Ekonominė integracija

Istorija
Erasmus raštai XVIa. Romos imperijos dvasia1914-1918 m. grafas Coudenhove-Kalergi išplėtojo savo mintis ir idėjas apie PanEuropą Vinstonas Čerčilis, 1940-1945 Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Jeanas Monnet’as, prancūzų verslininkas, vėliau tapęs politiku, ir Robertas Schumanas, Prancūzijos užsienio reikalų ministras JAV paramos Europai programa (1948 – 1951), JAV valstybėssekretorius Džordžas Maršalas sustabdyti Europos ekonomikos smukimą;

stabdyti komunizmo plitimą; pasaulio prekybos stagnaciją ;skatinti ekonomikos stabilizavimo politiką; imtis priemonių Europos valstybių tarpusavio prekybai bei prekybai su kitomis pasaulio šalimis plėstiEkonominė ir techninė pagalba už 13 mlrd. dolerių
OEEC (Organization for European Economic Coooperation)- administravo Maršalo planą1961 m. buvo pertvarkyta į OECD (Organization for Economic Cooperation andDevelopment)
Ekonominės savitarpio pagalbos taryba – 1949 m. – ekonominis bendradarbiavimas tarp sovietinio bloko šalių
Europos Taryba įkurta 1949m.
10 Europos valstybių – Airija, Belgija, Danija,
Didžioji Britanija, Italija, Liuksemburgas,Nyderlandai,
Norvegija, Prancūzija, Švedija – pasirašė Europos tarybos statutą1993 m. ET buvo 43 tikrosios narės Lietuva į ET įstojo 1993 m. daugiau informacijos: www.coe.intEuropos laisvos prekybos asociacija (European Free Trade Association , EFTA), 1959m, Stoholmas7 šalys – Austrija, Didžioji Britanija, Danija, Norvegija, Portugalija, Švedija, ŠveicarijaPagrindinis tikslas – liberalizuoti tarpusavio prekybą pramonės prekėmis, prisidėti prie visos Europos riinkos kūrimo ir skatinti prekybą pasaulyje Integracija
Integracija – procesas, kai pavieniai autonnomiški
socialiniai junginiai nustato ir plėtoja tarpusavio sąryšius taip,kad palaipsniui kiekvieno jų autonomija mažėja ir kiekvienas
tampa didesnio bei sudėtingesnio junginio sudedamąja dalimi
Valstybių integracija – keičiamas tarptautinės teisės principais grindžiamas tarpusavio santykiu po

obūdis:bendros institucijos
bendri teisės aktai
Integracija galima tiek globalinė, tiek geografiškai ribota – regioninė
Integracijos teorijos:
1 federalizmas – valdžios įgaliojimai yra padalyti tarp dviejų

ir daugiau lygmenų, t.y. tarp valstybės centrinės vyriausybės
ir valstybės (federacijos) narių (provincijų, regionų ir t.t.)
2 funkcionalizmas – idėja, kad plečiantis atskirų valstybių tarpusavio ekonominei ir socialiniai priklausomybei reikia atitinkamai pertvarkyti ir ekonominės bei socialinės politikos administravimo būdus – atskirų vyriausybių vaidmuo mažėja, konkrečioms funkcijoms vykdyti steigiamos specialios agentūros 3 neofunkcionalizmas – naujos politinės bendrijos, naujos federalinės supervalstybės formavimosi procesas ES būdingi federacijai priskiriami požymiai: vertikalus valdžios ir kompetencijų padalijimas bent į du Lygmenis –1 ES ir valstybės narės atskirų valstybių narių sujungimas į vientisą sistemą, išlaikant kiekvienos jų identitetą ir autonomiją 2 ES teisė turi viršenybę nacionalinės teisės atžvilgiu 3daug sprendimų ES lygmeniu priimama balsų dauguma 4 Teisingumo Teismas turi galimybę spręsti ginčus taarp ES institucijų ir valstybių narių
5ES turi tiesiogiai renkamą parlamentą
Federalinė valdžia – pagrįsta dialogu ir ryšiais tarp
vietinių, regioninių, nacionalinių ir europinių valdžios institucijų
Funkcinė valstybės veikla – pagrįsta laipsniniu suvereniteto

perdavimu iš nacionalinio lygio į Europos Bendrijos lygį.
Europos Sąjunga ir Europos Bendrija: sutartys
Europos Anglies ir Plieno Bendrija
Pagrindinai tikslai:
1 sutvirtinti susitaikymo procesą pokario Europoje, bendrai
prižiūrėti, pirmiausia Vokietijos ir Prancūzijos karo pramonę
2 sukurti bendrą anglies ir plieno rinką
Reikšmė:

