TURINYS
ĮVADAS 4I. VERSLO PLANO STRUKTŪROS TIPINIŲ BRUOŽŲ ANALIZĖ 51.1 Rinkos analizė 51.2 Marketingas ir pardavimai 71.3 Produktai ir pardavimai 91.4 Operacijos 91.5 Vadovavimas ir nuosavybė 101.6 Kapitaliniai įdėjimai ir jų panaudojimas 121.7 Finansiniai duomenys 13II. METODIKA 14III. “BARO ANT RATŲ” VERSLO PLANO PRAKTINIO PRITAIKOMUMO VERTINIMAS 153.1 Santrauka 153.2 Rinkos analizė 153.3 Kompanijos apibūdinimas 183.4 Marketingas ir pardavimai 193.5 Produktas ir paslaugos 203.6 Operacijos 213.7 Vadovavimas ir nuosavybė 213.8 Kapitaliniai įdėjimai ir jų panaudojimas 24IŠVADOS 26LITERATŪRA 27PRIEDAI 29ĮVADASŠiuolaikiniame pasaulyje baras, kavinės, restoranai yra vieta, kur žmogus užsuka ne tik pavalgyti, bet ir gerai praleisti laiką, pasižiūrėti į kitus, parodyti save patį. Aplinkui apsižvalgę galime pamatyti daugybe kavinių ir barų, tačiau pirmenybę teikiame toms vietoms, kurios buvo mums jaukios, aptarnavimas malonus, o atliktos paslaugos, patenkino mūsų lūkesčius. Kitaip tariant ta vieta turi palikti įspūdį, išsiskirti iš kitų panašias paslaugas teikiančių įmonių, kad klientas būtų ne tik suinteresuotas ten apsilankyti iš smalsumo, bet kad ir trauktų jį ten sugrįžti.Įkūręs įmonę, verslininkas vienoje vietoje sukoncentruoja darbo priemones, materialinius, žmogiškuosius ir kitus išteklius, reikalingus tam tikriems gaminiams pagaminti ar paslaugoms teikti. Tolimesni verslininko veiksmai turi būti nukreipti kuo efektyvesniam darbo priemonių ir visų rūšių išteklių panaudojimui, kas suprantama kaip įmonės veiklos organizavimas. Tačiau tam kad įkūrti ir, kad verslas būtų sėkmingas reikalingas geras verslo planas.Verslo planas yra dokumentas, leidžiantis pagrįsti verslo idėją, atsižvelgiant į vykstančias aplinkoje permainas; tai projektavimo ir pagrindimo priemonė, sauganti įmonę nuo neefektyvios veiklos.Verslo planas – tai smulkus, aiškiai struktūrizuotas ir rūpestingai paruoštas dokumentas, aprašantis, ko siekia įmonė, kaip ji ketina pasiekti užsibrėžtų tikslų ir kaip ji atrodys pasiekusi šiuos tikslus. Verslo planas yra didelis technologinių bei finansinių dokumentų, analizių bei skaičiavimų sąvadas, kuriuo įgyvendinama verslo idėja ir strategija. Todėl mano darbo problema yra išsiaiškinti ar mano kuriamas baras bus patrauklus vartotojams.Darbo tikslas – ištirti rinką ir įvertinti “Baro ant ratų” verslo perspektyvas.Darbo objektas – Kauno mieste steigiamas naujas baras.Darbo dalykas – Verslo perspektyvos “Baro ant ratų” pavyzdžiu.Darbo uždaviniai:1. Literatūros paieška.2. Atlikus literatūros analizę, pateikti įvairių autorių teiginius atliekant lyginamąją analizę bei įvertinti tradicinės ir antrepreneriškos organizacijos veiksmus atitinkamu klausimu.3. Pagal pasirinktas strategijas atlikti savo pasirinktos verslo srities analizę.4. Pateikti išvadasI. VERSLO PLANO STRUKTŪROS TIPINIŲ BRUOŽŲ ANALIZĖŠiame skyriuje bus aptarta visa literatūros analizė, t.y. pateiktos įvairiuos autorių nuomonės, jos palygintos bei prilygintos tradicinei ar antrepreneriškai organizacijai ir bandoma paaiškinti kokių veiksmų imtųsi kiekviena iš jų. (Kaip buvo atlikta literatūros paieška žiūrėti 1 priede)1.1 Rinkos analizėŽ.Simanavičienė (2002) pateikia, kad Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės, taikydamas tarptautinių organizacijų metodologinius principus renka, apdoroja, analizuoja ir viešai skelbia statistinius duomenis apie šalies ekonominius, socialinius, demografinius ar aplinkos pokyčius. Aptardami savo šaką remsimės jos knygoje pateiktais rodikliais, statistikos departamento duomenų baze, bei įvairiais pranešimais.E.Bagdonas ir E.Kazlauskienė (2002) pataria tiriant vartotojus pasidaryti rinkos segmentaciją, kuri palengvintų rinkos dalies pasirinkimą. “remiantis tyrimais, prognozėm, statistiniais duomenimis, gautais analizuojant rinką ir marketingo elementus, galima numatyti pagrindines apimtis, apskaičiuoti realizavimo įplaukas.” Idėjų kūrimo procese interesus dera kreipti į tam tikrą rinką. Kaip teigia Z.Monkevičienė ir L.Žitkus (1997) “išmintinga pasirinkti augančias rinkas, nes jose visą laiką atsiranda naujų poreikių – technologijos plėtotės ir didelių investicijų padarinių”. Tam, kad nusistatyti tikslinę rinką, idealiausias variantas būtų auganti rinka, reikia pirmiausia ją susegmentuoti, nes tokį būdą siūlo dauguma autorių. Kaip teigia “Marketingo valdymas” autoriai, rinkos segmentavimas, tikslinių segmentų atranka ir pozicionavimas yra marketingo strategija. Vis dažniau masinio ar skirtingų prekių metodas yra pakeičiamas tiksliniu marketingo metodu. R.Urbanskienė, R.Vaitkienė, B.Clottey (1998) taip pat teigia, kad vienas pagrindinių rinkos pažinimų, o ir tyrimo metodas yra rinkos segmentavimas ir tikslinės rinkos išskyrimas. Johnson G.,Scholes Kevan kalbėdami apie strateginio verslo vieneto (SVV) poziciją rinkoje, jo padėtį naudojo Bostono matricos modelį (1997). Nors šis metodas ir įvairūs jo papildymai yra daugumos naudojami ir duodantys pagrindą neblogiems strateginiams sprendimams priimti, visgi jis turi nemažai trukumų. Norint gauti teisingus rezultatus, reikalinga gili ir išsami daugumos duomenų analizė. Šis būdas tiktų tiek tradicinėms, tiek antrepreneriškoms organizacijoms. Tradicinės trokšta minimizuoti riziką, todėl stengsis susirinkti kuo daugiau ir įvairesnės informacijos, o antrepreneriška susirinktą informaciją galės disponuoti įvairiau ir įžiūrės į rinkos augimo galimybę, adaptaciją, o atsiradusią riziką priimant Bostono matricos metodus kaip intelektuališką išbandymą. Nustatinėjant tikslinę rinką tiek paprastuoju būdu (segmentavimu), arba tais kuriuos siūlo Bostono matrica, tradicinė organizacija remsis tik vadovų sprendimais, o antrepreneriška teirausis ir išklausys visų tuo klausymų kompetetengų asmenų, kas leis priimti teisingesnį sprendimą ir tikslesnę rinkos segmentaciją.Parenkant konkurencijos strategiją, vienas pagrindinių momentų – tai šakos struktūra, kurioje įmonės veikia kaip teigia R.Glinskienė straipsnyje “Konkurencija ir globalinė strategija” (Tarptautinės konkurencijos pranešimų medžiaga, 1999). Konkurencijos strategijos turi remtis visapusišku šakos struktūros supratimu ir besikeičiančiais procesais joje. Todėl yra labai svarbu gerai išsinagrinėti analizuojamą šaką, kad būtų galima tinkamai priimti konkurencinę strategiją. Kad tai būtų atlikta teisingai reikalinga tiek išorinė, tiek vidinė informacija. Tradicinėje organizacijoje informacijos paieškos efektyvumas būtų kiek mažesnis nei antrepreneriškos organizacijos, nes pirmojoje informaciją gauti yra sunku dėl didelės biurokratijos, tai užimtų daug laiko ir pastangų, todėl sprendimo (strategijos) priėmimas nebūtų toks greitas kaip antrepreneriškos organizacijos kas galbūt lemtų kitokios strategijos pasirinkimą. Tai lemtų dar ir noras kuo labiau minimizuoti riziką, todėl tradicinėje kompanijoje strategija bus išanalizuota ir gerai apgalvota, galbūt pasiremta praeityje priimtomis ir jau patikrintomis strategijomis. Tuo tarpu antrepreneriškoje organizacijoje bus bandoma adaptuotis prie situacijos ir naujos strategijos priėmimas traktuojamas kaip naujų galimybių atsivėrimas.
