Darbo organizavimo paskaitų konspektas

DARBO ORGANIZAVIMO PAGRINDAI
Doc. R. Kirlaitė

TURINYS

1. Temos
2. Kokius žinote darbo sąlygų veiksnius?
3. Kokias neigiamas pasekmes iššaukia triukšmas?
4. Kokias pasekmes darbe iššaukia nelaimingi atsitikimai?
5. Kas tai yra slenkantis darbo grafikas?
6. Kodėl darbinė aplinka turi atitikti estetinius poreikius?
7. Konfliktinių situacijų priežastys?
8. Darbo vietų specializavimas.
9. Darbo vietų įrengimas.
10. Darbo vietų išplanavimas.
11. Kokiais etapais rekomenduojama pravesti tyrimus? (8 etapai)
12. Darbo organizavimas įmonėje.
13. Darbo organizavimo tarnybos vaidmuo.
14. Koks skirtumas tarp perėjimų ir praėjimų?(Operacijos skaidymas)
15. Kokie yra judesiai pagal judėjimo rūšį? (4 grupės)
16. Kokias charakteristikas gali turėti vienodi pagal pavadinimus darbo judesiai?
17. Kas tai darbo veiksmas?
18. Veiksmų kompleksai.
19. Apskaičiuojamieji veiksmų kompleksai.
20. Kaip turi būti atliekama operacijos analizė?
21. Kas įeina į paruošiamąjį, ba aigiamąjį laiką? (Darbo laiko sąnaudų klasifikavimas)
22. Operatyvinis laikas ir jo paskirtis.
23. Darbo vietos aptarnavimo laikas.
24. Koks yra skirtumas tarp paruošiamojo baigiamojo ir darbo vietos aptarnavimo laiko?
25. Kokios yra darbo laiko nuostolių kategorijos?
26. Reglamentuojamos ir nereglamentuojamos darbo laiko sąnaudos.
27. Betarpiško darbo laikas.
28. Įrengimų dirbimo laikas.
29. Darbo laiko fotografijos paskirtis (tikslas).(Fotografijos)
30. Darbo laiko fotografijų atlikimo nuoseklumas.
31. Individualios darbo laiko fotografijos paskirtis.
32. Individualios darbo laiko fotografijos atlikimo nuoseklumas.
33. Kaip apdorojami stebėjimų duomenys?
34. Kaip sudaromas normatyvinis darbo laiko sąnaudų balansas?
35. Kaip nustatomas darbo laiko išnaudojimo koeficientas?
36. Darbo laiko nuostoliai dėl organizacinių techninių priežasčių ir darbo drausmės pažeidimų.
37. Kaip apskaičiuojamas galimas da arbo našumo padidėjimas?
38. Kokių reikalavimų reikia laikytis prieš atliekant chronometražinius stebėjimus?
39. Kokią reikia surinkti informaciją apie tiriamą darbą?
40. Kaip skaidoma operacija?
41. Koks skirtumas tarp atrankinio ir ištisinio chronometravimo?
42. Kaip nustatomas chronometrinės eilutės pastovumas?
43. Kam reikia lyginti faktinį ir normatyvinį pastovumo koeficientus?
44. Žmogaus kūno judesių panaudojimo principai. (Knyga)
45. Darbo vi

ietos sutvarkymo principai.
46. Darbo proceso stabilumo tyrimas.
47. Darbo veiksnių stabilizavimas.
48. Kokie veiksniai įvertinami siekiant supaprastinti darbo procesa?
49. Į kokius koeficientus atsižvelgiama, nustatant laiko normą?

1. TEMOS

1. Darbo organizavimas
2. Darbo salygos
3. Estetiniai darbo sąlygų veiksniai
4. Psichologinio klimato kolektyve reikšmė
5. Darbo vietos organizavimas
6. Darbo organizavimas įmonėje
7. Darbo organizavimo tarnybos
8. Operacijos skaidymas technologiniu ir darbiniu požiūriu
9. Darbo laiko sąnaudų klasifikavimas (Pagal gamybinį procesą, pagal vykdytoją, pagal įrengimus)
10. Darbo laiko panaudojimo tyrimas (individuali darbo laiko fotografija; chronometražinių stebėjimų metodas)
11. Atliekamo darbo proceso diagnostika.
12. Darbo proceso stabilumo tyrimas
13. Darbo veiksnių stabilizavimas
14. Naujo darbo proceso nustatymas
15. Laiko nustatymas

