DARBO SAUGOS REIKALAVIMAI X MAITINIMO ĮMONĖJE

1397 0

DARBO IR CIVILINĖS SAUGOS PROJEKTINIS DARBAS

DARBO SAUGOS REIKALAVIMAI X MAITINIMO ĮMONĖJE

Darbo autorius

Darbo vadovė, 2015

SANTRAUKA

Esu................ Verslo vadybos trečio kurso studentė. Studijuodama darbo ir civilinės saugos  dalyko medžiagą, darbo ir civilinės saugos projektiniame darbe pateiksiu, pagrindinius maitinimo įmonėse, taikomus darbo saugos reikalavimus. Savo darbe naudosiu Ramutės Rubikienės I.Į pavyzdį.

R.Rubikienės maitinimo įmonė priklauso uždarojo tinklo ir žemesniojo lygio maitinimo įmonei. Ši maitinimo įmonė yra valgykla, orentuota į aplink įsikūrusių organizacijų darbuotojų maitinimą. Nors įmonėje dirba tik keletas darbuotojų, bet nemažiau svarbi darbuotojų sauga ir svveikata įmonėje. Kasdieną šios įmonės darbuotojams tenka dirbti su elektros prietaisais: viryklėmis, peiliais, pjaustyklėmiss ir kitokiais pavojį keliančiais prietaisais. Kadangi įstatymai teigia, kad įmonės vadovas yra atsakingas už darbuotojų sveikatą ir darbo saugą įmonėje, tai svarbiausias vadovo uždavinys yra užtikrinti darbo saugos reikalavimų pateikimą, išaiškinimą žmonėms, ir jų vykdymą. Šiame darbe ir apžvelgsiu kaip yra reglamentuojami darbo saugos reikalavimai tokio tipo įmonėje.

TURINYS

4.1 Bendros taisyklės dirbant su technologiniais įrengimais. 9

4.2 Sveikatos profilaktinio patikrinimo dokumentai maitinimo įstaigose: 10

4.3 Bendrieji darbų saugos reikalavimai įmonėje: 11

4.4 Ekologiniai reikalavimai. 122

4.5 Bendrieji elektros saugos reikalavimai. 12

4.6 Priešgaisrinė apsauga: 14

4.7 Asmeninių apsaugos priemonių sąrašas: 16

4.8 Privalomas potencialiai pavojingų įrengimų ir darbų aprašymas: 17

4.9 Sveikatos teisinis reguliavimas įmonėse 18

ĮVADAS

Kiekvienais metais žūsta ir yra sužeidžiami žmonės dirbdami profesinį darbą, o nesuskaičiuojama daugybė žmonių patiria sveikatos sutrikimų, darbo vietose. Žm

monių kančios, kurių suteikia nelaimingi atsitikimai ir sveikatos sutrikimai, kelia susirūpinimą visiems. Todėl yra būtina nuolat gerinti darbuotojų saugos ir sveikatos standartus visuose sektoriuose. Nustatyta, kad apie 70 proc. nelaimingų atsitikimų darbo vietoje įvyksta dėl to, kad darbuotojai nežino saugaus darbo reikalavimų ir metodų, neišmano įrenginių konstrukcijų, nesusipažinę su technologiniais procesais, nežino, kaip organizuoti darbo vietą ir t.t. Valstybinės darbo inspekcijos funkcijas, teises ir atsakomybę nustato Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas. Darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Kaip įmonėse laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, kontroliuoja Valstybinė darbo inspekcija. Darbuotojai privalo vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus ir kaip galima labiau rūpintis kitų darbuotojų sauga ir sveikata. Darbo innspekcijos uždavinys – vykdyti teisės aktų, reglamentuojančių darbų saugą ir darbo santykius, pažeidimų prevenciją įmonėse, kontroliuojant, kaip laikomasi šių teisės aktų, ir konsultuojant darbuotojus bei darbdavius.

Temos aktualumas: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje pasakyta, kad kiekvie­nas žmogus turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas. Tai reiš­kia, kad vienas iš pagrindinių valstybės uždavinių – darbuotojų sveikatos apsau­ga, saugių darbo sąlygų sudarymas, profesinių susirgimų ir gamybinio traumatizmo likvidavimas. Visos įmonės ir įstaigos privalo užtikrinti saugų darbą, nes visuomet gali įvykti nelaimingų atsitikimų ne tik pačiame da

arbe, bet ir už jo ribų. Tai gali įvykti bet kurioje įmonėje. Todėl įmonė privalo parengti darbų saugos ir sveikatos taisykles bei užtikrinti geras darbo sąlygas, kad nenukentėtų darbuotojų sveikata ir gyvybė. Tai turi būti itin svarbu toms įmonėms, kuriose dirbama su pavojingais įrenginiais.

Darbo tikslas: pateikti darbo saugos reikalavimus maitinimo įmonėje.

Darbo uždaviniai:

Apibendrinti darbo saugos reikšmę;

Apžvelgti saugaus darbo maitinimo įmonėse pagrindinius aspektus;

Išanalizuoti saugos reikalvimų paskirti;

Pristatyti darbo saugos reikalavimus taikomus maitinimo įmonėje;

Aprašyti R. Rubikienės maitinimo įmonėje taikomus saugos reikalavimų dokumentus.

Pateikti statistikos pvz. apie saugos taisyklių nesilaikymo pasekmes.

Darbo metodas: Literatūros šaltinių studijavimas ir analizė.

DARBo SAUGOS REIKŠMĖ.

Darbuotojų sauga ir sveikata – tai visos darbuotojo darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti skirtos prevencinės priemonės, kurios naudojamos ar planuojamos visuose pramonės įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma apsaugota.

Konstitucinė teisė į saugias ir sveikas darbo sąlygas įpareigoja darbdavį užtikrinti, kad kiekvieno darbuotojo darbo vieta, neatsižvelgiant į įmonės veik­los rūšį, darbo pobūdį ir kitas asmenines darbuotojo aplinkybes, turi būti saugi, patogi, nekenksminga žmogaus sveikatai. Didelėse pramonės įmonėse, kurių veikla gali kelti pavojų darbuotojams, darbdavys steigia arba samdo darbuotojų saugos ir sveikatos atestuotą tarnybą, arba šias funkcijas atlieka pats.

Saugaus darbo maitinimo įmonėje pagrindiniai aspektai.

