nr. 9-628. 2. Lietuvos Respublikos Turizmo įstatymo pakeitimo įstatymas// Valstybės žinios, 2002, Nr. 9-1211 3. L.Navackaitė”Lietuvos Respublikos Kurortų plėtros koncepcija”- konferencijos “Naujos plėtros strategija” 2002 m. birželio 7- 9d.medžiaga. 4. R.Bagdzevičienė, L.Navackaitė, B.Miliukaitė “Kurortų plėtros koncepcijos teoriniai aspektai”. – Tarptautinės konferencijos “Regionų plėtra – 2002” 2002 m.spalio 3-4 d. medžiaga. 5. A.Skerstonienė “Lietuvos turizmo ištekliai”.-Vilnius, 2002 6. A.Semaška “Po Lietuvą” – Vilnius, 2002. 7. Turizmo plėtros iki 2015 m. strategija. Lietuvos regioninių tyrimų institutas (LRTI), 2002. 8. Nemuno turistinės zonos išvystymo galimybių studija. Kauno regiono plėtros agentūra (KRPA), Kaunas, 2002. 9. Nacionalinė kultūrinio turizmo plėtros programa. UAB”Urbanistika”, Vilnius, 1998 10. Internetas: http://www.druskininkai.lt. http://www.tourism.lt.

———————–[1] L.Navackaitė”Lietuvos Respublikos Kurortų plėtros koncepcija”-konferencijos “Naujos plėtros strategija” 2002 m. birželio 7-9d.medžiaga[2] Turizmo plėtros iki 2015 m. strategija. Lietuvos regioninių tyrimųinstitutas (LRTI), 2002 m..[3] Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymas//Valstybės žinios, 2001, Nr.9-628 [4] Lietuvos Respublikos Turizmo įstatymo pakeitimo įstatymas// Valstybės žinios, 2002, Nr. 9-1211.[5]http://www.tourism.lt/lt/projektai/Kult%20ir%20gamt%20potenc%20panaud%20Drusk%20ir%20apyl%20gal%20st.doc[6] A.Skerstonienė “Lietuvos turizmo ištekliai”.-Vilnius, 2002 m. P.39[7] http://www.druskininkai.lt/index.php/lt/22903/23076[8] Nemuno turistinės zonos išvystymo galimybių studija. Kauno regionoplėtros agentūra (KRPA), Kaunas, 2002

[9] Nacionalinė kultūrinio turizmo plėtros programa. Uab”Urbanistika”,Vilnius, 1998.[10] R.Bagdzevičienė, L.Navackaitė, B.Miliukaitė “Kurortų plėtroskoncepcijos teoriniai aspektai”. – Tarptautinės konferencijos “Regionųplėtra – 2002” 2002 m.spalio 3-4 d. medžiaga[11] L.Navackaitė”Lietuvos Respublikos Kurortų plėtros koncepcija”-konferencijos “Naujos plėtros strategija” 2002 m. birželio 7-9d.medžiaga

[12] Ten pat

———————–[pic]