mokėjimo kortelės “IMPARCard”

MOKĖJIMO KORTELĖS “IMPARCard”VERSLO APLINKA

Turinys

Įvadas 31.IMPARCard atsiradimo prielaidos Lietuvoje 72. IMPARCard kaip naujos elektroninės atsiskaitymo Lietuvoje priemonės charakteristika 9 2.1. Techninė charakteristika 10 2.2. Įsigyjimo sąlygos 123. Konkurencinės aplinkos analizė 15 3.1 Artimiausio funkcinio konkurento paligynamoji analizė 214. Panaudojimo galimybės 23Literatūros sąrašas 27Įvadas

Pastaruoju metu, vykstant sparčiam mokslo progresui ir staigiam technologiniam šuoliui elektronikos bei telekomunikacijų srityje, atsiranda daug galimybių palengvinti ir supaprastinti daugelį dalykų, su kuriais kasdienybėje susiduria kiekvienas žmogus. Daugelis mokslo išradimų gana greitai pritaikomi kasdieniniame gyvenime ir tampa neatsiejama civilizuoto žmogaus gyvensenos dalimi. Juk dar visai neseniai mobilus ryšys buvo tik perspektivi idėja, generuojama moksliniuose projektose, o dabar tai jau kasdienybė.Mokslo pažangos procesas neaplenkia ir finansų bei bankininkystės sferos. Šiandien jau tikriausiai nebėra tokio banko, kuris atlikdamas visumą finansinių operacijų, apsieitų be elektrononių technologijų pagalbos. Maža to, patys bankai skatina naujovių įdiegimo procesą, kadangi vis dažniau tenka išgirsti apie išleidžiamas naujas elektronines atsiskaitimo korteles, kurios Lietuvoje įgauna vis didesnį populiarumą.Naujas atsiskaitymo būdas, nenaudojant grynųjų pinigų, išsyvisčiusiose valstybėse taikomas jau seniai. Lietuvai integruojantis į tarptautinę finansų sistemą ir plečiantis ryšių tinklui su pasaulinėmis finansinėmis institucijomis, ši naujovė, kaip bankų sąveikos rezultatas, atsirado ir pas mus. Dabar daugelis Lietuvos bankų, tokių kaip Vilniaus bankas, Snoras, Hermis, LTB išleidžia į apyvartą keleto rūšių kreditines (debetines) atsiskaitymo korteles (VISA, MasterCard, GLOBUS, American Express ir kt.)Šių kortelių populiarumas priklauso nuo to, kokiomis sąlygomis vyksta jų įsigyjimas ir koks yra jų funkcinis pranašumas lyginant viena jų rūšį su kita. Ir apskritai, koks žmonių sąmonėje vyrauja supratimas apie elektroninių pinigų pranašumą prieš popierinius. Dauguma žmonių gali laikytis konservatyvumo principo ir nemanyti šią alternatyvą esant verta dėmesio.Tačiau pasaulinė praktika rodo, kad tie žmonės, kurių veikla susijusi su finansinėmis procedūromis, nuolatinėmis išvykomis ar dideliais pinigais, mieliau renkasi elektroninius pinigus nei grynus. Dažnas išsivysčiusios valstybės pilietis savo piniginėje nešiojasi keleto ar net keliolikos rūšių elektronines atsiskaitymo korteles su tikslų atlikti finansinę operaciją, panaudojant tam reikalui skirtą konkrečią kortelę, kuri, lyginant su kitomis, leidžia tai padaryti su maksimalia nauda savininkui. Pavyzdžiui, debetinę sąskaitą yra naudingiau atsidaryti įsigyjant tą kortelę, kuri už indėlių laikymą siūlo didžiausias palūkanas. Kortelės su kreditine sąskaita naudingesnės tos, kurių skolintų pinigų palūkanų norma yra mažesnė. Tarptautinės kortelės patogios keliaujant. Taip pat egzistuoja kortelės su valiutine sąskaita, jei savininkas nori išvengti nuostolių dėl nacionalinės valiutos svyravimų ar vykstant į užsienį. Ir, galų gale pati kortelė – tai geriausias būdas išvengti vagystės ir išsipūtusios piniginės.

