Asociacijos linava veiklos kryptys

Turinys

Įvadas 3
1. Asociacijos „Linava“ istorija 4
2. Asociacijos tikslai, uždaviniai ir funkcijos 4
2.1 Bendroji dalis 4
2.2 Asociacijos uždaviniai ir funkcijos 5
3. Artimiausios ir perspektyvinės asociacijos 6
„Linava“ veiklos kryptys 6
3.1 Artimiausi asociacijos veiklos uždaviniai 6
3.2 Perspektyviniai asociacijos veiklos uždaviniai 8
4. Narystė Europos Sąjungoje 9
4.1 Praėjusių metų apžvalga 9
4.2 Narystė Europos Sąjungoje 10
4.3 Naujausios veiklos kryptys 11
5. Išvados 13Įvadas
Lietuvai atgavus nepriklausomybę transporto sistema buvo intensyviai pertvarkoma darbui rinkos sąlygomis. Buvo decentralizuotas autotransporto įmonių valdymas, reorganizuotos stambios įmonęs, baigta krovininio transporto privatizacija, įgivendinta kelių transporto verslo licenzijavimo sistema. Plečiantis verslininkystei keleiviniame kelių transporte, atsirado vis daugiau savarankiškų vežėjų.
Augant vežėjų verslui, respublikos transporto – ekspedicinės firmos steigė Vakarų Europos, Artimųjų Rytų beei NVS šalyse savo filialus ir agentūras arba sudarė bendradarbiavimo sutartis su analogiškomis firmomis tose valstybėse.
Augant gamybai ir plečiantis komerciniams ryšiams, užimama rinka pasidaro per ankšta, o patekti į užsienio arba pasaulinę rinką nėra paprasta. Siekdami rasti tam tikrą nišą savo paslaugoms, vežėjai susiduria su įvairiais klausimais ir sunkumais.
Tam, kad būtų lengviau ginti savo interesus valstybiniame ir tarptautiniame ligmenyje, Lietuvos vezėjai įsteigė Lietuvos nacionalinę vežėjų automobiliais asociaciją „Linava“. Tuo metu asociaciją įkūrė 84 Lietuvos transporto įmonės. No to laiko narių skaičius ženkliai iššaugo. Dabar ji vienija 1367 transporto įmonių.
Asociacijos nariais gali būti visų rūšių bei įvairių nuosavybės formų verslo įmonės, vežiojančios keleivius, krovinius kelių transporto priemonėmis bei, teikiančios su šiuo verslu susijusias paslaugas, įrašytas į Lietuvos Respublikos rejestrą ir pripažystančios „Linavos“ įstatus.
Lietuvos nacionalinė vežėjų au

utomobiliais asociacija „Linava“ atstovauja ir gina asociacijos narių teises bei interesus santykiuose su valstybinio valdymo organais bei tarptautinėmis organizacijomis visais su keleivių ir krovinių vežiojimu susijusiais klausimais. Asociacija skatina su kelių transportu susijusių paslaugų verslo plėtrą, naujų darbo vietų kūrimą šalyje, derina verslininkų veiklą, formuojant ekonominio bendradarbiavimo strategiją, atstovauja juos užsienio ir Lietuvos institucijose. Taip pat „Linava“ teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos vyriausybei ir kitoms valstybinėms institucijoms, skatina profesinį ruošimą, teikia konsultacijas ir paslaugas visaistransporto proceso klausimais, atstovauja parodose, atlieka kitas funkcijas, kurios neprieštarauja asociacijos veiklos principams bei įstatams.
Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija “Linava” nacionalinėje ir tarptautinėje rinkoje siekia veikti atvirai, atsakingai ir strategiškai.1. Asociacijos „Linava“ istorija
Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija “Linava” įkurta 1991 m. spalio 4 dieną. Tuomet, prieš 13 metų, asociaciją įkūrė 84 Lietuvos trransporto įmonės. Nuo pat jos įkūrimo asociacijos narių skaičius ženkliai augo. Šiuo metu daugiau nei 1300 Lietuvos vežėjų – transporto įmonių, turinčių per 12000 krovininio transporto priemonių su licencijų kortelėmis tarptautiniams krovinių vežimams, ir apie 3000 autobusų ir troleibusų yra asociacijos “Linava” nariai. Pagrindinė asociacijos būstinė įsikūrusi Vilniuje, asociacijos skyriai veikia visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje.
