Auditorių etika

Socialinių Moklsų ir Verslo Kolegija, Vilniaus filialas
2004 m. lapkritis 3 d.

Auditorių Etika

Referatas

Giedrius Navikas

Turinys
I.ĮVADAS........................
.....................3

II. PAGRINDINĖ
DALIS.........................
............3

1.Etika.......................
....................3

2. Auditorių etikos
svarba........................
.........4

3.Auditorių
Nepriklausomybė.....................
...........5

4. Sąžiningumas ir
objektyvumas......................
........6

5.Kompetencija......................
...................6

6.
Konfidencialumas....................
................7

7. Santykiai su kolegomis ir auditorių savivaldos
institucijomis.............7

III.
IŠVADOS.......................
...................8

LITERATŪRA......................
..................10

I. ĮVADAS

Netrukus po to, kai buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, prasidėjo krašto
ekonomikos intensyvi pertvarka rinkos pagrindais. Kuriantis rinkos
ekonomikai formavosi naujos nuosavybės formos, buvo privatizuojamos
valstybinės įmonės, steigėsi įvairaus profilio bendrovės, individualūs
ūkiai, iš esmės formavosi naujo pobūdžio ūkinių subjektų sistema.
Į rinkos ekonomiką reikėjo pereiti iš valstybinės planinės ekonomikos. Tais
laikais gerai buvo pažįstama valstybės kontrolės organizacija. Tokios
kontrolės sistemos neturėjo jokia rinkos šalis. Kaip ir ankščiau šiandien
kontrolė taip paat labai reikalinga. Ji būtina, kaip viešųjų finansų valdymo
elementas, nes toks valdymas skatina atsakomybę visuomenei, reikalinga kaip
reguliavimo sistemos dalis, kurios tikslas – kuo anksčiau atskleisti
nukrypimus nuo priimtų standartų ar pažeidimus, teisėtumo, ekonomiškumo,
rezultatyvumo ir efektyvumo srityje, kad būtų galima pataisyti esamą
padėtį, esant reikalui patraukti kaltus asmenis atsakomybėn, atlyginti
nuostolius arba imtis priemonių, kurios ateityje užkirstų kelią pažeidimams
arba bent sumažintų jų atsiradimo galimybę. Šiais laikais kontrolinei
veiklai apibrėžti vartojamas žodis “auditas”, kuris apibūdina tiek
valstybinės, tiek nepriklausomų auditorių veiklą. Pati kontrolės procedūros
esmė nepakito, tačiau iš esmės auuditas įgavo naują reikšmę ir svarbą visoje
finansų valdymo ir reguliavimo sistemoje.
Šiuo metu audito svarba ir vaidmuo auga, nes nuolat auga poreikis turėti
tikslią informaciją apie ūkinių subjektų veiklą. Visuomenė vis labiau
įsisąmonina, kad nuo audito labai daug priklauso verslo sėkmė. Kad auditas
pateisintų vi

isuomenės lūkesčius ir įgyvendintų savo tikslus, būtina, kad
jis būtų atliktas tiksliai ir teisingai, tik tada galės atspindėti realią
situaciją. Todėl norint gauti gerą rezultatą didelę reikšmę, visame audito
procese, įgyja audito procedūrų ir veiksmų planavimas. Taip pat ne ka
mažesnė svarba auditorių aplinkoje yra etikos normų laikymasis.
Šiame darbe ir apžvelgiama etikos sąvoka apskritai ir auditorių aplinkoje,
buvo remtasi ir auditoriu profesinės etikos kodeksu.

II. PAGRINDINĖ DALIS
1.Etika
Tai žmonių dorovinio elgesio, normų, jų pareigų visuomenės ir vienas kito
atžvilgiu sistema.
Rinkos mechanizmas veikia pagal savus ekonomikos dėsnius. Įtraukdamas
subjektą į “rinkos erdvę”, jis kartu suteikia jam galimybę ir verčia
rinktis. Todėl į rinkos mechanizmą galima žiūrėti ne tik kaip į
“instrumentą”, geriausiai atitinkantį žmogaus ir visuomenės poreikius bei
padedantį individui įgyvendinti savo sumanymus, bet ir kaip į socialinį
kultūrinį fenomeną, kurį galima vertinti moralės požiūriu. Auditorius,
kaips ekonomikos suubjektas, yra šio fenomeno dalis. Jo elgesys, moralės
principai, normos, vertybės ir yra audito etikos objektas. Moralės
principų, normų, taisyklių, padedančių elgtis audito pasaulyje, visuma ir
leidžia kalbėti apie auditoriaus, o plačiau – apie audito etiką.

