Darbuotoju sauga ir sveikta

Įvadas

Šiame darbe bus kalbama apie itin aktualią ir svarbią temą, t. y. apie darbuotojų saugą ir sveikatą, jiems keliamus reikalavimus.
Darbuotojų sauga ir sveikata – tai visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti. Darbdavys privalo rūpintis, kad šios priemonės būtų naudojamos visuose įmonės, įstaigos ar organizacijos (toliau – įmonė) veiklos etapuose, o darbuotojų sveikatos pakenkimo tikimybė būtų kuo mažesnė.
Reikalavimų laikymasis dėl darbuotojų saugos ir sveikatos yra svarbūs kiekvienai įmonei, kiekvienoje įmonėje turi būti sudarytos palankios darbo vietos sąlygos, kuurios užtikrintų saugias darbuotojų darbo sąlygas ir nepažeistų darbuotojo sveikatos. Todėl ši tema, mano manymu, yra labai aktuali ir svarbi.
Svarbu yra nurodyti, kad svarbiausi reikalavimai darbuotojų saugai ir sveikatai darbe nustatyti Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme (Priimtas: 2003 m. liepos 1 d. Nr. IX-1672).

Šiame darbe numatau išnagrinėti:
1. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo paskirtį;
2. Įstatymo taikymą;
3. Darbuotojų saugos ir sveikatos garantijas;
4. Darbuotojų saugos struktūras įmonėse;
5. Reikalavimus darbo vietoms;
6. Darbuotojų instruktavimą saugos ir sveikatos darbe klausimais;
7. Ekonomines priemones, skatinančias darbuotojų saugos ir sveikatos geerinimą;
8. Atsakomybę už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus.

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo paskirtis

Šio įstatymo paskirtis yra nustatyti:

1) teisines nuostatas ir reikalavimus siekiant apsaugoti darbuotojus nuo profesinės rizikos ar tokią riziką sumažinti;

2) profesinės rizikos įvertinimo, nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių li

igų tyrimo tvarkos bendrąsias nuostatas;

3) darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, taikomus dirbantiems jauniems asmenims, nëščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms moterims, invalidams;

4) darbuotojų saugos ir sveikatos viešąjį administravimà ir valstybės institucijų kompetenciją, darbdavių, darbdavių atstovų ir darbuotojų teises bei pareigas siekiant sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas, taip pat darbuotojų atstovų teises sudarant darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas;

5) atsakomybės už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimus bendruosius principus.

Įstatymo taikymas

1. Šis įstatymas yra taikomas kiekvienai įmonei, esančiai Lietuvos Respublikos teritorijoje.
2. Krašto apsaugos pareigūnams ir kariams, vidaus reikalų sistemos, muitinės, valstybės saugumo ir kitų institucijų pareigūnams, kurių tarnybinius santykius nustato atitinkami statutai, šio įstatymo bei kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nuostatos netaikomos tik tais atvejais, kai šie asmenys vykdo veiklą, kuriai būūdingi specifiniai veiklos požymiai. Šių institucijų pareigūnų ir karių tarnybą reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose privalo būti nustatyti saugos ir sveikatos reikalavimai jiems vykdant specifinę veiklą.
3. Kai šiame straipsnyje nurodyti pareigūnai ir kariai vykdo veiklą, nepriskiriamą šiome straipsnyje nurodytai veiklai, taikomos šio įstatymo, kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nuostatos.
4. Darbuotojų, dirbančių su radioaktyviosiomis medžiagomis ir kitais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, saugą ir sveikatą reglamentuoja Radiacinės saugos įstatymas, šis įstatymas ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai.

Darbuotojų saugos ir sveikatos ga

arantijos

1. Kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, atsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, seksualinę orientaciją, amžių, socialinę kilmę, politinius ir religinius įsitikinimus. Šio įstatymo nustatytos darbuotojų saugos ir sveikatos garantijos taikomos taip pat ir valstybės bei savivaldybių institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojams.
2. Darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis įstatymas ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Saugias ir sveikas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai. Dėl saugių ir sveikų darbo sąlygų sudaryno darbuotojas turi teisę kreiptis į darbuotojų atstovą, padalinio vadovą ar kitą darbdavio įgaliotą asmenį, darbdaviui atstovaujantį asmenį, įmonės saugos ir sveikatos komitetą, Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) ar kitas valstybės institucijas teikdamas pasiūlymus ar reikalaudamas, kad būtų sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos.

