Socialinių Moklsų ir Verslo Kolegija, Vilniaus filialas
2004 m. lapkritis 3 d.
Auditorių Etika
Referatas
Giedrius Navikas
………………………………………………10
I. įvadas
Netrukus po to, kai buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, prasidėjo krašto ekonomikos intensyvi pertvarka rinkos pagrindais. Kuriantis rinkos ekonomikai formavosi naujos nuosavybės formos, buvo privatizuojamos valstybinės įmonės, steigėsi įvairaus profilio bendrovės, individualūs ūkiai, iš esmės formavosi naujo pobūdžio ūkinių subjektų sistema.
Į rinkos ekonomiką reikėjo pereiti iš valstybinės planinės ekonomikos. Tais laikais gerai buvo pažįstama valstybės kontrolės organizacija. Tokios kontrolės sistemos neturėjo jokia rinkos šalis. Kaip ir ankščiau šiandien kontrolė taip pat labai reikalinga.
Ji būtina, kaip viešųjų finansų valdymo elementas, nes toks valdymas skatina atsakomybę visuomenei, reikalinga kaip reguliavimo sistemos dalis, kurios tikslas – kuo anksčiau atskleisti nukrypimus nuo priimtų standartų ar pažeidimus, teisėtumo, ekonomiškumo, rezultatyvumo ir efektyvumo srityje, kad būtų galima pataisyti esamą padėtį, esant reikalui patraukti kaltus asmenis atsakomybėn, atlyginti nuostolius arba imtis priemonių, kurios ateityje užkirstų kelią pažeidimams arba bent sumažintų jų atsiradimo galimybę.
Šiais laikais kontrolinei veiklai apibrėžti vartojamas žodis “auditas”, kuris apibūdina tiek valstybinės, tiek nepriklausomų auditorių veiklą. Pati kontrolės procedūros esmė nepakito, tačiau iš esmės auditas įgavo naują reikšmę ir svarbą visoje finansų valdymo ir reguliavimo sistemoje.
Šiuo metu audito svarba ir vaidmuo auga, nes nuolat auga poreikis turėti tikslią informaciją apie ūkinių subjektų veiklą. Visuomenė vis labiau įsisąmonina, kad nuo audito labai daug priklauso verslo sėkmė. Kad auditas pateisintų visuomenės lūkesčius ir įgyvendintų savo tikslus, būtina, kad jis būtų atliktas tiksliai ir teisingai, tik tada galės atspindėti realią situaciją. Todėl norint gauti gerą rezultatą didelę reikšmę, visame audito procese, įgyja audito procedūrų ir veiksmų planavimas. Taip pat ne ka mažesnė svarba auditorių aplinkoje yra etikos normų laikymasis.
Šiame darbe ir apžvelgiama etikos sąvoka apskritai ir auditorių aplinkoje, buvo remtasi ir auditoriu profesinės etikos kodeksu.
Dalis
1. Etika
Tai žmonių dorovinio elgesio, normų, jų pareigų visuomenės ir vienas kito atžvilgiu sistema.
Rinkos mechanizmas veikia pagal savus ekonomikos dėsnius. Įtraukdamas subjektą į “rinkos erdvę”, jis kartu suteikia jam galimybę ir verčia rinktis. Todėl į rinkos mechanizmą galima žiūrėti ne tik kaip į “instrumentą”, geriausiai atitinkantį žmogaus ir visuomenės poreikius bei padedantį individui įgyvendinti savo sumanymus, bet ir kaip į socialinį kultūrinį fenomeną, kurį galima vertinti moralės požiūriu. Auditorius, kaips ekonomikos subjektas, yra šio fenomeno dalis. Jo elgesys, moralės principai, normos, vertybės ir yra audito etikos objektas. Moralės principų, normų, taisyklių, padedančių elgtis audito pasaulyje, visuma ir leidžia kalbėti apie auditoriaus, o plačiau – apie audito etiką.
