TURINYS
ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………………….4.1. ĮMONIŲ BANKROTO SAMPRATA………………………………………………………………….5.1.1. Bankrotai užsienyje……………………………………………………………………………………..5.1.2. Bankrotai. Lietuvoje…………………………………………………………………………………….7.1.3. Bankroto procedūros…………………………………………………………………………………..10.1.3.1. Teismo nutartis iškelti bankroto bylą. ……………………………………………..10.1.3.2. Įmonės bankroto bylos nagrinėjimas teisme……………………………………..11.1.3.3. Bankrutuojančios įmonės statusas……………………………………………………11.1.3.4. Administratorius…………………………………………………………………………… 12.1.3.5. Bankroto baigtis………………………………………………………………………………13.2. BANKROTO BYLOS TEISMINIS NAGRINĖJIMAS……………………………………….14.2.1. Turto išpardavimas, įmonės likvidavimas…………………………………………………….14.2.2. Administratoriaus vaidmuo………………………………………………………………………..14.2.3. Kreditorių reikalavimai………………………………………………………………………………15.IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………………………….18.LITERATŪRA…………………………………………………………………………………………………………….19.ĮVADASVienos įmonės kuriasi, kitos dėl vienokių ar kitokių priežasčių užsidaro ar yra likviduojamos. Yra daug verslo žlugimo priežasčių. Bankrotas – viena skausmingiausių įmonės likvidavimo būdų. Jis neišvengiamas esant dideliems įsiskolinimams vienam ar keletui kreditoriųDarbo tema „Bankrotas kaip viena iš įmonės žlugimo priežasčių“. Bankrotas – tai ne paprasta teisinė bei finansinė procedūra, bet svarbus ūkio valdymo, jo efektyvumo didinimo svertas. Todėl manau, kad ši tema yra ypač aktuali, kadangi per metus bankrutuoja vidutiniškai 500 įmonių. Darbo tikslas – išsiaiškinti bankroto priežastis bei kaip būtų galima jų išvengti. Svarbiausi uždaviniai:• apžvelgti, kuo skiriasi bankroto procedūros Lietuvoje ir užsienio valstybėse;• išsiaiškinti, kokios bankroto procedūros vykdomos Lietuvoje, kokia jų tvarka bei reikšmė;• išanalizuoti bankroto bylos taikymo praktikoje ypatumus, remiantis Šiaulių rajono KŪ UAB bankroto byla.Problema: po 2001 kovo 20 d. priimto naujojo Įmonių bankroto įstatymo ir toliau sekusių jo pataisymų, papildymų kyla įvairių nuomonių, požiūrių, kuriuos, mano manymu, reikėtų aptarti.Darbe taikyti metodai: literatūros analizės ir statistinės analizės metodai, sisteminimas.Ruošiant šį darbą buvo naudojamasi įvairia informacija, randama šios srities mokslo knygose bei mokslo žurnaluose, internete ir periodinėje spaudoje. Labai gaila, kad šia tema sunku rasti tinkamos literatūros bei informacijos, ši sritis dar nėra pakankamai ištirta ir aprašyta. Darbe nebus plačiau nagrinėjama dalis bankroto procedūrų, tokių kaip bankroto bylų nagrinėjimas ne teismo tvarka, supaprastintas bankroto procesas, tyčinis bankrotas. Nebus smulkiau aptariamos ir bankroto baigties procedūros, tik išvardinti galimi variantai.
Darbo rezultatai. Remiantis šiuo darbu galima susidaryti aiškų vaizdą apie bankroto procedūros eigą, atsakingus asmenis.Pagrindinės darbo išvados: • Lietuvoje bankrutuojančių įmonių padėtis panaši į kitų Europos šalių.• Bankrotas nebūtinai reiškia ūkinės veiklos pabaigą. Priešingai, jis gali suteikti galimybę atgaivinti bent dalį bankrutuojančios įmonės veiklos ir iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Bankrutavusios įmonės veiklos likvidavimas tėra vienas iš galimų variantų, o pats bankrotas yra normalus laisvosios rinkos ekonomikos reiškinys.