sutartis buvo pirmasis dokumentas, įteisinantis Europos integraciją sukurtos viršvalstybinės institucijos:Taryba, parlamentinė Asamblėja, Teisingumo teismas
Europos
Ekonominė Bendrija
Pagrindiniai tikslai:
1 bendra rinka, ekonominių politikų šalyse &#
#8211; narėse suartinimas2 harmoningos ekonominės plėtros ir aukštų gyvenimo standartų skatinimas
3 artimesni ryšiai tarp šalių – narių
4 tarifų ir kiekybinių importo ir eksporto tarifų apribojimas
5 bendra išorinių tarifų ir bendra prekybos politika trečiųjų šalių atžvilgiu6 laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir darbo judėjimas7 bendra žemės ūkio ir transporto politika8 Europos socialinis fondas9 Europos investicijų bankas – investicinių projektų finansavimui (veiklą pradėjo 1958 m.) Europos atominės energijos bendrijaTikslas – sudaryti sąlygas , būtinas atominei pramonei 1 skubiai kurti ir plėtoti 2kontroliuoti civilinę atominę ekonomiką3 remti atominius tyrimus4 rūpintis darbuotojų ir gyventojų apsauga 5nustatyti saugumo normatyvus
Pastaraisiais metais Euratomas vis labiau krypsta į aplinkosaugą, žmonių saugumą ir visa apimančios Europos atominio saugumo politikos kūrimą
Ekonominės integracijos
pagrindinės formos
Europos ekonominės integracijos tikslai . per vieningos rinkos kūrimą . prisidėti . prie ekonominės plėtros, darbo vietų augimo ir gyvenimo standartų kėlimo. (EAPB (ECSC) sutaries 2 straipsnis) . kuriant bendrą rinką . skatinti Bendrijos harmoningą ekonominių veiklų plėtrą, tęstinį ir subalansuotą vystymąsi, stabilumo augimą, gyvenimo standartų pastovų kėlimą ir artimesnius ryšius tarp valstybių, priklausančių Bendrijai. (EEB (EEC) sutaries 2 straipsnis)

