1. DARBO JĖGOS IŠTEKLIAI
1. LIETUVOS GYVENTOJAI
2001 m. balandžio 6d. Lietuvoje buvo 3491 tūkstančiai gyventojų.Moterų buvo daugiau negu vyrų 1858 tūkst., jos sudarė 53,2 proc. gyventojų.Darbingo amžiaus gyventojai sudarė 57,2 procentus. 1997 m. pradžioje šalyjegyveno 3 mln. 705 tūkst. žmonių. Atskirais istorijos laikotarpiais Lietuvosgyventojų čia daugėjo, čia – mažėjo. Tai sąlygojo Antrojo pasaulinio karopadariniai. Tik 1967 m. pasiektas ikikarinis gyventojų skaičius. Vėlesniaismetais gyventojų skaičius palaipsniui didėjo dėl ilgesnės gyvenimo trukmėsir atvykstančiųjų, nors gimstamumas palengva mažėjo. Lietuvos gyventojųskaičiaus kitimas parodytas 1.1 paveiksle. 1.1 pav. Lietuvos gyventojų skaičiaus kitimas
Iš 1.1 paveikslo matome, kad labiausiai kito kaimo ir miesto gyventojųskaičius. Nuo 1960 metų gyventojų padaugėjo beveik milijonu, didžiausią dalįsudarė natūralus prieaugis (790 tūkstančių). 1992 metais gyventojų skaičiussumažėjo 10 tūkst., 1993 m.- 12 tūkst., 1994 m.- 6 tūkst., 1995 m.- 5,8tūkst., 1996 m.- 4,6tūkst., 1997 m.- 2,4 tūkst., 2001 m. – 2,1 tūkst.. 1993 metais gimusiųjų ir mirusiųjų skaičius beveik susilygino. Gimėtik 620 žmonių daugiau negu mirė. 2001 metais situacija dar pablogėjo –mirė 8883 žmonėmis daugiau negu gimė. Be to, daugiau žmonių išvyko neguatvyko. Į NVS šalis, Estiją, Latviją 1989-2001 metais išvyko apie 100tūkstančių gyventojų, atvyko per pusę mažiau. Už paskutiniuosius dvejus metus natūralus gyventojų judėjimas irmigracija pateikta 1.1 lentelėje.
1.1 lentelė
Natūralus gyventojų judėjimas ir migracija, tūkst.
|Gyventojų judėjimas ir |2000 |2001 ||migracija | | ||Gimė |34149 |31468 ||Mirė |38919 |40351 ||Natūralus prieaugis |-4770 |-8883 ||Susituokė |16906 |15764 ||Išsituokė |10882 |11024 ||Atvyko |4521 |4694 ||Išvyko |6538 |7253 ||Migracijos saldo |-2017 |-2559 |
Iš 1.1 lentelės matyti, kad natūralus gyventojų prieaugis yraneigiamas, nors pastebima mažėjimo tendencija. 2001 m. migracijos saldo jaubuvo -2559, o 2000 m. buvo 542 žmonių mažiau. Statistiniai duomenys rodo, kad gimstamumas nuo 1990 m. nuolat mažėjo.Gimusių vaikų nuo 56,9 tūkst. 1990 metais sumažėjo iki 31,4 tūkst. 2001metais. Vis rečiau gimsta trečias ir paskesnis vaikas šeimoje. Taipaaiškinama tuo, kad mažėja santuokų skaičius, kad žmonės pirmenybę teikiadarbinei veiklai, materialinėms vertybėms. Atlikti tyrimai rodo, kadnorimas vaikų skaičius šeimoje 1990 m. buvo vidutiniškai -2,8, o 2001 m.2,1 vaikas. Be to, daugėja žmonių visai nenorinčių auginti vaikų. Atvykusiųjų ir išvykusiųjų Lietuvos gyventojų pagal tautybesstatistiniai duomenys pateikti 1.2 lentelėje.
1.2 lentelė
Atvykusieji ir išvykusieji Lietuvos gyventojai pagal tautybes, tūkst.
|Tautybės |1999 |2000 || |Atvyko |Išvyko |Atvyko |Išvyko ||Iš viso |3025 |3939 |2536 |2457 ||Lietuviai |1009 |328 |885 |299 ||Rusai |1079 |1789 |876 |1099 ||Lenkai |144 |105 |124 |111 ||Baltarusiai |154 |268 |143 |174 ||Ukrainiečiai |238 |415 |165 |153 ||Žydai |19 |272 |28 |234 ||Kitų tautybių |382 |762 |315 |387 |
Santykinės migracijos lygis buvo didžiausias rusų tautybės gyventojų.Tai paaiškinama pasikeitusiu Lietuvos politiniu statusu, esminiaissocialinės ekonominės sferos pokyčiais, buvusių ištremtų Lietuvos gyventojųgrįžimu, etninių mažumų, ypač rusų, repatriacija. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, anksčiau atvykę gyventi į mūsųšalį, išvyko į savo ankstesnes gyvenamas vietas, o svetur gyvenę žmonės –grįžo į Lietuvą. Migracijos priežastys buvo įvairios: politinės,socialinės, ekonominės ir kt. 1.2. MIESTO IR KAIMO GYVENTOJAI
Paskutiniais dešimtmečiais pastebima kaimo gyventojų mažėjimo irmiesto gyventojų didėjimo tendencija. Miesto ir kaimo skaičiaus dinamikapateikta 1.3 lentelėje.
1.3 lentelė
|Lietuvos |Miesto |Padidėjo |Kaimo |Padidėjo |Miesto ||miesto ir |gyventojų |(sumažėjo) |gyventojų |(sumažėjo) |gyventojų ||kaimo |skaičius |per metus |skaičius |per metus |lyginamoji ||gyventojų | | | | |dalis, proc.||skaičius, | | | | | ||tūkst.Metai | | | | | ||1939 |695,5 |13,9 |2341,6 |33,5 |22,9 ||1950 |729,5 |62,7 |1846,9 |-74,6 |28,3 ||1960 |1082,4 |44,7 |1673,2 |1,2 |39,3 ||1970 |1571,7 |57,3 |1556,5 |-18,5 |50,2 ||1980 |2101,2 |45,6 |1310,4 |-26,8 |61,6 ||1989 |2509,3 |40,1 |1180,5 |-6,7 |68,0 ||1992 |2589,3 |-18,4 |1172,1 |8,4 |68,8 ||1993 |2570,9 |-15,6 |1180,5 |3,0 |68,5 ||1994 |2555,3 |-7,8 |1183,5 |3,0 |68,3 ||1995 |2548,3 |-7,0 |1182,8 |0,7 |68,0 ||1996 |2518,0 |-30,3 |1194,0 |11,2 |67,5 ||2000 |2368,9 |16,5 |1149,6 |-21,3 |68,4 ||2001 |2346,8 |-22,1 |1147,0 |2,6 |68,2 |
Dėl ko kaime gyventojų mažėja? Pagrindinė priežastis – tai 1949 m.sovietinės okupacinės valdžios Lietuvoje pradėtas žemės kolektyvizacijosprocesas. Dauguma jaunų žmonių pasitraukė į miestus ieškoti darbo, neskaimas skurdo, buvo sunkios gyvenimo sąlygos, o darbas menkai apmokamas.
