Darbų sauga

STUDIJŲ MODULIO CHARAKTERISTIKA

Tikslas: Darbo ir civilinės saugos studijų tikslas – suteikti žinių, siekiant užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų ir prevencinių priemonių įgyvendinimą įmonėje ir jos padaliniuose, siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, žūčių ekstremalių situacijų atvejais. Išmokyti atsirinkti būtiniausią informaciją iš norminių teisės aktų ir taikyti ją praktiškai. Studentai baigę darbo saugos kursą ir sėkmingai išlaikę egzaminą, įgyja kompetenciją: dirbti atitinkamos ekonominės veiklos rūšies įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistais.Uždaviniai:Studentai baigę darbo ir civilinės saugos kursą turėtų:2.1. Žinoti teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą, civilinę saugą reikalavimus.2.2. Žinoti darbuotojų saugos ir sveikatos bei civilinės saugos organizavimo principus.2.3. Žinoti profesinės rizikos vertinimo tvarką, prevenciją ir mažinimo principus.2.4. Suvokti socialinio dialogo įmonėje svarbą ir jo vykdymą.2.5. Žinoti nelaimingų atsitikimų darbe, kelyje į/iš darbo ir profesinių ligų tyrimo ir prevencijos principus.2.6. Žinoti bendruosius darbuotojų saugos ir sveikatos, civilinės saugos priemonių įgyvendinimo principus įmonėje.2.7. Suvokti ergonomikos reikšmę darbuotojų saugai ir sveikatai.2.8. Gebėti organizuoti ir koordinuoti profesinės rizikos vertinimą įmonėje.2.9. Prižiūrėti ir kontroliuoti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymąsi įmonėje.2.10. Dalyvauti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų tyrime. 2.11. Mokėti registruoti įmonėje nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas bei incidentus.2.12. Analizuoti nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių susirgimų aplinkybes bei priežastis ir numatyti prevencines priemones jiems išvengti.2.13. Kaupti duomenis susijusius su darbuotojų sauga ir sveikata.2.14. Pildyti įmonės dokumentus susijusius su darbuotojų sauga ir sveikata bei civiline sauga.2.15. Gebėti organizuoti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos, civilinės saugos norminių dokumentų rengimą bei konsultuoti šių dokumentų rengėjus.2.16. Gebėti organizuoti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų bei civilinės saugos prevencijos priemonių rengimą.2.17. Gebėti organizuoti privalomus sveikatos tikrinimus ir analizuoti privalomų sveikatos tikrinimų rezultatus.Apimtis: 2 kreditai = 80 valandų. Anotacija: darbo ir civilinės saugos studijų metu nagrinėjami darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos, civilinės saugos sistemos įmonėje teoriniai pagrindai. LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, LR civilinės saugos įstatymo, LR darbo kodekso, Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo taikymas praktiniame darbe. Darbuotojų instruktavimo, mokymo ir atestavimo saugos ir sveikatos klausimai. Darbuotojų saugos ir sveikatos, civilinės saugos dokumentacijos rengimo, derinimo, tvirtinimo tvarka. Profesinės rizikos vertinimo metodai, rizikos veiksnių ir jų poveikio mažinimo priemonių diegimas darbo vietose, aplinkoje. Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros ir pavojingų darbų organizavimas. Nelaimingų atsitikimų tyrimas, įforminimas, apskaita. Darbo higienos, civilinės saugos, elektrosaugos, priešgaisrinės saugos organizavimo įmonėje pagrindai. Mokymo procesas susideda iš paskaitų, praktinių ir laboratorinių darbų, seminarų, debatų, dalykinių žaidimų.Šio kurso įgūdžiai ir žinios reikalingos studijuojant specialiąsias ir teisines disciplinas, o baigus studijas – praktinėje veikloje.I. MODULIO PROGRAMAEil. Nr. Tema Valandų paskirstymas Kontaktinės valandos Savarankiškodarbo valandos Paskaitos Praktiniai užsiėmimai, laboratoriniai darbai 1. Darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimas Lietuvos Respublikoje 3 4 12. Darbdavio ir darbuotojų pareigos saugos ir sveikatos srityje 2 – 13. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimas įmonėje 8 8 24. Socialinis dialogas įmonėje 2 1 15. Nelaimingi atsitikimai darbe ir profesinės ligos bei jų prevencija 4 4 46. Darbo higiena 4 6 47. Civilinė sauga 6 6 38. Elektrosauga 1 1 –9. Priešgaisrinė sauga 1 2 –10. Ergonomika 1 – –Iš viso: 64 16 16 80 80

MOKYMO PROGRAMAEil. Nr. Temų ir potemių pavadinimas Valandų skaičius1. I SKIRSNIS. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS ORGANIZAVIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOJE IR ĮMONĖJE 31.1. Darbuotojų saugos ir sveikatos samprata, pagrindinės sąvokos.Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys darbuotojų saugą ir sveikatą Lietuvos Respublikoje. Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatai. Darbuotojų saugos ir sveikatos viešasis administravimas. Darbuotojų saugos ir sveikatos sistema. 21.2. Bendros žinios apie tarptautines darbo organizacijas.Europos Bendrijos ir Tarptautinių darbo organizacijų norminiai aktai (direktyvos, konvencijos, rekomendacijos, standartai), jų ryšys su Lietuvos Respublikos norminiais aktais reglamentuojančiais darbuotojų saugą ir sveikatą. 12. DARBDAVIO IR DARBUOTOJŲ PAREIGOS, TEISĖS, ATSAKOMYBĖ DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS SRITYJE 22.1. Darbdavio pareigos, teisės, atsakomybė apibrėžtos darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais ir kitais norminiais aktais. 12.2. Darbuotojų pareigos įgyvendinant įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus, pareiginių instrukcijų, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimus. 13. DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMAS ĮMONĖJE 83.1. Profesinės rizikos vertinimas įmonėje; Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos bei komiteto funkcijos ir veikla vertinant profesinę riziką. Vidinė darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolė. 23.2. Profesinės rizikos vertinimas, prevencija ir mažinimo principai.Rizikos vertinimas. Pavojingumo laipsniai. Pavojingų veiksnių kontrolė. Galimybių, dažnumo ir pasekmių vertinimas. Profesinės rizikos prevencija ir mažinimas. 13.3. Kenksmingų veiksnių poveikis darbuotojui, jų nustatymas, vertinimas ir normavimasPavojingi ir kenksmingi darbo vietos ir darbo aplinkos veiksniai. Higienos normos ir standartai. Darbo aplinkos ir darbo vietos ergonominis ir higieninis vertinimas. 13.4. Instruktavimas, mokymas, atestavimas.Darbdavių, saugos ir sveikatos tarnybų specialistų, padalinių vadovų atestavimas. Darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais instruktavimas, mokymas, atestavimas. 13.5. Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimas, derinimas, tvirtinimas. 13.6. Darbuotojų aprūpinimas asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis. 0,53.7. Privalomųjų medicininių patikrinimų darbuotojams organizavimas. 0,53.8. Darboviečių įrengimas. 0,53.9. Darbo vietų įrengimas ir priežiūra. Darbuotojų sauga eksploatuojant įrenginius. 0,53.10. Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūra ir pavojingų darbų (gamybos procesų) organizavimas. Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą reglamentuojantys norminiai aktai, priežiūros organizavimas.Pavojingų darbų organizavimas ir vykdymas. Darbuotojų apsauga nuo cheminių medžiagų poveikio. 14. SOCIALINIS DIALOGAS ĮMONĖJE 24.1. Socialinio dialogo svarbaSocialinis dialogas įmonėje – svarbus faktorius efektyviai įgyvendinant saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus, nustatant riziką ir sudarant saugias ir sveikas darbo sąlygas. 14.2. Socialinio dialogo organizavimas įmonėje.Kolektyviniai susitarimai ir kolektyvinės sutartys. Darbo taryba. Darbuotojų atstovai, įmonių saugos ir sveikatos komitetai, diskusijos, susirinkimai. 15. NELAIMINGI ATSITIKIMAI DARBE IR PROFESINĖS LIGOS BEI JŲ PREVENCIJA 45.1. Nelaimingi atsitikimai darbe, jų tyrimas, prevencijaNelaimingi atsitikimai darbe, jų priežastys, rūšys ir prevencijos priemonės. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo, registravimo ir apskaitos tvarka. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo aktai, pranešimai. 3,55.2. Profesinės ligos, jų prevencijaProfesinės ligos, jų atsiradimo priežastys ir nustatymo tvarka. Profesinių ligų tyrimas. Prevencijos priemonės. 0,5

6. II SKIRSNIS. DARBO HIGIENA6.1. Darbo aplinkos mikroklimatas. Oro gryninimo būdai ir priemonės 6.2. Darbo vietų apšvietimas.6.3. Triukšmas, jo poveikis, įvertinimas ir kontrolė.6.4. Apsaugos nuo triukšmo metodai ir priemonės.6.5. Vibracija, jos įvertinimas ir kontrolė.6.6. Vibracijų lygį mažinančios priemonės ir būdai.6.7. Kompiuterizuota darbo vieta. 47. III SKIRSNIS. CIVILINĖ SAUGA7.1. Teisiniai civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pagrindai. Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos struktūra, jos tikslai ir uždaviniai, organizavimo ir veiklos principai.7.2. Ekstremalių situacijų priežasčių rūšys. Civilinės saugos veiksmų ir priemonių planavimas ekstremalių situacijų atvejais.

7.3. Naikinamieji veiksmai ir apsauga nuo jų.7.4. Radiacinės ir cheminės situacijos vertinimas.7.5. Gyventojų ir turto apsauga, jos organizavimas ekstremalių situacijų atveju.7.6. Gelbėjimo ir kiti neatidėliotini darbai, vadovavimas jiems. Gyventojų moralinis-psichologinis pasirengimas. 6

8. IV SKIRSNIS. ELEKTROSAUGA7.1. Elektros traumos ir smūgiai. Faktoriai, nusakantys sužalojimo elektros srove sunkumą.7.2. Elektrotechninių darbuotojų mokymas, atestavimas.7.3. Patalpų klasifikacija pagal žmonių sužalojimo elektros srove pavojingumą.7.4. Apsaugos nuo elektros būdai.Pirmoji pagalba nukentėjusiam nuo elektros srovės. 19. V SKIRSNIS. PRIEŠGAISRINĖ SAUGA1. Degimas. Medžiagų užsiliepsnojimas ir sprogimas. Savaiminis įkaitimas ir užsiliepsnojimas.2. Gaisro gesinimo būdai, medžiagos ir priemonės.3. Pirminės gaisro gesinimo priemonės.4. Gaisro signalizacija ir automatinio gesinimo priemonės.5. Gaisrinės saugos organizavimas Lietuvos Respublikoje ir įmonėje.6. Gaisrinės saugos dokumentacijos rengimas, derinimas, tvirtinimas. 19. VI SKIRSNIS. ERGONOMIKA 19.1. Ergonomikos samprata.Sistemos “Mašina-žmogus-aplinka” charakteristikos. Ergonomikos reikšmė darbuotojų saugai ir sveikatai. Reikalavimai darbo aplinkai. 9.2. Psichosocialiniai reikalavimai. Darbo ciklo organizavimas. Mašinų sauga.