Knygoje “Marketingo valdymas” …vienas iš konkurencinių strategijų siūlo grupės sudarymą. E.Gečienė knygoje “Verslo ekonomika” (2003) pataria analizuojant konkurencinę įmonės veiklą atlikti tokius veiksmus: 1) sudaryti firmų, veikiančių ir galinčių veikti dominančiame rinkos segmente sąrašą; 2) išanalizuoti konkurencinių firmų veiklos rodiklius ir jų strategijas; 3) nustatyti stipriąsias ir silpnąsias konkuruojančių firmų puses. Kodėl yra naudinga atlikti tokią analizę, todėl, kad galima atrūšiuoti konkurentus, taip sutaupant laiko tiriant visus. Mano nuomone pagrindiniai konkurentai turi būti svarbesni sudarant tam tikras strategijas. R.Kuvykaite knygoje “Tarptautinis marketingas” (1997) išskiria tokias strategijas: 1) įsiskverbti priimant ir suduoti sutelktą smūgį; 2) pulti greitai ir netikėtai; 3) “ekologinės nišos” paieška ir užėmimas; 4) produktų, rinkos ir šakos ekonominių charakteristikų pakeitimas. Yra išskiriama žymiai daugiau strategijų, tiesiogiai susijusių su konkurentais arba per kainų strategijas. Galimos ir tokios strategijos kaip konkurentų atakavimas; gynimasis nuo konkurentų ar tarpininkų paveržimas. Tačiau organizacijos dažniausiai vadovaujasi ne viena kuria nors strategija, o pasirenka jų derinius. Konkurencijos pranašumas – tai organizacijos stipriųjų konkurentų savybių perspektyvinis išvystymas, tokiu būdu sudarant sau geresnes sąlygas veikti aplinkoje. Išvystyti stipriąsias savybes galima tik tuomet, kai jos žinomos, todėl jas ir reikia nustatyti pirmiausia teigia P.Zakevičius. Reikia išanalizuoti konkrečias jėgas (tiesioginius konkurentus, galimus, būsimus konkurentus, galimus prekės, paslaugos pakaitalus ir t.t.), numatyti grėsmes. R.Urbanskienė ir R.Vaitkevičienė su B.Clottey taip pat išskiria tokius tris etapus: 1)veikiančių ir potencialių konkurentų išaiškinimas; 2) konkurentų veiklos rodiklių, tikslų ir strategijos analizė; 3) konkurentų veiklos stipriųjų ir silpnųjų savybių išaiškinimas.1.2 Marketingas ir pardavimaiVieni autoriai rinkos segmentavimą išskiria kaip vieną iš strategijų (“Marketingo valdymas”, 2001). Tačiau aš manyčiau, kad tai yra tik įrankis norint nustatyti tikrąją marketingo strategiją. Semenik R. ir Bomossy G. (1995) kalba apie marketingo mikso strategiją, apimančią produkciją, kainą, paskirstymą ir rėmimą. Tai būtų galima pavadinti kaip ir pagrindu visų strategijų, nes visos jos tikrai turėtų apimti visus šiuos veiksmus. E.Gečienė (2003) teigia, kad nustatant marketingo strategiją reikia remtis konkrečiu prekių, paslaugų asortimento pardavimu, įsitvirtinimu konkrečios rinkos segmente, gamybos ir/ar pardavimų apimties perspektyvomis, konkurencija ir panašiai. Taigi kaip galime pastebėti rinkos segmentavimas glaudžiai susijęs ir su marketingo strategija. Marketingo mikslo išskirti elementai turi taip pat savo strategijas. Tradicinė kompanija nustatant marketingo ir pardavimų strategijas remsis pasiteisinusiom, jau naudotom. Norėdami didinti rinką, geriau nusipirks rinkos dalį, nei bandys priimti radikalius sprendimus bandant adaptuotis prie pasikeitimų, kas antrepreneriškoje organizacijoje neišgązdintų.Apie produkto/ paslaugos strategijas aptarsime giliau kitoje dalyje, o šioje apžvelgsime likusias trijų elementų strategijas.Kaip teigia E.Gečienė (2003) firmų kainų politikos esmę sudaro “teisingų” kainų nustatymas. Kaip dažniausiai pasitaikančios strategijos išskiriamos ir kitų įvairių autorių yra: kaina, atsižvelgiant į konkurentų kainas; aukšta kokybė – aukšta kaina; nedidelės veiklos sąnaudos – žema kaina. Semenek R. ir Bonossy G. (1995) teigia, kad kainų nustatymo procesas yra labai sudėtingas dalykas. Tam, kad teisingai nustatyti reikia žinoti visas išorines ir vidines įtakos zonas. Jie išskiria tokius kainodaros objektus: tikslo gražinimas investavimui; palaikyti ar didinti rinkos dalį; palaikyti status quo, maksimizuoti pelną. Kadangi kainos orientacija namų ūkių ir verslininkų yra skirtinga, rekomenduojama skirtinga kainodaros strategija. Visose srityse firmos parinkdamos kainodaros strategiją pasiskolina svarbią filosofiją iš marketingo koncepcijos: gaunant atgalinį ryšį iš vartotojų, nustatyti kainą. Taigi jų siūlomos strategijos: tikslinė kainodara; vertės kainodara; nuplėšimo (ang. Stripped down) kainodara; vertės pridėjimo kainodara. Antrepreneriška organizacija nustatydama kainodarą labiau kreiptų dėmesį į vartotoją bei bandytų prisitaikyti prie jų, nustatant atitinkamas kainas, o tradicinė organizacija kaip ir daugumoje atvejų vengtų rizikos ir nustatytų tokias kainas, kuriuos garantuotų išlaidų padengimą ir bent minimalaus pelno gavimą. Tradicinėje organizacijoje kainodaros objektu pasirinktų išlaikymą status quo ir būtų tik nežymus nukrypimas nuo o, kai tuo tarpu antrepreneriškoje tie nukrypimai būtų dideli. B.Martinkus ir kiti (2002) teigia, kad prieš pasirenkant kainodaros strategiją yra nustatomi kainų tikslai, kurie yra suskirstomi į tam tikras grupes, kurios tarpusavyje yra susijusios: pelningumo, apimties, konkurencinį, prestižo. Galimi ir kiti tikslai, kuriems reiktų numatyti ir kitokias priemones jiems įgyvendinti. Šie autoriai išskiria tokias strategijas: didelių kainų; vidutinių kainų, mažų kainų, tikslinių kainų, lengvatinių kainų, jungtinių kainų. Kainų strategijų taip pat yra daugiau tam, kad pasirinkti vieną iš jų, reikia atlikti nemažai skaičiavimų, kurie pagrįstų strategijos tikslumą. Renkantis paskirstymo strategiją reikia apsvarstyti ir įvertinti įvairius dalykus. Knygos “Marketingo valdymas” (2001) autoriai kalba apie paskirstymo kanalus. Apžvelgiant kitus autorius jie taip pat nagrinėja paskirstymo kanalus, taigi remiantis tuo ir paskirstymo strategija bus tolydi vieno iš kanalo pasirinkimui. Kokią strategiją rinktųsi tradicinė, kokią antrepreneriška organizacija nustatyti yra sunku. Mano nuomone tai lemtų daug veiksmų, kaip, kad veiklos buvimas, vadovų požiūris, rizikos įvertinimas. Galima būtų pažymėti, kad tradicinė vėlgi visą laiką giliai išanalizuotų ir pasirinktų maži…au rizikingą variantą. Tačiau tai tinka labiau gamybinės paskirties organizacijoms. Paslaugų organizacijoms paskirstymo kanalų kaip ir negalime tiesiogiai išskirti. Todėl jų giliau ir neanalizuosime.Rėmimo strategija susideda ir reklamos, realizacijos, skatinimo, propagandos, asmeninio pardavimo (“Marketingo valdymas”, 2001). E.Bagdonas ir E.Karlauskienė (2000) išskiria tokias rėmimo rūšis: reklama, pardavimo skatinimas, asmeniniai pardavimai, populiarinimas. Renkantis strategiją yra kreipiamas dėmesys į įvairius reiškinius, derinamos įvairios strategijos, sprendžiama kokius rėmimo būdus rinktis, kurie duos daugiausia naudos. Mano manymu abiejų rūšių organizacijos spręs šiuos klausymus ir pasirinks tinkamiausią strategiją, tik galbūt atrepreneriška organizacija daugiau lėšų skirs suprasdama didelę gero rėmimo naudą. Semenik ir Bamossy pažymi ir tokias rėmimo strategijas kaip stūmimo ir traukimo. Nuo to priklauso intensyvumo pasirinkimas, t.y. kokią lėšų dalį skirti būtent rėmimui.Pardavimų strategija glaudžiai susijusi su pasirinkta rėmimo bei kainodaros strategijomis, jos jau buvo aptartos.1.3 Produktai ir pardavimaiSemenik R. ir Bomossy G. (1995) teigia, kad pirmasis produkcijos strategijos sprendimas yra nuspręsti kokia plati bus produkcijos linija ir kokia įvairi. Produkcijos linijos strategijos atliekamos remiantis produkcijos linijos pločiui ir gyliui arba išplėtimu ir sutraukimu. Kaip strategija yra išskiriamas ir