ĮMONIŲ BANKROTO SAMPRATAAnot Juozaitienės, Staponkienės (Juozaitienė, Staponkienė, 2003, p.175) yra keletas verslo žlugimo priežasčių, tokių kaip, dideli ir nepastovūs mokesčiai, pasikartojantys gamybos ir pardavimų nuosmukiai, netobuli teisės aktai, šalies ekonominis nuosmukis ir pan. Visa tai veda prie įmonės žlugimo – bankroto.Remiantis Lietuvos Respublikos Įmonių Bankroto Įstatymu 2001 m. kovo 20 d. Nr. IX-216, 2 – uoju straipsniu, „Bankrotas – nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka.“ (8) O Bankroto procesas – tai „teismo ar ne teismo tvarka vykdomų įmonės procedūrų visuma.“ Bankroto procedūras reglamentuoja ne tik Įmonių bankroto įstatymas, bet ir jo atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymai, priimti 2001 m. gruodžio 17 d., 2002 m. lapkričio 19 d., 2002 m. gruodžio 10 d., 2003 m. sausio 28 d., 2003 m. balandžio 3 d., 2003 m. birželio 5 d., 2003 m. liepos 4 d. ir 2004 m. balandžio 15 d. bei šio įstatymo pagrindu priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai.Išskiriami du bankrotų tipai: tyčinis bankrotas, kai įmonė privedama prie bankroto tyčia ir netyčinis, kuris įvyksta dėl netikslingo valdymo, infliacijos, valiutų kurso pasikeitimo ar kt. priežasčių.Būtų galiama apibūdinti bankroto proceso atliekamas funkcijas šalies ekonominiame gyvenime:• profilaktinė f- cija, kai įmonės, siekdamos išvengti su bankrotu susijusių nemalonumų suranda būdų patobulinti veiklą
• įmonė, kuri paskelbta bankrutuojančia, teismo ar kreditorių yra skatinama pertvarkyti savo verslą. Šiuo atveju jai taikomo finansinės lengv…atos.• Bankrutavusia pripažinta įmonė yra likviduojama. Ji pašalinama iš ekonominio šalies gyvenimo, kad netrukdytų kitoms, kurios veikia sėkmingiau.Aišku, geriausia būtų, jei įmonės nereikėtų likviduoti, tačiau daugeliu atvejų šis procesas yra neišvengiamas ir vien profilaktinėmis priemonėmis apseiti neįmanoma.Bankrotai užsienyje
Daugelyje šalių veikia panašūs įstatymai: pavyzdžiui, Bankroto įstatymas, Nemokumo įstatymas, Įstatymas dėl apgaulingo turto perdavimo. Vienų valstybių bankroto įstatymuose yra labiau atsižvelgiama į skolininko teises ir interesus, kituose – į kreditorių. Įmonių, firmų finansavimo ir restruktūrizavimo procedūros vakarų valstybių įstatymuose atskirai neaptariamos, o pateikiamos bankroto įstatymuose. Net ir, atrodo, stabiliausios ekonominės valstybės, tokios, kaip Amerika, patiria finansų, verslo, ryšių korporacijų žlugimus. Kyla klausimas, nuo ko tai priklauso? Kaip teigia A. Čekuolis (Čekuolis, 2004) Amerikos rinkos žlugimo priežastys yra:• Įstaigų vadovų vagystės ir neteisėtos machinacijos. Vadovai apvogė akcininkus, pasitikėjusius klestinčiomis firmomis. Įstatymai, kurie turėtų ginti visuomenę nuo panašių dalykų, Amerikoje yra, tik labai švelnūs jų pažeidėjams. Mat koncerno prezidentas rizikuoja daug mažiau nei eilinis indėlininkas.• Iš naujų bosų reikalaujama vienintelio dalyko – duok ir rodyk pelną konkrečiai. Tapo nebesvarbu, ką firma gamina, kaip sekasi parduoti produkciją. Žvelgiama įtik į finansines ataskaitas, kuo kurių ypatingai priklauso vadovo atlyginimas. Tai neišvengiami privedė prie to, kad ataskaitos buvo dirbtinai gražinamos.• JAV valdžia laikosi nuomonės, kad kuo mažiau ji kišis, tuo bus geriau. Valdžiai svarbiausia, kad verslas mokėtų mokesčius. Taigi, verslas plėtojamas be jokių supančiojimų. • Vis mažiau užsienio investuotojų patiki savo pinigus JAV verslo įmonėms. Užsienio investuotojai netgi pradėjo trauktis (iš Amerikos rinkos kapitalo jau ištraukti 37 milijardai dolerių). Tai skatina ir dolerio kurso kritimą.