2. Auditorių etikos svarba
Audito įmonėse tarpusavio santykiu valdymo, santykių su klientais bei
atatinkamomis insitucijomis procese taisyklių formavimas ypač būtinas
šiandien, kai mes formuojame laisvos rinkos ekonomiką, kur didele reikšmę
turi ne auditoriaus vardas, pasiekimai ar kiti veiksniai, o profesinės ir
valdymo etikos normos. Lietuvoje galioja auditorių profesinės etikos
kodeksas, kuris ir užtikrina auditoriu etika.
Ar kada no

ors susimąstėte apie tai, kam yra reikalingas Etikos kodeksas?
Etikos kodeksas skirtas:

1. Apibrėžti priimtas veiklos normas.

2. Užtikrinti aukštus praktikos standartus.

3. Profesionalumui įvertinti.

Etikos kodekso tikslai:

1. Informavimas.

2. Švietimas.

3. Drausminimas.

4. Normatyvinis (apibrėžti, verbalizuoti taisykles)

5. Instrumentinis (išspręsti problemą, dilemą).

6. Apsauginis (apsaugoti nuo konfliktinių situacijų ir neetiško elgesio

Auditorių profesinės etikos kodeksas yra parengtas pagal Jungtinių Amerikos
Valstijų auditorių etikos kodeksą(Sarbanes-Oxley Act). Eidamas auditoriaus
pareigas darbuotojas įsipareigoja laikytis Lietuvos Respublikos
Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, dorai ir sąžiningai atlikti
auditoriaus pareigas, būti objektyvus ir nepriklausomas, saugoti profesines
paslaptis, nuolat gilinti profesines žinias, laikytis Auditorių profesinės
etikos kodekso ir Auditorių rūmų statuto. Auditorių profesinės etikos
kodeksas nustato atestuoto auditoriaus profesinio elgesio normas.
Auditorius savo profesinėje veikloje turi vadovautis šiomis specifinėmis
elgesio normomis:

1. nepriklausomybe;

2. sąžiningumu ir objektyvumu;

3. kompetencija;

4. konfidencialumu.
Auditorius neturi užmiršti, kad visuomenėje, dirbančioje įstaigoje, bei
rinkos erdvėje jis veikia ne vienas ir todėl privalo paisyti moralės bei
etiketo normų, siekti kultūringo bendravimo ir per tai – naudingo
bendradarbiavimo, kliento pasitikejimo bei gero vardo. Pažymėtina, kad
etiškas bendravimas, moralus auditas ekonomiškai yra naudingas tiek pačiam
auditoriui bei jo kompanijai, tiek valstybei, nes civilizuoto audito
taisyklių (etiketo normų, duoto žodžio, prisiimtų įsipareigojimų ir kt.)
laikymasis garantuoja pelną pačiam auditoriui ir jo kompanijai, o valstybei
– daugiau pajamų. Toks bendravimas atspindi asmeninės moralės principus ir
profesines vertybes, o nesilaikant jų rekomenduojami draudimai ir
nuobaudos. Gyvenime šios vertybės yra susipynusios, nes dėmesys skiriamas
ne tik profesinei, bet ir bendražmogiškai etikai. Auditoriaus asmeninė
moralė turėtų remtis aukščiausiais garbės,

dorybės, teisingumo,
sąžiningumo, integralumo, mandagumo, nešališkumo standartais. Profesinės
vertybės reikalauja tarnauti visų žmonių geriausiems interesams, siekti
profesinio tobulumo, tarnauti visuomenei.

