DRAUDIMO INTERNETU YPATUMAI LIETUVOJE BEI UŽSIENYJE

Klaipėdos Verslo Kolegija

Draudimo vadybos darbas

DRAUDIMO INTERNETU YPATUMAI LIETUVOJE BEI UŽSIENYJE

KLAIPĖDA 2004 TURINYS

TURINYS 2ĮVADAS 3DRAUDIMO ISTORIJA 4DRAUDIMO FORMOS 5Ne gyvybės draudimo šakai priskiriamos šios draudimo grupės 6XX a. DRAUDIMAS UŽSIENYJE BEI LIETUVOJE 8Draudimas užsienyje 8Draudimas Lietuvoje 9DRAUDIMAS INTERNETU LIETUVOJE IR UŽSIENIJE 10IŠVADOS 13LITERATŪROS SĄRAŠAS 14

ĮVADAS

Visais žmogaus gyvenimo ir veiklos etapais labai svarbią reikšmę turi siekimas būti saugiam ir apsaugoti savo artimuosius, turtą. Tik saugus žmogus gali būti laimingas. Savo turtu žmonės rūpinasi įvairiai: vieni butuose įsirengia signalizaciją, kiti deda šarvuotas duris, dar kiti grotas languose. Bet šie įrenginiai gali apsaugoti nuo vagių, bet nuo gaisro neapsaugo. Dėl šios priežasties žmonės nuo senų laikų ėmė taikyti įvairias draudimo priemones. Draudimo reikšmė: netikėtumas dėl ateities ir drauge paslėptos baimės jausmą jis leidžia pakeisti saugumo jausmu. Vokiečių draudimo teoretikas A. Manes rašė, kad “draudimas yra žmogaus proto pergalė prieš žiaurumus gyvenimo jėgas, mąstančios logikos laimėjimas prieš analogiškus šio gyvenimo reiškinius”.Kadangi mano darbo tema: “Draudimo Internetu ypatumai Lietuvoje bei užsienyje” tai pagrindinis tikslas – išsiaiškinti draudimo reikšmę Lietuvoje bei užsienyje.Darbo uždaviniai:ü Patyrinėti literatūrą susijusią su draudimo ypatumais.ü Pateikti draudimo ypatumus Lietuvoje bei užsienyje.ü Pateikti išvadas.

DRAUDIMO ISTORIJA

Žmogaus gyvenimas, jo veikla neišvengiamai susiję su įvairiais pavojais, nelaimėmis, netikėtumais. Todėl poreikiai saugumui yra nemažiau svarbūs nei fiziologinės reikmės. Draudimo veikla, kaip ji suprantama dabar, ėmė formuotis ankstyvaisiais viduramžiais, tačiau užuomazgų buvo dar seniau. Draudimo “gimtine” laikoma Kinija. Prieš 5000-6000 metų pirkliai pradėjo burtis į lakiną sąjungą. Sąjungos nariai, nelaimę patyrusiam vienam jų nariui, nuostolius pasiskirstydavo tarpusavyje. Tuo išmintingu sprendimu jie sukūrė pradžią naujai svarbiai veiklos sričiai. Jau tada pradėta kovoti už visus. Vėliau į sąjungas pradėjo burtis ir kitų kraštų pirkliai. Įvykus nelaimei iš visų sąjungos narių buvo surenkama duoklė.