Darbuotojų darbo sauga apima įvairius visuomeninius santykius – teisinius, ekonominius, organizacinius, techninius ir kitus.

Visose įm

monėse ir įstaigose yra svarbios darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklės. Taisyklės skirtos saugoti darbuotojų sveikatą ir gyvybę nuo nelaimingų atsitikimų ir darbe esančių profesinių rizikos veiksnių.

Ekonominės ir socialinės gerovės kūrimo pagrindas – tai darbuotojų sveikata ir darbingumas. Valstybės įstatymai, darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai, darbo aplinkos būklė ir skiriamos lėšos parodo valstybės rūpinimąsi kiekvieno žmogaus konstitucinių teisių bei Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos nuostatų dėl darbo sąlygų įgyvendinimu.

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymai, darbuotojų saugos ir sveikatos valstybės politika pagrįsta šiais principais:

¾ darbuotojų gyvybės, sveikatos ir darbingumo išsaugojimo prioritetu, palyginus su darbo arba gamybos rezultatais;

¾ darbdavių ir darbuotojų pareiga vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus;

¾ trišaliu valstybės, darbdavių ir darbuotojų organizacijų bendradarbiavimu darbuotojų saugos ir sveikatos srityje;

¾ darbuotojų saugos ir sveikatos mokslo plėtojimu;

¾ ekonominių priemonių, skatinančių saugių ir nekenksmingų darbo sąlygų darbuotojams sudarymą, taikymu;

¾ darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų rengimo, nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų priežasčių tyrimo vienodos tvarkos nustatymu;

¾ vienoda valstybine darbuotojų saugos ir sveikatos kontrole.

Darbuotojų sauga ir sveikata – visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ir planuojamos visuose įmonės veiklos 4 etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.

Šiam tikslui įgyvendinti sprendžiami tokie uždaviniai ir numatomos šios priemonės:

darbuotojų saugos ir sveikatos, gamybinės buities ge

erinimas, darbo vietų tobulinimas techniniu ir organizaciniu požiūriu,

darbų saugos ir darbo medicinos teisinio reguliavimo sistemos kūrimas,

darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo sistemos kūrimas ir mokslo plėtojimas,

darbuotojų saugos ir sveikatos valdymo sistemos kūrimas.

Šių priemonių įgyvendinimas sumažino nelaimingų atsitikimų darbe skaičių ir sergamumą

profesinėmis ligomis.

Darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimas įmonėje

Kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, nesvarbu kokia įmonės veiklos rūšis, kokia sudaryta darbo sutartis (terminuota ar neterminuota), darbuotojų skaičius, įmonės rentabilumas, darbo vieta, darbo aplinka, darbo pobūdis, darbo dienos arba darbo pamainos trukmė, kokia darbuotojo pilietybė, rasė, tautybė, lytis, seksualinė orientacija, amžius, socialinė kilmė, politiniai ar religiniai įsitikinimai.

Siekdamas užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas, darbdavys steigia įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, susidedančią iš vieno ar daugiau saugos ir sveikatos specialistų. Jeigu įmonėje tokių specialistų nėra, darbdavys samdo saugos ir sveikatos tarnybą arba vieną ar daugiau šios srities specialistų tarnybos funkcijoms atlikti. Darbdavys savarankiškai sprendžia, ar steigti bendrą darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, ar steigti atskirą įmonės darbuotojų saugos tarnybą ir atskirą įmonės darbo medicinos tarnybą.

Komitetai – steigiami įmonėse, kuriose dirba daugiau kaip 50 darbuotojų. Komitetų veiklą reglamentuoja Bendrieji nuostatai, kuriuos tvirtina DSS komisija.

Kadangi šioje įmonėje darbuotojų skaičius susideda iš 16 žmonių tai darbdavys pats asmeniškai koordinuoja prevencinių priemonių, skirtų darbuotojų apsaugai nuo traumų ir profesinių ligų, įgyvendinimą, kontroliuoja kaip įmonės darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.

Įmonės direktorius prižiūri, kad darbuotojai, kurie darbe gali būti veikiami sveikatai kenksmingų veiksnių, privalomai tikrintųsi sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami tikrintųsi periodiškai. Periodiški sveikatos patikrinimai atliekami pagal įmonės darbuotojų, kurie privalo pasitikrinti sveikatą, sveikatos tikrinimo grafiką. Darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir sveikatos tikrinimo grafiką, suderintą su teritoriniu visuomenės sveikatos centru, tvirtina darbdavys. Darbuotojai su sveikatos tikrinimo grafiku supažindinami pasirašytinai. Darbdavys atsako už darbuotojų nukreipimą tikrintis sveikatą ir nepasitikrinusiųjų priėmimą į darbą įstatymų nustatyta tvarka. Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, gali būti darbdavio nušalinamas nuo darbo ir jam už tą laiką, kol pasitikrins sveikatą, nemokamas darbo užmokestis.

Kaip įmonėse laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, kontroliuoja Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymas.

Darbdavys, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, technologinių procesų bei darbo priemonių techniniais dokumentais: įvertina galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai; užpildo įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą; nustato darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarką įmonėje, duodamas įpareigojimus padalinių vadovams įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones ir kontroliuoti, kaip jų laikomasi; rengia, tvirtina įsakymu arba potvarkiu įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos lokalinius norminius teisės aktus bei pasirašytinai supažindina su jais.

Darbdavys privalo rūpintis, kad šios priemonės būtų naudojamos visuose įmonės, įstaigos ar organizacijos (toliau – įmonė) veiklos etapuose, o darbuotojų saugos pakenkimo tikimybė būtų kuo mažesnė. Saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimą įmonėse finansuoja darbdavys.

Darbuotojų instruktavimas saugos ir sveikatos darbe klausimais

 

Darbų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimas.

Visi įmonės darbuotojai yra supažindinti su saugiais darbo bū­dais nepriklausomai nuo darbo stažo, kvalifikacijos, gamybos pobū­džio. Šiuo tikslu vykdomas instruktavimas saugos ir sveikatos klausi­mais pagal nustatyta tvarka darbdavio patvirtintas instrukcijas. Įmo­nėje yra parengta :

įvadinė instrukcija (įvadinio instruktavimo);

instruktavimo darbo vietoje instrukcijos.