2. Auditorių etikos svarba
Audito įmonėse tarpusavio santykiu valdymo, santykių su klientais bei atatinkamomis insitucijomis procese taisyklių formavimas ypač būtinas šiandien, kai mes formuojame laisvos rinkos ekonomiką, kur didele reikšmę turi ne auditoriaus vardas, pasiekimai ar kiti veiksniai, o profesinės ir valdymo etikos normos. Lietuvoje galioja auditorių profesinės etikos kodeksas, kuris ir užtikrina auditoriu etika.
Ar kada nors susimąstėte apie tai, kam yra reikalingas Etikos kodeksas?
Etikos kodeksas skirtas:
1. Apibrėžti priimtas veiklos normas.
2. Užtikrinti aukštus praktikos standartus.
3. Profesionalumui įvertinti.
Etikos kodekso tikslai:
1. Informavimas.
2. Švietimas.
3. Drausminimas.
4. Normatyvinis (apibrėžti, verbalizuoti taisykles)
5. Instrumentinis (išspręsti problemą, dilemą).
6. Apsauginis (apsaugoti nuo konfliktinių situacijų ir neetiško elgesio
Auditorių profesinės etikos kodeksas yra parengtas pagal Jungtinių Amerikos
Valstijų auditorių etikos kodeksą(Sarbanes-Oxley Act). Eidamas auditoriaus pareigas darbuotojas įsipareigoja laikytis Lietuvos Respublikos
Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, dorai ir sąžiningai atlikti auditoriaus pareigas, būti objektyvus ir nepriklausomas, saugoti profesines paslaptis, nuolat gilinti profesines žinias, laikytis Auditorių profesinės etikos kodekso ir Auditorių rūmų statuto. Auditorių profesinės etikos kodeksas nustato atestuoto auditoriaus profesinio elgesio normas.
Auditorius savo profesinėje veikloje turi vadovautis šiomis specifinėmis elgesio normomis:
1. nepriklausomybe;
2. sąžiningumu ir objektyvumu;
3. kompetencija;
4. konfidencialumu.
Auditorius neturi užmiršti, kad visuomenėje, dirbančioje įstaigoje, bei rinkos erdvėje jis veikia ne vienas ir todėl privalo paisyti moralės bei etiketo normų, siekti kultūringo bendravimo ir per tai – naudingo bendradarbiavimo, kliento pasitikejimo bei gero vardo. Pažymėtina, kad etiškas bendravimas, moralus auditas ekonomiškai yra naudingas tiek pačiam auditoriui bei jo kompanijai, tiek valstybei, nes civilizuoto audito taisyklių (etiketo normų, duoto žodžio, prisiimtų įsipareigojimų ir kt.)
laikymasis garantuoja pelną pačiam auditoriui ir jo kompanijai, o valstybei
– daugiau pajamų. Toks bendravimas atspindi asmeninės moralės principus ir profesines vertybes, o nesilaikant jų rekomenduojami draudimai ir nuobaudos. Gyvenime šios vertybės yra susipynusios, nes dėmesys skiriamas ne tik profesinei, bet ir bendražmogiškai etikai. Auditoriaus asmeninė moralė turėtų remtis aukščiausiais garbės, dorybės, teisingumo, sąžiningumo, integralumo, mandagumo, nešališkumo standartais. Profesinės vertybės reikalauja tarnauti visų žmonių geriausiems interesams, siekti profesinio tobulumo, tarnauti visuomenei.
3.Auditorių Nepriklausomybė
Auditorius gali atlikti auditą tik būdamas nepriklausomas nuo užsakovo ir audituojamos įmonės. Todėl, tam kad būtų laikomasi auditorių profesinės etikos normų bei kodekso auditorius negali atlikti audito jei yra susijęs šeimos, artimos giminystės arba svainystės ryšiais su įmonės, kurioje atliekamas auditas, administracijos vadovu, vyriausiuoju finansininku (buhalteriu), tarybos arba valdybos nariais.
Taip pat labai svarbus punktas etikos kodekse, kuris neleidžia auditoriui atlikti auditą jei auditorius tvarko audituojamos įmonės apskaitą ir rengia finansinę atskaitomybę; yra buvęs audituojamos įmonės arba užsakovo darbuotojas ir nuo darbo santykių pasibaigimo dienos yra praėję mažiau kaip 3 metai; yra arba buvo audituojamos įmonės akcininkas ir nuo akcijų perleidimo yra praėję mažiau kaip 3 metai; yra veikiamas kitų sąlygų, galinčių turėti įtakos jo nepriklausomybei.