2. KOKIUS ŽINOTE DARBO SĄLYGŲ VEIKSNIUS?

Darbo sąlygos- tai aplinka, kurioje vyksta darbas. Jas formuoja pats gamybos pobūdis, darbo priemonės, darbo objektai, technologiniai procesai, sanitariniai higieniniai ir estetiniai darbo veiksniai, socialiniai psichologiniai veiksniai. Visus darbo veiksnius galima suskirstyti i keturias grupes:
1) psihofiziologinius- tai dirbančiojo fizinis apkrovimas, nervinė ir psichinė įtampa, darbo monotoniškumas, darbo ir po oilsio režimas. Juos betarpiškai sąlygoja darbo procesas, jo turinys.
2) sanitarinius higieninius (gamybinis mikroklimatas, oro švarumas, triukšmas, virpesiai, apšvietimas)- tai geriausiai ištirtos darbo sąlygos. Jos sudaro išorinę darbo zonos aplinką, priklauso nuo naudojamų darbo įrankių ir objektų, nuo technologinių procesų, yra normuojamos ir kiekybiškai įvertinamos. Jų neigiamą įtaką galima mažinti nauojant įvairias apsaugos priemones.
3) estetinius- tai darbo aplinkos ir darbo procesų estetinio organizavimo charakteristikos. Ši veiksmų grupė atskleidžia, kokie gamybos ir darbo proceso elementai gali sukelti estetinį poveikį ir kokiais vienetais tai galima iš

šmatuoti. Šiuo metu ne visi estetiniai elementai išreiškiami kiekybiškai, nors yra pavyzdžių kai darbo sąlygų atskirų elementų estetinis lygis nustatomas ekspertinio vertinimo metodais.
4) socialinius psichologinius- tai darbo sąlygos, apibūdinančios kolektyvo narių tarpusavio santykius, jo psichologinį klimatą. Sociologų skaupti duomenys rodo, kad socialinė aplinka, kurioje žmogus dirba, turi didelę reikšmę jo darbingumui, požiūriui į darbą, darbo rezultatams, jo socialiniam vystymuisi.

3. KOKIAS NEIGIAMAS PASEKMES IŠŠAUKIA TRIUKŠMAS?

Triukšmo intensyvumas yra vertinamas mato vienetais- decibelais. Galima išskirti keturis neigiamus padarinius, kuriuos darbo aplinkoje sukelia triukšmas:
a) apkurtumas. Bloga apsauga nuo stipraus ir ilgai trunkančio triukšmo daugeliui darbuotojų gali sąlygoti apkurtumą. Todėl yra svarbu, kad įmonėje, kurioje darbuotojų darbo sąlygos yra triukšmingos (triukšmo intensyvumas siekia 80 ir daugiau decibelų), būtų reguliariai tikrinama klausa.
b) darbo efektyvumas. Tyrimai parodė, kad monotonoškas darbas, kuris nereikalauja intelektualinių pastangų, triukšmingose sąlygose mažiau vargina darbuotoją. Tuo tarpu darbe, kuris reikalauja budrumo, susikaupimo triukšmas mažina darbo efektyvumą, didina klaidų skaičių.
c) susierzinimas. Darbuotojai gali priprasti prie tam tikro triukšmo lygio darbo aplinkoje, tačiau jie turės nusiskundimų, jei triukšmas bus atsitiktinis, aiškiai nebūtinas, nelauktas ir nepateisinamas.
d) trukdymas bendrauti. Jei triukšmas darbo aplinkoje yra per didelis, jis gali trukdyti darbuotojų bendravimui.

4. KOKIAS PASEKMES DARBE IŠŠAUKIA NELAIMINGI ATSITIKIMAI?

Nelaimingi atsitikimai įatkoja gamybos pertraukimą, darbuotojų sužeidimus, nuostolius bei gedimus.

5. KAS TAI YRA SLENKANTIS DARBO GRAFIKAS?

Jeigu darbo pobūdis reikalauja nepertraukiamo da

arbo, darbo procesas dažniausiai yra organizuojamas pamainomis, tai yra pritaikomas slenkantis darbo grafikas. Dažniausiai 24 darbo valandos yra suskirstomos į tris aštuonių darbo valandų pamainas arba darbuotojas dirba nepertraukiamai po 24 valandas, bet pavyzdžiui, kas tris dienas.
Tyrimai parodė, kad slenkančiu darbo grafiku dirbantys darbuotojai patiria daug fiziologinių ir sociologinių adaptavimosi problemų.