pozicionavimas, kuris gali būti tiesioginis konkurencinis, tikslinės rinkos ir naudos. Produkcijos/ paslaugos strategijos: 1) paslaugos modifikacija; 2) nustatymas vietinės rinkos vystymosi lygius; 3) produkcijos gyvavimo ciklo koncepcijos taikymas. Knygos “ Marketingo valdymas” (2001) autoriai naujų prekių kūrimo strategija išskiria du būdus, t.y. nusipirkti iš šalies arba pasinaudoti savo jėgomis. Įvedamos “naujovės” ne visuomet gali pasiteisinti. Ypač tai dažnai būna tradiciškoje organizacijoje, kai vadovas nelinkęs modifikuoti, ar įvesti naujo produkto, arba prastumia sau mielą širdžiai idėją. To nebūtų antrepreneriškoje organizacijoje, nes toks sprendimas būtų priimtas tariantis su atitinkamais darbuotojais. taigi kalbant apie produktą ar paslaugą yra išskiriamos naujo produkto įvedimo arba modifikacijos strategijos. Įvedant naują produktą/ paslaugą reikia žinoti produkto gyvavimo ciklą. Yra išskiriami keturi etapai (“Marketingo valdymas”, 2001), kiti išskiria tris stadijas (J.Heeboll). visgi produkto ar paslaugos gyvavimo ciklas gali kisti, plėstis ar siaurėti, priklausomai nuo to kokių veiksmų imsimės ir kokias strategijas pasirinksime rėmimo srityje.1.4 OperacijosĮmonės veikla susideda iš atskirų operacijų, kurios vykdomos tam tikra tvarka. Jos visos nukreiptos įmonės tikslams pasiekti. Vienos iš jų atliekamos įmonės viduje, kitos — orientuotos į išorę. Todėl šiuo požiūriu galima kalbėti apie vidinę įmonės veiklą ir veiklą rinkoje. Be to, vienos operacijos yra atliekamos visose be išimties įmonėse, kitos — priklausomai nuo verslo pobūdžio. Konkrečioje įmonėje atliekamos operacijos kiekybiniais ir kokybiniais ryšiais yra susietos laike ir erdvėje, tai leidžia kalbėti apie tam tikrą operacijų sistemą. Mažoje įmonėje, gaminančioje vienos rūšies produkciją ar teikiančioje vienos rūšies paslaugas, ryšiai tarp operacijų yra gana paprasti, todėl lengvai numatomi ir įgyvendinami. Todėl sėkmingai įmonės veiklai užtikrinti būtinas šių procesų detalus planavimas. Knygos “Vadyba” autoriai (2000) pateikia tokias paslaugų operacijas: rezultatą – nematerialus (neapčiuopiamas), rezultato naudojimas – neatidėliotinas, negali būti sandėliuojamas, darbo pobūdis – orientuotas į darbą, ryšys su vartotoju – tiesioginis, vartotojo dalyvavimas – esminis. Tai reiškia, kad paslaugų organizacijos, priešingai, gamina daugiausia nematerialius produktus, reikalaujančius kliento dalyvavimo, ir negali būti sandėliuojami. Operacijų valdymas svarbus todėl, kad yra efektyvumo didinimo būdas. Operacijų sistemos projektavimas – daugiapakopis procesas, susijęs su sprendimais, kokį produktą ar paslaugą gaminti, kiek jų gaminti, kaip ir kur gaminti ir kas gamins. E.Bagdonas ir E.Kazlauskienė (2000) išskiria operacijų derinimo būdus: nuoseklus, lygiagretus ir mišrus. Taigi atliekant operacijas yra labai svarbu viską atlikti kaip galima tiksliau ir kokybiškiau. Mano manymu abiejų rūšių organizacijos kreips didelį dėmesį į operacijų atlikimą, tik galbūt antrepreneriškos organizacijos operacijos bus labiau novatoriškos, paremtos naujausiais išradimais, būdais ir t.t.1.5 Vadovavimas ir nuosavybėVadovu tinka vadinti kiekvieną, kuris turi bent vieną pavaldinį. Asmuo, neturintis nė vieno pavaldinio, yra vykdytojas. Įdomu žinoti, kodėl vieni asmenys klauso kitų. Toks reiškinys vadinamas valdžia. Valdžia – tai tam tikras mainų santykis tarp dviejų asmenų — vadovo ir pavaldinio, arba tarp dviejų grupių. Valdžią palaikyti padeda hierarchija. Valdžia turi būti legali, t.y. daugumos pripažįstama ir įteisinta įstatymais. Taigi vadovai neturi teisės elgtis kitaip, negu tai nusako Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Vyriausybės priimti teisės aktai.S.Stoškus (2001) teigia, kad yra tiesioginis ryšys tarp įmonės dydžio, gamybos sudėtingumo, suformuluotų tikslų kiekio ir organizacijos struktūros. Juo organizacija yra didesnė, tuo jos struktūra yra sudėtingesnė. Daug lemia ir aukšto lygio vadovo samprata ir požiūris į valdymą, darbų organizavimą ir kontrolę, t.y. pasirenkant struktūrą žymus yra subjektyvumo veiksnys. Jis taip pat teigia, kad organizacijos struktūros plėtros tendencijos nuo griežtai hierarchinių struktūrų (vyrauja tradicinėje organizacijoje) pereina prie matricinių, kolektyvinio valdymo ir kitokių, t.y. santykinai naikinant hierarchijos lygius, griaunant sienas tarp vadovų ir pavaldinių bei įtraukiant į organizacijos valdymą visus narius. Tai ypač būdinga antrepreneriškos organizacijos. Dauguma autorių ( A.Chandler, 1962, F.David, 1991, D.Cleland, 1978, H.Mintzberg, 1991 ir kt) teigia, kad vizija organizacijos perspektyvas plačiau apibūdinanti sąvoka. P.Zakevičius savo knygoje (2003) mini tokias klasikines organizacijos sandaros tipus: 1) organizacijos padaliniai sudaromi atskirų produktų gamybai ir pardavimai; 2) teritoriniu principu suformuota organizacijos sandara; 3) padaliniai sudaromi atskirų gamybos ciklo etapų atlikimui. Nors laikui bėgant toks klasikinis požiūris keitėsi ir H.Mintzberg (1983) išskyrė penkias pagrindines sudėtines struktūrines dalis: strateginė viršūnė, vidurinysis lygis, vykdomoji grandis, technostruktūra, aptarnavimo struktūra. Jis organizacijos valdymo struktūrą apibūdina kaip darbuotojų ir padalinių, atliekančių tos veiklos reguliavimo procesus, visumą. Tačiau ji linkusi keistis priklausomai nuo darbų sudėtingumo bei jų turinio. Todėl galima teigti, kad toks pirminis organizacijos struktūros nustatymas reikalingas tam, kad bereikalingai nenusisamdytumėme nereikalingų darbuotojų, neprisidarytume per daug padalinių. Nes kaip teigia R.Daftas (2003) kompanijos struktūra išorėje nesimato, tačiau ji yra labai svarbi įmonės viduje. Bene svarbiausias darbas – tai įmonės personalo suskaidymas į tam tikras grupes ir tų grupių hierarchiškas išdėstymas. Jis dar vadinamas valdymo organizavimu. Pirmoji ir pagrindinė tokio skaidymo priežastis – darbo pasidalijimas. Jis sąlygoja didesnį darbo našumą, nes darbai supaprastėja, lengviau ir greičiau atliekami, galima pritaikyti našias mašinas. Tačiau nevalia pamiršti, kad darbo pasidalijimas reikalauja deramo darbų koordinavimo. Darbo pasidalijimą rodo organizacijos struktūra.Sėkmingai įmonės veiklai svarbi viso personalo veikla, tačiau ypatingas dėmesys dažniausiai skiriamas vadovui, jo veiklai. Organizacija be vadovavimo yra tik žmonių ir įrengimų neaiškus rinkinys, Vadovavimas yra procesas, telkiantis žmones ir jiems padedantis ryžtingai siekti tikslų. Organizacija tikslus gali pasiekti tik narių koordinuotų pastangų dėka. Pasak J.W. Hunt (1986) tai yra užduotis vadovavimui: “sugebėti siekti tikslų, vykdyti organizacijos veiklą per kitus žmones, t.y. darbuotojus”. Yra išskiriami tam tikri vadovavimo stiliai, kuriuos įvairūs autoriai, įvairiai įvardija. Pavyzdžiui Platonas, veikale ,,Valstybė” vadovavimo stilių ir vadovų tipus klasifikuoja į timokratiją (timokratas); oligarchiją (oligarchas); demokratiją (demokratas); tironiją (tironas). Anglų valdymo specialistai siūlo vadovavimo stilių skirstyti į keturias grupes ir vadinti: įsakmiu stilium, įkalbinėjimo stilium, konsultaciniu stilium, kolektyviniu stilium. Kaip matome, mokslinėje …literatūroje vadovavimo stiliai klasifikuojami įvairiai, tačiau vis dėl to apibūdinant vadovavimo stilių dažniausiai vartojamos K. Levino sąvokos: autokratinis (valdingas), demokratinis (kolegialus) ir liberalusis (anarchinis) stilius. Vadovavimo stilius rodo, kaip vadovas duoda nurodymus pavaldiniams, ar