Miestuose buvo plėtojama pramonė, statomos naujos įmonės, kurioms reikėjodarbingų žmonių. Pramonės augimą Lietuvoje sąlygojo šie veiksniai: pramonėsįjungimas į Rusijos pramonės struktūrą; darbo jėgos ir specialistų gausa;gera ir patogi Lietuvos geografinė padėtis žaliavoms ir medžiagoms atvežtiir pagamintai produkcijai išvežti. Čia buvo geresnės gyvenimo bei kultūrossąlygos. Kaime beliko tik ketvirtadalis gyventojų, o ir tie – vyresniojoamžiaus žmonės. 1981-1989 m. dėl migracijos kaimas neteko 108 tūkst. žmonių; po šiolaikotarpio pakitus migracijos procesams, 1991m. kaimas neteko jau tik 200žmonių. Nuo 1992 m. kaime migracijos saldo jau teigiamas – 8,4 tūkst., 1993m. – 3,0 tūkst., 1994 m. – 3 tūkst., 1995 m. – 0,7 tūkst., tačiau vėl 2000m. – 21,3 tūkst.sumažėjo, bet 2001 m. vėl 2,6 tūkst padidėjo. Taipaaiškinama tuo, kad dalis miestiečių persikėlė gyventi į tėvų atgautusūkius, arba tiesiog nusprendė gyventi kaime. Be to, miestuose sumažėjodarbo vietų, ir tai apribojo kaimo jaunimo trauką į miestą. Mažiau jaunimostoja mokytis į profesines ir aukštesniąsias mokyklas. Tai galbūt laikinassumažėjimas, juk buvo sumažėjęs ir stojančiųjų į aukštąsias mokyklasskaičius. 1.2 pav. Lietuvos miesto ir kaimo gyventojai, procentais.Miesto gyventojų 1950-1991 m. padaugėjo 3,5 karto, 1994 m. jie sudarė68 proc. krašto gyventojų (1950 m. –28 proc.). Miesto gyventojų migracijossaldo tapo neigiamas, ir pirmą kartą po karo 1992 m. miesto gyventojųsumažėjo – 18,4 tūkst., 1993 m. – 15,6 tūkst., 1994 m. –7,8 tūkst., 1995 m.– 7,0 tūkst., 1999 m. – 30,3 tūkst., o 2000 m. padidėjo 16,5 tūkst. Taidaugiausia sąlygojo migracija į kaimą ir kitas valstybes. Palyginti sukitomis Europos valstybėmis, tai dar nemažas kaime gyvenančių žmoniųskaičius. Išsivysčiusiose valstybėse kaime gyvena tik 6-12 proc. visųgyventojų, ir žemės ūkis plėtojamas sėkmingai. Dabar Lietuvos kaimegyventojų turėtų dar padaugėti, nes vyksta žemės nuosavybės pertvarka,grįžta iš miestų buvę žemių savininkai, kuriasi nauji ūkininkai. Tačiaušiai pervarkai reikalingas laikas, ekonominės ir teisinės sąlygos. Miestožmonių grįžimą į kaimą spartina ir tai, kad miestuose trūksta darbo vietų,pramonė dirba nestabiliai, brangsta gyvenimas ir kt. Daugiausia žmonių iš kaimo pasitraukė gyventi ir dirbti į didžiausiusšalies miestus, kadangi čia buvo sukoncentruota gamyba, o kartu ir darbovietos. Sparčiausiai daugėjo gyventojų Vilniuje, Kaune, Šiauliuose,Panevėžyje, Klaipėdoje ir rajonų miestuose, kur buvo pastatytos naujospramonės įmonės: Marijampolėje, Alytuje, Mažeikiuose, Utenoje ir kt.
1.3. VYRŲ IR MOTERŲ SKAIČIAUS POKYČIAI
Sprendžiant gyventojų užimtumo problemas, labai svarbus vaidmuo tenkavyrų ir moterų skaičiaus pokyčių dinamikai. Atsižvelgiant į tai, formuojamaūkio infrastruktūra bei darbo vietos. Kaip minėta, moterys sudaro beveik 53proc. lietuvos gyventojų. Jų persvara būdinga ir kaimui, ir miestui.Lietuvos gyventojų pagal lytį statistiniai duomenys parodyti 1.4 lentelėje.
1.4 lentelė
Gyventojų skaičius pagal lytį
|Metai |Vidutinis metų skaičius, tūkst. |Procentais || |Iš viso |Vyrų |Moterų |Vyrų |Moterų ||1959 |2696,7 |1238,2 |1458,5 |45,9 |54,1 ||1970 |3118,9 |1462,8 |1656,1 |46,9 |53,1 ||1979 |3391,5 |1599,4 |1792,1 |47,2 |52,8 ||1989 |3674,8 |1739,0 |1935,8 |47,3 |52,7 ||1990 |3722,3 |1762,6 |1959,7 |47,4 |52,6 ||1991 |3741,7 |1772,0 |1969,7 |47,4 |52,6 ||1992 |3741,7 |1771,4 |1970,3 |47,3 |52,7 ||1993 |3730,2 |1764,8 |1965,4 |47,3 |52,7 ||1994 |3720,8 |1758,9 |1961,9 |47,3 |52,7 ||1995 |3714,8 |1754,6 |1960,2 |47,2 |52,8 ||1996 |3709,5 |1750,8 |1958,7 |47,2 |52,8 ||1997 |3707,2 |1749,0 |1958,1 |47,2 |52,8 ||1998 |3704,0 |1747,1 |1956,9 |47,2 |52,8 ||2001 |3491,0 |1632,0 |1858,7 |46,8 |53,2 |
Pavyzdžiui, 2001 m. Alytaus teritorijoje gyvena 104700 gyventojai, t.sk. mieste – 72300. Daugiau kaip pusę gyventojų sudarė moterys. Alytausmieste moterų 1300 daugiau negu vyrų. Didžiausią grupę pagal amžių – 28,8 %– sudaro 30-49 metų piliečiai. Darbingo amžiaus skaičius sudarė 66162 tame skaičiuje moterys – 32890.Moterų lyginamasis svoris bendrame dirbančiųjų skaičiuje – 0,51. Miestedarbingo amžiaus gyventojų – 49312, kaime –16850. 1000–čiui darbingoamžiaus gyventojų teko 582 nedarbingo amžiaus ir 671 užimti gyventojai. Vyrų ir moterų skaičiaus skirtumas Lietuvoje palengva mažėja. PoAntrojo pasaulinio karo vyrų buvo mažiau, nes jų nemažai žuvo kare. Dabarvyrų ir moterų beveik vienodai, nors berniukų gimsta daugiau negumergaičių. Darbingo amžiaus vyrų ir moterų skaičius labai svarbus
ekonominiu požiūriu, ypač tai svarbu rengiant specialistus. Ne visos darbovietos ir profesijos vienodai tinka moterims ir vyrams.1.4. GYVENTOJŲ SENĖJIMAS
Gyventojų senėjimas priklauso nuo daugelio veiksnių, kurie apsprendžiagimstamumą, žmonių mirtingumą ir kt. Lietuvos gyventojų pasiskirstymaspagal amžiaus grupes po Nepriklausomybės atkūrimo parodytas 1.5 lentelėje.