Atskiri draudimo fondai pradėjo formuotis žymiai vėliau – senovės Romos laikais. Iš pradžių tai buvo būdinga jūrų transportui, bet vėliau savidraudos pagalba įgijo universalinį pobūdį ir, be turto, buvo taikomas sveikatai ir gyvybei drausti. Tada draudimas nebuvo pelno siekiantis verslas. Draudimo istorija galima suskirstyti etapas. Šie etapai suskirstyti pagal keturis svarbius principus:1. pagal organizacinę – teisinę formą.2. pagal draudimo ir perdraudimo operacijų rūšis ir apimtis.3. pagal valstybės kišimosi į draudimo veiklą lygį.4. pagal draudimo veiklos internacionalizavimo laipsnį.Pirmajame etape dominavo transporto draudimas. XIV – XVII amžiuje sparčiai vystėsi laivininkystė, prekių pervežimas iš gana tolimų kraštų buvo didelė problema. Pirmuoju draudimo etapo metu pastebėjus, kad iš draudimo gali nemažai būti pelno, XIV a. pradžioje ėmė formuotis komercinio pobūdžio draudimas. Iš pradžių buvo draudžiami laivai išplaukiantys į jūrą. XVI amžiuje atsirado gyvybės draudimas. XVIII – XIX amžiuje prasidėjo antrasis draudimo etapas. Tada, kai kurioms Europos šalims priėmus įstatymus, įpareigojančius darbdavius atsakyti už darbininkų sužeidimus ir mirtį, buvo įvestos trys draudimo rūšys: draudimas nuo ligos, draudimas nuo invalidumo, senatvės draudimas.

DRAUDIMO FORMOS

Apdraustinų objektų įvairovė, draudiminės apsaugos apimties skirtumai, skirtingi draudimo sutarčių sudarymo pagrindai etc., sukelia draudimo klasifikacijos būtinybę. Kitaip sakant, yra reikalingas sistemiškas išrūšiavimas arba sugrupavimas susijusių ir priklausomų vienarūšių draudimo srities sąvokų, kurias būtų galima santykinai atriboti nuo kitų, priskirtinų kitoms grupėms – klasifikacijos grandims.Pagal klasifikavimo pagrindu pasirinktą kriterijų arba požymį, draudimas gali būti taip įvairiai skirstomas, kad norint detaliai aptarti visas egzistuojančias draudimo klasifikacijas bei skiriamuosius tų klasifikacijų grandžių požymius, kai kuriuos skirtingose šalyse populiaresnius draudimo skirstymus ir kiek plačiau aptarsime Lietuvos Respublikos draudimo klasifikacijas.Daugelyje šalių yra naudojamas draudimo skirstymas į šakas ir grupes pagal draudimo rizikos rūšį.