6. KODĖL DARBINĖ APLINKA TURI ATITIKTI ESTETINIUS POREIKIUS?

Estetika- tai mokslas apie meną, grožį. Gamybinė estetika nagrinėja objektyvius grožio dėsnius materialinėje gamyboje. Drabas turi būti nevarginantis, našus ir patrauklus. Todėl tarnybinės, gamybinės patalpos, darbo vieta, įrengimai ir įrankiai turi kelti estetinį pasitenkinimą. Kuo labiau darbinė aplinka atitinka žmogaus estetinius poreikius, tuo geresnė nuotaika mažiau pervargsta nervų sistema, mažiau sunaudojama energijos. Visa tai didina našumą, keičia požiūrį į darbą.

7. KONFLIKTINIŲ SITUACIJŲ PRIEŽASTYS?

Konfliktinių situacijų priežastys gali būti:
a) darbo organizavimo (normavimo, skatinimo ir pan.) trūkumai
b) vadovo nesugebėjimas teisingai paskirstyti kadrus pagal jų kvalifikaciją, polinkius, pasirinkti tinkamą vadovavimo stilių ir metodą
c) nesveiki tarpusvio santykiai kolektyve- tarp gerai dirbančių ir atsiliekančių, tarp senų ir jaunų dirbančiųjų, tarp vykdytojų ir vadovų ir pan.

8. DARBO VIETŲ SPECIALIZAVIMAS.

Tinkamas darbo vietų organizavimas visų pirma priklauso nuo racionalaus jų specializavimo, t.y. nuo gamybinio profilio nustatymo. Kiekvienai darbo vietai skiriama tam tikra grupė darbų (operacijų), kuriuos tarpusavyje sieja, pavyzdžiui, bendras technologinis procesas, vienodas atlikimo sudėtingumas ar tikslumas, tokie pat įrankiai ar prietaisai, da

ažnai apdorojamų detalių konfigūracija ir t.t.
Aukštas darbo vietų specializavimo laipsnis lengviau pasiekiamas masinėje gamyboje.

9. DARBO VIETŲ ĮRENGIMAS

Darbo vietų įrengimas- viena svarbiausių darbuotojo našaus darbo sąlygų.
Tai darbo ietos aprūpinimas efektyvaus ir saugaus darbo priemonėmis. Šių priemonių parinkimas priklauso nuo gamybos pobūdžio, darbo vietos technologinės paskirties, specializavimo laipsnio ir joje atliekamų darbų mechanizavimo lygio.

10. DARBO VIETŲ IŠPLANAVIMAS.

Kiekvieną darbo vietą reikia racionaliai išplanuoti, t.y. darbo vietos įrengimo elemntus išdėstyti atsižvelgiant į žmogaus antropometrinius duomenis. Racionaliai išplanuotoje darbo vietoje nereikia be reikalo lankstytis, sukiotis, pritūpti ir daryti kitus varginančius judesius.
Mažiausiai vargina darbas optimalioje pasiekimo zonoje. Šioje zonoje reikia išdėstyti dažniausiai vartojamus įrankius ir įrengimų valdymo įtaisus. Optimalios pasiekimo zonos dydis priklauso nuo darbininko kūno matmenų. Planuojant darbo vietas, reikia vadovautis darbo metodų racionalizavimo principais, nepamiršti, kad simetriški darbo judesiai yra našiausi ir mažiausiai varginantys. Svarbu kuo mažiau daryti vertikalių judesių, kurie labiau vargina nei horizontalūs.
Įrankius ir darbo objektus, kurie imami nuosekliai vienas po kito, reikia išdėlioti greta. Apskritai visi daiktai darbo vietoje turi būti dedami į nustatytą vietą. Racionalizuojant darbo vietos išplanavimą, siekiama, kad darbo poza būtų patogi.

