IstorijaErasmus raštai XVIa. Romos imperijos dvasia1914-1918 m. grafas Coudenhove-Kalergi išplėtojo savo mintis ir idėjas apie PanEuropą Vinstonas Čerčilis, 1940-1945 Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Jeanas Monnet’as, prancūzų verslininkas, vėliau tapęs politiku, ir Robertas Schumanas, Prancūzijos užsienio reikalų ministras JAV paramos Europai programa (1948 – 1951), JAV valstybėssekretorius Džordžas Maršalas sustabdyti Europos ekonomikos smukimą; stabdyti komunizmo plitimą; pasaulio prekybos stagnaciją ;skatinti ekonomikos stabilizavimo politiką; imtis priemonių Europos valstybių tarpusavio prekybai bei prekybai su kitomis pasaulio šalimis plėstiEkonominė ir techninė pagalba už 13 mlrd. doleriųOEEC (Organization for European Economic Cooperation)- administravo Maršalo planą1961 m. buvo pertvarkyta į OECD (Organization for Economic Cooperation andDevelopment)Ekonominės savitarpio pagalbos taryba – 1949 m. – ekonominis bendradarbiavimas tarp sovietinio bloko šaliųEuropos Taryba įkurta 1949m.10 Europos valstybių – Airija, Belgija, Danija,Didžioji Britanija, Italija, Liuksemburgas,Nyderlandai,Norvegija, Prancūzija, Švedija – pasirašė Europos tarybos statutą1993 m. ET buvo 43 tikrosios narės Lietuva į ET įstojo 1993 m. daugiau informacijos: www.coe.intEuropos laisvos prekybos asociacija (European Free Trade Association , EFTA), 1959m, Stoholmas7 šalys – Austrija, Didžioji Britanija, Danija, Norvegija, Portugalija, Švedija, ŠveicarijaPagrindinis tikslas – liberalizuoti tarpusavio prekybą pramonės prekėmis, prisidėti prie visos Europos rinkos kūrimo ir skatinti prekybą pasaulyje IntegracijaIntegracija – procesas, kai pavieniai autonnomiški socialiniai junginiai nustato ir plėtoja tarpusavio sąryšius taip,kad palaipsniui kiekvieno jų autonomija mažėja ir kiekvienastampa didesnio bei sudėtingesnio junginio sudedamąja dalimiValstybių integracija – keičiamas tarptautinės teisės principais grindžiamas tarpusavio santykiu pobūdis:bendros institucijosbendri teisės aktaiIntegracija galima tiek globalinė, tiek geografiškai ribota – regioninėIntegracijos teorijos:1 federalizmas – valdžios įgaliojimai yra padalyti tarp dviejų ir daugiau lygmenų, t.y. tarp valstybės centrinės vyriausybėsir valstybės (federacijos) narių (provincijų, regionų ir t.t.)
2 funkcionalizmas – idėja, kad plečiantis atskirų valstybių tarpusavio ekonominei ir socialiniai priklausomybei reikia atitinkamai pertvarkyti ir ekonominės bei socialinės politikos administravimo būdus – atskirų vyriausybių vaidmuo mažėja, konkrečioms funkcijoms vykdyti steigiamos specialios agentūros 3 neofunkcionalizmas – naujos politinės bendrijos, naujos federalinės supervalstybės formavimosi procesas ES būdingi federacijai priskiriami požymiai: vertikalus valdžios ir kompetencijų padalijimas bent į du Lygmenis –1 ES ir valstybės narės atskirų valstybių narių sujungimas į vientisą sistemą, išlaikant kiekvienos jų identitetą ir autonomiją 2 ES teisė turi viršenybę nacionalinės teisės atžvilgiu 3daug sprendimų ES lygmeniu priimama balsų dauguma 4 Teisingumo Teismas turi galimybę spręsti ginčus tarp ES institucijų ir valstybių narių5ES turi tiesiogiai renkamą parlamentąFederalinė valdžia – pagrįsta dialogu ir ryšiais tarpvietinių, regioninių, nacionalinių ir europinių valdžios institucijųFunkcinė valstybės veikla – pagrįsta laipsniniu suvereniteto perdavimu iš nacionalinio lygio į Europos Bendrijos lygį. Europos Sąjunga ir Europos Bendrija: sutartysEuropos Anglies ir Plieno BendrijaPagrindinai tikslai:1 sutvirtinti susitaikymo procesą pokario Europoje, bendrai prižiūrėti, pirmiausia Vokietijos ir Prancūzijos karo pramonę2 sukurti bendrą anglies ir