Asociacijai “Linava” priklausančios transporto bendrovės keleivius veža 1328 vietinio susisiekimo, 369 tolimojo susisiekimo ir 40 tarptautinio susisiekimo maršrutais. Keleiviai bei kroviniai vežami į 40 Europos, Azijos ir netgi Af
frikos valstybių. Pagrindinės šalys, į kurias Lietuvos vežėjai gabena daugiausiai krovinių, yra Lenkija, Vokietija, Rusija, Olandija, Belgija, Italija. Rytų rinka visada buvo ir yra viena svarbiausių Lietuvos vežėjams, todėl labai daug krovinių vežama iš Lietuvos į NVS valstybes.
1992 m. gegužės 23 d. asociacija “Linava” buvo priimta į Tarptautinę kelių transporto sąjungą (IRU) ir tapo tikrąja jos nare. Šioje tarptautinėje organizacijoje asociacija atstovauja Lietuvos vežėjams keleivinio ir krovininio transporto tarybose.
Per daugiau nei dešimt asociacijos “Linava” veiklos metų Lietuva prisijungė prie pagrindinių kelių transportą reglamentuojančių konvencijų, pasirašytos sutartys dėl tarptautinio kelių transporto su 34 valstybėmis. 1993 m. Lietuva tapo pilnateise Europos Transporto Ministrų Konferencijos (ETMK) nare, nuolat dalyvauja jos skirstomos daugiašalės kvotos tarptautiniams krovinių vežiojimams keliais sistemoje.2. Asociacijos tikslai, uždaviniai ir funkcijos
2.1 Bendroji dalis
Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „LINAVA“ – tai ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo kurio teisinė forma – asociacija, savanoriškumo principu jungiantis Lietuvos Respublikos juridinius asmenis, vežančius kelių transportu keleivius bei krovinius už atlygį arba savo lėšomis, teikiančius su kelių transporto veikla susijusias paslaugas. Asociacija veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, civiliniu kodeksu, asociacijų įstatymu, kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Tarptautinės vežėjų sąjungos (IRU) norminiais aktais, savo įstatais, kongreso bei prezidiumo nutarimais.
Asociacija yra juridinis asmuo nuo jos įregistravimo dienos, turintis ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą. Ji turi atsiskaitomąsias są
ąskaitas ir savarankišką balansą.
Asociacija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Pagal savo prievoles Asociacija atsako visu savo turtu ir neatsako už jos narių prisiimtus įsipareigojimus.

Asociacija turi teisę vykdyti įstatymų nedraudžiamą ūkinę komercinę veiklą, kuri neprieštarauja jos įstatams bei veiklos tikslams ir reikalinga jos tikslams pasiekti. Ji gauto pelno negali skirstyti savo nariams.
Asociacija turi savo antspaudą, kuriame įrašytas jos pavadinimas: „Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „LINAVA“.
Asociacijos buveinės adresas – J.Basanavičiaus g. 45, Vilnius. Asociacijos veiklos laikotarpis neribotas.2.2 Asociacijos uždaviniai ir funkcijos
Asociacija įsteigta siekiant sudaryti jos nariams kuo palankesnes sąlygas savarankiškai vystyti ir plėtoti visų rūšių pervežimus.
Pagrindiniai asociacijos uždaviniai – siekti transporto verslo sąlygų gerinimo, teikti asociacijos nariams pagalbą ir kitas paslaugas, vykdant keleivių ir krovinių visų rūšių pervežimus automobiliais, juos plėtoti bei tobulinti, atstovauti asociacijos narius santykiuose su valstybinės valdžios institucijomis, tarptautinėmis ir kitomis organizacijomis bei asmenimis.