Pagal draudimo santykių organizavimo formą yra skirstomos grupinio ir individualaus draudimo rūšys.Draudimas taip pat būna skirstomas pagal tai, į kieno interesų apsaugą jis yra orientuotas: atskiro žmogaus ir šeimos socialinių bei turtinių interesų ar verslo struktūrų interesų. Pirmajai grupei priskiriami gyvybės draudimas, sveikatos draudimas, individualaus transporto priemonių draudimas (apimantis visas rizikos rūšis, kurios yra susiję su transporto priemonės naudojimusi), gyvenamųjų patalpų ir namų draudimas, asmens civilinės atsakomybės.Draudimas taip pat būna skirstomas pagal tai, į kieno interesų apsaugą jis yra orientuotas: atskiro žmogaus ir šeimos socialinių bei turtinių interesų ar verslo struktūra interesų. Pirmajai grupei priskiriami gyvybės draudimas, sveikatos draudimas, individualaus transporto priemonių draudimas (apimantis visas rizikos rūšis, kurios yra susiję su transporto priemonės naudojimusi), Pagal draudimo įmonės (draudiko) įsipareigojimų pobūdį užsienio šalių autorių darbuose yra atskirai kalbama apie nuostolių draudimą ir suminį draudimą. Pirmuoju atveju draudikas įsipareigoja atlyginti draudėjo dėl draudiminių įvykių ateityje patirsimus nuostolius, kurių dydis draudimo sutartį įsipareigoja, atsitikus draudiminiam įvykiui, išmokėti iš anksto sutartas pinigų sumas draudėjams ar jų paskirtiems asmenims (pvz., draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, gyvybės draudimas).Pagrindinė draudimo funkcija yra ta, kad asmuo arba įmonė sumoka įmokas draudikui, o paskui per tam tikrą laikotarpį, gali kreiptis į draudiką, jeigu atsitiktų draudiminis įvykis, ir reikalauti piniginės kompensacijos arba nuostolių atlyginimo.Egzistuoja šios draudimo formos:ü individualus draudimas ü socialinis draudimas ü privalomasü savanoriškas Skirtingose šalyse draudimo verslas šiandien organizuojamas įvairiai, priklausomai nuo rinkos dydžio. Bet, daugelio šalių draudimo įstatymai išskiria dvi pagrindines draudimo šakas:• gyvybės draudimas• ne gyvybės draudimasDraudimo šakos toliau skirstomos į draudimo grupes. Gyvybės draudimo šakai priskiriamos šios draudimo grupės ( LR draudimo įstatymo 7 straipsnis ) :1) gyvybės draudimas, kiek nenumatyta šios dalies 2–5 punktuose;2) sutuoktuvių ir gimimų draudimas;3) gyvybės draudimas, susijęs su investiciniais fondais (kai investavimo rizika tenka draudėjui);
4) tontinos;5) pensijų kaupimo veikla.Ne gyvybės draudimo šakai priskiriamos šios draudimo grupės1) draudimas nuo nelaimingų atsitikimų;2) draudimas ligos atvejui;3) sausumos transporto priemonių, išskyrus geležinkelio transporto priemones, draudimas;4) geležinkelio transporto priemonių draudimas;5) skraidymo aparatų draudimas;6) laivų (jūrų ir vidaus vandenų) draudimas;7) vežamų krovinių draudimas;8) turto (išskyrus šios dalies 3–7 punktus) draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų;9) turto draudimas nuo kitų rizikų (išskyrus šios dalies 8 punktą);10) su sausumos transporto priemonių valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas;11) su skraidymo aparatų valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas;12) su laivų (jūrų ir vidaus vandenų) valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas;13) bendrosios civilinės atsakomybės draudimas;14) kredito draudimas;15) laidavimo draudimas;16) finansinių nuostolių draudimas;17) teisinių išlaidų draudimas;18) pagalbos draudimas.Kiekviena draudimo įmonė turi savo ypatybes:ü draudimo įmonė vykdanti gyvybės draudimo šaką, gali vykdyti ir ne gyvybės draudimo grupės 1 ir 2 punktuose nurodyta ne gyvybės draudimą;ü ne gyvybės draudimo rizika negali būti įtraukta į kitą šios šakos grupę, išskyrus, kai rizika1. yra susijusi su pagrindine rizika2. yra susijusi su tuo pačiu objektu, kurį apima pagrindinę rizikaDraudimas- tai rizikos valdymo būdas, kurio esmė – išvengti arba sumažinti rizikos realizavimosi pasekmes, riziką perduodant specialiai organizuotam juridiniam asmeniui – draudikui, kuris veikia pagal įstatymus ir naudojasi specifine draudimo technika.Galima išskirti keturis pagrindinius draudimo bruožus:draudimas – tai rizikos perdavimas (draudikui); draudimas – tai bendras fondas, kurioje pagalba nuostoliai paskirstomi visoje draudimo grupėje; riziką galima mažinti remiantis didžiųjų skaičių dėsniu, draudikas gali spėti būsimus nuostolius; draudime perduodamos tik finansinių nuostolių rizikos (draudikas negali kompensuoti pvz., prarastos gyvybės).

XX a. DRAUDIMAS UŽSIENYJE BEI LIETUVOJE

Draudimas užsienyje

Trečiasis draudimo etapas prasidėjo apie XIX-XX amžių. Tais laikais draudimas jau užima reikšmingą vietą Europos,Amerikos šalių ekonominėse sistemose. Steigiami stambūs draudimo koncernai, kurie stengiasi diferencijuoti atskiras draudimo rūšis ir nukreipti jas į besispecializuojančias vienoje ar kitoje draudimo rūšyje kompanijas. Trečiajame draudimo etape atsirado specializuotų draudimo kompanijų. Drauge toliau sparčiai daugėjo perdraudimo kompanijų. Draudimo veikla internacionalizavosi. Galima teigti, kad XX a. draudimas labai lėmė visuomenės vystymąsi. Tame pačiame amžiuje draudimas kooperuojasi su bankais. Tiek bankai tiek ir draudimo kompanijos siekia bendradarbiauti, nori suteikti klientams finansinių paslaugų ir drauge gerai pasipelnyti. Kuriami bei diegiami bendri bankų ir draudimo kompanijų produktai.