1.5 lentelė
Gyventojai amžiaus grupėmis, tūkst.
| | | |užimti |bedarbia| | | || | | | |i | | | ||1994 |2827,8 |1852,7 |1852,7 |… |65,5 |65,5 |- ||1995 |2846,1 |1902,8 |1897,6 |48,2 |66,9 |66,7 |7,1 ||1996 |2848,9 |1879,3 |1855,2 |54,1 |66,0 |65,1 |7,3 ||1997 |2846,4 |1859,3 |1778,2 |81,1 |65,3 |62,5 |6,4 ||1998 |2848,2 |1740,7 |1675,0 |85,7 |61,1 |58,8 |7,8 ||1999 |2853,9 |1752,6 |1643,6 |109,0 |61,4 |57,6 |9,1 ||2000 |2932,1 |1783,5 |1559,0 |198,5 |64,3 |54,0 |12 ||2001 |2973,1 |1745,0 |1439,4 |217,4 |69,2 |56,9 |12,5 |
2.1 lentelėGyventojai ir darbo jėga
Kaip pasiskirsto darbo jėgos užimtumas pagal amžiaus grupes, matyti iš2.4 paveikslo. 2.4 pav. Darbo jėgos pasiskirstymas pagal amžiaus grupes
Lietuvos gyventojų užimtumo struktūra pateikta 2.2 lentelėje.
2.2 lentelė Lietuvos gyventojų užimtumas (procentais) atskirose ūkio šakose|Ūkio šaka |1939 |1960 |1990 |1993 |2001 ||Pramonėje |6,4 |23,4 |30,0 |25,7 |24,0 ||Žemės ūkyje |76,8 |53,8 |18,6 |22,5 |16,2 ||Paslaugose |16,8 |22,8 |51,4 |51,8 |55,8 ||Statyba | | | | |4 ||Iš viso |100,0 |100,0 |100,0 |100,0 |100,0 |
Visišką gyventojų užimtumą sąlygojo ir tai, kad jis buvo reguliuojamasdarbuotojų neefektyviu panaudojimu, darbo apmokėjimo lygiava ir kt. Dėl tokartais ir trūkdavo kvalifikuotų darbininkų ir specialistų. Norėčiauteigti, kad užimtumas buvo dirbtinis, nes neturinčių darbo žmonių apskaitosnebuvo, o faktiškai tokių žmonių buvo. Atkūrus nepriklausomybę, perėjus į rinkos sąlygas, gyventojų užimtumaspasikeitė. Dirbančių gyventojų kasmet pradėjo mažėti. Pertvarkant pramonę,žemės ūkį, statybų industriją, įgyvendinant privatizaciją, buvo atleidžiamiapskaitos ir planavimo specialistai, vyresnio amžiaus žmonės ir kt.Pradėjus reformuoti ekonomiką, daug žmonių pradėjo dirbti neoficialiai,žymiai sumažėjo dirbančiųjų pramonėje, o padaugėjo – paslaugų sferoje. Atsikuriantis privatus žemės ūkio sektorius rodo, kad čia dirba senyvoamžiaus žmonės, o jaunų ūkininkų – iki 30 metų – yra tik 5 proc. Dėl privatinės nuosavybės gausėjimo įvyko ir gyventojų užimtumopasikeitimas pagal nuosavybės formas; tai parodyta 2.5 pav. 2.5 pav. Gyventojų užimtumas pagal nuosavybės formas
2.4. BEDARBYSTĖS LYGIS
Bedarbiai – tai nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, nesimokantysdieninėse mokymo įstaigose, užsiregisravę gyvenamosios vietos valstybinėjedarbo biržoje kaip ieškantys darbo ir pasirengę profesiniam mokymui.Paprastai bedarbiai klasifikuojami į: priešpensinio amžiaus, ilgalaikiai irjaunimas. Priešpensinio amžiaus bedarbiai – asmenys, kuriems iki teisės gautivisą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai. Šios grupės žmonėmssunkiausia gauti darbą pagal turimą specialybę ir sunku įsigyti naująspecialybę. Darbdaviai juos nenoriai priima į darbą. Ilgalaikiai bedarbiai – bedarbiai, užregistruoti gyvenamosios vietosvalstybinėje darbo biržoje daugiau kaip 12 mėn. Prie jaunimo bedarbių grupės priskiriami darbingo amžiaus asmenys iki25 metų amžiaus. 2002 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo užregistruoti 249700 bedarbiai. Tai8,3 tūkstančiais mažiau negu per 2000 metus. Nedarbo lygis šalyje 2001 m. lapkričio 1 d. buvo 12,6 proc., kai tuotarpu vidutinis metinis nedarbo lygis 2000 m. – 11,9proc. Šalies bedarbių struktūra 2001m. pabaigoje pateikta 2.3 lentelėje.