Savo tikslams ir uždaviniams įgyvendinti asociacija vykdo šias funkcijas:
1. atstovauja ir gina savo narių teises ir teisėtus interesus santykiuose su valstybinės valdžios ir valdymo organais, savivaldybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis visais su keleivių ir krovinių pervežimais susijusiais klausimais;
2. skatina kelių transporto ir su juo susijusių paslaugų verslo plėtrą bei naujų darbo vietų kūrimą;
3. derina verslininkų veiklą, formuojant bendrą jų vystymosi ir tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo strategiją, be
ei atstovauja juos Lietuvos, užsienio šalių bei tarptautinėse institucijose, kurių veikla yra susijusi su kelių transporto verslu;
4. teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei kitoms valstybinėms institucijoms dėl transporto verslo vystymo ir teisės aktų priėmimo;
5. teikia konsultacijas ir paslaugas visais transporto proceso klausimais ir informaciją užsienio transporto verslininkams apie Lietuvos vežėjų veiklą;
6. atstovauja vežėjams parodose, konferencijose ir kituose renginiuose, kurie yra susiję su asociacijos veikla;
7. atstovauja savo narių teises ir interesus darbo ir socialinėje sferoje;
8. rengia seminarus, ruošia metodinius nurodymus, informacinius biuletenius, reklaminius prospektus, kitus leidinius asociacijos ir jos narių veiklos klausimais;
9. nustatyta tvarka aprūpina narius ir vežėjus keleivių ir krovinių pervežimams vykdyti reikalinga dokumentacija;
10. renka ir kaupia informaciją apie pervežimus, jų sąlygas, tvarką bei informuoja apie tai asociacijos narius;
11. atlieka kitas funkcijas, kurios neprieštarauja asociacijos veiklos principams ir šiems įstatams;
12. Vykdo Muitinės konvencijos dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (1975 m. TIR konvencija) nuostatas. „Linava“ veiklos kryptys
3.1 Artimiausi asociacijos veiklos uždaviniai
Aktyviai dalyvauti tobulinant normatyvinius dokumentus, rengiant naujus įstatymus, nutarimus, reglamentuojančius krovinių ir keleivių vežimus. Darbą koordinuoti su Seimo komitetais, Vyriausybės patarėjais, Susisiekimo ministerija, Muitinės departamentu ir kitomis žinybomis.
Siekti glaudesnio bendradarbiavimo tarp asociacijos bei jos narių su vyriausybės institucijomis, verslo ir savivaldybės asociacijomis.
Sekančių metų asociacijos biudžete numatyti lėšas reikalingiausioms programoms finansuoti, atkreipiant didesnį dėmesį įstatyminės bazės analizei, informacijos pateikimui bei lobizmui finansuoti
Siekti, kad ekspeditorių veikla būtų reglamentuota atitinkamais dokumentais, užtikrinančiais ekspeditorių patikimumą.
Plėsti vežėjams teikiamų paslaugų sferą, tam tikslui stiprinti “Linavos” Serviso materialinę bazę, gerinti paslaugų kokybę bei asortimentą.
Tobulinti asociacijos mokymo centro darbą, pritaikant šiuolaikines vairuotojų, vidurinės grandies specialistų ir vadovų mokymo programas, užtikrinančias aukštos kvalifikacijos kelių transporto srities darbuotojų paruošimą.
Inicijuoti norminių dokumentų, reglamentuojančių vežiojimus “savo sąskaita”, paruošimą,. Išplėsti šios rūšies vežiojimų geografiją, siekti, kad jie taptų patrauklesniais, bei būtų supaprastintos “savų” krovinių gabenimo procedūros.
Dalyvauti ir reklamuoti kelių transportą tarptautinėse parodose, seminaruose ir kituose renginiuose.
Teigiamai formuoti visuomenės nuomonę, sprendžiant kelių transporto problemas.
Aktyviai dalyvauti nacionaliniuose ir tarptautiniuose renginiuose eismo saugumo klausimais.
Aktyviai dalyvauti valstybinės komisijos darbe rengiant autotransporto parko atnaujinimo programos metmenis ir programos įgyvendinimo priemones.
Rinkti ir analizuoti krovinių ir keleivių vežėjų statistinius duomenis.
Kartu su SM ir VKTĮ siekti, kad kiekvienais metais Lietuvos vežėjai gautų pakankamai užsienio šalių krovinių ir keleivių vežimo leidimų bei leidimų į trečiąsias šalis iš Rusijos, Baltarusijos.