. skatinti pragyvenimo standartų kėlimą šalyse – narėse . (Euratom sutarties 1 straipsnis)
Ekonominės integracijos teigiamas poveikis
1.Rinkos liberalizavimas leidžia išnaudoti gamybos produktyvumą bei specializavimąsi pagal lyginamojo pranašumo teoriją2. Dėl efektyvesnio masto ekonomijos panaudojimo išauga gamybos lygis, o tuo pačiu ir rinkos dydis
3. Geresnės prekybos sąlygos
4. Intensyvesnės konkurencijos tarp įmonių įtaka efektyvumui
5. Gamybos ve
eiksnių kiekybės ir kokybės pasikeitimai dėl technologijų plėtros6. Bendros pastangos leidžia pasiekti aukštesnio užimtumo laipsnio, žemesnio infliacijos lygio, subalansuotos prekybos, aukštesnio laipsnio ekonominio augimo bei geresnio pajamų paskirstymo
7. Padaugės galimybių studijuoti, dirbti, prekiauti, gyventi ES
Ekonominės integracijos neigiamas poveikis:
1Perdirbimo įmonėms, smulkiems ūkininkams – dėl aukštesnių standartų, konkurencijos2Įmonėms – dėl aukštesnių aplinkosaugos, darbo saugos ir kitų standartų.
3Valstybės institucijoms – dėl poreikio efektyviau dirbti
Laisvos prekybos zona / Fee Trade Area
Šalys – narės panaikina prekybos kliūtis sąjungos viduje. Politika su šalimis, ne Europos Bendrijos narėmis lieka nereguliuojama (Europos Laisvos Prekybos Asociacija (EFTA), Lotynų Amerikos Laisvos Prekybos Zona (LAFTA), Šiaurės Amerikos Laisvos Prekybos Sutartis(LAFTA))
Muitų sąjunga /Customs Union
Laisva prekyba tarp sąjungos narių ir bendri išoriniai tarifai importui iš šalių, ne sąjungos narių
Bendra rinka / Common Market
Laisva prekyba tarp šalių narių, apimanti ne tik tarifų panaikinimą, bet ir visų kitų (ne tarifinių) kliūčių pašalinimą prekėms ir paslaugoms.
Ekonominė sąjunga / Economic Union
Aukšto lygio koordinacija tarp sąjungos narių, apimanti pinigų ir fiskalinę politikas, makroekonominį planavimą tarp visų šalių narių.
Pilna ekonominė integracija / Total conomic integration
Ekonominė sąjunga su viršnacionaline ekonomine politika
Sienų kontrolė, kaip politikos instrumentas, naudojama
1Sumažinti importą apsaugant savo šalies pramonę
nuo užsienio konkurencijos
2. Apsisaugoti nuo produktų importo, kurie neatitinka
nacionalinių standartų
3. Kontroliuoti valiutos keitimo operacijas tam, kad
palaikyti nacionalinės valiutos keitimo kursą
4. Kontroliuoti užsieniečių judėjimą ir už
žimtumą
EUROPOS BENDRIJOS POLTIKŲ SRITYS
1. Laisvas prekių judėjimas
2. Žemės ūkis
3. Laisvas asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas
4. Transportas
5. Bendros mokesčių, konkurencijos ir įstatymų harmonizavimo taisyklės
6. Ekonominė ir pinigų politika
7. Bendra prekybos politika
8. Socialinė politika, švietimas, profesinis mokymas
9. Kultūra
10. Sveikata
11. Vartotojų apsauga
12. Europiniai tinklai
13. Pramonė
14. Ekonominis ir socialinis suderinamumas
15. Mokslo ir technologijų plėtra
16. Aplinkos apsauga
17. Bendradarbiavimo plėtra
Europos sąjungos institucijos
Europos Sąjungos institucinė struktūra patenka į trejopą valdymą:
1. įstatymus leidžiančioji valdžia2 vykdančioji valdžia3teisinė valdžia
Teisinis ES institucijų pagrindas yra bendrijų sutartys
ES yra tarpvalstybinės ir viršvalstybinės institucijos:
1 tarpvalstybinės institucijos –
Taryba ir Europos Taryba 2viršvalstybinės institucijos –
Komisija, Teisingumo teismas,
Europos parlamentas, Audito rūmai,Europos centrinis bankas
ES institucijos
Europos Sąjunga visų valstybių narių bendru susitarimu įsteigė penkias pagrindines institucijas:
1Europos viršūnių Tarybą
2Europos Sąjungos Taryba
3Europos Komisiją
4Europos Parlamentą
5Teisingumo Teismą
6Audito Rūmus
7dvi patariamąjį statusą turinčias institucijas – Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą bei Regionų komitetą.
8 Europos investicijų bankas
9 Europos Centrinis bankas
ES institucijos
Europos viršūnių taryba –
1 ES valstybių ir (arba) vyriausybių vadovų susitikimas,turintis aukščiausią politinės ES vadovybės statusą
2 Sprendžia pačius svarbiausius klausimus: priima politinius sprendimus, tvirtina parengtus susitarimus ir dokumentus, nubrėžia pagrindines kitų institucijų veiklos gaires
1Europos viršūnių taryba pradęjo veikti nuo 1974 m. 2 Teisiškai Europos viršūnių taryba buvo įforminta 1987 m. įsigaliojusiame Suvestiniame Europos akte3 Reguliarūs Europos viršūnių tarybos susitikimai rengiami kas pusmetį ES pirmininkaujančioje šalyje 4 Europos viršūnių taryba visus sprendimus priima bendru sutarimu
Europos Sąjungos Taryba (Taryba)
1 Pagrindinė ES institucija, vykdanti ES įstatymų
leidimo funkciją
2 Tarybai priklauso galutinio sprendimo dėl visose ES
valstybėse privalomų teisės aktų priėmimo teisė; Taryba užtikrina bendrą Europos Sąjungos veiklos koordinavimą, atsako už tarpvyriausybinį bendradarbiavimą bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) bei Teisingumo ir Vidaus reikalų srityse
Europos Sąjungos tarybą sudaro kiekvienos ES valstybės narės įgaliojimus turintys ministrai
Europos Sąjungos tarybai pirmininkauja ta valstybė, kuri tuo metu pirmininkauja Europos višūnių tarybai ir ES
Pirmininkavimo trukmė – 6 mėnesiai
Europos sąjungos taryba turi Generalinį sekretoriatą
Briuselyje.
2000 metais buvo 2543 personalo
Nuolatiniai atstovai – nuolatinių atstovų komitetas
(Committee of Permanent Representatives, COREPER)
Sprendimų priėmimas
1vienbalsiai – klausimai susiję su I ramsčiu: mokesčiai, pramonė kultūros, regionų ir struktūrinių fondų klausimai2 paprasta dauguma – beveik visi klausimai, susiję su II ramsčiu (bendroji užsienio ir saugumo politika)
ir visi klausimai susiję su III ramščiu (bendradarbiavimas teisiungum ir vidaus politikos srityje) 3 kvalifikuotos daugumos balsavimas taikomas daugumai I ramsčiui priimamų sprendimų (žemės ūkio, energetikos, transporto, gamtosaugos, žvejybos, vartotojų teisių)

