Auditorių etika

Socialinių Moklsų ir Verslo Kolegija, Vilniaus filialas2004 m. lapkritis 3 d.

Auditorių Etika Referatas

Giedrius Navikas

TurinysI.ĮVADAS…………………………………………………………..………………………………………………………3

II. PAGRINDINĖDALIS……………………………………………………………..…………………………….3

1.Etika…………………………………………………………………………………………………………………3 2. Auditorių etikossvarba…………………………………………………………….………………………4 3.AuditoriųNepriklausomybė…………………………………………………….………………………….5 4. Sąžiningumas irobjektyvumas……………………………………………………….………………….6

5.Kompetencija……………………………………………………..……………………………………………..6 6.Konfidencialumas………………………………………………………………………………………………7 7. Santykiai su kolegomis ir auditorių savivaldosinstitucijomis……………………………….7

III.IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………………….8

LITERATŪRA…………………………………………………………………………………………………………10

I. ĮVADAS

Netrukus po to, kai buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, prasidėjo kraštoekonomikos intensyvi pertvarka rinkos pagrindais. Kuriantis rinkosekonomikai formavosi naujos nuosavybės formos, buvo privatizuojamosvalstybinės įmonės, steigėsi įvairaus profilio bendrovės, individualūsūkiai, iš esmės formavosi naujo pobūdžio ūkinių subjektų sistema.Į rinkos ekonomiką reikėjo pereiti iš valstybinės planinės ekonomikos. Taislaikais gerai buvo pažįstama valstybės kontrolės organizacija. Tokioskontrolės sistemos neturėjo jokia rinkos šalis. Kaip ir ankščiau šiandienkontrolė taip pat labai reikalinga. Ji būtina, kaip viešųjų finansų valdymoelementas, nes toks valdymas skatina atsakomybę visuomenei, reikalinga kaipreguliavimo sistemos dalis, kurios tikslas – kuo anksčiau atskleistinukrypimus nuo priimtų standartų ar pažeidimus, teisėtumo, ekonomiškumo,rezultatyvumo ir efektyvumo srityje, kad būtų galima pataisyti esamąpadėtį, esant reikalui patraukti kaltus asmenis atsakomybėn, atlygintinuostolius arba imtis priemonių, kurios ateityje užkirstų kelią pažeidimamsarba bent sumažintų jų atsiradimo galimybę. Šiais laikais kontrolineiveiklai apibrėžti vartojamas žodis “auditas”, kuris apibūdina tiekvalstybinės, tiek nepriklausomų auditorių veiklą. Pati kontrolės procedūrosesmė nepakito, tačiau iš esmės auditas įgavo naują reikšmę ir svarbą visojefinansų valdymo ir reguliavimo sistemoje.Šiuo metu audito svarba ir vaidmuo auga, nes nuolat auga poreikis turėtitikslią informaciją apie ūkinių subjektų veiklą. Visuomenė vis labiauįsisąmonina, kad nuo audito labai daug priklauso verslo sėkmė. Kad auditaspateisintų visuomenės lūkesčius ir įgyvendintų savo tikslus, būtina, kad

jis būtų atliktas tiksliai ir teisingai, tik tada galės atspindėti realiąsituaciją. Todėl norint gauti gerą rezultatą didelę reikšmę, visame auditoprocese, įgyja audito procedūrų ir veiksmų planavimas. Taip pat ne kamažesnė svarba auditorių aplinkoje yra etikos normų laikymasis.Šiame darbe ir apžvelgiama etikos sąvoka apskritai ir auditorių aplinkoje,buvo remtasi ir auditoriu profesinės etikos kodeksu.

II. PAGRINDINĖ DALIS1.EtikaTai žmonių dorovinio elgesio, normų, jų pareigų visuomenės ir vienas kitoatžvilgiu sistema.Rinkos mechanizmas veikia pagal savus ekonomikos dėsnius. Įtraukdamassubjektą į “rinkos erdvę”, jis kartu suteikia jam galimybę ir verčiarinktis. Todėl į rinkos mechanizmą galima žiūrėti ne tik kaip į“instrumentą”, geriausiai atitinkantį žmogaus ir visuomenės poreikius beipadedantį individui įgyvendinti savo sumanymus, bet ir kaip į socialinįkultūrinį fenomeną, kurį galima vertinti moralės požiūriu. Auditorius,kaips ekonomikos subjektas, yra šio fenomeno dalis. Jo elgesys, moralėsprincipai, normos, vertybės ir yra audito etikos objektas. Moralėsprincipų, normų, taisyklių, padedančių elgtis audito pasaulyje, visuma irleidžia kalbėti apie auditoriaus, o plačiau – apie audito etiką.