Siekti, kad Lietuvoje būtų leista eksploatuoti autobusus iki 15 m. Ilgio
Kartu su SM ir VKTĮ siekti, kad Lietuvos techninių apžiūrų centrų sertifikatai suteiktų teisę Lietuvos vežėjų autobusams važiuoti 100 km/val greičiu Vokietijos automagistralėse.
Propaguoti ir plėsti turistinių autobusų klasifikavimą.
Bendradarbiaujant su Lietuvos muitinės departamentu diegti priemones, numatytas TIR administracinio komiteto rekomendacijose, siekiant efektyviai administruoti TIR sistemą ir padaryti ją dinamiška, reaguojančia į krovinių vežimo su TIR knygelėmis sąlygų ir aplinkybių pasikeitimus.
Koordinuoti ir teikti pasiūlymus TIR programinio aprūpinimo srityje dėl tolimesnio ryšio informacijos sistemų tobulinimo tarp asociacijos, Muitinės departamento ir Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU).
Pareikalauti iš kompetetingų institucijų, kad būtų imtasi ryžtingų veiksmų kriminogeninei situacijai Lietuvoje gerinti.
Tobulinti TIR sistemos funkcionavimą Lietuvoje. Ypatingą dėmesį skirti garantijų sistemos efektyvumui, TIR procedūrų pažeidimų prevencijai, kontrolės stiprinimui.
Siekti, kad keleivių vežėjams būtų sumažintos palūkanos už suteiktas mokestines paskolas ir valstybinės žemės nuomos mokestis.
Siekti, kad būtų inicijuotos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisos.
Skatinti sukurti atsiskaitymų sistemą, kuri palengvins vežėjams PVM susigrąžinimą už degalus ir detales, pirktas užsienio šalyse.
Siekti, kad kuo greičiau būtų patvirtinta ir įgyvendinta “Keleivių vežėjų nuostolių, susidariusių dėl visuomenei teikiamų būtinų keleivinio transporto paslaugų, kompensavimo tvarka”.
Kartu su SM ir VKTĮ siekti, kad vežėjams, už keleiviams teikiamas lengvatas, būtų pilnai kompensuojama.3.2 Perspektyviniai asociacijos veiklos uždaviniai
Aktyviai dalyvauti kuriant Lietuvos kelių transporto strategiją ir tobulinant normatyvinius dokumentus, kuriant įstatymų, nutarimų projektus, reglamentuojančius krovinių ir keleivių vežimus.
Siekti, kad būtų užtikrintas Lietuvos vežėjų lygiateisiškumas su visų Europos šalių vežėjais.
Visapusiškai plėtoti Lietuvos, kaip tranzitinės valstybės vystymąsi. Siekti palankių sąlygų laisvam ir greitam keleivių ir krovinių judėjimui, supaprastinti formalumus, susijusius su tranzito atlikimu, tobulinti infrastruktūrą.
Plėtoti aukštesnės kokybės transporto paslaugas, skatinti sparčiau diegti naujas transporto organizavimo, krovinių ir keleivių vežimo technologijas, skatinti kurti transporto logistikos centrus, vystyti kombinuotus pervežimus.
Siekti geresnio Lietuvos vežėjų tarpusavio bendradarbiavimo, didesnės įmonių kooperacijos, ieškoti būdų kaip geriau vežėjams prisitaikyti prie augančių konkurencinių reikalavimų.
Sukurti mokymo bazę ir organizuoti vairuotojų – tarptautininkų mokymą.
Siekti, kad reguliarus keleivinis kelių transportas būtų pripažintas socialiniu transportu.
Atstovauti kelių transporto vežėjų interesus Lietuvos ir tarptautinėse organizacijose.
Kartu su SM, VKTĮ, Mokesčių inspekcija ir Ekonomine policija siekti, kad būtų išgyvendinta nelegalių ir neteisėtai dirbančių keleivių vežėjų veikla.
Teikti pasiūlymus WP30 darbinei grupei dėl TIR konvencijos peržiūrėjimo, kad ji atitiktų šiandieninius krovinių vežiojimo su TIR knygelėmis reikalavimus.