su jais tariasi, ir kaip pavaldiniai vykdo paliepimus. Taigi natūralu, kad vadovavimo stilius priklauso nuo vadovo asmenybės ir nuo pavaldinio būdo (pvz., ar pastarasis mėgsta būti vadovaujamas, ar, atvirkščiai, spręsti pats), nuo to, kaip jis vykdo nurodymus, koks jo profesinis lygis. Vadovavimo stilius gali priklausyti ir nuo situacijos, nes kartais reikia veikti greitai, energingai, ir svarstymai bei derinimai neleistini.Analizuojant stilių antrepreneriškojE ir tradicinėje organizacijos tikėtinas akivaizdus skirtumas. Pirmojoje bus taikomas demokratinis, o tradicinėje labiau autokratinis ar mišrus.Norint pasiekti gerą darbo kokybę, neužteks nustatyti pareigybinių instrukcijų, gerai išaiškinti ko iš darbuotojo bus tikimasi, bet reikalinga teisinga atlyginimo sistema. Ž.Simanavičienė (2002) siūlo įvairias darbo apmokėjimo formas. Pagal įstatymą darbo užmokestis negali būti mažesnis už minimalų darbo atlyginimą, t.y. darbo valandinis užmokestis negali būti mažesnis nei 2,81 Lt. Iš visų nagrinėjamų darbo užmokesčio formų artimiausia antrepreneriškai organizacijai būtų laikinis darbo užmokestis, plius premijavimas, nes tai skatintų geresnę darbo kokybę ir bendrų tikslų siekimą.1.6 Kapitaliniai įdėjimai ir jų panaudojimasPlanuojant pradėti individualų verslą būtina apgalvoti, kokios yra įmonės įkūrimo finansinės galimybės, kokie parankiausi jam yra finansavimo keliai, per kiek laiko įdėti pinigai atsipirks ir ar iš viso jie atsipirks – tam reikia labai gerai susipažinti su ta verslo šaka į kurią ketinama investuoti ar tai savo, ar tai skolintas lėšas. Tiek naudosiantis savo nuosavą kapitalą, tiek prašydamas paskolos verslininkas turi nors apytiksliai būti pasiskaičiavęs, kiek jam reikės lėšų įmonės steigimui ir veiklos pradžiai, taip pat kokį jis prognozuoja pelną pirmiesiems veiklos metams ir kuo tai pagrindžia. Aišku, kad visai tiksliai nusakyti, kiek reikės tam pinigų yra nerealu, nes tai priklauso nuo įvairių pokyčių tiek susijusių su pačia verslo šaka, tiek su teisiniais ir įstatyminiais bei ekonominiais pakitimais šalyje. Kaip teigia L.Juozaitienė ir J. Stapokienė (2003) priimant finansavimo sprendimus, reikia atsakyti į klausymą iš kur bus gaunami pinigai ir kaip jie bus panaudojami. Tam reikia įvertinti įmonės finansinius išteklius ir skolinimosi galimybę. Svarbu įvertinti kiek įmonė uždirbo pelno, kaip jį numato panaudoti ir ar bus ieškoma išorinių šaltinių. Mūsų nagrinėjamu atveju tiktų banko paskola. Įmonės savininkas turi numatyti, kaip pasirinktas investicijų finansavimo būdas pakeis įmonės kapitalo struktūrą ir kokią įtaką tai turės jos veiklos rezultatams, t.y. veiklos pelningumui bei nuosavo kapitalo efektyvumui. Visi apžvelgti autoriai pateikia tokį arba panašų lėšų gavimo būdą. Todėl į gilesnę literatūros analizę nesileisime. Tik galima paminėti, kad tradicinė organizacija bus labiau linkusi disponuoti savo lėšomis ir kuo mažiau skolintis, kad tik sumažintų riziką, tuo tarpu antrepreneriška naudotis daugiau skolintomis lėšomis ir stengsis kuo daugiau kartų tuos pinigus “prasukti”. Įvairūs autoriai įvairiai aiškina kuris būdas yra geresnis, t.y. labiau naudoti savo lėšas, ar geriau skolintas. Nuo to vieni rodikliai gerėja, kiti blogėja. Gauto pelno panaudojimas vėlgi susijęs su tam tikromis strategijomis, ir kaip įmonė tuos pinigus panaudos savo veikloje.Tačiau gavus lėšas yra labai svarbu įvertinti ar jos atsipirks, tam yra išskiriami trys finansinės prognozės: pesimistinis, optimistinis ir labiausiai tikėtinas.1.7 Finansiniai duomenysĮmonių finansai yra finansų sistemos sudėtinė dalis. Jie pinigine forma apibūdina ekonominius santykius, atsirandančius pagrindinių ir apyvartinių lėšų apytakos, produkcijos, darbų ir paslaugų gamybos bei realizacijos, jų piniginių išteklių sudarymo ir panaudojimo procese. Taigi įmonių finansai apibūdina jų gamybinės-komercinės veiklos finansinę pusę. Sąskaitų balansai – tai įmonės finansinis vaizdas tam tikru jos veiklos momentu (paprastai paskutinę finansinių metų dieną). Sąskaitų balansų lentelė yra parengiama pagal klasikinę apskaitos lygybę: Turtas = Skolos(skolintojų nuosavybė) + Savininkų nuosavybė.Pelno ir pinigų srauto ataskaita, tai tokia finansinė ataskaita, kuri parodo atitinkamo laikotarpio įmonės pajamas ir išlaidas už parduotas prekes, paslaugas. Ji parengiama tokiu principu: Pajamos – Išlaidos = Pelnas. Pinigų srautų ataskaita parodo visus įmonės pinigų gavimus ir išmokėjimus per tam tikrą laikotarpį. Finansinių pagrindų neišgalvosi ir visi nagrinėję autoriai finansų esmę pateikia vienodai. Mano manymu vienodai vertins ir atliks ją abi nagrinėjamos organizacijos (tradicinė ir antrepreneriškoji)Kadangi mūsų įmonė tik kursis, tai šių duomenų pateikimas čia būtų netikslingas, todėl šios dalies visiškai neatliksime praktiškai.II. METODIKAMano praktinė dalis bus rašoma remiantis išanalizuota literatūra, o pasirinktos strategijos labiausiai atitinkančios antrepreneriškos organizacijos veiksmus. Todėl aptarsiu kokius metodus pasirinksiu nagrinėjant kiekvieną verslo plano dalį.Analizuojant rinką šiame darbe remsiuos – segmentavimu, dėl lengvesnio ir paprastesnio duomenų rinkimo būdo. Tai atliksiu nusistatydama poreikių būtinumą pagal demografinius, geografinius požymius, vartotojų elgseną. Išsiskirsiu tikslinę rinką bei kaip su jas bus susisiekiama. Nagrinėjant konkurencingumą savo šakoje apibrėšiu konkurentus, išskirsiu mūsų baro silpnąsias ir stipriąsias puses bei palyginsiu juos su konkurentų. Taip pat išskirsiu kokias strategijas naudosiu, norint pritraukti vartotojus.Kompanijos apibūdinimas tai trumpa apžvalga kaip visi kompanijos elementai sutinka vienas su kitu. Tam, kad tai pateikti turėsiu išsiaiškinti koks bus įmonės statusas, struktūra. Pateiksiu kokius poreikius tenkinsime ir koks personalas juos tenkins.Pasirenkant kainodaros strategiją, nustatysiu kainos pasirinkimo tikslus, kainų politiką.Prieš renkantis rėmimo strategiją barui ant ratų nuspręsiu kokią rėmimo rūšį pasirinksiu, kuri rėmimo rūšis duos daugiausia naudos. Būtinai orientuosiuos į tikslinę vartotojų grupę.Pardavimų strategija glaudžiai susijusi su pasirinkta rėmimo bei kainodaros strategijomis, todėl jos atskirai nenagrinėsiu.Tačiau kalbant apie paslaugą privalėsiu nustatyti produkto privalumus, apibrėžti kokių veiksmų imsiuos norint pailginti paslaugų gyvavimo ciklą. Išskirsiu paslaugos apsaugos būdus. Be to reikės išskirti kokius tiekėjus pasirinksiu savo paslaugos vystymuisi.Nagrinėjant “Baro ant ratų” operacijas, aptarsiu paslaugų pristatymo procedūras, galimybes, privalumus.Aptariant vadovavimą ir nuosavybę nustatysiu juridinę įmonės formą, organizacijos valdymo struktūrą. Kalbant apie vadovavimą labai svarbus dalykas yra vadovavimo stiliaus pasirinkimas. Pateiksiu pagrindinio vadovo gyvenimo aprašymą, planuojamo personalo reikalavimus bei pareiginės instrukcijas. Darbo užmokestį nustatysiu pagal laikinio darbo užmokesčio formą.Apskaičiuojant kiek lėšų reiks “Barui ant ratų”, kaip jos bus panaudotos ir ar atsipirks reiks nustatyti pradžioje lėšų poreikį, pateikti finansines prognozes, įvertinti pinigų srautus.III. “BARO ANT RATŲ” VERSLO PLANO PRAKTINIO PRITAIKOMUMO VERTINIMAS3.1 SantraukaMano planuojama individuali įmonė dirbs paslaugų srityje – teiks maitinimo ir pramogų paslaugas. Pagrindinės įmonės teikiamos paslaugos būtų maitinimo ir pramogų, o papildomomis galima būtų išskirti reklamos paslaugos. Įmonė vadinsis “Baras ant ratų”.Pagrindiniai įmonės tikslai pirmiesiems ir vėlesniems darbo metams yra: teikti vartotojams aukštos kokybės paslaugas ir gauti maksimalų pelną iš šios veiklos.Kavinių ir barų veikla, paskutiniais metais atsigauna, jų skaičius auga. Vis dažniau nerandame vietos tuščios vietos mums patinkančioje kavinėje, o tai parodo, kad jų skaičius Kauno meste nėra pakankamas ir rinka nėra perpildyta. Tokios prielaidos sudaro sąlygas naujo ir naujoviško baro atidarymui.