Pasak Katino (Katinas, 2002) ‚,susimovę‘‘ vadovai dažnai lieka prie valdžios vairo ir tada, kai jų kompanija būna ties bankroto riba. Kompanijoms saugumą užtikrina Amerikoje veikiantis skolininko įstatymas, bankai skolina joms dar daugiau nei iki tol pinigų. Antra – teisininkai padeda bendrovėms restruktūrizuoti senąsias skolas bei leidžia jų vadovams laisvai ir nevaržomai dirbti keletą metų ar mėnesių. Bankrotas ,,amerikietiškuoju stiliumi‘‘ – puikus darbas, jei jį pasiseka gauti. Amerikoje susidūrusios su sunkumais bendrovės paprasčiausiai turi daugiau laisvės ir gali tęsti savo veiklą, tuo pat metu bandydamos susitarti su kreditoriais. Kiek kitaip apibūdinama Europos kompanijų padėtis. Jos turi didesnių kliūčių. Susidūrusi su sunkumais bendrovė iškart nutraukia savo veiklą. Tai tiesiog panaikina vieną esminių masalų, siekiant įtikinti kreditorius leisti įmonei gyvuoti toliau. Kas gali pasitikėti bendrove, kurios įvaizdis galutinai sužlugdytas. Britai lūkuriavo metų metus planuodami palengvinti didelių finansinių problemų ir šiuo metu visai rimtai nori imtis savo ketinimus įgyvendinti. Remiantis Seimo Informacijos analizės skyriaus medžiaga („Kaip bankrutuoja kitur“, 2001), kai kuriose buvusiose komunistinėse šalyse specialiomis išimtimis ribojamas bankroto taikymas valstybinio kapitalo įmonėms. Ten valstybės kapitalo įmones administruoja Nacionalinis turto fondas. Vienose šalyse, pvz., Didžiojoje Britanijoje veikia įstatymai, pagal kuriuos bankrutavusios įmonės vadovas gali būti diskvalifikuotas. Tai yra jam gali būti uždrausta eiti atsakingas vadovaujančiąsias pareigas nuo 2 iki 15 metų. Vokietijoje gali patraukti civilinėn atsakomybėn įmonės vadovą. Įmonės vadovas privalo kompensuoti bendrovės nuostolį, padarytą dėl prašymo iškelti bankroto bylą vilkinimo. T. y. už savo pareigų nevykdymą. Civilinis kodeksas numato ir kreditorių atsakomybę už bankroto bylos inicijavimo užvilkinimą. Bankas ar kita kredito įstaiga įpareigojamos atlyginti… padarytą žalą, jei žinodamos, kad įmonė yra ties bankroto riba, vis dėlto jai suteikė kreditą. (4)Europos bendrojoje informacijoje apie bankrotą (Bankrupcy – General Informatikon, 2004) yra nurodomi patarimai, ką daryti susidūrus su bankrutuojančia firma. Kadangi pinigus pasisavinusiai firmai yra atidedami mokėjimai ji negali mokėti kreditoriui. Paprastai įstatymas šiuo atveju siūlo dvi galimybes:• Firma bus išsaugota. Šiuo atveju turi būti prižiūrima administratoriaus paskirtu teismo sprendimu. Šios procedūros rezultatas yra išsaugoti firmą, išlaikyti jos veiklą, darbus ir iš dalies atsiskaityti.• Arba padėtis yra tokia rimta, kad patvirtina firmos žlugimą.Abiem atvejais, teismui priėmus sprendimą, kreditoriai nebegali individualiai kelti bylą prieš firmą. Šio principo tikslas yra užtikrinti kreditorių lygiavertiškumą ir saugoti skolininkų turtą. Nurodoma, kad pageidaujant, kad sumokėtų, reikia kreiptis į asmenį, vadinamą firmos administratoriumi arba likvidatoriumi, kuris yra atsakingas už skolininkų turto reorganizavimą ar likvidavimą.Europos bankroto bendrojoje informacijoje (Bankrupcy – General Informatikon, 2004) nurodoma, jog daugeliu atvejų reikia administratoriui nusiųsti dokumentą, turintį neabejotiną privalomą informacijos pranešimą parodyti, kad turi skundų bankrutuojančiai firmai. Reikia pridėti dokumentus, tokius kaip važtaraščius, skolos patvirtinimą. Kadangi paprasti būna ne vienas kreditorius, todėl firma dažnai neturi lėšų sumokėti kreditoriams visą skolą. Yra parenkama pirmumo tvarka ir ne visiems mokama vienu metu.Bankrotai Lietuvoje
Pirmosios bankroto bylos Lietuvoje pradėtos kelti nuo 1993 m. „Bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių.“ (8) Per šį laiką sukaupta nemažai patirties, leidžiančios atlikti tam tikrus apibendrinimus. Bankroto bylos iškėlimas jau tapo įprasta teismo procedūra, padedančia spręsti įsisenėjusių skolų problemas. Per dešimtmetį Lietuvos Respublikos Seimas net tris kartus iš esmės keitė Įmonių bankroto įstatymą, daugiau nei 20 kartų jį tobulino. Nuo 2001 m. kovo 20 d. priimtas naujasis Įmonių Bankroto įsakymas. Po to vėl sekė ne vienas jo taisymas, pildymas. Tai, atrodo, turėjo pagreitinti bankroto procesą, teisminį bylų nagrinėjimą, tačiau ne visi bankroto administratoriai su tuo sutinka. Deja, bet panašu, kad lūžis neįvyko. Vadinasi, kaltas ne įstatymas, o jo taikymo praktika. Taigi, realiai įvertinti dabartinį įstatymą bei patį bankroto procesą gali tik su tuo nuolatos susiduriantys asmenys.
