DABARTIES EKONOMIKOS KELIAMOS PROBLEMOS IR DARNUS VYSTYMASIS

876 0

Dabarties ekonomikos keliamos problemos ir darnus vystymasis

DABARTIES EKONOMIKOS KELIAMOS PROBLEMOS IR DARNUS VYSTYMASIS

Makroekonomikos referatas

Akademija, 2014

TURINYS

ĮVADAS

DABARTIES EKONOMIKOS KELIAMOS PROBLEMOS.................4

DARNUS VYSTYMASIS..............................8

2.1. Lyčių lygybė ir jos svarba darniam vystymuisi.....................8

2.2. Ekonominio augimo poveikio aplinkai..........................12

IŠVADOS..............................16

LITERATŪRA..............................18

ĮVADAS

Pastaruoju metu dažnai keliamas klausimas, kodėl ekonomikos mokslas nepadeda numatyti krizių ir apsisaugoti nuo jų sukeliamų pražūtingų padarinių. Atliekant logistinę analizę, buvo prieita prie išvados, kad pagrindinis veiksnys, kliudantis darniai ekonomikos raidai, yra pati ekonomikos teorija ir pasenusi jos paradigma. Neseni tyrimai parodė, kad esama iki šiol neatskleistų ekonominių dėsnių, kurių paradoksalus veikimas suukelia kritines situacijas. Ekonomikos mokslas privalo gerai pažinti tuos dėsnius ir tinkamai juos panaudoti krizių suvaldymui. Kai tai įvyks, ekonomika taps darnia, fundamentalia teorija.

Šiuolaikinei visuomenei tenka susidoroti su įvairiausiais iššūkiais, kuriuos skatina spartūs globalizacijos procesai, kintančios ekonominės sąlygos, vykstantys ekonominiai ir socialiniai pokyčiai ir pan. Todėl atsiranda poreikis analizuoti ir vertinti įvairių bei glaudžiai tarpusavyje susijusių tikslų suderinamumo tendencijas. Siekiant lyčių lygybės užtikrinimo visose gyvenimo srityse, analizuojami ir vertinami moterų ir vyrų padėties pokyčiai.

Didelis dėmesys turi būti skiriamas diskusijoms, kokiomis krryptimis veikti, kaip keisti visuomenės struktūras, palaikančias nelygybę vyrų ir moterų santykiuose, kaip pasiekti pusiausvyrą tarp įvairių moterų ir vyrų vertybių bei prioritetų, kaip įgyvendinti vieną iš darnaus vystymosi tikslų.

Ekonomikos augimas gali turėti ne tik teigiamą, bet ir neigiamą poveikį so

ocialinei ir aplinkos sritims. Augimas, suderintas su socialine ir aplinkos sritimis, yra vadinamas darniu vystymusi.

Pažeista aplinka taip pat žymi susilpnintą ekonominių (gamtinių) išteklių pagrindą. Skurdas taip pat žmones skatina pereksploatuoti aplinką (esminis ilgalaikis ryšys tarp skurdo ir aplinkos degradacijos). Skurdas veda į konfliktus, o konfliktai – į skurdą. Konfliktai taip pat kreipia į aplinkos pažeidimus ir jos ribotumo augimą, o pažeista ribota aplinka skatina stiprius socialinius konfliktus. Todėl, siekiant ekonomikos augimo, būtina atsižvelgti į socialinę ir aplinkos sritis.

Darbo tikslai:

Apibūdinti dabarties ekonomikos problemas.

Apibūdinti darnų vystymasi.

1. DABARTIES EKONOMIKOS KELIAMOS PROBLEMOS

Daug kalbama apie subalansuotą ekonomikos, tiksliau ūkio, vystymąsi, tačiau beveik niekada neužsimenama apie ekonomikos kaip mokslo darną kitų mokslų kontekste. Aiškėja, kad chaosas ūkyje kyla ne dėl kokių nors išorinių priežasčių, o dėl ekonomikos mokslo kaltės – ekonomikos mokslas neatlieka saavo prigimtinės priedermės subalansuoti ir užtikrinti darnią ūkio grandžių raidą. Tuo tarpu pats ekonomikos mokslas patiria krizę dėl nepakankamos darnos su kitais mokslais. Egzistuoja nuomonė, kad pradiniame ekonomikos mokslo raidos etape buvo neteisingai ar nepilnai suformuluota ekonomikos paradigma ir dėl to ilgainiui ekonomikos mokslo efektyvumas sumenko, susiformavo gili ekonomikos mokslo krizė.