3.Auditorių Nepriklausomybė
Auditorius gali atlikti auditą tik būdamas nepriklausomas nuo užsakovo ir
audituojamos įmonės. Todėl, tam kad būtų laikomasi auditorių profesinės
etikos normų bei kodekso auditorius negali atlikti audito jei yra susijęs
šeimos, artimos giminystės arba svainystės ryšiais su įmonės, kurioje
atliekamas auditas, administracijos vadovu, vyriausiuoju finansininku
(buhalteriu), tarybos arba valdybos nariais. Taip pat labai svarbus punktas
etikos kodekse, kuris neleidžia auditoriui atlikti auditą jei auditorius
tvarko audituojamos įmonės apskaitą ir rengia finansinę atskaitomybę; yra
buvęs audituojamos įmonės arba užsakovo darbuotojas ir nuo darbo santykių
pasibaigimo dienos yra praėję mažiau kaip 3 metai; yra arba buvo
audituojamos įmonės akcininkas ir nuo akcijų perleidimo yra praėję mažiau
kaip 3 metai; yra veikiamas kitų sąlygų, galinčių turėti įtakos jo
nepriklausomybei.
Manyčiau, labai svarbi aplinkybė užtikrinanti auditoriaus nepriklausomybę
yra jo ekonominė nepriklausomybė. Audito įmonė privalo užtikrinti stabilią
ir pakankamą algą, tam kad išvengti galimo kyšininkavimo, korupcijos ir
užtikrinti adekvatų etikos kodekso normų laikymasį.
Reikėtų pabrežti ir auditorių nepriklausomybės užtikrinimo riziką.
Egzistuoja savęs vertinimo rizika, kai įgaliotasis auditorius, audito
kompanija, jos tinklui priklausanti kompanija, tokios kompanijos partneris,
vadovas ar darbuotojas dalyvauja ruošiant audito kliento apskaitą ar
finansines ataskaitas. Pavojaus dydis priklauso nuo šių asmenų įtraukimo į
ruošimo procesą spektro bei nuo visuomenės dėmesio lygio.Noriu pridurti,
kad savęs vertinimo pavojaus visuomet laikytinas kritišku, todėl dalyvauti
ruošimo pr

rocese nėra leistina, nebent jei teikiama pagalba yra išskirtinai
techninio ar mechaninio pobūdžio arba teikiamos tik informacinio pobūdžio
rekomendacijos.

4. Sąžiningumas ir objektyvumas
Pagrindiniai principai kurie yra pabrežti ir akcentuojami auditorių
profesinės etikos kodekse ir gana aiškus ir lengvai suvokiami. Ne ką mažiau
svarbūs principai yra auditoriaus sąžiningumas ir objektyvumas. Visų pirmą
auditorius neturi dėl vienokių ar kitokių aplinkybių pasiduoti
suinteresuoto pusės įtakai ir tyčia iškraipyti faktų. Auditorius privalo
išlikti objektyvus nuo užduoties/darbo pradžios iki užtuoties/darbo
pabaigos ar audito įvykdymo. Todėl, auditoriaus nuomonė neturi būti
įtakojama kitų nuomonės. Be to, mokesčių srityje auditorius gali spręsti
užsakovo naudai tol, kol tai nepažeidžia auditoriaus etikos, apskaitos ir
audito standartų reikalavimų. Kaip ir auditoriaus nepriklausomybė,
sąžiningumas ir objektyvumas būtų beveik užtikrintas jei būtų užtikrinta
auditoriaus ekonominė nepriklausomybė. Mano nuomone, nepriklausomybė yra
neatsiejama nuo sąžiningumas ir objektyvumas. Tai visuotinė nuomonė, kuri
įdiegiama kaip teisinė norma ir yra užtikrinama daugelyje tarptautiniuose
bei Europos Sąjungos teises aktuose.

5.Kompetencija
Kiekvienoje profesinėje srytije begalo svarbus aspektas yra darbuotojo
kompetencija. Taigi ne išimtis kad auditorius privalo būti kompetentingas
darbuotojas. Auditorius turi imtis tokių užsakymų, kuriems įvykdyti yra
pakankamas jo profesinis pasirengimas. Auditorius turi kruopščiai atlikti
savo pareigas, tam kad butų planuojamas ir kontroliuojams užduoties
atlikimas. Iš vienos pusės, auditorius kaip ir teisininkas privalo
surinkti pakankamai įrodymų tam, kad atlikdamas užduotį, galėtų pateikti
pagrįstas išvadas arba rekomendacijas.
Atsargumas ir apdairumas yra labai svarbūs veiksniai, dėl to auditorius
neturi leisti remtis jo vardu prognozuojant ekonominius procesus taip, jog
susidarytų laidavimo įspūdis dėl prognozės teisingumo.
Kitas svarbus principas užtikrinantis auditoriaus kompetencija yra
auditoriaus kalba, bendravimas ir taktika. Auditorius, reikšdamas savo
nuomonę, turi vadovautis Lietuvos Auditorių rūmų pripažintais audito,
apskaitos standartais ir kitomis normomis. Auditorius neįpareigotas
pareikšti nuomonės, jeigu nesilaikymas įmonėje apskaitos standartų ir kitų
normų iš esmės iškreipia finansinę informaciją.
Kiekvienas savo srities specialistas noredamas patenkinti kintančius
kliento bei rinkos poreikius privalo tobulintis. Taigi, ir auditoriaus
profesinė kompetencija reikalauja iš auditoriaus nuolat įgyti naujų žinių
audito, buhalterinės apskaitos, mokesčių, finansų ir kitose srityse,
susijusiose su auditoriaus kvalifikacija, ir tai turi būti atliekama per
visą auditoriaus aktyvios veiklos laiką.