Pastaraisiais dešimtmečiais draudimo rinka Lietuvoje, kaip ir visoje Vakarų ir Rytų Europoje, giežčiau specializuojasi pagal atskiras draudimo rūšis, aštrėja konkurencija. Aktyvesni darosi užsienio draudimo kompanijų padaliniai. Šiuos draudimo pokyčius lemia ir rinkos pokyčiai. Draudimo kompanijos, siekdamos išsilaikyti rinkoje, pateikia naujų draudimo produktų, tobulina jų pardavimo metodus. Aktyvėjant konkurencijai, smulkioms draudimo kompanijoms išsilaikyti darosi vis sudėtingiau. Labai svarbiu XX amžiaus draudimo veiklos momentu yra pagrįstai laikomas draudimo rinkos infrastruktūros formavimasis. Joje yra išskiriamas paviršutinis institucinis “apvalkalas” ir vidinis branduolys. Draudimo įstatymų tobulinimas, valstybinio reguliavimo draudimo rinkoje didėjimas padeda tobulinti draudimo kompanijų veiklą, sąlygoja jų stabilumą. Vidinio “branduolio vystymasis” – tai draudimo kompanijos specializacija. Vienos draudimo rinkoje veikiančios kompanijos pardavėja draudimo produktus, kitos kompanijos tiria draudimo rinką ir kuria naujus produktus. Trečios užsiima patirtų nuostolių vertinimu. Spartus draudimo vystymasis reikalavo ir griežto teisinio šios veiklos apibrėžtumo bei normavimo. Šiuo metu, kai draudimas gali naudotis tiksliais statistiniais ir ekonominiais duomenimis, yra sukurti detalūs draudimo įstatymai, draudimo taisyklės, draudėjai gali drąsiai pasitelkti draudimo kompanijomis. Dvidešimtojo amžiaus paskutiniame dešimtmetyje JAV buvo beveik 5000 draudimo kompanijų, kuriose dirbo apie 7 mil. žmonių. JAV draudimo kompanijos valdo beveik pusę viso pasaulio draudimo rinkos, didžiausios jų turi didelį autoritetą ir pasitikėjimą. Pagal turimus statistinius duomenis antra pagal didumą draudimo kompanijų šalis yra Japonija. Vertinant dabartinę Europos draudimo situaciją nurodoma, kad pastaruoju metu įvyko svarbūs pokyčiai tiek draudimo rinkos struktūroje, tiek jos veikloje, tiek ir draudimo rezultatuose. Šiuo metu didėjant įvairių draudimo kompanijų skaičiui natūraliai yra reikalaujama jų veiklos skaidrumo, kas toli gražu ne visada realizuojama. Svarbūs pastarojo dešimtmečio istoriniai įvykiai Vidurio ir Rytų Europos dalyje turėjo įtakos ir draudimui. Šiuo metu vyraujantys Europos vienijimosi procesai taip pat neaplenkia ir draudimo sferos.
Taip pat kinta draudimo rinka. Draudimo kompanijos siekia įsitvirtinti rinkoje, pateikdamos naujus draudimo produktus, tobulindamos jų pardavimo metodus. Konkurencijos aktyvumas sparčiai auga, smulkioms draudimo kompanijoms vis sunkiau išsilaikyti rinkoje. Jos bando ieškoti naujų draudimo paslaugų vartotojų, mažina kainas, siūlo kitas nuolaidas, tačiau tai ne visada pavyksta.