Taigi, kaip matome, elektroniniai pinigai turi daugybę privalumų, tačiau dėl vienintelio savo trųkumo – siauro panaudojimo tinklo – Lietuvoje jie gali neatrodyti patrauklūs.Iš to kyla logiškas klausimas – ar padaugėjus kortelių panaudojimo vietoms, padidės ir jų populiarumas? Ar vis dėl to žmonės atsargumo dėliai nesurizikuos skirtis su “grynaisiais” litais? Gali atsitikti taip, kad naujų vartotojų skaičius nekompensuos sąnaudų, susijusių su kortėlių išleidimu ir jų konvertavimo sistemos plėtimu.Logiška būtų samprotauti, jog įdiegus universalią kortelę, kurios pagrindinis privalumas būtų autonomiškumas (banko-platintojo atžvilgiu) atliekant eilinę operaciją, atsirastų suinteresuotumas tų piliečių tarpe, kurie pasitiki labiau elektroninėmis mokėjimo priemonėmis nei netobulais saugumo atžvilgių grynais pinigais.Turėti tokią elektroninę piniginę būtų naudingiau už eilinę atsiskaitimo kortelę, kadangi kiekviena pinigų išemimo operacija nereikalautų atskaitymo mokesčio, atsirandančio dėl sąveikos su banku.Pastaroju metu bankas Snoras yra išleidęs tokios rūšies kortelė – IMPARCard. Iki dabar jų yra išplatinta 26 tūkst. Tai viena Iš unikalių funkciniu požiūriu elektroninė atsiskaitymo priemonė, lyginant su kitomis kortelėmis. Šios kortelės išleidimas kitų elektroninių kortelių fone yra naturalios konkurencijos reiškinys, kai rinkos įsisavinimas ir užkariavimas vyksta pasiūlus vartotojui kitokio funkcinio pobūdžio substitutą.Bankui yra aktualus prekės konkurencingumo klausimas, ar sugebės nauja prekė išsilaikyti rinkoje ir konkuruoti su kitomis alternatyviomis prekėmis, ar jos rinkos segmentas bus pakankamai talpus, ar neatsiras naujų konkurentų, siūlančių aukštesnę lygio analogą.Iš tiesų daryti tikslias prognozes yra neįmanoma. Jeigu būtų kitaip, nė vienas verslas ne būtų žlugęs arba bent jau mažai pelningas. O tai nerealu. Kaip žinia, konkurencinėje kovoje išlieka stipriausias, todėl tam, kad išvengti klaidų ateityje, tenka analizuoti situaciją dabar, įvertinant visus veikiančius verslą faktorius ir numatant jų poveikio pasekmes. Bandant preliminariai numatyti tolimesnes tendencijas IMPARCard konkurencinėje aplinkoje, reikia išskirti tas šios prekės savybes, kurios turetų lemiamą įtaką, formuojant vartotojų požiūrį į elektroninių atsiskaitymo priemonių reikšmę jų gyvenime.Šios srities nagrinėjimo aktualumas yra sąlygotas Lietuvos bankų sistemos perėjimu į aukštesnį kokybinį lygį. Padidėjus bankinių paslaugų asortimentui, užsimezgus tarptautiniams tarpbankiniams santykiams ir pasikeitus technologijai, potencialių bankų klientų požiūris į bankus, kaip į patikimas finansines institucijas, turėtų keistis. Juk dar visai neseniai, nuvilnijus per Lietuvą bankų krizei, sąvokos “patikimumas”, ir “bankas” buvo antonimai. Dabar yra ypač svarbu sugrąžinti žmonių pasitikėjimą bankais, kitaip nė viena siuloma nauja paslauga neturės pasisiekimo klientų tarpe. Kitavertus naujos paslaugos įdiegimas gali būti lemtingu faktoriumi, formuojant viso banko įvaizdį, priklausomai nuo to, kaip nauja paslauga prigis klientų tarpe ir kokio atgarsio ji susilauks, priklausys banko veiklos perspektyva, todėl aktualu nagrinėti naujovės sekmingos adaptacijos galimybes.Banko Snoras įdiegta naujovė – IMPARCard kortelė taip pat orientuota į konkretų rinkos segmentą, kuris turi pasirinkimo alternatyvą ar naudotis ja, ar naudotis grynaisiais pinigais. Ir tam, kad numatyti to pasirinkimo galimą variantą, tenka tirti šios prekės konkurencinę aplinką. Kaip kortelės konkurentabilumą veiks jos kaina? Koks kortelės funkcinių konkurentų pranašumas galėtų susiaurinti jos vartotojų ratą? Kokia sėkmingos adaptacijos vartotojų rinkoje tikimybė? Kokios yra šios rinkos įsisavinimo prognozės. Į šiuos klausimus galima preliminariai atsakyti pasinaudojant IMPARCard kortelės konkurencinės aplinkos analize.1.IMPARCard atsiradimo prielaidos Lietuvoje