Ekonomika siekia darnos, bet būtent pats ekonomikos mokslas tos darnos ir nepalaiko. Kitaip tariant, pati ekonomikos teorija nėra subalansuota, yra nedarni. Ekonomikos teorija remiasi nepilna savo dėsnių visuma, dalies savo dė

ėsnių, veikiančių paradoksaliu būdu, visai nepažįsta, ir dėl to nesupranta kai kurių ekonominių reiškinių vyksmo bei nepajėgia tinkamai nukreipti ūkio raidos. Nevaldoma ar neteisingai valdoma ūkio sistema nuolat patiria krizes.

Daug klasikų kėlė sau uždavinį ekonomikos teoriją sukurti pagal bendrąjį fizikos modelį. Tačiau šis uždavinys pasirodė esąs per sudėtingas. Jau senai tapo aišku, kad empiriniai tyrimai neapčiuopia kai kurių fundamentaliųjų ekonomikos dėsnių. Tobulinant teoriją, buvo prieita prie išvados, jog neįmanoma gauti atsakymų į svarbius klausimus pasilikus dabartinių, sustabarėjusių paradigmų rėmuose. Daug išvadų yra nepastovios varijuojant kai kurių modelių parametrams. Viena vertus, ekonomikos teorija nesugeba rasti jai keliamų neatidėliotinų ekonominės politikos sprendimų, kita vertus, ji sukaupė daug teorinių faktų, rodančių jos metodų ribotumą. Aiškėja, kad ekonominės teorijos metodai ir modeliai dažnai nėra adekvatūs gyvenimo tikrovei. Teorija laikoma krizine, kai jai keliami uždaviniai negali būti išspręsti tai teorijai įprastais metodais. Tai verčia peržiūrėti teorijos tikslus ir keisti tyrimų paradigmas. Darytina išvada, kad, nežiūrint progreso, ekonomikos teorija patiria gilią ir užsitęsusią krizę .

Paradigmą mes suprantame kaip visumą teorinių ir metodologinių prielaidų, kuriomis remiasi ekonomikos teorija. Bet paradigmą galima suprasti dar plačiau – kaip istorinį pavyzdį, tai yra, kaip mokslo pasiekimą, kuris tam tikrą laiką mokslo visuomenei tarnauja kaip mokslinių problemų sprendimo modelis. Tai plačiai paplitę mokslinių ty

yrimų praktikos pavyzdžiai, taip pat dėsniai, teorijos, jų praktiniai taikymai, tyrimų metodikos, net įranga. Tokie modeliai paprastai būna pateikti vadovėliuose ar klasikiniuose mokslininkų veikaluose.

Ekonomikoje paradigmos supratimas gana miglotas. Ekonomikos mokslo krizės anatomija kaip piramidinė struktūra, kurios pagrindą sudaro neoklasikinės ekonominės paradigmos krizė, savo ruožtu nulemianti ar palaikanti ekonominės teorijos krizę, o ant šių formuojasi visos ekonomikos krizė.

Piramidinis ryšys rodo (1 pav.), koks yra svarbus paradigmos, tai yra tų teorinių ir metodologinių prielaidų, kuriomis remiasi ekonomikos teorija, atitinkamumas ir teisingumas visos teorijos atžvilgiu. Netinkamos pradinės prielaidos griauna virš jų esančių struktūrų darną. Nesant teisingų pradinių prielaidų, apie darnios teorijos sukūrimą negali būti nei kalbos. Kita vertus, griūvanti ekonominė teorija tarsi „reikalauja ją gelbėti“ – kurti darnią teoriją.

Šiuolaikinės ekonominės krizės struktūra

1 pav. Šaltinis: Stasys Girdzijauskas, remiantis Usanovu, Kuhnu.