2. Auditorių etikos svarbaAudito įmonėse tarpusavio santykiu valdymo, santykių su klientais beiatatinkamomis insitucijomis procese taisyklių formavimas ypač būtinasšiandien, kai mes formuojame laisvos rinkos ekonomiką, kur didele reikšmęturi ne auditoriaus vardas, pasiekimai ar kiti veiksniai, o profesinės irvaldymo etikos normos. Lietuvoje galioja auditorių profesinės etikoskodeksas, kuris ir užtikrina auditoriu etika.Ar kada nors susimąstėte apie tai, kam yra reikalingas Etikos kodeksas?Etikos kodeksas skirtas: 1. Apibrėžti priimtas veiklos normas. 2. Užtikrinti aukštus praktikos standartus. 3. Profesionalumui įvertinti.

Etikos kodekso tikslai: 1. Informavimas. 2. Švietimas. 3. Drausminimas. 4. Normatyvinis (apibrėžti, verbalizuoti taisykles) 5. Instrumentinis (išspręsti problemą, dilemą). 6. Apsauginis (apsaugoti nuo konfliktinių situacijų ir neetiško elgesio

Auditorių profesinės etikos kodeksas yra parengtas pagal Jungtinių AmerikosValstijų auditorių etikos kodeksą(Sarbanes-Oxley Act). Eidamas auditoriauspareigas darbuotojas įsipareigoja laikytis Lietuvos RespublikosKonstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, dorai ir sąžiningai atliktiauditoriaus pareigas, būti objektyvus ir nepriklausomas, saugoti profesinespaslaptis, nuolat gilinti profesines žinias, laikytis Auditorių profesinėsetikos kodekso ir Auditorių rūmų statuto. Auditorių profesinės etikoskodeksas nustato atestuoto auditoriaus profesinio elgesio normas.Auditorius savo profesinėje veikloje turi vadovautis šiomis specifinėmiselgesio normomis: 1. nepriklausomybe; 2. sąžiningumu ir objektyvumu; 3. kompetencija; 4. konfidencialumu.Auditorius neturi užmiršti, kad visuomenėje, dirbančioje įstaigoje, beirinkos erdvėje jis veikia ne vienas ir todėl privalo paisyti moralės beietiketo normų, siekti kultūringo bendravimo ir per tai – naudingobendradarbiavimo, kliento pasitikejimo bei gero vardo. Pažymėtina, kadetiškas bendravimas, moralus auditas ekonomiškai yra naudingas tiek pačiamauditoriui bei jo kompanijai, tiek valstybei, nes civilizuoto auditotaisyklių (etiketo normų, duoto žodžio, prisiimtų įsipareigojimų ir kt.)laikymasis garantuoja pelną pačiam auditoriui ir jo kompanijai, o valstybei– daugiau pajamų. Toks bendravimas atspindi asmeninės moralės principus irprofesines vertybes, o nesilaikant jų rekomenduojami draudimai irnuobaudos. Gyvenime šios vertybės yra susipynusios, nes dėmesys skiriamasne tik profesinei, bet ir bendražmogiškai etikai. Auditoriaus asmeninėmoralė turėtų remtis aukščiausiais garbės, dorybės, teisingumo,sąžiningumo, integralumo, mandagumo, nešališkumo standartais. Profesinėsvertybės reikalauja tarnauti visų žmonių geriausiems interesams, siektiprofesinio tobulumo, tarnauti visuomenei.