II. ŽINIŲ IR ĮGŪDŽIŲ VERTINIMO TVARKA. ATSISKAITYMŲ TEMATIKA

Darbo ir civilinės saugos studijų žinių ir įgūdžių vertinimo tvarka remiasi kaupiamojo balo sistema:Maksimalus įvertinimo balas – 10.1. Aktyvumas laboratorinių darbų ir praktinių užsiėmimų metu – 2 balai arba 20 % galutinio įvertinimo. 2. Koliokviumas – 2 balai arba 20 % galutinio įvertinimo. Koliokviumas – tai studentų įsisavintų žinių patikrinimas, išklausius 50 % visos darbo ir civilinės saugos studijų programos apimties. Studentai raštu 2 akademines valandas atsakinėja į dėstytojo pateiktus klausimus.3. Praktinis darbas – 1,5 arba 15 % galutinio įvertinimo balo. Kiekvienas studentas parengia 1 praktinį darbą laisvai pasirinkdamas tematiką iš dėstytojo pateiktų temų. Praktinio darbo nepristatyto pasibaigus semestrui maksimalus vertinimas – 1 balas arba 10 % galutinio įvertinimo.4. Analitinis tyrimas – 1,5 arba 15 % galutinio įvertinimo balo. Kiekvienas studentas, dirbdamas komandinį darbą, parengia grupinio analitinio tyrimo ataskaitą pagal dėstytojo pateiktą tyrimo temą (laboratoriniai darbai). Visas savarankiškas darbas ir atsiskaitymai, kurį studentas privalo atlikti semestro metu, sudaro 70 % galutinio pažymio. 5. Egzaminas – 3 balai arba 30 % galutinio įvertinimo. Egzaminas vykdomas raštu. Egzamino metu studentai pasirenka 2 iš 6 klausimų suskirstytų į 2 grupes ir raštu atlieka dėstytojo pateiktą praktinę užduotį. Egzamino trukmė – 3 val.

III. ATSISKAITYMO TVARKA

1. Terminai iki kada studentas turi atsiskaityti už paskirtas užduotis: 1.1. Praktinis darbas turi būti parengtas ir pristatytas lapkričio-gruodžio mėn.1.2. Analitinio tyrimo ataskaita turi būti parengta ir pristatyta gruodžio mėn.Pastaba: nurodytu laiku neparengti ir nepristatyti praktiniai darbai ir tyrimų ataskaitos nepriimami.1.3. Koliokviumas bus rašomas lapkričio mėn. pradžioje.Pastaba: studentai neatvykę į koliokviumą netenka 2 balų arba 20 % galutinio įvertinimo, t.y. maksimalus galimas galutinis įvertinimas – 8 balai. Pakartotinai rašyti koliokviumą neleidžiama.2. Auditorinių užsiėmimų, konsultacijų ir atsiskaitymų tvarkaraščiai. Darbo saugos paskaitos vyks rugsėjo – gruodžio mėn., pagal paskelbtą paskaitų tvarkaraštį. Egzaminas vyks sausio mėn., pagal paskelbtą egzaminų tvarkaraštį.

V. LITERATŪRA

1. Pagrindinė literatūra:1. Profesinė sauga ir sveikata. Ergonomikos principai: vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams.-V., “Technika,” 2003.2. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas 2003 07 01 IC- 1672 (Žinios, 2003 07 16, Nr. 70-3170).3. LR darbo kodekso CVIII skyrius. Darbuotojų sauga ir sveikata. 259-284 str.4. Kaminskas K.A. Ergonomika inžinerijoje: vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams, gamybininkams. V., Technika, 2003.5. Milašauskas A. ir kiti. Civilinės saugos pagrindai. – V., 1966.6. Kisinas E., Stepaniukas S. Nuodingos medžiagos ir apsauga nuo jų. Mokymo priemonė. – V.: KAM Krašto apsaugos mokykla, 1993.7. Kisinas E. Radiacinės, cheminės ir biologinės apsaugos priemonės. Mokymo priemonė. V.: KAM Krašto apsaugos mokykla, 1993.8. Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas. 1998 12 15 Nr. VIII-971. (Žinios, 1998/115-3230; 2000/61-1805; 2000/92-1805).9. Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas 1999 01 12 Nr. VIII-1019. 9Žin., 1999/11-239). 2. Pagalbinė literatūra gilesnėms studijoms:1. Sauga darbe Nr. 53 LR įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rinkinys. – V., UAB “Teisidas”. 2004.2. Juriskonsultų asociacijos informacinis konsultacinis biuras “Valdymo tobulinimo metodika” 7. -V., 1999 – 2004.3. Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarka, patvirtinta LR vyr. darbo inspektoriaus, 2002 12 05 įsakymu Nr. 282 (Žinios, 2002 12 11, Nr.117-5293).4. Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrieji nuostatai, patvirtinti LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 12 31 įA11-223/V-792 (“Valstybės žinios”, 2004 01 24, Nr.13-395).5. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai, patvirtinti LR Vyriausybės 2004 09 02 nutarimu Nr. 1118 (“Valstybės žinios”, 2004 09 07, Nr. 136-4945).6. LR Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas, 2000 10 03 VIII-1972 (“Valstybės žinios”, 2000 10 25, Nr. 89-2742) ir (“Valstybės žinios”, 2003 12 18, Nr.119-5404). 7. Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatai, patvirtinti LR socialinės ir darbo ministerijos 1998 04 20 įsakymu Nr. 77 (“Valstybės žinios”, 1998, Nr. 43-1188).8. Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai patvirtinti LR socialinės ir darbo ministerijos ir sveikatos ministerijos įsakymu 1998 05 05 Nr. 85/233 (“Valstybės žinios”, 1998, Nr.41-1224).9. Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai patvirtinti LR socialinės ir darbo ministerijos 1999 12 22 įsakymas Nr.102 (“Valstybės žinios”, 2000, Nr. 3-88).10. Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatai patvirtinti LR socialinės ir darbo ministerijos 1999 11 24 įsakymas Nr. 95 (“Valstybės žinios”, 1999, Nr. 104-3014).11. Krovinių kėlimo rankomis bendrieji nuostatai patvirtinti LR socialinės ir darbo ministerijos 1998 09 03 įsakymas Nr. 134/493 (“Valstybės žinios”, 1998, Nr.79-2242).12. Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniai nuostatai patvirtinti LR socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR Sveikatos apsaugos ministro 2003 11 23 įsakymu Nr. A1-186/V-694 (“Valstybės žinios”, 2003 12 05, Nr. 114-5186)13. LR valstybinės darbo inspekcijos įstatymas 2003`10 14 Nr. IC-1768 (“Valstybės žinios”, 2003 10 31, Nr. 102-4585).14. Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų bendrieji nuostatai patvirtinti LR darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos 2003 10 29 posėdžio protokolu Nr. 6-PV5-36 (“Valstybės žinios”, 2003 11 22, Nr. 110-4923).15. Profesinės rizikos nuostatai patvirtinti socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 2003 10 16 įsakymu A1-159/V-612 (“Valstybės žinios”, 2003 10 24 Nr. 100-4504).16. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas 2003 11 11 IC-1819 (“Valstybės žinios”, 2004 04 30, Nr. 69-2398).17. Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai 2004 04 28 patvirtinti LR Vyriausybės nutarimu NR. 487 (“Valstybės žinios”, 2004 04 30, Nr. 69-2398).18. Higieninė kenksmingų darbo aplinkos veiksnių klasifikacija patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 1998 12 31 įsakymu Nr. 799 (Žin.,1999, Nr. 3-78, redakcija (“Valstybės žinios”, 2002 10 11 Nr. 98-4384).19. Asmenų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (kenksmingų veiksnių poveikyje ir pavojingą darbą), privalomo sveikatos tikrinimo tvarka patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2000 05 31 įsakymu Nr. 301 13 priedas (“Valstybės žinios”, 2000 06 09 Nr. 47-1365, redakcija “Valstybės žinios”, 2003 10 01 Nr. 92-4164). 20. Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų normuojamos reikšmės ir matavimo reikalavimai. HN 69-1997.21. Lietuvos higienos normos HN 98: 2000 “Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietimo (apšvietos) ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai” patvirtinta sveikatos apsaugos ministro įsakymas 2000 05 24 Nr. 277 (“Valstybės žinios”, 2000 05 31, Nr. 44-1278).22. Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai. HN 33-1993.23. Visą žmogaus kūną veikianti vibracija. Didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai darbo vietose. HN 51-1994.

24. Rankas veikianti vibracija. Leidžiamieji dydžiai ir matavimo reikalavimai darbo vietose. HN 59-1996.25. Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai. HN 32-1998.26. Kenksmingos medžiagos. Didžiausia leidžiama koncentracija darbo aplinkos ore. HN23-1993.27. Higieninė kenksmingų darbo aplinkos veiksnių klasifikacija patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 1998 12 31 įsakymu Nr. 799 (Žin.,1999, Nr. 3-78, redakcija (“Valstybės žinios”, 2002 10 11 Nr. 98-4384).28. Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo poveikio darbe nuostatai patvirtinta LR socialinės ir darbo ministerijos 1999 09 20 įsakymas Nr. 70/403 (“Valstybės žinios”, 1999, Nr. 82-2438).29. Saugos taisyklės eksploatuojant elektros įrenginius DT 11-02 (“Valstybės žinios”, 2002 03 14 Nr. 27-974).30. Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės BPST 01-97 (“Valstybės žinios”, 1997 02 21, Nr. 16-358). Redakcijos (“Valstybės žinios”, 2002 08 14 Nr. 80-3489; “Valstybės žinios”, 2002 11 27, Nr.,113-5083).31. Energetikos objektų priešgaisrinės saugos taisyklės PST – 08 – 99, V., 1999.32 Kučinskas V. Ergonomika. Vilnius, 2001 m.