Pasak Jaskelevičiaus (Jaskelevičius, 2002), bankrotai Lietuvos rinkos ekonomikoje nėra priemonė, kuri drausmina tarpusavio santykius bei skatina vykdyti tarpusavio įsipareigojimus. Bylos keliamos vangiai, dažniausiai tai vyksta pavėluotai, bankrutuojantis ūkio subjektas neretai jau būna iššvaistęs vos ne visą savo turtą. Laiku iškelta bankroto byla gali išspręsti įmonės skolų problemą patiriant minimalius nuostolius. Daugiausia nuostolių patiria įmonės savininkai, akcininkai, bet tai ir yra rinkos logika – nesugebantys privalo pasitraukti. Remiantis ūkio ministerijos atskaita (2004), realus bankrotas visada įvyksta žymiai anksčiau ir kuo ilgiau delsiamas jo oficialus paskelbimas, tuo labiau komplikuojama padėtis. Pastebima tendencija, kad pastaraisiais metais baigtų bankroto procedūrų, palyginti su praėjusiais metais, padaugėja maždaug du kartus. Tai rodo, kad įmonių bankroto procesas trumpėja ir greitėja. 11. Lengvenytė nurodo (Lengvenytė, 2003), kad „laiku įvykdytas bankrotas, kai savininkai jį paskelbia nevilkindami, nesugriauna įmonės, o padeda ją atgaivinti.“ (6) Nors ir netenka savo turto, darbo, savininkai turi galimybę pasimokyti iš savo klaidų ir steigti naują įmonę. Buvę įmonės savininkai beveik visuomet kaltina politikus, įstatymus, valdininkus, bet tik ne savo veiklos rezultatus. Daugumoje buvusių įmonių įsikuria mažesnės. Dažnai ten įsidarbina buvusio giganto darbuoto Pramonės ir komunalinių į…monių teritorijos. [Žiūrėta 2004-10-08]. Prieiga per internetą:intinai naudoja įmonių pateiktus kadastrinių matavimų duomenis savo turimų duomenų bazės kūrimui. Vėliau Registrų centras šiuos duomenis parduoda visiems suinteresuotiems asmenims, taip pat ir kadastrinius matavimus atliekančioms įmonėms.• Nekilnojamo turto savininkai ir kiti asmenys, registruodami nekilnojamuosius daiktus ir teisę į juos, taip pat moka Registrų centrui už šią paslaugą. (14)Iš to kyla išvada, kad Registrų centrui mokesčiai yra mokami keletą kartų. O kartu tai viena iš bankroto procesą apsunkinančių priežasčių.Lengvenytė pastebi (Lengvenytė, 2002), kad bankrotai per Lietuvą ritasi daugelį metų. Tačiau kol kas Aukščiausiais teismas nepriėmė sprendimo, kad bankrotų bylas turėtų nagrinėti tam specialiai paruošti teisėjai. Todėl dažnai pasitaiko atvejų, kad vadovaudamiesi tais pačiais įstatymais teisėjai priima gan skirtingus sprendimus.1.3. Bankroto procedūros 1.3.1. Teismo nutartis iškelti bankroto byląIš smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūros duomenų (2004), pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo turi remtis bent viena iš žemiau išvardintų sąlygų: • įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų;• įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus, suteiktas paslaugas, negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų;• įmonė laiku nemoka įstatymais nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų;• įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų;• įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos ir dėl šios priežasties teismo antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus. Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei turi būti pridėti dokumentai, įrodantys to pareiškimo pagrįstumą. Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo atlikti šiuos veiksmus: paskirti įmonės administratorių, pranešti raštu apie iškeltą bylą įmonei, kreditoriams, skolininkams, kitiems suinteresuotiems asmenims, pranešti kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai ir perimti iš jų bylas. Petravičius pabrėžia (Petravičius, 2001), kad teismas taip pat privalo uždėti areštą įmonės nekilnojamajam ir kitam ilgalaikiam turtui. Šis areštas turi galioti tol, kol bus paskelbta nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.1.3.2. Įmonės bankroto bylos nagrinėjimas teismeAnot smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūros duomenų (2004), įmonės bankroto bylą iškelia vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismas. Įmonės bankroto byla iškeliama, jeigu teismas turi pagrindo teigti, kad įmonė yra nemoki arba įmonė daugiau kaip tris mėnesius vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą. “Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.