Įmonės taikinys yra novatoriškumą mėgstantys žmonės bei visi kiti ieškantys įvairumo.Verslo įkūrimui planuojama gauti 70 tūkst. lt. paskolą 3 metams su 13% palūkanų ir kasmet atiduoti jos dalį. Kasmetinė įmoka: 29647lt., paskolos garantas – pats autobusas, kurio vertė 500 000lt.Įmonė pilnai sugebės atiduoti paskolą per 1 veiklos metus, bet kreditas bus grąžintas tik per 3 veiklos metus.Veiklos pradžioje įmonėje dirbs buhalteris, vadybininkas, du baro administratoriai du vairuotojai ir keturios padavėjos bei nepriklausomas patarėjas. Visus darbuotojus planuojama ieškoti per darbo biržą, o atranką atliks pats įmonės savininkas. Pirmaisiais darbo metais grynasis pelnas sieks 486tūkst.lt.3.2 Rinkos analizėKauno apskritis dėl sulėtėjusių plėtros tempų ir netgi tam tikrų sričių nuosmukio dar lindi Vilniaus ir Klaipėdos apskričių šešėlyje. Tačiau geros investicijų augimo perspektyvos, įtvirtintas švietimo sektorius, kvalifikuota darbo jėga, stipri ekonominė infrastruktūros bazė ir palanki geografinė padėtis teikia vilčių, kad ši apskritis išlaikys savo pozicijas tarp pirmaujančiųjų. Trečioje pagal teritorijos dydį Lietuvos apskrityje 2003 m. pradžioje gyveno 696143 gyventojų. Pagal BVP Kauno apskritis yra antroji Lietuvoje. Kauno apskritis tebėra viena iš patraukliausių užimtumo požiūriu. Paslaugų sektoriaus padėtį Kauno apskrityje vertinti sudėtinga – įvairios paslaugų grupės kinta skirtingai. Pastaruoju metu sparčiai plečiasi pramogų verslo sektorius. Nors paslaugų teikiančių įmonių nuolatos gausėja, viešbučių ir restoranų verslas plėtojamas nepakankamai – 1999 metais šiuo verslu užsiminėjo tik 2.3%, o 2001 – 4.3% visų SVĮ. (Ž.Simanavičienė “Verslo priežiūros institucijos, 2002) Galima daryti prielaidą, kad taip pat yra su visomis maitinimo įstaigomis. Kaune ir Kauno apskrityje užregistruotų barų, t.y. kuriuos galima rasti www.takas.lt pagalba yra 248. Daugiausia jų yra susikoncentravę Kaune, miesto centre. Nors pasiūla yra gana didelė, tačiau galime pastebėti, kad vis dažniau užėję į kavinę, barą nerandame vietos prisėsti, iškyla klausymas ar Kauno mieste trūksta barų? Pagal Lietuvos statistikos duomenis galime matyti jog apyvarta nuo 1997 metų iki 1999 metų augo, vėliau smarkiai smuktelėjo, o 2002 metais siekė net 430 mln.Lt apyvarta. Iš šių duomenų galima daryti prielaidą, kad paklausa šioms paslaugoms augs ir pinigų joms bus išleidžiama vis daugiau (žr. 2 priedas). Kaip matome yra didėjimo tendencija, tai reiškia yra paklausa tokioms paslaugoms. Tapus ES nare ir atsivėrus sienoms ta paklausa dar labiau įšauks.Šis verslas yra parankus mažoms įmonėms, nes vis daugiau klientų renkasi nedidukes jaukias kavinukes ar barus, kur gali atsipalaiduoti, ramiai pasikalbėti arba papramogauti. Mūsų konkurentai bus visi Kauno barai. Tačiau tuo pačiu esamų konkurentų turėsime nedaug dėl savo verslo netradiciškumo, t.y. nestacionarumo ir tai, kad viena iš verslo strategijų bus bendradarbiavimas su konkurentais. Atsidarius sienoms planuojamas turistų pagausėjimas, kas skatins pasinaudoti mūsų teikiamomis paslaugomis dėl galimo pasivažinėjimo po miestą.Norint užtikrinti sėkmingą verslo egzistavimą reikia gerai ištirti rinką. Prieš pradedant veiklą, padarėm bandomąjį tyrimą,norėdami išsiaiškinti ar žmones domintų toks “Baras ant ratų”. Visi apklaustieji pareiškė susidomėjimą tokiu baru. Nustatinėjant poreikius, reikia vartotojus ištirti, t.y. susegmentuoti. Nustačius ir išanalizavus rinkos segmentus, įmonė nuspręs, kuriuos segmentus ji aptarnaus. Segmentavimas leidžia pritaikyti prekes prie vartotojų poreikių, o tai prisideda prie konkrečių prekių konkurencingumo ir pardavimo apimties padidinimo rinkoje. Pagal geografinį segmentavimą daugiau dėmesio teiksime miesto (ypatingai Kauno) gyventojams, nes Kauno miesto gyventojams bus paprasčiau aplankyti barą, tam nereiks kažkokių ypatingų planavimų, kaip tai būtų kaimo ar kito miesto žmonėms. Pagal demografinius kriterijus ir žmonių amžių galima suskirstyti į tokias grupes: vaikai (5-14), paaugliai (15-17), suaugę (nuo 18). Pagal lyti būtų galima skirstyti į vyrus ir moteris, tai bus svarbu tuomet, kai bus tam tikrų temų vakarai. Užsiėmimas ir išsilavinimas čia galbūt turi tik tokios įtakos, kaip, kad nuo to priklausantis darbo atlyginimas. Nes kuo labiau žmogus išsilavinęs, tuo geresnį darbą jis turi, o kuo geresnis darbas, tuo didesnės pajamos. Savo ruoštu jis daugiau gali ir išleisti bare. Šeimyninė padėtis taip pat bus svarbi atitinkamomis dienomis, nes rengiant programas vaikams bus svarbu, kad kuo daugiau šeimų apsilankytų. Jeigu nagrinėtume pagal psichologinį skirstymą, tai čia įtakos turėtų vartotojo skonio savybės, jo charakterio savybės, elgsenos požymiai. O analizuojant …pagal vartotojo elgseną didelis dėmėsis turi būti skiriamas vartotojo prisirišimui prie ženklo bei novatoriškumą mėgstantiems žmonėms.Taigi apžvelgus trumpai rinką, būtų galima išskirti tikslinį segmentą į kurį turėtų būti orientuojamasi: tai būtų suaugę asmenys nuo 18 metų, gaunantys vidutines ir aukštesnes pajamas. Kaip papildomą rinką galima būtų išskirti vaikus nuo 6-12 metų, kuriems bus skiriami savaitgalių pirmos dienos pusės.Kaune gyvena apie 1/5 visų Lietuvos žmonių. Taigi iš viso žmonių būtų apie 696 tūkst., mus dominančių amžių grupių žmonių skaičius būtų: 5-14 amžiaus apie 93 tūkst., 15-17 metų – 16,5 tūkst., o 18-50 metų – 307 tūkst. Vyrų ir moterų santykis yra panašus tarpusavyje kiekvienoje amžiaus grupėje. Gaunasi, kad dominančias tikslines rinkas ( tiek pagrindinę, tiek antrinę) sudarys 400 tūkst. žmonių. Tačiau būtina pastebėti, kad tikrai ne visi lankosi bare, nes vieniems tai tiesiog bus per prasta vieta, kitiems galbūt per brangi, todėl savo tikslinių rinkų apimtį sumažinsime iki 200 tūkst., nes pagal statistikos duomenis apie 20 proc. gyventojų yra žemiau skurdo ribos, be to atmeskime dar 20 proc., kur išskirsime gyventojus negaunančius pakankamai pajamų, kad leistų sau lankytis baruose ir 10 proc., kuriems tokai vieta atrodys per prasta. Tačiau tikėtis, kad jie visi apsilankys, butų naivoka, nes į šį skaičių įeina įvairūs vartotojai, su įvairiais poreikiais, skoniais ne tik bare teikiamam maistui, bet ir aplinkai. Taigi reali rinka būtų apie 50 tūkst. Kauno gyventojų. Laikui bėgant planuojamas didesnis vartotojų srautas.Tačiau reikia pažiūrėti ar tokią rinką sugebėsime aptarnauti. Taigi planuojama per savaitę padaryti 33 reisai, kurių trukmė 2 valandos. (reisų grafikas pateikiamas 3 priede) Viename reise maksimaliai galėtų tilpti 40 žmonių. Taigi per mėnesį maksimaliai planuojama pravežti 5280 žmonių.Su visais potencialiais klientais mes bandysime susisiekti įvairiais būdais: per tiekėjus, radijo stotį “Kelyje”, įvairius reklaminius skelbimus, Internetą. Vartotojai internetiniame puslapyje galės reikšti pageidavimus, teikti pastabas. Jame galės rezervuoti vietas, tą galės atlikti ir telefonu. Tokiu būdu galėsime gauti atgalinį ryšį, kuris yra ypač svarbus norint įvertinti ir gerinti paslaugų kokybę.Kalbant