TEMŲ APIBŪDINIMAS

I. tema. Darbuotojų saugos ir sveikatos valdymas ir kontrolė, organizavimas ir vykdymas Lietuvos RespublikojeSocialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais norminiais teisės aktais, pagal savo kompetenciją įgyvendina valstybės politiką darbuotojų saugos ir sveikatos srityje.Kaip įmonėse laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, kontroliuoja Valstybinė darbo inspekcija. Valstybinės darbo inspekcijos funkcijas, teises ir atsakomybę nustato Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas.Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisija – derina trišaliu socialinių partnerių (šalių) bendradarbiavimo principu valstybės, darbuotojų ir darbdavių interesus saugos ir sveikatos srityje.Darbdavys, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, technologinių procesų bei darbo priemonių techniniais dokumentais: įvertina galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai; užpildo įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą; nustato darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarką įmonėje, duodamas įpareigojimus padalinių vadovams įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones ir kontroliuoti, kaip jų laikomasi; rengia, tvirtina įsakymu arba potvarkiu įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos lokalinius norminius teisės aktus bei pasirašytinai supažindina su jais. Siekdamas užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, darbdavys steigia darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą. Paskirtų specialistų pareiga yra koordinuoti prevencinių priemonių, skirtų darbuotojų apsaugai nuo traumų ir profesinių ligų, įgyvendinimą, kontroliuoti kaip įmonės darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas steigiamas, jeigu dirba daugiau kaip 50 darbuotojų, jei darbuotojų skaičius nesiekia 50, gali būti steigiamas darbdavio ar darbuotojų atstovų iniciatyva arba daugiau kaip pusės įmonės darbuotojų kolektyvo, siūlymu. Komiteto nariai dalyvauja įgyvendinamose priemonėse darbuotojų saugai ir sveikatai įmonėje ar darbo vietose gerinti.Užduotis: išnagrinėti “Saugaus darbo valdymo ir organizavimo įmonėje schemą” ir pritaikyti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, sprendžiant saugaus darbo organizavimo ir valdymo uždavinius bei saugių metodų įdiegimą praktiniame darbe. 2 tema. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo taikymas praktinėje veikloje 2.1. Pagrindinės sąvokos• darbdaviui atstovaujantis asmuo – įmonės vadovas.• darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai – padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam darbdavys pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje, struktūriniame padalinyje.• darbuotojų sauga ir sveikata – visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.• darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai – norminiai teisės aktai, kuriose nustatomos, keičiamos arba pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos (įstatymai, Seimo, Vyriausybės nutarimai, socialinės apsaugos ir darbo ministro arba šio ministro su kitu ministru (kitais ministrais), sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus (toliau vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius) patvirtinti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai).• darbo aplinka – darbo vietą supanti erdvė, kurioje gali būti darbuotojo sveikatai kenksmingų, pavojingų rizikos veiksnių (fizinių, fizikinių, cheminių, biologinių ir kitų).• darbo priemonės – darbo procese naudojamos mašinos, įrenginiai, aparatai, prietaisai, įrankiai, įtaisai ir kiti reikmenys.• darbo sąlygos – darbo aplinka, darbo pobūdis, darbo ir poilsio laikas ir kitos aplinkybės, turinčios tiesioginę įtaką darbuotojo savijautai, darbingumui, saugai ir sveikatai.• darbo vieta – vieta, kurioje asmuo dirba darbo sutartyje sulygtą darbą arba atlieka viešojo administravimo funkcijas.• nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys – darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina). Įvykis darbe, kai darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, nepriskiriamas prie nelaimingo atsitikimo darbe.• nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą iš darbo – įvykis, įskaitant eismo įvykį darbuotojui vykstant į darbą ar iš darbo, įvykęs darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbovietės ir gyvenamosios vietos arba vietos ne įmonės teritorijoje, kur darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu.• profesinė rizika – traumos ar kitokios darbuotojo sveikatos pakenkimo galimybė dėl kenksmingo ar pavojingo darbo aplinkos veiksnio (veiksnių) poveikio.• profesinė liga – ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ar pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga.

DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS VADYBOS SISTEMA

1 pav.

Darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos organizavimas įmonėje

Valstybinės darbo saugos ir sveikatos programos tikslas – gerinti darbuotojų saugos ir sveikatos darbe būklę. Įmonės turi sukurti darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemą, kurios dėka būtų galima pašalinti arba sumažinti riziką darbuotojams, susijusią su organizacijos veikla, valdymu. Ši sistema apima organizacinę struktūrą, planinę veiklą, atsakomybę, praktiką, procedūras, procesus ir išteklius darbuotojų saugos ir sveikatos politikai plėtoti, įgyvendinti, analizuoti ir palaikyti. Nustatydama ir peržiūrėdama savo tikslus, įmonė turi vadovautis teisiniais ir kitais reikalavimais, atsižvelgti į pavojus ir riziką darbuotojų saugai ir sveikatai, technologijos galimybes, finansinius, veiklos ir verslo reikalavimus ir suinteresuotų šalių nuomonę. Atlikus, norminių teisės aktų analizę, saugos ir sveikatos klausimais, sudaryta “Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos struktūrinė schema”, 1 pav.

Saugaus darbo valdymo ir organizavimo uždaviniai įmonėje• Darbdavys – įstatyminė, norminė, direktyvinė reglamentacija11 str. Darbdavio pareiga – sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, paskiriant darbdavio įgaliotus asmenis (padalinių vadovus) ir duodant jiems konkrečius pavedimus įgyvendinant prevencines priemones.25 str. Darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas:1. užtikrina, kad statiniai, darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus ;2. organizuoja profesinės rizikos vertinimą;3. apsaugo darbuotojus nuo rizikos: aprūpina asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, kolektyvinės saugos priemonėmis; kur galima rizika, įrengia saugos ženklus;

4. užtikrina, kad darbuotojai gautų informaciją apie esančią ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones jai šalinti ar išvengti;5. tvirtina darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, pareigines instrukcijas,6. paveda padalinių vadovams darbuotojus instruktuoti saugos ir sveikatos klausimais;7. organizuoja privalomus sveikatos tikrinimus;8. organizuoja nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų tyrimą, įforminimą, registravimą.Darbdaviui atstovaujantis asmuo siekdamas įgyvendinti darbdavio pareigą organizuoja priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimą, paskirdamas padalinių vadovus ir duodamas jiems konkrečius pavedimus įgyvendinti prevencines priemones.31 straipsnis. Darbdavių teisės darbuotojų saugos ir sveikatos srityjePavesti įmonės padalinių vadovams ir kitiems darbdavių įgaliotiems asmenims vykdyti užduotis, susijusias su darbuotojų sauga ir sveikata.32 straipsnis. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimo pavedimas padalinių vadovams ir kitiems darbdavio įgaliotiems asmenimsDarbdaviui atstovaujantis asmuo gali pavesti padalinių vadovams, įgyvendinti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencines priemones. Pavedimas įforminamas įsakymu, potvarkiu ar kitu dokumentu.Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas, paveda:1. padalinių vadovams įgyvendinti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencines priemones įmonės padaliniuose;2. Saugos ir sveikatos tarnybos specialistams – koordinuoti prevencinių priemonių, skirtų darbuotojų saugai nuo traumų ir profesinių ligų, įgyvendinimą, kontroliuoti, kaip įmonės darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įmonės padaliniuose._______________________________________________________________* Darbuotojų profesinė atranka8 str. “Mokymas saugos ir sveikatos srityje” – “darbuotojų saugos ir sveikatos specialistais įmonėse gali dirbti asmenys, turintys aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą ir įgiję darbuotojų saugos ir sveikatos žinių darbui atitinkamoje ekonominėje veiklos srityje.• Atestavimas, instruktavimas, mokymas

26 str. Darbdaviui atstovaujančio asmens, darbdavio įgalioto asmens atestavimaskiekvienas darbdavys atestuojamas prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas ir vėliau ne rečiau kaip kas 5 metai (iki 2005-12-31), taip pat ir darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas mokymo institucijose, turinčiose licenciją mokyti ir atestuoti, padalinių vadovai gali būti mokomi įmonės darbdavio įsakymu paskirtoje komisijoje ne rečiau kaip kas 5 metai. 27 str. Darbuotojų instruktavimas ir mokymas – darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą.Darbuotojas, darbdavių susitarimu pasiųstas laikinam darbui iš kitos įmonės, negali pradėti dirbti tol, kol neinstruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo instruktuotas ir apmokytas.Naudoti potencialiai pavojingus įrenginius, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė bei atlikti nuolatinę privalomą priežiūrą leidžiama darbuotojams, įgijusiems specialių žinių ir išlaikiusiems tokių žinių patikrinimo egzaminą.20 str. Norminiai teisės aktai, reglamentuojantys saugų darbų organizavimą ir jų vykdymą įmonėse – darbdaviui atstovaujantis asmuo, vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais rengia darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, taisykles, vietinius teisės aktus su kuriais darbuotojai supažindinami pasirašytinai.32 str. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimo pavedimas padalinių vadovams ir kitiems darbdavio įgaliotiems asmenims – darbdaviui atstovaujantis asmuo gali pavesti padalinių vadovams įsakymu, potvarkiu ar kitu dokumentu, darbo sutartyje arba pareigybės aprašyme (instrukcijoje) įgyvendinti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencines priemones įmonės padaliniuose, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams – koordinuoti prevencinių priemonių įgyvendinimą, kontroliuoti kaip įmonės darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos reikalavimų.*Užtikrinti darbo vietų, darbo aplinkos, darbo priemonių, pastatų, patalpų, statinių, teritorijos saugumą