11. KOKIAIS ETAPAIS REKOMENDUOJAMA PRAVESTI TYRIMUS? (8 ETAPAI)

Tyrimų procesas ir jo trukmė turi būti susiję su tikslu, kurio siekiame. Rekomenduojama tyrimus pravesti etapais:
1. Iškelti problemą.
2. Padėties analizė- analizuojami turimi duomenys.
3. Tyrimo įvertinimas- numatomas tyrimo darbo išskaidymas ir jo trukmė. Tyrimo kaina turi būti palyginta su laukiamais rezultatais.
4. Sprendimo ieškojimas- sprendimai priimami, atsižvelgiant į kritinį analitinių duomenų įvertinimą.
5. Sprendimų apsvarstymas- sudaromas išankstinis projektas, suderinamas su suinteresuotais asmenimis, atsižvelgiama į praktines pastabas.
6. Projekto sudarymas- sudaromas projektas, pateikiami būtiniausi paaiškinimai, įvertinimai. Tada projektas pateikiamas įmonės vadovui. Rganizatosius turi apginti projektą, pagrįsti, kodėl siūlomas šis projektas.
7. Sprendimo įgyvendinimas- naujo organizavimo įgyvendinimas dažnai yra delikatus procesas: jis reikalauja naujų priemonių, todėl dažnai susiduriama su vyraujančia rutina. Išankstinis informavimas ir instruktavimas yra būtinos sąlygos, norint pasiekti diegiamo organizavimo pasisekimą.
8. Rezultatų kontrolė- idiegus naują metodą, atliekama pilna gautų duomenų (rezultatų) analizė, atskleidžiamos teigiamos ir neigiamos naujo metodo pusės.

12. DARBO ORGANIZAVIMAS ĮMONĖJE.

Efektyvų įmonės darbą galima užtikrinti tik tada, kada galvojama apie organizavimą, jis diegiamas ir funkcionuoja. Šią funkciją įmonės viduje gali atlikti darbo organizavimo tarnyba, aprūpinta reikiamos kvalifikacijos specialistais, arba šiuos klausimus galima išspręsti, kreipiantis į atitinkamus konsultantus. Visada yra naudinga kreiptis į konsultantus.
Yra dvi organizatorių kategorijos:
1. Apibendrintojai, kurie konkrečiai beveik nieko nežino, bet užtat žino apie viską. Jie sugeba apibendrinti problemas, analizuoti jas ir numatyti optimalius sprendimus.
2. Techniniai specialistai. Jie turi patyrimą, nagrinėjant atskirus problemos klausimus, tai chronometruotojai, ergonomistai ir pan. Jie veikia kaip apibendrintojų padėjėjai.
Kad ir koks bebūtų kvalifikuoto organizatoriaus talentas, jo veikla įmonėje nebus efektyvi, jeigu jo nepalaikys įmonės vadovybė. Ši parama yra būtina.

13. DARBO ORGANIZAVIMO TARNYBOS VAIDMUO

Darbo organizacijos tarnyba įmonėje yra pagalbinė tarnyba, kurios paskirtis ieškoti, pateikti, įgyvendinti metodus, kurių panaudojimas įgalins sumažinti gamybos kaštus, pagerins kokybę, prisidės prie realizacijos augimo.
Tai administracinis- ūkinis organas, kuris informuoja, kontroliuoja, praveda tyrimus, koordinuoja. Hierarchijos pagalba, jų išvados pritaikomos praktinėje veikloje.
Ši tarnyba gali turėti dvejopą pavaldumą: tai gali būti autonominė tarnyba, pavaldi direkcijai, kuri tiesiogiai sprendžia visus darbo organizavimo klausimus ir gali atitikti tyrimus skirtingose tarnybose ir padaliniuose arba keletą metodų tyrimo biurų, įeinančių į vedančių tarnybų sudėtį (gamybos, prekybos ir pan.)
Organizavimo tarnybos funkcijos yra labai plačios. Pagrindinės iš jų yra:
1. Organizavimo visumoje ir atskiruose struktūriniuose padaliniuose tyrimas;
2. Organigramų sudarymas, pagrindimas ir įgyvendinimas
3. Tyrimų atlikimas;
4. Darbo supaprastinimas;
5. Darbo paruošimas;
6. darbo reguliavimas (planavimas);
7. Darbo normalizavimas ir standartizavimas;
8. Tvarkos ir saugių darbo sąlygų sudarymas;
9. Sandėlių valdymas;
10. Dirbančiųjų parinkimas ir orientavimas;
11. Dirbančiųjų rošimas, kvalifikacijos kėlimas;
12. Užduočių nustatymas;
13. Kokybės kontrolė;
14. Kainos ir savikainos kontrolė;
15. Biudžeto ir valdymo kontrolė.
Šios funkcijos reiškia labai tamprų ir pastovų ryšį su kitomis įmonės tarnybomis.