Kartu su Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) darbinėmis grupėmis siekti, kad būtų įgyvendintos kelių transporto verslą skatinančios ir jį vystančios programos.4. Narystė Europos Sąjungoje
4.1 Praėjusių metų apžvalga
Lietuvos vežėjus pagrįstai galime laikyti vienais iš lyderių – TIR sistemos duomenimis, 2003-iaisiais „Linava” buvo trečia (2002 metais – ketvirta) pagal išduotų TIR knygelių skaičių. Tai leidžia optimistiškai žvelgti į ateitį. Pernai vežėjai iš asociacijos „Linava” nupirko 333 303 knygeles – 14,48 proc. daugiau nei 2002 metais. Daugiau nei trečdalį (34,4 proc.) visų TIR knygelių įsigijo Vilniaus regiono transporto įmonės – net 114 742. Per metus TIR knygelių poreikis išaugo 14,2 proc.
Antri pagal TIR knygelių naudojimą buvo kauniečiai, nupirkę 75 432 knygeles (augimas, lyginant su 2002 metais, – 16,4 proc.). Bet sparčiausia krovinių gabenimo įmonių plėtra buvo Šiauliuose: šio regiono vežėjai nupirko 54 156 TIR knygeles, o jų skaičius, palyginus su pernykščiu, padidėjo net 19,1 proc. Klaipėdos transporto įmonės nupirko 37 477, Panevėžio – 28 530, Alytaus – 22 975 TIR knygeles.
Augantis TIR knygelių naudojimas rodo, kad Lietuvos vežėjai nuolat didina tarptautiniais maršrutais gabenamų krovinių kiekį. Ši tendencija leidžia daryti išvadą, kad mūsų šalies transporto įmonės pajėgios konkuruoti Europos Sąjungos rinkoje.
2003 metais Lietuvos vežėjai krovinius gabeno daugiausia į Belgiją, Lenkiją, Vokietiją, Olandiją, Rusiją, o kelionės leidimų išduota 5,2 proc. daugiau nei 2002 metais. Per metus leidimų skaičius padidėjo nuo 450 906 iki 474 531. Keleiviai ir kroviniai vežami daugiau nei į 40 Europos, Azijos ir netgi Afrikos valstybių.
Pernai Lietuvos vežėjai dirbo dar profesionaliau ir sėkmingai mažino fiksuojamų pažeidimų skaičių. Didžiausią jų dalį sudaro, vežėjų terminais kalbant, technologiniai pažeidimai. Tai reiškia, kad dalis ar visas krovinys nebuvo pristatytas į paskirties muitinę ne dėl vežėjo kaltės, o dėl plėšimo ar vagystės. Iš viso pernai užfiksuota 189 Lietuvos vežėjų pažeidimai, tačiau 108 iš jų susiję su labai mažomis pretenzijomis. Rusijos Federacijoje užfiksuota 18 pažeidimų, iš kurių tik trys pasitvirtino. Lenkijoje nustatyta 19, kitose šalyse – 44 pažeidimai. Tokį žemą pažeidimų skaičių lėmė 2003 metais asociacijos vykdyta griežta TIR sistemos kontrolė ir prevencinis darbas, asociacija ėmėsi visų priemonių, kad į TIR sistemą būtų atrenkami tik patikimi kandidatai. Teigiamos įtakos turėjo ir vežėjų mokymo organizavimas, ir VKTI rengiami profesinės kompetencijos egzaminai. Kelių transportas – tai padidinto pavojingumo verslas, jame turi dirbti tikri profesionalai, sugebantys ne tik pradėti, bet ir tinkamai užbaigti TIR procedūras. Tik tada bus galima išvengti nemalonumų, kokie buvo kilę asociacijai prieš porą-trejetą metų.
Verslo požiūriu teisingas žingsnis buvo ir pernai metais Maskvoje atidaryta asociacijos „Linava” atstovybė. Tai vartai ne tik į Rusijos rinką, kurios dalis Lietuvos vežėjų versle sudaro daugiau nei 30 proc., bet ir kelias į Kazachstaną, Užkaukazę bei kitas Azijos šalis. Atstovybės darbo efektą pajuto ne tik „Linava”, tiesiogiai iš Maskvos gaudama naudingą informaciją, bet ir vežėjai, kuriems atstovybės darbuotojai padeda įveikti Rusijoje kylančias problemas. Atstovybė jau surengė keletą vežėjams naudingų renginių, iš kurių bene svarbiausias buvo susitikimas su Rusijos valstybinio muitų komiteto atstovais. Šiemet per transporto parodą Maskvoje planuojame kartu su atstovybe surengti seminarą.