plieno rinkąReikšmė: sutartis buvo pirmasis dokumentas, įteisinantis Europos integraciją sukurtos viršvalstybinės institucijos:Taryba, parlamentinė Asamblėja, Teisingumo teismasEuroposEkonominė BendrijaPagrindiniai tikslai:1 bendra rinka, ekonominių politikų šalyse – narėse suartinimas2 harmoningos ekonominės plėtros ir aukštų gyvenimo standartų skatinimas3 artimesni ryšiai tarp šalių – narių4 tarifų ir kiekybinių importo ir eksporto tarifų apribojimas5 bendra išorinių tarifų ir bendra prekybos politika trečiųjų šalių atžvilgiu6 laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir darbo judėjimas7 bendra žemės ūkio ir transporto politika8 Europos socialinis fondas9 Europos investicijų bankas – investicinių projektų finansavimui (veiklą pradėjo 1958 m.) Europos atominės energijos bendrijaTikslas – sudaryti sąlygas , būtinas atominei pramonei 1 skubiai kurti ir plėtoti 2kontroliuoti civilinę atominę ekonomiką3 remti atominius tyrimus4 rūpintis darbuotojų ir gyventojų apsauga 5nustatyti saugumo normatyvusPastaraisiais metais Euratomas vis labiau krypsta į aplinkosaugą, žmonių saugumą ir visa apimančios Europos atominio saugumo politikos kūrimąEkonominės integracijos pagrindinės formosEuropos ekonominės integracijos tikslai … per vieningos rinkos kūrimą … prisidėti … prie ekonominės plėtros, darbo vietų augimo ir gyvenimo standartų kėlimo. (EAPB (ECSC) sutaries 2 straipsnis) … kuriant bendrą rinką … skatinti Bendrijos harmoningą ekonominių veiklų plėtrą, tęstinį ir subalansuotą vystymąsi, stabilumo augimą, gyvenimo standartų pastovų kėlimą ir artimesnius ryšius tarp valstybių, priklausančių Bendrijai. (EEB (EEC) sutaries 2 straipsnis) … skatinti pragyvenimo standartų kėlimą šalyse – narėse … (Euratom sutarties 1 straipsnis) Ekonominės integracijos teigiamas poveikis1.Rinkos liberalizavimas leidžia išnaudoti gamybos produktyvumą bei specializavimąsi pagal lyginamojo pranašumo teoriją2. Dėl efektyvesnio masto ekonomijos panaudojimo išauga gamybos lygis, o tuo pačiu ir rinkos dydis 3. Geresnės prekybos sąlygos4. Intensyvesnės konkurencijos tarp įmonių įtaka efektyvumui5. Gamybos veiksnių kiekybės ir kokybės pasikeitimai dėl technologijų plėtros6. Bendros pastangos leidžia pasiekti aukštesnio užimtumo laipsnio, žemesnio infliacijos lygio, subalansuotos prekybos, aukštesnio laipsnio ekonominio augimo bei geresnio pajamų paskirstymo 7. Padaugės galimybių studijuoti, dirbti, prekiauti, gyventi ESEkonominės integracijos neigiamas poveikis:1Perdirbimo įmonėms, smulkiems ūkininkams – dėl aukštesnių standartų, konkurencijos2Įmonėms – dėl aukštesnių aplinkosaugos, darbo saugos ir kitų standartų.3Valstybės institucijoms – dėl poreikio efektyviau dirbtiLaisvos prekybos zona / Fee Trade AreaŠalys – narės panaikina prekybos kliūtis sąjungos viduje. Politika su šalimis, ne Europos Bendrijos narėmis lieka nereguliuojama (Europos Laisvos Prekybos Asociacija (EFTA), Lotynų Amerikos Laisvos Prekybos Zona (LAFTA), Šiaurės Amerikos Laisvos Prekybos Sutartis(LAFTA)) Muitų sąjunga /Customs UnionLaisva prekyba tarp sąjungos narių ir bendri išoriniai tarifai importui iš šalių, ne sąjungos nariųBendra rinka / Common MarketLaisva prekyba tarp šalių narių, apimanti ne tik tarifų panaikinimą, bet ir visų kitų (ne tarifinių) kliūčių pašalinimą prekėms ir paslaugoms. Ekonominė sąjunga / Economic UnionAukšto lygio koordinacija tarp sąjungos narių, apimanti pinigų ir fiskalinę politikas, makroekonominį planavimą tarp visų šalių narių.Pilna ekonominė integracija / Total conomic integration Ekonominė sąjunga su viršnacionaline ekonomine politika Sienų kontrolė, kaip politikos instrumentas, naudojama1Sumažinti importą apsaugant savo