14.KOKS SKIRTIMAS TARP PRAĖJIMŲ IR PERĖJIMŲ (OPERACIJOS SKAIDYMAS)?

Technologiniu požiūriu operacijos yra skaidomos į perėjimus, praėjimus, nustatymus ir pozicijas.
Perėjimu mechaniniame apdirbime vadinamas toks darbas, kai vienu įrankiu apdirbamas vienas paviršius arba specialiu įrankiu tuo pat laiku apdirbami keli suderitni paviršiai. Pakeitę apdirbamą paviršių, darbo įrankį ar režimą, atliksime kitą perėjimą.Perėjimas yra gamybos proceso skaidymo organizaciniu požiūriu riba.
Perėjimai gali susidėti iš praėjimų. Praėjimu vadinama perėjimo dalis, kai nuimamas medžiagos sluoksnis, nepakeitus staklių nustatymo.

15. KOKIE YRA JUDESIAI PAGAL JUDĖJIMO RŪŠĮ? (4 GRUPĖS)

Judesys- tai pats smulkiausias elementas, į kurį gali būti suskaidytas darbininko atliekamas darbas. Darbo judesiu suprantame veiksmo dalį, kai darbininkas atlieka vienkartinį nenutrūkstamą judėjimą arba palytėja kurį nors objektą, arba nedarydamas pertraukos, vienu kartu jį perkelia į kitą vietą.
Pagal judėjimo rūšį jie gali būti:
a) paimamieji judesiai- jie nukreipti į kokio nors darbo objekto ar atskiro darbo įrankio paėmimą rankos pirštais;
b) perkeliamieji judesiai- jie naudojami paimamųjų judesių atlikimui, o taip pat rankų, kojų, kūo judesiai, atliekami perkeliant darbo objektą arba darbo įrankį po to, kai buvo atliktas paimamasis judesys;
c) palaikantieji judesiai- (palakyti, sulaikyti) jie įtvirtina prieš einančių judesių pasiektą rezultatą;
d) išlaisvinantieji judesiai- jie nukreipti į tai, kad atlaisvinti darbininko ranką, kuri tuo metu liečia kurį nors darbo objektą ar darbo įrankį (paliesti, atitraukti ranką)

16. KOKIAS CHARAKTERISTIKAS GALI TURĖTI VIENODI PAGAL PAVADINIMUS DARBO JUDESIAI?

Vienodi pagal pavadinimus darbo judesiai gali turėti skirtingas charakteristikas, o sutinkamai su tuo ir skirtingą judesio trukmę.

17. KAS TAI DARBO VEIKSMAS?

Darbo veiksmas- darbininko veiksmų komplekso dalis, kurią sudaro be pertraukos atliekamų atskirų tikslinės paskirties darbo judesių visuma. Darbo veiksmas gali būti sudarytas iš dviejų ir daugiau darbo judesių. Labiausiai charakteringi yra paimamųjų ier perkeliamųjų darbo judesių rūšių deriniai.
Darbo veiksmas neturi paprastai pilno technologinio užbaigtumo. Jeigu darbo veiksmą išimti iš kitų darbininko atliekamų veiksmų grandies, tai toks darbo veiksmas atskirai negali būti atliekamas ir jis neturi praktinio tikslo arba reikšmės.
Darbo veiksmas gali būti paprastas ir sudėtingas, tai yra toks, kada darbo judesiai atliekami veinu žmogaus organu arba yra derinamas su kitais organais arba daug kartų kartojasi.

18. VEIKSMŲ KOMPLEKSAI

Atskirais atvejais pakanka operaciją suskirstyti ne į atskirus veiksmus, o į veiksmų kompleksus. Kompleksai jungia veiksmus, susijusius su jų atlikimo tvarka (technologiniai kompleksai), veiksmus, kurių trukmė daugiausia priklauso nuo vienos ir tos pačios sąlygos (apskaičiuojamieji veiksmų kompleksai).

19. APSKAIČIUOJAMIEJI VEIKSMŲ KOMPLEKSAI

Apskaičiuojamieji veiksmų kompleksai jungia veiksmus, kurių trukmė daugiausia priklauso nuo vienos ir tos pačios sąlygos.