Dabar „Linava” jungia 1367 Lietuvos vežėjus, kurių transporto parką sudaro per dvylika tūkstančių krovininio transporto priemonių, turinčių licencijų korteles tarptautiniams krovinių vežimams, ir apie tris tūkstančius autobusų bei troleibusų. Šalies transporto įmonės eksploatuoja maždaug aštuonis tūkstančius Euro 1, Euro 2, Euro 3 sertifikatus turinčių vilkikų.4.2 Narystė Europos Sąjungoje
Nuo 2003 metų gegužės 1-os dienos labai pasikeitė Lietuvos transporto įmonių darbo sąlygos. Vežant krovinius į Vakarų Europos valstybes jau nebereikia pirkti TIR knygelių – pakanka ES leidimų, kuriuos gauna licencijas dabar turinčios transporto įmonės, ir krovinį lydinčių dokumentų. Krovinių gabenimo neberiboja ir leidimų kvotos. Iki šiol vežėjams šis apribojimas buvo tikras peilis, neleidęs natūraliai augti ir plėstis transporto įmonėms, kaip to norėjo verslininkai. 2003 metais vežėjai panaudojo apie pusę milijono kitų šalių leidimų. Svarbu ir tai, kad įmonių plėtrai apribojimų nebėra, išskyrus reikalavimą užtikrinti finansinį pajėgumą. Tai reiškia, kad įmonės už savo automobilius turi garantuoti pinigais ar turimu turtu: už pirmą transporto priemonę – 32 tūkst. Lt, už kitas – po 18 tūkst. Lt.
Laukdami Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pradžios, vežėjai juokavo: laukiame rojaus, o kur atsidursime – nežinia. Kad verslininkams nebūtų šoko, asociacija „Linava” organizavo vežėjams specialius seminarus, kuriuose buvo aiškinama, kokios darbos sąlygos jų laukia. Šiuose renginiuose pakviesti dalyvauti atstovai iš kompetentingų institucijų – Susisiekimo ministerijos, VKTI, VMI, Finansų ministerijos, Muitinės departamento, Valstybinės sienos apsaugos tarnybos. Seminaruose vežėjai galėjo išsiaiškinti jiems rūpimus klausimus bei tikėtinų problemų sprendimo būdus. Seminaruose buvo gvildenamos tokios transporto įmonėms aktualios temos kaip muitinės, pasienio tarnybų funkcionavimas, PVM taikymo schemos ir kt.
Šiandien reikia svarstyti apie veiksmingesnį kelių transporto interesų atstovavimą Briuselyje. Dabar ten Lietuvos interesams atstovauja Susisiekimo ministerijos darbuotojas, su kuriuo „Linava“ palaiko gerus dalykinius santykius bei koordinuoja bendrus veiksmus.
Neaiškumų, nesusipratimų yra ir bus, o „Linavos” pareiga – siekti jų išvengti, rasti problemų sprendimo būdus. Pirmajame narystės ES etape gali su kai kuriomis Europos valstybėmis kilti neaiškumų. Tarkim, tokių kaip su Vokietija: šios šalies migracinė ir darbo tarnybos ETMK leidimus traktuoja kitaip nei ES valstybėse įprasta ir baudžia Lietuvos vežėjus, gabenančius krovinius iš Italijos į Vokietiją – tai laiko kabotažu.4.3 Naujausios veiklos kryptys
Asociacija „Linava” , Lietuvai įstojus į ES, išlaikė pagrindines savo funkcijas – gina teisėtus vežėjų interesus šalies valstybinėse institucijose bei tarptautinėje arenoje, siekia sudaryti geresnes verslo sąlygas.