Manyčiau, labai svarbi aplinkybė užtikrinanti auditoriaus nepriklausomybę yra jo ekonominė nepriklausomybė. Audito įmonė privalo užtikrinti stabilią ir pakankamą algą, tam kad išvengti galimo kyšininkavimo, korupcijos ir užtikrinti adekvatų etikos kodekso normų laikymasį.
Reikėtų pabrežti ir auditorių nepriklausomybės užtikrinimo riziką.
Egzistuoja savęs vertinimo rizika, kai įgaliotasis auditorius, audito kompanija, jos tinklui priklausanti kompanija, tokios kompanijos partneris, vadovas ar darbuotojas dalyvauja ruošiant audito kliento apskaitą ar finansines ataskaitas. Pavojaus dydis priklauso nuo šių asmenų įtraukimo į ruošimo procesą spektro bei nuo visuomenės dėmesio lygio.Noriu pridurti, kad savęs vertinimo pavojaus visuomet laikytinas kritišku, todėl dalyvauti ruošimo procese nėra leistina, nebent jei teikiama pagalba yra išskirtinai techninio ar mechaninio pobūdžio arba teikiamos tik informacinio pobūdžio rekomendacijos.
4. Sąžiningumas ir objektyvumas
Pagrindiniai principai kurie yra pabrežti ir akcentuojami auditorių profesinės etikos kodekse ir gana aiškus ir lengvai suvokiami. Ne ką mažiau svarbūs principai yra auditoriaus sąžiningumas ir objektyvumas. Visų pirmą auditorius neturi dėl vienokių ar kitokių aplinkybių pasiduoti suinteresuoto pusės įtakai ir tyčia iškraipyti faktų.
Auditorius privalo išlikti objektyvus nuo užduoties/darbo pradžios iki užtuoties/darbo pabaigos ar audito įvykdymo. Todėl, auditoriaus nuomonė neturi būti įtakojama kitų nuomonės. Be to, mokesčių srityje auditorius gali spręsti užsakovo naudai tol, kol tai nepažeidžia auditoriaus etikos, apskaitos ir audito standartų reikalavimų.
Kaip ir auditoriaus nepriklausomybė, sąžiningumas ir objektyvumas būtų beveik užtikrintas jei būtų užtikrinta auditoriaus ekonominė nepriklausomybė. Mano nuomone, nepriklausomybė yra neatsiejama nuo sąžiningumas ir objektyvumas. Tai visuotinė nuomonė, kuri įdiegiama kaip teisinė norma ir yra užtikrinama daugelyje tarptautiniuose bei Europos Sąjungos teises aktuose.
5. Kompetencija
Kiekvienoje profesinėje srytije begalo svarbus aspektas yra darbuotojo kompetencija. Taigi ne išimtis kad auditorius privalo būti kompetentingas darbuotojas. Auditorius turi imtis tokių užsakymų, kuriems įvykdyti yra pakankamas jo profesinis pasirengimas. Auditorius turi kruopščiai atlikti savo pareigas, tam kad butų planuojamas ir kontroliuojams užduoties atlikimas. Iš vienos pusės, auditorius kaip ir teisininkas privalo surinkti pakankamai įrodymų tam, kad atlikdamas užduotį, galėtų pateikti pagrįstas išvadas arba rekomendacijas.
Atsargumas ir apdairumas yra labai svarbūs veiksniai, dėl to auditorius neturi leisti remtis jo vardu prognozuojant ekonominius procesus taip, jog susidarytų laidavimo įspūdis dėl prognozės teisingumo.
Kitas svarbus principas užtikrinantis auditoriaus kompetencija yra auditoriaus kalba, bendravimas ir taktika. Auditorius, reikšdamas savo nuomonę, turi vadovautis Lietuvos Auditorių rūmų pripažintais audito, apskaitos standartais ir kitomis normomis. Auditorius neįpareigotas pareikšti nuomonės, jeigu nesilaikymas įmonėje apskaitos standartų ir kitų normų iš esmės iškreipia finansinę informaciją.