20. KAIP TURI BŪTI ATLIEKAMA OPERACIJOS ANALIZĖ?

Atliekant operacijos analizę būtina:
1. Nusatatyti keikvieno operacijos elemento būtinumą, galimybę jį atlikti, derinant su kitais operacijos elementais.
2. Nustatyti atskirų operacijos elementų atlikimo nuoseklumą, jų mechanizavimo galimybes.
3. Išanalizuoti veiksnių, turinčių kiekvieno operacijos elemento atlikimo trukmei įtaką ir numatyti jų optimalų panaudojimą.

21. KAS ĮEINA Į PARUOŠIAMĄJĮ, BAIGIAMĄJĮ LAIKĄ? (DARBO LAIKO SĄNAUDŲ KLASIFIKAVIMAS)

Gamybinės užduoties atlikimo laiką galima suskirstyti į keturias pagrindines laiko sąnaudų kategorijas: paruošiamąjį baigiamąjį, operatyvinį, darbo vietos aptarnavimo ir poilsio bei asmens poreikių laiką.
Paruošiamasis baigiamasis laikas sunaudojamas pasiruošti pačiam ir paruošti gamybos priemones naujai užduočiai atlikti, taip pat visiems darbams, susijusiems su užduoties vykdymo pabaiga.
Į paruošiamąjį baigiamąjį laiką įeina šie darbo laiko sąnaudų elementai:

1. Technologinės dokumentacijos, paskyros gavimo ir jų grąžinimo, atlikus gamybinę užduotį, laikas.

2. Brėžinių skaitymas- susipažinimas su dokumentacija.

3. Tarnybiniai pokalbiai (instruktavimo išklausymas)

4. Įrankių, prietaisų gavimas, jų patvirtinimas ir nuėmimas, atlikus gamybinę užduotį.

5. Medžiagų, ruošinių gavimas ir likučių grąžinimas.

6. Įrengimų derinimas (technologinių režimų nustatymas).

7. Gaminių atidavimas kontrolieriui arba meistrui.
Paruošiamasis baigiamasis laikas sunaudojamas tuose gamybos tipuose, kur darbo vietos neturi pastovaus apkrovimo ir įrengimai dažnai derinami naujos užduoties atlikimui.

22. OPERATYVINIS LAIKAS IR JO PASKIRTIS

Peratyvinis laikas yra tas laikas, kurį betarpiškai sunaudoja darbininkas operacijai atlikti. Operatyvinis laikas skirstomas į pagrindinio (technologinio) ir pagalbinio laiko kategorijas.

23. DARBO VIETOS APTARNAVIMO LAIKAS

Darbo vietos aptarnavimo laikas sunaudojamas įvairiems organizaciniams ir techniniams veiksmams atlikti, kurių paskirtis užtikrinti reikiamą darbo vietos priežiūrą ir tvarką pamainos bėgyje. Šis laikas nėra susijęs su produkcijos gaminimu. Darbo vietos aptarnavimo laikas, priklausomai nuo atliekamų veiksmų paskirties, yra skirstomas į techninio ir organizacinio darbo vietos aptarnavimo laiko kategorijas.
Į darbo vietos aptarnavimo laiko trukmę įtraukiami tik nesutampantys su pagrindiniu laiku darbo vietos aptarnavimo elementai.

24. KOKS YRA SKIRTUMAS TARP PARUOŠIAMOJO BAIGIAMOJO IR DARBO VIETOS APTARNAVIMO LAIKO?

Darbo vietos aptarnavimo laikas nėra susijęs su produkcijos gaminimu.

25. KOKIOS YRA DARBO LAIKO NUOSTOLIŲ KATEGORIJOS?

Darbo laiko nuostoliai dėl gamybos nesklandumų atsiranda pažeidus nustatytą darbo ir gamybos organizaciją. Darbo laiko nuostoliai dėl gamybos nesklandumų skirstomi į prastovas dėl techninių priežasčių ir prastovas dėl organizacinių priežasčių.