|Rodikliai |Žmonių skaičius |Procentai ||Užregistruota iš viso |249,7 |100 ||iš jų: | | ||Vyrų |137,9 |55,3 ||Moterų |111,8 |44,7 ||Jaunimo |58,8 |23,5 ||Pirmą kartą pradedančių veiklą |31,8 |12,7 ||Iš naujo (po 1 m.) siekiančių |85,2 |34,1 ||darbinės veiklos |132,6 |53,1 ||Neseniai (iki 1 m.) praradę darbą | | |
2.3 lentelė.Šalies bedarbių struktūra 2001 m. pabaigoje
Mažiausias nedarbo lygis buvo Anykščiuose (7,1 proc.), Kretingoje irTrakuose (8,1 proc.). Didžiausias Druskininkuose (28 proc.), Akmenėje (24proc.), Pasvalyje (22,8 proc.). Alytuje bedarbystės lygis 2002 metų vasariopabaigoje sudarė 12,6 %, tuo tarpu 2002 metų pradžioje – 12,8 %. Palyginussu metų pradžia, bedarbystės lygis sumažėjo 0,2 punkto. Alytaus bedarbystėslygis pagal atskiras besikreipiančiųjų bedarbių struktūras pateiktas 2.6lentelėje. 2.6 lentelė.Alytaus darbo jėgos pasiūlos struktūra 2001 m.
| |Viso |Lyginamoji || | |Dalis (%) ||Visumnė darbo jėgos pasliūla |50900 | ||-mieste |38500 |75,6 ||-kaime |12400 |24,4 ||Besikreipiančiųjų struktūra |7883 | ||Jaunimas (iki 25 m. amžiaus) |1921 |24,4 ||Moterys |3236 |41,1 ||Vyrai |4647 |58,9 ||DIRBĘ IKI 1 M. PERTRAUKOS, iš jų: |4285 |54,4 ||-žemės ūkyje |213 |5,0 ||-pramonėje |1909 |44,5 ||-statyboje |706 |16,5 ||-paslaugose |1457 |34,0 ||ILGĄ LAIKĄ NEDIRBĘ (daugiau nei 1m.)|2663 |33,8 ||Nedirbę, iš jų: |935 |11,9 |
|-absolventai |446 |47,7 ||-abiturientai |23 |2,5 ||Netekę darbo darbdavio valia |1552 |19,7 ||Po terminuotos darbo sutarties |1692 |21,5 ||Pasirengę darbo rinkai, iš jų: |2655 |33,7 ||-aukštasis išsilavinimas |196 |7,4 ||-aukštesnysis išsilavinimas |672 |25,3 ||-profesinis išsilavinimas |1787 |67,3 ||Nepasirengę darbo rinkai, iš jų: |5228 |66,3 ||-nekvalifikuoti |1598 |30,6 ||DARBO PASIŪLOS STRUKTŪRA |6513 | ||Moterys |2799 |43,0 ||Vyrai |3714 |57,0 ||Jaunimas (iki 25 m. amžiaus) |911 |14,0 ||Ilgalaikiai |1956 |30,0 ||Miesto gyventojai |4489 |68,9 ||Kaimo gyventojai |2024 |31,1 |Visoje šalyje bedarbio pašalpas per 2001 m. gavo 3928 tūkst. žmonių.Minimali bedarbio pašalpa buvo 135 Lt., o maksimali – 250 Lt. Netolygus bedarbystės lygis yra bedarbių pagal išsimokslinimą. Taipatvirtina statistiniai bedarbių duomenys parodyti 2.6 pav
2.6 pav. Bedarbiai pagal išsimokslinimą (2001m.)
Analizuojant šalies gyventojų bedarbystės problemą, išryškėja, kadkasmet daugėja ieškančių darbo žmonių. Prie ieškančių darbo grupėspriskiriami ir turintys darbą, bet nepatenkinti turimo darbo sąlygomis,arba keičiantys gyvenamąją vietą, ir pan. Ne mažiau svarbi jaunimo bedarbystės problema. Lietuvos darbo biržosduomenimis, galima teigti, kad jaunimo bedarbystė stabilizavosi, bet taineskatina didelio optimizmo, nes ne visi darbo neturintys jauni žmonėskreipiasi į darbo biržas. Alytaus darbo biržos duomenimis, 2001 m. į darbo biržą kreipėsi: 1921įvairių mokyklų absolventai ir abiturientai, tame skaičiuje baigęprofesines mokyklas, aukštesniąsias, aukštąsias. Jaunimo įdarbinimoproblema tampa vis aktualiasnė, ypač neturinčio profesinio pasirengimo. Netir kvalifikuotus darbininkus ar specialistus darbdaviai renkasi nenoriai,motyvuodami tuo, kad jie neturi reikiamos darbo praktikos. Pažymėtina, kad baigę aukštąsias mokyklas, darbo dažniausiai ieškokitais būdais, darbo biržos paslaugomis naudojasi nedaugelis. Pastebėtina,kad dalis jų naudojasi Darbo Centro paslaugomis, kur nėra privalomosregistracijos. Iš 2.7 pav. galima pamatyti koks bedarbystės lygis yra Alytuje pagalbedarbių grupes. 2.7 pav. Alytaus bedarbystės lygis pagal atskiras bedarbių grupes
Palyginus vyrų ir moterų bedarbystės lygį, galima konstatuoti, kadvyrų bedarbystės lygis didesnis. Tai priklauso nuo kelių priežasčių – darbovietų mažinimo valstybės valdymo ir kitose veiklos sferose. Aptarnavimoįmonės kaimo vietovėse baigia išnykti. Didžiausias moterų bedarbių skaičius (61 proc.) yra nuo 50 iki 54 m.amžiaus grupėje. Čia nemažą įtaką turi ir jų sveikata, bei kitos šeimyninėspriežastys. Daugiausia moterų bedarbių – turinčių aukštąjį išsilavinimą(65,2 proc.). Baigusios aukštąsias mokyklas, moterys dažniausiai sukuriašeimą, keičia gyvenamąją vietą ir kt., o tada sunkiau susirasti darbą pagalspecialybę. Gana svarbi priežastis – ir vis neatsigaunanti šalies ekonomikabei gamyba pramonėje, žemės ūkyje ir paslaugų sferose.
Bedarbių statistiniai duomenys rodo oficialią būklę Lietuvoje. Tačiau,kaip jau sakyta, yra vadinamasis paslėptasis nedarbas. Kai kas dirba nevisą darbo dieną ar savaitę, gauna minimalią algą, priversti išeitinemokamų atostogų ir pan. Neoficialiais duomenimis, 30-35 tūkstančiaižmonių kas mėnesį išleidžiami nemokamų atostogų.
Bedarbių atsiranda dėl įvairių priežasčių: etatų mažinimo, įmoniųlikvidavimo, išėjimo iš darbo savo noru, sumažėjus darbo vietoms ir kt. Didžiausia bedarbių dalis (67 proc.) ieško darbo per Darbo biržą, 63proc. Iško per pažįstamus ar draugus, o mažiausiai naudojasi (7,8 proc.)privačių darbo biržų paslaugomis (2.5 lentelė).
2.5 lentelė Bedarbių darbo paieškos būdai 2001 m.