Patvirtintas instrukcijas saugos ir sveikatos tarnybos specialistas įrašo Įmonės darbų saugos ir sveikatos instrukcijų registracijos žurnale.

Darbuotojų instruktavimas.

Darbdavys neskiria darbuotojų darbui, kol pastarieji neinstruk­tuoti apie saugius darbo būdus. Darbuotojams yra privalomi šie saugos ir sveikatos instruktavimai:

įvadinis;

pirminis darbo vietoje;

periodinis darbo vietoje;

papildomas darbo vietoje;

specialusis darbo vietoje.

Įvadinį instruktavimą vykdo darbdavys naudodamasis įvadine darbų saugos instrukcija. Šio instruktavimo metu darbuotojas privalo susipažinti su įmonės veikla, darbo sąlygomis, bendraisiais saugos darbe, darbo higienos reikalavimais, darbdavio ir darbuotojo atsakomybe už saugos ir sveikatos norminių aktų pažeidimus, medicininiu aptarnavimu, gaisrine ir civiline sauga įmonėje ir kitais bendraisiais klausimais, nurodytais instrukcijoje. Darbuotojas, išklausęs įvadinę instrukciją, pasirašo Įvadinio instruktavimo re­gistracijos žurnale.

Pirminį instruktavimą darbo vietoje privalo išklausyti darbuotojai, gaminantys produkciją, dirbantys su medžiagomis, žaliavomis, įrankiais, įrenginiais arba kurių darbas susijęs su kenksmingais bei pavojingais veiksniais, potencialiai pavojingais įrenginiais. Pirminis instruktavimas darbo vietoje yra privalomas ir nuolatiniams darbuo­tojams, ir laikinai dirbantiems bei komandiruotiems asmenims.

Periodiškai instruktuojama darbo vietoje ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių. Periodinis instruktavimas įforminamas tame pačiame Instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale.

Papildomas instruktavimas darbo vietoje.

pakeitus darbo tame pačiame pada­linyje, perkeliant į kitą darbą;

pasikeitus gamybos technologiniam procesui, pradėjus nau­doti naujas technologijas, naujas ir modernizuotas darbo prie­mones;

įvykus nelaimingam atsitikimui, avarijai arba susirgus profe­sine liga, jei tai atlikti įpareigoja tyrimo komisija ar darbo inspektoriai;

pasikeitus darbo sąlygoms, turinčioms įtakos saugai ir sveika­tai;

pakeitus darbo organizavimą, patvirtinus naują darbuotojų saugos ir sveikatos instrukciją arba padarius pakeitimus esan­čioje;

darbdaviui, padalinio vadovui, darbo inspektoriui arba įmo­nės saugos ir sveikatos tarnybos specialistui įsitikinus, kad darbuotojo žinios yra nepakankamos;

kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų numatytais atvejais.

Papildomas instruktavimas įforminamas tame pačiame Instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale.

Specialusis instruktavimas darbo vietoje. Specialųjį instruktavimą privalo išklausyti darbuotojai, dirbantys pagal paskyras-leidimus arba rašytinius nurodymus.

Visus instruktavimus vykdo pats įmonės vadovas.

darbo saugos priemonių paskirtis.

Darbo saugos priemonių paskirtis yra nustatyti:

teisines nuostatas ir reikalavimus siekiant apsaugoti darbuotojus nuo profesinės rizikos ar tokią riziką sumažinti;

profesinės rizikos įvertinimo, įteisinta atsitikimų darbe bei profesinių ligų tyrimo tvarkos bendrąsias nuostatas;

darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, taikomus dirbantiems jauniems asmenims, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms moterims, invalidams;

darbuotojų saugos ir sveikatos viešąjį administravimą ir valstybės institucijų kompetenciją,

darbdavių, darbdavių atstovų ir darbuotojų teises bei pareigas siekiant sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas, taip pat darbuotojų atstovų teises sudarant darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas;

atsakomybės už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimus bendruosius principus.

Sėkmingą kompanijos veiklą lemia daugelis priežasčių: puikus organizacijos valdymas, efektyvus problemų sprendimas, gebėjimas konkuruoti, kvalifikuoti ir novatoriški darbuotojai, kokybiškų prekių gaminimas ar paslaugų teikimas ir pan. Įrangos parinkimas ir eksplotavimas.

darbo saugos reikalavimai maitinimo įmonėje: Bendros taisyklės dirbant su technologiniais įrengimais.

Maitinimo įmonėse dirbant su technologiniais įrengimais, būtina žinoti ne tik įrengimų paskirtį, bet ir kokį pavojų jie kelia, jeigu nesilaikoma eksploatavimo ir darbo saugos reikalavimų. Technologiniai įrengimai yra skirstomi į mechaninius (mašinos, mechanizmai), šiluminius (virimo, kepimo aparatai) ir šaldomuosius įrengimus. Svarbu, kad visi mechaniniai įrengimai bus pastatyti gerai apšviestoje, prieinamoje, saugioje vietoje. Judančios mechanizmų dalys yra pavojingos jas aptarnaujantiems darbuotojams, todėl labai svarbu žinoti jų veikimo principą ir darbo metu laikytis saugos reikalavimų, kurie iškabinti matomoje vietoje. Darbo saugumas priklauso nuo įrengimų konstrukcijos. Prieš darbo pradžią patikrinama mašinos ar mechanizmo sanitarinė – higieninė ir techninė būklė. Po to mašina (mechanizmas) įjungiami tuščiąja eiga. Įsitikinama, kad mašina paruošta darbui (negirdėti nebūdingų garsų). Eksploatavimo metu mašinos, keičiamieji mechanizmai nepaliekami be priežiūros. Produktai apdorojimui iš anksto gerai nuplaunami, nuvalomi, jeigu reikia – smulkinami. Paruošti produktai dedami į veikianti įrengimą, priešingu atveju darbo detalės gali įstrigti. Negalima perkrauti darbo kameros ir nepatartina dėti per mažai apdorojamų produktų bei ilgai leisti mašiną, keičiamąjį mechanizmą veikti tuščiąja eiga. Produktai į darbo kamerą stumiami tik specialiu grūstuvėliu. Mašinos, mechanizmai turi būti naudojami tik pagal eksploatavimo instrukcijose nurodytą paskirtį. Baigus darbą, išjungiamas variklis, nuimami produktų pakrovimo įtaisai, mašinose išimamos darbo detalės. Išardytos mašinų, keičiamųjų mechanizmų dalys pamerkiamos vandens vonelėje su plaunamuoju skysčiu, po to nuplaunama tekančio vandens srove. Mašinų darbo kamera išvaloma, išplaunama, nusausinama, korpusas nuvalomas drėgna kempinėle. Mašinų korpuso negalima plauti tekančio vandens srove.