3.Auditorių NepriklausomybėAuditorius gali atlikti auditą tik būdamas nepriklausomas nuo užsakovo iraudituojamos įmonės. Todėl, tam kad būtų laikomasi auditorių profesinėsetikos normų bei kodekso auditorius negali atlikti audito jei yra susijęsšeimos, artimos giminystės arba svainystės ryšiais su įmonės, kurioje

atliekamas auditas, administracijos vadovu, vyriausiuoju finansininku(buhalteriu), tarybos arba valdybos nariais. Taip pat labai svarbus punktasetikos kodekse, kuris neleidžia auditoriui atlikti auditą jei auditoriustvarko audituojamos įmonės apskaitą ir rengia finansinę atskaitomybę; yrabuvęs audituojamos įmonės arba užsakovo darbuotojas ir nuo darbo santykiųpasibaigimo dienos yra praėję mažiau kaip 3 metai; yra arba buvoaudituojamos įmonės akcininkas ir nuo akcijų perleidimo yra praėję mažiaukaip 3 metai; yra veikiamas kitų sąlygų, galinčių turėti įtakos jonepriklausomybei.Manyčiau, labai svarbi aplinkybė užtikrinanti auditoriaus nepriklausomybęyra jo ekonominė nepriklausomybė. Audito įmonė privalo užtikrinti stabiliąir pakankamą algą, tam kad išvengti galimo kyšininkavimo, korupcijos iružtikrinti adekvatų etikos kodekso normų laikymasį.Reikėtų pabrežti ir auditorių nepriklausomybės užtikrinimo riziką.Egzistuoja savęs vertinimo rizika, kai įgaliotasis auditorius, auditokompanija, jos tinklui priklausanti kompanija, tokios kompanijos partneris,vadovas ar darbuotojas dalyvauja ruošiant audito kliento apskaitą arfinansines ataskaitas. Pavojaus dydis priklauso nuo šių asmenų įtraukimo įruošimo procesą spektro bei nuo visuomenės dėmesio lygio.Noriu pridurti,kad savęs vertinimo pavojaus visuomet laikytinas kritišku, todėl dalyvautiruošimo procese nėra leistina, nebent jei teikiama pagalba yra išskirtinaitechninio ar mechaninio pobūdžio arba teikiamos tik informacinio pobūdžiorekomendacijos.

4. Sąžiningumas ir objektyvumasPagrindiniai principai kurie yra pabrežti ir akcentuojami auditoriųprofesinės etikos kodekse ir gana aiškus ir lengvai suvokiami. Ne ką mažiausvarbūs principai yra auditoriaus sąžiningumas ir objektyvumas. Visų pirmąauditorius neturi dėl vienokių ar kitokių aplinkybių pasiduotisuinteresuoto pusės įtakai ir tyčia iškraipyti faktų. Auditorius privaloišlikti objektyvus nuo užduoties/darbo pradžios iki užtuoties/darbopabaigos ar audito įvykdymo. Todėl, auditoriaus nuomonė neturi būti

įtakojama kitų nuomonės. Be to, mokesčių srityje auditorius gali spręstiužsakovo naudai tol, kol tai nepažeidžia auditoriaus etikos, apskaitos iraudito standartų reikalavimų. Kaip ir auditoriaus nepriklausomybė,sąžiningumas ir objektyvumas būtų beveik užtikrintas jei būtų užtikrintaauditoriaus ekonominė nepriklausomybė. Mano nuomone, nepriklausomybė yraneatsiejama nuo sąžiningumas ir objektyvumas. Tai visuotinė nuomonė, kuriįdiegiama kaip teisinė norma ir yra užtikrinama daugelyje tarptautiniuosebei Europos Sąjungos teises aktuose.

5.KompetencijaKiekvienoje profesinėje srytije begalo svarbus aspektas yra darbuotojokompetencija. Taigi ne išimtis kad auditorius privalo būti kompetentingasdarbuotojas. Auditorius turi imtis tokių užsakymų, kuriems įvykdyti yrapakankamas jo profesinis pasirengimas. Auditorius turi kruopščiai atliktisavo pareigas, tam kad butų planuojamas ir kontroliuojams užduotiesatlikimas. Iš vienos pusės, auditorius kaip ir teisininkas privalosurinkti pakankamai įrodymų tam, kad atlikdamas užduotį, galėtų pateiktipagrįstas išvadas arba rekomendacijas.Atsargumas ir apdairumas yra labai svarbūs veiksniai, dėl to auditoriusneturi leisti remtis jo vardu prognozuojant ekonominius procesus taip, jogsusidarytų laidavimo įspūdis dėl prognozės teisingumo.Kitas svarbus principas užtikrinantis auditoriaus kompetencija yraauditoriaus kalba, bendravimas ir taktika. Auditorius, reikšdamas savonuomonę, turi vadovautis Lietuvos Auditorių rūmų pripažintais audito,apskaitos standartais ir kitomis normomis. Auditorius neįpareigotaspareikšti nuomonės, jeigu nesilaikymas įmonėje apskaitos standartų ir kitųnormų iš esmės iškreipia finansinę informaciją.Kiekvienas savo srities specialistas noredamas patenkinti kintančiuskliento bei rinkos poreikius privalo tobulintis. Taigi, ir auditoriausprofesinė kompetencija reikalauja iš auditoriaus nuolat įgyti naujų žiniųaudito, buhalterinės apskaitos, mokesčių, finansų ir kitose srityse,susijusiose su auditoriaus kvalifikacija, ir tai turi būti atliekama pervisą auditoriaus aktyvios veiklos laiką.