Europos Komisija
1 Pagrindinė ES institucija, atliekanti vykdomosios
valdžios funkcijas ir atsakinga už ES politikos įgyvendinimą
2 Inicijuoja ES politiką ir atstovauja bendriems ES interesams;
prižiūri ES sutarčių laikymąsi visose valstybėse narėse bei jos principų ir straipsnių efektyvų įgyvendinimą;
įgyvendina ES politiką ir veda tarptautines prekybos ir bendradarbiavimo derybas
1Komisijos ir komisarų kadencijos laikas yra 5 metai2 Komisijos pirmininką bendru sutarimu renka ES valstybių narių vyriausybės3 EK pirmininko kandidatūrai turi pritarti Europos parlamentas
4 Darbuotojų skaičius EK – 15 000
EK Direktoratai
Žemės ūkio,Biudžetas, Konkurencija Ekonomikos ir finansų reikalai
Švietimas ir kultūraUžimtumas ir socialiniai reikalaiEnergetika ir transportasPrekybaPlėtraMokesčiai ir muitųsąjungaĮmonės Moksliniai tyrimaiAplinkosauga Informacinė visuomenėIšoriniai ryšiaiVidaus rinkaFinansų kontrolėTeisėsauga ir vidaus reikalaiŽuvininkystėPersonalas ir administracijaSveikatos ir vartotojų apsaugaRegioninė politika
Europos Parlamentas
1Pagrindinė ES institucija, susidedanti iš 732 tiesiogiai ES valstybių piliečių išrinktų atstovų, kurių pagrindinis tikslas – Sąjungoje atstovauti ES piliečių interesus
2 Dalyvauja įstatymų leidimo srityje; tvirtina ir
kontroliuoja biudžetą; kontroliuoja vykdomąją valdžią
EP įstatymų leidžiamąją valdžią vykdo keturiomis
Įstatymų priėmimo procedūromis:
1. Paprastas pasitarimas
2. Bendradarbiavimo procedūra
3. Bendro sprendimo priėmimo procedūra
4. Pritariamoji nuomonė
Europos Parlamentas turi nuolatinius komitetus,
kuruojančius atskiras sritis:
1. užsienio reikalų, saugumo bei gynybos politikos komitetas;
2. žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas; 3. biudžeto komitetas;
4. ekonomikos, monetarinės ir pramonės politikos komitetas;
5. mokslo tyrimo, technologijų vystymo bei energetikos komitetas; 6. ekonominių ryšių su užsieniu komitetas; 7. piliečių užimtumo bei socialinių reikalų komitetas; 8. regioninės politikos komitetas; Europos Parlamentas turi nuolatinius komitetus, kuruojančius
atskiras sritis9. transporto ir turizmo komitetas; 10. aplinkos apsaugos, sveikatos ir vartotojų gynimo komitetas; 11. kultūros, jaunimo, švietimo bei žiniasklaidos komitetas; 12. plėtros ir bendradarbiavimo komitetas;
13. viešosios laisvės ir vidaus reikalų komitetas; 14. institucijų komitetas; 15. biudžeto kontrolės komitetas; 16. žvejybos komitetas;
17. reglamentų, įgaliojimų bei imuniteto kontrolės komitetas; 18. moterų teisių komitetas; 19. peticijų komitetas.
Teisingumo Teismas
1 Pagrindinė ES institucija, aiškinanti ES teisės aktus ir sprendžianti ginčus dėl ES sutarčių vykdymo ir laikymosi
2 Užtikrina, kad Bendrijos teisės aktų interpretavimas ir gyvendinimas neprieštarautų Europos Bendrijų steigimo sutartims
Audito Rūmai
1Pagrindinė ES institucija, prižiūrinti ES lėšų panaudojimą 2 Kontroliuoja visų ES institucijų bei organizacijų finansinę veiklą, kontroliuoja ES biudžetą, visas ES pajamas ir išlaidas; konsultuoja rengiant naują ES biudžeto projektą, teisės aktų projektus, nustatant ES politikos įgyvendinimo finansinius
Europos centrinis bankas
1 ES institucija, atsakinga už ES bendros pinigų politikos vykdymą
2 Palaiko bendro ES piniginio vieneto euro stabilumą;vykdo ES pinigų politikągarantuoja kainų stabilumą
Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
1 ES konsultacinė institucija, ES lygmeniu atstovaujanti svarbiausioms interesų grupėms ir teikianti konsultacijas kitoms ES institucijoms 2 ES lygmeniu atstovauti svarbiausioms interesų grupėms (darbdaviams, profesinėms sąjungoms ir pan.) ir teikti konsultacijas pagrindinėms sprendimus priimančioms institucijoms
Europos investicijų bankas
1 Autonomiška ES finansinė institucija, finansuojanti daugiausia ilgalaikius kapitalo investavimo projektus siekiant užtikrinti subalansuotą ES ekonomikos plėtrą, sanglaudą ir integraciją 2 Rūpinasi subalansuotu ES plėtojimu ir integracija; finansuoja investicijų projektus; teikia kreditus mažiau išsivysčiusiems regionams plėtoti
Regionų komitetas
3 Konsultacinė ES institucija, turinti užtikrinti regioninės
ir vietos valdžios struktūrų interesų atstovavimą ir jų įtaką
integracijos procesui 4Atsako už informacijos, konsultacijos ir rekomendacijos teikimą kitoms ES institucijoms (švietimo ir jaunimo reikalai, kultūra, sveikatos apsauga, transeuropiniai tinklai, ekonominė ir socialinė sanglauda klausimais), išsakant vietos ir regionų valdžios nuomonę dėl ES siūlymų, tiek informuojant savo piliečius apie Europos integracijos procesus
Ombudsmenas