Paradigmos klaidingumas, jos neapibrėžtumas lemia pačios ekonomikos kaip mokslo chaotiškumą. Ekonomika neturi vieningos, bendros atskirų principų, dėsnių ir taisyklių sistemos. Tai rodo, kad iki šiol nėra sukurta Bendroji ekonomikos teorija, kai visi pagrindiniai, fundamentalieji mokslai, tokias teorijas seniai turi.

Ekonomikos paradigmos apibrėžiamos gana įvairiai. Paradigmų daugiaprasmiškumas, jų neapibrėžtumas, išplaukęs pobūdis teoriją pavertė mokslu, kuris neturi aiškios sistemos. Neseni tyrimai parodė, kad egzistuoja ekonominių paradigmų visuma, galinti užtikrinti tvarią ekonomikos raidą. Aiškėja, kad gali būti sukurta ir bendroji ekonomikos teo

orija, paremta šiais naujais bendramoksliniais augimo paradigmų tipais (2 pav.):

Ekonomika yra auganti populiacija. Ekonominės populiacijos parametrai bėgant laikui keičiasi, t.y. ekonomika yra laiko funkcija.

Augimo greitis gali būti įvairus. Augimo greičio tipas yra skiriamasis ekonominių populiacijų bruožas.

Augimo greičio tipas formuoja augimo modelio specifiką, tai yra augimo modelis, jo tipas, priklauso nuo augimo greičio pobūdžio (tiesinis, eksponentinis, logistinis). Čia atsispindi augimo modelio santykis su augimo erdve.

Erdvės (rinkos), kurioje auga populiacija, užpildymo būdas (laisvas, prisotinantis).

Erdvės (rinkos), kurioje auga populiacija tipas (begalinė rinka, ribota, tarpinė).

Augimo ir erdvės santykis formuoja ekonominius dėsnius. Dalis šių dėsnių yra paradoksalūs ir iki šiol buvo nežinomi.

Augimo paradigmos struktūra

2 pav. Šaltinis: Stasys Girdzijauskas

Gali kilti abejonių, kaip galėjo ne vieną šimtmetį egzistuoti mokslas, kurio paradigmos buvo netinkamai ar prieštaringai apibrėžiamos? Galima įtari, kad būtent tai ir kėlė dideles problemas ekonomikos mokslui. Problemos egzistavo ir anksčiau, tik dabar įsivyravusi globalizacija jas sustiprino ir paryškino.

Šiuolaikinė mokslo sistema remiasi mokslų kooperacija ir tarpdiscipliniškumu. Plačiai žinomi mokslai biofizika, biochemija, bioinformatika ir kt. Visi tie mokslai intensyviai naudojasi matematinio aparato galimybėmis. Matematika pasirodė besąs efektyvus tyrimų įrankis, todėl greitai tapo neatskiriama kitų mokslų dalimi. Matematiniai modeliai leidžia spręsti sudėtingiausias įvairių mokslų problemas. Ji kai kada dar vadinama „mokslų tarnaite“. Tačiau ekonomikoje yra kitaip – ten ji „ponia“ ir jai mažai rūpi „įgimtos“ ekonomikos teorijos problemos. Susijungus ekonomikai ir statistikai, atsirado savarankiškas mokslas Ekonometrija, kuris iš vienos pusės stūmė ekonomikos teoriją pirmyn, tačiau iš kitos pusės dėl savo sudėtingumo sukūrė eiliniam ekonomikos tyrinėtojui neįveikiamą sieną, „nepramušamą kiautą“, neleidžiantį pažvelgti į ekonomikos teorijos vidų. Tuo metu patys matematikai nebuvo linkę kapstytis, kaip jiems atrodė, nuobodžiose ekonominėse problemose. Dėl to ekonominių paradigmų problema buvo nepaliesta, jų netobulumas, neatitikimas realybei ar klaidingumas liko nepastebėti.