26. REGLAMENTUOJAMOS IR NEREGLAMENTUOJAMOS DARBO LAIKO SĄNAUDOS.

Prie reglamentuojamo laiko sąnaudų priskiriamos tos darbo laiko sąnaudų kategorijos, kurios būtinos nustatytos gamybinės užduoties atlikimui. Reglamentuojamos sąnaudos įtraukiamos į normos sudėtį. Prie jų priklauso operatyvinis, darbo vietos aptarnavimo, paruošiamasis baigiamasis, poilsio bei asmens poreikių laikas ir pertraukos priklausančios nuo technologijos ir gamybos organizavimo lygio.Jeigu faktinis minėtų darbo laiko sąnaudų kategorijų laikas viršija normatyvuose nurodytą laiko trukmę, šis perviršis priskiriamas prie darbo laiko nuostolių ir į tokį laiką neatsižvelgiama, apskaičiuojant laiko normą. Į laiko normos trukmę neįtraukiamas ir sutampantis su pagrindiniu laiku pagalbinis bei adrbo vietos aptarnavimo laikas.
Nereglamentuojamas laiko sąnaudas sudaro darbo laiko nuostoliai. Prie jų priklauso neproduktyvus darbo laiaks ir nuostoliai dėl nesklandumų gamyboje ir darbo drausmės pažeidimų. Darbo laiko nuostolių mažinimas ir visiškas jų likvidavimas yra svarbus darbo našumo didinimo rezervas.

27. BETARPIŠKO DARBO LAIKAS.

Priklausomai nuo atliekamų veiksmų turinio, laiko gamybinei užduočiai atlitki grupė susideda iš betarpiško darbo laiko, perėjimų ir stebėjimo laiko, įjungiant ir reglamentuojamas pertraukas.
Betarpiško darbo laiko metu vykdomi pagrindiniai ir pagalbiniai veiksmai, kurių metu keičiama darbo objekto forma, dydis, fizinės ir cheminės savybės, sudaromos sąlygos šiems veiksmams atlikti, tvarkoma darbo vieta, atliekama įrengimų ir įrankių priežiūra, ruošiamasi gamybinei užduočiai atlitki. Priklausomai nuo gamybos proceso mechanizacijos ir automatizacijos lygio, betarpiško darbo laiku atliekami veiksmai gali būti rankiniai, mechanizuoti rankiniai ir mašininiai rankiniai.

28. ĮRENGIMŲ DIRBIMO LAIKAS.

Įrengimų dirbimo laikas yra periodas, kurio metu įrengimas veikia ir vyksta numatytas technologinis procesas. Įrengimo dirbimo laikas, sunaudojamas produkcijai gaminti, yra mašininis laikas. Į šį laiką įeina:
1. Darbo laikas dirbant įrengimui visu apkrovimu- tai laikas, per kurį mašina dirba optimaliu apkrovimu, atitinkančiu techninį įrengimo eksplotavimą.
2. Darbo laikas dirbant ne visu apkrovimu- tai laikas, per kurį įrengimas dirba sumažintu greičiu, neatitinkančiu technologinių įrengimo eksploatavimo charakteristikų, dėl darbininko arba techninio personalo kaltės. Šis laika skirstomas į darbo ir tuščios eigos laiką.

29. DARBO LAIKO FOTOGRAFIJOS PASKIRTIS (TIKSLAS).(FOTOGRAFIJOS)

Darbo laiko fotografija- tai darbo laiko sąnaudų arba įrengimų darbo laiko prastovų tyrinėjimo metodas, kuriuo stebimos ir užrašomos visos be išimties darbo laiko sąnaudos per visą darbo pamainą (darbo dienos fotografija). Pagrindinis darbo laiko fotografijos tikslas pasiekti geriausią technikos ir darbo laiko panaudojimą, palengvinti žmogaus darbą, sumažinti jo nuovargį.
Darbo laiko fotografijos paskirtis:
1. Nustatyti faktinę darbo dienos struktūrą pagal atskiras darbo laiko ir darbo laiko nuostolių kategorijas.
2. Atskleisti gamybos ir darbo organizavimo trūkumus.
3. Numatyti konkrečias organizacines priemones gamybos ir darbo organizavimo trūkumams pašalinti.
4. Projektuoti racionalų darbo vietos organizavimą ir aptarnavimą.
5. Nustatyti darbininko užimtumą pamainos bėgyje.
6. Gauti pagrindinius duomenis paruošiamojo baigiamojo, darbo vietos aptarnavimo ir poilsio bei asmens poreikių mormatyvams ruošti.
7. Operatyvinio laiko nustatymui vienetinės ir smulkiaserijinės gamybos sąlygomis.
8. Pagrįsti išdirnio normų neįvykdymo priežastis.