šalies pramonę nuo užsienio konkurencijos2. Apsisaugoti nuo produktų importo, kurie neatitinka nacionalinių standartų3. Kontroliuoti valiutos keitimo operacijas tam, kad palaikyti nacionalinės valiutos keitimo kursą4. Kontroliuoti užsieniečių judėjimą ir užimtumą EUROPOS BENDRIJOS POLTIKŲ SRITYS1. Laisvas prekių judėjimas2. Žemės ūkis3. Laisvas asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas4. Transportas5. Bendros mokesčių, konkurencijos ir įstatymų harmonizavimo taisyklės6. Ekonominė ir pinigų politika7. Bendra prekybos politika8. Socialinė politika, švietimas, profesinis mokymas9. Kultūra10. Sveikata11. Vartotojų apsauga12. Europiniai tinklai13. Pramonė14. Ekonominis ir socialinis suderinamumas15. Mokslo ir technologijų plėtra16. Aplinkos apsauga17. Bendradarbiavimo plėtraEuropos sąjungos institucijosEuropos Sąjungos institucinė struktūra patenka į trejopą valdymą:1. įstatymus leidžiančioji valdžia2 vykdančioji valdžia3teisinė valdžiaTeisinis ES institucijų pagrindas yra bendrijų sutartysES yra tarpvalstybinės ir viršvalstybinės institucijos:1 tarpvalstybinės institucijos –Taryba ir Europos Taryba 2viršvalstybinės institucijos – Komisija, Teisingumo teismas,Europos parlamentas, Audito rūmai,Europos centrinis bankasES institucijosEuropos Sąjunga visų valstybių narių bendru susitarimu įsteigė penkias pagrindines institucijas:1Europos viršūnių Tarybą2Europos Sąjungos Taryba3Europos Komisiją4Europos Parlamentą5Teisingumo Teismą6Audito Rūmus7dvi patariamąjį statusą turinčias institucijas – Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą bei Regionų komitetą. 8 Europos investicijų bankas9 Europos Centrinis bankasES institucijosEuropos viršūnių taryba – 1 ES valstybių ir (arba) vyriausybių vadovų susitikimas,turintis aukščiausią politinės ES vadovybės statusą 2 Sprendžia pačius svarbiausius klausimus: priima politinius sprendimus, tvirtina parengtus susitarimus ir dokumentus, nubrėžia pagrindines kitų institucijų veiklos gaires 1Europos viršūnių taryba pradęjo veikti nuo 1974 m. 2 Teisiškai Europos viršūnių taryba buvo įforminta 1987 m. įsigaliojusiame Suvestiniame Europos akte3 Reguliarūs Europos viršūnių tarybos susitikimai rengiami kas pusmetį ES pirmininkaujančioje šalyje 4 Europos viršūnių taryba visus sprendimus priima bendru sutarimuEuropos Sąjungos Taryba (Taryba)1 Pagrindinė ES institucija, vykdanti ES įstatymųleidimo funkciją 2 Tarybai priklauso galutinio sprendimo dėl visose ES valstybėse privalomų teisės aktų priėmimo teisė; Taryba užtikrina bendrą Europos Sąjungos veiklos koordinavimą, atsako už tarpvyriausybinį bendradarbiavimą bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) bei Teisingumo ir Vidaus reikalų srityse Europos Sąjungos tarybą sudaro kiekvienos ES valstybės narės įgaliojimus turintys ministraiEuropos Sąjungos tarybai pirmininkauja ta valstybė, kuri tuo metu pirmininkauja Europos višūnių tarybai ir ESPirmininkavimo trukmė – 6 mėnesiaiEuropos sąjungos taryba turi Generalinį sekretoriatąBriuselyje.2000 metais buvo 2543 personaloNuolatiniai atstovai – nuolatinių atstovų komitetas(Committee of Permanent Representatives, COREPER)Sprendimų priėmimas1vienbalsiai – klausimai susiję su I ramsčiu: mokesčiai, pramonė kultūros, regionų ir struktūrinių fondų klausimai2 paprasta dauguma – beveik visi klausimai, susiję su II ramsčiu (bendroji užsienio ir saugumo politika)ir visi klausimai susiję su III ramščiu (bendradarbiavimas teisiungum ir vidaus politikos srityje) 3 kvalifikuotos daugumos balsavimas taikomas daugumai I ramsčiui priimamų sprendimų (žemės ūkio, energetikos, transporto, gamtosaugos, žvejybos, vartotojų teisių)Europos Komisija1 Pagrindinė ES institucija, atliekanti vykdomosiosvaldžios funkcijas ir atsakinga už ES politikos įgyvendinimą2 Inicijuoja ES politiką ir atstovauja bendriems ES interesams; prižiūri ES sutarčių laikymąsi visose valstybėse narėse bei jos principų ir straipsnių efektyvų įgyvendinimą;įgyvendina ES politiką ir veda tarptautines prekybos ir bendradarbiavimo derybas