Ilgainiui susiformavo ydinga praktika – socialiniai mokslai, ypač ekonomika, ėmė užsiiminėti kone išimtinai vien tik faktų fiksavimu. Nebuvo bandoma rimčiau pažvelgti į tai, kokie vidiniai procesai lemia vieną ar kitą įvykį. Statistiniai tyrinėjimai yra labai svarbūs, bet jų akivaizdžiai nepakanka, nes jie pasirodė esą nepajėgūs įveikti nežinomų ekonominių paradoksų. Įsivyravo disproporcija tarp matematinės statistikos ir ekonomikos teorijos.

2. DARNUS VYSTYMASIS

Darnus vystymasis susideda iš trijų lygiaverčių komponentų – aplinkos apsaugos, ekonominės plėtros ir socialinio vystymosi. Ekonominė darnaus vystymosi dimensija apibūdina tokį vystymąsi, kuris sudaro sąlygas ilgalaikiam stabiliam ekonomikos augimui, ekologinė – kai naudojama tiek gamtinių išteklių, kad jū liktų ir ateities kartoms, o socialinė darnumo dimensija reikalauja, kad būtų patenkinti žmogaus pagrindiniai poreikiai, kuriamas visapusiškai kokybiškas gyvenimas. Taigi darnaus vystymosi plotmėje ekonominis augimas turi skatinti socialinį progresą ir tausoti aplinką, socialinė politika turi prisidėti prie ekonomikos, o aplinkos apsauga – būti efektyvi kaštų požiūriu. Taip galima įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus: pilietiškumą, taiką, etiką, atsakomybę vietos ir pasaulio mastu, demokratiją ir valdymą, teisingumą, saugumą, žmogaus teises, sveikatą, sveiką gyvenseną, lyčių lygybę, kultūrų įvairovę, kaimo ir miesto pletrą, ekonomiką, gamybos ir vartojimo modelius, socialiai atsakingą verslą, aplinkos apsaugą, gamtos išteklius, biologinę ir kraštovazdžio įvairovę.

Reikia pažymėti, kap pastaruoju metu darnaus vystymosi sampratoje imta akcentuoti institucinė dimensija. Pabrėžiama, kad minėtų trijų sričių tikslus galima suderinti tik naudojantis institucine aplinka, nes institucijos ir jų priimami sprendimai veikia ekonominę, socialinę ir aplinkosauginę dimensijas, o šios savo ruožtu daro poveikį institucijoms (Domarkas, Juknevičienė, Kareivaitė, 2012, p. 462). Institucinė aplinka V. Domarko, V. Juknevičienės, R. Kareivaitės (2012) nuomone yra neatsiejama nuo makroekonomikos, infrastruktūros, žmogiškųjų išteklių ir sociokultūrinių aspektų. Minėtų mokslininkų teigimu, institucijos tai pat padeda piliečiams siekti darnos, suteikia lygias galimybes ir užtikrina socialinį, ekonominį ir politinį priėjimą prie išteklių.

2.1. Lyčių lygybė ir jos svarba darniam vystymuisi

Lyčių lygybės užtikrinimas šiandien yra vienas iš svarbiausių principų, kuriais vadovaujasi kiekviena demokratinė valstybė. Lyčių lygybė vienoje srityje neįmanoma neįgyvendinus jos kitose. Esminis ES lygių gallimybių politikos tikslas – siekis užtikrinti moterims ir vyrams vienodas teises, pareigas, galimybes, kurioms įgyvendinti būtini tam tikri pokyčiai visuomenės gyvenime.

Vyrų ir moterų lygybė yra viena iš pamatinių Europos Sąjungos vertybių. Jos pradžia galima laikyti 1957m., kai į Romos sutartį buvo įtrauktas už vienodą darbą mokamo vienodo atlyginimo principas. Lyčių lygybės nuostatos yra yra įteisintos ES teisėje, o vienas iš įdiegimo būdų – lyčių aspekto integravimo strategija.