14 str. Darbo vietų ir jų įrengimo bendrieji reikalavimai1. Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi atitikti saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus ir darbuotojo fizines galimybes.2. Statinių ir jų patalpų, kuriuose įrengiamos darbo vietos, stabilumo ir tvirtumo ir kitus nurodymus nustato Darboviečių įrengimo bendrieji reikalavimai. 40 str. Darbo aplinka – darbo aplinkos veiksnių leistinas ribines vertes nustato higienos normos, jei šios vertės viršijamos – darbo laiko trukmė neturi viršyti 36 valandų per savaitę. Sveikatos pakenkimo rizika turi būti kuo mažesnė ir numatytos priemonės tokiai rizikai šalinti. 15 str. Darbo vietų įrengimas statybvietėse, naudingųjų iškasenų gavybos įmonėse, žvejybos laivuose, darbo priemonėse Statinių statybos teritorija ir statybviečių darbo vietos, naudingųjų iškasenų gavybos įmonėse, žvejybos laivuose, kelių transporto priemonėse darbo vietos turi atitikti reikalavimus nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose16 str. Darbo priemonės – naudojamos tik techniškai tvarkingos priemonės. Saugaus naudojimo reikalavimus nustato darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai. Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros tvarką nustato Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas.17 str. Įmonės vidaus eismas – organizuojamas pagal atitinkamos transporto rūšies eismo taisykles. 18 str. Darbuotojų apsauga nuo pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų bei biologinių medžiagų poveikio• Užtikrinti darbo higienos, sanitarijos reikalavimus 23 str. Įmonės buities, sanitarinės ir higienos patalpos – nustatyta tvarka įrengiamos poilsio, persirengimo, drabužių, avalynės, asmeninių apsaugos priemonių laikymo patalpos arba vietos, sanitarinės bei asmens higienos patalpos su prausyklomis, dušais, tualetais. 24 str. Gyvenamųjų patalpų reikalavimai – patalpos suteikiamos laikinai gyventi dėl darbo vietų kilnojamojo pobūdžio privalo tenkinti buities ir higienos reikalavimus.*Aprūpinti asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, užtikrinti darbuotojų privalomuosius medicininius patikrinimus, darbo ir poilsio režimą. 28 str. Darbuotojų aprūpinimas saugos ir sveikatos priemonėmis – jei kolektyvinės saugos priemonės neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo rizikos veiksnių, darbuotojams privalo būti išduodamos asmeninės apsauginės priemonės. Organizuojamas įmonės lėšomis asmeninių apsaugos priemonių laikymas, džiovinimas, skalbimas, valymas, taisymas, tikrinimas. Jeigu darbai susiję su užteršimu, darbuotojams duodamos asmens higienos priemonės (muilas, rankšluosčiai, kenksmingumo pašalinimo ir kt.) 21 str. Privalomi sveikatos patikrinimai – darbuotojai, kurie darbe gali būti veikiami profesinės rizikos veiksnių, privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami – tikrintis periodiškai, pagal įmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos pasitikrinimų grafiką, suderintą su asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Asmenys iki 18 metų, naktį dirbantys ir pamaininiai darbuotojai privalo pasitikrinti sveikatą įsidarbindami ir dirbdami periodiškai pagal grafiką. 144 str. (LR darbo kodeksas) Darbo laiko trukmė – darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę, maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti 48 val.Darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė (kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti) negali būti ilgesnė kaip 12 valandų.

Saugaus darbo valdymo ir organizavimo metodai ir funkcijos*Kolektyvinė sutartis 10 str. Darbuotojų atstovų teisės – įmonės kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatytos papildomos ir palankesnės saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo darbuotojams nuostatas negu galiojančiuose norminiuose teisės aktuose.• Darbo paskirstymas

33 str. Darbuotojo pareigos – konkrečios darbuotojų pareigos nustatomos pareiginiuose nuostatuose(aprašymuose, instrukcijose), o dirbantiems su darbo priemonėmis ir darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose.30 str. Dviejų ir daugiau darbdavių pareigos organizuojant darbus toje pačioje įmonėje – apie tai, kuris darbdavys užtikrina darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas sąlygas, darbdaviai įformina raštišku susitarimu.*Kontrolė – valstybinė, vidinė, visuomeninė10 str. Darbuotojų atstovų teisės – saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų nuostatų vykdymą nustatyta tvarka kontroliuoja Valstybinė darbo inspekcija.19 str. darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė įmonėje – darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti.12 str. Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos įmonėse – darbdavys savarankiškai sprendžia ar steigti bendrą darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, ar atskirą įmonės darbuotojų saugos tarnybą ir atskirą darbo medicinos tarnybą ar saugos specialisto funkcijas atlikti pačiam, priklausomai nuo gamybos pobūdžio ir darbuotojų skaičiaus. 13 str. Darbuotojų dalyvavimas įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos priemones. Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos komitetai, darbuotojų atstovai – komitetas steigiamas, kai dirba daugiau kaip 50 darbuotojų, jei mažiau gali būti steigiamas darbdavio ar darbuotojų iniciatyva.• Nelaimingų atsitikimų tyrimas, įforminimas, apskaita43str. Pranešimai apie nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas 44 str. Nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų tyrimas45 str. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo, profesinių ligų patvirtinimo aktų įteikimas ir registravimas

*Atsakingų darbuotojų įvertinimas saugaus darbo organizavimo požiūriu

46 str. Darbdavių ir darbuotojų atsakomybė – darbdavys ar darbdavio įgaliotas asmuo, kuris savo veikimu ar neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ir tuo neužtikrino saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

3 tema. Saugaus darbo organizavimas įmonėje3.1.Darbuotojų mokymas, instruktavimas, atestavimas

Literatūra:1) LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas 2003 07 01 (“Valstybės žinios”, 2003 07 16, Nr. 70-3170) 2) Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarka (“Valstybės žinios”, 2002 12 11, Nr. 117-5293)3) Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrieji nuostatai, patvirtinti LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 12 31 įA11-223/V-792 (“Valstybės žinios”, 2004 01 24, Nr.13-395).4) Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, V., UAB “Apskaita”, 2002.

Sąvokos:Instruktavimas – darbuotojo supažindinimas su įmonėje galiojančių darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų, instrukcijų reikalavimais ir išaiškinimas saugių veikimo būdų, kuriuos jis privalo vykdyti dirbdamas jam pavestus darbus, nustatyta tvarka įforminant instruktavimų registracijos žurnaluose.Atestavimas- tikrinimas, ar darbdavių ir darbuotojų žinios, sugebėjimai atitinka nustatytus reikalavimus (atestavimą patvirtina atestacijos pažymėjimas)- darbdavys, jo įgaliotas asmuo, saugos darbe tarnybos specialistas, potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros meistras, pavojingų darbų vadovas saugos darbe klausimais mokomi darbų saugos mokymo institucijose.Stažuotė – darbuotojų žinių saugos ir sveikatos klausimais praktinio taikymo mokymas darbo vietoje per tam tikrą laikotarpį po mokymo bei pirminio instruktavimo, prižiūrint kvalifikuotam darbuotojui, paskirtam darbdavio ar atskiro padalinio vadovo įsakymu.Darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai -padalinio vadovas (asmuo, turintis teisę duoti privalomus vykdyti nurodymus bent vienam darbuotojui) ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam asmuo , atstovaujantis darbdaviui, pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje.Darbdaviui atstovaujantis asmuo – įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros vadovas.Saugos darbe tarnybos specialistas – darbdavio paskirtas kompetentingas saugos darbe klausimais asmuo, koordinuojantis ir kontroliuojantis organizacinių, teisinių, ekonominių, techninių ir higienos priemonių įgyvendinimą, siekiant mažinti darbuotojų traumatizmą, profesines ligas, sudaryti darbo vietose sąlygas jų sveikatai ir darbingumui išsaugoti.MOKYMASDarbdaviai, siekiantys, suteikti darbuotojui kompetenciją darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, reikalingą jam atliekant pavestus darbus, gali mokyti savo įmonėje, mokymo įstaigoje ar kitoje įmonėje, vykdančioje neformalųjį profesinį mokymą pagal suderintą su darbdaviu mokymo programą.INSTRUKTAVIMASLR darbo kodeksas 270 str. “Darbuotojų instruktavimas, mokymas ir atestavimas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais”.LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (DSISĮ) – 27 str. “ Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neapmokytas ir (ar) neinstruktuotas saugiai dirbti.“Darbdavys užtikrina, kad darbuotojas, pasiųstas į įmonę iš bet kurios kitos įmonės nepradėtų darbo tol, kol neinstruktuotas ir neapmokytas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, neatsižvelgiant, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo instruktuotas ir apmokytas”. Darbdavys arba padalinio vadovas iš kitos įmonės pasiųstą dirbti darbuotoją konkrečioje darbo vietoje supažindina su esamais ir galimais rizikos veiksniais ir instruktuoja įformindamas instruktavimų registracijos žurnale arba darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų registravimo kortelėje. Tokių darbuotojų informavimo apie profesinę riziką ir jų instruktavimo apie saugius darbo metodus tvarką darbdaviai tarpusavyje nustato rašytinėje sutartyje.Darbuotojai turi būti instruktuojami pasirašytinai pagal atskirų profesijų saugos ir sveikatos instrukcijas, kurias pagal DSISĮ 20 str. “Norminiai teisės aktai, reglamentuojantys saugų darbų organizavimą ir jų vykdymą įmonėse” darbdavys turi tvirtinti įsakymu (instrukcijas privalo parengti įmonės padalinio vadovas, suderinti su saugos darbe specialistu).Visi įmonės darbuotojai nepriklausomai nuo darbo stažo, kvalifikacijos, gamybos pobūdžio turi būti instruktuojami saugos darbe klausimais. Instruktuojama pagal nustatyta tvarka įmonėje patvirtintas instrukcijas. Darbuotojų instruktavimas įforminamas instruktavimų registracijos žurnaluose.Privalomi saugos darbe instruktavimai:1. įvadinis,2. pirminis darbo vietoje,3. periodinis darbo vietoje,4. papildomas darbo vietoje,5. specialusis darbo vietoje.1. Visi darbuotojai, sudarydami darbo sutartį, privalo pasirašytinai išklausyti įvadinį saugos ir sveikatos instruktavimą, įvadinį priešgaisrinės saugos, įvadinį civilinės saugos, elektrosaugos, be to pasirašytinai supažindinti su “Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis” ir pareigine instrukcija.Instruktuoja darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistas ar asmuo, atliekantis šios tarnybos funkcijas.Įvadinis instruktavimas pravedamas turint “darbuotojų įvadinę saugos ir sveikatos instrukciją” (parengtą įmonės specialistų, suderintą su saugos darbe specialistu, patvirtintą darbdavio įsakymu). Instruktavimas įforminamas “Įvadinių darbų saugos instruktavimų registracijos žurnale”, pasirašant instruktuojančiajam ir instruktuojamajam. Įvadinio instruktavimo registracijos žurnalas saugomas įmonėje 75 metus po paskutinio įrašo.Įmonės darbuotojų, kuriems nereikia instruktavimo darbo vietoje ir nerengiamos darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos, sąrašą sudaro darbdavys ir suderina su Valstybinė darbo inspekcija. Jei tokio sąrašo nėra, tai saugos darbe instrukcijos rengiamos visiems darbuotojams.2. Pirminį instruktavimą darbo vietoje praveda padalinio vadovas darbuotojams, kurie gamina produkciją, teikia paslaugas, dirba su medžiagomis, žaliavomis, įrankiais, įrengimais arba kurių darbas susijęs su kenksmingais bei pavojingais veiksniais, potencialiai pavojingais įrenginiais. Darbuotojams, išklausiusiems (pasirašytinai) instruktavimą darbo vietoje (turint atskiros profesijos saugos ir sveikatos instrukciją, patvirtintą įmonės darbdavio įsakymu), įforminamas “Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale”, pasirašant instruktuojančiajam ir instruktuojamajam. Instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnalas saugomas įmonėje 10 metų po paskutinio įrašo.Profesijų ir darbų, kuriuos leidžiama dirbti savarankiškai tik po stažuotės sąrašą tvirtina įsakymu ir stažuotės trukmę nustato darbdavys, vadovaudamasis norminių aktų reikalavimais. Stažuotė įforminama “Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale”, pasirašant instruktuojančiajam ir instruktuojamajam. neužmirštant užpildyti grafą 10, jei leidžiama pradėti darbą savarankiškai.