“Teisme bylinėjasi:• atsakovas – bankrutuojanti įmonė;• ieškovas – asmuo (asmenys), pateikęs (-ę) pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo;• tretieji asmenys – kreditoriai, kurių finansinius reikalavimus atsakovui yra patvirtinęs teismas.Teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu:• įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditorių, kurie kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, finansinius reikalavimus;• įmonei iškelta restruktūrizavimo byla.1.3.3. Bankrutuojančios įmonės statusasPasak Petravičiaus (Petravičius, 2001), teismui iškėlus bylą, įmonė bankrutuojančios įmonės statusą. Įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų ir perduoda administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą įmonės bankroto bylos iškėlimo duomenimis, ir visus dokumentus, o įmonės administratorius, įspėjęs raštu prieš 7 kalendorines dienas atleidžia iš pareigų įmonės vadybos narius ir administracijos vadovą. Remiantis smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūros duomenimis (2004), įmonei draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto iškėlimo datos. Nutraukiamas delspinigių už visas įmonės prievoles (išmokos, susijusios su darbo santykiais, pavėluotas mokėjimas) skaičiavimas.1.3.4. AdministratoriusPetravičius nurodo (Petravičius, 2001), kad įmonės administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. Analizuojant smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūros duomenis (2004) matyti, kad bankrutuojančiai įmonei valdyti ir Įmonių bankroto įstatyme nustatytoms funkcijoms vykdyti teismas (neteisminio proceso atveju – kreditorių susirinkimas) skiria įmonės administratorių. Buvę įmonės valdymo organai netenka įgaliojimų, išskyrus išimtis, nustatytas Įmonių bankroto įstatymo 28 straipsnyje. Lengvenytė nurodo (Lengvenytė, 2003), jog pirmiausia administratorius turi supažindinti visus suinteresuotus asmenis ir antstolius su teismo nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo ir administratoriaus paskyrimo. Privalu nedelsiant išleisti įsakymą, nurodantį, kad nuo jo pasirašymo dienos įmonėje teisėti yra tik administratoriaus sprendimai. „Būtina pranešti bankams, kad keičiasi parašai, bei įteisinti naujas sąskaitas ir parašus; parengti paskutinių kelerių metų piniginių lėšų judėjimo suvestines; peržiūrėti visas paskutinių metų įmonės sutartis. Įstatymas neleidžia buvusiems savininkams ir vadovams administruoti „savų“ bendrovių.“ (5) Ji taip pat teigia (Lengvenytė, 2003), kad įmonės vadovas atsako už turto ir dokumentų perdavimą. Ir toliau bankroto proceso metu jis atsako už reikiamos informacijos apie įmonės buvusią veiklą bankroto administratoriui pateikimą. Privalo pateikti kreditorių ir skolininkų sąrašus, informaciją apie įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus.Remiantis smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūros duomenimis (2004), visos bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Bylose dėl turto išieškojimo iš kitų asmenų bankrutuojančios įmonės naudai atstovauja administratorius arba jo įgaliotas asmuo. Lengvenytė pabrėžia (Lengvenytė, 2003), kad administravimo išlaidas sudaro atlyginimai administratoriui ir įmonės darbuotojams, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese. Taip pat prie šitų išlaidų priskiriamos išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, pavojingų atliekų priežiūros ir laidojimo išlaidos. Atėjus į bankrutuojančią įmonę, pirmiausia dėmesys skiriamas tinkamam turto ir dokumentacijos perėmimui, turto apsaugos tikrinimui ir darbuotojų atleidimui. Daugelyje įmonių nėra išspręsta dokumentų tvarkymo ir saugojimo problema. Pasitaiko, kad įmonių vadovai piktavališkai neperduoda dokumentų, o kai kuriuos sunaikina. Administratorius, perėmęs bankrutuojančios įmonės turtą, pats privalo spręsti, ar teismo prašyti taikyti supaprastinto bankroto procedūrą. Šis būdas protingesnis, nes nevyksta kreditorių susirinkimai. Administratorius bendrauja tik su teisėju. Įmonę įmanoma uždaryti per puse metų. Žinoma, šį variantą galima taikyti tada, kai nėra daug turto ir dažnai net nepakanka lėšų padengti administravimo išlaidas. Pasak Lengvenytės (Lengvenytė, 2003), teisėsaugos institucijos retai gali administratoriui padėti, nes dažniausiai pasinaudojama įstatymų spragomis, pritrūksta įrodymų, todėl sunku įrodyti tikruosius kaltininkus, privedusius įmonę iki bankroto. Pritrūksta įrodymų, kad bankrotas yra tyčinis. Įmonė išregistruojama ir kaltų nėra. Daugelis mokesčių, kuriuos pagal įstatymą privalo mokėti administruojama įmonė, labai nelogiški. Jei įmonė bankrutavo, nes nebegalėjo atsiskaityti su kreditoriais, tai iš kur turi atsirasti lėšų žemės nuomos, nekilnojamojo turto, kelių ir kitiems mokesčiams sumokėti? (6)Nanalizuojant ūkio ministerijos atskaitą (2004) matyti, kad 2001 m. liepos 5 d. įsigaliojus Įmonių bankroto administratorių veiklos kontrolės