1Komisijos ir komisarų kadencijos laikas yra 5 metai2 Komisijos pirmininką bendru sutarimu renka ES valstybių narių vyriausybės3 EK pirmininko kandidatūrai turi pritarti Europos parlamentas4 Darbuotojų skaičius EK – 15 000EK DirektorataiŽemės ūkio,Biudžetas, Konkurencija Ekonomikos ir finansų reikalai Švietimas ir kultūraUžimtumas ir socialiniai reikalaiEnergetika ir transportasPrekybaPlėtraMokesčiai ir muitųsąjungaĮmonės Moksliniai tyrimaiAplinkosauga Informacinė visuomenėIšoriniai ryšiaiVidaus rinkaFinansų kontrolėTeisėsauga ir vidaus reikalaiŽuvininkystėPersonalas ir administracijaSveikatos ir vartotojų apsaugaRegioninė politikaEuropos Parlamentas 1Pagrindinė ES institucija, susidedanti iš 732 tiesiogiai ES valstybių piliečių išrinktų atstovų, kurių pagrindinis tikslas – Sąjungoje atstovauti ES piliečių interesus 2 Dalyvauja įstatymų leidimo srityje; tvirtina irkontroliuoja biudžetą; kontroliuoja vykdomąją valdžią EP įstatymų leidžiamąją valdžią vykdo keturiomis Įstatymų priėmimo procedūromis:1. Paprastas pasitarimas2. Bendradarbiavimo procedūra3. Bendro sprendimo priėmimo procedūra4. Pritariamoji nuomonėEuropos Parlamentas turi nuolatinius komitetus,kuruojančius atskiras sritis:1. užsienio reikalų, saugumo bei gynybos politikos komitetas; 2. žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas; 3. biudžeto komitetas; 4. ekonomikos, monetarinės ir pramonės politikos komitetas; 5. mokslo tyrimo, technologijų vystymo bei energetikos komitetas; 6. ekonominių ryšių su užsieniu komitetas; 7. piliečių užimtumo bei socialinių reikalų komitetas; 8. regioninės politikos komitetas; Europos Parlamentas turi nuolatinius komitetus, kuruojančiusatskiras sritis9. transporto ir turizmo komitetas; 10. aplinkos apsaugos, sveikatos ir vartotojų gynimo komitetas; 11. kultūros, jaunimo, švietimo bei žiniasklaidos komitetas; 12. plėtros ir bendradarbiavimo komitetas; 13. viešosios laisvės ir vidaus reikalų komitetas; 14. institucijų komitetas; 15. biudžeto kontrolės komitetas; 16. žvejybos komitetas; 17. reglamentų, įgaliojimų bei imuniteto kontrolės komitetas; 18. moterų teisių komitetas; 19. peticijų komitetas. Teisingumo Teismas 1 Pagrindinė ES institucija, aiškinanti ES teisės aktus ir sprendžianti ginčus dėl ES sutarčių vykdymo ir laikymosi 2 Užtikrina, kad Bendrijos teisės aktų interpretavimas ir gyvendinimas neprieštarautų Europos Bendrijų steigimo sutartims Audito Rūmai 1Pagrindinė ES institucija, prižiūrinti ES lėšų panaudojimą 2 Kontroliuoja visų ES institucijų bei organizacijų finansinę veiklą, kontroliuoja ES biudžetą, visas ES pajamas ir išlaidas; konsultuoja rengiant naują ES biudžeto projektą, teisės aktų projektus, nustatant ES politikos įgyvendinimo finansinius Europos centrinis bankas 1 ES institucija, atsakinga už ES bendros pinigų politikos vykdymą 2 Palaiko bendro ES piniginio vieneto euro stabilumą;vykdo ES pinigų politikągarantuoja kainų stabilumą Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas 1 ES konsultacinė institucija, ES lygmeniu atstovaujanti svarbiausioms interesų grupėms ir teikianti konsultacijas kitoms ES institucijoms 2 ES lygmeniu atstovauti svarbiausioms interesų grupėms (darbdaviams, profesinėms sąjungoms ir pan.) ir teikti konsultacijas pagrindinėms sprendimus priimančioms institucijoms Europos investicijų bankas 1 Autonomiška ES