6. KonfidencialumasKonfidencialumas galėtų būti traktuojamas kaip informacijos, su kuria yra

susijusi profesinė kai kurių profesijų asmenų veikla, neatvirumas; dėl toįsipareigojama tokios informacijos neskelbti (pavyzdžiui, profesinissveikatos priežiūros darbuotojo įsipareigojimas viešai neskelbti slaptosinformacijos). Šiuo atveju auditorius privalo laikyti paslaptyje užsakovopatikėtą informaciją neteikti jos tretiesiems asmenims.Konfidencialumo užtikrinimo principų galima nesilaikyti tik tuo atveju,jei: 1. reikia liudyti teisme; 2. auditorius atsako į Lietuvos auditorių rūmų Prezidiumo, Vyriausybės įgaliotos institucijos, ar jų pavedimu veikiančių asmenų klausimus; 3. supažindina kitą auditorių su audito rezultatais vadovaujantis etikos kodeksu, pranešant apie tai klientui raštu.Paskutinis principas nustatytas auditorių profesinės etikos kodekse tikpabrežia koks svarbus yra konfidencialumas tiek auditutoriui tiekužsakovams. Asmenys, Lietuvos auditorių rūmų Prezidiumo įgalioti atliktipatikrinimą, privalo neviešinti informacijos gautos tyrimo, patikrinimo arkitokiu būdu, atliekant savo tarnybines pareigas.

7. Santykiai su kolegomis ir auditorių savivaldos institucijomisDauguma stebėtojų apžvelgiančių teisės aktų sutikų kad auditorių etikojelabai svarbus aspektas yra santykiai su kolegomis bei auditorių savivaldosinstitucijomis.Auditorių tarpusavio santykiai grindžiami mandagumu, taktiškumu,sąžiningumu, draugiškumu ir pasitikėjimu. Vyrauja pasirinkimo laisvė,taigi užsakovas gali atsisakyti auditoriaus ir pasirinkti kitą. Tokiuatveju pirmasis auditorius turi supažindinti su audito rezultatais(nesvarbu, ar jie galutiniai, ar tarpiniai) kitą auditorių, jeigupastarasis to pageidauja. Yra ir draudžiamų aspektų, auditorius negalirodyti užsakovui savo pranašumo kito auditoriaus atžvilgiu.Reikėtų pabrežti kad auditorių savivaldos institucijomis yra laikoma:visuotinis Lietuvos Respublikos auditorių susirinkimas, Lietuvos Auditoriųrūmų Prezidiumas. Auditorių ir auditorių savivaldos institucijų santykiaigrindžiami abipuse pagarba, geranoriška ir aktyvia pagalba. Auditoriusprivalo atsakingai vykdyti auditorių savivaldos priimamus sprendimus.Kviečiamas į šias institucijas, auditorius privalo į jas laiku atvykti beisu jomis bendradarbiauti. Jeigu auditorius negali to padaryti, privalo apietai pranešti. Jeigu auditorių savivaldos institucijos kreipiasi į auditorių

su paklausimais, tai auditorius privalo nustatytu terminu ir forma į juosatsakyti.