tvarkai, labai padaugėjo fizinių ir juridinių asmenų prašymų ir skundų dėl netinkamos įmonių bankroto administratorių veiklos. Šiuos prašymus ir skundus nagrinėja Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos. Departamentas, nustatęs teisės, Verslo administratorių etikos taisyklių p…ažeidimus, kitus administratoriaus veiklos trūkumus, dėl kurių yra pagrindo manyti, kad administratoriaus kvalifikacija neatitinka jo veiklai keliamų reikalavimų, kreipiasi į Bankrutuojančių ir restruktūrizuojamų įmonių administratorių atestavimo komisiją dėl nuobaudų administratoriui skyrimo.1.3.5. Bankroto baigtisAnot Petravičiaus (Petravičius, 2001), įmonės bankroto byla pagal ĮBĮ gali baigtis 4 scenarijais: • Taikos sutartimi;• Bankroto bylos nutraukimu;• Sanavimu. Įmonė gali būti sanuojama tik esant teismo patvirtintam sanavimo projektui. 2001 m. kovo 20 d. Įmonių bankroto įstatymo redakcija sanavimo procedūros nenumato.• Likvidavimu. Bankrutavusi įmonė gali būti išregistruota ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams nuo teismo sprendimo pripažinti įmonę bankrutavusia įteisinimo.Pagal naująjį Bankroto įstatymą kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais. Pirmajame etape pagal įstatyme nustatytą eiliškumą tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antrajame etape ta pačia eile tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis. Naujasis Bankroto įstatymas pirmąja eile tenkina darbuotojų reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, ir papildomai į pirmąją eilę įtraukia juridinių asmenų reikalavimus sumokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją. Antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą, o trečiąja eile – visų likusių kreditorių reikalavimai.2. BANKROTO BYLOS TEISMINIS NAGRINĖJIMASSiekdama išsiaiškinti, kaip praktikoje vykdomas bankroto procesas, naudojausi Šiaulių rajono komunalinio ūkio UAB bankroto bylą. Šios įmonė bankroto byla truko du metus, nuo bankroto bylos iškėlimo datos. Šią bylą pasirinkau, nes bendrovės likvidavimo procesas vyko neseniai, t. y. jau galiojant naujajam Įmonių bankroto įstatymui (2001-03-20).Analizuodama bylos medžiagą didžiausią dėmesį kreipiau į: įmonės likvidavimo eigą, administratoriaus vaidmenį bei kreditorių reikalavimus, jų teises. Kadangi įmonė likviduota, sunku rasti daugiau daumenų apie pačią įmonę.2.1. Įmonės likvidavimas, turto išpardavimas
Šiaulių rajono Komunalinio ūkio UABVoveriškių km., Šiaulių rajonas
2002-02-06 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla Šiaulių rajono komunaliniam ūkiui. Įmonė veiklos nevykdo ir kreditorių susirinkime nutarta bendrovę likviduoti. Paskiriamas administratorius. Apie bankroto bylą pranešama teismo antstolių kontoroms, hipotekos skyriui, mokesčių inspekcijai. Numatomas įmonės likvidavimo data – 2003-09-01.2002 m. liepos 23 d. teismas pripažino Šiaulių raj. Komunalinio ūkio UAB bankrutuojančia ir nutarė ją likviduoti dėl bankroto.Visam turtui uždedamas areštas. Dar 2001 – 10 – 15 d. Šiaulių rajono savivaldybės valdyba nusprendė Šiaulių rajono komunalinio ūkio UAB leisti ne aukciono tvarka parduoti Kuršėnų komunalinio ūkio uždarajai akcinei bendrovei ilgalaikį turtą nepriklausomų turto vertintojų įvertintomis kainomis. 2004-02-07 d. teismo sprendimu Šiaulių rajono komunalinio ūkio UAB veikla baigiama. Išregistravimo datai liko nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai.2.2. Administratoriaus vaidmuoĮmonės vadovas įpareigojamas per 15 d. nuo teismo nutarties įsiteisėjimo perduoti bendrovės turtą administratoriui, kuris atlieka įmonės likvidatoriaus f – jas. Administratorius UAB „Bankotera“. UAB „Bankotera“ paskiria savo atstovą R.V., kuris nustatė Šiaulių raj. KŪ UAB kreditorių finansinius reikalavimus bei baigęs darbą „teismui turi pateikti likvidavimo balansą ir likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus“. Šiaulių rajono Komunalinio ūkio UAB bankroto administratorius pateikia išsamią ataskaitą (už 2003 m). Ataskaitą sudaro šios dalys:1. Įvadą, kuriame trumpai supažindinama su Šiaulių raj. KŪ UAB bankroto bylos iškėlimu, antrojo kreditorių susirinkimo (dalyvavo 91,95 % kreditorių) nutarimu parduoti ilgalaikį turtą.2. Bendrovės kreditorinius įsipareigojimus. Išvardijami visi kreditoriai ei jų kreditoriniai reikalavimai.3. Šiaulių raj. KŪ UAB debitorinius įsiskolinimus. Kadangi su daugeliu debitorių susisiekti nebuvo galima, nutarta kreiptis į teismą dėl skolų išieškojimo teismine tvarka. Iš viso debitorių skola siekia 179825,82 lt. Pateikia sąrašą apie debitorių būklę (daugumą skolų siūloma nurašyti).