1Europos Parlamento skiriamas ES pareigūnas, kurio
užduotis – nagrinėti skundus dėl ES institucijų veiksmų
2 Priima ES piliečių arba kiekvieno fizinio ar juridinio asmens skundus dėl netinkamo administravimo atvejų ES institucijose arba įstaigose, veda tyrimus
3Sprendimų priėmimas
Bendradarbiavimo procedūra (cooperastion procedure) – (du svarstymai)
Europos teisės aktų priėmimo tvarka, tam tikru mastu išplečianti Europos Parlamento teises priimti Europos sąjungos teisės aktus. Ji numato, kad galutinį sprendimą Taryba gali priimti tik po to, kai teisės akto projektą du kartus apsvarsto Europos Parlamentas
Bendradarbiavimo procedūra taikoma daugeliu atvejų, tarp jų ir Europos regioninės plėtros fondo, mokslo tyrimų, aplinkos apsaugos, bendradarbiavimo bei plėtros srityse.1Bendro sprendimo procedūra (codecision procedure)
(trys svarstymai)- Europos teisės aktų priėmimo tvarka, kai Taryba sprendimus priima kartu su Europos ParlamentuProcedūrą imta taikyti 1993 m. įsigaliojus Europos Sąjungos (Mastrichto) sutarčiaiBendro sprendimo procedūra taikoma laisvo darbo jėgos judėjimo, vidaus rinkos kūrimo, mokslo tyrimų bei technologijų vystymo, aplinkos apsaugos, vartotojų gynimo, švietimo, kultūros ir sveikatos srityse.2Konsultacinė procedūra – Komisija teikia teisės akto projektą Tarybai; Europos Parlamentas pareiškia savo nuomonę irkonsultuoja Tarybą;Taryba priima sprendimą;
Vadovaujantis šia procedūra visi teisės aktai buvo priiminėjami iki 1987 m. kai įsigaliojo Suvestinis Europos Aktas
3Pritarimo procedūra (asset procedure) – Nustatytais atvejais, prieš Tarybai priimant sprendimą, turi būti gaunamas Europos Parlamento pritarimasPritariamoji nuomonė yra būtina sąlyga sprendžiant naujų valstybių priėmimo klausimą, pasirašant asociacijos sutartis su trečiosiomis šalimis bei tarptautines sutartis; priimant vienodą Europos parlamento rinkimų procedūrą, nustatant struktūrinių bei sanglaudos fondų organizaciją ir tikslus, o taip pat apibrėžiant centrinio Europos Banko uždavinius ir įgaliojimus
Pritarimo procedūra įvedė 1987 m. Įsigaliojęs SuvestinisEuropos Aktas
Bendrosios rinkos programa
Bendrosios rinkos programos atsiradimas
Naftos krizė, 1973:

1Europos ekonomikos stagnacija

2Europos integracijos proceso stagnacija
Centrinės ir Rytų Europos šalys
Laikotarpis nuo 1990 metų –
radikalios ekonominės reformos
radikalios reformos užsienio prekybojeCREŠ prekybos persiorientavimas iš Rytų į Vakarus
1992 metų Europos sutarčių tikslas – įtraukti Centrinės ir Rytų Europos šalis į laisvą prekybos zoną su Europos Sąjunga vystyti koknurencines politikas, atsižvelgiant į ES šalių konkurencines politikas
1993 Kopenhagos Europos taryba
stojimo į ES kriterijai Centrinės ir Rytų Europos šalims1995 m. Europos Komisijos Baltoji Knyga “Centrinės ir Rytų Europos asocijuotų šalių pasirengimas integracijai į Sąjungos vidaus rinką”Bendrosios rinkos programa – programa, pradėta diegti 1985 m.
Bendrosios rinkos programa, skirta vidaus rinkos sukūrimui,buvo išdėstyta Baltojoje knygoje
Programos tikslas – iki 1992 m. pašalinti kliūtis laisvam:Prekių, Paslaugų, Kapitalo, asmenų ,. judėjimui
Kliūtys keturioms laisvėms įgyvendinti: Fizinės,Fiskalinės, Techninės,
Iš viso buvo numatyta apie 300 priemonių, kurių daugelis įsigaliojo skirtingu laiku
Cecchini raporte buvo numatomi programos rezultatai:1 BVP augimas 4.5% (200 bil. Euro)
2 užimtumo augimas nuo 1.8 mil. iki 5 mil.3 žemesnės kainos (nuo 4.5% iki 6.1%) 4didesnis vartotojų pasirinkimas5 išorinės prekybos balanso pagerėjimas 1% nuo BVP
Fizinės kliūtys prekių ir asmenų judėjimui – muitinių ir imigracijos postų veikla prie valstybių narių sienųSiekiant panaikinti fizines kliūtis buvo numatyta:1 suvienodinti muitinių formas ir įdiegti vienodą administracinį
dokumentą (prekėms)2 įdiegti bendras politinio prieglobsčio, imigracijos, vizųir pasų kontrolės trečiųjų šalių piliečių atžvilgiu taisykles,panaikinti pasų kontrolę prie vidaus sienų (asmenims)
Įgyvendinti aukščiau nurodytas priemones buvonumatyta trijuose dokumentuose:
1 Dublino konvencija dėl politinio prieglobsčio (ratifikuota tik 1997 m.)2 Konvencija dėl išorinių sienų3 Šengeno sutartis, pasirašyta 1985m. (įsigaliojo 1993 m.)Šengeno sutartį pasirašė:Belgija, Liksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija, VokietijaVėliau prisijungė:
Italija (1990 m.)Ispanija, Portugalija (1991 m.)Graikija (1992 m.)Austrija (1995 m.)
Danija, Suomija, Švedija, Norvegija, Islandija (1996 m.)
Mokesčių sistemos derinimo priemonės:
1 pridėtinės vertės mokesčio (PVM) 2derinimo priemonės

bendros PVM sistemos kūrimas
1991 m. valstybės narės susitarė dėl standartinio min. 15% PVM
3 akcizų suderinimas
Techninių kliūčių naikinimas
1 produktų standartai (abipusio pripažinimo principas)2 bandymai ir sertifikavimas3 kapitalo judėjimas4 viešieji pirkimai
5 laisvas darbo jėgos judėjimas
6 transportas7 naujos technologijos
Cassis de Dijon byla – 1979 m. Europos teisingumoTeismo byla, kurioje buvo nustatytas abipusio pripažinimoprincipas.Jis taikomas laisvam prekių judėjimui Bendrijoje.Pagal šį principą kiekvienas gaminys, legaliai patekęs į rinką vienoje valstybėje narėje, gali taip pat laisvai,
jei laikomasi tam tikrų sąlygų, patekti į kitų valstybių narių rinkas.Tai reiškia, kad gaminys gali laisvai patekti į kitosvalstybės narės rinką, nebent ta valstybė įrodytų, kad jis netenkina privalomų sąlygų arba reikalavimų.
Standartų institucijos
Europos standartizacijos komitetas (CEN)Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas(CENELEC)
Europos telekomunikacijų standartų institutą (ETSI)
Bendrosios rinkos programos efektas1užimtumo padidėjimas (300 000 – 900 000 naujų darbo vietų)2BVP augimas nuo 1.1% iki 1.5% 1994 m.3Vidinė ES prekyba išaugo nuo 20-30%4Išaugo konkurencija tarp gamintojų ir paslaugų teikėjų5Platesnis produktų asortimentas ir žemesnės kainos6 didesnis darbuotojų mobilumas7Muitinės dokumentų panaikinimas leido sutaupyti 5 bil. Euro8Tarptautiniai viešieji pirkimai išaugo nuo 6% 1987 m. iki 10% 1994 m. 9Telekomunikacijų įrangos kaina 1985-1995 m. sumažėjo 7%
EKONOMINĖ IR PINIGŲ SĄJUNGAPinigai rinkos ekonomikoje
Pinigų vaidmuo: mokėjimas, taupymas, mainai, prekės apskaitos vienetas
Nacionalinė valiuta: vidiniai atsiskaitymaiValiutų kursų kaita nusako santykinių kainų reguliavimo mechanizmą: esant prekybos deficitui, šalis mažins eksporto kaštusPinigų vaidmuo nacionaliėje ekonominėje politikoje:- vyriausybės (centriniai bankai) naudoja monetarinės politikos instrumentus reguliuoti pinigų pasiūlą ir jų kainą (palūkanų normą) tam, kad įtakotų tokius ekonominius parametrus, kaip investicijos, užimtumas, infliacija ir kt.
Nacionalinės valiutos kaip netarifinės kliūtys
Nacionalinės valiutos ir jų keitimo kursų įvairovė įtakoja tiesioginių ir netiesioginių netarifinių kliūčių prekyboje atsiradimą tarp ES šalių.Tiesioginiai kaštai: sandorių (transaction), administraciniai kaštaiVieningos valiutos įvedimas leistų sutaupyti kasmet 0.2-0.4 % Bendrijos biudžeto.
Netiesioginiai kaštai: atsiranda dėk valiutų keitimo kursų svyravimų.
Priemonės sušvelninti valiutų kliūtis: palūkanų normos, kuri palaikytų pakankamą pinigų paklausą, nustatymas.
Esant žemai palūkanų normai, kapitalas judės kitur, paklausa pinigams mažės, taigi, jų kaina mažės taip pat.
Kas yra pinigų integracija ?
Apibrėžimas “pinigų integracija” reiškia:1 pinigų politikų harmonizavimą2 sutartis dėl rezervų apimties3 bendrą centrinį banką
Nacionalinių ekonominių ir pinigų politikų koordinavimas
Pinigų stabilumas gali būti pasiektas:- panaši šalių ekonominė elgsena: infliacijos lygis, biudžeto deficitas.
Politikų koordinavimo poreikis:

– ekonominės priklausomybės augimas po Antrojo pasaulinio karo: prekybos augimas, kapitalo judėjimas1957 metų Europos Ekonominės bendrijos sutartis (straipsnis 104) reikalavo nacionalinių ekonominių ir pinigų politikų koordinavimoPinigų stabilumas gali būti pasiektas:

– panaši šalių ekonominė elgsena: infliacijos lygis, biudžeto deficitas.
Pinigų stabilumas gali būti pasiektas: – panaši šalių ekonominė elgsena: infliacijos lygis, biudžeto deficitas.
Politikų koordinavimo poreikis:

– ekonominės priklausomybės augimas po Antrojo pasaulinio karo: prekybos augimas, kapitalo judėjimas1957 metų Europos Ekonominės bendrijos sutartis (straipsnis 104) reikalavo nacionalinių ekonominių ir pinigų politikų koordinavimo
1970 m. Liuksemburgo ministras pirmininkas Pierre Werner
parengė raportą, kuriame buvo numatyta iki 1980 m. sukurti
pinigų sąjungą (European Monetary Union, EMU):1 laisvas prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimas2 vieningos valiutos įvedimas, valiutų keitimo kursų svyravimųtarp šalių narių panaikinimas3institucinio ekonominės sąjungos valdymo užtikrinimas.Ekonominės politikos sprendimai turi būti priimami Bendrijos lygmenyje.
Europos pinigų sistema (EPS)
European Monetary System (EMS)
11970 m. Įsivyrauja Vokietijos markė. Verner planas.2 1972 m. “Gyvatė tunelyje” (valiutos keitimo normos svyravimas +/-2.25 %3 1979 m. – EPS
1Europos Bendrijos piniginis vienetas ( European Currency Unit – ECU)2 Europos keitimo mechanizmas (Exchange Rate Mechanism ERM)3 Europos valiutinis bendradarbiavimo fondas (European Monetary Cooperation Fund)4.1989 m. Deloro pranešimas5.1992 m. Mastrichto sutartis. Nutarimas įvesti vieningą valiutą.
Europos pinigų sistema (European Monetary System, EMS)pradėjo veikti 1979 m. po 1978 m. Ministrų Tarybos susitikimoBriuselyje:1 stabilios pinigų zonos sukūrimas Europoje

2ECU (European currency unit) įvedimas
3 valiutų kursų mechanizmas (Exchange Rate Mechanism,
ERM) (stabilizuoti valiutų keitimo kursus) 4Europos pinigų instituto (European MonetaryInstitute, EMI) įkūrimas 1994 m.
ECU – Europos piniginis vienetas, vadinamasis Europos Bendrijos valstybių valiutų krepšelis, kuriame valstybių narių valiutų dydis yra fiksuotas atitinkamai tų valstybių indėliui į bendrą EB prekybą ir bendrąjį nacionalinį produktąVartojamas tik negrynų (sąskaitinių) pinigų pavidalu
Pvz. svarstant ir tvirtinant ES biudžetą1995 m. Europos taryba Madride pakeitė ECU į EURO
Valiutų kurso mechanizmas (Exchange Rate Mechanism,
ERM) – sumažinti šalių narių valiutų kursų tarpusavio
svyravimo ribas Kurios nors valiutos kursui peržengus nustatytas ribas,
valstybių centriniai bankai įsikišdavo į valiutų rinkas parduodami ar pirkdami reikiamą valiutos kiekį (intervencijos mechanizmas) (2.25% svyravimo į abi puses ribos)
ERM 2, 1999 m. sausis
Pagal šį mechanizmą euro atžvilgiu nustatyta leistino valiutų vertės svyravimo 15% riba
Dvi ne euro zonos šalys – Graikija ir Danija – prisijungėprie ERM (DB ir Švedija neprisijungė)
Deloro raportas, 1989 m.
EK presidentas Delors 1989 m. parengė trijų pakopų
planą Europos pinigų sąjungai:
1 Europos bankų sistemos sukūrimas2 didesnis ekonominės ir pinigų politikų koordinavimas 3 kartu su Deloro raportu tolimesnė Europos pinigų

