Didmeninė prekyba

TURINYS
1. Įvadas 3
2. Didmeninės Prekybos Struktūra 4
3. Didmeninės prekybos funkcijos 5
4. Didmeniniai prekybininkai 6
4.1. Didmeniniai prekybininkai 6
4.2. Brokeriai ir agentai. 7
4.3. Gamintojų didmeniniai skyriai ir kontoros. 8
4.4. Specializuoti didmenininkai. 8
5. Didmeninės prekybos įmonių rūšys ir pardavimo formos 9
6. Didmeninės prekybos objektų vietos parinkimo ypatumai 11
7. Kauno Miesto Verslo Lyderiai 13
8. Išvados 14
9. Literatūra 151. ĮVADAS
Didmeninė prekyba – tai veikla, susijusi su prekių pardavimu ir paslaugų teikimu gamybai ar prekybos tarpininkams.
Didmeninės prekybos įmonės parduoda savo prekes mažmeninei prekybai, gamintojams, komplektuotojams, eksporto, importo organizacijoms. Tai yra negalutiniams ir stambiems vartotojams : biudžetinės įstaigoms, paslaugų įmonėms ir panašiai.
Didmeniniai prekybai priklauso visos prekybos firmos, kurios parduoda prekes ne galutiniam vartotojui. Jų klientai gali būūti kiti prekybininkai, gamybinės firmos bei įvairios organizacijos. Todėl beveik visuomet šioje grandyje prekės parduodamos ir perkamos urmu, gana didelėmis partijomis. Didžiausiomis partijomis prekes parduoda gaminančios firmos, toliau kiekvienas didmenininkas skaido jas į smulkesnes, kol šios pasidaro tinkamos mažmenininkams ar kitiems klientams.

2. DIDMENINĖS PREKYBOS STRUKTŪRA

Buvusios didmeninės prekybos grandys nors ir turėjo pakankamai gerą materialinę techninę bazę, nesugebėjo iš karto prisitaikyti prie naujų rinkos sąlygų. To pasėkoje visos organizacinės ir paskirstymo funkcijos atiteko neorganizuotoms ir neaiškioms struktūroms. Neesant konkrečioje biržoje alternatyvių pasiūlos šaltinių, kaainos buvo dirbtinai sukeliamos, nespecializuotų biržų organizuoti sandėriai buvo atsitiktiniai ir labiau priklausomi nuo valstybinių sienų rėžimų, muitų, licenzijavimo tvarkos, o ne nuo pasiūlos ir paklausos, gamybos, vartojimo santykių. Didmeninės prekybos vaidmuo, reikšmė pasireiškia:
1) apsaugant mažmeninės prekybos ir stambių vartotojų interesus nu

uo netikėtų bei neapgalvotų gamintojų veiksmų ;
2) Komplektuojant ir parengiant prekes pardavimui ir galutiniam vartojimui. Didmeninės prekybos pagalba įmanomi glaudūs ir pastovūs ryšiai tarp atskirų šalių ir partnerių, subalansuoja atskirų veiklos šakų, sričių ir regionų rinkos santykius, padeda įveikti pasiūlos sezoniškumą ir netgi monopolio diktatą;
3) Perima komercinės rizikos dalį sudarant kontraktus, pervežant ir saugant bei realizuojant produkciją. Skiriamos 3 pagrindinės didmeninių prekybos įmonių komercinės veiklos formos:
q savarankiškas verslas;
q tarpininkavimo verslas;
q prekyba firminėmis prekėmis.
Savarankiškas verslas, kai didmeninės prekybos įmonės savo vardu, sąskaita ir rizika perka ir parduoda prekes.2 variantai:1)sandėlinis;2) tranzitinis.
Sandėliniu atveju prekės atvežamos į din. pr. sandėlius ir iš ten parduodamos pirkėjams.Tranzitiniu atveju prekės nepatenka į did. pr. sandėlius, o tiekiamos iš karto įmonėms pirkėjams.