4. Bendrovės turto aprašas. Kartu pateikiama likutinė turto vertė bei pradinė pardavimo kaina. Turtas perduotas parduoti komiso pagrindais KB „Fabiola“ bei dalis parduota Kuršėnų komunalinio ūkio UAB. Kaip pabrėžė administratorius, turtas aktyviai pardavinėjamas, bet kadangi yra nepaklausus, surasti pirkėją yra sunku. Administratorius pateikia sąrašą turto, kuriam rekomenduojama sumažinti pardavimo kainas arba nurašyti.5. Pinigų srautų ataskaitą: bankroto administratoriau atlyginimui, transporto išlaidoms, ryšio, kanceliarinėms ir pašto paslaugoms, vyr. Buhalterės atlyginimui, patalpų nuomai, kitoms išlaidoms (dokumentų archyvavimas, juridinės paslaugos).6. Baigiamojoje dalyje informuojama apie dabartinę įmonės būklę – atleisti visi darbuotojai, nutraukta sutartis su buhaltere,, įmonės archyvas pervežtas iš buvusių įmonės patalpų siekiant sumažinti archyvavimo išlaidas ir užtikrinti dokumentų apsaugą. Pateikia siūlymą, kaip pagreitinti įmonės bankroto procedūrą (pagreitinti turto pardavimą).Taigi, administratorius dalyvavo visuose kreditorių susirinkimuose, sudarinėjo jų darbotvarkes bei siuntinėjo pranešimus. T. p. rūpinosi Šiaulių raj. KŪ UAB ilgalaikio ir nekilnojamojo turto pardavimu, debitorių skolomis; planavo pinigų srautų ataskaitas bei jas pateikinėjo kreditorių susirinkimui.2.3. Kreditorių reikalavimaiRemiantis LR ĮBĮ visiems kreditoriams buvo raštu pranešta apie bankroto bylos iškėlimą. Administratorius UAB „Bankotera“ nurodė konkrečią susirinkimo vietą, darbotvarkę. Byloje yra pridėtas išsamus darbotvarkės planas.Bankroto bylos medžiagoje pateikti kreditoriniai reikalavimai, suskirstyti pagal eiles (antros ir trečios eilės):Antrosios eilės kreditoriniai reikalavimai (49789,96 lt):• Šiaulių apskrities VMI – 2379,11 lt.• VSDFV Šiaulių skyrius – 25998,85 lt.Trečiosios eilės kreditoriniai reikalavimai – 863537,55 lt. Viso 43 kreditoriai.Bankroto byloje pateikti atskirų kreditorių prašymai iškelti bankroto bylą Šiaulių raj. KŪ UAB. Tai AB „Šiaulių melioracija“, Kuršėnų KŪ UAB, UAB „Šiaulių vandenys“. Dėl pastarosios bendrovės reikalaujamos sumos patikslinimo kreiptasi ir į Lietuvos apeliacinį teismą (2002-04-30).Per visą bankroto bylos procesą įvyko :• 7 kreditorių susirinkimai (2002-08-08, 2003-02-28, 2003-04-01, 2003-05-08, 2003-09-05, 2003-09-16, 2004-01-22). Visiems susirinkimams buvo išsiųsti pranešimai apie susirinkimą bei darbotvarkės. Pagrindiniai darbotvarkės elementai: – Kreditorių susirinkimo darbo reglamento nustatymas; – Administravimo išlaidų sąmato patvirtinimas. – Gautų lėšų panaudojimas. Lėšos panaudojamos dalies kreditorių reikalavimų patenkinti bei administravimo ir dokumentų archyvavimo išlaidoms padengti. Šiaulių rajono savivaldybės meras teismui porą kartų apskundė kreditorių nutarimus, kaip panaudoti gautas lėšas. Lėšų perskyrimas pakartotinai svarstomas sekančiuose susirinkimuose, o ankstesnio nutarimo vykdymas sustabdomas.Išskirtinis 2003-07-18 d. Šiaulių rajono savivaldybės mero bei Kuršėnų komunalinio ūkio UAB kreipimasis į teismą (skundas) dėl UAB „Bankotera“ įsipareigojimų nevykdymo. Skunde akcentuojama, kad Kuršėnų komunalinio ūkio UAB niekada nebuvo kreditorius, nes lėšos į bankrutuojančios įmonės sąskaitą buvo pervestos už paslaugas, kurių bankrutuojanti įmonė nevykdė. Dėl lėšų grąžinimo buvo nutarta 2003-04-01 d. kreditorių susirinkime. Teismas skundą patenkino tik iš dalies – paskyrė lėšas perskirstyti iš naujo, tačiau pabrėžė, kad bendrovės lėšų paskirstymo klausimas yra išimtinė kreditorių susirinkimo teisė ir bankroto byloje šio klausimo teismas nesprendžia. Kuršėnų KŪ UAB išsiaiškinusi, kad ieškinyje dėl kreditorinių įsipareigojimų tenkinimo yra pasirinkta netinkama šalis, 2004-01-12 d. ieškinį atsiėmė. 