6. Konfidencialumas
Konfidencialumas galėtų būti traktuojamas kaip informacijos, su kuria yra
susijusi profesinė kai kurių profesijų asmenų veikla, neatvirumas; dėl to
įsipareigojama tokios informacijos neskelbti (pavyzdžiui, profesinis
sveikatos priežiūros darbuotojo įsipareigojimas viešai neskelbti slaptos
informacijos). Šiuo atveju auditorius privalo laikyti paslaptyje užsakovo
patikėtą informaciją neteikti jos tretiesiems asmenims.
Konfidencialumo užtikrinimo principų galima nesilaikyti tik tuo atveju,
jei:

1. reikia liudyti teisme;

2. auditorius atsako į Lietuvos auditorių rūmų Prezidiumo, Vyriausybės

įgaliotos institucijos, ar jų pavedimu veikiančių asmenų klausimus;

3. supažindina kitą auditorių su audito rezultatais vadovaujantis etikos

kodeksu, pranešant apie tai klientui raštu.
Paskutinis principas nustatytas auditorių profesinės etikos kodekse tik
pabrežia koks svarbus yra konfidencialumas tiek auditutoriui tiek
užsakovams. Asmenys, Lietuvos auditorių rūmų Prezidiumo įgalioti atlikti
patikrinimą, privalo neviešinti informacijos gautos tyrimo, patikrinimo ar
kitokiu būdu, atliekant savo tarnybines pareigas.

7. Santykiai su kolegomis ir auditorių savivaldos institucijomis
Dauguma stebėtojų apžvelgiančių teisės aktų sutikų kad auditorių etikoje
labai svarbus aspektas yra santykiai su kolegomis bei auditorių savivaldos
institucijomis.
Auditorių tarpusavio santykiai grindžiami mandagumu, taktiškumu,
sąžiningumu, draugiškumu ir pasitikėjimu. Vyrauja pasirinkimo laisvė,
taigi užsakovas gali atsisakyti auditoriaus ir pasirinkti kitą. Tokiu
atveju pirmasis auditorius turi supažindinti su audito rezultatais
(nesvarbu, ar jie galutiniai, ar tarpiniai) kitą auditorių, jeigu
pastarasis to pageidauja. Yra ir draudžiamų aspektų, auditorius negali
rodyti užsakovui savo pranašumo kito auditoriaus atžvilgiu.
Reikėtų pabrežti kad auditorių savivaldos institucijomis yra laikoma:
visuotinis Lietuvos Respublikos auditorių susirinkimas, Lietuvos Auditorių
rūmų Prezidiumas. Auditorių ir auditorių savivaldos institucijų santykiai
grindžiami abipuse pagarba, geranoriška ir aktyvia pagalba. Auditorius
privalo atsakingai vykdyti auditorių savivaldos priimamus sprendimus.
Kviečiamas į šias institucijas, auditorius privalo į jas laiku atvykti bei
su jomis bendradarbiauti. Jeigu auditorius negali to padaryti, privalo apie
tai pranešti. Jeigu auditorių savivaldos institucijos kreipiasi į auditorių
su paklausimais, tai auditorius privalo nustatytu terminu ir forma į juos
atsakyti.