Siekdama išlikti veiksminga, aktyvi ir naudinga vežėjams, „Linava” ketina imtis komercinės veiklos, kuriai galimybę atvėrė pasikeitę Lietuvos įstatymai. Iki šiol vežėjai gaudavo paslaugų, finansuojamų iš lėšų už parduotas TIR knygeles. Lietuvai įstojus į ES, sąlygos keitėsi. Asociacijos specialistai apskaičiavo, kad TIR knygelių gali būti parduodama net 70 proc. mažiau – jomis naudojasi tik transporto įmonės, gabenančios krovinius į Rytus. Taigi, sumažėjo asociacijos pajamos. Šiuo metu asociacija tarpininkauja Lietuvos vežėjams, išduodant vizas į Rusiją, Ukrainą, Baltarusiją bei grąžinant PVM iš Lenkijos Respublikos. O ateityje konkrečių paslaugų teikimo spektras turi didėti ir būti stiprinamas.
Naujausiais Lenkijos mokesčių inspekcijos duomenimis, Lietuvos transporto įmonėms turi būti grąžinta apie 4,5 mln. Lt. Pirmiausia grąžinamas PVM už 2002 metų antrą pusmetį ir 2003 metų pirmą ketvirtį. Šiuo metu, tarpininkaujant asociacijai „Linava”, daugiau nei 100 Lietuvos transporto įmonių grąžinta per 1 mln. zlotų PVM iš Lenkijos Respublikos.
Šiais metais vykusiame „Linavos“ prezidiumo posėdyje buvo analizuojamos Portugalijos, Airijos vežėjų asociacijų modeliai ir jų veiklos kryptis. Pasinaudodama užsienio kolegų patirtimi ir „Linava“ gali rasti būdų, kaip uždirbti pinigų, pavyzdžiui, iš draudimo, automobilių nuomos ir kitų vežėjams teikiamų paslaugų.
Prezidiumas posėdyje priėmė nutarimą įpareigoti sekretoriatą parengti asociacijos „Linava” veiklos kryptis Lietuvai įstojus į ES. Viena iš krypčių – alternatyvių pajamų šaltinių paieška.
2004 metais „Linava” kelia sau ir kitus uždavinius: stiprinti kelių transporto operatorių mokymo bazę, pritraukiant ES struktūrinių fondų lėšas, didinti Lietuvos vežėjų konkurencingumą, tobulinti informacinę sistemą.
Aktualiu klausimu išlieka ir tai, kur bus įkurtas Vilniaus logistikos centras. Šalia sostinės tėra nedaug sklypų, tinkamų tokiai veiklai. Keli jau nusižiūrėti, bet dar aiškinamasi, kokios tai paskirties žemė.
Ateities projektas, kuriame ketina dalyvauti ir asociacija „Linava”, – Naujasis šilko kelias. Didžiuliai krovinių kiekiai – net 95 proc. – iš Pietryčių Azijos ir Kinijos į Europą keliauja jūromis, o Tarptautinė kelių transporto sąjunga (IRU) kartu su kitų šalių vežėjų asociacijomis nori, kad bent dalis šių krovinių būtų pradėta gabenti sausuma. Siekiant šio tikslo rengiamos tarptautinės konferencijos Irane, Pakistane, Kinijoje. Vežėjai tikisi gerų rezultatų ir intensyvaus darbo ateityje. Ilgi atstumai šiuolaikinėms kelių transporto priemonėms nėra kliūtis – tai įrodo ir Lietuvos vežėjų krovinių gabenimo maršrutai, jau nusidriekę iki Irano ir Irako.
Atsižvelgiant į galimybes išsiplėtusioje ES, asociacija „Linava“ pristato vieną iš logistikos grandinės tobulinimo elementų – modernius logistikos centrus ir jų tinklo plėtimą Lietuvoje. Sparčiai augant krovinių srautams visoje Europoje, o ypatingai Centrinėje, bei išsiplėtusioje ES, kelių transporto verslininkai turi kur kas kruopščiau planuoti vežimų kryptis ir schemas. Susiformavusios vežimų grandinės nesikeis labai greitai, tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad vežimo intermodaliniu transportu daugės ir jo vaidmuo transporto sistemoje didės.