Draudimas Lietuvoje

Neabejotina, kad tam tikros draudimo veiklos Lietuvoje jau buvo ir Lietuvos Didžiosios kunugaikštystės laikais. Tačiau, kaip verslas draudimas Lietuvoje, atsirado pakankamai vėlai, tik XIX a., ir tapo svarbia ekonomikos šaka. Iki sovietinės okupacijos laikų Lietuvoje veikė kelios draudimo bendrovės: “Gyvenimas” (gyvybės draudimas), “Lietuva”, “Lietuvos Loydas”, “kooperacija”. “kalipėdos akcinė draudimo bendrovė”. Nuo 1905m. į draudimo verslą įsijungė ir valstybinės taupomosios kasos, kurios specializavosi gyvybės draudimo srityje. 1919 metų birželio 19 dienos nutarimu, kuriuo Lietuvoje įvedama draudimo veiklos kontrolė. Pagal šio nutarimo IV ir V straipsnius prie prekybos ir pramonės ministerijos įkūriami Draudimo skyrius, draudimo reikalų komitetas ir draudimo reikalų inspekcija. Pagrindinė draudimo skyriaus paskirtis yra valstybės turto draudimas. Skyrius buvo įsteigiamas Valstybiniam kilnojamam ir nekilnojamam turtui apdrausti: valstybinių pastatų, fabrikų, dirbtuvių ir pan., o taip pat ir gyvybės draudimui.1941m. Lietuvai tapus TSRS dalimi, Lietuvos draudimao bendrovės buvo nacionalizuotos ir priklausė Tarybų sąjungos valdymo struktūroms, t.y. “Gosstrach” draudimui. Centralizuotos ekonomikos laikotarpiu buvo taikomos dvi draudimo formos: privalomasis (sudarė 50-70 proc.) ir savanoriškas. Svarbiausiu šios draudimo formos požymiu buvo vienodimas, valstybės monoolis, valdymo centralizavimas, ideologinis pošakių dominavimas.

Pagrindiniai centralizuotos ekonomikos trūkumai: monopolizmas ir konkurencijos stoka, kas neskatino tobulinti ir intensyvinti draudimo veiklą; per didelė centralizacija trugdė reaguoti į sąlygų pasikeitimus, buvo ignoruojami atsikrų rajonų savitumai ir skirtumai; nepaslankūs draudimo tarifai ir sąlygos; iniciatyvios ir kūrybingumo stoka trukdė tobulinti ir plėsti draudimo veiklą.Pagrindiniai centralizuotos ekonomikos privalumai: tam tikrame regione veikusi draudimo įmonė galėjo kompleksiškai aptarnauti visus čia busvusius klientus, dėl to susiformuodavo ilgalaikiai ir stabilūs ryšiai tarp regione veikusių draudimo įmonių, jų klientų ir valdžios institucijų; draudimo veikla buvo vykdoma pagal unifikuotus standartus tiek visoje tuometinėje Tarybų sąjungoje, tiek ir kitose socialinėse šalyse.

Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, pradėjo kurtis privačios draudimo bendrovės. 1990 m. liepos 30 dieną priimtas Akcinių bendrovių įstatymas, o po poros mėnesių Lietuvos draudimo įstatymas. Pirmosios draudimo bendrovės buvo “Vicura”, “Drauda”, “Baltijos garantas”, “preventa”. Draudimo veikla ypač sutvirtėjo po 1996m. liepos 10 d. priimto naujo Lietuvos draudimo įstatymo, tebegaliojanšio iki mūsų dienų.