Lyčių aspekto integravimo strategija žymi minties ir veiksmo paradigmos kaitą, lyginant ją su ankstesnėmis politinėmis gairėmis, siekiančiomis lyčių lygybės. Nedera pamiršti, kad jei ši strategija kartais ir gali būti traktuojama kaip nauja strategija, nereikia atsisakyti tradicinių, buvusių priemonių lyčių lygybės klausimams spręsti. Šiuo atvejiu lyčių lygybė reiškia, jog abi lytys privalo turėti vienodus įgaliojimus ir vienodai dalyvauti visose viešojo ir privataus gyvenimo srityse. Lyčių aspeko integravimo strategija reiškia ne vien lygių galimybių užtikrinimą. Lyčių aspekto integravimo strategijos atspirties taškas – poreikis pakirsti struktūrines lyčių nelygybės šaknis ir įvairiais lygmenimis integruoti lygių galimybių mąstymą į politinius procesus.

Europos Komisijos įsipareigojimai lyčių lygybės srityje įvardyjami Moterų ir virų lygybės strategijoje 2010 – 2015m. Ši strategija – programa, išreiškianti Komisijos įsipareigojimą įtraukti lyčių lygybės aspektą į šias prioritetinių sričių politines programas (European Comision, 2011):

Vienodas moterų ir vyrų ekonominis savarankiškumas;

Vienodai apmokamas vienodos vertės darbas;

Lygybė priimant sprendimus;

Orumas, neliečiamumas ir smurto dėl lyties pabaiga;

Lyčių lygybės skatinimas už ES ribų;

Horizontalieji klausimai (lyčių vaidmenys, teisės aktai ir valdymo priemonės).

Moterų ir vyrų lygybės strategija 2010 – 2015 m. pagrįsta Moterų chartijos prioritetais ir Motrų ir vyrų lygybės gairių taikymo patirtimi. Taip pat reikia akcentuoti, jog šioje strategijoje aiškinama, kaip lyčių lygybė prisideda prie ekonominio augimo ir tvarios plėtros. Todėl kalbant apie lyčių lygybės nuostatų įgyvendinimą, nedera pamiršti ir darnaus vystymosi koncepsijos.

Daug dėmesio skiriama ir lyčių lygybės pokyčių matavimui, nes domėjimasis lyčių lygybės matavimais ypač svarbus. Yra gerai žinomas faktas, kad problemos lyčių lygybės srityse yra glaudžiai susijusios su socialiniais-ekonominiais aspektais, o viena iš priežasčių, kodėl lyčių lygybės įgyvendinimas sulaukia išskirtinio ekonomistų dėmesio, – jos ryšys su šalies ekonomikos augimu. Lyčių lygybės matavimai yra sudėtinga užduotis, o sudarant sudėtinius indeksus gali būti išskiriamos įvairios sritys, dimensijos ir rodikliai ( 1 lentelė).

Sudėtinių indeksų palyginimas

Sudėtinis indeksas Svarbiausios vertinimo sritys Rodiklių skaičius
Sveikata Išsilavinimas Ekonomika Darbo inka Pajamos Politinė galia Kita
Lyčių socialinės raidos indeksas – GDI (UNDP, 1995) x x     x     4
Lygių galimybių išplėtimo indeksas – GEM (UNDP, 1995)     x   x x   4
Santykinės moterų padėties indeksas – RSW (Dijkstra, Hanmer, 2000) x x     x     4
Standartizuotas lyčių lygybės indeksas – SIGE (Dijkstra, 2002) x x x x   x   5
Lyčių lygybės indeksas – GEI (Social Watch, 2005)   x x   x x   10
Pasaulinis lyčių lygybės indeksas – GGGI (World Economic Forum, 2005-2010) x x x x x x   14
Europos Sąjungos lyčių lygybės indeksas – EUGEI (Plantenga et all, 2009)     x x x x x 8
Lyčių nelygybės indeksas – GII (UNDP, 2010) x x   x   x   5
Europos lyčių lygybės indeksas – EGEI (Bericat, 2012)   x   x   x x 18

1 lentelė Šaltinis: Ilona Kiaušienė

Kaip matyti lentelėje, pagrindiniai aspektai, įtraukiami į sudėtinius indeksus, yra išsilavinimas, pajamos ir politinė galia. Daugiausia svarbiausių sričių, vertinant lyčių lygybę, įtraaukta į Pasaulinį lyčių lygybės indeksą (GGGI). Šis indeksas vertina tokias svarbias sritis, kaip raštingumo ir išsilavinimo lygį, vidutinę sveiko gyvenimo trukmę, darbo jėgos aktyvumą, pajamas, galimybę dalyvauti ekonomikoje ir politikoje.