Mokėjimas atsiskaitymo kortelėmis (VISA, MasterCard, Globus ir kt.) jau tapo įprastas. Tačiau mokant nedideles sumas, atsiskaitymo kortelių panaudojimas ribotas, kadangi pardavėjas turi mokėti tam tikrą sumą už banko operaciją, be to, reikia turėti tiesioginį ryšį su bankų, o tai užtrunka. Todėl rinkoje prireikė naujos mokėjimo priemonės, pritaikytos greitam mokėjimui mažomis sumomis, suteikiančios pardavėjui tas pačias garantijas, kaip ir atsiskaitymo kortelės. Dėl to pasaulyje vis didesnį populiarumą įgauna elektroninės piniginės. Šis procesas neaplenkė ir Lietuvos. 1996 metų pabaigoje bankas Snoras išlleido į apyvartą naują atsiskaitymo priemonės rūšį – atsiskaitymo kortelę IMPARCard. Nors iki šiandien yra įrengta apie šimtą terminalų, kuriais gali naudotis šios kortelės savininkai, tačiau jos populiarumas Lietuvoje netikėtai aukštas. Vilniuje terminalai veikia stambiausiose prekybos centrose – “Ekonomija”, “Pas Juozapą”, “Jan&Co”, “Iki” ir kt. Nuo 1996 metų gegužės mėnesio iki 1997 metų pradžios IMPARCard kortelių buvo išplatinta daugiau kaip 7 tūkst. Tai tikrai ženklus skaičius. Prognozuojama, kad kitais metais tokių kortelių gyventojai įsigis apie 40-50 tūkst. Tai labai patogu žmonėms, naudinga ir bankui. IMPARCard kortelėmis jau naudojasi Vilniaus Universiteto, Pedagoginio Universiteto studentai, destytojai, tarnautojai, Mažeikių naftos, kitų firmų, organizacijų darbotojai. Paprastai atlyginimas, studento stipendija pervedama į kortelę ir bet kuriuose Snoro banko skyriuose galima pasimti priskaičiuotus pinigus, mokėti visus mokesčius ir pan.

Kas sąlygojo tokį žmonių susidomėjimą kortelėmis Lietuvoje? Bankininkai teigia, kad mokėjimo kortelėmis šalyje domimasi vis labiau – tai rodo kortelių rinkos didėjimas. Kai kuriiose postkomunistinėse šalyse, pavyzdžiui, Vengrijoje, šiuo metu kilęs netgi savotiškas mokėjimo kortelių “bumas”. Lietuvos bankininkai tikisi, kad ir mūsų šalies gyventojai paseks tokių šalių kaip Vengrija pavyzdžiu. 2. IMPARCard kaip naujos elektroninės atsiskaitymo Lietuvoje priemonės charakteristika

IMPARCard yra plastikinė elektroninė atsiskaitimo priemonė. Skirtingai nuo įprastų elektroninių kortelių, ji pritaikyta greitam mokėjimui mažomis sumomis be tiesioginio ryšio su banku. Kitaip ji yra vadinama elektronine pinigine. Banko Snoras IMPARCard kortelė – tai daugiafunkcinė kortelė kuria atsiskaitoma už prekes ir paslaugas. Turint kortelę, galima gauti grynųjų pinigų banke, jo filialose ir taupomosiuose skyriuose bei iš bankomatų, pažymetų IMPARCard ženklu. Kortelė pakeičia grynuosius pinigus. Daugiafunkcinė kortelė skirta daugeliui prekybos sričių – visur, kur paprastai mokoma nedidelės sumas grynais pinigais: nedideliuose prekybos taškuose (spaudos kioskose, užkandinėse, parduotuvėse), cigarečių, gerimų, saldumynų pardavimo automatuose, perkant bilietus už automobilių stovėjimą, miesto transportui, į kinoteatrus, taksofonose.Elektroninė piniginė nepakeičia banko atsiskaitymo kortelės. Ji skirta dažnam nedidėlių sumų mokėjimui. Atsiskaitymo kortelės, kuriose saugoma tik informacija apie sąskaitą, o ne patys pinigai, yra saugesnė didelių pinigų sumų mokėjimo priemonė, todėl patogu turėti daugiafunkcinę kortelę, kurioje kartu saugoma informacija apie sąskaitą didelių sumų mokėjimui ir elektroniniai pinigai mažoms sumoms. Elektroninėje piniginėje yra pinigų sumai kaip ir paprastoje piniginėje. Ją ir reikia saugoti kaip paprastą piniginę. Pamestos ar pavogtos kortelės elektroniniai pinigai gali būti panaudoti pirkimui, jei jie neapsaugoti PIN kodu. Tačiau kortelę galima užblokuoti ir neleisti pakartotinai papildyti2.1. Techninė charakteristika

IMPARCard yra 54×86 mm matmenų plastikinė kortelė su centre įmontuota mikroschema, į kurios atmintį gali būti įrašyta pinigų suma. Kortelėje esančią pinigų sumą galima papildyti, pasinaudojant bankomatais arba specialiais terminalais, esančiais bankuose arba prekybos centrose. Kadangi kortelė yra sudėtingos technologijos gaminys, egzistoja tam tikros jos laikymo sąlygos.

Vartotojas privalo saugoti ją nuo: 1. aukštos temperatūros;2. elektromagnetinių laukų poveikio;3. mechaninių pažeidimų.