III. IŠVADOS

Išnagrinėjus teorinį pagrindą, kuris nėra labai gausus, įvairiosepublikacijose bei spaudiniuose pasigedau vieningos audito sistemos.Įvairiuose leidiniuose traktuojama ar grupuojama skirtingai. Tai turbūt yratodėl, kad auditas Lietuvoje dar tik vystosi ir neturi senų tradicijų.Todėl labai suprantama, kad nėra dar nusistovėjusios bei vieningos nuomonėsdėl vienų ar kitų dalykų. Spaudoje dažnas straipsnis mums pasakoja apietarp auditorių vykstančius ginčus ir nesutarimus. Tai turbūt vyksta todėl,kad vakarų šalių autorių verčiami teiginiai kartais neatitinka tikrovės arpraktikos mūsų šalyje, o gal tai yra vertimo į lietuvių kalbą problemos arnetikslumai. Kalbant apie etikos raida Lietuvoje, tai šiuo atveju ji lenkiaaudito formavimosi sistema ir turi gilesnes šaknis. Imant visuma t.yauditorių etiką Lietuvoje teorinis pagrindas yra gana tvirtas, kadangi yraparemtas Sarbanes-Oxley Act, kaip jau minėjau anksčiau. O šis įstatymas yravienas iš svarbiausių teisinių dokumnetų reguliuojančių auditorių etikosnormas Jungtinėse Valstijose jau daugiau nei septyniasdešimt metų.

Panaudojant etikos kodeksa kaip auditorių etikos užtikrinomo instrumentąyra įmanoma ugdyti bei humanizuoti įvairias audito – dalykinės – socialinėsveiklos sferas. Etika užpildo tas spragas, kuriose nepajėgia veiktiteisinės priemonės, ir tai tampa svariu garantu normaliai visuomenėsevoliucijai plėtoti. Etikos veiklos vystymą sąlygojo iškilęs aštrusporeikis tvarkos (pirmiausiai – troškimo išlikti išaugus civilizacijosgalimybėms), kuri pagaliau įgalintų visapusiškai vertingo, kokybiškogyvenimo si(si)kūrimą.Etikos mokymo uždavinys koncentruojamas į sąmonės (savimonės) formavimą,kai asmens intelektas vystomas iki tokio lygio, kol žmogus supranta(suvokia, pajunta) kitą bei egzistuojančias objektyvias etines dilemas;todėl siekiama, kad individas susipažintų su elgesio dėsningumais, jų

priežastiniais ryšiais, dorovinių santykių modeliais, elgesio terapijosgalimybėmis ir pajėgtų pats savarankiškai priimti sprendimus.Auditorių etika, besikoncentruojanti į dalykinio gyvenimo praktiką,plėtojanti deskriptyvųjį etikos diskursą – tai daugumai mentališkaisvetima, nedoktrininė etika, todėl šiandien supažindinimas su jos paradigmareikalauja šalutinės informacijos, specialių aiškinimų, istorinių beiteorinių ekskursų, multidisciplininių traktuočių, papildomo nagrinėjamųproblemų detalizavimo. Tik tai padeda „tirpdyti kietus riešutėlius“ –tradicionalizmo stereotipus, paskatina susimąstyti, kritiškai pažvelgti įsave ir aplinką, atrasti sau dorovines problemas ten, kur jų anksčiau„nematyta“ ir tokiu būdu pagaliau tapti savarankišku moralės subjektu –autonomiška, mąstančia, sava galva sprendžiančia bei atsakingai veikiančiaasmenybe.

LITERATŪRA

LIETUVOS RESPUBLIKOS AUDITO ĮSTATYMAS, 1999 m. birželio 15 d. Nr. VIII-1227Vilnius, Nauja įstatymo redakcija :nuo 2004 m. gegužės 1 d.: Nr. IX-2105,2004-04-08, Žin., 2004, Nr. 63-2242 (2004-04-28)

Auditorių profesinės etikos kodeksas

Kabašinskas J., Toliatienė I. Pažintis su auditu.- Vilnius: UAB leidykla“Amžius”, 1994.- 121 p.

Matickienė I. Audito planavimas ir organizavimas. – Kaunas: Kaunotechnologijos universiteto finansų katedra, 1997. – 139 p.

Vasiljevienė N. Verslo etika ir elgesio kodeksai. – Kaunas: Naujasislankas, 2000

Pruskus P. Verslas ir moralė //Apžvalga,- birželio 9-15.-p.8, birželio 30-liepos 6.- p.7

Robert R. M, Sarbanes-Oxley and the New Internal Auditing Rules, Wiley;January 23, 2004

Guy Lander, What is Sarbanes-Oxley?, McGraw-Hill; 1 edition ,November 25,2003