Darbuotojų saugos struktūros įmonėse

Siekiant užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas, įmonėje steigiamos:
1. Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba (toliau – tarnyba). Tarnybos veiklą reglamentuoja Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. bi

irželio 10 d. įsakymu Nr. 77/262. Tarnyba sudaroma iš vieno ar daugiau įmonėje dirbančių saugos ir sveikatos specialistų Jeigu įmonėje tokių specialistų nėra, tarnybos funkcijas gali atlikti:
 darbdavio samdoma tarnyba arba darbdavio samdomi vienas ar daugiau šios srities specialistų;
 darbdavio paskirtas asmuo (asmenys) (įmonėse, kuriose dirba mažiau kaip 50 darbuotojų).
Jeigu įmonėje tarnyba nesteigiama, jos funkcijų neatlieka samdoma organizacija ar paskirtas asmuo, tarnybos funkcijas atlieka pats darbdavys.
Apie įsteigtą tarnybą darbdavys raštu praneša Valstybinei darbo inspekcijai
2. Darbo medicinos tarnyba (toliau – medicinos punktas). Medicinos punkto veiklą reglamentuoja Pavyzdiniai įmonių darbo medicinos tarnybų (medicinos punktų) nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1995 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 295. Šie nuostatai nustato medicinos punktų steigimo tvarką, funkcijas, darbuotojų teises, pareigas ir atsakomybę.

Reikalavimai darbo vietoms

Svarbiausius reikalavimus darbo vietoms, darbo priemonėms, darbuotojų sveikatos tikrinimui, keliamus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose yra:
Darbo vietos, taip pat patalpos, skirtos darbuotojų higienos ar buitinėms reikmėms tenkinti, privalo atitikti minimalius darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, pateiktus Darboviečių įrengimo bendruosiuose nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233.
Kiekvieną darbuotoją darbo vietoje supa erdvės dalis, kurioje gali veikti įvairaus pobūdžio veiksniai (fizikiniai, cheminiai, biologiniai, psichofiziologiniai). Šie veiksniai vadinami darbo aplinkos veiksniais. Darbo aplinkos veiksniai darbo vietoje ne

egali viršyti Higieninėje kenksmingų darbo aplinkos veiksnių klasifikacijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 799, pateiktų dydžių.
Siekiant nustatyti, ar darbo aplinkos veiksniai atitinka leistinus dydžius, atliekamas darbo aplinkos vertinimas, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 26 d. įsakymas Nr. 86/307.
Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbo priemonės būtų techniškai tvarkingos, nekenktų darbuotojų saugai ir sveikatai. Minimalūs reikalavimai, taikomi naudojamoms darbo priemonėms, yra patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102.
Asmenys, kurie darbe gali būti veikiami sveikatai kenksmingų veiksnių, privalo tikrintis sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami tikrintis periodiškai. Profesijas ir darbus, kuriuos dirbant ir priimant į darbą privaloma tikrintis sveikatą, tikrinimų dažnumą nustato Asmenų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (kenksmingų veiksnių poveikyje ir pavojingą darbą) privalomo sveikatos tikrinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301.
Periodiški sveikatos patikrinimai atliekami pagal įmonės darbuotojų, kurie privalo pasitikrinti sveikatą, sveikatos tikrinimo grafiką. Darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir sveikatos tikrinimo grafiką, suderintą su teritoriniu visuomenės sveikatos centru, tvirtina darbdavys. Darbuotojai su sveikatos tikrinimo grafiku supažindinami pasirašytinai.
Darbdavys atsako už darbuotojų nukreipimą tikrintis sveikatą ir nepasitikrinusiųjų priėmimą į darbą įstatymų nustatyta tvarka. Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, gali būti darbdavio nušalinamas nuo darbo ir jam už tą laiką, kol pasitikrins sveikatą, nemokamas darbo užmokestis.
Privalomus sveikatos tikrinimus atlieka pirminės sveikatos priežiūros įstaigos bendrosios praktikos gydytojas ar apylinkės terapeutas.

Darbuotojų instruktavimas saugos ir sveikatos darbe klausimais

Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų dirbti įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti. Darbuotojai saugos ir sveikatos darbe klausimais turi būti instruktuojami pagal įmonėse patvirtintas darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas (toliau – instrukcijos). Šias instrukcijas rengia ir tvirtina darbdaviai, vadovaudamiesi Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarka (toliau – tvarka), patvirtinta Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 282, technologinių procesų ir darbo priemonių techniniais dokumentais.

Instrukcijų rengimas ir tvirtinimas. Instrukcijos rengiamos ir turi įsigalioti prieš pradedant eksploatuoti įmonę, jos padalinius, darbo priemones, prieš įdiegiant naujus technologinius procesus ar pradedant darbus.