finansinė institucija, finansuojanti daugiausia ilgalaikius kapitalo investavimo projektus siekiant užtikrinti subalansuotą ES ekonomikos plėtrą, sanglaudą ir integraciją 2 Rūpinasi subalansuotu ES plėtojimu ir integracija; finansuoja investicijų projektus; teikia kreditus mažiau išsivysčiusiems regionams plėtoti Regionų komitetas 3 Konsultacinė ES institucija, turinti užtikrinti regioninėsir vietos valdžios struktūrų interesų atstovavimą ir jų įtakąintegracijos procesui 4Atsako už informacijos, konsultacijos ir rekomendacijos teikimą kitoms ES institucijoms (švietimo ir jaunimo reikalai, kultūra, sveikatos apsauga, transeuropiniai tinklai, ekonominė ir socialinė sanglauda klausimais), išsakant vietos ir regionų valdžios nuomonę dėl ES siūlymų, tiek informuojant savo piliečius apie Europos integracijos procesus Ombudsmenas 1Europos Parlamento skiriamas ES pareigūnas, kurioužduotis – nagrinėti skundus dėl ES institucijų veiksmų 2 Priima ES piliečių arba kiekvieno fizinio ar juridinio asmens skundus dėl netinkamo administravimo atvejų ES institucijose arba įstaigose, veda tyrimus 3Sprendimų priėmimasBendradarbiavimo procedūra (cooperastion procedure) – (du svarstymai)Europos teisės aktų priėmimo tvarka, tam tikru mastu išplečianti Europos Parlamento teises priimti Europos sąjungos teisės aktus. Ji numato, kad galutinį sprendimą Taryba gali priimti tik po to, kai teisės akto projektą du kartus apsvarsto Europos ParlamentasBendradarbiavimo procedūra taikoma daugeliu atvejų, tarp jų ir Europos regioninės plėtros fondo, mokslo tyrimų, aplinkos apsaugos, bendradarbiavimo bei plėtros srityse.1Bendro sprendimo procedūra (codecision procedure)(trys svarstymai)- Europos teisės aktų priėmimo tvarka, kai Taryba sprendimus priima kartu su Europos ParlamentuProcedūrą imta taikyti 1993 m. įsigaliojus Europos Sąjungos (Mastrichto) sutarčiaiBendro sprendimo procedūra taikoma laisvo darbo jėgos judėjimo, vidaus rinkos kūrimo, mokslo tyrimų bei technologijų vystymo, aplinkos apsaugos, vartotojų gynimo, švietimo, kultūros ir sveikatos srityse.2Konsultacinė procedūra – Komisija teikia teisės akto projektą Tarybai; Europos Parlamentas pareiškia savo nuomonę irkonsultuoja Tarybą;Taryba priima sprendimą;Vadovaujantis šia procedūra visi teisės aktai buvo priiminėjami iki 1987 m. kai įsigaliojo Suvestinis Europos Aktas3Pritarimo procedūra (asset procedure) – Nustatytais atvejais, prieš Tarybai priimant sprendimą, turi būti gaunamas Europos Parlamento pritarimasPritariamoji nuomonė yra būtina sąlyga sprendžiant naujų valstybių priėmimo klausimą, pasirašant asociacijos sutartis su trečiosiomis šalimis bei tarptautines sutartis; priimant vienodą Europos parlamento rinkimų procedūrą, nustatant struktūrinių bei sanglaudos fondų organizaciją ir tikslus, o taip pat apibrėžiant centrinio Europos Banko uždavinius ir įgaliojimus Pritarimo procedūra įvedė 1987 m. Įsigaliojęs SuvestinisEuropos AktasBendrosios rinkos programa Bendrosios rinkos programos atsiradimasNaftos krizė, 1973: 1Europos ekonomikos stagnacija 2Europos integracijos proceso stagnacijaCentrinės ir Rytų Europos šalysLaikotarpis nuo 1990 metų –radikalios ekonominės reformosradikalios reformos užsienio prekybojeCREŠ prekybos persiorientavimas iš Rytų į Vakarus1992 metų Europos sutarčių tikslas – įtraukti Centrinės ir Rytų Europos šalis į laisvą prekybos zoną su Europos Sąjunga vystyti koknurencines politikas, atsižvelgiant į ES šalių konkurencines politikas1993 Kopenhagos Europos tarybastojimo į ES kriterijai Centrinės ir Rytų Europos šalims1995 m. Europos Komisijos Baltoji Knyga “Centrinės ir Rytų Europos asocijuotų šalių pasirengimas integracijai į Sąjungos vidaus rinką”Bendrosios