Mokyklos nelankymas

UGDYMAS IR SOCIALIZACIJA

NAMŲ DARBAS

MOKYKLOS NELANKYMAS

TURINYS

 Švietimo problema –mokyklos nelankantys vaikai

 Mokyklos nelankymo priežastys ir pasekmės

 Mokyklos nelankymo problemos sprendimo keliai Lietuvoje

 Išvados

 Literatūra

 Sunki materialinė padėtis
 Prastas šeimos klimatas
 Netikęs tėvų pedagoginių pareigų atlikimas
 Žemas tėvų išsilavinimas ir neigiama mokymosi patirtis
 Motinų užimtumas darbe
 Destruktyvūs vaikų ugdymo šeimoje modeliai
 Nepalanki šeimos struktūra ir jos pokyčiai
 Moksleivių ir mokytojų bendradarbiavimo problemos
 Prastas mokyklos mikroklimatas
 “Tradicinės” mokyklos trūkumai
 Nepakankamas mokyklos ir šeimos bendradarbiavimas
 Pamokos trūkumai
 Neefektyvus mokyklos valdymas
 Vertinimo pažymiais problemos
 Nusikalstamumas, smurtas ir pan.
 Bedarbystė
 Didėjančios vaikų auginimo išlaidos
 Vaikų priežiūros problemos
 Vaikų teisių apsaugos problemos
 Benamystė
 Žema savikontrolė
 Neadekvatus savęs vertinimas
 Riboti gebėjimai
 Neigiamas požiūris į mokymąsi
 Nedideli svveikatos, kalbos ar regos

sutrikimai
 Akcentuoti charakterio bruožai
 Mokyklos fobija
 Hiperaktyvumas
 Mokymosi negalės

MOKYKLOS NELANKYMAS

 Nusikalstamumo padidėjimas
 Narkomanijos paplitimas
 Alkoholizmas
 Valkatavimas
 Socialinė atskirtis
 Negalėjimas įsidarbinti
 Nusikalstamumas.
 Nedarbo (ypač tarp nekvalifikuotų žmonių) didėjimas.
 Išlaidos darbo jėgos perkvalifikavimui.
 Sveikatos apsaugos bei socialinių išmokų poreikio didėjimas.

Viena opiausių švietimo problemų tapo nelankantys

mokyklos iki 16 metų amžiaus vaikai.

Lietuvos Respublikos įstatymai įpareigoja visus iki 16 metų vaikus lankyti mokyklą. Tačiau realybė yra kitokia. Yra duomenų, kad mokyklos nelankančiųjų skaičius apytiksliai sudaro 6-8 proc. viso bendrojo lavinimo mokyklose besimokančiųjų skaičiaus .

Lietuvoje nelankančių mokyklos vaikų apskaitą reguliuoja 1997 m. patvirtintas Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimas “Mokyklinio amžiaus vaikų ikki 16 metų apskaitos tvarka”.

Šiame nutarime nurodyta, kad:

 Mokyklos nelankantys moksleiviai – tai moksleiviai, kurie pedagogų tarybai pasiūlius, mokyklos tarybai nusprendus ir gavus savivaldybės švietimo padalinio (steigėjo) rašytinį sutikimą išbraukti iš moksleivių sąrašų, taip pat tie, kurie, mokyklos turimais duomenimis turėtų lankyti mo

okyklą, bet nelanko.
 Savivaldybės, remdamosis gyventojų registro duomenimis, privalo pateikti mokykloms sąrašus apie 7-16 metų amžiaus vaikus, pastarosios juos sutikrina ir grąžina atgal savivaldybei.
 Pirminės sveikatos priežiūros įstaigos atitinkamai pateikia savivaldybėms sąrašus apie mokyklinio amžiaus neįgaliuosius vaikus, negalinčius lankyti mokyklos.
 Policijos darbuotojai privalo pranešti Vaikų teisių apsaugos tarnybai, mokykloms apie mokyklos nelankančius teisės pažeidėjus.

Nesant vieningos mokyklos nelankančių vaikų apskaitos sistemos Lietuvoje, įvarios institucijos pateikia skirtingus statistinius duomenis.

Statistikos departamento duomenimis 1999-2000 m. mokyklos nelankė 21000 vaikų, Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, – 3000 vaikų. Savivaldybių duomenimis, kasmet į mokyklą neateina apie pusę tūkstančio vaikų. Jų mažėja, bet ne taip sparčiai, kaip norėtųs.