3. Periodinį instruktavimą darbo vietoje praveda padalinio vadovas ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių, įforminamas tame pačiame “Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale”, pasirašant instruktuojančiajam ir instruktuojamajam. 2003-2004 metų laikotarpiu pirmaisiais naujoje darbo vietoje metais darbuotojai periodiškai instruktuojami 2 kartus per metus.2003-2004 metų laikotarpiu darbuotojai, dirbantys esant dideliam pavojui traumuoti galvą, periodiškai instruktuojami 3 kartus per metus.4. Papildomą instruktavimą darbo vietoje praveda padalinio vadovas šiais atvejais:4.1. pasikeitus gamybos technologiniams procesams;4.2. patvirtinus naują saugos darbe instrukciją arba padarius pakeitimus esančioje;4.3. pakeitus darbo vietą (atliekamą darbą) tame pačiame padalinyje;4.4. darbdaviui, jo įgaliotam asmeniui, saugos darbe specialistui, padalinio vadovui įsitikinus, kad darbuotojo žinios yra nepakankamos;4.5. pasikeitus darbo sąlygoms, turinčioms įtakos saugai darbe, papildomai instruktuojama esminiais pasikeitimų klausimais;4.6. įvykus nelaimingam atsitikimui, avarijai arba susirgus profesine liga, jei tai įpareigoja tyrimo komisija4.7. darbuotojui nebuvus darbe ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų.Papildomas instruktavimas įforminamas tame pačiame “Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale”, pasirašant instruktuojančiajam ir instruktuojamajam. 5. Specialusis instruktavimas darbo vietoje įforminamas atliekantiems pavojingus, kenksmingus darbus “Paskyroje-leidime” ar “Rašytiniame nurodyme”, pasirašant instruktuojančiajam ir instruktuojamajam. Darbuotojai, kuriems pavedama vienkartinė užduotis, nesusijusi su jų nuolatiniu darbu ar profesija (pakrovimas, iškrovimas, teritorijos tvarkymas, avarijų ar stichinės nelaimės padarinių likvidavimas) – papildomas instruktavimas gali būti atliekamas be instrukcijos – darbuotojas supažindinamas su saugiais veikimo būdais nurodomais darbų vykdymo aprašuose, technologinėse kortelėse ir kt. ir įregistruojamas “Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų registravimo kortelę”, kuri saugoma 30 kalendorinių dienų nuo atitinkamų darbų užbaigimo, jei atliekant tuos darbus neįvyko nelaimingas atsitikimas.

ATESTAVIMAS

LR darbo kodeksas 268 str. “Darbdavių ir jų atstovų atestavimas”.LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (DSISĮ) 26 str. Darbdaviui atstovaujančio asmens, darbdavio įgalioto asmens atestavimas“Kiekvieno darbdavio žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos prieš pradedant eksploatuoti įmonę ir vėliau ne rečiau kaip kas 5 metai”.“Padalinio vadovo žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinamos tokia pat tvarka kaip darbdavio”.“Ištyrus sunkų ar mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe, profesinę ligą, nustačius, kad atestuotų vadovaujančių darbuotojų žinios nepakankamos, vyr. valstybinis darbo inspektorius turi teisę pareikalauti, kad žinios būtų patikrintos pakartotinai.”Darbdavius, jų įgaliotus asmenis, darbų saugos specialistus atestuoja mokymo įstaigos, turinčios licenciją, vadovo įsakymu sudarytoje ne mažiau kaip trijų asmenų atestavimo komisija, kurioje dalyvauja valstybinis darbo inspektorius. Komisijos sprendimas įforminamas protokole, o teigiamai įvertinus žinias, išduodamas darbų saugos pažymėjimas. Atestuojamojo žinias įvertinus neigiamai, leidžiama pakartotinai jas tikrinti ne anksčiau kaip po dviejų savaičių.Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistais gali būti atestuojami tik tie, kurie turi aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą ir įgiję žinių darbui atitinkamoje ekonominės veiklos srityje, – prieš pradedant eksploatuoti įmonę ir vėliau ne rečiau kaip kas 5 metai. Atestavimo metu tikrinamos teorinės žinios ir vertinama atlikta praktinė užduotis, jei įvertinama teigiamai – išduodamas darbų saugos pažymėjimas. Darbuotojai, turintys neatitinkantį įmonės ekonominės veiklos rūšies aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą, mokosi pagal atitinkančią įmonės ekonominės veiklos rūšį darbuotojo saugos ir sveikatos tarnybų specialisto mokymo programą, parengtą Darbo rinkos profesinio mokymo programų bendrųjų reikalavimų nustatyta tvarka, suderintą su Valstybine darbo inspekcija.Padalinių vadovai atestuojami įmonėje arba mokymo įstaigoje. Įmonėje padalinių vadovus atestuoja darbdavio įsakymu paskirta komisija, sudaryta ne mažiau kaip iš trijų asmenų, atestuotų saugos ir sveikatos klausimais, be to gali dalyvauti ir valstybinis darbo inspektorius. Komisijos sprendimas įforminamas atestavimo protokole, darbdavys gali išduoti pažymėjimą. Padalinių vadovų žinios tikrinamos šiais atvejais: prieš pradedant vadovauti padaliniui, pasikeitus gamybos technologiniam procesui, pakeitus darbo pobūdį, komisijos, tiriančios nelaimingą atsitikimą, nurodymu, kai darbdavys, saugos darbe specialistas arba valstybinis darbo inspektorius nustato ir raštu užfiksuoja, kad padalinio vadovas pažeidžia, nevykdo ar nežino darbuotojų saugos ar sveikatos teisės aktų reikalavimų. Padalinių vadovai gali pasirengti savarankiškai.Darbdavys dalį savo teisių ir pareigų saugos darbe klausimais priskiriamame padalinyje ir darbo vietose perduoda tik atestuotam saugos darbe klausimais padalinio vadovui. Atestuotas padalinio vadovas atsako už organizavimą ir užtikrinimą darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų bei priemonių įgyvendinimą jam priskirtame įmonės padalinyje. LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (DSISĮ) 27 str. “Darbuotojų instruktavimas ir mokymas”“Valdyti potencialiai pavojingus įrenginius, vykdyti nuolatinę privalomą priežiūrą jų eksploatavimo metu leidžiama darbuotojams, įgijusiems specialių žinių ir išlaikiusiems tokių žinių patikrinimo egzaminą”.Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros meistrus, darbų su potencialiais pavojingais įrenginiais vadovus, darbuotojus, valdančius potencialiai pavojingus įrenginius, atestuoja mokymo įstaigos, turinčios licenciją atestacinė komisija, kuri sudaryta ne mažiau kaip iš trijų asmenų, turinčių ne mažesnį kaip 3 metų darbo stažą saugos ir sveikatos srityje. Komisijos sprendimas įforminamas protokole, o teigiamai įvertinus žinias, išduodamas darbų saugos pažymėjimas.

3.2. Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimas, derinimas, tvirtinimas, apskaitaLiteratūra:1) LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas 2003 07 01 (“Valstybės žinios”, 2003 07 16, Nr. 70-3170).2.) Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarka (“Valstybės žinios”, 2002 12 11, Nr. 117-5293)3) Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, V., UAB “Apskaita”, 2002.

Instrukcijos privalo būti parengtos ir turi įsigalioti prieš pradedant eksploatuoti įmonę, jos padalinius, darbo priemones, prieš įdiegiant naujus technologinius procesus ar pradedant darbus. Įmonėje turi būti parengta įvadinė instrukcija ir instruktavimo darbo vietoje instrukcijos.Instrukcijos rengiamos vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais, norminiais dokumentais (taisyklėmis, nuostatais, normomis, Lietuvos standartais, reglamentais, darbo ir apsaugos priemonių techniniais dokumentais, atsižvelgiant į konkrečias darbo sąlygas, darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų, nelaimingų atsitikimų, avarijų, profesinių ligų analizės duomenis, saugaus darbo organizavimo psichofoziologinius aspektus įmonėje bei kitą turimą informaciją.Instruktavimo darbo vietoje instrukcijos rengiamos tam tikrų profesijų darbuotojams (šaltkalviams, šlifuotojams, kasininkams, valytojams ir pan.) arba darbams (remonto, montavimo, derinimo, darbams aukštyje ir kt.), arba darbo priemonių naudojimui (šlifavimo staklių, kompiuterinės įrangos ir t.t.). Kai naudojamiems darbo įrenginiams yra gamintojo parengtos naudojimo instrukcijos, kurių laikymasis užtikrina darbuotojo saugą ir sveikatą, darbuotojas, naudojantis šį įrenginį instruktuojamas pagal įrenginio naudojimo instrukciją. Šiais atvejais papildoma instrukcija rengiama, kai darbuotojo darbo sąlygoms to nepakanka.Įmonės darbuotojų, kuriems nerengiamos darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos, sąrašą sudaro darbdavys, suderinęs su Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus viršininku, jei tokio sąrašo nėra, instrukcijos rengiamos visiems darbuotojams. Instrukcijas tvirtina darbdavys įsakymu, potvarkiu. Instrukcijas turi rengti padalinių vadovai, derinamos su įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistu arba darbuotojų saugos ir sveikatos komitetu. Kiekviena instrukcija (išskyrus įvadinę) privalo turėti pavadinimą ir numerį, pvz., “Suvirintojo 7212 saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 1”. Profesijos pavadinimas profesinėje instrukcijoje turi sutapti su profesijos pavadinimu darbuotojo darbo sutartyje ir su pavadinimu Lietuvos profesijų klasifikatoriuje (patvirtintu Statistikos departamento 1999 04 15 įsakymu Nr.37). Kiekvienas instrukcijos lapas numeruojamas bei nurodomas bendras lapų skaičius. Saugos darbe specialistas patvirtintų instrukcijų 2 kontrolinius egzempliorius (originalus) registruoja įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų registravimo žurnale. Surištų, užantspauduotų instrukcijų kontroliniai egzemplioriai saugomi įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyboje. Padalinio vadovas privalo turėti visų to padalinio profesijų, darbų (darbo vietų) instrukcijų kopijų komplektą bei jų sąrašą. Padalinio vadovui išduodamos instrukcijos registruojamos įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų registravimo žurnale.