DRAUDIMAS INTERNETU LIETUVOJE IR UŽSIENIJE

Rinkos sąlygomis išlieka tik finansiškai stiprios draudimo bendrovės, nes joms galioja tie patys ekonomikos dėsniai kaip ir kitoms bendrovėms.Peržvelgus interneto puslapius galima sakyti, kad draudimo siūlomų paslaugų internete yra gana daug. Darbe yra aptarta tik keletas iš šių draudimo firmų.Internetu draudimo firmos siūlo savo paslaugas dažniausiai siūloma paslauga tiek Lietuvoje tiek užsienyje yra gyvybės draudimas, bankroto draudimas. Lietuvos darudimo firma “Ergo Lietuva” siūlo tokias paslaugas:– Asmens civilinės atsakomybės draudimas– Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų– ERGO pensijų fondai– Gyventojų turto pirmosios rizikos ir asmens civilinės atsakomybės draudimas– Gyvulių draudimas– Gyvybės rizikos draudimas– Kaupiamasis gyvybės draudimas– Kelionės draudimas– Kompleksinis transporto priemonės draudimas– Mobilių mašinų ir aparatų draudimas– Namų turto draudimas– Pastatų draudimas– Pensinis draudimas– Statybos darbų draudimas– Studijų draudimas– Transporto priemonės savininkų privalomasis civilinės atsakomybės draudimas– Užsieniečių gydymo išlaidų Lietuvoje draudimas– Vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas vykstant į užsienį (“Žalia kortelė”)Lietuvos draudimo firma IF siūlo šias paslaugas internetu:– Turto draudimas– Automobilio draudimas– Privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas– Kelionių draudimas– Šeimos civilinės atsakomybės draudimas– Draudimas nuo nelaimingų atsitikimųLietuvos draudimo firma IDR siūlo šias paslaugas internetu:– Būsto draudimas– Būsto draudimas– Šeimos civilinės atsakomybės draudimas– Civilinės atsakomybės draudimas vykstant į užsienį– Užsieniečių gydymo išlaidų Lietuvoje draudimas

– Ūkio draudimasŪžsienio draudimo firmos Mass Mutual siūlomos paslaugos internetu:– Gyvybės draudimas– Draudimas bedarbiams– Kosmetinės rentos, pensijų draudimas– Privačios klientų grupės deraudimasŪžsienio draudimo firmos Insurance Overview siūlomos paslaugos internetu:– Automobilių draudimo– Namų draudimo– Civilinės atsakomybės draudimasŪžsienio draudimo firmos Other Products siūlomos paslaugos internetu:– Sveikatos – gyvybės draudimas– Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų– Draudimas nuo bankrotoKaip matyti pagal šiuos pateiktu pavyzdžius Lietuvos firmos internetu siūlo daugiau paslaugų nei užsienio firmos.

IŠVADOS

Patyrinėjus teorinę literatūrą galima daryti išvadas:ü Draudimo pokyčius lemia rinkos pokyčiai. Draudimo kompanijos, siekdamos išsilaikyti rinkoje, pateikia naujų draudimo produktų, tobulina jų pardavimo metodus. Aktyvėjant konkurencijai, smulkioms draudimo kompanijoms išsilaikyti darosi vis sudėtingiau.ü Šiuo metu, kai draudimas gali naudotis tiksliais statistiniais ir ekonominiais duomenimis, yra sukurti detalūs draudimo įstatymai, draudimo taisyklės, draudėjai gali drąsiai pasitelkti draudimo kompanijomis. Rinkos sąlygomis išlieka tik finansiškai stiprios draudimo bendrovės, nes joms galioja tie patys ekonomikos dėsniai kaip ir kitoms bendrovėms.ü Tiek Lietuvoje tiek užsienyje draudimo reikšmė ta pati. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad draudimas Lietuvoje palyginti jaunas, o draudimas užsienyje susiformavo apie XIV a.ü Lietuvoje ir užsienyje yra gan nemažai draudimo įmonių, kurios internetu siūlo savo paslaugas. Dažniausiai kiekvienos draudimo firmos paslaugos yra: gyvybės draudimas, draudimas nuo nelaimių, automobilių draudimas ir t.t.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Mikelėnas B. „Civilinės atsakomybės problemos: lyginamieji aspektai.“ Vilnius,19952. Maksimaitienė E., Maksimaitis V. „Draudimas Lietuvoje“. Vilnius,1997.3. Čepinskis J., Raškinis D., Stankevičius R., Šernius A. „Draudimas“ Kaunas,19994. http://www.ergo.lt/lt/ privatus/paslaugos/5. http://www.if/lt/private.nsf/6. http:/www.newyorklife.com/7. http:/www.massmutual.com/mmfg/products/insure/index.html

8. http://www.prudential.com/overview2/