30. DARBO LAIKO FOTOGRAFIJŲ ATLIKIMO NUOSEKLUMAS.

Darbo laiko fotografijos atliekamos šiuo nuoseklumu:
1. Pasiruošimas stebėjimui. Šiame etape parenkamas stebėjimo objektas, analizuojamos esamos organizacinės techninės darbų atlikimo sąlygos.
2. Stebėjimas.
3. Užfiksuotų darbo laiko sąnaudų elementų faktinės trukmės nustatymas.
4. Darbo laiko ir nuostolių elementų grupavimas, pamainos faktinio darbo laiko sąnaudų balanso sudarymas.
5. Normatyvinio darbo laiko sąnaudų balanso sudarymas.
6. Rodiklių, apibūdinančių darbo dienos panaudojimo efektyvumą, apskaičiavimas.
7. Pasiūlymų pateikimas, kaip pasiekti efektyviausią technikos ir darbo laiko panaudojimą, palengvinti žmogaus darbą, sumažinti jo nuovargį.

31. INDIVIDUALIOS DARBO LAIKO FOTOGRAFIJOS PASKIRTIS

Atliekant individualią darbo laiko fotografiją, fiksuojamos vieno darbininko arba įrengimo darbo laiko sąnaudos, sutinkamos pamainos bėgyje.
Indivudualios darbo laiko fotografijos paskirtis- nustatyti:
1. paruošiamąjį baigiamąjį laiką,
2. darbo vietos aptarnavimo laiką,
3. poilsio ir asmens poreikių laiką,
4. gauti pradinius duomenis operatyvinio laiko atlikimui, vykdant rankinius darbus vienetinėje ir smulkiaserijinėje gamyboje.

32. INDIVIDUALIOS DARBO LAIKO FOTOGRAFIJOS ATLIKIMO NUOSEKLUMAS

Individualios darbo laiko fotografijoas atlikimas vyksta šiuo nuoseklumu:
1. Stebėtojas turi gerai žinoti tiriamus technologinius ir darbo procesus, mokėti teisingai ir operatyviai apdoroti bei analizuoti gautus duomenis.
2. Susipažįstama su darbo sąlygomis stebimoje vietoje. Surinkti duomenys nurodomi stebėjimo kortelėje.
3. Susipažinus su konkrečiomis organizacinėmis techninėmis sąlygomis, pradedamas tiesioginis stebėjimas- fotografavimas. Fotografaviams- tai atskiru darbo laiko sąnaudų ir nuostolių elementų, sutinkamų atliekant gamybinę operaciją fiksavimas ir matavimas, kurį stebėtojas atlieką 1 minutės tikslumu.
4. Stebėjimo pradžia turi sutapti su darbininko atliekamo darbo pradžia, nepriklausomai, ar ji sutampa su pamainos pradžia, ar ne.
5. Baigus stebėjimą, duomenys apdorojami- atliekama gautų duomenų analizė
6. Sudaromi faktiškas ir normatyvinis darbo laiko sąnaudų balansai.

33. KAIP APDOROJAMI STEBĖJIMŲ DUOMENYS?

Pirmiausia apskaičiuoajamas atskirų užfiksuotų darbo laiko sąnaudų elementų trukmės ir pagal nustatytą darbo laiko klasifikaciją, užfiksuotus elementus priskiriame atitinkamoms darbo laiko arba darbo laiko nuostolių kategorijoms. Užfiksuotų darbo laiko sąnaudų elementų trukmių suma turi būti lygi su bendra stebėjimo laiko trukme. Susumavus vienvardes laiko sąnaudas yra sudaromas faktinis darbininko darbo laiko sąnaudų balansas, į kurį įtraukiamos visos užfiksuotos darbo laiko sąnaudų ir darbo laiko nuostolių kategorijos. Neįskaitomas tik pietų pertraukos laikas.
Gautų duomenų analizė atliekama ne tik nustatant pertraukų dydį ir priežastis, bet ir įvertinant užfiksuotų darbo laiko sąnaudų elementų būtinumą ir racionalumą.

34. KAIP SUDAROMAS NORMATYVINIS DARBO LAIKO SĄNAUDŲ BALANSAS?

Normatyvinės trukmės imamos iš atitinkamų laiko normatyvų. Jeigu nėra normatyvinių duomenų, sudarant normatyvinį darbo laiko sąnaudų balansą, iš faktiškų darbo laiko sąnaudų atimamos prastovos ir neracionalios darbo laiko sąnaudos.
Pirmiausia yra apskaičiuojamas normatyvinis operatyvinis laikas

Leave a Comment