Statistikos departamento duomenys rodo, kad 57,1 proc. bedarbiųpageidauja gauti nuolatinį darbą, 42,4 proc. – bet kokį darbą.
1. NEDARBO MAŽINIMO GALIMYBĖS
1. ŽMONIŲ ĮDARBINIMAS
2001 metais pavyko įdarbinti tik kas trečią bedarbį; įdarbinta per103,7 tūkstančius ieškančių darbo asmenų, t.y. 15 tūkstančių daugiau neguper 2000 metus. Žmonės įdarbinami per Teritorines darbo biržas. Kasdien jas aplankoapie 15 tūkstančių žmonių, kuriems trūksta kokios nors konsultacijos darbogavimo klausimais. Bedarbių įdarbinimas tarpininkaujant darbo biržai turi tendencijądidėti. 2001m. Alytaus darbo biržos duomenimis, realizuojant darbo jėgos
pasiūlos ir paklausos programas įdarbinti 4795 bedarbiai, bei 3228bedarbiai dalyvavo įvairiose darbo rinkos programose, 397 pradėjo savoverslą savarankiškai. Viso akttyviose priemonėse, kartu su įdarbinimudalyvavo 8620 bedarbių kas sudaro 109% nuo naujai užregistruotų bedarbių.Palyginus su 2000 metais įdarbinta 295 bedarbiais arba 10 % daugiau. Alytaus darbo biržos veikla pagal darbo paklausos ir pasiūlosprogramos rezultatus matosi iš 3.1 pav. 3.1 pav. Alytaus miesto įdarbinimo rezultataiDaugiausia bedarbių įdarbinta pramonės sektoriuje – 41,7%, paslaugųsektoriuje – 35,8%, statyboje – 19,7% ir žemės ūkyje – 2,8%. Specialistų tarpe daugiausia įdarbinta buhalterinės apskaitos irfinansų specialistų, verslo administratorių, vadybininkų, inžinieriųmechanikų – technologų, darbininkų – siuvėjų, pardavėjų, virėjų irkulinarių, metalo apdirbimo staklininkų ir šaltkalvių. Alytaus darbo jėgospaklausa ir pasiūla pavaizduota 3.2 pav. 3.2 pav.Darbo jėgos pasiūla ir paklausa Alytuje
2. DARBO VIETŲ PAIEŠKA IR KŪRIMAS
Šalies gyventojų užimtumo didinimas ir bedarbystės mažinimas priklausonuo ūkyje esančių darbo vietų. Jų skaičių lemia gamybos, paslaugų plėtra,technikos pažangos lygis ir kt. Galiausiai darbo vietos atsirandaneprikausomai nuo ieškančių darbo žmonių gyvenamosios vietos. Laisvų darbo vietų dinamika pagal statistikos duomenis pateikti 3.1lentelėje.
3.1 lentelė. Laisvos darbo vietos Lietuvoje|Rodikliai |1992 |1994 |1996 |1998 |2000 |2001 ||Užregistruota laisvų | | | | | | ||darbo vietų per |35,9 |47,5 |37,1 |55,5 |107,5 |115,2 ||metus, tūkst. | | | | | | ||Užregistruota |124,7 |154,9 |132,5 |213,5 |183,6 |249,7 ||bedarbių per metus, | | | | | | ||tūkst. |3 |3 |4 |4 |1,7 |2 ||Vienai laisvai darbo | | | | | | ||vietai tenka | | | | | | ||bedarbių, iš viso | | | | | | |
Darbo vietų pasiūla gali būti atskiruose rajonuose, miestuose didesnėar mažesnė už darbo jėgos pasiūlą ar paklausą. Kamet pastebima laisvų darbovietų daugėjimo tendencija. Tai rodo šalies ekonomikos kilimą. Pavyzdžiui,2001 m. darbo vietų turėjo padidėti 3,2 proc. palyginti su praėjusiaismetais. Praktiškai ne vien tik kuriamos naujos darbo vietos, bet kartu dėlįvairių priežasčių ir sąlygų ir likviduojamos esamos. Todėl tų metų balansegali darbo vietų ir sumažėti. 2001 m. naujų darbo vietų steigimo prognozėpagal ūkio sritis parodyta 3.3 paveiksle. 3.3 pav. Naujų darbo vietų 2002 m. steigimo prognozė
Absoliutiniais dydžiais 2002 m. planuota įkurti 26,2 tūkstančių naujųdarbo vietų, atitinkamai likviduojant – 17,8 tūkstančių darbo vietų.Valstybiniame sektoriuje steigiamos vietos sudarys vos 6 proc. Didžiojidalis (55 proc.) darbo vietų bus įsteigta penkių didžiųjų miestųteritorijose. Daugiau darbo vietų likviduoti negu įsteigti numatovalstybinės bei žemės ūkio ir susijusia veikla užsiimančios įmonės, tuotarpu pramonės, statybos ir paslaugų sektoriuose darbo vietų bus steigiamadaugiau. Vykstant privatizacijai, daugiausia naujų darbo vietų sukuriamaprivačiame sektoriuje. Dar vienas būdas didinti darbo vietų – plėsti verslą. Darbo biržosšiam tikslui skiria neprocentines paskolas, kurios daugiausia naudojamosžėmės ūkio produkcijai auginti bei perdirbti. Verslo organizavimo programafinansuojama iš užimtumo fondo. Neprocentinių paskolų paklausa nuo 1992 m. didėjo, bet perpastaruosius dvejus metus vėl ženkliai sumažėjo. Tai paaiškinamapasikeitusia paskolos gavimo tvarka. Norint gauti paskolą, reikia turėti 24mėnesių socialinio draudimo stažą ir atitinkamą garantą. Nuo 1995 m. atsirado verslo organizavimo būdas – suteikti lengvatiniaiveiklos patentai. Imant patentą – mažiau rizikos ir nereikia užstatyti savoturto, todėl lengvatinių patentų skaičius turi tendenciją didėti. Darbobiržų teikiama finansinė parama darbo vietų kūrimui versle turi teigiamąprasmę. Vis dar yra ekonominių ir socialinių sunkumų žemės ūkyje. Pagrindinėpriežastis ta, kad dauguma kaimo gyventojų apsiriboja darbu savo ūkyje irnedidelę dalį produkcijos skiria pardavimui. Darbo rinkos specialistai prognozuoja, kad didės specialistų darboporeikis. Tai pasakytina apie socialinių mokslų, prekybos, verslo, vadybos,mokytojų, medicinos ir kitas specialybes.