Naujos technologijos IMPARCard kortelėje yra mikroschema, kurioje įrašytas ne tik sąskaitos numeris, naudotojo vardas ir pavardė, bet ir duomenys apie kortelės likutį bei kita informacija, reikalinga, atliekant operacijas. Kortelėje esančią pinigų sumą galima įvesti ir papildyti, prisijungus prie sistemos kompjuterio, patikrinus kliento identifikavimo kodą ir jos sąskaitoje esančią sumą.Kortelė yra patogi naudoti. Ji yra kompaktiška ir funkcionali, kuo ir skiriasi nuo tikros piniginės. Vienintelis trukūmas laikant kortelę yra nepageidautinas kontaktas su metaliniais daiktais, pavyzdžiui monetomis. Kortelė negali būti deformuojama. Todėl būtina ją laikyti standžiame įdėkle, piniginėje. Kortelės paviršius neturi kontaktuoti su tiesioginiais saulės spinduliais, kurių poveikio pasėkoje gali deformuotis plastikinis kortelės korpusas. Taip pat kortelę nerekomenduojama laikyti arti buitinių elektromagnetinių prietaisų.Skirtumas tarp magnetinių ir mikroprocesorinių kortelių yra skirtinga informacijos įkrovimo technologija. Mikroprocesorinėse kortelėse yra žymiai sudėtingesnis informacijos įrašymo variantas. Todėl logiška būtų manyti, jog neteisėtas informacijos įkrovimas būtų lengvesnis naudojant magnėtines kortelės. Bet, kadangi daugumoje atveju magnetinėmis atsiskaitymo kortelėmis yra identifikuojama tik turėtojo vardinė sąskaita banke, o integruotomis – ir pinigų suma, paveikti nusikalstamais tikslais atminties duomenys tikslingiau būtų integruotoje kortelėje. Saugumo atžvilgiu magnetinė kortelė yra pranašesnė.2.2. Įsigyjimo sąlygos.

Kortelė IMPARCard galima įsigyti banke Snoras, jo filialuose ir taupomuosiuose skyriuose. Norint gauti kortelę, reikia pateikti pasą, užpildyti prašymą-susitarymą kortelei gauti ir nurodytą dieną pasiimti kortelę bei voką su PIN kodu.

Įsigyjimo tarifai:

Klasikinės IMPAR Card kortelės (litais) ir HERMIO leidžiamos VISA Electron kortelės palyginimas.

Kortelės išdavimas nemokamas nemokamasMetinės palūkanos, skaičiojamos

kiekvieną mėnesį pagal vidutinį mėnesio likutį 5,11% 4%Minimalus pradinis įnašas 100 Lt 100 Lt studentams ir pensininkams nėra nėra atlyginimų kortelių naudotojams nėra 100 LtMėnesinis mokestis 5 Lt 2,9 Lt studentams 1 Lt nėra pensininkams nėra 2,9 LtKomisinis mokestis, atsiskaitant kortele už paslaugas ir prekes nemokamas nemokamasGrynųjų pinigų išmokėjimas kasoje 0,5% nemokamai Grynųjų pinigų išmokėjimas bankomatuose 0.5% 2Lt(Hermio) 2% (kitur)

Bankomato kvitas apie atliktą operaciją nemokamas nemokamas apie kortelės likutį 1 Lt nemokamasIšrašo pateikimas kas mėnesį nemokamas N/AKortelės blokavimas nemokamas nemokamasKortelės išblokavimas 10 Lt 70 LtNaujo PIN kodo suteikimas 10 Lt 20 LtBauda pametus kortelę ar sugadinus ją mechaniškai 60 Lt 70 LtSutarties nutraukimas ankščiau kortelėje nurodyto galiojimo laiko 60 Lt N/A

Klasikinė IMPAR Card kortelė (JAV doleriais)

Kortelės išdavimas 80 LtMetinės palūkanos, skaičiojamos kiekvieną mėnesį pagal vidutinį mėnesio likutį 5,11%Minimalus pradinis įnašas 100 LtMėnesinis mokestis 5 LtKomisinis mokestis, atsiskaitant kortele už paslaugas ir prekes nemokamasGrynųjų pinigų išmokėjimas kasoje ar bankomatu 0,99%Bankomato kvitasapie atliktą operaciją nemokamasapie kortelės likutį 1 LtIšrašo pateikimas kas mėnesį nemokamasKortelės blokavimas nemokamasKortelės išblokavimas 10 LtNaujo PIN kodo suteikimas 10 LtBauda pametus kortelę ar sugadinus ją mechaniškai 60 LtSutarties nutraukimas ankščiau kortelėje nurodyto galiojimo laiko 60 Lt3. Konkurencinės aplinkos analizė

Lietuvoje neabejotini lyderiai pagal išplatintų kortelių skaičių – Vilniaus bankas (VB), pirmąsias VISA korteles Lietuvoje pradėjęs platinti 1993 metais., ir “Snoras”. Pagrindiniais VB konkurentais kortelių platinimo srityje Vilniaus banko vadovybė laiko Lietuvos taupomąjį ir “Hermio” bankus.Pagal išplatintų kortelių skaičių VB vejasi “Snoro” bankas.Vilniaus banko šių metų planai – ambicingi. “Mūsų tikslas – metų pabaigoje būti išleidus šimtą tūkstančių visų tipų kortelių”. – sakė Vilniaus banko Komercijos plėtros tarnybos individualių klientų departamento direktorė A. Narkauskienė. Pasak jos, pastaroju metu beveik visi šalies bankai daugiausia pradėjo leisti pigių, palyginti saugių debetinių kortelių, į kurių sąskaitas būtų galima pervesti atlyginimus litais. VB leidžiami tarptautinių VISA kortelių turėtojai Lietuvoje aptarnaujami 2123 vietose, grynųjų pinigų galima pasiimti iš 21 pinigų automato.