Ruošiant maistą naudojami pagrindinis, pagalbinis ir kombinuotas produktų šiluminio apdorojimo būdai. Tam tikslui naudojamos elektrinė keturių vietų viryklės bei orkaitės, konvekcinės, skirtos kulinariniams gaminiams kepti bei mikrobangų krosnelės patiekalams pašildyti. Prieš eksploatuojant virykles, konvekcinę krosnį patikrinama sanitarinė – higieninė ir techninė būklė. Kaitinamieji paviršiai turi būti švarūs, nesuskilę. Jeigu kepama su riebalais, saugoma, kad riebalai nepatektų ant įkaitusio paviršiaus, nes gali užsidegti. Baigus darbą ir atvėsus įrengimams, jie nuvalomi ir su plovimo priemonėmis išplaunami užteršti darbo metu paviršiai, nuvalomi drėgna švaria šluoste ir nusausinama.

Kad maisto produktai neprarastų maistinės vertės ir skoninių savybių, jie laikomi, kompleksiškai perdirbami ir pateikiami vartotojui tik šaltoje aplinkoje. Maitinimo įmonė turi būti pilnai aprūpinta šaldymo įrengimais. Šaldomieji įrengimai pastatyti patalpose, kuriose oro temperatūra neviršija +350C ir nenukrenta iki +50C. Eksploatuojant šaldymo įrengimus, laikomasi darbo saugos reikalavimų. Kad užtikrinti gerą ir kokybišką patiekalų gamybą, įvairiems technologiniams procesams atlikti, deramai parinkti įrengimai.

Sveikatos profilaktinio patikrinimo dokumentai maitinimo įstaigose:

Asmenys, kurie darbe gali būti veikiami sveikatai kenksmingų veiksnių, privalo tikrintis sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami tikrintis periodiškai. Profesijas ir darbus, kuriuos dirbant ir priimant į darbą privaloma tikrintis sveikatą, tikrinimų dažnumą nustato Asmenų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (kenksmingų veiksnių poveikyje ir pavojingą darbą) privalomo sveikatos tikrinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr.301.

Periodiški sveikatos patikrinimai atliekami pagal įmonės darbuotojų, kurie privalo pasitikrinti sveikatą, sveikatos tikrinimo grafiką. Darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir sveikatos tikrinimo grafiką, suderintą su teritoriniu visuomenės sveikatos centru, tvirtina darbdavys. Darbuotojai su sveikatos tikrinimo grafiku supažindinami pasirašytinai.

Darbdavys atsako už darbuotojų nukreipimą tikrintis sveikatą ir nepasitikrinusiųjų priėmimą į darbą įstatymų nustatyta tvarka. Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, gali būti darbdavio nušalinamas nuo darbo ir jam už tą laiką, kol pasitikrins sveikatą, nemokamas darbo užmokestis.

Privalomus sveikatos tikrinimus atlieka pirminės sveikatos priežiūros įstaigos bendrosios praktikos gydytojas ar apylinkės terapeutas.

Darbdavys, siųsdamas darbuotoją tikrintis sveikatą, išduoda privalomojo sveikatos tikrinimo medicininę pažymą (F 047/a) arba asmens medicininę knygelę (F 048/a).

Kiekvieną darbuotoją darbo vietoje supa erdvės dalis, kurioje gali veikti įvairaus pobūdžio veiksniai (fizikiniai, cheminiai, biologiniai, psichofiziologiniai). Šie veiksniai vadinami darbo aplinkos veiksniais. Darbo aplinkos veiksniai darbo vietoje negali viršyti Higieninėje kenksmingų darbo aplinkos veiksnių klasifikacijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr.799, pateiktų dydžių.

Darbo vietos, taip pat patalpos, skirtos darbuotojų higienos ar buitinėms reikmėms tenkinti, privalo atitikti minimalius darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, pateiktus Darboviečių įrengimo bendruosiuose nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233.

Bendrieji darbų saugos reikalavimai įmonėje:

Darbuotojas gali pradėti darbą tik esant tvarkingiems įrenginiams ir tinkamai sutvarkytai darbo vietai.

Prieš pradedant dirbti darbuotojas turi apžiūrėti įrenginius, įrankius, darbo vietą ir, radęs trūkumų, privalo pranešti tiesioginiam darbo vadovui, kad jie būtų pašalinti.

Darbuotojas gali dirbti tik tą darbą, kuriam jis yra apmokytas ir instruktuotas.

Aptarnauti įrenginius, kurių eksploatavimas yra reglamentuojamas specialiomis taisyklėmis, su jais gali dirbti darbuotojai turintys atitinkamą klasifikaciją.

Valyti ir taisyti įrenginius galima tik juos sustabdžius ir išjungus iš elektros srovės tinklo, atjungus ir kt.

Darbo vietose, kuriose įrengta ventiliacija, dirbti galima tiktai jai veikiant.

Darbus, kurie išvardinti pavojingų darbų sąraše, galima vykdyti tik turint paskyrą-leidimą.

Darbuotojams, dirbantiems su elektros įrenginiais, aparatais ar instrumentais, juos prižiūrintiems ir remontuojantiems, turi būti suteiktos atitinkamos elektrosaugos grupės.

Žaliavas, medžiagas ir produkciją sandėliuoti vadovaujantis sandėliavimo schemomis.

Darbuotojams negalima vaikščioti po kitus barus be tų padalinių vadovų leidimo.

Saugotis įmonės teritorijoje važinėjančio transporto.

Darbuotojai turi žinoti pagrindinius saugos ženklus.

Draudžiamųjų, įspėjančiųjų ir nurodančiųjų ženklų ir užrašų vykdymas yra privalomas.

Prieš uždarant ir užrakinant gamybines, buitines, pagalbines ir administracines patalpas padalinio arba darbų vadovas privalo įsitikinti, kad visi įrengimai ir komunikacijos atjungti ir nėra paliktų žmonių.