Kiekvienas savo srities specialistas noredamas patenkinti kintančius kliento bei rinkos poreikius privalo tobulintis. Taigi, ir auditoriaus profesinė kompetencija reikalauja iš auditoriaus nuolat įgyti naujų žinių audito, buhalterinės apskaitos, mokesčių, finansų ir kitose srityse, susijusiose su auditoriaus kvalifikacija, ir tai turi būti atliekama per visą auditoriaus aktyvios veiklos laiką.
6. Konfidencialumas
Konfidencialumas galėtų būti traktuojamas kaip informacijos, su kuria yra susijusi profesinė kai kurių profesijų asmenų veikla, neatvirumas; dėl to įsipareigojama tokios informacijos neskelbti (pavyzdžiui, profesinis sveikatos priežiūros darbuotojo įsipareigojimas viešai neskelbti slaptos informacijos). Šiuo atveju auditorius privalo laikyti paslaptyje užsakovo patikėtą informaciją neteikti jos tretiesiems asmenims.
Konfidencialumo užtikrinimo principų galima nesilaikyti tik tuo atveju, jei:
1. reikia liudyti teisme;
2. auditorius atsako į Lietuvos auditorių rūmų Prezidiumo, Vyriausybės įgaliotos institucijos, ar jų pavedimu veikiančių asmenų klausimus;
3. supažindina kitą auditorių su audito rezultatais vadovaujantis etikos kodeksu, pranešant apie tai klientui raštu.
Paskutinis principas nustatytas auditorių profesinės etikos kodekse tik pabrežia koks svarbus yra konfidencialumas tiek auditutoriui tiek užsakovams. Asmenys, Lietuvos auditorių rūmų Prezidiumo įgalioti atlikti patikrinimą, privalo neviešinti informacijos gautos tyrimo, patikrinimo ar kitokiu būdu, atliekant savo tarnybines pareigas.
7. Santykiai su kolegomis ir auditorių savivaldos institucijomis
Dauguma stebėtojų apžvelgiančių teisės aktų sutikų kad auditorių etikoje labai svarbus aspektas yra santykiai su kolegomis bei auditorių savivaldos institucijomis.
Auditorių tarpusavio santykiai grindžiami mandagumu, taktiškumu, sąžiningumu, draugiškumu ir pasitikėjimu. Vyrauja pasirinkimo laisvė, taigi užsakovas gali atsisakyti auditoriaus ir pasirinkti kitą. Tokiu atveju pirmasis auditorius turi supažindinti su audito rezultatais (nesvarbu, ar jie galutiniai, ar tarpiniai) kitą auditorių, jeigu pastarasis to pageidauja. Yra ir draudžiamų aspektų, auditorius negali rodyti užsakovui savo pranašumo kito auditoriaus atžvilgiu.
Reikėtų pabrežti kad auditorių savivaldos institucijomis yra laikoma:
visuotinis Lietuvos Respublikos auditorių susirinkimas, Lietuvos Auditorių rūmų Prezidiumas. Auditorių ir auditorių savivaldos institucijų santykiai grindžiami abipuse pagarba, geranoriška ir aktyvia pagalba. Auditorius privalo atsakingai vykdyti auditorių savivaldos priimamus sprendimus.
Kviečiamas į šias institucijas, auditorius privalo į jas laiku atvykti bei su jomis bendradarbiauti. Jeigu auditorius negali to padaryti, privalo apie tai pranešti. Jeigu auditorių savivaldos institucijos kreipiasi į auditorių su paklausimais, tai auditorius privalo nustatytu terminu ir forma į juos atsakyti.
III. IŠVADOS
Išnagrinėjus teorinį pagrindą, kuris nėra labai gausus, įvairiose publikacijose bei spaudiniuose pasigedau vieningos audito sistemos.
Įvairiuose leidiniuose traktuojama ar grupuojama skirtingai. Tai turbūt yra todėl, kad auditas Lietuvoje dar tik vystosi ir neturi senų tradicijų.