Dėl didėjančios konkurencijos mokėjimo kortelės pinga ir dar pigs, gažnai klientams taikoma įvairių nuolaidų. Populiariausia tarp platinamų kortelių Lietuvoje – VISA Electron”, kuria platina VB ir “Hermis”. VB šios kortelės išdavimo mokestį neseniai sumažino nuo 80 iki 40 Lt, “Hermis” – iki 35 Lt.”Didžiausią dėmesį skiriame būtent šiai kortelei, nors gana nemaža ir nesenai platinti pradėtos “VISA Gold kortelės paklausa. Iki šių metų pabaigos planavome išleisti 500 VISA Gold kortelių, o jau dabar turime beveik 300. Manau, kad mūsų planai buvo kiek pesimistiški”, – sakė A. Narkauskienė.VISA Gold – kol kas viena iš nedaugelio Lietuvoje leidžiamų kredito kortelių. Didžiausias kredito limitas šios, beje, vienos brangiausių, kortelės turėtojams – 5 tūkst. JAV dolerių.Dar vienas VISA Gold platinantis bankas – “Hermis” vienintelis iš bankų platina ir kreditinę American Express, skirtą tik labai turtingiems klientams.Bankas Hermis VISA korteles (Classic ir Business) pradėjo platinti 1996 metų pabaigoje. “Tačiau rinkoje buvo matyti didelis nebrangaus tarptautinio produkto poreikis, todėl praėjusių metų spalį klientams pasiūlėme VISA Electron. Dabar pačios įmonės nori, kad jų darbotojai turėtų tokias pigias korteles, į kuriu sąskaitą būtų galima pervesti atlyginimą”, – sakė Hermio banko mokėjimo kortelių skyriaus viršininkas Igoris Ryklys.“Pagrindinės Hermio konkurentės yra VB leidžiamos mokėjimo kortelės. Sparčiai daugėja nuo 1996 m. pradėtų platinti “Snoro” banko atsiskaitomųjų kortelių IMPARCard. Iki šių metų vasario 1 d. išplatintos jau 26509 kortelės. Daugiausia IMPARCard kortelių išplatinta Vilniaus apskrityje. Jos platinamos nemokamai, tačiau sutartį nutraukusiam klientui tenka sumokėti 60 Lt.Rimčiausia VISA sistemos konkurentė Lietuvoje – “Europay International”, leidžianti EuroCard/MasterCard, Maestro, Cirrus mokėjimo korteles, kurias platina kiti šalies bankai. Tarp konkurentų yra ir GLOBUS kortelė.Lietuvos žemės ūkio bankas (LŽŪB) pirmąsias GLOBUS korteles pardavė 1995 m. gegužės mėn., o praėjusiais metais jų turėtojų padaugėjo 7,3 karto. Šiuo metu yra išplatinta 9400 kortelių. Kortelių apyvarta 1997 metais buvo 21,2 mln. Lt., LŽŪB pajamos iš kortelių – 192 tūkst. Lt. Pasak banko atstovės spaudai I. Daukšienės, kiek šiais metais bus parduota GLOBUS kortelių, priklausis nuo to, su kokiomis įmonėmis bankas pasirašys sutartis dėl jų darbotojų užmokesčio pervedimo į kortelių sąskaitas.EuroCard/MasterCard (EC/MC) – klasikinės, verslo ir auksinės – LŽŪB platina nuo 1996 m. rugpjūčio. Šiais metais LŽŪB išleis ir tarptautines MAESTRO korteles. LŽŪB turi 17 grynųjų pinigų išdavimo pagal GLOBUS ir Eurocard/Mastercard mokėjimo korteles automatų, šiais metais planuojama įrengti dar 15.Litimpeks bankas nuo praėjusių metų spalio mėnesio pradėjo siūlyti GLOBUS korteles (kreditines ir debetines). Litimpeks banko Tarptautinio departamento Mokėjimo skyriaus viršininko Modesto Rimkaus nuomone, klientams šio banko kreditinėmis GLOBUS kortelėmis naudotis ypač naudinga, nes už kreditą, palyginti su kitomis mokėjimo kortelėmis, nustatytos nedidelės palūkanos – tik 1,34 