apie konkurentus, minėjau, jog tokiais galima pavadinti visus Kauno barus, kavines, užeigas, naktinius klubus. Tačiau planuojamo baro privalumas būtų tas, kad jis būtų nestacionarus, tai skatintų daugumos apsilankymą vien iš smalsumo. Privalumas būtų ir tas, kad meniu būtų daugiau mažiau visiem pažįstamas, nes planuojami maisto tiekėjai bus įvairūs barai, kavinės, kurios tuo pačiu bus ir verslo partnerės. Dar vienas baro privalumas būtų įvairių pramogų teikimas, kaip karoke, įvairūs teminiai vakarai, užsakomieji vakarai. Kodėl tai turėtų patikti vartotojams? Todėl, kad karoke rasti Kauno mieste būtų gana sunkoka, “Baras ant ratų” labai tiktų individualioms pramogoms ir, mano manymu, tai turėtu būti ypač paklausu vien dėl to, kad tai būtų naujovė. Tačiau baras turi ir tam tikrų minusi kaip, kad nedidelė erdvė, kurioje būtų nedidelis vietų skaičius, klientai likę be paslaugos, patrauktų į konkurentų barus, taip mažėtų pasitenkinimas paklausa, tam, kad to išvengti turėtų būti daromi grafikai, skelbiama keik laisvų vietų beliko ir tai būtų daroma radijas “Kelyje” pagalba. “Baras ant ratų” gali sugesti, pakliūti į avariją kas sąlygotų dideles papildomas išlaidas ir baro nebuvimą, tai sumažintų smarkiai pelną. Dėl pakankamai didelių investicijų negalima įsigyti iškart dviejų tokių barų, tačiau didėjant paklausai mano manymu, antras toks baras atsirastų. Be to neatmetama galimybė ir pakliuvimas į kamštį, kas išbalansuotų važiavimo grafiką. Tam, kad šito išvengti bandysime sudaryti tokį maršrutą, kuriame eismas nėra didelis. Dar viena silpnoji pusė bus kaina, kadangi ji planuojama kintama, priklausomai nuo laiko ir didesnė už konkurentų-tiekėjų.Taigi tam, kad silpnąsias puses padaryti mažiau ve…iksmingas įmonės pelnui, reiktų pasirinkti atitinkamas marketingo strategijas.3.3 Kompanijos apibūdinimasKaip teigia J.Heeboll paslaugų įmonės labai priklauso nuo gerų referencijų. Kai įmonei pavyksta pažįstamiems pateikti sutartas paslaugas geresne negu bendrąja tos srities kokybe – ima kilti plėtojimosi pagrindas. Kadangi veikla parastai reikalauja intensyvaus ir labai specializuoto darbo, šio tipo įmonės negali plėstis tol, kol priima ir išlavina naujus darbuotojus. Tam reikia laiko, todėl mano įmonė bus linijinė, o staigūs šuoliai, kaip gamybos įmonėse bus nebūdingi. Kadangi bus individuali įmonė pradinis kapitalas nebus didelis. Įmonės būstinė bus prie pilies, netoli baro ant rato stotelės vietoje. Įmonėje dirbs nuo 10 darbuotojų: įmonės savininkas, buhalterė, vadybininkas, baro administratorius, autobuso vairuotojas, padavėjos, nepriklausomas patarėjas. Planuojama organizacijos struktūra pateikta 1 paveiksle.1 pav. Organizacijos struktūra
Dėl labai didelės referencijų svarbos nuo pat pirmos dienos rūpinsimės kokybe, t.y. gero vardo kūrimu. “Baras ant ratų” teiks maitinimo paslaugas bei įvairias pramogos paslaugas geriausia kokybe. Stengsimės būti pripažintiems vartotojų ir sugebantys tenkinti jų norus. Savo veikloje naudosime naujausias technologijas, patogius įrenginius ne tik įmonės klientams, bet ir darbuotojams. Įmonėje bus derinami savininkų bei darbuotojų interesai ir nuolat gerinamas jų poreikių tenkinimo mechanizmas. Stengsimės išugdyti aukštos kvalifikacijos personalą ir teigti gerą, nuolatinio tobulinimo sistemą. Stengsimės nuolat mokytis ir vystytis, visad stengsimės išklausyti klientų poreikius ir juos bent jau minimaliai patenkinti. Įmonė bus moderniai ir antrepreneriškai valdoma ir stengsimės išlaikyti gerą, sociopsichologinį klimatą.( Pavizdines baro nuotraukas žiūrėti 4 priede)3.4 Marketingas ir pardavimaiMūsų marketingo strategija yra pabrėžti ne tik patį barą bet ir jo suteikiamas paslaugas (maitinimo, pramogų). Save pristatysime kaip agresyvų, naujovišką barą, kuris pateiks rinkai naują, aukštos kokybės paslaugą.Kaip jau žinome marketingo mikso strategija susideda iš keturių elementų, tačiau šioje dalyje giliau išanalizuosime du iš jų, tai kainą ir rėmimą, nes paskirstymas paslaugų sferai yra apskritai nebūdingas.Baras ant ratų bus skirtas Kauno rinkai, todėl ir kainos turės būti orientuotos šiai rinkai. O tai, kad mes save pristatinėsime kaip naują barą su naujomis paslaugomis, tai geriausiai tinkanti strategija būtų “grietinėlės nugriebimo”. Jos privalumai būtų tie, kad rinkos dalis, kurioje numatoma įgyvendinti tokią kainų politiką, yra nemaža, kad įplaukų sumažėjimas, pardavus didesnį paslaugų kiekį žemesne negu pirminė kaina, būtų nedidelis. Antra dėl trumpo baro gyvavimo ciklo ir galimų konkurentų atsiradimo reikalingas greitas investicijų atsiėmimas. Be to aukšta kaina leis taikyti įvairesnes nuolaidas, kas sąlygos didesnį šios paslaugos patrauklumą. Mūsų kaina susidėtų iš dviejų dalių, t.y. įlipimo mokesčio, kuris planuojamas apie 2 lt ir įvedamas dėl to, jog nebūtų tik paprastas pasivažinėjimas autobusu ir paslaugų gavimo. Parduodamas maistas būtų šiek tiek didesnis už teikiamo baro kainas. Su tiekėjais būtų sutarta atitinkama nuolaida, t.y. apie 50% nuo produkto kainos teikiamos klientui arba pagaminimo kaina + 20%, kuo didesnė nuolaida bus sutarta tuo didesnis pelnas bus mūsų barui. Prieduose yra pateiktos planuojamos maisto kainos bare ant ratų. (žr. 5 priedas) Pasirinktos kainų strategijos yra orientuotos į aukštas kainas ir galimybe taikyti įvairias nuolaidas. Aukštos kainos iš dalies bus susijusios ir su vykdoma rėmimo strategija, nes ji bus gausi dėl pasirinktos kainodaros strategijos “grietinėlės nugriebimo”. Didžiausias dėmesys bus skiriamas radijo stočiai, kuri bus pagrindinis rėmimo šaltinis. Radijo pagalba galėsime ne tik informuoti vartotojus, teikti įvairius prizus, susijusius su mūsų baru, bet ir labai gerai atitiksime šios radijo stoties dvasią “kelyje”. Dalyvausime įvairiose mugėse. Rėmimas taip pat vyks ir per pačius maisto tiekėjus, t.y. kitus barus ir kavines, kurie norėdami, kad kuo užsakytume iš jų baro, stengsis informuoti savo vartotojus apie jų laikiną persikėlimą į mūsų barą. Tačiau pati pigiausia reklama bus pati transporto priemonė. Reklamos paslaugas, kaip papildomą paslaugą, teiksime ir kitiems barams ir kavinėms, kas sąlygotų didesnių nuolaidų gavimą jų teikiamiems produktams ir patiekalams.3.5 Produktas ir paslaugosPaslauga bus teikiama visiems norintiems pavalgyti, gerai praleisti laiką jaukioje aplinkoje ir tuo pačiu trokštantiems pramogų. Pagrindinė paslauga bus maisto tiekimas, o papildomos – pramogos bei dalinai reklamos paslaugos. Visos teikiamos paslaugos bus teikiamos taikant įvairias nuolaidas. Garantuojame šias paslaugų savybes:· Kokybė· Greitumas· Paslaugumas· Įvairumas· PatikimumasManau, kad klientai tikrai atkreips dėmesį į šias savybes, nes tokiomis savybėmis nepasižymi konkurentų teikiamos paslaugos, o ir jų teikiamų paslaugų spektras yra žymiai siauresnis.Norint, kad paslauga ilgiau gyvuotų, reikia imtis įvairių veiksmų. Galima daryti prielaidą, kad paslaugos gyvavimo ciklo trumpėjimą gali sąlygoti naujų konkurentų, panašių į mūsų barą, atsiradimas. Gyvavimo ciklo praplėtimui naudosime įvairias kainodaros, nuolaidos strategijas, keisime maršrutus, bus įvedamas specifinis meniu “tik bare ant ratų”, daug skirsiu reklamai. Paslaugų strategijas pasirinksime įvairias. Tai kaip minėjau galės būti naujo “produkto” (specialus baro meniu) įvedimas, arba naujos paslaugos atsiradimas. Taip pat galima modifikuoti paslaugas, o tai padaryti bus nesunku, nes kaip minėjau anksčiau turėsime grįžtamąjį ryšį iš vartotojų.