Tarpininkavimo verslas pagal pirkimo centro įgaliojimus svetimu vardu vykdo derybas su tiekėjais, dalyvauja mugėse ir tiiek savo, tiek nesavo sąskaita sudarinėja generalines sutartis, kuriose fiksuojamos kainos, tiekimo ir atsiskaitymo bei kitos sąlygos. Prekių pirkimo sutartys sudaromos tarp tiekėjų ir įmonių – pirkėjų, kartais did. pr. apsiriboja tik tiekėjų sąrašų sudarymu ir pateikimu įmonėms – pirkėjams. Did. pr. įmonių laidavimas gali pasireikšti ir kaip centralizuotas atsiskaitymas už pirkėjų įm. Įsigytas prekes tiekėjams, nepriklausomai nuo to ar pirkėjai atsiskaitė su tarpininku.

3. DIDMENINĖS PREKYBOS FUNKCIJOS
Didmenininkų atliekamos funkcijos:

v Prekių pardavimas ir pardavimų rėmimas;
v Prekių pirkimas ir asortimento formavimas;
v Stambių prekių partijų skaidymas į mažesnes;
v Prekių sandėliavimas;
v Prekių pervežimas;
v Finansavimas;
v Rizikos pr

risiėmimas;
v Informacijos apie rinką teikimas;
v Valdymo ir konsultacijos paslaugų teikimas.
Pardavimo ir pirkimo funkcijas didmenininkai atlieka tada, kai gamintojas nepajėgia tai daryti pats arba tokia veikla jam neapsimoka.
Perveždami didelius prekių kiekius, didmenininkai mažina santykines pervežimo išlaidas. Jie prisiima atsakomybę už prekių pervežimą. Paprastai didmenininkai prekes laiko arčiau vartotojų nei gamintojai ir vykdydami užsakymus gali jas pristatyti greičiau.
Sandėliavimo funkcija labai plati. Tai ne tik prekių laikymas, saugojimas., bet ir didelių apimčių skaidymas į mažesnes, reikiamos apimties ir sudėties prekių sudarymas ir kita. Ruošdami prekių siuntas, didmenininkai atlieka ir kai kurias gamybines funkcijas : fasuoja, pakuoja, apdoroja, džiovina, pjausto ir kitas.
Didmenininkai dažnai gali suteikti financinę paramą gamintojams ir mažmenininkams. Kai gamintojui apmoka už prekes jų išsiuntimo momentu, greitėja jų lėšų apyvarta. Mažmenininkai dažnai už savo prekes sumoka ne iš kart po jų gavimo ir tam tikra laiką tarsi naudojasi didmenininkų kreditu.
Pirkdami daug prekių ir tapdami jų savininkais, didmenininkai dažnai ir labai rizikuoja. Rizika susijusi ne tik su prekių sugedimo galimybe, bet ir su galimais rinkos, pirkėjų nuostatų, madų ir kitais pokyčiais.
Kadangi didmenininkai yra arčiau vartotojų nei gamintojai, jie gauna daugiau informacijos apie rinkos pokyčius ir gali atitinkamai koreguoti savo veiklą.
Kartais didmenininkai teikia su parduotomis prekėmis susijusias paslaugas ( pakeičia mažmenininkams pirkėjų grąžintas nekokybiškas prekes ir panašiai ).
Didmenininkai kaupia ir
r saugo sezoninių prekių atsargas, gali laikyti ir valstybės rezervo atsargas.4. DIDMENINIAI PREKYBININKAI
Didmeniniai prekybininkai pagal jų savarankiškumą, parduodamų prekių ir atliekamų funkcijų specializaciją skirstomi į keturias pagrindines grupes:
Didmeniniai prekybininkai;
Ų Agentai ir brokeriai;
Ų Gamintojų didmeninės prekybos skyriai ir kontoros;
Ų Specializuoti didmenininkai.4.1. Didmeniniai prekybininkai
Tai nepriklausomos prekybos įmonės, turinčios savininkų teisę į visas prekes, su kuriomis susijusi jų veikla.
Įvairiose veiklos srityse jos vadinamos skirtingai: didmeninėmis prekybos įmonėmis;didmeniniais tarpininkais ( distributoriais ); tiekimo rūmais.
Šios įmonės sudaro beveik pusę visų didmenininkų įmonių. Didmeniniai prekybininkai yra dviejų tipų:
Ų Viso aptarnavimo ciklo didmenininkai;
Ų Riboto aptarnavimo ciklo didmenininkai.
Viso aptarnavimo ciklo didmenininkai teikia tokia paslaugas:
q Laiko prekių atsargas;
q Pristato prekes;
q Tekia kreditą;
q Ieško pardavėjų;
q Konsultuoja valdymo klausimais.
Pagal parduodamų prekių asortimentą viso aptarnavimo ciklo didmenininkai gali būti:
1. Mišraus prekių asortimento didmenininkai ( prekiauja keliomis prekių asortimento grupėmis);
2. Neplataus viso prekių asortimento didmenininkai ( prekiauja vienos ar kelių prekių grupių giliu asortimentu );
3. Siauros specializacijos didmenininkai ( prekiauja vienos prekių grupės asortimentu ).
Riboto aptarnavimo ciklo didmenininkai nuo kitų skiriasi tuo, kad jie teikia mažiau paslaugų. Šie didmenininkai dar skirstomi į:
Didmenininkus, parduodančius prekes už grynuosius pinigus. Prekes iš jų mažmenininkai atsiima patys ir iš karto už juos sumoka;
Didmenininkus komivojažierius, parduodančius ir nustatytu laiku pristatančius prekes mažmenininkams už grynuosius pinigus;
Didenininkas organizatorius, dirbančius tose ūkio šakose, kurios susijusios su krovinių gabenimu be taros ( pavyzdžiui akmens anglies pristatymas ). Jie gauna užsakymą, suranda gamintoją, kuris išsiunčia prekę, pr
risiima prekę savo nuosavybėn, kol ji pasieks užsakovą;
Didmenininkus konsignantus, aptarnaujančius bakalėjos, gastronomijos parduotuves, vaistines. Siūlydami ne maisto prekes, jie jas atveža į vietą, įrengia prekybos skyrelius, papildo prekių atsargas;
Didmenininkus prekių siuntėjus, išsiunčiančius juvelyrinių dirbinių, kosmetikos ir kitų prekių katalogus ir pristatančius užsakytas prekes pašto siuntomis arba autotransportu.4.2. Brokeriai ir agentai.
Nuo kitų didmenininkų jie skiria si tuo, kad neturi prekės savininko teisių ir atlieka gana ribotas funkcijas. Pagrindinė jų funkcija – padėti pirkti ir parduoti prekes. Už paslaugas jie gauna 2-6 procentų prekės kainos arba komisinį atlyginimą nuo sumos už parduotas prekes. Dažniausiai prekiauja tam tikru prekių asortimentu arba dirba tam tikrai klientų grupei.
Brokeris. Pagrindinė jo funkcija – suvesti pirkėjus su pardavėjais ir pradėti jiems susitarti. Brokeriui moka tas kas jį samdo. Brokeris neturi prekių atsargų, neprisiima jokios rizikos.
Pagal atliekamas operacijas, brokeriai gali būti: maisto prekių; nekilnojamojo turto; draudimo;vertybinių popierių.
Agentas atstovauja pirkėjui ir pardavėjui ilgesnį laiką. Agentai gali būti : gamintojų; pardavimo; supirkimo; komisionieriai.
Gamintojų agentai gali atstovauti keliems gamintojams. Su kiekvienu gamintoju jie sudaro sutartis dėl kainų politikos, teritorinių veiklos ribų, užsakymo procedūros, prekės pristatymo paslaugų, prekių garantijos, komisinių atlygių. Jie turi plačius ryšius su vartotojais. Gamintojų agentai – tai nedidelės komercinės įmonės, kurias samdo smulkūs gamintojai, neturintys pakankamai lėšų išlaikyti savo komivojažierių, arba stambūs gamintojai, norintys įsiskverbti į naujas rinkas.
Pardavimo agentai pagal sutartis realizuoja visas gamintojo prekes. Jie turi teisę spręsti klausimus, susijusius su kainomis, pardavimo sąlygomis ir prekių pristatymo terminais.
Supirkimo agentai sudaro sandorius su pirkėjais, perka jiems reikalingas prekes, tikrina jų kokybę, organizuoja sandėliavimą, pristatymą į vietas, teikia informaciją apie rinką, ieško tinkamiausių prekių palankiausiomis kainomis.
Didmeniniai komisionieriai – tai agentai, kurie turi teisę savarankiškai sudaryti prekių pardavimo sutartis. Komitetas pasirašo sutartį su komisionieriumi ir teikia jam teisę surasti partnerį ir savo vardu sudaryti su juo sutartį komiteto sąskaita.
(Z.Šaltienė, KOMERCINĖS ĮMONĖS MOKSLO PAGRINDAI, Leidybos centras, Vilnius, 1998, )

Labai įvairūs agentai. Juos jungia tik vienas bruožas – jie dirba su kitai firmai priklausančiomis prekėmis, tad ir pajamas gauna iš prekių savininko arba jo kliento. Dažniausiai tai būna tam tikro dydžio komisiniai, rečiau fiksuota suma. Kai kurie šios grupės prekybininkai, tik padedantys susirasti partnerį, suteikdami reikalingą informaciją, yra brokeriai . Kiti rengia aukcionus, parodas, muges, atstovauja kokiai nors firmai tam tikroje teritorijoje ir panašiai. Vis dažniau tik gamyba norinčios užsiimti firmos padeda agentams parduoti visą gaminamą produkciją. Daugeliui firmų brokerio ar agento veikla nėra pagrindinė. Jos gali imtis konsultacinės, rinkos tyrimus atliekančios firmos ar net giminiškų prekių gamintojai. Ši veikla patraukli palyginti nedidele rizika, dažnai nereikia didelių pradinių investicijų. Todėl šioje srityje nuolat gausu atsitikimų, tik epizodiškai panašia veikla besiverčiančių firmų bei pavienių asmenų.
(S. Urbonavičius, MARKETINGAS : APIE SUDĖTINGUS DALYKUS – PAPRASTAI, Vilnius, Pačiolis. 1995 ).4.3. Gamintojų didmeniniai skyriai ir kontoros.
Tai didmenininkai, kurie nesinaudoja kitų savarankiškų didmenininkų paslaugomis. Pagal atliekamas funkcijas tai gali būti:
1. Pardavimų skyriai, kurie valdo prekių atsargas, realizavimą, rėminą;
2. Pardavimo kontoros, kurios nelaiko prekių atsargų;
3. Supirkimo kontoros, kurios steigiamos pagrindiniuose mažmenininkų rinkų centruose ir atlieka pardavimo procese tokį pat vaidmenį kaip ir brokeriai ar agentai.4.4. Specializuoti didmenininkai.
Jie specializuojasi kurioje nors ūkio šakoje. Tai gali būti :
1. Didmeninės naftos prekybos bazės;
2. Žemės ūkio produkcijos supirkėjai;
3. Didmenininkai aukcionatoriai ( pavyzdžiui tabako, kavos ).
(Z.Šaltienė, KOMERCINĖS ĮMONĖS MOKSLO PAGRINDAI, Leidybos centras, Vilnius, 1998).
5. DIDMENINĖS PREKYBOS ĮMONIŲ RŪŠYS IR PARDAVIMO FORMOS
Dėl didmeninės prekybos formų įvairovės, jos ryšių su daugeliu ūkio šakų labai sudėtinga tipizuoti šia veikla užsiimančias įmones ( objektus). Tačiau pagal įvairius požymius jas galima suskirstyti į tam tikras grupes. Pagrindiniai kriterijai pagal kuriuos bandoma didmeninės prekybos objektus suskirstyti į tipus yra : prekių asortimentas, pirkėjų aptarnavimo pobūdis, prekių tiekimo principai, veiklos rajonas, pirkėjų sudėtis ir kiti.
Pirmiausia didmeninės prekybos įmones ( objektus ) pagal prekių asortimentą tikslinga skirstyti į vartojimo prekių ir gamybinių prekių didmeninės prekybos įmones. Ši klasifikacija iš esmės atspindi ir didmeninės prekybos įmonių pasiskirstymą pagal pirkėjus.
Vartojimo prekėmis prekiaujančių įmonių tikslas – prekėmis aprūpinti mažmeninės prekybos įmones. Atsižvelgiant į jose parduodamų prekių asortimentą išsiskiria didmeninės prekybos įmonės, prekiaujančios plačiu, specializuotu ir siaurai specializuotu asortimentu. Plataus asortimento įmonėse parduodamas platus, tačiau negilus prekių asortimentas, pavyzdžiui, įvairios maisto prekės. Specializuotos ir ypač siaurai specializuotos įmonės pasižymi didele vienos kurios nors prekių grupės prekių įvairove.
Vartojimo prekių didmeninėje prekyboje skiriamos įmonės pagal pirkėjų aptarnavimo pobūdį, jiems teikiamų paslaugų apimtį. Klasikinė didmeninės prekybos įmonė parduotas prekes pristato pirkėjui bei teikia daug kitų paslaugų ( formuoja asortimentą, organizuoja reklamą, apmoko darbuotojus, teikia kreditus ). Pastaraisiais metais JAV ir Vakarų Europoje paplito naujas didmeninės prekybos įmonių tipas – “ mokės ir vežkis” ( anga. cash and carry ). Tokio tipo didmeninės prekybos įmonių ( objektų ) atsirado ir Lietuvoje. Tam tikro kontingento pirkėjų nedomina minėtos didmenininkų paslaugos – jie suinteresuoti pirkti prekes kuo pigiau tokias galimybes jiems sudaro” mokės ir vežkis “ įmonės. Jie patys atsirenka prekes iš sandėlyje esančių atsargų, pasikrauna į savo ar išsinuomotą transporto priemonę,atsiskaito grynaisiais ir išsigabena. Tokia prekių pirkim forma naudojasi smulkūs mažmenininkai, maitinimo įmonės ir kiti.
Savotiška didmeninės prekybos forma yra lentyninis didmenininkas. Tokia prekybos formą naudoja didmenininkai ir gamintojai. Jie iš mažmeninės prekybos įmonių, dažniausiai iš supermarketų, išsinuomoja dalį prekybos salės ar tik tam tikras lentynas, ir juose patys formuoja prekių asortimentą, užpildo jas prekėmis. Toks prekybos būdas naudingas mažmenininkui dėl to, kad jis gauna pajamų tik už lentynų nuomą, tiek ir tam tikrą atlygį nuo parduotų prekių sumos, o pardavimo rizika perima didmenininkas. Didmenininkui tokia prekybos forma naudinga tuo, kad jis turi galimybę supažindinti pirkėjus su naujomis prekėmis, patikrinti jų paklausą bei gauti tam tikrų pajamų iš jų pardavimo.
Gamybinių prekių didmeninės prekybos įmonės parduoda gamybos ir statybos įmonėms, amatininkams ir kitiems verslininkams, ūkininkams bei kitiems ūkio subjektams įvairias gamybai ir kitai veiklai reikalingas priemones : mašinas, jų atsargines dalis, pusgaminius, žaliavas, gamybai reikalingas pagrindines ir pagalbines medžiagas ir panašiai. Joms būdinga tam tikra specializacija, skirtingas teikiamų paslaugų kiekis. Skiriasi jos ir aptarnavimo rajonu ( visa šalis ar tik tam tikras jos regionas ).
Vienos didmeninės prekybos įmonės prekes parduoda iš sandėlių ir paprastai savo transportu jas pristato pirkėjams ( sandėlinė prekyba ), kitos prekes tiekia pirkėjams tiesiai iš gamintojo sandėlių ( tranzitinė prekyba ). Abi šios didmeninės prekybos formos gali būti derinamos.
Prie didmeninės prekybos įmonių, prekiaujančių gamybinėmis prekėmis .reikėtų priskirti ir vadinamąją superkamąją prekybą, kurios svarbiausias uždavinys – iš daugelio prekių gamintojų supirkti prekes, kurios paprastai naudojamos kaip žaliava kitų prekių gamybai, ir jas surūšiavus bei sukomplektavus į atitinkamo kiekio ir kokybės partijas parduoti perdirbamosios pramonės įmonėms. Daugiausia tokio tipo įmonės užsiima žemės ūkio produktų ir įvairių antrinių žaliavų ( pavyzdžiui makulatūros ) supirkimui.
Naujasis Lietuvos Respublikos kodeksas įteisino distribucijos ir distributoriaus terminus. Pagal jį distributorius – tai nepriklausoma įmonė ( verslininkas ), savo vardu ir lėšomis [perkantis prekes iš gamintojo ar kito distributoriaus ir perparduodanti jas galutiniam vartotojui ar kitiems distributoriams. Visiškai aišku, kad tai didmenininko ( didmeninės prekybos įmonės ) apibrėžimas.
Nelabai aišku kodėl prireikė keisti prigijusį lietuviškąjį terminą paskirstymas pakeisti užsienietišku – distribucija. Matyt tik tam, kad įvestu distribucijos sutarties sąvoka. Pagal naująjį Civilinį kodeksą – “ distribucijos sutartimi viena šalis – distributorius – įsipareigoja tam tikra laiką ar neterminuotai savo vardu ar lėšomis pirkti iš kitos šalies – gamintojo ( tiekėjo ) – prekes ( paslaugas ) ir parduoti jas galutiniam vartotojui ar kitiems distributoriams bei atlikti kitus su prekių ( paslaugų ) pardavimu susijusius garbus, o gamintojas ( tiekėjas )įsipareigoja parduoti prekes ( paslaugas ) distributoriui bei atlikti kitus su prekių ( paslaugų ) paskirstymu susijusius darbus.”
Numatytos dvi distribucijos sutarčių rūšys : išimtinės ir pasirinktinės.
Išimtinė distribucijos sutartimi gamintojas (tiekėjas) įsipareigoja parduoti sutartyje nurodytas perparduoti skirtas prekes tik vienam distributoriui konkrečioje distributoriui išimtinai paskirtoje teritorijoje ar konkrečiai distributoriui išimtinai priskirtai pirkėjų grupei. Pasirinkta distribucijos sutartimi gamintojas ( tiekėjas ) įsipareigoja parduoti skirtas perparduoti prekes tik tam tikriems distributoriams, kurie atitinka gamintojo ( tiekėjo ) nustatytus techninius, kvalifikacinius ir kitokius kriterijus.
Civiliniame kodekse pabrėžtos distributoriaus ir tiekėjo ( gamintojo ) teisės ir pareigos bei nustatyti išimtinei distribucijos sutarčiai taikomi apribojimai.
Didmeninės prekybos įmonės, dirbančios pagal minėtas distribucijos sutarčių rūšis, yra tam tikros didmeninės prekybos įmonių rūšys. Praktikoje tokios įmonės dažnai vadinamos tam tikrų gamintojų prekių platintojais. Pavyzdžiui , UAB “ Trojina” yra tokių žinomų pasaulyje gamintojų kaip “ Nestle” ir “ Unilever” prekių platintoja.
6. DIDMENINĖS PREKYBOS OBJEKTŲ VIETOS PARINKIMO YPATUMAI
Didmeninės prekybos vietos parinkimo klausimas yra kur kas mažiau svarbus nei mažmeninėje prekyboje. Įmonės, kurios užsiima tranzitine prekyba ir prekių nesandėliuoja, vietos klausimas visai nesvarbus. Įmonėms, kurios prekiauja iš sandėlių, objektų vieta svarbi tik logistikos ir su ja susijusių sąnaudų požiūriu.
Dėl savo vietos prekių paskirstymo sistemoje ( gamintojai iš vienos pusės ir stambūs prekių pirkėjai bei vartotojai – iš kitos pusės ) ir vykdomos teritorinio išlyginimo funkcijos, didmeninės prekybos objektai, pasirinkdami vietas, pirmiausia orientuojasi į transporto veiksnį – galimybe naudotis įvairiomis transporto rūšimis bei transporto magistralėmis.prekių gabenimo požiūriu, patogi didmeninės prekybos įmonės sandėlių vieta sudaro sąlygas per trumpesnį laiką įvykdyti prekių užsakymus, efektyviau panaudoti transporto priemones, yra patrauklesnė tiek didmenininko pirkėjams tiek tiekėjams. Ypatingą reikšmę šis veiksnys importu užsiimančioms didmeninėms prekybos įmonėms. Pavyzdžiui, tropikų vaisių, kavos pupelių siuntos gaunamos jūrų transportu, todėl labai svarbu turėti sandėlių miestuose, kurie turi prekybos uostus. Mūsų sąlygomis – Klaipėda.
Antras labai svarbus veiksnys – patalpos. Daugeliui. Didmeninės prekybos įmonių reikia didelių sandėliavimo talpų ( plotų ), kad galėtų sukaupti pakankamas preki.ų atsargas ir racionaliai organizuoti sandėliavimo procesus. Todėl įmonės orientuojasi į vietas, kuriose už nedidelę kainą galima būtų įsigyti žemės sklypą ir jame pastatyti didelės talpos sandėlius arba tokius objektus išsinuomoti, o įsigytas prekes vėliau išplėsti. Tokios vietos paprastai būna miestų pakraščiuose esančiose verslo įmonių rajonuose.
Pirkėjas svarbiu veiksniu tampa tada, kai didmeninės prekybos įmonė ne pati pristato prekes, bet pirkėjai patys atvyksta jų pasiimti. Pavyzdžiui, vadinamosioms “ mokėk ir vežkis “ ( C&C ) įmonėms labai svarbu sudaryti sąlygas, kad pirkėjai savo poreikius galėtų patenkinti neįveikia labai didelio nuotolio šių įmonių reikalavimai prekybos objektų vietai panašūs kaip ir mažmeninėje prekyboje. Pirkėjo veiksnys taip pat labai svarbus ir eksportuojančioms bei tarptautinėse rinkose dirbančioms įmonėms, kurios, įkurdamos užsienio šalyse filialus, siekia palaikyti glaudesnius ryšius su pirkėjais.
Kai kurioms didmeninės prekybos šakoms svarbus veiksnys, pasirenkant vietas, yra prekių pardavėjas ir jų tiekėjas. Tai pirmiausia pasakytina apie didmenininkus, kurie užsiima žaliavų arba vadinamąją superkamąja prekyba.
Didmenininkams prekiaujantiems pavojingomis prekėmis ( chemikalais, naftos produktais ir panašiai ) sandėlių ( saugyklų ) vietos pasirinkimą lemia ekologijos bei saugumo reikalavimai.
(A. Pajuodis, PREKYBOS MARKETINGAS, Vilnius, 2002).7. KAUNO MIESTO VERSLO LYDERIAI
DIDŽIAUSIOS KAUNO MIESTO BENDROVĖS 2001 M.
(Pagal 2001 m. pardavimus ir paslaugas)
Eil.Nr. Įmonės (bendrovės) pavadinimas Pagrindinė veikla Pardavimai ir paslaugos, (tūkst.Lt)

2001 m. 2000 m.
1 2 3 4 5
1. UAB Sanitex Didmeninė prekyba; logistika 877000 800000
2. UAB SBA Koncernas Baldų ir tekstilės gamyba ir pardavimas 452400 490900
3. UAB Senukų prekybos centras Statybinių medžiagų prekyba 375185 298292
4. AB Kraft Foods Lietuva Maisto produktų gamyba 244009 234659
5. AB Kauno energija Garo ir karšto vandens tiekimas 232075 198713
6. A.Mikšo IĮ Limedika Medikamentų didmeninė prekyba 217205 165849
7. UAB GNT Lietuva Informacinės technologijos 187000 138000
8. UAB Tamro Medikamentų didmeninė prekyba 145527 117571
9. UAB Litfarma ir partneriai Medikamentų didmeninė prekyba 115044 72636
10. AB Kausta Statyba 109774 64410
11. AB Stumbras Alkoholinių gėrimų gamyba 107342 112119
12. UAB Medikona Medikamentų didmeninė prekyba 100353 74089
13. AB Kauno grūdai Grūdų pramonė 93852 86084
14. UAB Edmundas ir kompanija Drabužių siuvimas 92213 6

8. IŠVADOS
Funkcine prasme didmeninė prekyba yra ūkinė veikla, susijusi su prekių perpardavinėjimu negalutiniams arba stambiems vartotojams.
Didmeninė prekyba mažina būtinų ryšių skaičių. Pavyzdžiui, keturiems gamintojams tiesiogiai parduodant savo prekes keturiems mažmenininkams, susidaro šešiolikos ryšių sistema. O kai keturi gamintojai parduoda prekes vienam didmenininkui, kuris jas vėliau parduoda keturiems mažmenininkams ryšių skaičius sumažėja iki aštuonių.

9. LITERATŪRA
(S. Urbonavičius, MARKETINGAS : APIE SUDĖTINGUS DALYKUS – PAPRASTAI, Vilnius, Pačiolis. 1995 ).
(Z.Šaltienė, KOMERCINĖS ĮMONĖS MOKSLO PAGRINDAI, Leidybos centras, Vilnius, 1998).
(A. Pajuodis, PREKYBOS MARKETINGAS, Vilnius, 2002).

Leave a Comment