sąjungos plėtra buvo numatyta Mastrichto sutartyje (1992 m.)
Europos pinigų sąjungą pasiekti buvo mumatyta trimis pakopomis
1.I pakopa (1990 07 01 – 1993 12 31)1dar esamų kliūčių kapitalo judėjimui panaikinimas2 bendros Europos rinkos sukūrimas3 valiutų keitimo kursų svyravimų sumažinimas4 didesnis ekonominės ir pinigų politikos koordinavimas
Europos Tarybą Europos Komisijos raporto pagrindu turėjo įvertinti ekonominę ir pinigų integraciją
2.II pakopa (nuo 1994 01 01)
1 Europos Sąjungos šalių ekonominis konvergavimas
2 Europos pinigų instituto įsteigimas
(European Monetary Institute, EMI, Frankfurte, 1994)
EMI tikslai:
sustiprinti nacionalinių centrinių bankų bendradarbiavimą
sustiprinti pinigų politikų koordinavimą
EK ir EMI pateikė Europos tarybai raportą dėl progreso siekiant ekonominio ir pinigų konvergavimo (konvergavimo indikatoriai):1 žema infliacija
2 žema palūkanų norma 3biudžeto deficitas ne didesnis kaip 3% BVP
4 valstybės skola ne didesnė kaip 60% BVP
3.III pakopa (1999m.)
1 fiksuotas valiutų keitimo kursas
2 vieninga pinigų politika3 vieninga valiuta
Europos centrinis bankas, įkurtas 1998 m., perėmė EMI funkcijas
Įgyvendinant trečiąją pakopą galėjo prisijungti tik tos šalys, kurios atitiko konvergencijos kriterijus
Europos pinigų sąjungos kūrimas
I pakopa (1990 liepa):
– Mastrichto sutartis: kapitalo kontrolės panaikinimas, valiutų keitimo kursų stabilizavimas

– kiek galima daugiau valiutų įtraukti įEuropos pinigų sistemą (European Monetary System)
svaras sterlingas, pesetas, eskudas-ekonominės politikos koordinavimo sustiprinimas

II pakopa (1994 sausis):
-Europos pinigų institutas (European Monetary Institute)
– koordinavimas
1998 Europos taryba priėmė 11 šalių – narių į pinigų sąjungą, Graikiją – 2001m.
Ši sąjunga pradėjo veikti 1999 sausio mėn.
(European Monetary Union)
Kokia pinigų sąjunga?
1pinigų politikos centralizavimas
2 valiutų keitimo kursų politikos centralizavimas3 Europos centrinio banko nepriklausomybė

4kainų stabilumas
Pinigų unifikavimas
Vieningos pinigų sistemos privalumai:1 prekybos kliūčių dėl nacionalinių valiutų panaikinimas
2 problemų, susietų su pinigų keitimo kursų tarp šalių – narių nestabilumu, panaikinimas
Argumentai už EMU:
1 vieningos rinkos sukūrimas2 pigesnis ir greitesnis pinigų pervedimas (0.3-0.4% BVP ES)
3 verslo rizikos sumažėjimas4 kainų skaidrumas5 žemesnė infliacija6 finansinių rinkų susijungimas (masto ekonomija)7 padidėjęs efektyvumas ir ekonominis augimas8 politinės sąjungos stiprinimas
Argumentai prieš EMU:
1 nacionalinės nepriklausomybės praradimas pinigų reikaluose
2 ES šalių ekonomikos yra per daug skirtingos Europos pinigų sąjungai3 ES nėra optimali valiutos zona4 kaštai
EB ekonominė politika
1Kainų ir valiutų keitimo kursų stabilumas2 Vyriausybiniai finansai3 Darbo vietų kūrimas
4 Investicijos ir užimtumas5 Netiesioginių darbo kaštų mažinimas6 Užimtumo politikos
7 Vieninga rinka
Politikos koordinavimas ekonominėje sąjungoje
1999 – 2000 m.:
1 struktūrinė ir reguliavimo reforma (Kardifo procesas)
2 užimtumo strategija šalių narių lygyje (Liuksemburgo procesas)
3 dialogas su socialiniais partneriais (Kelno procesas)

Leave a Comment