proc. per mėnesį. Iki 1998 m. kovo 1 dienos bankas išdavė per 550 kortelių, o visą banko išplatintų GLOBUS kortelių apyvarta vasario mėnesį buvo 300 tūkst. Lt.Praėjusių metų gruodžio pradžioje Litimpeks tapo Europay International nariu ir įgijo teisę leisti tarptautines Eurocard/Mastercard korteles. Šiais metais Litimpeks rengiasi pasiūlyti klientams dar trijų rūšių tarptautines korteles – Business cards (juridiniams asmenims), Standart cards (fiziniams asmenims) ir Cirrus/Maestro korteles (busimos VISA Electron konkurentės, kurios bus skirtos darbotojų darbo užmokesčiui pervesti).Lietuvos taupomojo banko platinamų GLOBUS turėtojų per du metų mėnesius padaugėjo nuo 10400 iki 12900. Praėjusiais metais apyvarta, atsiskaitant LTB išplatintomis GLOBUS kortelėmis buvo 43,1 mln. Lt., o šiemet – 11,5 mln. Lt. LTB leidžiamų Eurocard/Mastercard kortelių šiemet padaugėjo nuo 915 iki 1010 (praėjusiais metais jų apyvarta buvo 3,1 mln. JAV dolerių, šiais metais – 0,6 mln. JAV dolerių).Kaune esantis ūkio bankas GLOBUS korteles pradėjo platinti tik praėjusių metų lapkričio mėnesį. Šios kortelės platinamos nemokamai, už jas imamas 35 Lt metų mokestis.“Vienas iš svarbiausių šių ir kitų metų darbų – rasti bendrą kalbą su kitais bankais ir kurti bendrą kortelių turėtojų aptarnavimo tinklą”, – sakė A. Narkauskienė.Tačiau bendradarbiauti bankams ne visada sekasi. Tai lemia įvairios priežastys, pvz., technologiniai skirtumai, tačiau dažniausiai nepavyksta susitarti bankų vadovams.Metų pradžioje nutrūko Vilniaus ir Snoro bankų bendradarbiavimas: nuo praėjusių metų Kalėdų Vilniaus banko platinamų visų rūšių VISA kortelių turėtojai jau nebeaptarnaujami dvidešimtyje Snoro taupomųjų skyrių. Sutartį dėl tokio bendradarbiavimo abu bankai buvo pasirašę praėjusių metų liepos mėnesį, tačiau gruodį Snoras vienašališkai komisinius mokesčius VB padidino 4 kartus.Toks Snoro vadovybės sprendimas aiškinamas dar ir kova dėl klientų: nenorima, kad VB platinamų VISA Electron kortelių turėtojai būtų aptarnaujami Snoro komerciniuose kioskose, kur šiuo metu aptarnaujama ir pateikus paties Snoro platinamas IMPARCard korteles.Nesenai VB pradėjo bendradarbiauti su Taupomoju banku ir Hermiu: kai kuriuose LTB terminaluose aptarnaujami ne tik Eurocard/Mastercard, bet ir VISA kortelių turėtojai. Svarbiausia, kad tą pačią įrangą – atsiskaitimo terminalus ir pinigų išdavimo automatus – būtų galima panaudoti atsiskaitant įvairiomis kortelėmis.Pavyzdžiui, šiandien LŽŪB bankomatuose aptarnaujami visi Eurocard/Mastercard korteles turėtojai, o dar dviejų Eurocard/Mastercard korteles platinančių bankų – LVKB ir LTB – klientai LŽŪB bankomatuose gali tik sužinoti sąskaitos likutį.Nors bankininkai teigia, kad tyčinio kortelių pereikvojimo Lietuvoje beveik nebūna, praėjusiais metais viešėję JAV teisininkai atkreipė dėmesį, kad JAV ir visame pasaulyje vis daugiau žmonių užsiima bankų kreditinių kortelių vogimu. “Kreditinės kortelės artimiausiu metu bus pradėtos plačiai naudoti ir Lietuvoje, dėl to jūsų bankams kils didelių problemų”, – sakė jie.Šalies bankų platinamos mokėjimo kortelės (1998 m. kovo 1 d.)