Kad atsiradusiems konkurentams veikla nesiklostytų palankiai, reikia užtikrinti savų paslapčių saugojimą. Pačios svarbiausios paslaptys įmonėje yra intelektualinė nuosavybė. Todėl kaip įmanoma, stengsimės išlaikyti savo darbuotojus, suteikiant jiems kuo geresnes darbo ir atlyginimo sąlygas. Taip pat saugosime visus duomenis apie tiekėjus su jais sudarytas sutartis.Kad paslaugą būtų vystoma sėkmingai reikės pasirinkti ir atitinkamus tiekėjus. Orientuosimės į didelius, gerai žinomus barus ir kavines. Galėtume išskirti tokius kaip Bernelių užeiga, Pica Jazz, Metropolis, Arena, Viva koldūnai ir t.t.3.6 OperacijosKalbant apie operacijas reiktų paminėti kur ““Baras ant ratų”” bus įsikūręs. Taigi jo stotelė bus pilies aikštelėje, netoliese bandysime išsinuomoti ir patalpas ofisui. Visa kelionė truks apie 1val, o vienam reisui bus skiriamos 2val plius 30 papildomų minučių. Sakykime kelionė prasideda 10 val. ir baigiasi 12 val., tai į tą laiką įeis apie 30 minučių laukimas klientų, jų susėdimas, užsakymų priėmimas, vėliau kelionės trukmė 1 valanda, maršrutas bus apie 30 km, kurio metu, bus rengiamos įvairios pramogos. (planuojamą grafiką žiūrėti 3 priede,o maršruto – 6 priede)11.30 barui atvykus į savo stotelę, pusvalandis bus paliktas vartotojų išlipimui. Papildomos 30 min. palikta nenumatytiems atvejams, eismo kamščiams, vartotojų laukimui ir t.t.Nuo pat įlipimo iki išlipimo baro darbuotojai stengsis būti paslaugūs, malonūs, mandagūs, tai bus vienas iš įvaizdžio kūrimo elementų, kuris yra labai svarbus norint sukurti aukštą paslaugos kokybę, kilus neaiškumams, nesusipratimams bus šaukiamas baro administratorius, jis kartu bus ir padavėjas bei apsaugos darbuotojas, nes bare gali kiltį įvairių nepageidaujamų atvejų. Taip nutikus, baro administratorius turės teisę sustabdyti autobusą ir išlaipinti nepageidaujamą lankytoją prieš tai jam susimokėjus. Kitu atveju bus iškviečiamos specialiosios tarnybos, su kuriomis bus sudarytos atitinkamo sutartys.Kelionės metu, vykstant pramogoms, baro personalo dalyvavimas pramogose bus būtinas, tačiau su tam tikrais apribojimais. Todėl pagrindinis ir svarbiausias reikalavimas baro personalui bus komunikabilumas, drąsumas ir mokėjimas spręsti įvairias situacijas.Tam, kad visos operacijos vyktų sklandžiai, reikalingi geri tiekėjai, apie kuriuos užsiminėme anksčiau, tačiau jų operacijos yra ne ką mažiau svarbios. Jos prasidės nuo jų, tiekėjų paieškos, kurią atliks vadybininkas, su jais sudarys sutarti. Stengsimės gauti kuo didesnę nuolaidą jų teikiamiems produktams arba netgi gauti už savikainą. Mainais už tai jiems padarant nemokamą reklamą mūsų bare. Esant kitom sąlygom už mūsų daromą reklamą jiems išrašyti sąskaitą. Papildomos pajamos už reklaminę veiklą padidins įmonės pelną. Jų teikiamas maistas turės atitikti tam tikrus reikalavimus, t.y. nereikalaujantis ilgo jo paruošimo, jis turės būti kuo specifiškesnis tam barui ar kavinei. Tokiu būdu galėsime pateikti kuo įvairesnį maistą savo klientams.3.7 Vadovavimas ir nuosavybėMūsų kuriama firma, bus individuali įmonė, kurios nuosavybės teisė priklausys vienam fiziniam asmeniui – įmonės savininkui. Įmonė turės juridinio asmens statusą, bet jos turtas nebus atskirtas nuo verslininko turto, kuris už įmonės prievoles atsakys visu savo turtu.Kaip sėkmingai vyks įmonės veikla didžiąja dalimi priklausys nuo jos valdymo ir vadovavimo jai. Taigi didžiausia atsakomybė šiuo atveju tenka vadovui, kadangi jis yra vienintelis šios įmonės savininkas ir pats turi sukurti firmos struktūrą, pasirinkti vadovavimo modelį bei stilių ir tai turi gerai apgalvoti dar prieš įkurdamas įmonę. Sprendžiant šį klausymą ir kuriant valdymo struktūrą reikia daryti ir rinktis tai, kas geriausiai atitiktų įmonės veiklą ir garantuotų gera valdymą. Aišku, kuriant įmonę iš pradžių visais reikalais rūpinsis vadovas, tačiau veiklai įsibėgėjus bus būtina darbus paskirstyti, kad būtų išvengta nesusipratimo ir greičiau būtų pasiektas norimas rezultatas. Būtina susidaryti aiškų vaizdą, kaip atrodys įmonė, ir pagal tai parinkti jai atitinkamą valdymo struktūrą. Šiuo atveju geriausiai tinka linijinė valdymo struktūra. Kodėl? Visų pirma todėl, kad firmoje dirba nedaug darbuotojų paranku palaikyti tiesioginį ryšį su jais taip efektyvinant kontrolę ir gaunant tikslesnę informaciją apie veiklą. Firmoje dirba 10 darbuotojai ir šio skaičiaus pakanka užtikrinti efektyvią veiklą. Kadangi vadovas turi pakankamai žinių visose srityse, kurios reikalingos įmonės valdymui, jis ketina su viskuo susitvarkyti pats. Jei iškiltų kokių neaiškumų jis konsultuosis su specialistais, verslo konsultantais – taip irgi gerokai sumažins klaidingų sprendimų riziką. Tačiau tam, kad viską suspėti reikės žmogaus, baro administratoriaus, kuris bus tiesiogiai pavaldus vadovui ir atsakingas už “Baro ant ratų” aprūpinimu maistu, darbo eigą, darbuotojų kontrolę. Jam bus pavaldūs vairuotojas, padavėjos. Taip pat vadovui tiesiog pavaldi yra buhalterė. Ji yra atsakinga už finansinę įmonės veiklą taip pat privalo ruošti ataskaitas, pagal kurias vadovas atsiskaito su mokesčių inspekcija, bei yra naudingos analizuojant vidinę įmonės būklę. Taip pat vadovui atsakingas ir vadybininkas. Jis turi pateikti jam informaciją apie tiekėjus, jų sutartis, pastabas. Todėl efektyviausia firmoje taikyti šią sistemą, kuri leidžia prieiti vadovui prie įvairiarūšės informacijos. Svarbu, kad kiekvienas darbuotojas žinotų savo atsakomybės sritį, tai, ko iš jo reikalaujama, savo pareigas ir kas gresia už jų nevykdymą. Pateiksime struktūrizuotą įmonės valdymo struktūrą. (žr. 2 pav.)2 pav. Organizacinė valdymo struktūra
Manoma, kad geriausias stilius vadovauti įmonei yra demokratinis.Vadovas ir jo darbuotojai turi veikti kaip komanda tai yra suvokti, kad veiksmai turi būti suderinti nes siekiama bendro tikslo – gauti pelną. Vadovo tikslas išaiškinti darbuotojams, kad kuo geriau bus įmonei tuo geriau bus ir jiems. Įmonės savininko gyvenimo aprašymas pateiktas prieduose. (žr. 7 priedas)Kiekvienos įmonės veikla labai priklauso nuo jos personalo. Kaip minėjau anksčiau, pastoviam darbo efektyvumui užtikrinti man pakaks 10 darbuotojų. 4 darbuotojai reikalingi administracinei veiklai ( 2 iš jų dirbs pamainomis) ir 6 darbuotojai (4 padavėjos ir 2 vairuotojai, kurie taip pat dirbs pamainomis). Administracinė veikla pastovi, todėl ir šių darbuotojų poreikis nesikeis. Baro darbuotojų poreikis gali kisti jei bus pastebėta, kad nespėjama su užsakymais.Pats svarbiausias reikalavimas priimant į darbą būtų darbuotojų lojalumas ir bendro tikslo siekimas. Priimant į darbą bus remiamasi CV(gyvenimo aprašymu) ir vedamas laisvo tipo pokalbis. Trumpai pateiksime kokių specifinių savybių turi turėti į tam tikras pareigas įdarbinamas žmogus:· Buhalterė būtinai turi turėti aukštąjį buhalterinį išsilavinimą ir turėti darbo patirties.· Vadybininkas turi turėti aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą ir bent jau aktyviai dalyvavęs visuomeninėje veikloje.· Baro administratorius turi bū…ti bent jau su aukštesniu išsilavinimu, darbo patirtis pageidautina šioje srityje.· Vairuotojas turi turėti atitinkamą D vairavimo kategoriją.· Padavėjoms ypatingų specifinių reikalavimų nėra.Būtina, kad kiekvienas darbuotojas žinotų savo pareigas. Apie jų pareigas kalbėtis turi pats vadovas. Jis turi pasakyti, ko reikalauja iš jų ir ko tikisi, o ne laukti, kol darbuotojas pats susiprotės ir atliks tai, apie ką jis galvoja ir tai padarys taip, kaip tai įsivaizduoja vadovas.