Kiekvienoje įmonėje turi būti parengtos:

-įvadinė instrukcija, skirta darbuotojo įvadiniam instruktavimui;

-instruktavimo darbo vietoje instrukcijos. Šios instrukcijos rengiamos arba tam tikrų profesijų darbuotojams (šaltkalviams, mūrininkams, kasininkams, valytojams ir kt.), arba darbams (remonto, montavimo, bandymo ir kt.), arba darbo priemonių naudojimui (kompiuterinės įrangos, šlifavimo staklių ir kt.).
Darbdavys gali sudaryti įmonės darbuotojų sąrašą, kuriems gali būti nerengiamos instrukcijos. Šį sąrašą darbdavys privalo suderinti su Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus viršininku.
Parengtas instrukcijas tvirtina darbdavys. Instrukcija turi būti peržiūrėta, pataisyta ir iš naujo patvirtinta, įsigaliojus naujiems darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktams, į kurių reikalavimus turi būti atsižvelgiama instrukcijoje, keičiant darbo sąlygas ir kitais atvejais, numatytais tvarkoje.

Ekonominės priemonės, skatinančios darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimą

Darbuotojų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas:

1. Darbdaviai privalo drausti darbuotojus nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.
2. Kolektyvinėse sutartyse, kolektyviniuose susitarimuose gali būti numatytas papildomas darbuotojų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimas.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų dydžio diferencijavimas:

Atsižvelgiant į nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas bei profesinės rizikos veiksnius, ekonominės veiklos sritims nustatomos diferencijuotos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos.

Atsakomybės už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus

Darbdavių ir darbuotojų atsakomybė:

1. Darbdavys, kuris savo veikimu ar neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus ir tuo neužtikrino
saugių ir sveikų darbo sąlygų, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

2. Darbdavys neatsako už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimą arba darbdavio atsakomybė už tai gali
būti sumažinta, jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe ar profesinę ligą nustatoma, kad tai įvyko susiklosčius neįprastoms
ar nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdavys negalėjo kontroliuoti, arba dėl atsitikimų, kurių padarinių nebuvo galima
išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės.

3. Darbdavys neatsako už nelaimingus atsitikimus pakeliui į darbą ar iš darbo.

4. Darbdavio atsakomybė už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimą gali būti sumažinta įvertinus
priemones, kurių darbdavys ėmėsi šio įstatymo 36 straipsnio nustatyta tvarka.

5. Darbuotojui, kuris pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus ar įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminius
dokumentus, su kuriais buvo supažindintas, taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė.
Atlyginimas darbuotojui už pakenkimą sveikatai:

1. Darbuotojui, kuris dėl nelaimingo atsitikimo darbe, profesinės ligos neteko darbingumo ir dėl to prarado pajamas, jų
kompensavimo tvarką nustato Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas ir kiti įstatymai.

2. Jeigu nukentėjęs darbuotojas nebuvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu,
prarastas pajamas dėl darbingumo netekimo ir išlaidas, susijusias su medicinos pagalba ir gydymu, taip pat išlaidas, susijusias su nukentėjusiojo socialine, medicinine ir profesine reabilitacija, atlygina darbdavys. Minėtų išlaidų apmokėjimo ir žalos atlyginimo sumos turi būti ne mažesnės, negu nustatyta Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme.
Išmokos, darbuotojui mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe:

Darbuotojui mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pripažinto draudiminiu įvykiu, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių
ligų socialinio draudimo įstatymo nustatytiems asmenims mokamos šio draudimo išmokos.

Administracinės baudos už darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimus:

Valstybinė darbo inspekcija už darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimus skiria įstatymų nustatytas
baudas teisės aktų reikalavimus pažeidusiems darbdaviui ir darbuotojui.
Išvados

Išnagrinėjus temą „darbuotojų sauga ir sveikata“ galime padaryti šias pagrindines išvadas:
1. Kiekviena įmonė, įstaiga ar organizacija turi laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų;
2. Kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos;
3. Įmonė turi laikytis reikalavimų nustatytų darbo vietoms, darbo priemonėms ir kt.;
4. Prieš pradėdamas dirbti įmonėje, kiekvienas darbuotojas turi būti instruktuotas saugos ir sveikatos darbe klausimais;
5. Įstatymas nustato ekonomines priemones, kurios skatina darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimą, taip pat ir atsakomybę už reikalavimų pažeidimus.
6. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimą įmonėse finansuoja darbdavys. Kaip įmonėse laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, kontroliuoja Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija. Jos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymas.

Literatūra

1. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (Priimtas: 2003 m. liepos 1 d. Nr. IX-1672);
2. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas;
3. V. Paulavičiūtė Darbuotojų sauga ir sveikata: teisės aktai Vilnius, 2001;
4. www.svv.lt
5. www.darbininkas.lt

Leave a Comment