Kortelės tipas Išplatinta korteliųVilniaus bankasVISA Electron 24525VISA Classic 2730VISA Business 2498VISA Gold 293VB kortelės 4398Bankas “Hermis”VISA Electron 6500VISA Classic 1000

VISA Business 500VISA Gold 80American Express 37Bankas “Snoras”IMPARCard 26509*LŽŪBGLOBUS 9400EuroCard/MasterCard 330LTBGLOBUS 12900EuroCard/MasterCard 1010LVKBEuroCard/MasterCard 251GLOBUS 91Ūkio bankasGLOBUS 265

* – Vasario 1 d. duomenys3.1 Artimiausio funkcinio konkurento paligynamoji analizė

IMPARCard korteles funkciniai konkurentai – tai visuma elektroninių atsiskaitymo kortelių, dabartiniu metu išleistų apyvarton įvairių Lietuvos bankų (Hermio, Vilniaus banko, LTB, LŽŪB, LVKB, ūkio banko, Litimpeks). Tai kreditinės, debetinės kortelės bei įvairus kelionės čekiai.Pagrindiniai konkurentai, įtakojantys Snoro elektroninio atsiskaitymo kortelės IMPARCard rinkos pobūdį yra Vilniaus bankas (leidžiantis VISA Electron, VISA Classic, VISA Business, VISA Gold ir VB korteles) ir Hermio bankas (leidžiantis VISA Electron, VISA Classic, VISA Business, VISA Gold ir American Express korteles).Lyginant suartimiausiais savo konkurentais – VISA Electron – banko Snoras platinamos IMPARCard kortelės turi vieną išskirtinį bruožą savo nenaudai – jomis galima atsiskaityti tik Lietuvoje.Taigi tą IMPARCard savybė funkciniu požiūriu susiaurina vartotojų rinką iki tam tikro konkretaus segmento. Tai visuma vartotojų, pageidaujančių turėti universalią atsiskaitymo priemonę, tačiau nenaudojant jos už Lietuvos ribų – 16 metų sulaukę piliečiai su vidutiniu ar aukštu pajamu lygiu, atviri naujovėms ir techniniam progresui.Bankai-konkurentai siūlo vartotojams savo korteles, naudodami tam tikrą strategiją. Tai – įvairių nuolaidų įsigyjantiems korteles taikymas, patraukli komisinių mokesčių sistema, palūkanų norma ir kt. Pavyzdžiui, pagrindinis IMPARCard kortelės konkurentas yra VISA Electron kortelė, leidžiama Hermio ir Vilniaus banku. VISA Electron palūkanos už kreditinį likutį yra 4%, o IMPARCard – 5,11% (žr. aukščiau), todėl šiuo požiūriu IMPARCard užima geresnę poziciją ir pagal bendrą prognozę tokiu būdu turėtų “prisivilioti” didesnį skaičių vartotojų. Mokesčiai už formalumus, atliekamus įsigyjant kortelę ir baudos už jos praradimą ar sugadinimą mechaniškai yra didesni naudojant VISA Electron. Tikėtina, kad šie įkainiai turėtų keistis. Tačiau šios kortelės privalumas yra tai, kad ji savo naudojimo sąlygomis yra nuolaidesnė studentų atžvilgiu, nes nereikalauja iš jų aptarnavimo metinio mokesčio. O šio rinkos segmento įsisavinimas ir užkariavimas yra gera ateities investicija, kadangi pagal statistiką žmonės, įgiję aukštąjį išsilavinimą turi aukštesnį pajamų lygį ir dažniau naudojasi banko paslaugomis, tame tarpe ir elektroninėmis kortelėmis. Bet vis dėl pasaulinė praktika rodo, jog žmonių pasitikėjimo kortelėmis tendencija krypsta į elektroninių kortelių pusę, kadangi klastojimo atvejai dažnesni tarp magnetinių kortelių (VISA Electron). Amerikos statistikos departamentų duomenėmis Amerikos biudžetas patiria apie 1 mlrd. dolerių nuostolių kasmet dėl magnetinių kortelių masinių klastojimo atvejų.

4. Panaudojimo galimybės

Lietuvių konservativumas matyti ir iš atsiskaitymo kortelių verslo. Kortelių turėtojų Lietuvoje dar labai mažai, daugeliui labai patinka nešiotis su savimi grynųjų pinigų. Šiokia tokia prievarta, kai darbdaviai nusprendžia atlyginimus pervesti į bankų kortelių sąskaitas, – tai irgi būdas pratinti žmones prie naujų atsiskaitymo formų.Nenorą naudotis mokėjimo kortelėmis lemia ir dar menkai išplėtotas jų turėtojų aptarnavimo tinklas bei problemos, kylančios atsiskaitant jomis (neretai būna blogas ryšys su banku ir pan.)Susidomėjimas kortelėmis Lietuvos regionuse toli gražu ne vienodas. Pavyzdžiui, Vilniaus ir Klaipėdos gyventojai ne tokie konservatyvus, o Marijampolės ar Utenos žmonės nelinkę pasitikėti naujovėmis.IMPARCard kortelė, kaip ir nacionalinis piniginis vienetas – litas, yra skirtas naudojimui tik Lietuvoje. Jos vartotojas, atlikdamas pinigines procedūros, naudojasi tam skirtais specialiais terminalais, įrengtais daugelyje Lietuvos miestų bankuose, degalinėse, prekybos centruose ir privačiose parduotuvėse, banko Snoro komerciniuose kioskuose, dirbančiuose 24 valandas per parą ir išsidėsčiusiose kiekviename rajono centre.Snoro banko vadovai teigia, kad IMPARCard kortelė priklauso visai kitai, modernesnei technologijų kartai. Visa informacija apie sąskaitą yra pačioje kortelėje – jos viduje esančioje elektroninėje mikroschemoje. Aptarnaujant kortelės turėtoją nereikia telefonu ar elektroninių ryšių susisiekti su banku. Naudojantis ja, visiškai nereikia apmokėjimo operacijos vykdytojo ir kortelės savininko parašų. Savininkas ja gali naudotis surinkęs tik jam vienam žinomą kodą, taigi radusiam pamestą kortelę niekaip nepavyktų ja pasinaudoti.Netolimoje perspektyvoje IMPARCard kortelės galimybės turi pasiekti aukštesnį kiekybinį ir kokybinį lygį ir suartėti panaudojimo atžvilgiu su užsienio analogais, kurių dabartinė panaudojimo sritis yra žymiai platesnė.Tokių kortelių mokėjimo terminalai gali būti stacionarūs arba nešiojami. Mokant pinigų sumą iš pirkėjo kortelės pervedama į pardavėjo terminalą. Nereikia sąskaitų tikrinti banke. Tai labai pagreitina mokėjimo procedūrą.