3.3. DARBO RINKOS PROFESINIS MOKYMAS
1992 m. įkurta Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba (LDRMT), kuri yravalstybinė darbo rinkos reguliavimo ir koordinavimo institucija, pavaldiSocialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Darbo rinkos mokymo centruoseiki 2002 m. sausio 1 d. buvo apmokyta, perkvalifikuota ir pakelta
kvalifikacija per 340 tūkst. darbininkų ir tarnautojų. Teritorinėse darborinkos mokymo tarnybose nuo 1993 m. iki 2002 m. sausio mėn. 1 d. įvairiomiskonsultavimo formomis pasinaudojo apie 204 tūkst. žmonių, iš jų apie 70proc. asmenų – darbo biržų siuntimu. Be to, per minėtą laikotarpį buvokonsultuota apie 37,5 tūkst. moksleivių, jų tėvų profesijų pasirinkimo irkitais klausimais. Analizuojant 2001 m. darbo rinkos profesinio mokymo rezultatus,matyti, kad per antrą pusmetį buvo perkvalifikuoti bei naujai apmokyti –10256 žmonės. Didžiausią dalį sudarė žmonės, ieškantys darbo, bedarbiai,turintys nepaklausias darbo rinkoje profesijas, taip pat profesiniopasiruošimo neturintis jaunimas. Teritorinėse darbo rinkos mokymo tarnybose įvairiomis konsulatavimoformomis per tą patį laikotarpį pasinaudojo 13244 žmonės. Populiarus Darbo rinkos mokymo centras; jo paslaugomis naudojamasipagal darbo biržų siuntimus bei individualiai. Kasmet tobulinama darbo rinkos profesinis mokymas, ieškoma naujųformų, atnaujinamos programos ir kt., nes tai daro didelią įtaką šaliesgyventojų užimtumo didinimui ir bedarbystės mažinimui.3.4. GYVENTOJŲ UŽIMTUMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS
Lietuvos valstybė per Darbo biržą įgyvendina gyventojų užimtumo irbedarbystės mažinimo programas. Į gyventojų užimtumo programas teritorinėsdarbo biržos įtraukia tūkstančius ieškančiųjų darbo. Pavyzdžiui, vykdydamosdarbo jėgos pasiūlos ir paklausos derinimo programą, teritotinės darbobiržos siekia užtikrinti, kad daugiau gyventojų turėtų nuolatinįatitinkantį jų pasirengimą darbą. Prie aktyvių darbo rikos programų priskiriamos: darbo vietosišsaugojimo; darbo rinkos profesinio mokymo; grupinės pieškos bei užimtumorėmimo programos. Teritotinės darbo biržos, vykdydamos darbo vietos išsaugojimoprogramas, padeda dirbantiesiems, kuriems gresia atleidimas iš darbo dėl jųžemos ar neatitinkančios naujos darbo vietos kvalifikacijos, – įtraukiajuos į prevencinio profesinio mokymo programą. Darbo biržos, apmokydamosdirbančiuosius naujų profesijų ar keldamos kvalifikaciją, sudaro jiemssąlygas dirbti toje pačioje įmonėje. Pagal darbo rinkos profesinio mokymo programas teritorinės darbobiržos padeda darbo ieškantiems žmonėms įsigyti tokią profesiją irkvalifikaciją, kokios reikės artimiausiu laikotarpiu. Vykdant šiasprogramas daugiausia apmokomi bedarbiai, kurie įsigyja naują profesiją arbapakelia savo kvalifikaciją. Didesnė dalis (53,2 proc.) apmokytųjųįsidarbina iš karto po apmokymo, o beveik 70 proc. – po trijų mėnesių. Darbo biržose steigiami darbo centrai, kurie padeda žmonėms išmoktiaktyvių darbo paieškos formų, suteikia jiems psichologinę pagalbą,informaciją apie laisvas darbo vietas ne tik šalyje, bet ir užsieniovalstybėse. Ši forma vadinama grupinės paieškos programa. Alytuje taip pat yra vystoma Darbo centro veikla, siekiant pagerintiatviro klientų informavimo ir tiesioginio aptarnavimo paslaugas. Darbocentre suformuotas kvalifikuotos darbo jėgos, bei bedarbių pasirengusiųdirbti laikinus darbus, bazės. Darbdaviai dažnai naudojasi šia informacijaapsirūpinant reikiamos kvalifikacijos darbuotojais. Darbo centre sukurtapapildoma kompiuterizuota darbo vieta, kurioje klientai testų pagalba galiišsiaiškinti savo polinkius bei pasirinkti tinkamiausią profesiją, o taippat susipažinti su situacija darbo rinkoje, darbo biržos veikla ir kt.Darbo centre kiekvieną dieną apsilanko nuo 200 iki 300 ieškančių darboasmenų, tame tarpe apie 20 % kurie nėra registruoti darbo biržoje. Labai svarbus vaidmuo tenka užimtumo rėmimo programos įgyvendinimui.Vykdydamos šią programą teritorinės darbo biržos padeda integruotis įdarbinę veiklą asmenims, kuriems taikomos papildomos užimtumo garantijos,laikinai įdarbina į visuomeninius ar remiamus darbus, skatina bedarbiussusikurti sau darbo vietas. Atlikti tyrimai rodo, kad mokymo programos gana efektyvios, tačiaunepakankamai. Dažnai trūksta praktinio parengimo ir patirties. Todėl mokymoprogramos tobulinamos ir pritaikomos konkrečioms darbo sąlygoms.
4. NEDARBO SOCIALINĖS IR EKONOMINĖS PASEKMĖS
4.1. SOCIALINĖS PASEKMĖS
Šalies gyventojų nedarbo socialinės pasekmės, sąlygoja gyventojųnepasitenkinimą, žemą gyvenimo lygį; prastą sveikatą, nusikalstamumą ir kt.