rinkos programa – programa, pradėta diegti 1985 m. Bendrosios rinkos programa, skirta vidaus rinkos sukūrimui,buvo išdėstyta Baltojoje knygojeProgramos tikslas – iki 1992 m. pašalinti kliūtis laisvam:Prekių, Paslaugų, Kapitalo, asmenų ,. judėjimuiKliūtys keturioms laisvėms įgyvendinti: Fizinės,Fiskalinės, Techninės,Iš viso buvo numatyta apie 300 priemonių, kurių daugelis įsigaliojo skirtingu laiku Cecchini raporte buvo numatomi programos rezultatai:1 BVP augimas 4.5% (200 bil. Euro)2 užimtumo augimas nuo 1.8 mil. iki 5 mil.3 žemesnės kainos (nuo 4.5% iki 6.1%) 4didesnis vartotojų pasirinkimas5 išorinės prekybos balanso pagerėjimas 1% nuo BVPFizinės kliūtys prekių ir asmenų judėjimui – muitinių ir imigracijos postų veikla prie valstybių narių sienųSiekiant panaikinti fizines kliūtis buvo numatyta:1 suvienodinti muitinių formas ir įdiegti vienodą administracinįdokumentą (prekėms)2 įdiegti bendras politinio prieglobsčio, imigracijos, vizųir pasų kontrolės trečiųjų šalių piliečių atžvilgiu taisykles,panaikinti pasų kontrolę prie vidaus sienų (asmenims)Įgyvendinti aukščiau nurodytas priemones buvonumatyta trijuose dokumentuose:1 Dublino konvencija dėl politinio prieglobsčio (ratifikuota tik 1997 m.)2 Konvencija dėl išorinių sienų3 Šengeno sutartis, pasirašyta 1985m. (įsigaliojo 1993 m.)Šengeno sutartį pasirašė:Belgija, Liksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija, VokietijaVėliau prisijungė: Italija (1990 m.)Ispanija, Portugalija (1991 m.)Graikija (1992 m.)Austrija (1995 m.)Danija, Suomija, Švedija, Norvegija, Islandija (1996 m.)Mokesčių sistemos derinimo priemonės:1 pridėtinės vertės mokesčio (PVM) 2derinimo priemonės bendros PVM sistemos kūrimas1991 m. valstybės narės susitarė dėl standartinio min. 15% PVM3 akcizų suderinimasTechninių kliūčių naikinimas1 produktų standartai (abipusio pripažinimo principas)2 bandymai ir sertifikavimas3 kapitalo judėjimas4 viešieji pirkimai5 laisvas darbo jėgos judėjimas6 transportas7 naujos technologijosCassis de Dijon byla – 1979 m. Europos teisingumoTeismo byla, kurioje buvo nustatytas abipusio pripažinimoprincipas.Jis taikomas laisvam prekių judėjimui Bendrijoje.Pagal šį principą kiekvienas gaminys, legaliai patekęs į rinką vienoje valstybėje narėje, gali taip pat laisvai,jei laikomasi tam tikrų sąlygų, patekti į kitų valstybių narių rinkas.Tai reiškia, kad gaminys gali laisvai patekti į kitosvalstybės narės rinką, nebent ta valstybė įrodytų, kad jis netenkina privalomų sąlygų arba reikalavimų. Standartų institucijosEuropos standartizacijos komitetas (CEN)Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas(CENELEC)Europos telekomunikacijų standartų institutą (ETSI)Bendrosios rinkos programos efektas1užimtumo padidėjimas (300 000 – 900 000 naujų darbo vietų)2BVP augimas nuo 1.1% iki 1.5% 1994 m.3Vidinė ES prekyba išaugo nuo 20-30%4Išaugo konkurencija tarp gamintojų ir paslaugų teikėjų5Platesnis produktų asortimentas ir žemesnės kainos6 didesnis darbuotojų mobilumas7Muitinės dokumentų panaikinimas leido sutaupyti 5 bil. Euro8Tarptautiniai viešieji pirkimai išaugo nuo 6% 1987 m. iki 10% 1994 m. 9Telekomunikacijų įrangos kaina 1985-1995 m. sumažėjo 7% EKONOMINĖ IR PINIGŲ SĄJUNGAPinigai rinkos ekonomikojePinigų vaidmuo: mokėjimas, taupymas, mainai, prekės apskaitos vienetasNacionalinė valiuta: vidiniai atsiskaitymaiValiutų kursų kaita nusako santykinių kainų reguliavimo mechanizmą: esant prekybos deficitui, šalis mažins eksporto kaštusPinigų vaidmuo nacionaliėje ekonominėje politikoje:- vyriausybės (centriniai bankai) naudoja monetarinės politikos instrumentus reguliuoti pinigų pasiūlą ir jų kainą (palūkanų normą) tam, kad įtakotų tokius