Vadybininko pareigos ir atsakomybė:1. Sudaryti savo asmeninius planus ir juos suderinti su įmonės vadovu.2. Tiesiogiai bendrauti su tiekėjais, siekiant pasiekti kuo didesnio bendradarbiavimo. 3. Sutarti su klientu dėl nuolaidų, jeigu jos gali padidinti esančius ar sukurti naujus pardavimus, jų atidavimo formų, kontroliuoti šių nuolaidų atidavimą, tvarkyti savo klientų nuolaidų ataskaitas ir atsiskaityti dėl atiduotų nuolaidų įmonės vadovui.4. Pastoviai sekti, ar klientai laikosi sutartų mokėjimo terminų. 5. Pagalba įmonės vadovui sprendžiant marketingo klausymus, siekiant sukurti ar padidinti klientų lojalumą, kas turėtu padidinti pardavimus ir pelningumą.6. Suderinti ataskaitų formas ir jų pateikimą įmonės vadovui.
Vadybininko darbo užmokestis:1. Bazinė alga, apie 70% viso atlyginimo. (apie 700Lt.)2. Kintama dalis, priklausomai nuo naujų tiekėjų pelno 5-10% viso atlyginimo. (apie 100Lt.)3. Premija už padaryta viršytą planą 10-20% viso atlyginimo. (apie 200Lt.)3.8 Kapitaliniai įdėjimai ir jų panaudojimasIndividuali įmonė “Baras ant ratų” bus įsteigtas savo turimomis lėšomis ir banko paskola. Versle dalyvauja steigėjo lėšos bei savininko turtas. Paskaičiuota, kad steigiant įmonę kapitaliniai įdėjimai bus sekantys:
1 lentelė Kapitalo įdėjimai ir jo panaudojimasLėšų panaudojimas LėšosĮmonės registravimo mokestis rejestro tarnyboje 200 LtVardo patentavimas patentų biure 50 LtSąskaitų – faktūrų pirkimas 30 LtNuoma 6 mėn. į priekį 2.700 LtIšsiperkamoji autobuso nuoma (pradinis įnašas) 50.000 LtIšsiperkamoji autobuso nuoma (metinis įnašas) 7.875 LtKitos išlaidos 100 LtNenumatytos išlaidos 4.000 LtĮrankių pirkimui 6.000 LtViso 70.955 Lt
Tikimės gauti paskolą 3 metams su 13% palūkanom ir kasmet atiduoti jos dalį. Kasmetinė įmoka: 70000/((1-(1+0.13)-3)/0.13) = 29647 lt. Paskolos garantas – pats autobusas, kurio vertė 500000 lt. Tačiau norint pažiūrėti ar skolos bus gražintos ir ar įdėtas kapitalas atsipirks reikia padaryti finansines prognozes. Pirmiausia panagrinėsime tris finansines prognozes: optimistinį, pesimistinį ir labiausiai tikėtiną variantą. (žr. 8 priedas)Kaip galima pastebėti esant optimistiniam variantui planas atsipirktų per metus, esant labiausiai tikėtinam prireiktų 2 metų, tačiau esant pesimistiniam planui prireiktų net 9 metų.Padarius kitas finansines prognozes ir paplanavus į ateiti galima, remiantis labiausiai tikėtinu variantu, teigti, kad panašios apyvartos turėtų išlikti ateinančius 2 metus, nepriklausomai nuo atsiradusių konkurentų. Vėliau ji turėtų kilti dėl prognozuojamų turistų antplūdžio, o po 5 metų apyvarta būtų šiek tiek mažesnė negu pirmaisiais dvejais metais.IŠVADOSMano planuojamo verslo paklausa ateityje turėtų augti, nes gerėjant ekonominei padėčiai vis daugiau vartotojų galės apsilankyti bare. Laikui bėgant siūlyčiau konkurentus – tiekėjus pakeisti, t.y. padaryti specialų baro menių, galbūt daugiau pereiti prie naktinio gyvenimo, suteikiant daugiau pramogų, o ne orientuojantis į maitinimo paslaugas. Planuoju, kad ateityje toks baras turėtų būti labai paklausus uždariems individualiems vakarėliams.LITERATŪRA1. Simanavičienė Ž. Verslo priežiūros institucijos: mokomoji knyga.-Kaunas: Technologija, 2002.- ISBN 9955-09-299-82. Bagdonas E., Kazlauskienė E. Verslo pradmenys: mokomoji knyga.-Kaunas: Technologija, 2002.-ISBN 9955-09-257-23. Monkevičienė Z. ir Žitkus L. Verslininkystė.-Kaunas: Technologija, 19974. Marketingo valdymas.- Vilnius: Grigalius, 2001.- ISBN 9986-9299-5-45. Urbanskienė R., Vaitkienė R., Clottey B. Rinkos tyrimai ir analizė: mokomoji knyga.-Kaunas: Technologija, 1998.-ISBN 9986-13-656-36. Johnson G., Scholes Kevan, Exploring corporate strategy: text and cases, 4th ed.-London: Prentice Hall.-1997.-ISBN 0-13-525635-6 7. “Lietuvos mokslas ir priemonė”, konferencija (1999; Kaunas). Ekonomika ir vadyba; aktualijos ir metodologija – 99: tarptautinės konferencijos medžiaga. – Kaunas: Technologija, 1999.- 89 p. 8. Gečienė E. Verslo ekonomika: vadovėlis.- Vilnius: Coklonas, 2003.-ISBN 9955-497-26-29. Kuvykaite R.Tarptautinis marketingas: vadovėlis.- Kaunas: Technologija, 1997.- ISBN 9986-13-511-7
10. Gronskis V. Verslo ekonomika.-Kaunas, 199311. Zakevičius P. Pokyčiai organizacijoje: priežasties valdymas ir pasekmės, 200312. Semenik R. ir Bomossy G. Principles of marketing: a global perspective, 2nd ed.-Cincinnati: South Western College Publishing, 1995.- ISBN 0-538-83913-913. Martinkus B., Žitkienė S., .Žilinskas V. Įmonės ekonomika.-Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2002.- ISBN 9986-38-338-214. Bagdonas E. ir Kazlauskienė E. Biznio įvadas: vadovėlis.- Kaunas: Technologija, 2000.- ISBN 9986-13-549-415. Stoner James A.F., Freeman R.Edward, Gilbert Daniel R. Vadyba.- Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2000.- ISBN 9986-850-30-416. Stoškus S. Vadybos pradmenys: mokomoji knyga.- Kaunas: Technologija, 2001.- ISBN 9986-13-997-X17. Daft R. Organization theory and design: student ed.-Mason: Thomson, 2003.- ISBN 0-324-28278-818. Hunt J.W. Managing people at work: a manager’s guide in organizatons,198619. Juozaitienė L. ir Stapokienė J. Verslo ir vadybos įvadas: mokomoji knyga.- Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla, 2003.- ISBN 9986-38-392-720. Vasiliauskienė j., Venckus A. Kaunas demonstruoja atsigavimo ženklus.- http://www.lrti.lt/veikla/Kaun_dem_ats.doc