Atskiros profesijos darbo vietoje darbų saugos ir sveikatos instrukcijos turinys:1. Bendroji dalis:1.1. leidimo savarankiškai dirbti sąlygos (būtina kvalifikacija, kompetencija darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, privalomi specialūs kvalifikaciniai pažymėjimai, elektrosaugos kvalifikacija, asmens medicininės knygelės ir pan.);1.2. darbo ir poilsio režimas;1.3. pranešimų apie nelaimingus atsitikimus, darbo ir darbų saugos priemonių gedimus, apie darbo metu pastebėtus trūkumus darbdaviui (padalinio vadovui), įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai, darbuotojų atstovui tvarka; darbuotojo atsisakymo dirbti, esant nesaugiai darbo vietai, tvarka;1.4. nuorodos, kad būtina laikytis vidaus darbo tvarkos taisyklių, draudimų rūkyti darbo vietoje, gerti alkoholinius gėrimus, naudoti narkotines medžiagas, būti apsvaigusiam.1.5. asmens higienos reikalavimai;1.6. atsakomybė už šios instrukcijos nevykdymą.2. Profesinės rizikos veiksniai, saugos priemonės nuo jų poveikio.2.1. darbuotojui pavojingi, kenksmingi ir kiti rizikos veiksniai, esantys ar galintys pasireikšti jo darbo aplinkoje, jų galimas poveikis sveikatai ;2.2. privalomos šiai profesijai ar darbui kolektyvinės ir asmeninės saugos priemonės (techninės, organizacinės, kolektyvinės, asmeninės), jų taikymo ir naudojimo tvarka, netinkamumo požymiai.(Užpildyti “Rizikų įvertinimo, parenkant asmenines apsaugines priemones darbo vietoje lentelę” ir “Darbuotojo asmeninių apsauginių priemonių apskaitos kortelę” (vadovaujantis “Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatais” (LR socialinės ir darbo ministerijos 1998 10 27 įsakymas Nr.77)).3. Darbuotojo veiksmai prieš darbo pradžią.1.7. pamainos priėmimo tvarka (pasirašant, dalyvaujant padalinio vadovui ar darbų vadovui);1.8. darbo vietos ir asmeninių apsauginių priemonių paruošimo tvarka; 1.9. naudojamų darbo ir darbų saugos priemonių, aptvarų, signalizacijos blokuočių, įžeminimų, vėdinimo sistemos, apšvietos patikrinimo, ar tinkami darbui, tvarka;1.10. užduočių įforminimo, atsižvelgiant į darbų pavojingumą ir kenksmingumą (paskyros ir leidimai, potvarkiai, nurodymai) tvarka.4. Darbuotojo veiksmai darbo metu.1.11. saugūs darbo metodai, darbo ir darbų saugos priemonių naudojimo tvarka;1.12. saugaus medžiagų, pagalbinių gamybos priemonių naudojimo tvarka;1.13. darbo vietos priežiūra (švara, tvarka, praėjimų ir pravažiavimų saugos užtikrinimas, medžiagų, žaliavų, gaminių saugus sukrovimas, inventoriaus saugojimas, atliekų tvarkymas);1.14. saugos įtaisų būklė;1.15. reikalavimai dirbant šalia veikiančių elektros įrenginių, kėlimo ir transportavimo priemonių, potencialia pavojingų įrenginių, sprogių, degių medžiagų ir pan.;1.16. draudimas be padalinio vadovo žinios patikėti ar užleisti savo darbo vietą, darbo priemones, pareigų vykdymą kitam asmeniui arba imtis darbų, nesusijusių su darbo užduoties vykdymu. Laikino pasitraukimo iš darbo vietos tvarka;5. Darbuotojo veiksmai avariniais (ypatingais) atvejais.1.17. darbuotojo veiksmai susidarius avarinei ar kitai ypatingai situacijai, įvykus incidentui, avarijai.6. Darbuotojo veiksmai baigus darbą1.18. darbo priemonių išjungimo, sustabdymo, palikimo, valymo, tepimo ir pan. tvarka;1.19. darbo vietų sutvarkymo, jos perdavimo kitam darbuotojui tvarka (pasirašant, dalyvaujant vadovui);1.20. atliekų pašalinimas:1.21. asmens higienos reikalavimai;1.22. patalpų uždarymo tvarka.

4 tema. Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatų taikymas praktiniame darbe

Literatūra: 1) LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas 2003 07 01 (“Valstybės žinios”, 2003 07 16, Nr. 70-3170) 2) Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatai, patvirtinti LR socialinės ir darbo ministerijos 1998 04 20 įsakymu Nr. 77 (“Valstybės žinios”, 1998 metai, Nr. 43-1188).

Darbdavys privalo parengti išduodamų darbuotojams asmeninių apsauginių priemonių (AAP) sąrašą pagal darbo vietas, remiantis sudaryta rizikų įvertinimo, parenkant asmenines apsaugines priemones, lentele.Darbdavys privalo patvirtinti raštiškai įsakymu sąrašą profesijų, kurioms būtina nemokamai išduoti asmenines apsaugines priemones bei išdavimo ir priėmimo tvarką, jos laikytis ir tvarkyti išduodamų priemonių apskaitą. Šis sąrašas tampa įmonės normatyviniu dokumentu. Iškilus ginčui tarp darbdavio ir darbuotojo dėl jo aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, ginčas sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.Darbdavys, esant reikalui, turi teisę nemokamai išduoti darbuotojams daugiau asmeninių apsauginių priemonių, negu numatyta sąraše. Darbdavys privalo nemokamai aprūpinti darbuotojus asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis, išskyrus atvejus, kai kolektyvinėje sutartyje numatyta, kad darbuotojas padengia dalį išlaidų už tas apsaugines priemones, kuriomis naudojasi ne vien darbo vietoje ( naudojimas neapribotas darbu). AAP yra darbdavio nuosavybė, todėl ji turi būti grąžinta atleidžiant darbuotoją iš darbo. Dėvėtos AAP gali būti duodamos kitiems darbuotojams tiktai išskalbtos, išvalytos, dezinfekuotos, pataisytos, patikrintos ir išbandytos. Šių priemonių dėvėjimo terminą nustato darbdavio paskirta komisija arba darbdavys. Darbuotojui draudžiama išnešti AAP už įmonės ribų.Asmeninių apsauginių priemonių bandymai ir periodiniai patikrinimai atliekami įmonės gamintojos instrukcijoje nurodyta tvarka ir terminais. Išbandytos AAP privalo turėti žymą su būsimos patikros data. Priemonės neišlaikiusios bandymų, turi būti pataisytos ir išbandytos arba sunaikintos.Asmeninė apsauginė priemonė turi turėti ženklą CE arba žymą, rodančią, kad atitinka 89/686/EEB direktyvos reikalavimus, garantinį terminą arba sertifikatą, įrodantį, kad jos atitinka galiojančių saugos darbe norminių aktų reikalavimus.Darbuotojams, kuriems išduodamos asmeninės apsauginės priemonės turi būti įrašomos į „Darbuotojo asmeninių apsauginių priemonių apskaitos kortelę“, o gavęs darbuotojas nors ir menkavertę asmeninę apsauginę priemonę, privalo kortelėje pasirašyti.

5 tema. Profesinės rizikos vertinimo nuostatų taikymas praktiniame darbe

Literatūra:1) Profesinės rizikos nuostatai patvirtinti socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 2003 10 16 įsakymu A1-159/V-612 (“Valstybės žinios”, 2003 10 24 Nr. 100-4504).2) Higieninė kenksmingų darbo aplinkos veiksnių klasifikacija, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 12 31 įsakymu Nr. 799 (“Valstybės žinios”, 1999 metai, Nr. 3-78, redakcija (“Valstybės žinios”, 2002 10 11 Nr. 98-4384).Rizikos vertinimą organizuoja įmonės vadovas ar jo pavedimu darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas. Darbdavys įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu paskiria darbo grupę, darbuotojus atsakingus už rizikos tyrimo organizavimą.1 etapas. Rizikos identifikavimas (atliekamas vadovaujantis galiojančiais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais ir reikalavimais dėl darbuotojų saugos nuo rizikos veiksnių poveikio, taip pat ir higienos normomis nustatančiomis darbo aplinkos veiksnių dydžius):a) nustatomos vietos, kuriose darbuotojai gali būti veikiami rizikos veiksnių;b) sudaromi rizikos vertinimo objektų sąrašai;2 etapas. Darbdavys patvirtina rizikos vertinimo darbų planą, kuriame nurodoma:a) rizikos veiksnių ir darbo vietų, kuriose bus atliekamas rizikos tyrimas ir nustatymas, sąrašus ir skaičių darbuotojų, kurie gali būti veikiami rizikos veiksnių, atskirai nurodant riboto darbingumo asmenis, jaunus asmenis, nėščias, neseniai pagimdžiusias ar krūtimi maitinančias moteris, sergančius profesinėmis ligomis bei naujai priimtus į darbą darbuotojus, kuriems nustatytas išbandymo laikotarpis;b) rizikos vertinimo darbų apimtys ir atsakingi įmonės darbuotojai už rizikos tyrimą ir/ar tyrimo organizavimą, rizikos nustatymą ir/ar nustatymo organizavimą pagal rizikos tyrimo rezultatus.3 etapas. Rizikos tyrimas – nustatomi:a) esančių rizikos veiksnių dydžiai;b) poveikio trukmė ir priežastys, sąlygojančios jų pasireiškimą ir darbuotojų skaičių, kurie gali būti jų paveikti.