Todėl labai suprantama, kad nėra dar nusistovėjusios bei vieningos nuomonės dėl vienų ar kitų dalykų. Spaudoje dažnas straipsnis mums pasakoja apie tarp auditorių vykstančius ginčus ir nesutarimus. Tai turbūt vyksta todėl, kad vakarų šalių autorių verčiami teiginiai kartais neatitinka tikrovės ar praktikos mūsų šalyje, o gal tai yra vertimo į lietuvių kalbą problemos ar netikslumai.
Kalbant apie etikos raida Lietuvoje, tai šiuo atveju ji lenkia audito formavimosi sistema ir turi gilesnes šaknis. Imant visuma t.y auditorių etiką Lietuvoje teorinis pagrindas yra gana tvirtas, kadangi yra paremtas Sarbanes-Oxley Act, kaip jau minėjau anksčiau. O šis įstatymas yra vienas iš svarbiausių teisinių dokumnetų reguliuojančių auditorių etikos normas Jungtinėse Valstijose jau daugiau nei septyniasdešimt metų.
Panaudojant etikos kodeksa kaip auditorių etikos užtikrinomo instrumentą yra įmanoma ugdyti bei humanizuoti įvairias audito – dalykinės – socialinės veiklos sferas. Etika užpildo tas spragas, kuriose nepajėgia veikti teisinės priemonės, ir tai tampa svariu garantu normaliai visuomenės evoliucijai plėtoti. Etikos veiklos vystymą sąlygojo iškilęs aštrus poreikis tvarkos (pirmiausiai – troškimo išlikti išaugus civilizacijos galimybėms), kuri pagaliau įgalintų visapusiškai vertingo, kokybiško gyvenimo si(si)kūrimą.
Etikos mokymo uždavinys koncentruojamas į sąmonės (savimonės) formavimą, kai asmens intelektas vystomas iki tokio lygio, kol žmogus supranta (suvokia, pajunta) kitą bei egzistuojančias objektyvias etines dilemas;
todėl siekiama, kad individas susipažintų su elgesio dėsningumais, jų priežastiniais ryšiais, dorovinių santykių modeliais, elgesio terapijos galimybėmis ir pajėgtų pats savarankiškai priimti sprendimus.
Auditorių etika, besikoncentruojanti į dalykinio gyvenimo praktiką, plėtojanti deskriptyvųjį etikos diskursą – tai daugumai mentališkai svetima, nedoktrininė etika, todėl šiandien supažindinimas su jos paradigma reikalauja šalutinės informacijos, specialių aiškinimų, istorinių bei teorinių ekskursų, multidisciplininių traktuočių, papildomo nagrinėjamų problemų detalizavimo. Tik tai padeda „tirpdyti kietus riešutėlius“ –
tradicionalizmo stereotipus, paskatina susimąstyti, kritiškai pažvelgti į save ir aplinką, atrasti sau dorovines problemas ten, kur jų anksčiau „nematyta“ ir tokiu būdu pagaliau tapti savarankišku moralės subjektu –
autonomiška, mąstančia, sava galva sprendžiančia bei atsakingai veikiančia asmenybe.
Literatūra
LIETUVOS RESPUBLIKOS AUDITO ĮSTATYMAS, 1999 m. birželio 15 d. Nr. VIII-1227
Vilnius, Nauja įstatymo redakcija :nuo 2004 m. gegužės 1 d.: Nr. IX-2105,
2004-04-08, Žin., 2004, Nr. 63-2242 (2004-04-28)
Auditorių profesinės etikos kodeksas
Kabašinskas J., Toliatienė I. Pažintis su auditu.- Vilnius: UAB leidykla
„Amžius”, 1994.- 121 p.
Matickienė I. Audito planavimas ir organizavimas. – Kaunas: Kauno technologijos universiteto finansų katedra, 1997. – 139 p.
Vasiljevienė N. Verslo etika ir elgesio kodeksai. – Kaunas: Naujasis lankas, 2000
Pruskus P. Verslas ir moralė //Apžvalga,- birželio 9-15.-p.8, birželio 30-
liepos 6.- p.7
Robert R. M, Sarbanes-Oxley and the New Internal Auditing Rules, Wiley;
January 23, 2004
Guy Lander, What is Sarbanes-Oxley?, McGraw-Hill; 1 edition ,November 25,
2003