ekonominius parametrus, kaip investicijos, užimtumas, infliacija ir kt. Nacionalinės valiutos kaip netarifinės kliūtysNacionalinės valiutos ir jų keitimo kursų įvairovė įtakoja tiesioginių ir netiesioginių netarifinių kliūčių prekyboje atsiradimą tarp ES šalių.Tiesioginiai kaštai: sandorių (transaction), administraciniai kaštaiVieningos valiutos įvedimas leistų sutaupyti kasmet 0.2-0.4 % Bendrijos biudžeto.Netiesioginiai kaštai: atsiranda dėk valiutų keitimo kursų svyravimų.Priemonės sušvelninti valiutų kliūtis: palūkanų normos, kuri palaikytų pakankamą pinigų paklausą, nustatymas.Esant žemai palūkanų normai, kapitalas judės kitur, paklausa pinigams mažės, taigi, jų kaina mažės taip pat.Kas yra pinigų integracija ?Apibrėžimas “pinigų integracija” reiškia:1 pinigų politikų harmonizavimą2 sutartis dėl rezervų apimties3 bendrą centrinį bankąNacionalinių ekonominių ir pinigų politikų koordinavimasPinigų stabilumas gali būti pasiektas:- panaši šalių ekonominė elgsena: infliacijos lygis, biudžeto deficitas.Politikų koordinavimo poreikis: – ekonominės priklausomybės augimas po Antrojo pasaulinio karo: prekybos augimas, kapitalo judėjimas1957 metų Europos Ekonominės bendrijos sutartis (straipsnis 104) reikalavo nacionalinių ekonominių ir pinigų politikų koordinavimoPinigų stabilumas gali būti pasiektas: – panaši šalių ekonominė elgsena: infliacijos lygis, biudžeto deficitas.Pinigų stabilumas gali būti pasiektas: – panaši šalių ekonominė elgsena: infliacijos lygis, biudžeto deficitas.Politikų koordinavimo poreikis: – ekonominės priklausomybės augimas po Antrojo pasaulinio karo: prekybos augimas, kapitalo judėjimas1957 metų Europos Ekonominės bendrijos sutartis (straipsnis 104) reikalavo nacionalinių ekonominių ir pinigų politikų koordinavimo1970 m. Liuksemburgo ministras pirmininkas Pierre Wernerparengė raportą, kuriame buvo numatyta iki 1980 m. sukurtipinigų sąjungą (European Monetary Union, EMU):1 laisvas prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimas2 vieningos valiutos įvedimas, valiutų keitimo kursų svyravimųtarp šalių narių panaikinimas3institucinio ekonominės sąjungos valdymo užtikrinimas.Ekonominės politikos sprendimai turi būti priimami Bendrijos lygmenyje. Europos pinigų sistema (EPS)European Monetary System (EMS)11970 m. Įsivyrauja Vokietijos markė. Verner planas.2 1972 m. “Gyvatė tunelyje” (valiutos keitimo normos svyravimas +/-2.25 %3 1979 m. – EPS1Europos Bendrijos piniginis vienetas ( European Currency Unit – ECU)2 Europos keitimo mechanizmas (Exchange Rate Mechanism ERM)3 Europos valiutinis bendradarbiavimo fondas (European Monetary Cooperation Fund)4.1989 m. Deloro pranešimas5.1992 m. Mastrichto sutartis. Nutarimas įvesti vieningą valiutą.Europos pinigų sistema (European Monetary System, EMS)pradėjo veikti 1979 m. po 1978 m. Ministrų Tarybos susitikimoBriuselyje:1 stabilios pinigų zonos sukūrimas Europoje 2ECU (European currency unit) įvedimas3 valiutų kursų mechanizmas (Exchange Rate Mechanism,ERM) (stabilizuoti valiutų keitimo kursus) 4Europos pinigų instituto (European MonetaryInstitute, EMI) įkūrimas 1994 m. ECU – Europos piniginis vienetas, vadinamasis Europos Bendrijos valstybių valiutų krepšelis, kuriame valstybių narių valiutų dydis yra fiksuotas atitinkamai tų valstybių indėliui į bendrą EB prekybą ir bendrąjį nacionalinį produktąVartojamas tik negrynų (sąskaitinių) pinigų pavidaluPvz. svarstant ir tvirtinant ES biudžetą1995 m. Europos taryba Madride pakeitė ECU į EUROValiutų kurso mechanizmas (Exchange Rate Mechanism,ERM) – sumažinti šalių narių valiutų kursų tarpusaviosvyravimo ribas Kurios nors valiutos kursui peržengus nustatytas ribas,valstybių centriniai bankai