Negalima būti įmonėje ir dirbti neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių ar toksinių medžiagų.

Negalima į įmonės teritoriją nešti alkoholinių gėrimų.

Konkretūs darbo saugos reikalavimai išdėstyti profesinėse arba darbo vietos darbų saugos instrukcijose.

Darbų vadovai negali duoti nurodymų darbuotojams, kurie prieštarauja darbų saugos įstatymams, normoms ir taisyklėms.

Ekologiniai reikalavimai.

Darbuotojai privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius, savo veikla nepažeisti aplinkos kokybės normatyvinių ir standartų.

Laikytis atliekų rūšiavimo, sandėliavimo, nukenksminimo tvarkos, atmosferą ir orą teršiančių medžiagų valymo įrenginių eksploatavimo taisyklių.

Darbuotojai privalo žinoti cheminių medžiagų sandėliavimo, išfasavimo ir transportavimo tvarką, nukenksminimo būdus įvykus avarijai.

Bendrieji elektros saugos reikalavimai.

Maitinimo įmonėse naudojama ypatingai daug elektros įrangos, todėl būtina atsižvelgti į specifinius reikalavimus taikomus elektros įrangos eksploatacijai bei gaisrų prevencijai.

Elektros srovės pavojus dažnai neįvertinamas. Jau nedidelio stiprumo srovė gali būti pavojinga gyvybei. Nelaimingas atsitikimas gali įvykti, net kai mažai elektrai laidžiomis drėgnomis medžiagomis prisiliečiama prie elektros linijos ir įvyksta elektros iškrova.

Paminėtas saugos priemones visada numatyti ir vykdyti suderinus su elektra aprūpinančia įmone (pvz., elektros tinklų įmone).

Pažeidus elektros srovei žmogaus organizmą, susitraukia raumenys, sutrinka širdies veikla ir kraujo apytaka, paraliuojami nerviniai centrai, atsiranda nudegimų. Nepavojinga žmogui galima laikyti 0.015 A stiprumo srovę. Tekant 0.015 A srovei, pastebimai dreba rankų pirštai ir jaučiamas skausmas. Sustiprėjus srovei iki 0.02 A prasideda rankų traukuliai ir nukentėjęs negali pats atsiplėšti nuo laido. Srovei didėjant, paraliuojamas kvėpavimas, prasideda širdies aritmija, sutrinka kraujo apytaka. Nukentėjusį reikia greitai (per 4-5 min.) išlaisvinti nuo srovės ir suteikti jam pirmąją pagalbą. Tiesioginė fizinė pažeidimo priežastis elektros traumos atveju yra srovės tekančios žmogaus kūnu, stiprumas. Dėl nevienodos žmogaus kūno varžos stiprumas, esant tokiai pat įtampai, gali keistis. Kai oda drėgna, kai žmogus neblaivus, pavargęs, kūno varža sumažėja. Kai patalpose yra drėgmės, garų ir cheminių dujų, amoniako ir kitų medžiagų, labai sumažėja elektros įrengimų izoliacijos ir odos varža, todėl sustiprėja srovė tuo pačiu ir pažeidimo pavojus žmogui.

Žmones elektros smūgis ištinka dėl šių priežasčių:

Atsitiktinai prisilietus prie plikų laidų, kuriuose yra įtampa

Prisilietus prie elektros įrengimų konstrukcijos elementų ar korpusų, kuriuose buvo įtampa dėl pažeistos izoliacijos

Būnant arti srovinių dalių sujungimo su žeme vietos (kai nutrūksta ir nukrinta žemėn oro linijos laidai).

Pagrindinės priemonės, apsaugančios nuo pažeidimo elektros srove:

Dirbantieji, kuriems tenka aptarnauti elektrifikuotas stacionarines ar judamas mašinas ir įrengimus, turi būti apmokyti ir jiems suteikta atitinkama klasifikacija.

Kad būtų galima saugiai dirbti prie elektros įrengimų, reikia naudoti apsauginius aptvarus, laikantis reikiamų atstumų iki srovinių dalių. Kad nepasitaikytų klaidingų operacijų, kai kurie aptvarai, apsaugos gaubtai ar dangteliai yra blokuojami su aparatais, t.y. nuėmus gaubtą nuo aparato atsijungia srovė.

Elektros įrenginių korpusai turi būti įžeminti (įnulinti).

Būtina naudoti apsaugančias nuo elektros smūgio ir turinčias didelę varžą apsaugines priemones-dielektrines pirštines, dielektrinius kaliošus ir botus, izoliacinius padėklus ir kilimėlius, įrankius su izoliuotomis rankenomis.

Dirbant prie elektros įrengimų ir juos aptarnaujant, būtina įsitikinti, kad įrenginys yra įžemintas, tvarkingas valdymo pultas, o kabelių susijungimo pajungimo vietos yra uždengtos ir izoliuotos.

Aptarnaujantis personalas privalo laikytis taisyklių.

Atsiradus netoli nukritusio ant žemės elektros laido, žengus žingsnį ir pastačius kojas ant žemės dviejuose taškuose, kur skirtingi potencialai, žmogus veikiamas žingsnio įtampos. Iš šios zonos reikia išeiti šokinėjant ant vienos kojos arba nuo kojos ant kojos (neliečiant žemės vienu metu abejomis kojomis).

Pirmoji pagalba nukentėjusiam nuo elektros srovės:

Jei prisilietęs prie elektros žmogus negali pats atsitraukti, jam reikia skubiai padėti-išjungiama elektra (nuspaudžiamas jungiklis, išsukami saugikliai, kirviu ar kastuvu nukertami laidai ir pan.), atitraukiamas, nutvėrus už sausų drabužių, virvės ar lentos pagalba.

Atitraukiant nuo elektros srovės, reikia žinoti, kad atjungus įtampą nukentėjęs kris. Kad krisdamas nesusižeistų, jį reikia pagauti. Pats gelbėtojas gali nukentėti, todėl negalima liesti nukentėjusio nuogo kūno, drėgnų drabužių ir pan. Atitraukus nukentėjusįjį nuo elektros srovės, reikia tuojau pat suteikti jam pirmąją pagalbą, iškviesti gydytoją. Jeigu žmogus kvėpuoja, reikia laikyti jį ramioje vietoje, kol atvyks gydytojas. Jei nukentėjęs nekvėpuoja, bet pulsas apčiuopiamas, reikia daryti dirbtinį kvėpavimą. Jei pulsas neapčiuopiamas (akies vyzdis išsiplėtęs), reikia, darant dirbtinį kvėpavimą, masažuoti širdį..