2003-04-30 buvo atliktas patikrinimas Šiaulių rajono komunalinio ūkio UAB. Komisija tikrino Ginkūnų gyventojų skolas ir mokėjimus nuo 20002-02-06 iki 2002-11-27 d. prie patikrinimo akto pridėtas priedas (18 lapų) Šiaulių rajono komunalinio ūkio UAB Ginkūnų gyvenvietės mokėtojų sąrašo iššifravimas. – Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų pilno sutvarkymo ir pridavimo į archyvą. Šis klausimas buvo svarstomas visuose, pradedant nuo antrojo kreditorių susirinkimo.Labdaros ir paramos fondo „Tautvila“ įmonė „Vaireka“ pateikė komercinį pasiūlymą dėl bankrutuojančios įmonės dokumentų archyvavimo praėjus daugiau nei metams po bankroto paskelbimo (2003-03-04). Kreditorių susirinkime (2003-04-01 ) buvo nutarta skelbti viešą konkursą. Tai padaryti įpareigotas administratorius. Po konkurso paskelbimo žiniasklaidoje pasirinkta įmonė „Vaireka“. Iš viso bankrutuojančioje įmonėje yra apie 350 vnt. įvairių bylų su buhalterinės apskaitos ir kitais dokumentais. Dokumentų sutvarkymui ir pridavimui į archyvą išlaidoms padengti reikės apie 3500, 00 Lt. Už archyvavimo paslaugas bus atsiskaitoma pagal sudarytą sutartį ir darbų atlikimo aktą. – Einamieji klausimai. Pvz., numatoma, kada bus sekantis kreditorių susirinkimas.Be viso to pirmajame susirinkime buvo išrinktas komisijos pirmininkas. Paskutiniame kreditorių susirinkime buvo patvirtintas bendrovės likvidavimo aktas ir balansas, priimtas nutarimas dėl kreipimosi į teismą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Bendrovė veiklos nevykdo, jokio turto neturi, yra nemoki, tolimesnė jos veikla neįmanoma. Pateikta pažym…a iš Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių rajono agentūros kur nurodoma, kad agentūra likviduojamai Šiaulių rajono komunalinio ūkio uždarai akcinei bendrovei pretenzijų neturi. Galutinį sprendimą išregistruoti bendrovę priėmė teismas.IŠVADOSRemiantis literatūrine medžiaga matyti, • jog bankrotas gali būti ne tik skausmingas įmonės likvidavimas, bet ir galimybė pratęsti ar pakeisti veiklą atsiskaitant su kreditoriais.• Bankroto procesas užsienio valstybėse suvokiamas skirtingai: Amerikoje – tai nauja įmonės atgimimo galimybė, kai įmonei saugumą užtikrina įstatymai. Europoje – įmonė nutraukia savo veiklą vos paskelbus bankrotą ir dažniausiai yra likviduojama.• Lietuvoje bankrutuojančių įmonių padėtis panaši į kitų Europos šalių.• Lietuvoje bankroto eiga reglamentuojama naujuoju Lietuvos respublikos Įmonių bankroto įstatymu 2001-03-20 d., tačiau ir šis įstatymas nedaug pagreitino paties bankroto proceso eigą.Siejant literatūrinės dalies ir Šiaulių rajono KŪ UAB bankroto bylos analizę matyti, jog:• bankroto procesas vykdomas remiantis įstatymu, • byloje dauguma sprendimų remiasi teismo sprendimais, • svarbiausias vaidmuo tenka administratoriui bei kreditoriams,• bylos procesas baigiamas įmonės likvidavimu.LITERATŪRA:
1. Jaskelevičius. Bankrotai – rinkos ekonomikos elementas. // Vadovo pasaulis. 2002. nr. 12.2. Juozaitienė, L., Staponkienė, J., (2003) Verslo ir vadybos įvadas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.3. Katinas, M. Aukštyn iš pelenų. // Veidas. 2002 04 11 d.4. Kaip bankrutuoja kitur. // Vadovo pasaulis. 2001 nr. 6.5. Lengvenytė, S. Bankroto administratoriai ieško neužimtų nišų ir originalių sprendimų.//vadovo pasaulis. 2003 Nr. 1.6. Lengvenytė, S. Bankrotas turi būti skelbiamas laiku. // Vadovo pasaulis. 2003 Nr. 10. 7. Lengvenytė, S. Prie beverčio turto krūvos – ekonominiai sanitarai. // Vadovo pasaulis. 2002 Nr. 2.
8. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įsakymas 2001 m. kovo 20 d. Nr. IX-2169. Petravičius, R. Bankrotas su nauja mantija. // Vadovo pasaulis. 2001 nr. 6.10. Stadalnykas, V.Paženklintos bankroto kryželiu. Vadovo pasaulis. 2001 Nr. 5. 12. Bankrupcy – General Information. [Žiūrėta 2004-10-17]. Prieiga per internetą: