Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų

Įvadas

Dalį dienos kiekvienas iš mūsų praleidžia padidintos rizikos zonose. Kas galėtų paneigti, kad kai kam tai gali būti jo darbovietė, gatvė, sporto salė ar net nuosava lova (pavyzdžiui, jei virš jos kabo gėlių vazonėlis.). Joks draudimas neapsaugos nuo nelaimingų atsitikimų ir nepakiš pagalvėlės ten, kur Jums pasitaikys kristi. Bet materialius dėl traumos patirtus nuostolius jis tikrai padės sušvelninti.
Draudimo veiklą Lietuvoje reglamentuoja 2003 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas Nr. IX-1737.
Įstatymas nustato asmenis, turinčius teisę vykdyti draudimo ir perdraudimo, draudimo ir peerdraudimo tarpininkavimo veiklą Lietuvos Respublikoje, pagrindinius šios veiklos valstybinio reguliavimo principus, reglamentuoja šią veiklą ir ypatumus, kuriuos privalo atitikti akcinė, uždaroji akcinė bendrovė ar Europos bendrovė (Societas Europaea), vykdanti draudimo veiklą ar nepriklausomo draudimo tarpininkavimo veiklą. Šis Įstatymas taip pat reglamentuoja draudimo sutarties šalių ikisutartinių santykių, draudimo sutarties sąlygų, santykių, atsirandančių iš draudimo sutarties ir susijusių su ja, ypatumus bei kitus jame nurodytus santykius.

Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo sąvokos

Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme apibrėžiamos pagrindinės sąvokos. Keletas jų:
Apdraustasis – gyvybės ir sveikatos draudimo attveju – draudimo sutartyje nurodytas fizinis asmuo, kurio gyvenime atsitikus draudiminiam įvykiui draudikas privalo mokėti draudimo išmoką; civilinės atsakomybės draudimo atveju – draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kurio turtiniai interesai, susiję su civiline atsakomybe, yra draudžiami; turto draudimo atveju – draudimo sutartyje nurodytas asmuo, ku

urio turtiniai interesai yra draudžiami.
Draudėjas – asmuo, kuris kreipėsi į draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo ar kuriam draudikas pasiūlė sudaryti draudimo sutartį, arba kuris sudarė draudimo sutartį su draudiku.
Draudikas – asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka turintis teisę vykdyti draudimo veiklą.
Draudiminis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką.
Draudimo įmoka (premija) – draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią draudėjas draudimo sutarties sąlygomis moka draudikui už draudimo apsaugą.
Draudimo išmoka – pinigų suma, kurią įvykus draudiminiam įvykiui draudikas privalo išmokėti draudėjui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į draudimo išmoką, arba kita draudimo sutartyje nustatyta išmokos mokėjimo forma.
Draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma arba pinigų suma, kuri apskaičiuojama draudimo sutartyje nustatyta tvarka, kuri, išskyrus draudimo sutartyje nustatytus atvejus, yra lygi maksimaliai draudimo išmokai, galimai išmokėti paagal draudimo sutartį.
Draudimo sutartis – sutartis, kurios šalys yra draudikas ir draudėjas. Draudėjas draudimo sutartimi įsipareigoja mokėti draudikui draudimo įmokas. Draudikas drau¬dimo sutartimi įsipareigoja sumokėti draudėjui, draudimo sutartyje nurodytam naudos gavėjui ar trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta draudimo sutartis, draudimo su¬tartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Draudimo sutartį sudaro šios draudimo taisyklės, draudėjo prašymas sudaryti draudimo sutartį (jeigu jis buvo pateiktas raštu) ir draudimo liudijimas.
Draudimo taisyklės – draudiko parengtos draudimo sutarties standartinės są
ąlygos, kurios yra neatsiejama draudimo sutarties dalis.
Naudos gavėjas – draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draudėjo, o draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir apdraustojo paskirtas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką.

Draudimo šakos yra gyvybės ir ne gyvybės draudimas.
Viena iš ne gyvybės draudimo šakai priskiriamų draudimo grupių yra draudimas nuo nelaimingų atsitikimų.
Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų užtikrina šeimos finansinį saugumą tuo atveju, jei dėl nelaimingo atsitikimo kuris nors iš šeimos narių laikinai arba visam laikui praras darbingumą ir (arba) bus gydomas ligoninėje. Mirties atveju visa draudimo suma bus išmokėta nurodytiems asmenims.
Draudimo sutarties sudarymo tvarka

Draudimo sutartį sudaro draudikas ir draudėjas.
Draudimo sutarčiai sudaryti draudėjas pateikia draudikui ar jo atstovui Prašymą ar kitokiu būdu pareiškia ketinimą. Už Prašyme pateiktų duomenų teisingumą atsa¬ko draudėjas.
Prieš sudarydamas draudimo sutartį draudikas turi teisę apžiūrėti (įvertinti) draudimo objektą, savo lėšomis paskirti ekspertizę jo vertei nustatyti.
Draudikas, remdamasis draudėjo pateikta ir rizikos įvertinimo metu gauta (jei¬gu įvertinimas buvo atliekamas) informacija bei dokumentais, nustato draudimo sąly¬gas.
Draudimo sutartis sudaroma rašytine forma, o jos sudarymas yra patvirtinamas draudiko išduodamu draudimo liudijimu.
Jeigu draudėjas pageidauja draustis individualiomis (nestandartinėmis) drau¬dimo sąlygomis, remiantis Taisyklėmis gali būti sudaryta individuali draudimo sutartis. Tokiu atveju, jeigu draudimo sąlygos, nurodytos individualioje draudimo sutartyje ir Taisyklėse, skiriasi, vadovaujamasi individualioje draudimo sutartyje nurodytomis sąlygomis.
Draudėjo pageidavimu, gali būti su

udaryta papildoma draudimo sutartis, kuri yra patvirtinama draudėjo ir draudiko pasirašytais numeruotais sutarties priedais.

Draudėjo ir draudiko teisės ir pareigos

I. Prieš sudarant draudimo sutartį:
1. Draudėjas privalo:
1.1. suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudimo rizikai. Esminės aplinkybės, apie kurias draudėjas privalo informuoti draudiką nurodomos Taisyklėse, Prašyme arba draudiko raštu pareikalauja¬mos jį informuoti;
1.2. draudikui pareikalavus užpildyti Prašymą, bei suteikti kitą draudiko reikalauja¬mą informaciją, reikalingą draudimo rizikai įvertinti;
1.3. pranešti draudikui apie visas draudžiamo objekto tų pačių rizikų draudimo sutartis ir jų sąlygas (draudimo sumas, draudimo objektus bei draudiminius įvykius), sudarytas su kitais draudikais.
2. Draudėjas turi teisę:
2.1. susipažinti su Taisyklėmis ir gauti iš draudiko jų kopiją;
2.2. pateikti Prašymą per atstovą.
3. Draudikas privalo:
3.1. supažindinti draudėją su Taisyklėmis ir duoti jų kopiją;
3.2. neatskleisti draudėjo draudikui pateiktos informacijos ir naudoti ją tik Lietu¬vos Respublikos įstatymų nustatytais tikslais. Informacija, susijusi su draudėju, gali būti atskleista teismams, teisėsaugos ir kitoms institucijoms, draudikui vykdant draudimo sutartį. Ši draudiko pareiga lieka ir draudimo sutarties galiojimo metu.
4. Draudikas turi teisę:
4.1. reikalauti iš draudėjo visos informacijos, reikalingos draudimo rizikai įvertinti;
4.2. atsisakyti sudaryti (pakeisti draudimo sutarties sąlygas), nenurodydamas prie¬žasčių.

II. Draudimo sutarties galiojimo metu:
1. Draudėjas privalo:
1.1. suteikti galimybę draudikui ar jo įgaliotam atstovui įvertinti, ar draudėjas lai¬kosi draudimo sutartyje nustatytų sąlygų bei reikalavimų sumažinti draudiminę riziką, jei dėl to šalys susitarė sudarydamos draudimo sutartį ar jos ga

aliojimo metu ir tai nurodė draudimo sutartyje ar jei to reikalauja įstatymai;
1.2. laiku mokėti draudimo įmokas;
1.3. pasikeitus draudimo rizikai (padidėjus arba sumažėjus) per 3 darbo dienas apie tai informuoti draudiką. Draudimo rizikos pasikeitimo atvejai yra nurodomi Tai¬syklių draudimo sąlygose;
1.4. pranešti draudikui apie visas draudžiamo objekto tų pačių rizikų draudimo sutartis ir jų sąlygas (draudimo sumas, draudimo objektus bei draudiminius įvykius), sudarytas su kitais draudikais, ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po draudimo sutarties su kitu draudiku sudarymo;
1.5. atsitikus draudiminiam įvykiui:
a) sąmoningai imtis visų protingų ir prieinamų priemonių stengiantis sumažinti nuostolių dydį;
b) apie draudiminį įvykį nedelsdamas pranešti kompetentingoms institucijoms (apie nelaimingą atsitikimą – medicinos pagalbos tarnybai, vagystę – policijai; gaisrą – prieš¬gaisrinės saugos tarnybai, komunikacijų avariją – avarinei tarnybai, sprogimą – policijai ir avarinei tarnybai ir t.t.);
c) per 1 parą (ne darbo dienos neskaičiuojamos) pranešti draudikui ar jo atstovui apie draudiminį įvykį ir suteikti jam išsamią informaciją apie visas draudėjui žinomas draudiminio įvykio aplinkybes, o per 3 darbo dienas raštu patvirtinti draudikui apie draudiminį įvykį bei užpildyti draudiko nustatytos formos dokumentus;
d) pateikti draudikui visus su įvykiu susijusius dokumentus ir vykdyti visus draudiko teisėtus reikalavimus;
e) padėti draudikui įgyvendinti regresinio reikalavimo teisę, pateikti draudikui visą draudėjui žinomą informaciją apie atsakingą už padarytą žalą asmenį;
1.6. jei paaiškėja, kad pagal sutartyje nustatytas sąlygas draudimo išmoka neturėjo būti mokama arba galėjo būti mažinama, draudikui pareikalavus, per 30 kalendorinių dienų grąžinti draudikui draudimo išmoką arba permokėtą sumą, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus.
2. Draudėjas turi teisę:
2.1. reikalauti draudiko padidinti arba sumažinti draudimo sumą;
2.2. pakeisti draudimo sutartyje nurodytą naudos gavėją (išskyrus įstatymuose ar draudimo sutartyje nustatytas išimtis);
2.3. įstatymuose ir Taisyklėse nustatytais atvejais prašyti draudiko nutraukti, pa¬keisti draudimo sutartį;
2.4. įvykus draudiminiam įvykiui, reikalauti, kad draudikas įstatymuose, draudimo sutartyje nustatyta tvarka išmokėtų draudimo išmoką.
3. Draudikas privalo:
3.1. draudėjo prašymu už nustatytą mokestį išduoti draudimo liudijimo dublikatą;
3.2. gavęs visą informaciją, reikšmingą draudiminio įvykio fakto, aplinkybių ir pa¬sekmių bei draudimo išmokos dydžio nustatymui, per 15 kalendorinių dienų juridi¬niams asmenims arba per 7 kalendorines dienas fiziniams asmenims išmokėti draudimo išmoką;
3.3. draudėjo pageidavimu, išmokėti avanso draudimo išmoką, Lietuvos Respub¬likos įstatymų nustatyta tvarka, kai tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius.
4. Draudikas turi teisę reikalauti:
4.1. sumažėjus ar padidėjus draudimo rizikai, perskaičiuoti draudimo įmoką ir/ar pakeisti sutarties sąlygas

Papildomos draudėjo ir draudiko teisės ir pareigos yra nustatytos draudimo sutartyje ir Taisyklių draudimo sąlygose.

Draudimo sutarties galiojimo terminai.
Draudimo sutarties nutraukimo ir pakeitimo sąlygos

Draudimo sutartis sudaroma draudimo sutarties šalių sutartam laikotarpiui. Draudimo laikotarpis nurodomas draudimo liudijime.
Draudimo apsauga prasideda nuo draudimo liudijime nurodytos draudimo laikotarpio pradžios.
Draudimo sutartis paprastai sudaroma vieneriems metams, Jeigu nepasikeičia draudimo rizika ir draudimo sutarties sąlygos, sutartis pratęsiama kasmet automatiš¬kai, jei nei viena iš sutarties šalių, likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki draudimo sutarties galiojimo pabaigos, nepraneša raštu kitai šaliai apie draudimo sutarties nu¬traukimą. Pasikeitus draudimo rizikai ir draudimo sutarties sąlygoms draudimo sutartis gali būti pratęsta draudikui ir draudėjui susitarus.
Jeigu, pratęsiant draudimo sutartį, šalis nori pakeisti draudimo sutarties sąly¬gas, ji privalo ne vėliau kaip iki pratęsiamos draudimo sutarties galiojimo pradžios informuoti kitą šalį apie draudimo sutarties sąlygų keitimą.
Draudimo sutartis gali būti nutraukiama prieš terminą:
1. Jeigu po sutarties įsigaliojimo išnyko galimybės įvykti draudiminiam įvykiui arba draudiminė rizika išnyko dėl aplinkybių, nesusijusių su draudiminiu įvykiu (draudi¬mo objektas žuvo dėl priežasčių, nesusijusių su draudiminiu įvykiu ir kt.), šiuo atveju draudikas turi teisę į draudimo įmokos dalį, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui.
2. Draudimo sutarties šalių pageidavimu, jeigu viena šalis ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį raštu įspėja kitą šalį apie draudimo sutarties nutraukimą:
a) jeigu draudimo sutartis nutraukiama, gavus draudėjo pritarimą, draudiko inicia¬tyva, draudikas turi teisę į draudimo įmokos dalį, kuri yra proporcinga draudimo sutar¬ties galiojimo terminui;
b) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudėjo iniciatyva, draudėjui grąžinama draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo laiką, išskaičiavus draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (iki 30 proc. draudėjui grąžintinos draudimo įmokos sumos) bei pagal tą draudimo sutartį mokėtas sumas.
3. Po 30 kalendorinių dienų, po to, kai viena draudimo sutarties šalis pranešė kitai apie esminį draudimo sutarties pažeidimą:
a) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudiko reikalavimu draudėjui pažeidus (nustačius jo kaltę) draudimo sutartį, draudėjui draudimo įmokos yra negrąžinamos;
b) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudėjo reikalavimu draudikui pažeidus (nustačius jo kaltę) draudimo sutartį, draudėjui grąžinamos jo sumokėtos draudimo įmokos už einamuosius draudimo metus.

Draudimo sutartis nutrūksta:
1. Draudėjui laiku nesumokėjus pirmosios draudiko pareikalautos draudimo įmokos.
2. Jeigu draudiko prievolės mokėti draudimo išmoką sustabdymas tęsiasi ilgiau kaip 3 mėnesius. Draudi¬kas šiuo atveju turi teisę į iki draudimo sutarties nutraukimo nesumokėtas draudimo įmokas, jų tarpe ir įmokas, tenkančias draudiko prievolės mokėti draudimo išmoką sustabdymo laikotarpiui.

Draudimo sutartis pasibaigia:
1. Pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui.
2. Draudikui sumokėjus visas draudimo sutartyje nustatytas draudimo išmokas.
3. Draudimo sutarties šalims sutarus.
4. Kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.

Draudikui ir draudėjui raštu sutarus, draudimo sutartis gali būti pakeista:
1. Padidėjus ar sumažėjus draudimo rizikai.
2. Pasikeitus draudimo sumai.
3. Pasikeitus naudos gavėjui.
4. Kitais draudėjo ir draudiko raštu sutartais atvejais.

Nedraudiminiai įvykiai

Kai kurie įvykiai yra laikomi nedraudiminiais įvykiais, kuriems atsitikus draudikas nemoka draudimo išmokos, t. y. šiais atvejais:
1. Jeigu draudiminis įvykis įvyko dėl karo veiksmų, masinių neramumų (streikų, terorizmo aktų ir pan.) ar radioaktyvaus spinduliavimo poveikio.
2. Jeigu žala atsirado dėl turto konfiskavimo, arešto ar jo sunaikinimo valdžios institucijų nurodymu.
3. Jeigu draudiminis įvykis įvyko dėl žemės drebėjimo, radiacijos ar kitokio ato¬minės energijos poveikio.
4. Jeigu draudėjas ar jo įgalioti asmenys tyčia padarė nuostolius, nebent tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.).

5. Jei apdraustasis mirė dėl ligos.

6. Jei apdraustasis mirė dėl apsinuodijimo alkoholiu, narkotinėmis bei kitomis psichotropinėmis medžiagomis arba dėl stipriai veikiančių vaistų, vartotų be gydytojo paskyrimo, poveikio organizmui.

7. Jei įvykis atsitiko apdraustajam užsiiminėjant veikla, kurioje tardymas, kvota arba teismas nustatė tyčinio nusikaltimo požymius.

8. Apdraustojo savižudybė, taip pat kūno sužalojimas (trauma) susijęs su apdraustojo tyčiniu susižalojimu bei bandymu nusižudyti, jei draudimo sutartis galioja ne ilgiau kaip 3 metus.

9. Jei įvykis įvyko apdraustajam dalyvaujant visų rūšių sportiniuose užsiėmimuose, treniruotėse ar varžybose. Šio punkto nuostata netaikoma individualiems sportiniams užsiėmimams, kurie nėra organizuojami sporto organizacijos ir yra tik apdraustojo laisvalaikio praleidimo forma, išskyrus pavojingas gyvybei sporto šakas – kovinės sporto rūšys, auto – moto sportas, aviacijos sporto šakos, parašiutizmas, nardymas, alpinizmas, kalnų slidinėjimas ir kitos ekstremalaus sporto šakos, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.

10. Įvykis, kai apdraustasis alkoholinio, narkotinio, toksinio apsvaigimo būsenoje ir ar neturėdamas atitinkamos kategorijos galiojančio vairuotojo pažymėjimo valdė bet kurią savaeigę transporto priemonę ar kitą savaeigį mechanizmą, turintį vidaus degimo arba elektros variklį, taip pat perdavė valdymą asmeniui, esančiam alkoholio, narkotinio, toksinio apsvaigimo būsenoje arba neturinčiam atitinkamos kategorijos galiojančio vairuotojo pažymėjimo.

11. Kūno sužalojimai (traumos), sveikatos sutrikimai dėl kūno sužalojimo (traumų) ar mirtis dėl ligų sukeltų priepuolių (tarp jų cukrinio diabeto, epilepsijos ar kitų konvulsinius viso kūno traukulius iššaukiančių ligų).

12. Organų sistemos funkcinio vieneto sužalojimas, jei iki kūno sužalojimo (traumos) ši sritis buvo pažeista ligos arba vienerių metų buvusios traumos, išskyrus politraumos (daugybinės traumos) atvejus.

13. Įvykiai, kurių metu draudėjas arba naudos gavėjas tyčia sužalojo apdraustąjį (dalyvaujant sužalojime tiesiogiai arba netiesiogiai).

Taip pat nedraudiminiais įvykiais, kuriems atsitikus draudikas nemoka draudimo išmokos dėl ligos, kūno sužalojimo, sveikatos sutrikimo dėl kūno sužalojimo (traumos) ir mirties yra įvykiai:

1. Kurių buvimo draudimo laikotarpyje nepatvirtina medicininė dokumentacija, tarp jų ir diagnostiniai tyrimai.

2. Kai buvo pavėluotai kreiptasi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl gydymosi arba į draudiką dėl išmokos ir dėl to draudikas negali patikrinti įvykio datos, aplinkybių, o medicininė dokumentacija nepatvirtina draudiminio įvykio buvimo objekto galiojimo laikotarpiu.

3. Susiję su ligų, kūno sužalojimų (traumų), sveikatos sutrikimų dėl kūno sužalojimo (traumos) bei jų padarinių gydymu, kurio prireikė, kai apdraustasis, pagal draudiko gydytojų ekspertų išvadą, nepateisinamai ilgai delsė kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą ir todėl nebuvo laiku suteikta būtina medicinos pagalba.

4. Susiję su vystymosi sutrikimų, įgimtų ligų ir anomalijų, lytiniu keliu plintančių ligų, tame tarpe susijusių su ŽIV, gydymu; psichikos sutrikimų gydymu.

5. Susiję su nevaisingumo gydymu, dirbtiniu apvaisinimu, nėštumo nutraukimu ir jo padarinių gydymu, gydymu dėl nėštumo, gimdymu ir jo komplikacijų gydymu.

6. Susiję su medicinos gydytojų neskirtu ir / ar oficialios medicinos nepripažįstamu gydymu.

7. Susiję su kosmetinėmis, plastinėmis operacijomis, protezavimu bei jų komplikacijų gydymu, išskyrus atvejus, kai tai susiję su kūno sužalojimu (trauma) buvusiu per draudimo laikotarpį.

8. Liga, kuria apdraustasis suserga per pirmas 30 dienų nuo sutarties įsigaliojimo.

9. Kai įvykis įvyko draudimo sutarties sustabdymo dėl draudimo įmokos (jos dalies) nesumokėjimo laikotarpiu, nežiūrint į tai, kad vėliau ši draudimo sutartis buvo atnaujinta.

Ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka

Ginčai, kylantys dėl draudimo sutarties, sprendžiami derybų būdu, o nesusita¬rus, nagrinėjami Lietuvos Respublikos teismuose.
Visais taisyklėse ir draudimo sutartyje nesureguliuotais atvejais taikomos Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo ir kitų teisės aktų normos, jeigu draudimo sutarties šalys raštu nesusitarė kitaip.

Leave a Comment