Priešgaisrinė apsauga:

Priešgaisrinės apsaugos tikslas yra išvengti gaisro ir kiek įmanoma sumažinti gaisro padarytą žalą, jei jis kiltų. Tuo tikslu į darbų dėl priešgaisrinės apsaugos sąrašą įtraukiamas ir gaisro prevencijos bei gaisro kontrolės planų tobulinimas, detalizuojant kokios ir kam priklauso kasdieninės pareigos bei kokių veiksmų reikėtų imtis kilus gaisrui. Taip pat svarbu užtikrinti kasdieninį priešgaisrinės saugos valdymą, priešgaisrinės įrangos ir sistemų priežiūrą bei ugniagesių ir evakuacijos pratybų vykdymą.

Už objekto priešgaisrinę saugą yra atsakingas įmonės vadovas, o už atskirų darbo padalinių priešgaisrinę saugą atsako padalinio vadovas. Jis privalo:

garantuoti priešgaisrinį rėžimą;

parengti priešgaisrinės saugos instrukciją ir kontroliuoti, kad jos būtų laikomasi;

žinoti pastatų, statinių, technologinių procesų, gamybos įrengimų žaliavų, produkcijos pavojingumo gaisro atveju charakteristikas;

nuolat tikrinti teritoriją, pastatus, patalpas, kontroliuoti evakavimo kelius;

garantuoti įrangos (šildymo, ventiliacijos, elektros) tvarkingumą ir savalaikį gedimų pašalinimą;

garantuoti švarą ir tvarką patalpose;

žinoti gaisro gesinimo priemones, jų naudojimo būdus;

neleisti dirbti asmenims, neišklausiusiems priešgaisrinės saugos instruktažo.

Asmuo, kuris teisiškai atsakingas už priešgaisrinę apsaugą pastate (administracinio personalo atstovas), pavyzdžiui, veiklos subjekto atstovas, pagal priešgaisrinės apsaugos įstatymą turi paskirti priešgaisrinės apsaugos prižiūrėtoją ir užtikrinti visapusišką darbų dėl priešgaisrinės apsaugos vykdymą.

Bendrieji apsaugos nuo gaisro reikalavimai:

Visos patalpos turi būti aprūpintos gaisro gesinimo priemonėmis, kurios turi būti tvarkingos.Darbuotojai privalo naudotis gaisro gesinimo priemonėmis.Teritorija ir patalpos turi būti švarios, tvarkingos, reguliariai valomos, atliekos beišiukšlės išvežamos.

Visi priėjimai ir privažiavimai prie pastatų, gaisrinių baseinų, hidrantų ir kitų gaisro gesinimo priemonių turi būti laisvi.

Priešgaisrinius tarpus tarp pastatų ir statinių draudžiama naudoti sandėliavimui ar transporto laikymui.

Laiptinės, koridoriai ir kiti evakuaciniai keliai turi būti laisvi, neužkrauti daiktais.

Teritorijoje ir patalpose negalima kūrenti fakelų, rūkyti. Naudoti ugnį ir vykdyti suvirinimo darbus ne stacionarinėse vietose galima tik turint raštišką leidimą.

Rūkyti galima tik tam skirtose ir atžymėtose vietose.

Ant visų gamybinių patalpų ir sandėlių durų turi būti lentelės, nurodančios pastatų ir patalpų pagal jų pavojingumą sprogimo-gaisro ar gaisro atžvilgiu kategorijas ir sprogimo bei gaisro atžvilgiu pavojingų zonų klases.

Kiekvienai gamybiniai patalpai ar sandėliui turi būti nustatytos medžiagų, žaliavų ir produkcijos saugojimo normos.

Nuo staklių, įrengimų, šviestuvų, visų komunikacijų ir statybinių konstrukcijų privalo būti nuvalomos dulkės.

Išlieti degūs skysčiai turi būti nedelsiant užberti smėliu ir pašalinti iš patalpos.

Negalima dėvėti tepaluotus ar degalais suterštus drabužius.

Negalima valyti patalpų ir įrenginių degiais skysčiais.

Negalima palikti įjungtus į tinklą elektros mašinas ir prietaisus.

Naudojantis elektriniais virduliais, būtina juos statyti ant nedegių padėklų.

Visi elektros įrenginiai ir instaliacija turi būti tvarkingi.

Indų su sprogiais ar degiais skysčiais, dujomis atidarymui, o taip pat vamzdynų, transportuojančių degias ir sprogias medžiagas, remontui būtina naudoti įrankius, kurie nesukelia kibirkščių.

Darbuotojai privalo žinoti medžiagų, žaliavų ir produkcijos sandėliavimo tvarką ir jų gesinimo būdus bei ypatumus.

Gaisro gesinimo priemonės ir naudojimosi jomis taisyklės.

Prieinamiausios priemonės gaisrui gesinti yra vanduo, smėlis arba žemės, rankiniai gesintuvai, asbesto ir brezento apdangalai.

Bendriausioji taisyklė -gesinti gaisrą intensyviausio degimo vietoje, gesinamosiomis priemonėmis veikti ne liepsną, o degantį paviršių. Pirmiausia reikia užkirsti kelią ugniai plisti.

Benzino, žibalo, organinių alyvų ir tirpiklių, užgesusios instaliacijos negalima gesinti vandeniu. Juos reikia gesinti putų ir miltelių gesintuvais, smėliu ir žemėmis 9užberti), o jeigu gaisro židinys nedidelis-uždegti asbesto ar brezento apdangalu, vandeniu sušlapintu audeklu ar drabužiu.

Degančią elektros instaliaciją galima gesinti tik įsitikinus, kad atjungta įtampa.

Jeigu yra karančių ar nutrauktų (apdegusių) elektros laidų, kol nėra aišku, kad laidais nebeteka srovė, reikia elgtis taip, tarsi prie jų tikrai prijungta įtampa ir imtis atitinkamų saugumo priemonių.

Kilus gaisrui, darbuotojai privalo:

Nedelsiant iškviesti ugniagesius tel. 01

Gesinti gaisrą turimomis priemonėmis

Į gaisravietę iškviesti meistrą, cecho viršininką ar kitą vadovaujantį darbuotoją.