Keičiant pervežimų schemas ir logistikos grandines, vienas esminių multimodalumo spartinimo kelių – logistikos centrų kūrimas. Logistikos centrai, sutelkdami geriausias įvairių transporto rūšių savybes, patobulina transporto grandinę ir tampa viena geriausių galimybių formuoti krovinių srautus. Lietuva yra užsibrėžusi modernią intermodalinio transporto infrastruktūrą sukurti iki 2015 metų. Tai vienas iš prioritetinių valstybės uždavinių. Naujos transporto grandinės kūrimas, panaudojant logistikos centrus, yra didelis ateities transporto sistemos potencialas, kuriuo b.ūtina pasinaudoti. Baltijos jūros regionas, būdamas vienu iš sparčiausiai besiplėtojančių transporto srityje, turi puikių galimybių suformuoti naujos kartos logistikos centrų tinklą, sąveikaujantį su kitais europiniais tinklais. Tai leis realizuoti ne tik labai efektyvius transportavimo proceso sprendimus, bet ir užtikrinti transporto sektoriaus konkurencingumą ir sėkmingą integraciją į ES.5. Išvados
1. Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija “Linava” buvo įkurta tam, kad atstovautų Lietuvos vežėjus santykiuose su valstybinės valdžios ir valdymo organais, savivaldybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis visais su keleivių ir krovinių pervežimais susijusiais klausimais ir vykdytų kitas funkcijas susijusias su kelių transporto verslo skatinimu.
2. Pagrindiniai asociacijos uždaviniai – siekti transporto verslo sąlygų gerinimo, teikti asociacijos nariams pagalbą ir kitas paslaugas, vykdant keleivių ir krovinių visų rūšių pervežimus automobiliais, juos plėtoti bei tobulinti, atstovauti asociacijos narius santykiuose su valstybinės valdžios institucijomis, tarptautinėmis ir kitomis organizacijomis bei asmenimis.
3. Lietuvai įstojus į ES asociacijos „Linava“ pagrindinė veikla išliko nepakitusi. Siekdama išlikti veiksminga, aktyvi ir naudinga vežėjams, „Linava” ketina imtis komercinės veiklos, kuriai galimybę atvėrė pasikeitę Lietuvos įstatymai.
4. „Linava“ išanalizavo Portugalijos, Airijos vežėjų asociacijų modelius ir jų veiklos kryptis. Pasinaudodama užsienio kolegų patirtimi ir „Linava“ gali rasti būdų, kaip uždirbti pinigų, pavyzdžiui, iš draudimo, automobilių nuomos ir kitų vežėjams teikiamų paslaugų.
5. „Linava” kelia sau ir kitus uždavinius: stiprinti kelių transporto operatorių mokymo bazę, pritraukiant ES struktūrinių fondų lėšas, didinti Lietuvos vežėjų konkurencingumą, tobulinti informacinę sistemą.
6. Asociacija „Linava“ pristato vieną iš logistikos grandinės tobulinimo elementų – modernius logistikos centrus ir jų tinklo plėtimą Lietuvoje. Tai yra naujos galimybės atsižvelgiant į išsiplėtusią ES.
7. Perspektyvus projektas, kuriame ketina dalyvauti ir „Linava“ tai – Naujasis šilko kelias. Didžiuliai krovinių kiekiai – net 95 proc. – iš Pietryčių Azijos ir Kinijos į Europą keliauja jūromis, o Tarptautinė kelių transporto sąjunga (IRU) kartu su kitų šalių vežėjų asociacijomis nori, kad bent dalis šių krovinių būtų pradėta gabenti sausuma. Tai tikrai atvertų didžiules perspektyvas Lietuvos vežėjams. Juk ir dabar Utenos vežėjai nepabūgo gabenti krovinių net ir į Iraką.

6. Naudota ir cituota literatūra

1. Baublys A. Tarptautiniai vežimai kelių transportu. Vilnius: Technika, 1996
2. Mingaila R. Krovinių gabenimas tarptautiniais maršrutais. Vilnius: Pačiolis, 1996
3. http://tp.cargo.lt/content.php?num_id=22
4. http://tp.cargo.lt/content.php?num_id=45
5. http://www.linava.lt/news/20020620.htm
6. http://www.linava.lt/zinynas/istatai.htm

Leave a Comment