Apskaita

TURINYS:

ĮVADAS..............................3
1. Apskaita...........................4
2. Finansinė ir menedžmento apskaita...............5
2.1. Finansinės ataskaitos....................6
3. Finansinė apskaita.......................7
4. Balansas............................8
5. Pelno ataskaita........................10
5.1. Pajamų ataskaita......................10
5.2. Nepaskirstyto pelno ataskaita.................12
6. Menedžmento apskaita.....................13
IŠVADOS..............................15
LITERATŪRA............................20Įvadas
Neįmanoma pervertinti apskaitos reikšmės šiuolaikiniam verslo pasauliui. Be apskaitinės informacijos sunku būtų įsivaizduoti ne tik valstybių, bet ir įmonių valdymą. Kiekvienas investuotojas turėtų suprasti paprasčiausias finansinės atskaitomybės formas – balansą ar pelno (nuostolio) ataskaitą. Tačiau dar svarbiau kiekvienam apskaitos darbuotojui tvirtai įsisąmoninti savo darbo reikšmę, didelę visuomeninę jo prasmę. (Kalčinskas G. ir kt., 1997, p. 3)
Apskaitininkai turi būti susipažinę su apskaitos procesu ir suprasti, kokiu būdu finansinė informacija sukuriama, kad galėtų vadovauti tųų žmonių, kurie atsakingi už informaciją fiksavimą bei susumavimą, darbui. Susipažinti su apskaitos metodais taip pat reikia, kad galima būtų argumentuotai paaiškinti perduodamą informaciją finansinės ataskaitose ir tuos koreguojančius įrašus, kurie yra reikalingi. (Dauderis H., 1993, p. 5)
Apskaita dažnai vadinama verslo kalba. Kaip ir kiekviena kita kalba, apskaita yra naudojama perduoti informacijai, šiuo atveju – finansinei informacijai. Apskaita taip pat turi ir savo specialų žodyną. Du labai dažnai vartojami terminai yra turtas ir skolintojų nuosavybė (įsiskolinimai). Turtą sudaro viskas, kas turi vertę irr priklauso savininkui. Skolintojų nuosavybė (įsiskolinimai) yra įsipareigojimai apmokėti už turtą kažkuriuo laiku ateityje arba atlikti paslaugas ar parūpinti prekių vėlesniu laiku. (Dauderis H., 1993, p. 7)1. Apskaita
Apskaita – tai įmonės (firmos) ar kito kokio nors ekonominio objekto finansinių operacijų registravimo, klasifikavimo ir ka

aupimo procesas; tai skaitinių duomenų rinkimas ir tvarkymas.

Bendrai šiuolaikinę apskaitą galima apibrėžti kaip informacinę sistemą, kuria remiantis matuojama, apdorojama ir perduodama finansinė informaciją apie tam tikrą ekonominį subjektą.

Siekiant, kad visa apskaitos sistema būtų efektyvi, t.y. veiksminga, reikia laikytis bent šių trijų sąlygų:
1. užtikrinti informacijos slaptumą, atskiriant išorinę – viešąją – ir vidinę atskaitomybę. Ypač tai aktualu rinkos sąlygomis.
2. Sumažinti apskaitos išlaidas, užtikrinant minimalų, bet pakankamą informacijos kiekį, tinkamai organizuojant ir mechanizuojant apskaitą.
3. Operatyviai pateikti kokybišką informaciją vartotojams, organizuojant optimalius informacijos srautus, tinkamai ją apdorojant ir perdirbant.
Siekiant įgyvendinti šiuos reikalavimus ir organizuojant darbą, reikėtų vadovautis tam tikrais apskaitos organizavimo principais, kurių svarbiausieji yra šie:
1. Optimalumas – remiantis minimaliais duomenimis, siekimas gauti maksimalų valdymui naudingą informacijos kiekį;
2. Profilaktiškumas – perspektyvių apskaitos modelių kūrimas, esamųjų tobulinimas.
3. Kompleksiškumas – daugkartinis kartą užfiksuotų apskaitos duomenų naaudojimas
4. Analitiškumas – apskaitos duomenų pateikimas tokia forma, kad valdymo procese ją reikėtų kuo mažiau keisti ir vartoti galima būtų vos minimaliai perdirbus.
5. Skaidrumas – siekimas, kad apskaitos duomenys būtų pateikiami dialogo, o ne reglamento forma.
6. Patikimumas – siekimas užtikrintai patikimą grįžtamąjį ryšį, o duomenis sudarant vengti triukšmo dėl sakinių sintaksės.
7. Tipiškumas – griežtas finansinių ir kitų rezultatų, pagal kuriuos apskaičiuojami mokesčiai ir vertinama įmonės veikla, apskaitos rezultatų reglamentavimas, todėl šalies buhalterinė apskaita turi būti standartizuota, t.y. Atitikti Jungtinių Tautų patvirtintus buhalterinės apskaitos standartus.
8. Lankstumas – apskaitos sistemos gebėjimas greitai pr
risitaikyti prie kintamų sąlygų.
9. Naujumas – apskaitos sistemos tobulinimas reikalauja, kad tobulinant apskaitą būtų galima įvesti naujus, anksčiau nuspręstus uždavinius.
Pagrindiniai apskaitos uždaviniai yra šie:
1) įmonės veiklos dokumentavimas; 2) viešosios atskaitomybės sudarymas; 3) įmonės priimamų sprendimų informacijos tiekimas. (Martinkus B. ir kt., 2001, p. 624)2. Finansinė ir menedžmento apskaita
Gamta nieko nežino apie mokslinių tyrimų suskirstymą
į atskiras sritis. Ji vientisa, o tai reiškia, kad nuodugniai
pažinti jos dėsniams reikia daugelio mokslų kolektyvinių
pastangų. Kitaip reiškinius pažinsime vienpusiškai
Akad. N. Semionovas

Negalime griežtai teigti, kad finansinės ir menedžmento apskaitos rūšys išskiriamos vien pagal vartotojams (išoriniams ir vidiniams) teikiamą informaciją. Apskaita yra gana brangi, todėl visiškai suprantama, jog dalį duomenų, skirtų išoriniams vartotojams, naudoja ir įmonės valdymo personalas. Paprasčiausiai būtų labai neracionalu du kartus apskaityti vieną ir tą patį.
Kiekvienos įmonės veiklos efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo valdymo personalo darbo. Savo ruožtu valdytojų darbo kokybę nulemia gaunamos informacijos išsamumas. Juk neįmanoma gerai tvarkytis įmonėje nežinant pagrindinių veiklos rodiklių, tarkim, kokiu turtu disponuoja įmonė, kokią naudą gauna iš šio turto bei kas yra jo savininkai. Didžiąją dalį informacijos, reikalingos vidiniam įmonės valdymui, valdytojai gauna iš menedžmento apskaitos, tačiau kai kuriuos duomenis teikia ir finansinė apskaita.
Kiekviena įmonė kaip atskiras ūkinis vienetas palaiko ryšius ir su kitomis įmonėmis, asmenimis bei valstybe. Iš vienų įmonių ji perka žaliavas, kitoms parduoda produkciją, samdydama da

arbuotojus palaiko ryšius su fiziniais asmenimis, valstybei moka mokesčius.
Norint įsitvirtinti rinkoje ir gaminti bent kiek sudėtingesnę produkciją, reikia nemaža lėšų, kurių vienas asmuo dažniausiai negali sukaupti. Todėl tenka jungtis į grupes ir, sudėjus pinigus, steigti akcinę bendrovę. Suprantama, akcinės bendrovės savininkai – akcininkai – domėsis tolesne jų įmonės veikla, pirmiausia, gaunamu pelnu. Be to, pinigų reikia ne tik besikuriančioms, bet ir jau susikūrusioms bei sėkmingai dirbančioms firmoms. Todėl įmonės nuolat konkuruoja dėl potencialių investuotojų, stengdamosi juos patraukti. Kaip tik dėl šios priežasties būsimiems akcininkams pateikiama informacija, apibūdinanti įmonės veiklą ir perspektyvas.
Įmonėms smarkiai plečiantis arba įgyvendinant ilgalaikes programas, dažnai skubiai prireikia pinigų. Tenka kreiptis į banką paskolų. Kaip šiuo atveju pasielgs bankas? Jam bus reikalingos tam tikros garantijos, kad įmonė sugebės grąžinti skolą ir sumokėti palūkanas. Todėl bankas domėsis, kokiu turtu disponuoja įmonė, kam tas turtas priklauso, ar efektyviai jis yra naudojamas. Tik išanalizavęs šią informaciją, bankas galės nuspręsti, ar apskritai tikslinga skolinti pinigus. O jeigu ir tikslinga, tai ar nepareikalavus kokių nors papildomų garantijų, pavyzdžiui, užstato ar bankui žinomos firmos laidavimo.
Įmonės finansine būkle domisi ir nuolatiniai jos produkcijos pirkėjai. Jiems rūpi, ar įmonė ir ateityje galės aprūpinti reikalinga produkcija. Be to, įsigijusieji sudėtingesnius gaminius ar net ištisas technologijas tampa priklausomai nuo įmonės, gaminančios atsargines de
etales savo produkcijai, o kartais pirkėjai įgyja teisę ir į nemokamą prekių remontą garantiniu laikotarpiu. (Kalčinskas G. ir kt., 1997, p. 30)2.1. Finansinės ataskaitos
Finansinių ataskaitų standartą sukūrė ir tobulina apskaitininkai bei apskaitos ataskaitų naudotojai. Dvi plačiausiai naudojamos ataskaitos yra pelno ataskaita ir sąskaitų balansų lentelė.
Pelno ataskaita perduoda žinias apie turto įplaukas (vadinamas pajamomis) ir turto sąnaudas (vadinamas išlaidomis) įmonės veikloje. Pajamų perviršis, lyginant su išlaidomis, vadinamas grynuoju pelnu. Išlaidų perviršis, lyginant su pajamomis, vadinamas grynuoju nuostoliu.
Sąskaitų balansų lentelė perduoda informaciją apie turtą, kurį ekonominis vienetas valdo (vadinama turtu) ir kiek skolingas (vadinama įsiskolinimu), o skirtumas tarp turto ir įsiskolinimų, vadinamas savininkų nuosavybės suma, – tai tas turto balansas, kuris priklauso įmonės savininkams.
Visa informacija, apibūdinanti įmonės finansinę būklę bei jos veiklos perspektyvas, skelbiama specialiuose dokumentuose, vadinamuose finansinėmis ataskaitomis. Įsivaizduokite situaciją, kai žmogus priverstas rinktis įmonę, į kurią investuos savo lėšas, nieko apie ją nežinodamas. Toks pasirinkimas būtų visiškai atsitiktinis ir vargu ar sėkmingas. Tačiau ir turėdamas duomenų apie keletą įmonių, būsimasis akcininkas gali susidurti su problema, kaip tuos duomenis palyginti.
Tiek matematikoje, norint palyginti trupmenas, reikia rasti bendrą vardiklį, tiek finansinėse ataskaitose pateikiamą informaciją būtina „subendravardiklinti“. Tai reiškia, kad visa informacija turi būti parengta ir pateikta remiantis vienodomis taisyklėmis. Šios taisyklės (Bendrieji apskaitos principai), pripažintos didžiosios visuomenės dalies, tampa privalomos. Be to, jeigu kuri nors įmonė ir pateiktų informaciją apie savo veiklą nesilaikydama Bendrųjų apskaitos principų, jos niekas nesuprastų arba klaidingai interpretuotų. Pavyzdžiui, būtų visiškai neįmanoma palyginti parduotų gaminių kiekio, jeigu vienos įmonės ataskaitoje jis būtų išreikštas kilogramais, o kitos – litrais arba analogiškai kelių įmonių produkcija vienu atveju būtų skaičiuojama metrais, o kitu – litais.
Informacijos vartotojai taip pat yra labai skirtingi, pavyzdžiui, namų šeimininkė, studentas, inžinierius bei ekonomistas tą pačią informaciją supras skirtingai. Todėl išoriniams vartotojams skirta informacija turi būti pateikiama kuo paprasčiau ir visiems (netgi namų šeimininkei) suprantama forma. Juo labiau kad pačiai įmonei nėra jokio skirtumo, kas pirks jos akcijas – studentas ar ekonomistas. Svarbu tiktai, jog yra investuojami pinigai. (Dauderis H., 1993, p. 8)3. Finansinė apskaita
Finansinė apskaita skirta įmonės veiklos rezultatams nustatyti ir ataskaitoms pateikti. Finansinė apskaita nuo vidinės apskaitos gali skirtis duomenų tikslumu (čia leistini ir apytikriai duomenys, nes svarbiausias vidinės apskaitos tikslas – operatyvumas). Finansinei apskaitai taikomi tarptautiniai apskaitos standartai, reglamentuojantys finansinių ataskaitų rengimą. Šiuos apskaitos standartus skelbia ir imasi atsakomybės, susijusios su jų parengimu ir išleidimu, apskaitos standartų komitetas (AcSC). AcSC nariai yra įvairių rinkos šalių apskaitos organizacijų atstovai.
Finansų apskaita labai svarbi Lietuvos verslui, nes ji padeda nustatyti įmonės turto ir nuosavybės santykį, išsiaiškinti finansinę jos būklę arba, kitaip tariant, finansinį jos gyvybingumą. Tai šiuo metu ypač aktualu Lietuvai, nes tikrosios turto ir nuosavybės kategorijos buvo išguitos iš vadinamosios socializmo politinės ekonomijos. Kadangi Lietuvoje finansinės operacijos atliekamos litais, tai juos apskaitininkai pasirinko kaip tinkamiausius matavimo vienetus ūkinės veiklos operacijoms apskaityti bei informacijai apie šią veiklą perduoti suinteresuotiems asmenims – verslo organizacijoms. (Martinkus B. ir kt., 2001, p. 625)
Finansinėse ataskaitose pirmiausia nurodomas įmonės turto dydis bei jo struktūra. Įmonės turtu laikoma visa tai, kas turi vertę ir kuo disponuoja įmonė. Žodis disponuoja reiškia tai, kad įmonės savo veikloje naudoja ne tik nuosavą, bet ir skolintą turtą, įsipareigodama vėliau jį grąžinti ir atsilyginti už naudojimąsi. Tiesa, būna atvejų, kai įmonė gali naudotis skolintu turtu neatsilygindama už tai. Pavyzdžiui, pirkėjai už gautas prekes dažniausiai atiskaito per tam tikrą laikotarpį, bet ne iš karto. Taigi pirkėjas tarsi gauna iš tiekėjo kreditą (šiuo atveju – prekes), už kurį nereikia mokėti palūkanų. Bankas, prieš skolindamas pinigus, kaip tik ir palygins įmonės skolintą ir nuosavą turtą. Kuo daugiau įmonė turi nuosavo turto, tuo didesnė tikimybė, kad bankas suteiks paskolą. Blogiausiu atveju, pavyzdžiui, įmonei bankrutavus, galima bus iš varžytinių parduoti jos turtą ir gautais pinigais padengti skolą.4. Balansas
Ekonominėje praktikoje ir teorijoje svarbus vaidmuo tenka balansui, nes ekonominė veikla siaurąja prasme ir yra ekonominių išteklių bei išlaidų derinimas, balansavimas. Balansinėje ataskaitoje parodoma ekonominio (ūkinio) vieneto disponuojamojo turto sudėtis ir šaltiniai. Balansą galima palyginti su fotoaparatu, rodančiu ekonominio vieneto fotografiją tam tikru laiko momentu. Štai čia matyti kokia šiuo konkrečiu momentu yra įmonės finansinė būklė. Ši „nuotrauka“ rodo bendrą turto, įsiskolinimų ir savininkų nuosavybės vertę tą dieną. Balansą galima parengti prireikus, bet jis visada sudaromas įmonės ūkinės veiklos metų pabaigoje. Todėl balansas pateikia įmonės finansinę būklę laiko požiūriu, pavyzdžiui, praėjusių metų gruodžio 31 dieną, ir vadinamas tam tikro laiko praėjusio momento finansine ataskaita. Taigi įmonės balansas apibendrina finansinę jos būseną apskaitos laikotarpio pabaigoje. Balansas yra apskaitomas lygties išreiškimo būdas.
Ekonominiai ištekliai, kurie yra ekonominio vieneto nuosavybė, vaizduojami balansų lentelėje kaip detalizuojamas turtas, t.y. nurodyta, kiek kiekvienas turto elementas kainavo. Turto sąskaitos pagal likvidumą (t.y. pagal tai, kaip lengvai ir greitai turtas, atitinkantis kiekvieną sąskaitą, gali būti paverstas grynaisiais pinigais), išvardijamos mažėjimo tvarka kairėje balanso pusėje. Finansiškai suinteresuotieji šiuo turtu vadinami turto skolintojais ir savininkais. Balanse finansiniai interesai į tą turtą yra surašomi pagal datas, kada jis turi būti apmokėtas. Šie įsipareigojimai atsispindi dešinėje balanso pusėje.

Balansinėje ataskaitoje pateikiama ekonominio vieneto aktyvų ir pasyvų paskutinę apskaitos dieną balansinė būklė. Balanso data yra labai svarbi, nes ji reiškia momentą, kurio turimasis turtas atlyginamas su finansiniais interesais į turtą. Aktyvai – tai pagrindinis ir apyvartinis kapitalas (turtas), o pasyvai – nuosavas akcininkų kapitalas, ilgalaikės paskolos ir apyvartiniai pasyvai. Balansinė ataskaita sudaroma pagal buhalterijos knygų informaciją. Aktyvų ir pasyvų skirtumas vadinamas grynąja (neto) turto verte ir reprezentuoja piniginius įmonės savininkų įnašus ir pelną, gaunamą už ūkinę veiklą. Taigi ilgalaikis kapitalas, arba grynoji turto vertė, lygus pagrindinio kapitalo ir apyvartinių pasyvų skirtumo sumai:

Pagrindinis kapitalas + (Apyvartinis kapitalas – Apyvartiniai pasyvai) = Ilgalaikis kapitalas

Apskaitoje svarbi vieta tenka balansui – jis parodo įmonės veiklos finansinius rezultatus. Balanse surašomas įmonės aktyvas – jos turtas; jos pasyvas rodo, ką įmonė skolinga; aktyvo ir pasyvo skirtumai rodo, kiek daugiau įmonė turi, negu skolinga, ir tai yra įmonės nuosavasis kapitalas.
Konkreti balanso forma ir struktūra priklauso nuo įmonės nuosavybės formos, pavyzdžiui: valstybinė, akcinė, privati; balanso pristatymo reguliavimo, pavyzdžiui: mėnesio, ketvirčio, pusmečio, metų; balansų paskirties (Finansų ministerijai, spaudai, akcininkams). 1. lentelėje pateiktas supaprastintas bendrovės „Linas“ balansas.

1. lentelė
Bendrovės „LINAS“ BALANSAS (supaprastintas)
200x m. gruodžio 31 d. (tūkst. litų)

AKTYVAS – TURTAS PASYVAS – ĮSISKOLINIMAI IR
NUOSAVASIS KAPITALAS
1. Trumpalaikis turtas:

1.1. Grynieji pinigai

1.2. Pirkėjų įsiskolinimas

1.3. Atsargos

1.4. Kitas turtas
2. Ilgalaikis turtas:

2.1. Staklės ir įrengimai

2.2. Pastatai ir žemė
3. Kitas turtas
4. Bendras turtas (1+2+3)
6963
19222
7893
3347

20702
31000
6938 37425

96065 5. Trumpalaikiai įsiskolinimai

5.1. Atsiskaitymai tiekėjams

5.2. Mokėtinos algos

5.3. Kiti
6. Ilgalaikiai įsiskolinimai
7. Kiti įsiskolinimai
8. Bendri įsiskolinimai
9. Nuosavas kapitalas (4-8)

9.1. Akcininkų įnašai už akcijas

9.2. Nepaskirstytas pelnas
10. Bendra nuosavo kapitalo ir įsiskolinimų suma (8+9)
11700
5830
8908

24197
11940 26438

18108
15382
59928
36137

Turtą rodančioje balanso dalyje m.atyti, kokio pavidalo yra disponuojamasis turtas. Pagrindinis požymis, pagal kurį turtas grupuojamas, yra galimybė paversti jį pinigais. Turto šaltiniuose matomas nuosavas ir skolintas kapitalas.
Balansas rengiamas pasibaigus finansiniams metams, kurie užsienio praktikoje ne visada sutampa su kalendoriniais. Pavyzdžiui, kai kurių firmų finansinių metų pabaiga yra birželio 30 d.; kitos pasirenka metų pabaigą, kuri sutampa su jų sezoninės veiklos pabaiga. (Martinkus B. ir kt., 2001, p. 634)5. Pelno ataskaita
Pelnas yra svarbiausias ūkinės veiklos rezultatus apibūdinantis rodiklis, todėl finansinėje atskaitomybėje jam teikiama didelė reikšmė. Ataskaitiniams laikotarpiams priskiriamos dvi ataskaitos: viena jų apibūdina pagrindinės veiklos pelną, todėl ji dar vadinama pajamų ataskaita, o kita teikia informaciją apie viso pelno pasikeitimą per ataskaitinį laikotarpį ir vadinama nepaskirstytojo pelno ataskaita.5.1. Pajamų ataskaita
Kiekvienos įmonės pagrindinis tikslas – pelnas, o turtas – tik priemonė šiam tikslui pasiekti. Juo labiau kad pelno dydį labiau nulemia ne turto apimtis, bet efektyvus jo naudojimas. Kaip tik šią informaciją teikia kita finansinės ataskaitos lentelė – pelno (nuostolio) ataskaita. Joje pateikiama visų, per ataskaitinį laikotarpį uždirbtų, pajamų suma bei sąnaudos, patirtos uždirbant šias pajamas. Šių dviejų dydžių skirtumas parodo per ataskaitinį laikotarpį įmonės uždirbtą pelną arba patirtą nuostolį. (Kalčinskas G. ir kt., 1997, p. 32)
Pajamų ataskaita kartais vadinama pelno ir nuostolių ataskaita, rodo, kiek įmonė uždirbo ar prarado per tam tikrą laikotarpį – mėnesį, ketvirtį, metus.
Pajamų (pelno) ataskaita – tai finansinė ataskaita, apibendrinanti įmonės veiklos rezultatus per tam tikrą laiką.
Taigi pelno ataskaita perduoda žinias apie įmonės veiklos turto įplaukas, vadinamas pajamomis, ir turto sąnaudas, vadinamas išlaidomis. Pajamas sudaro turto įplaukos į ekonominį vienetą (įmonę) mainais už atliktas paslaugas arba parduotas prekes per atitinkamą laiką. Jos yra išreiškiamos litais. Išlaidos yra turto sumažėjimas ar sunaudojimas, kitaip tariant, išteklių, priklausančių ekonominiam vienetui, sunaudojimas, arba skola, padaryta uždirbant pajamas už prekes ar paslaugas.
Visų pajamų ir išlaidų skirtumas parodo pelną arba nuostolius. Pajamų perviršis, palyginti su išlaidomis per tam tikrą laikotarpį, vadinamas grynosiomis pajamomis. Išlaidų perviršis, palyginti su pajamomis per atitinkamą laiką, vadinamas grynuoju nuostoliu.
Pelno ataskaitos naudotojams paaiškina, ar pelninga (nuostolinga) ekonominio vieneto veikla. Pelningumas – tai įmonės veiklos sėkmės rodiklis. Grynosios pajamos apskaičiuojamos ir nustatant valstybei mokamų mokesčių sumą. Tai vienas rodiklių, kuriuo remiantis nustatoma išmokamų dividendų suma.
Kaip jau minėta, balansas pateikia įmonės finansinės būklės (situacijos) vaizdą tam tikru metu, paprastai finansinių metų pabaigoje. Įmonės balansą galima laikyti fotografija, o pelno ataskaitą – kino filmu ar vaizdo filmu. Filmavimo kamera su skaitikliu fiksuoja įmonės ūkines operacijas. Kai kamera sustoja, skaitiklis rodo visą sukauptą pajamų ir išlaidų sumą.
Bendrovės „Vega“ pelno ataskaitoje (žr. 2 lentelę) kamera pradėjo veikti kovo 1 d. ir sustabdyta kovo 31 d. Skaitiklis rodo grynąjį pelną 6239 litų. Šioje pelno ataskaitoje kovo mėnesio išlaidos išskaičiuotos iš to paties laikotarpio pajamų. To paties laikotarpio išlaidas ir pajamas įmanoma palyginti, kai apskaitoje taikomas duomenų kaupimo metodas.
Duomenų kaupimo metodas – tai apskaitos metodas, pripažįstantis pajamas tuo momentu, kai jos uždirbamos, ir išlaidas – kai jos padaromos, nepaisant to, kada pinigai gaunami ar jais užmokama.

2. lentelė
bendrovės „VEGA“ PELNO ataskaita (litais)
nuo 200x m. kovo 1 d. iki 200x m. kovo 31 d.
1. PAJAMOS:
1.1. Už parduotas prekes
1.2. Už suteiktas paslaugas
1.3. Rentos pajamos
1.4. Kitos
2. IŠLAIDOS:

2.1. Parduotų prekių ir suteiktų paslaugų kaštai pagal atskirus kalkuliacinius straipsnius (medžiagos, energija, darbo jėga, pridėtinės išlaidos ir kt.)

2.2. Amortizacija (nusidėvėjimo atskaitymai)

2.3. Rinkodara (reklama)

2.4. Tyrimo ir diegimo darbai

2.5. Bendrosios ir valdymo išlaidos

2.6. Palūkanos

2.7. Kitos išlaidos
3. NEAPMOKESTINTOS PAJAMOS (grynosios pajamos/nuostoliai)(1-2)
4. PAJAMŲ (pelno) MOKESČIAI
5. GRYNASIS PELNAS (nuostoliai), sumokėjus mokesčius (3-4)

5.1. Dividendai, išmokėti akcininkams

5.2. Nepaskirstyto pelno padidėjimas (sumažėjimas) (5- 5.1.)
37128
10482
3257
4768

18352
4267
2649
3254
12701
842
4783

4287
1952 55635

Taigi, kai filmavimo kamera vėl pradės veikti balandžio mėnesį, skaitiklis toliau rinks pajamų ir išlaidų operacijas, t.y. jis pridės balandžio mėnesio operacijas prie atliktųjų kovo mėnesį. Kiekviena juosta naudojama 12-ai mėnesių. Metų pabaigoje panau.dota juosta išimama, o nauja įdedama kitiems 12-ai mėnesių. Kai įdedama nauja juosta, skaitiklis filmavimo kameroje nustatomas ties nulio atžyma. Tada pradedamos kaupti naujų metų operacijos. Todėl pelno ataskaita dar vadinama laikotarpio finansine ataskaita, nes ji rodo visus finansinius pokyčius per tam tikrą laiką. Tuo tarpu įmonės balansas fiksuoja turtą, įsiskolinimus ir nuosavąjį kapitalą konkrečiu laiko momentu. Pelno ataskaitoje pateikta detali informacija apie pajamas (turto padidėjimą ar įsiskolinimų sumažėjimą) ir išlaidas, padarytas toms pajamoms uždirbti (turto sumažėjimą ar įsiskolinimų padidėjimą). Taigi pelno ataskaitoje atsispindi įmonės veiklos dalis, duodanti grynąjį pelną ar grynąjį nuostolį. (Martinkus B. ir kt., 2001, p. 636)

5.2. Nepaskirstytojo pelno ataskaita

Kaip pelno ataskaita, nepaskirstytojo pelno ataskaita rodo pelno pasikeitimus. Joje pateikiama informacija apie įmonės turto šaltinių pasikeitimą ataskaitiniu laikotarpiu. Čia paaiškinama, kodėl pasikeitė finansiniai rezultatai, nurodyti pelno (pajamų) ataskaitoje, parodomi dividendų pokyčiai.
Nepaskirstytasis pelnas – tai pelno dalis, liekanti atskaičius dividendus bei mokesčius ir naudojama įmonės veiklai plėsti, rezervams kaupti.
Nepaskirstytasis pelnas atspindi grynąjį įmonės pelną, kuris lieka verslo veiklai plėtoti, pakartotinai investuojamas į įmonę, siekiant užtikrinti jos augimą ir plėtrą.
Nepaskirstytojo pelno ataskaita – tai finansinė ataskaita, kurioje parodyti nepaskirstyto pelno pasikeitimai per tam tikrą laikotarpį.
Nepaskirstytojo pelno ataskaita yra finansinė ataskaita, kuri iš esmės sujungia pelno ataskaitą su balansu. Grynasis pelnas (arba grynasis nuostolis), parodytas pelno ataskaitoje, pridedamas (arba atimamas nuostolio atveju) prie pradinio nepaskirstyto pelno sąskaitos balanso (atėmus išmokėtus dividendus), ir apskaičiuojama galutinė nepaskirstyto pelno suma, rodoma balanse. Tuo būdu nepaskirstytojo pelno ataskaita suderina pradinę nepaskirstyto pelno sumą su galutine nepaskirstytojo pelno suma, parodyta balanse. Taigi nepaskirstyto pelno ataskaita yra savotiškas tiltas tarp pelno ataskaitos ir balanso. Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai), kaip ir dividendai, parodomi nepaskirstytojo pelno ataskaitoje. Nepaskirstyto pelno sąskaitos balansas rodo įmonės pelną, kuris akcininkams nepaskirstytas dividendais. Dividendai yra bendrovės pelno dalis; tai turtas, skirstomas akcininkams. Dividendais gali būti grynieji pinigai, akcinės bendrovės nuosavybė arba akcijos.
Pateikiamoje „Aido“ nepaskirstytojo pelno 200m. gruodžio 31 d. ataskaitoje atkreipkite dėmesį į tai, kad čia dividendai atimami iš nepaskirstyto pelno.

Bendrovė „AIDAS“ metinė NEPASKIRSTYTOJO PELNO ataskaita, Lt.
2000m. gruodžio 31 d.

Balansas (sausio 1 d.) 22750
Pridedama: grynasis metų pelnas 18000

Iš viso 40750

Atimama: dividendai 6250
Balansas (gruodžio 31 d.) 34500

Pateiktame pavyzdyje grynasis metų pelnas paimtas iš pelno ataskaitos. Ši ataskaita rodo per metus įvykusius pasikeitimus nepaskirstytojo pelno sąskaitoje, kuri pateikta 2000 m. gruodžio 31 d. balanse. (Martinkus B. ir kt., 2001, p. 637)

4. Menedžmento apskaita

Kai kuri išorinių vartotojų visiškai nedominanti informacija yra svarbi įmonės valdytojams. Akcininkui ar kreditoriui visiškai neįdomu, kiek valandų per parą įmonėje dirba tam tikros staklės ir kiek kainuoja įmonei ta jų darbo valanda. Tačiau įmonės valdytojams tokia informacija labai svarbi, ją teikia menedžmento arba vidinė apskaita. Menedžmento apskaita – tai išsamios informacijos, reikalingos tvarkantis įmonės viduje, rinkimas, klasifikavimas, įvertinimas ir pateikimas valdytojams. Didžioji šios informacijos dalis yra konfidenciali. Ji jokiais atvejais negali būti pateikta išoriniams vartotojams. Pavyzdžiui, konkurentas, sužinojęs, kur ir už kokią kainą mes perkam.e žaliavas, lengvai gali nuvilioti mūsų žaliavų tiekėją pasiūlęs jam šiek tiek aukštesnę kainą.
Svarbiausios menedžmento apskaitos sritys – technologinio proceso projektavimas ir tobulinimas, reikalingų medžiagų ir prekių tiekimo užtikrinimas, parama sprendžiant įvairius prekybos ir reklamos klausimus. Šios apskaitos teikiama informacija naudojama dviem pagrindiniams tikslams – apskaičiuojant gaminamos produkcijos ir paslaugų savikainą bei planuojant ir kontroliuojant gamybą. Beje, menedžmento apskaita kartais dar vadinama valdymo (o kartais klaidingai – vadybos) apskaita. Tai nėra tapačios sąvokos, nes valdant įmonę labai reikšminga yra ir finansinės apskaitos teikiama informacija.
Kad geriau suprastume, koks yra įvairių apskaitos rūšių santykis ir teikiamos informacijos svarba įmonės veiklai, pailiustruosime šiuos klausimus aviakompanijos pavyzdžiu.
Kad kompanija galėtų įvertinti esamą padėtį ir nuolat ją stebėti, ji turi disponuoti labai įvairia informacija. Pirmiausia tam būtini duomenys apie keleivių srautus, intensyvumą bei priklausomybę nuo geografinės ir ekonominės padėties, sezoniškumo bei daugelio kitų veiksnių. Tokio pobūdžio informaciją formuoja statistinė apskaita. Ji pateikia žinias apie masinius reiškinius bei jų bendriausias kitimo tendencijas. Todėl jais remiantis gali būti daromi tik patys bendriausi sprendimai apie kompanijos sukūrimą bei jos veiklos tikslingumą, galimas reisų kryptis ir jų dažnumą atsižvelgiant į keleivių srautus. Suprantama, kad ši apskaitos rūšis iš dalies yra tikimybinė.
Tačiau organizuojant oro susisiekimo verslą, tokių duomenų, be abejo, nepakanka. Kompanija turi nuspręsti, ar jai apsimoka organizuoti šiuos reisus, kiek ir kokiais būdais tikslinga juos vykdyti (pavyzdžiui, lėktuvų galima įsigyti arba juos nuomoti, taip pat nuomoti vietas kitų jau veikiančių kompanijų lėktuvuose). Pagaliau aviakompanija turi nustatyti ir bilietų kainą.
Šiems sprendimams reikalinga informacija, padedanti įvertinti finansinę padėtį. Tai gali būti duomenys apie alternatyvių susisiekimo priemonių (vandens, geležinkelio, automobilių) sąnaudas, konkuruojančių kompanijų bilietų kainas ir pan. Iš tokios informacijos galima spręsti apie esamas ir būsimas pajamas, lyginti jas su sąnaudomis, padarytomis uždirbant šias pajamas. Tarkime, kompanija gali įsigyti nuosavą oro uostą, daug lėktuvų, bet, norėdama kompensuoti savo išlaidas, ji tikriausiai bus priversta didinti bilietų kainas. Dėl to, be abejo, sumažės keleivių, besinaudojančių šios kompanijos paslaugomis.
Visą informaciją, susijusią su įmonės finansine veikla, pateikia finansinė apskaita, kuri leidžia nustatyti ir palyginti veiklos pajamas bei sąnaudas. Naudodamiesi apskaitos teikiama informacija, kiekviena firma ir jos savininkai gali išspręsti labai svarbias problemas, nes iš esmės įmonės tam ir sukuriamos, kad „gamintų“ pelną, kuris apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp pajamų ir sąnaudų.
Akivaizdu, kad siūlomų paslaugų kainas riboja įvairūs išoriniai veiksniai, pirmiausia konkurencija. Todėl įmonė turi kiek įmanydama mažinti sąnaudas ir pirmiausia stengtis didinti pelną smarkiai nekeldama kainų. Todėl aviakompanija turi gauti išsamios informacijos apie sąnaudas, padarytas organizuojant ne tik kiekvieną reisą, bet ir vežant kiekvieną keleivį.
Tokio pobūdžio duomenis formuoja menedžmento apskaita, kurios svarbiausias tikslas – sudaryti tokias sąlygas, kad valdytojai galėtų išvengti nereikalingų arba nebūtinų sąnaudų. Suprantama, tai turi būti atliekama atsižvelgiant į bendrą firmos strategiją. Galima, tarkime, smarkiai sumažinti sąnaudas atsisakius prižiūrėti lėktuvus arba sumažinus keleivių komfortą, bet dėl to gali nukentėti verslo sėkmė. (Kalčinskas G. ir kt., 1997, p. 34)

Išvados

Iš to, kas kalbėta, galima padaryti išvadą, kad firma maksimalų pelną gaus tik derindama įvairių apskaitos rūšių informaciją.
Taigi finansinės ir menedžmento apskaitos rūšys sudaro vientisą įmonės ap.skaitos sistemą. Jos negali veikti viena be kitos, nes papildo viena kitą. Jeigu, tarkime, pelno dydį galime sužinoti iš finansinių ataskaitų, tai informaciją apie pelningus ir nepelningus gaminius gausime iš menedžmento apskaitos. Būtina įvertinti tą svarbią aplinkybę, kad nė viena įmonė nesiekia (bent jau neturėtų siekti) gaminti brangios produkcijos. Tiesą sakant, kiekvienas gamintojas parduotų savo gaminius kuo pigiau, nes tuomet jų daugiau nupirktų. Tačiau, antra vertus, visi verslininkai suinteresuoti, kad jų parduodamų prekių pelnas (skirtumas tarp prekės kainos ir sąnaudų tai prekei pagaminti) būtų maksimalus. Tą galima pasiekti ne tik didinant parduodamų prekių kainą, kurią gali riboti nuo gamintojo visiškai nepriklausantis pirkėjų sugebėjimas užmokėti už siūlomas prekes (toks būdas gana pavojingas). Juk pardavėjui svarbu ne pelno, gauto iš konkretaus gaminio, dydis, bet pelno suma, gauta pardavus visą produkciją. Taigi pardavimų apimties sumažėjimas pelno gavimo aspektu tolygus parduotų prekių kainos sumažėjimui. Todėl daug racionaliau mažinti produkcijos gamybos sąnaudas nebloginant jos kokybės. Informaciją apie gamybos sąnaudų formavimą ir pateikia menedžmento apskaita

Sakykime, įmonė „LINAS“ 2002 metų gegužės mėnesį atliko tokias ūkines operacijas:

1. gegužės 1 d. išleista ir parduota paprastųjų akcijų už 20000 litų.