Vadovaujantis darbuotojas, atvykęs į gaisro vietą, privalo:

Patikrinti ar iškviesti ugniagesiai

Apie gaisrą informuoti bendrovės vadovybę ir darbų bei priešgaisrinės saugos inžinierių.

Vadovauti gaisro gesinimui iki atvyks ugniagesiai.

Paskirti asmenį gerai žinantį privažiavimo kelius ir vandens telkinius, pasitikti ugniagesius.

Išvesti iš patalpos ar pavojingos zonos darbuotojus, neužimtus gaisro gesinimu.

Jei kyla pavojus žmonių gyvybei, nedelsiant organizuoti jų gelbėjimą.

Esant reikalui, išjungti elektrą, dujas, sustabdyti transporterius, įrenginius, ventiliacijos sistemas ir panaudoti kitas priemones gaisro plėtimuisi užkirsti.

Organizuoti medžiagų, žaliavų, įrenginių išvežimą iš zonos.

Atvykus ugniagesiams, informuoti juos apie padėtį ir suteikti informaciją.

Reikalavimai darbuotojams, dirbantiems gamyboje, sandėliuose ir kituose objektuose, išdėstyti tų objektų p. . .

(nuo 1 atvejo pernai iki 2 atvejų šiemet); jūrinės žvejybos įmonėse pernai žuvusiųjų darbe nebuvo, o šiemet įvyko 1 mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe. Apdirbamosios pramonės įmonėse mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius liko be pokyčių – po 5 atvejus ir pernai, ir šiemet, o visų kitų ekonominių veiklų įmonėse – gerokai sumažėjo: transporto įmonėse nuo 10 iki 8, žemės ūkio – nuo 5 iki 3, miškininkystės – nuo 4 iki 1, elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo įmonėse – nuo 2 iki 1; administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonėse pernai buvo 3 mirtinos nelaimės darbe, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo įmonėse – 2, švietimo – 1, o šiemet minėtų veiklų įmonėse žūčių darbe nebuvo.

Pagrindinė nelaimių priežastis – saugos reikalavimų nesilaikymas. Tiriant sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų priežastis nustatyta, kad daugiausia mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko dėl organizacinių priežasčių, iš jų apie ketvirtadalis – dėl netinkamo darbų (tarp jų ir pavojingų) organizavimo bei vykdymo ir apie 40 proc. – darbdaviui neužtikrinus vidinės darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolės ar nekontroliavus, kad darbuotojai laikytųsi jiems privalomų vykdyti reikalavimų. Be to, nustatyta, kad 31 proc. atvejų darbuotojai žuvo ir 25 proc. atvejų buvo sunkiai sužaloti dėl savo pačių nesaugių veiksmų – atlikdami darbus nesilaikė vadovų duotų nurodymų ar sąmoningai rizikavo savo sveikata ar gyvybe.

Didžiausia rizikos grupė – naujai priimti darbuotojai. Į juos darbdaviai turėtų telkti didžiausią dėmesį. Kas antras iš sunkiai ar mirtinai sužalotųjų dirbo vos pirmąsias dienas ar savaites. Tai ne tik jauni darbuotojai, bet ir tie, kurie periodiškai priimami laikiniems (vienam objektui), sezoniniams darbams (miško ruoša, žemės ūkis). Per ilgesnį nedarbo laiką įgūdžiai prarandami, naujoji darbo vieta dar menkai pažįstama, taigi, visus darbuotojus, sudarius naują darbo sutartį, būtina išsamiai instruktuoti prieš pradedant darbus.

Mažiau traumų patyrė neblaivūs. Per 9 šių metų mėnesius darbe nukentėjo 9 neblaivūs darbuotojai: 2 žuvo ir 7 patyrė sunkius sužalojimus (2014 m. per tą patį laikotarpį nukentėjo 22 neblaivūs darbuotojai: 9 žuvo ir 13 patyrė sunkius sužalojimus). Tai statybos, apdirbamosios pramonės, apgyvendinimo ir maitinimo, didmeninės, mažmeninės prekybos bei socialinio darbo įmonių darbuotojai.

Jauni darbuotojai nenukentėjo. Aptariamuoju laikotarpiu sunkių ar mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe jauniems darbuotojams (iki 18 metų amžiaus) neįvyko.

Pirmaujantys Europos Sąjungoje. 2013 m. duomenimis, pagal nemirtinų (lengvų ir sunkių) nelaimingų atsitikimų darbe, tenkančių 100 tūkst. dirbančiųjų, skaičių (235,39) Lietuva lenkia tik Rumuniją (44,3) ir Latviją (197,8). Palyginti, pavyzdžiui, su Belgija (2099,18), Danija (2081,07), Prancūzija (3208,31), Vokietija (1900,01), tai turėtų reikšti, jog darbo vietos Lietuvoje yra itin saugios, o darbo kultūra – aukštesnė nei visoje Europos Sąjungoje. Tačiau darbuotojų saugos ir sveikatos situaciją vertinant pagal mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičių, mūsų šalis yra paskutinėje sąrašo vietoje. Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, tenkantis 100 tūkst. dirbančiųjų, Lietuvoje yra 4,49 (palyginti, Belgijoje – 2,46, Danijoje – 1,45, Prancūzijoje – 3,83, o Vokietijoje – vos 0,99). Lietuvoje nemirtinų nelaimingų atsitikimų rodiklis daugiau nei 6 kartus mažesnis negu ES vidurkis, tačiau mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe rodiklis yra dvigubai didesnis.

Sunkias ir mirtinas traumas provokuoja ignoruojami incidentai ir, tikėtina, neužregistruota dalis lengvų nelaimingų atsitikimų. Tokio mirtinų ir nemirtinų nelaimingų atsitikimų darbe Lietuvos statistikos atotrūkio priežastis – tiek darbuotojų, tiek darbdavių vis dar ignoruojami incidentai (su darbu susiję įvykiai, dėl kurių darbuotojas nepatiria žalos sveikatai arba dėl patirtos žalos sveikatai nepraranda darbingumo) ir lengvi nelaimingi atsitikimai darbe. Tačiau kiekvienas neištirtas lengvas nelaimingas atsitikimas darbe, kai nepašalinamos jo priežastys, nesiimama prevencinių priemonių, sudaro palankias sąlygas įvykti sunkioms ir mirtinoms traumoms.