III. IŠVADOS

Išnagrinėjus teorinį pagrindą, kuris nėra labai gausus, įvairiose
publikacijose bei spaudiniuose pasigedau vieningos audito sistemos.
Įvairiuose leidiniuose traktuojama ar grupuojama skirtingai. Tai turbūt yra
todėl, kad auditas Lietuvoje dar tik vystosi ir neturi senų tradicijų.
Todėl labai suprantama, kad nėra dar nusistovėjusios bei vieningos nuomonės
dėl vienų ar kitų dalykų. Spaudoje dažnas straipsnis mums pasakoja apie
tarp auditorių vykstančius ginčus ir nesutarimus. Tai turbūt vyksta todėl,
kad vakarų šalių autorių verčiami teiginiai kartais neatitinka tikrovės ar
praktikos mūsų šalyje, o gal tai yra vertimo į lietuvių kalbą problemos ar
netikslumai. Kalbant apie etikos raida Lietuvoje, tai šiuo atveju ji lenkia
audito formavimosi sistema ir turi gilesnes šaknis. Imant visuma t.y
auditorių etiką Lietuvoje teorinis pagrindas yra gana tvirtas, kadangi yra
paremtas Sarbanes-Oxley Act, kaip jau minėjau anksčiau. O šis įstatymas yra
vienas iš svarbiausių teisinių dokumnetų reguliuojančių auditorių etikos
normas Jungtinėse Valstijose jau daugiau nei septyniasdešimt metų.

Panaudojant etikos kodeksa kaip auditorių etikos užtikrinomo instrumentą
yra įmanoma ugdyti bei humanizuoti įvairias audito – dalykinės – socialinės
veiklos sferas. Etika užpildo tas spragas, kuriose nepajėgia veikti
teisinės priemonės, ir tai tampa svariu garantu normaliai visuomenės
evoliucijai plėtoti. Etikos veiklos vystymą sąlygojo iškilęs aštrus
poreikis tvarkos (pirmiausiai – troškimo išlikti išaugus civilizacijos
galimybėms), kuri pagaliau įgalintų visapusiškai vertingo, kokybiško
gyvenimo si(si)kūrimą.
Etikos mokymo uždavinys koncentruojamas į sąmonės (savimonės) formavimą,
kai asmens intelektas vystomas iki tokio lygio, kol žmogus supranta
(suvokia, pajunta) kitą bei egzistuojančias objektyvias etines dilemas;
todėl siekiama, kad individas susipažintų su elgesio dėsningumais, jų
priežastiniais ryšiais, dorovinių santykių modeliais, elgesio terapijos
galimybėmis ir pajėgtų pats savarankiškai priimti sprendimus.
Auditorių etika, besikoncentruojanti į dalykinio gyvenimo praktiką,
plėtojanti deskriptyvųjį etikos diskursą – tai daugumai mentališkai
svetima, nedoktrininė etika, todėl šiandien supažindinimas su jos paradigma
reikalauja šalutinės informacijos, specialių aiškinimų, istorinių bei
teorinių ekskursų, multidisciplininių traktuočių, papildomo nagrinėjamų
problemų detalizavimo. Tik tai padeda „tirpdyti kietus riešutėlius“ –
tradicionalizmo stereotipus, paskatina susimąstyti, kritiškai pažvelgti į
save ir aplinką, atrasti sau dorovines problemas ten, kur jų anksčiau
„nematyta“ ir tokiu būdu pagaliau tapti savarankišku moralės subjektu –
autonomiška, mąstančia, sava galva sprendžiančia bei atsakingai veikiančia
asmenybe.

LITERATŪRA

LIETUVOS RESPUBLIKOS AUDITO ĮSTATYMAS, 1999 m. birželio 15 d. Nr. VIII-1227
Vilnius, Nauja įstatymo redakcija :nuo 2004 m. gegužės 1 d.: Nr. IX-2105,
2004-04-08, Žin., 2004, Nr. 63-2242 (2004-04-28)

Auditorių profesinės etikos kodeksas

Kabašinskas J., Toliatienė I. Pažintis su auditu.- Vilnius: UAB leidykla
“Amžius”, 1994.- 121 p.

Matickienė I. Audito planavimas ir organizavimas. – Kaunas: Kauno
technologijos universiteto finansų katedra, 1997. – 139 p.

Vasiljevienė N. Verslo etika ir elgesio kodeksai. – Kaunas: Naujasis
lankas, 2000

Pruskus P. Verslas ir moralė //Apžvalga,- birželio 9-15.-p.8, birželio 30-
liepos 6.- p.7

Robert R. M, Sarbanes-Oxley and the New Internal Auditing Rules, Wiley;
January 23, 2004

Guy Lander, What is Sarbanes-Oxley?, McGraw-Hill; 1 edition ,November 25,
2003

Leave a Comment