METAI 2000 2001

7 m 8 7

8 m 11 9

9 m 11 11

10 m 14 15

11 m 15 17

12 m 26 22

13 m 57 44

14 m 77 107

15 m 151 170

16 m 54 68

MOKYKLOS NELANKYMO PROBLEMOS SPRENDIMO

KELIAI LIETUVOJE

o Plečiamas vaikų teisių apsaugos tarnybų tinklas.
o Kuriama ir tobulinama teisinė bazė.
o Įkurta institucijų prie Vyriausybės (PParamos fondas) ir prie Lietuvos Respublikos Prezidento (Vaiko teisių gynimo konsultacinė taryba).
o Ugdymo kaita:
Demokratiškų santykių mokykloje kūrimas
Mokymo diferencijavimas ir individualizavimas
Jaunimo mokyklos kūrimas

o Moksleivių sveikatos stiprinimas
o Socialinės paramos teikimas vaikams per švietimo sistemą
o Savivaldybių vykdomos socialinės programos
o Įvairių programų (narkotikų, alkoholio prevencijos) valstybinis finansavimas
o Važiavimo keleiviniu transportu lengvatos

Valstybė kuria mokinių apskaitos sistemą, socialiai remtiniems vaikams duoda nemokamus pietus. Nuo šių metų kiekviena mokykla gali turėti su probleminiais vaikais dirbančio socialinio pedagogo etatą. Juk iš mokyklų dažniausiai iškrenta tie vaikai, kurie šeimose patiria socialinių sunkumų. Socialiniai pedagogai yr

ra tarpininkai tarp šeimos, vaikų teisių apsaugos tarnybų, mokyklos, nepilnamečių reikalų inspekcijos, seniūnijos. Šie specialistai yra parengti dirbti ir puikiai išmano socialines problemas. Jau yra apie 500 tokių pedagogų, iki kitų metų rugsėjo bus dar tris šimtus.Taip pat socialines mokyklos nelankymo problemos sprendžiamos vaikus pavežant į mokyklas, teikiant nemokamą maitinimą. Nemokamam maitinimui valstybė kasmet skiria per 60 mln. litų. Lietuvoje kas trečias vaikas gauna nemokamai pavalgyti. Kaimuose tokių vaikų daugiau nei miestuose.

Tačiau labai svarbi ir visuomenės parama: neturime būti abejingi vaikų ateičiai. Antrus metus Švietimo ir mokslo ministerija inicijuoja akciją „Mokyklon? Pakeliui!“ ir kviečia visuomenę aktyviai prisidėti prie nelankančių vaikų grąžinimo į mokyklas. Prašoma, kad pastebėjusieji mokyklinio amžiaus vaikus pamokų metu ne mokykloje praneštų apie tai nemokamu telefonu 8 800 10118. Ši nemokamo telefono linija buvo skirta padėti, kad vaikai neiškristų iš švietimo, o to reikia siekti visai visuomenei. Taigi, bus galima paskambinti ir
pranešti apie mokyklos nelankančius vaikus arba pasiūlyti pagalbą ir paramą. “Lietuvos telekomo” įsteigtas telefonas veiks nuo rugpjūčio 30 d. iki spalio 31 d.Tikimasi, kad žmogus ne tik paskambins pranešti apie mokyklos nelankantį vaiką, bet ir pašnekins jį. Juk mokyklos nelankantys vaikai nėra laimingi. Du trečdaliai jų, apklausos duomenimis, mano, kad mokyklą lankyti reikia. Gavę informaciją tais vaikai rūpinsis savivaldybėse dirbantys socialiniai, vaikų teisių apsaugos darbuotojai. Sv

varbu, kad visuomenė suvoktų, jog Lietuvos kelias – išsilavinusi visuomenė. Tai pasiekiama per gerai dirbančia mokyklą.

IŠVADOS
 Dėl skirtingų skaičiavimo metodikų statistikos duomenys apie mokyklos nelankančius moksleivius gerokai skiriasi ir jie neatspindi realių problemos mastų.
 Gerai nežinant tikrų mokyklos nelankymo priežasčių bei jų kilmės, neįmanomas sėkmingas darbas šalinant tas priežastis.
 Mokyklos nelankymas daro neigiamą įtaką visuomenės raidai.
 Yra nemažai teisinių dokumentų ir projektų, kurie turėtų užkirsti kelią mokyklos nelankymo reiškiniui, tačiau praktikoje ši problema yra sprendžiama labai vangiai.

LITERATŪRA

 Bruzgelevičienė R. Lietuvos švietimo kaita.- Vilnius, 2001.
 Kišonienė R. Mokyklos nelankymas: socialinės ir pedagoginės priežastys // Socialiniai tyrimai: tarpdisciplininis požiūris.- Šiauliai, 1999.
 Rupšienė L. Nenoras mokytis: socialinis pedagoginis reiškinys.- Klaipėda, 2000.
 Navasaitienė S. Mokyklos nelankymo reiškinio socialinė determinacija // Pedagogika (50).- Vilnius, 2001.

 Lietuvos Respublikos nutarimas Nr.889 “Dėl mokyklinio amžiaus vaikų iki 16 metų apskaitos tvarkos patvirtinimo”.- Vilnius, 1997.
 http://www.smm.lt/svietimas

Leave a Comment