Siekiant įvertinti pažangą lyčių lygybės srityje, analizuojami įvairūs rodikliai, leidžiantys palyginti moterų ir vyrų padėtį. Svarbus veiksnys, leidžiantis užtikrinti moterų ir vyrų ekonominį savarankiškumą, yra užimtumas. Atlikta statistinių duomenų analizė rodo, jog nors pastaruoju metu moterų užimtumo lygis didėjo, o vyrų – mažėjo, moterų užimtumo lygis tebėra mažesnis nei vyrų (2 lentelė).

Užimtumo lygio pkyčiai

2 lentelė Šaltinis: Ilona Kiaušienė, pagal EUROSTAT (2013) Statistics, Population and social conditions, Labour market.

Kaip matyti lentelėje, ES šalyse narėse moterų užimtumo lygis 2009 m., palyginus su 2005 m., padidejo 2,3 proc., o 2012 m., palyginus su 2009 m., – 0,1 proc. Vyrų užimtumo lygis ES šalyse narėse tu pačiu laikotarpiu mažėjo – atitinkamai 0,2 proc ir 1,2 proc. Tačiau vyrų užimtumo lygis buvo didesnis negu moterų: 2005 m. 6 proc., 2009 m. 13,5 proc., 2012 m. 12,2 proc. Taigi, nepaisant užimtumo pokyčių, moterų užimtumo lygis išliko sąlyginai mažas ir ES šalyse narėse (išskyrus Lietuva 2009 m.) buvo mažesnis už vyrų užimtumo lygį. Lietuvoje krizės laikotarpiu vyrų užimtumo lygis nesiekė ES-27 vidurkio (2009 m. buvo mažesnis 8,9 proc.), ir 0,6 proc. buvo mažesnis negu moterų užimtumo lygis. Tačiau tokius užimtumo lygio pokyčius galima paaiškinti tuo, jog mažėjo dirbančiųjų skaičius statybose ir pramonės įmonėse, kuriose daugiausia dirbo vyrai.

Priimant politinius sprendimus tik kas ketvirtas nacionalinių parlamentų ir vyriausybių narys yra moteris (European Commision, 2011, p 20). Nacionaliniuose parlamentuose 2008 m. moterys vidutiniškai ES-27 sudarė 24 proc., tik 1 proc. daugiau negu 2004 m. Daugiau negu 35 proc. moterų nacionaliniuose parlamentuose buvo Ispanijoje, Belgijoje ir Danijoje, o daugiau negu 40 proc. – Suomijoje, Švedijoje ir Nyderlanduose (European Commision, 2009, p 17).

2011 m. moterų skaičius nacionaliniuose parlamentuose keitėsi nežymiai, o vidutiniškai ES jos sudarė 24,2 proc. (3 pav).

Moterų ir vyrų skaičius nacionaliniuose parlamentuose 2011 m. procentais

3 pav. Šaltinis: Ilona Kiaušienė, pagal European Commision (2012) Progresion on equality between women and men in 2011

Kaip matyti paveiksle, ir 2011 m. daugiau kaip 40proc. moterų parlamente buvo Švedijoje, Suomijoje ir Nyderlanduose, o mažiausiai moterų parlamente buvo Maltoje ir Vengrijoje.

Ekonominio savarankiškumo siekis yra viena iš priežasčių, verčiančių moteris užsiimti verslu. Ne paslaptis, kad moteris ypač dažnai susiduria su kliūtimis ieškant darbo. Vienas iš būdų įveiktijas – savo verslo pradėjimu. O smulkus ir vidutinis verslas yra neatsiejamas kiekvienos šalies ekonomikos dalis. Tai vienas svarbiausių ekonomikos augimo veiksnių, turintis esminį poveikį bendrai Lietuvos ūkio raidai, naujų darbo vietų kūrimui ir socialiniam stabilumui. Nors moterų verslininkių skaič. . .

Join the Conversation