2. gegužės 3 d. už 7000 lt įsigytas automobilis.

3. gegužės 5 d. skolon įsigyta medžiagų už 1200 lt. Pinigus reikės sumokėti per 15 dienų.

4. gegužės 7 d. sunaudota medžiagų už 800 lt.

5. gegužės 9 d. klientams už atliktus darbus išrašyta 1000 lt sąskaita

6. gegužės 9 d. už reklamą firmai sumokėta 400 lt.

7. gegužės 12 d. apmokėta liepos 9 d. išrašyta sąskaita.

8. gegužės 18 d. apmokėta 150 lt sąskaita už komunalines paslaugas ir grąžinta skola už liepos 5 d. įsigytas medžiagas.

9. gegužės 20 d. skolon įsigytas naujas automobilis už 8000 lt. Įmonė įsipareigojo sumokėti už jį per 30 dienų.

10. gegužės 22 d. sunaudota medžiagų už 60 lt.

11. gegužės 23 d. Firma sumokėjo 300 lt už atliktą pastato remontą.

12. gegužės 25 d. už 300 lt nupirkta medžiagų.

13. gegužės 28 d. išmokėtas darbo užmokestis. Bendra suma 4300 lt.

14. gegužės 28 d. 80 Lt. medžiagų nurašyta į sąnaudas kaip susidėvėję.

15. gegužės 30 d. sumokėta 2500 lt už liepos 20 d. pirktą automobilį.

AB „Linas“
Bendrasis žurnalas
2002 m. gegužės 31 d.

Eil. Nr.
Data Operacijos turinys PP Debetas Kreditas
1. 05 01

2. 05 03

3. 05 05

4. 05 07

5. 05 09

6. 05 09

7. 05 12

8. 05 18

9. 05 20

10. 05 22

11. 05 23

12. 05 25

13. 05 28

14. 05 28

15. 05 30

Pinigai

Paprastosios akcijos
Automobilis

Pinigai
Medžiagos

Įsiskolinimai tiekėjams
Medžiagų sąnaudos

Medžiagos
Klientų įsiskolinimas

Pajamos
Reklamos sąnaudos

Pinigai
Pinigai

Klientų įsiskolinimas
Komunalinių paslaugų sąnaudos

Pinigai
Automobilis

Įsiskolinimas tiekėjams
Medžiagų sąnaudos

Medžiagos
Pinigai

Pajamos
Medžiagos

Pinigai
Darbo užmokesčio sąnaudos

Pinigai
Medžiagų sąnaudos

Medžiagos
Įsiskolinimas tiekėjams

Pinigai 20000

2500
20000

Įrašai perkeliami į sąskaitas.

TURTAS:
Pinigai Automobiliai Medžiagos
1) 20000 2) 7000 2) 7000 3) 1200 4) 800
7) 1000 6) 400 9) 8000 12) 300 14) 80
11) 300 8) 150 Lk., 15000 10) 60

12) 300 . Lk., 560

13) 4300

15) 2500
Lk.: 6650

Klientų įsiskolinimai

5) 1000 7) 1000

SAVININKŲ NUOSAVYBĖ:

Įsiskolinimai tiekėjams

3) 1200

9) 8000

16) 2500

Lk.: 6700

AKCININKŲ NUOSAVYBĖ:

Paprastosios akcijos Medžiagų sąnaudos Pajamos

1) 20000 4) 800 5) 1000

Lk.: 20000 10) 60 11) 300

14) 80
Lk.: 940 Lk.: 1300

Reklamos sąnaudos Komunalinių paslaugų Darbo užmokesčio

6) 400 sąnaudos sąnaudos

Lk.: 400 8) 150 13) 4300

Lk.: 150 Lk.: 4300

AB „Linas“
Bandomasis balansas
2002 m. gegužės 31 d.

Debetas Kreditas

Pinigai 6650

Medžiagos 560

Automobiliai 15000

Įsiskolinimas tiekėjams 6700

Paprastosios akcijos 20000

Pajamos 1300

Medžiagų sąnaudos 940

Reklamos sąnaudos 400

Komunalinės sąnaudos 150

Algų sąnaudos 4300

28000 28000

AB „Linas“
Pelno (nuostolio) ataskaita
2002 m. gegužės 31 d.

Pajamos 1300

Sąnaudos:

Medžiagų sąnaudos 940

Reklamos sąnaudos 400

Komunalinės sąnaudos 150

Algų sąnaudos 4300

Nuostolis: 4490

AB „Linas“
Balansas
2002 m. gegužės 31 d.

Turtas:

Pinigai 6650

Medžiagos 560

Automobiliai 15000

Viso: 22210

Nuosavybė:

Įsiskolinimas tiekėjams 6700

Paprastosios akcijos 20000

(Nuostolis 4490)

Viso: 22210

LITERATŪRA:

1. Kalčinskas G. ir kt., 1 Finansinė ir menedžmento apskaita. Įmonių apskaitos pagrindai / Gediminas Kalčinskas, Gintaras Černius. Vilnius, 1997. ISBN 9986-487-58-7
2. Martinkus B. Ekonomikos pagrindai / Bronius Martinkus, Vytautas Žilinskas. Kaunas, 2001. ISBN 9986-13-575-3
3. Dauderis H. Finansų apskaita. Kaip pasirinkti sprendimą. 1 t. Kaunas, 1993..

Leave a Comment