Jau minėjome, kad dėl darbo netekimo padidėja mirtingumas, padaugėjasavižudybių, žmogžudysčių, teistumo ir kt. Šiuos nuostolius sunku deramaiįvertinti: žmonės prarandami, apvagiami, apiplėšiami, sumušami, o šiųnelaimių padariniai – vėl papildomos gydymo, įkalinimo, priežiūros ir kitosišlaidos. O jeigu dar turėsime galvoje žmogaus degradavimą, atliekantbausmę, prarandamą darbingumą dėl įvairių sveikatos sutrikimų, tai bus darryškesnės neigiamos nedarbo socialinės pasekmės. Aišku neteisinga būtųteigti, kad nusikaltimus sąlygoja vien nedarbas, bet tai yra viena išpriežasčių. Darbas yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, tad jį praradus žmogusneturi pinigų minimalioms gyvenimo reikmėms: pavalgyti, buto nuomai,sveikatos poreikiams ir kt. Kyla nesutarimai šeimoje, ligos, mažėja žmoniųišsilavinimas ir kt.4.2. EKONOMINĖS PASEKMĖS
Gyventojų užimtumas ir bedarbystė turi tiesioginę įtaką šalies ūkioekonomikai ir jos augimo tempams. Žmogaus darbas yra vienas iš pagrindiniųgamybos veiksnių, be kurių kapitalas ir žemė negali dalyvauti gamybosprocese. Jeigu norime darbo veiksnį įvertinti ekonominiu požiūriu, išskiriamaskiekybinis ir kokybinis darbo potencialas. Kiekybinį darbo potencialąparodo šalies gyventojų skaičius, o kokybinį – techninis ekonominis irteisinis gyventojų išsimokslinimo lygis. Taigi juo daugiau žmonių iraukštesnės kvalifikacijos dalyvauja gamyboje, tuo daugiau sukuriamamaterialinių vertybių ar suteikiama paslaugų, didėja bendras vidausproduktas, nacionalinės pajamos. Gerėjant šiems rodikliams, didėjavalstybės biudžetas, daugiau lėšų galima skirti šalies gyventojųsocialiniams, ekonominiams ir kultūriniams poreikiams. Tik didinant darbovietų skaičių ir darbo intensyvumą pasieksime norimus rezultatus rinkosekonomikos sąlygomis.
4.3. MINIMALIOS ALGOS REGULIAVIMO ĮTAKA NEDARBUI
Šalies vyriausybė, siekdama išspręsti gyventojų socialines problemas,reguliuoja minimalią algą – ją didina. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad taipgerinamos žmonių gyvenimo sąlygos. Tačiau tai sukelia ir neigiamuspadarinius. Mokslininkų atlikti tyrimai rodo tiesioginį minimalios algos irnedarbo ryšį. Pasak Vilniaus verslo konsultacijų centro direktoriauspavaduotojo dr. R.Darulio, “Ekonomikos teoretikams nekelia abejonių ryšystarp darbo užmokesčio ir nedarbo. Minimalios algos didinimas didinanedarbą”. Tame pačiame šaltinyje teigiama, kad, padidinus minimalųatlyginimą 70 Lt, nedarbas padidėjo 0,2 – 0,4 proc. Gal tai sutapimas?Tikriausia iš tiesų yra priklausomybė tarp minimalios algos ir nedarbo.Pirmiausia, bedarbių padaugėja todėl, kad nauji į darbą priimti žmonėsnesugeba uždirbti minimalaus atlyginimo (430 Lt) ir priversti palikti įmonęir darbą, nes įmonės neturi juridinės teisės mokėti mažiau negu minimalusatlyginimas. Išmokėjus neuždirbtus pinigus, didėja gamybos kaštai, brangstaprodukcija ar paslaugos, kartu mažėja pelnas, tai veikia rinkos poreikius.Gal minimalus atlyginimas turi didesnį ekonominį poveikį biudžetinėseįmonėse ir organizacijose, kurios nekuria materialinių vertybių. Taigi,jeigu įmonės galėtų mokėti mažiau negu nustatytas minimalus atlyginimas,t.y. už faktiškai atliktą darbą, žmonės nebūtų atleidžiami ir galėtųrinktis darbą ar bedarbystę. Į trumpesnį darbo laiką žmonės žiūriskeptiškai – mano, kad jais norima atsikratyti ir pan. Be to, darboneturintis žmogus, naudojasi socialinėmis lengvatomis, dėl to sąmoningaieinama į darbo biržas. Minimalūs atlyginimai itin veikia žemoskvalifikacijos darbininkus, neturinčius specialybės ir pan. Statistiniaiduomenys rodo, kad mažuose miesteliuose, kaimuose žmonės dirba už minimalųatlyginimą, nes labai trūksta darbo vietų, neveikia ir nereikalingos“nelegalios darbo biržos”. Didesniuose miestuose, stambesnėse įmonėseminimalūs atlyginimai neturi didesnės reikšmės, nes dauguma uždirba daugiaunegu minimalus atlyginimas, o be to, čia lengviau gauti ir “nelegalų”darbą, ir naudotis “Bedarbystės statusu”. Dr. R.Darulio nuomone, minimali alga priverčia legalizuoti tiknedidelę dalį gaunamų pajamų, tačiau kur kas didesnę dalį išstumia iš
legalios už nekvalifikuotą darbą, norint mokėti 400 Lt per mėnesį. Žmonės,dirbantys nelegaliai, gali registruotis darbo biržose, nurodydami betkokias priežastis ir naudotis bedarbio lengvatomis. Jeigu ir toliau busdidinamas minimalus atlygis, po kelerių metų nadarbas gali viršyti 20 proc.Kiekvieno žmogaus atlyginimą turėtų reguliuoti darbo pasiūlos ir paklausossantykis. Minimaliųjų algų nustatymas yra daugiau politinis žingsnis; jisnemažina bedarbystės šalyje. Minimalia alga vytis infliacijos procesą yraneteisinga. Didinant algas, auga ir pinigų masė ir toliau didėjainfliacija. Infliacija valdoma laikinai, o ją sustabdyti įmanoma kuriantnaujas darbo vietas, mažinant bedarbystę ir didinant gamybos augimo tempus.4.4. PSICHOLOGINĖS BEDARBYSTĖS PASEKMĖS
Kiekvienas žmogus savo darbu kuria, išreiškia sugebėjimus, planuojapajamas ir ateities gyvenimą. Šio proceso pradžia – žmogaus jaunystė, kadarenkamasi specialybė bei gyvenamoji vieta. Kai žmogaus svajonėsneišsipildo, jis negauna darbo ar jį praranda, žmogus nusivilia, neretai jįištinka depresija, o jos pasekmės sunkiai nusakomos. Labai svarbūspsichologiniai tyrimai, kaip žmonės reaguoja į bedarbystę. Pirmiejibedarbystės psichologiniai tyrimai buvo atlikti šio amžiaus trečiamedešimtmetyje Vakarų Europos valstybėse. Jie parodė, kad nedarbopsichologiniai padariniai siejasi su ekonomimėmis gyvenimo sąlygomis irskurdu. Šio laikotarpio mokslininkai ieškojo atsakymų į šiuos klausimus: – kaip bedarbystė veikia žmogaus asmenybę, jos elgseną, santykius suaplinka; – kokią reikšmę suvokiant nedarbo situaciją, ją išgyvenant ir siekiantrasti kitą darbą, turi ankstesnė profesinė veikla, socialinė padėtis,asmeninės žmogaus savybės; – koks vaidmuo, išgyvenant nedarbo situaciją tenka ekonominiamsveiksniams, nuo kurių priklauso šeimos pajamos ir gyvenimo lygis. Literatūroje nurodomos šios svarbiausios bedarbystės psichologinėspasekmės: labai neigiami emociniai išgyvenimai, sumažėjęs žmogaus gebėjimasprisitaikyti, bendravimo sutrikimai ir kt. Žmogus netenka įprastųbendravimo galimybių, nutrūksta įprastiniai svarbūs socialinai ryšiai. Taisukelia streso būklę. Pasikeitusios ekonominės gyvenimo sąlygos sukelianeigiamus psichologinius reiškinius, nes žmogus nebeturi sąlygų tenkintisavo gyvenimo poreikių, nesugeba prisitaikyti prie kitų žmonių ir galipajusti depresiją, kuri veikia žmogaus fizinę ir psichinę būklę. D.Bagdžiūnaitė straipsnyje “Bedarbystės psichologiniai aspektai” rašo,kad atleidimas iš darbo pagal emocinį poveikį užima aštuntą vietą ir jamsuteikiami 47 balai iš 100 galimų. Tai situacija, sukelianti neigiamasemocijas, baimę, beviltiškumo jausmą, nepasitikėjimą savo jėgomis, įtemptussantykius su artimais žmonėmis. Ne mažiau svarbūs išgyvenimai ir dėl savoprofesinės kvalifikacijos praradimo, nes nedirbantis žmogus ją praranda, opersikvalifikuoti ne kiekvienas sugeba ir gali. Dėl šių ir kitų priežasčiųžmonės netenka darbingumo, neretai suserga, nueina gyvenimo klystkeliais irpan.