Pastaruoju metu įvykę nelaimingi atsitikimai, susiję su pasirinkta ekonomine veikla:

Būklė: Sunkus

Įvykis: Dėl neaiškių priežasčių nukrito ant grindų ir sunkiai susižalojo

Įmonė.: UAB “Taruškų alaus bravoras”

Vieta: Raguvos k., Panevėžio r.

Data: 2015-09-28

Būklė: Sunkus

Įvykis: Rankos sužalojimas veikiančia spiraline tešlos maišymo mašina

Įmonė.: UAB “AMBER FOOD”

Vieta: Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaunas

Data: 2015-08-26

Būklė: Sunkus

Įvykis: Susižalojo pistoletu

Įmonė.: Utenos mėsa, UAB

Vieta: Utena

Data: 2014-12-05

Šaltinis : http://www.vdi.lt/Titulinis/EV_TA.aspx?EV_POGRUPIS=301

Nustatyta, kad apie 70 proc. nelaimingų atsitikimų darbo vietoje įvyksta dėl to, kad darbuotojai nežino saugaus darbo reikalavimų ir metodų, neišmano įrenginių konstrukcijų, nesusipažinę su technologiniais procesais, nežino, kaip organizuoti darbo vietą ir t.t. Dažniausiai pasitaikantys nelaimingi atsitikimai maitinimo įmonėse pateikiami (1 lentelėje).

Neaimingi atsitikimai Dažnumas procentais (nuo visų nelaimingų atsitikimų darbe sakičiaus) Dažniausios priežastys
Paslydimai,

suklupimai

30 88 proc. atvejų įvyksta dėl slidžių, neišvalytų

grindų; dėl šlapių grindų jas išplovus; dėl nelygių

grindų; dėl nevietoje padėtų (stovinčių)

daiktų;

Kėlimo, pernešimo

traumos

29 Įvyksta keliant puodus, padėklus; tvarkant

aštrius daiktus (peilius); dėl nepatogaus kėlimo

iš žemų ar iš aukštų pozicijų

Pavojingų medžiagų

poveikis, nudegimai

dėl karštų paviršių,garų

16 Daugiau nei pusę šių nelaimingų atsitikimų

sudaro apsitaškymai riebalais, karštu vandeniu;

dėl karštų objektų; nusideginus orkaitės

ar garintuvo garais, nešant karštus skysčius;

netinkamai naudojant chemines valymo medžiagas;

valant kepimo plokštumas; grubiai

elgiantis su karštais paviršiais

Traumos dėl judančių objektų, įskaitant įrankius 10 Peiliai, krentantys objektai, išpuoliai tarp personalo
Atsitrenkimo į daiktus traumos 4
Darbo su įranga traumos 3 Darbas su pjaustyklėmis, plaktuvais, daržovių smulkinimo mašinomis, daržovių pjaustymo,trynimo ir maišymo mechanizmais.Konditerinės maišyklės, plovimo mašinos taip pat dažnai pasitaikanti nelaimingų atsitikimų priežastis
Nukritimai 1,8 75 proc. šių traumų sudaro nukritimai nuo

nedidelio aukščio (pvz., nuo laiptų)

Ugnis ir sprogimai 1,6 80 proc. neatsargus elgesys su dujomis, dažniausiai naudojant dujines virykles ar orkaites
Elektros šokai 0,5 Dėl prastos elektros instaliacijos priežiūros;

dėl nesaugaus išjungimo ir įjungimo į elektrą.

Susižalojimai dėl

transportavimo

3 Pusė atvejų susiję su autokrautuvais

(1 lentelėje) Šaltinis: mokomoji medžiaga Rasa Melville 2011 m.

 

IŠVADOS

Darbų sauga yra teisinių, socialinių – ekonominių, techninių, higieninių ir organizacinių priemonių sistema. Šios sistemos tiklas – užtikrinti saugų darbą, apsaugoti žmonių sveikata ir ilgam išsaugoti darbingumą gamybos procese.

Sėkmingą įmonės veiklą lemia daugelis priežasčių: puikus organizacijos valdymas, efektyvus problemų sprendimas, gebėjimas konkuruoti, kvalifikuoti ir novatoriški darbuotojai, kokybiškų prekių gaminimas ar paslaugų teikimas ir pan. , bet sėkminga veikla yra – tik saugi aplinka.

Darbo saugos ir tvarkos reikalavimai nustato suminės darbo laiko apskaitos taikymo tvarka, apibrėžia kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiką, kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga bei kiti darbdavio nustatyti darbo drausmės reikalavimai, padedantys palaikyti bendrą tvarką įmonėje ir saugų darbuotojų darbą, teisingą ir tvarkingą įrangos naudojimą ir t.t.

Darbdavys privalo organizuoti darbą įmonėje, nustatyti darbo ir poilsio režimą taip kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.

Kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos. Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jei gu jis neapmokytas ar neinstruktuotas saugiai dirbti.Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės įmonėse finansuojamos darbdavio lėšomis.

Kiekvienas darbuotojas privalo vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata vadovaujantis savo žiniomis ir darbdavio duotais nurodymais.

Darbuotojai privalo reikalauti, kad darbdavys užtikrintų darbuotojų saugą ir sveikatą, įrengtų kolektyvinės apsaugos priemones, aprūpintų asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, jeigu kyla pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai.

Darbdavys, kuris savo veikimu ar neveikimu pažeidžia darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus ir neužtikrina saugių ir sveikų darbo sąlygų, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Atsakomybė, už darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų ar įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų, su kuriais buvo supažindinti, numatyta ir darbuotojams.

LITERATŪRA

Čyras P., Tartilas J. Darbų saugos įstatyminis reglamentavimas. – Vilnius: Technika, 1998.

Profesinė sauga ir sveikata / Čyras P., Girnius V., Kaminskas K. A., Nainys V. ir kt. – Vilnius: Technika, 2003

Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas.Žin.2003.Nr.7

Darbuotojų sauga ir sveikata http://www.svv.lt/

Mokomoji medžiaga Rasa Melville 2011 m.

http://old.marko.lt/resource/about/id_119/doc/kolegija_VL2-Mariampoles_kolegija_–_%28280_psl%29.pdf

http://www.vdi.lt/Titulinis/EV_TA.aspx?EV_POGRUPIS=301

Join the Conversation