Tuo tarpu Europoje jau bandomas naujas būdas patogiai ir saugiai atsiskaityti mokėjimo kortelėmis – perkant ir mokant per Internetą. Tikimasi, kad toks apsipirkimo būdas ateityje paplis, bus laikomas saugiu, paprastu ir patogiu.šią dar visai jauną mokėjimo kortelių rinkos paslaugą pristatė Europay International. Šios sistemos čipinėmis kortelėmis už pirkinį, pasirinktą Internete, bus galima atsiskaityti, naudojantis bet kuriuo kompjuteriu, kur yra čipinės kortelės skaitytuvas. Didžiojoje Britanijoje kol kas vyksta šios paslaugos bandymai, jie truks apie tris mėnesius. Jei viskas bus gerai, tikimasi, kad prie šio projekto prisijungs daugybė viso pasaulio bankų. Mokėjimo saugumas garantuojamas, panaudojant skaitmeninius parašus ir apsaugos modulius.Kortelėje esančios pinigų sumos negalima patikrinti be specialių prietaisų. Kortelės savininkas jos balansą gali patikrinti, pasinaudodamas bankomatais ir atitinkamais specialiais terminalais, mokėjimo terminalais ir kišeniniais kortelių tikrinimo prietaisus. Jie taip pat gali parodyti ir paskutinę mokėjimo datą bei sumą.Vis aktualesnėmis tampa ir elektroninių kortelių atliekamas pagalbinės informacinės funkcijas. Mat panaudojant kortelėje sumontuotą mikroprocesorių, galima kaupti (įrašyti, keisti) papildomą informaciją, kuri gali būti panaudota įvairiems reikalams.

Parduotuvės, priimančios elektroninius pinigus, irgi įgyja nemažai privalumų: 1. inkasuojamos mažesnės sumos;2. mažesnė vagysčių tikimybė;3. greičiau aptarnaujami klientai;4. sudaromas modernus įvaizdis;5. užtikrinamos paslaugos klientams;6. tobulesnė įplaukų apskaita;7. didesnis saugumas, atliekant visas mokėjimo operacijas.

Automatiniams prekybos taškams jos teikia šiuos privalumus:1. sumažėja vandalizmo tikimybė;2. nesudėtinga keisti tarifus, pasikeitus kainoms (naujų monetų išleidimas neturi įtakos);3. mažiau genda automatai;4. nereikia inkasuoti grynųjų pinigų;5. atsiveria naujos galimybės įrengti prekybos taškus.

IMPARCard kortelės gali būti raktas į įėjimo kontrolės sistemoms atstoti debetines paslaugų tiekėjų sąskaitos, kai kortelėje saugomas ne tik sąskaitos numeris, bet ir pačios sąskaitos būsiena (išankstinis apmokėjimas už kurą it pan.). Jose taip pat galima įrašyti atžymas apie apmokėtas paslaugas, veliau pateikiant kortelę, kaip apmokėjimo patvirtinimą; saugoti asmens identifikavimo informaciją (pavardė, vardas, asmens kodas, kraujo grupė ir t.t.). Jomis galima ir apmokėti už komunalines paslaugas, elektrą, dujas, mokėjimo metu perduodant informaciją apie skaityklių parodymus.

Tokių plačių panaudojimo galimybių kortelės įdiegimas Lietuvoje suvaidins didelį vaidmenį, optimizuojant piniginius atsiskaitymus, o pati kortelė turėtu tapti neatsiejama daugelio vartotojų gyvenymo dalimi.Literatūros sąrašas

1. Daugis A. “Snoras” dirba naujoviškai”. – Respublika 1997, rugsėjo 29 d.2. Daugys A. “Bankininkai laukia mokėjimo kortelių “bumo”. – Respublika 1998, kovo 9 d.3. Imbrasas D. “Daugiafunkcinė kortelė”. – Mokslas ir technika 1997, Nr 124. Miškis Z. “Bankas “Snoras”- universalus privataus kapitalo bankas”. – Lietuvos Ūkis, 1997, Nr 12.5. WWW:http://www.creditcrd.com