IŠVADOS, PASIŪLYMAI
Išsiaiškinus bedarbystės socialines ir ekonomines pasekmes, kylaklausimai: ar galima išvengti bedarbystės? O gal tam tikras bedarbystėslygis reikalingas? Į pirmąjį klausimą galima vienareikšmiškai atsakyti:rinkos ekonomikos sąlygomis bedarbystės sunku išvengti, o gal ir neįmanoma.Pasaulio šalių patirtis rodo, kad bedarbystės problema visur egzistuoja. Jiiškyla dėl netolygios gamybos ir rinkos sąlygų, dirbančiųjų turimos irreikiamos kvalifikacinės struktūros. Formaliai bedarbystė buvo išspręstaplaninės ekonomikos sąlygomis – čia bedarbystė buvo išvengiama taikantžemą, reguliuojamą, lygiavinį darbo užmokestį, kuriant darbo vietas,įvertinant esamą darbo vietą ir kt. Nedirbantys, būdavo net prievartaįdarbinami, vadinami veltėdžiais. Toks priverstinis įdarbinimas, darboapmokėjimas lygiavos principu neskatino darbo intensyvumo ir geros kokybės,nemotyvavo branginti savo darbą, gerinti drausmę ir kt. Visa tainegrįžtamai praėjo. Dabar šalyje įsitvirtino bedarbystė. Taigi ar jireikalinga? Manyčiau, kad ekonominiu požiūriu tam tikras bedarbystės lygis
yra naudingas. Pirmiausia drausmina dirbančiuosius, skatina brangintiturimą darbo vietą, kelti kvalifikaciją, o kartu ir darbo intensyvumą.Įmonių, bendrovių ir organizacijų vadovai turi galimybę pasirinktireikiamos aukštesnės kvalifikacijos specialistus, darbininkus ir kartukelti jų darbui didesnius reikalvimus. Žinoma, visa tai skatinama darboužmokečiu. Darbo vietų konkurencija ekonominiu požiūriu yra naudinga betkurioje veiklos srityje. Tačiau bedarbystės lygis turėtų būti optimalus,t.y. tik sudaryti konkurencijos sąlygas. Koks turėtų būti optimalusbedarbystės procentas, konkrečiai sunku pasakyti. Tai priklauso nuodaugelio veiksnių – darbo jėgos pasiskirstymo geografinėse vietovėse, jospasiūlos ir paklausos santykio. Kai kurių gamybininkų nuomone, optimalusbedarbystės lygis turėtų būti 2–3 proc. Tai neturėtų didelių socialiniųekonominių pasekmių ir užtikrintų pakankamą darbo intensyvumą.NAUDOTA LITERATŪRA
1. Alytaus Darbo biržos „Darbo rinkos charakteristika ir veiklos ataskaita“ 2001m. sausis – gruodis 2. B.Martinkus, A.Savanevičienė. Darbo ekonomika. K.: Technologija, 1996. 3. B.Martinkus. Darbo ištekliai ir jų naudojimas. K.: Technologija, 1998. 4. D.Bagdžiūnaitė. Bedarbystės psichologiniai aspektai. Lietuvos ūkis, 1994. 5. J.Bagdonavičius, L.Rinkūnas. Gyventojų užimtumo kitimas ir prognozavimas Lietuvoje. 6. Konsultavausi su Alytaus Darbo biržos darbuotojais 7. Lietuvos Darbo biržos informacinis biuletenis 2002 m. Nr. 2 8. Lietuvos Darbo biržos informacinis biuletenis 2001 m. Nr. 11 9. Statistikos departamentas. Darbo jėgos užimtumas ir bedarbystė 1996 m. Vilnius, 1997. 10. Statistikos departamentas. Darbo jėga, užimtumas ir nedarbas 1997 m. Vilnius, 1998. 11. Statistikos departamentas. Lietuvos ekonominė ir socialinė raida. Vilnius, 1998. 12. www.ldb.lt/alytus 13. www.ldb.lt/ 14. www.std.lt/
———————–[pic]
[pic]
[pic]
[pic]
[pic]
Natk[pic]ralus prieaugis
Natk[pic]ralk[pic]s nuostoliai
Visuminiai ekonomin[pic]sNatūralus prieaugis
Natūralūs nuostoliai
Visuminiai ekonominės sistemos darbo ištekliai
Visuomeniškai neorganizuoti
Visuomeniškai organizuoti
Rezerviniaia
Pasyvūs
Aktyvūs
Ivertinimas
Kvalifikacinis
Struktūrinis
Kiekybinis
Specializacinis
Efektyvumo
NEDARBO MASTAS
PRITEKĖJIMAS: • DARBO ATSISAKĘ • LAIKINAI NEDIRBANTYS • PRIVERSTINAI PALIKĘ DARBĄ • NAUJAI TAPĘ DARBO JĖGA
NUOTĖKIS: • SUGRĮŽĘ Į DARBĄ • NAUJAI PASAMDYTI • NEBELAIKOMI DARBO JĖGA
[pic]
[pic]
[pic]
[pic]
[pic]
[pic]
[pic]
[pic]
[pic]