4 etapas Prevencinės priemonės, įgyvendinamos rizikai šalinti ar mažinti.Cheminių, fizikinių, biologinių darbo aplinkos rizikos veiksnių tyrimus atlieka akredituotos ar atestuotos laboratorijos.Fizikinių veiksnių – šiluminės aplinkos darbo vietose tyrimus (oro temperatūros, oro judėjimo greitį, santykinę oro drėgmę) gali išmatuoti saugos ir sveikatos specialistai, turintys metrologijos reikalavimus atitinkančius prietaisus.Ergonominius ir psichosocialinius rizikos veiksnius nustato atestuotų įstaigų arba saugos darbe specialistai.Vidinė kontrolė įmonėje vertinama ar ji atitinka nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos principus ir tvarką, ar parengti darbuotojų saugos ir sveikatos vietiniai norminiai aktai ir ar nustatyta jų laikymosi kontrolė, ar nustatyta darbuotojų instruktavimo, mokymo, atestavimo saugos ir sveikatos srityje tvarka, o taip pat rizikos vertinimo, prevencijos priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarka įmonėje.Sąvokos:rizikos identifikavimas – rizikos vertinimo etapas, kai atliekami rizikos tyrimo parengiamieji darbai, kurių metu identifikuojami rizikos veiksniai, nustatomos vietos, kuriose darbuotojai gali būti veikiami rizikos veiksnių, ir sudaromi rizikos vertinimo objektų sąrašai;rizikos vertinimo objektas – statinys (patalpa), darbo vieta ar kita darbovietės vieta, kurioje darbuotojas gali būti, darbo priemonė, technologinis procesas, esantys ar galintys būti rizikos šaltiniu;cheminis veiksnys – cheminis elementas ar junginys, grynas ar mišinyje, pagamintas, naudojamas arba išskiriamas, įskaitant atliekas, bet kokio proceso metu;biologinis veiksnys – veiksnys, kurio pagrindą sudaro biologinės kilmės medžiagos, mikroorganizmai, žmogaus endoparazitai;ergonomikos veiksnys – veiksnys, kurio pagrindą sudaro fizinio darbo krūvis ir įtampa bei darbo vietos pritaikymas darbuotojo galimybėms;psichosocialinis veiksnys – veiksnys, kuris dėl darbo sąlygų, darbo reikalavimų, darbo organizavimo, darbo turinio, įmonės darbuotojų tarpusavio ar darbdavio ir darbuotojo tarpusavio santykių sukelia darbuotojui psichinį stresą;fizinis veiksnys – veiksnys, kurio pagrindą sudaro pavojingas veiksnys, dėl kurio susidarius tam tikroms atsitiktinėms aplinkybėms, darbuotojas gali būti traumuotas dėl darbo priemonių, jų judančių dalių, kėlimo įrangos, keliamo krovinio, transporto priemonių, krentančių daiktų, galimo sprogimo, gaisro, statinių stabilumo ir tvirtumo neužtikrinimo;fizikinis veiksnys – vibracijos, akustinis triukšmas, elektros laukas, elektrostatinis laukas, elektromagnetinis laukas, jonizuojanti spinduliuotė, šiluminė aplinka darbo patalpose;priimtina rizika – nustatyta rizika, kuriai esant ištirti rizikos veiksniai atitinka teisės aktais nustatytus normalių darbo sąlygų reikalavimus arba naudojant asmenines apsaugines priemones sumažinamas rizikos veiksnių poveikio dydis iki teisės aktais nustatytų reikalavimų;nepriimtina rizika – nustatyta rizika, kuriai esant ištirti rizikos veiksniai neatitinka teisės aktais nustatytus normalių darbo sąlygų reikalavimus ir yra traumos ar kitokio pakenkimo darbuotojo sveikatai galimybė.

6. NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE TYRIMO IR APSKAITOS NUOSTATŲ (2004 09 07) NAGRINĖJIMAS IR TAIKYMAS PRAKTINIAME DARBELiteratūra: 1) Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai (“Valstybės žinios”, 2004 09 07, Nr. 136-4945).Nelaimingų atsitikimų klasifikavimasI. Nelaimingi atsitikimai, darbe, kai surašomi N-1 formos aktai:1. dirbant darbo sutartimi sulygtą ar kitą darbdavio, padalinio vadovo pavestą arba su jų žinia atliekamą darbą arba atliekant viešojo administravimo funkcijas;2. parengiant darbui ir tvarkant darbo vietą, darbo priemones (prieš pradedant darbą, darbo laiku ar po darbo) ar atliekantiems kitus su darbu susijusius veiksmus darbo vietoje, įmonės patalpose ar teritorijoje;3. darbuotojui darbo metu vykstant darbo reikalais (vykdant darbdavio pavestą užduotį, įskaitant jo siuntimą tikrintis sveikatos);4. vykstant į darbą ar iš darbo įmonės ar jos samdomu transportu;5. dėl smurto, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai susiję su darbu (remiantis teisėsaugos institucijos išvadomis);6. papildomų ir specialių pertraukų metu darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje; 7. darbuotojui dirbant sau (savo interesais) įmonėje, su įmonės darbdavio ar padalinio vadovo žinia (esant rašytiniam leidimui);8. darbuotoją nušalinus nuo darbo, tačiau nušalintajam esant įmonės patalpose, teritorijoje, kai nušalintas darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbovietėje tvarkos;9. darbo metu atliekant pilietinę pareigą: gelbstint įmonės materialines vertybes gaisro, avarijos, stichinės ir kitos nelaimės padarinių įmonėje likvidavimo metu;10. darbdavio rašytiniu pavedimu dalyvaujant sporto, kultūros renginiuose, įstatymo numatytoje visuomeninėje veikloje;11. darbuotojams atleistiems nuo darbo valstybinėms arba visuomeninėms pareigoms atlikti;12. darbuotojui dirbant darbus numatytus darbo sutartyje su namudininkais, jeigu nelaimingas atsitikimas įvyksta dėl darbdavio pateiktų medžiagų ar darbo priemonių, darbo (gamybos) proceso;13. įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą laikotarpiu darbdavio suteiktu darbuotojui laisvu nuo darbo laiku ieškotis naujo darbo, esant kitoje įmonėje;14. asmens pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje; 15. darbuotoju esant komandiruotėje:15.1. vykdant darbdavio užduotį paskirties vietoje;15.2. vykstant iš poilsio vietos į užduoties vykdymo vietą ar atgal įmonės, su kuria sudaryta darbo sutartis, ar įmonės, į kurią darbuotojas komandiruotas, transportu ar jų samdytu transportu;15.3. N-2 formos aktas, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta į darbdavio nurodytą užduoties vykdymo vietą ir iš jos, taip pat užduoties vykdymo vietovėje vykstant į poilsio vietą ir iš jos.II. Nelaimingi atsitikimai, susiję su darbu, kai surašomi N-2 formos aktai:1. darbo dienomis kelyje tarp darbovietės ir gyvenamosios vietos tiesioginiu maršrutu;2. ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išmokamas darbo užmokestis;3. vietos ne įmonės teritorijoje, kur darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu;4. įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą laikotarpiu darbdavio suteiktu darbuotojui laisvu nuo darbo laiku ieškotis naujo darbo, vykstant į kitą įmonę ir iš jos. III. Nelaimingi atsitikimai, nesusiję su darbu, jei:1. nukentėjęs siekė susižaloti ar nusižudyti (remiantis teisėsaugos institucijos išvada);2. nukentėjęs darė nusikalstamą veiką(remiantis teisėsaugos institucijos išvada);3. nukentėjęs dirbo sau be darbdavio ar padalinio vadovo rašytinio leidimo;4. asmuo nukentėjo dėl smurto, kurio aplinkybės nesusiję su darbu (teisėsaugos išvada);5. darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu (teismo medicinos ekspertizės išvados).

Lengvų, pavienių nelaimingų atsitikimų darbe tyrimas, įforminimas, apskaita

Asmuo, matęs nelaimingą atsitikimą darbe arba jo padarinius, privalo nedelsiant suteikti pirmąją medicinos pagalbą ir pranešti padalinio vadovui, darbdaviui, įmonės saugos ir sveikatos tarnybai. Darbdavys, padalinio vadovas privalo darbo vietą ir įrenginių būklę išsaugoti tokius, kokie jie buvo nelaimingo atsitikimo darbe metu. Būtini pakeitimai gali būti daromi, jeigu tai kelia pavojų aplinkinių darbuotojų gyvybei ir sveikatai, tačiau tai turi būti raštu ir grafiškai įforminta AKTE, nufotografuota, nufilmuota.Padalinio vadovas, darbdavys privalo nedelsdami užtikrinti pirmosios medicinos pagalbos suteikimą, o prireikus nugabenti nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.Darbdavys, vadovaudamasis Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintais sunkių traumų klasifikaciniais požymiais, turi teisę preliminariai nustatyti ar nukentėjusio trauma sunki ar lengva. Darbdavys įsakymu paskiria nelaimingam atsitikimui tirti dvišalę komisiją, kurią sudaro: darbdavio interesus atstovaujantis darbuotojas, nukentėjusio interesus atstovaujantis darbuotojas (paprastai padalinio vadovas, saugos ir sveikatos komiteto narys ar darbuotojų atstovas). Darbdavys nedelsiant privalo rašyti prašymą į medicinos įstaigą, kurioje buvo suteikta pirmoji medicininė pagalba, dėl pažymos apie nukentėjusio traumos sunkumo pobūdį. Lengvas nelaimingas atsitikimas turi būti ištirtas per 7 darbo dienas nuo įvykio dienos. Tyrimo metu privalo būti įformintas AKTAS N-1 ir surinkta medžiaga:

1. nukentėjusiojo darbo sutarties kopija;2. pažyma apie traumos sunkumą;3. darbo ir poilsio laiką nustatantys dokumentai;4. nukentėjusiojo rašytinis pasiaiškinimas; įvykį mačiusiųjų rašytiniai paaiškinimai; padalinio vadovo rašytinis paaiškinimas;5. nukentėjusiojo instruktavimų (įvadinio, darbo vietoje) iš registravimo žurnalų kopijos; saugos ir sveikatos instrukcijos kopija; žinios apie nukentėjusiojo darbui vadovavusio padalinio vadovo atestavimą saugos klausimais, sveikatos būklę, kvalifikaciją;6. nukentėjusiojo sveikatos patikrinimo periodinio išrašai;7. kiti dokumentai, nustatantys nelaimingo atsitikimo aplinkybes ir priežastis. AKTAS N-1 (surašomas 4 egzemplioriais) ir siunčiamas kartu su tyrimo medžiaga: Valstybinei darbo inspekcijai (tik AKTAS N-1); SODRAI – AKTAS N-1 ir tyrimo medžiaga ; įmonėje originalai AKTO N-1 ir tyrimo medžiaga saugomi 45 metus; nukentėjusiajam – AKTAS N-1 ir tyrimo medžiaga.Visi nelaimingi atsitikimai įmonėje įvykę darbe turi būti užregistruoti Nelaimingų atsitikimų darbe, incidentų ir nelaimingų atsitikimų darbe aktų registravimo žurnale, kiekvienais naujais metais pradedant nuo Nr. 1.Darbuotojui pasveikus, darbdavys privalo išsiųsti nustatytos formos pranešimą apie nelaimingo atsitikimo darbe socialinius ekonominius padarinius į Valstybinę darbo inspekciją.Darbdavys, pasibaigus N-1 formos akte nurodytų priemonių įvykdymo laikui, apie šių priemonių įvykdymą privalo per 3 darbo dienas raštu pranešti Valstybinei darbo inspekcijai.Darbe įvykęs nelaimingas atsitikimas, apie kurį nukentėjusysis nustatytąja tvarka nepranešė darbdaviui (padalinio vadovui) arba dėl kurio nukentėjusysis neteko darbingumo ne iš karto, ištiriamas darbdaviui gavus nukentėjusiojo ar jo interesams atstovaujančio asmens prašymą raštu ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos

Sunkių, grupinių, mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe tyrimas, įforminimas, apskaita

Asmuo, matęs nelaimingą atsitikimą darbe arba jo padarinius, privalo nedelsiant suteikti pirmąją medicinos pagalbą ir pranešti padalinio vadovui, darbdaviui, įmonės darbų saugos ir sveikatos tarnybai. Darbdavys, padalinio vadovas privalo darbo vietą ir įrenginių būklę išsaugoti tokius, kokie jie buvo nelaimingo atsitikimo darbe metu. Būtini pakeitimai gali būti daromi, jeigu tai kelia pavojų aplinkinių darbuotojų gyvybei ir sveikatai, tačiau tai turi būti raštu ir grafiškai įforminta AKTE, nufotografuota, nufilmuota.Padalinio vadovas, darbdavys privalo nedelsdami užtikrinti pirmosios medicinos pagalbos suteikimą ir nugabenimą nukentėjusiojo į gydymo įstaigą.Darbdavys nedelsiant turi pranešti: prokuratūrai; Valstybinei darbo inspekcijai; SODRAI; nukentėjusio šeimai; suinteresuotoms įstaigoms (jei n. a. susijęs su statybinių konstrukcijų griūtimi -Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, mokymo įstaigos moksleiviui, studentui – šios įstaigos darbdaviui ir kt.) Sunkų, mirtiną įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe tiria valstybinis darbo inspektorius, dalyvaujant darbdavio interesus atstovaujančiam darbuotojui, nukentėjusio interesams atstovaujančiam darbuotojui. Jeigu darbdavio ir/ar darbuotojų atstovai nedalyvauja tyrime, darbo inspektorius tiria atsitikimą be jų.Darbdavys nedelsiant privalo rašyti prašymą į medicinos įstaigą, kurioje buvo suteikta pirmoji medicinos pagalba, dėl pažymos ar sužalojimas priskiriamas prie lengvų ar sunkių traumų – atsakymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 2 paras nuo medicinos pagalbos suteikimo ir apie alkoholio kiekį nukentėjusiojo kraujyje (promilėmis), kitą narkotinių, psichiką veikiančių medžiagų kiekį kraujyje, o mirties atveju – teismo medicinos ekspertai – mirties priežastį. Sunkus, grupinis, mirtinas nelaimingas atsitikimas turi būti ištirtas per 20 darbo dienų nuo įvykio dienos. Jei nelaimingas atsitikimas sudėtingas, tiriantis valstybinis darbo inspektorius turi teisę rašyti motyvuotą prašymą Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, kuris gali pratęsti tyrimo trukmę ne ilgiau kaip 20 darbo dienų.Tyrimo metu privalo būti įformintas AKTAS N-1 ir surinkta medžiaga (pilnas būtinų dokumentų sąrašas pateiktas NUOSTATŲ B priede ):1. darbdavio pažyma apie tai, kad įvykio vieta iki valstybinio darbo inspektoriaus tyrimo pradžios nebuvo pakeista, arba schemos, fotonuotraukos ir aktas apie padarytus būtinus pakeitimus;2. darbo ir kitų sutarčių, įsakymų apie priėmimą į darbą;3. darbdavio pavedimai padalinių vadovams ir kitiems darbuotojams;4. medicinos įstaigos pažyma apie nukentėjusiojo traumos sunkumą, kraujo intoksikaciją, mirties priežastį;5. darbo ir poilsio laiką nustatantys dokumentai;6. nukentėjusiojo rašytinis pasiaiškinimas; įvykį mačiusiųjų rašytiniai paaiškinimai; padalinio vadovo rašytinis paaiškinimas;7. nukentėjusiojo instruktavimų (įvadinio, darbo vietoje) iš registravimo žurnalų kopijos; saugos ir sveikatos instrukcijos kopija; nukentėjusiojo darbui vadovavusio padalinio vadovo atestavimo saugos darbe klausimais;8. nukentėjusiojo sveikatos tikrinimo priimant į darbą ir periodinių tikrinimų išrašai;9. dokumentai apie nelaimingo atsitikimo vietos būklę, darbo priemonių, įrenginių techniniai pasai, išbandymo, priėmimo eksploatacijon, apžiūrų aktai, izoliacijos laidininkų varžų matavimo aktai ir kt.;10. asmeninės apsaugos priemonių išdavimą, jų išbandymą, priežiūrą ir jų tinkamumą patvirtinantys dokumentai;11. darbo aplinkos veiksnių matavimų, rizikos vertinimo rezultatai;12. išrašai iš darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų, norminių dokumentų (įstatymų, taisyklių, standartų, normų, instrukcijų ir pan.) ar jų kopijos;13. ekspertų, specialistų išvados, laboratorinių, techninių tyrimų rezultatai;14. pažyma apie nukentėjusiojo šeimos sudėtį;15. kiti dokumentai, nustatantys nelaimingo atsitikimo aplinkybes ir priežastis. Dokumentų kopijas patvirtina darbdavys (kitas įgaliotas asmuo) savo parašu ir įmonės antspaudu.AKTAS N-1 (surašomas 6 egzemplioriais) ir tyrimo medžiaga siunčiami: prokuratūrai; teritorinei Valstybinei darbo inspekcijai; SODRAI; Vilniaus valstybinės darbo inspekcijos valdybai; įmonėje originalai AKTO N-1 ir tyrimo medžiaga saugomi 75 metus; nukentėjusiajam – AKTAS N-1 ir tyrimo medžiaga.Visi įmonėje įvykį nelaimingi atsitikimai darbe turi būti užregistruoti Nelaimingų atsitikimų darbe, incidentų ir nelaimingų atsitikimų darbe aktų registravimo žurnale, kiekvienais naujais metais pradedant nuo Nr. 1.Darbuotojui pasveikus, darbdavys privalo išsiųsti nustatytos formos pranešimą apie nelaimingo atsitikimo darbe socialinius ekonominius padarinius į Valstybinę darbo inspekciją.Darbdavys, pasibaigus N-1 formos akte nurodytų priemonių įvykdymo laikui, apie šių priemonių įvykdymą privalo per 3 darbo dienas raštu pranešti Valstybinei darbo inspekcijai.Jei darbuotojas mirė darbe dėl ligos, nesusijusios su darbu, darbdavys, privalo nedelsiant pranešti prokuratūrai, Valstybinei darbo inspekcijai, SODRAI, nukentėjusiojo šeimai. Tyrimas vykdomas ir neapskaitomas įmonėje (remiantis teisėsaugos institucijos, teismo ekspertizės ir tiriančių asmenų išvadomis).

4.4. Lengvų, sunkių, mirtinų nelaimingų atsitikimų kelyje į/iš darbo tyrimas, įforminimas, apskaita.

Kai nelaimingas atsitikimas darbe įvyksta ne įmonės teritorijoje dėl geležinkelio, vandens, oro transporto, automobilių, traktorių ir kitų savaeigių mašinų eismo saugumo taisyklių, kurių laikymosi kontrolė nepriskirta Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai, pažeidimo, N-1 arba N-2 formų aktai surašomi vadovaujantis kelių policijos ar specialiųjų komisijų išvadomis. Minėtosios įvykį tiriančios institucijos ar komisijos apie įvykį ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo praneša nukentėjusiojo darbdaviui, o darbdavys, jei trauma sunki arba mirtinas įvykis apie tai praneša: prokuratūrai, valstybinei darbo inspekcijai, SODRAI, nukentėjusiojo šeimai. Ištyrusios įvykį, šios institucijos išsiunčia darbdaviui jo tyrimo medžiagą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.

Darbdavys, gavęs tyrimo medžiagą, įsakymu paskiria įmonės dvišalę komisiją, kuri surašo N-1 ar N-2 formos aktus. Jei nelaimingas atsitikimas lengvas – tyrimui skiriamos 7 darbo dienos. AKTAS N-1 arba AKTAS N-2 (surašomi 4 egzemplioriais) ir siunčiami:1. Valstybinei darbo inspekcijai (tik AKTAS N-1 arba AKTAS N-2);2. SODRAI – AKTAS N-1 arba AKTAS N-2 ir tyrimo medžiaga ;3. įmonėje originalai AKTO N-1 arba AKTO N-2 ir tyrimo medžiaga saugomi 45 metus;4. nukentėjusiajam.Jei nelaimingas atsitikimas sunkus ar mirtinas – tyrimui skiriama 20 darbo dienų – tiria įmonės darbdavio įsakymu paskirta dvišalė komisija. AKTAS N-1 (surašomas 6 egzemplioriais) ir tyrimo medžiaga siunčiami: prokuratūrai; teritorinei Valstybinei darbo inspekcijai; SODRAI; Valstybinės darbo inspekcijos valdybai; įmonėje – originalai AKTO N-1 arba AKTO N-2 ir tyrimo medžiaga saugomi 75 metus; nukentėjusiajam.Visi įmonėje susiję su darbu nelaimingi atsitikimai privalo būti užregistruoti nelaimingų atsitikimų darbe registravimo žurnale ir apskaitomi, suteikiant aktui numerį.Darbuotojui pasveikus, mirus darbdavys privalo išsiųsti nustatytos formos pranešimą apie nelaimingo atsitikimo darbe socialinius ekonominius padarinius į Valstybinę darbo inspekciją.