įsikišdavo į valiutų rinkas parduodami ar pirkdami reikiamą valiutos kiekį (intervencijos mechanizmas) (2.25% svyravimo į abi puses ribos) ERM 2, 1999 m. sausisPagal šį mechanizmą euro atžvilgiu nustatyta leistino valiutų vertės svyravimo 15% ribaDvi ne euro zonos šalys – Graikija ir Danija – prisijungėprie ERM (DB ir Švedija neprisijungė)Deloro raportas, 1989 m.EK presidentas Delors 1989 m. parengė trijų pakopųplaną Europos pinigų sąjungai:1 Europos bankų sistemos sukūrimas2 didesnis ekonominės ir pinigų politikų koordinavimas 3 kartu su Deloro raportu tolimesnė Europos pinigų sąjungos plėtra buvo numatyta Mastrichto sutartyje (1992 m.)Europos pinigų sąjungą pasiekti buvo mumatyta trimis pakopomis1.I pakopa (1990 07 01 – 1993 12 31)1dar esamų kliūčių kapitalo judėjimui panaikinimas2 bendros Europos rinkos sukūrimas3 valiutų keitimo kursų svyravimų sumažinimas4 didesnis ekonominės ir pinigų politikos koordinavimasEuropos Tarybą Europos Komisijos raporto pagrindu turėjo įvertinti ekonominę ir pinigų integraciją2.II pakopa (nuo 1994 01 01)1 Europos Sąjungos šalių ekonominis konvergavimas2 Europos pinigų instituto įsteigimas(European Monetary Institute, EMI, Frankfurte, 1994)EMI tikslai:sustiprinti nacionalinių centrinių bankų bendradarbiavimąsustiprinti pinigų politikų koordinavimąEK ir EMI pateikė Europos tarybai raportą dėl progreso siekiant ekonominio ir pinigų konvergavimo (konvergavimo indikatoriai):1 žema infliacija 2 žema palūkanų norma 3biudžeto deficitas ne didesnis kaip 3% BVP4 valstybės skola ne didesnė kaip 60% BVP3.III pakopa (1999m.)1 fiksuotas valiutų keitimo kursas2 vieninga pinigų politika3 vieninga valiutaEuropos centrinis bankas, įkurtas 1998 m., perėmė EMI funkcijasĮgyvendinant trečiąją pakopą galėjo prisijungti tik tos šalys, kurios atitiko konvergencijos kriterijusEuropos pinigų sąjungos kūrimasI pakopa (1990 liepa):– Mastrichto sutartis: kapitalo kontrolės panaikinimas, valiutų keitimo kursų stabilizavimas – kiek galima daugiau valiutų įtraukti įEuropos pinigų sistemą (European Monetary System)svaras sterlingas, pesetas, eskudas-ekonominės politikos koordinavimo sustiprinimas II pakopa (1994 sausis):-Europos pinigų institutas (European Monetary Institute)– koordinavimas1998 Europos taryba priėmė 11 šalių – narių į pinigų sąjungą, Graikiją – 2001m. Ši sąjunga pradėjo veikti 1999 sausio mėn. (European Monetary Union)Kokia pinigų sąjunga?1pinigų politikos centralizavimas2 valiutų keitimo kursų politikos centralizavimas3 Europos centrinio banko nepriklausomybė 4kainų stabilumasPinigų unifikavimasVieningos pinigų sistemos privalumai:1 prekybos kliūčių dėl nacionalinių valiutų panaikinimas2 problemų, susietų su pinigų keitimo kursų tarp šalių – narių nestabilumu, panaikinimasArgumentai už EMU:1 vieningos rinkos sukūrimas2 pigesnis ir greitesnis pinigų pervedimas (0.3-0.4% BVP ES)3 verslo rizikos sumažėjimas4 kainų skaidrumas5 žemesnė infliacija6 finansinių rinkų susijungimas (masto ekonomija)7 padidėjęs efektyvumas ir ekonominis augimas8 politinės sąjungos stiprinimasArgumentai prieš EMU:1 nacionalinės nepriklausomybės praradimas pinigų reikaluose2 ES šalių ekonomikos yra per daug skirtingos Europos pinigų sąjungai3 ES nėra optimali valiutos zona4 kaštaiEB ekonominė politika1Kainų ir valiutų keitimo kursų stabilumas2 Vyriausybiniai finansai3 Darbo vietų kūrimas4 Investicijos ir užimtumas5 Netiesioginių darbo kaštų mažinimas6 Užimtumo politikos7 Vieninga rinkaPolitikos koordinavimas ekonominėje sąjungoje1999 – 2000 m.:1 struktūrinė ir reguliavimo reforma (Kardifo procesas)2 užimtumo strategija šalių narių lygyje (Liuksemburgo procesas)3 dialogas su socialiniais partneriais (Kelno procesas)