gyvybės draudimo paslaugos lietuvos bankuose

ĮVADAS

Gyvybės draudimas – sparčiai Lietuvoje populiarėjanti draudimo rūšis. Per 2002 metus gyvybės draudimo rinka išaugo daugiau nei 20 procentų.
Gyvybės draudimas – tai ne vien tik finansinis artimųjų apsaugojimas mirties atveju. Šiuo metu Lietuvoje egzistuojantys kaupiamieji gyvybės draudimai – tai ilgalaikės gyvybės draudimo sutartys, ilgesnės nei 10 metų, kuriomis apdraudžiama gyvybė, bet tuo pačiu suteikiama galimybė taupyti. Pasirenkant kaupiamojo gyvybės draudimo produktus, galima draustis ne tik gyvybę, bet ir apsidrausti nuo nelaimingų atsitikimų, nuolatinio darbingumo praradimo, kritinių ligų, tokių, kaip miokardo infarktas, insultas, vėžys, inkstų nepakankamumas, šiirdies kraujagyslių šuntavimo operacijos bei kitos grėsmingos ligos, kurios pagal statistiką yra vienos iš pagrindinių mirties priežasčių. Kaupiamojo gyvybės draudimo sutarties turėtojams draudimo išmokos mokamos ne tik apdraustojo mirties, nelaimingo atsitikimo, kritinės ligos atveju, bet ir atsiimant sukauptą sumą draudimo sutarties pabaigoje. Būtent tuo kaupiamieji gyvybės draudimai ir skiriasi nuo rizikos draudimų, kurių sutartys dažniausia sudaromos vienerių metų laikotarpiui ir draudimo išmoka mokama apdraustojo ligos, nelaimingo atsitikimo ar mirties tik nelaimingo atsitikimo atveju.
Kadangi pensijų fondai Lietuvoj praktiškai neegzistuoja kaupiamasis gyyvybės draudimas taip pat gali būti pensijų fondų analogas.

Šiuo metu Lietuvoje Gyvybės draudimo paslaugas teikia 9 bendrovės, tarp jų ir dvi Lietuvos komercinių bankų dukterinės įmonės – UAB „Vilniaus Banko Gyvybės Draudimas“, UAB „Sampo gyvybės draudimas“ir UAB „Lietuvos Žemės Ūkio Banko Gyvybės Dr

raudimas“. Šiame darbe apžvelgsiu rizikos ir kaupiamuosius gyvybės draudimus bei minėtų bendrovių siūlomus gyvybės draudimo produktus

1. GYVYBĖS DRAUDIMO RŪŠYS

1.1 Gyvybės rizikos draudimas

Gyvybės rizikos draudimas – vienintelis nekaupiamasis gyvybės draudimas, kurio pagrindinis tikslas – garantuoti draudimo išmoką apdraustojo mirties atveju. Lietuvoje jį dažniausiai pasirenka asmenys, turintys finansinių įsipareigojimų. Jis galėtų tikti ir žmonėms, kuriems reikalinga sustiprinta draudimo apsauga – turintiems pavojingą darbą ar rizikingų pomėgių.
Pagrindinė draudimo išmoka yra mokama vieninteliu – apdraustojo mirties – atveju. Tačiau daugelyje Lietuvos gyvybės draudimo bendrovių galima pasirinkti papildomo draudimo apsaugas – ritinių ligų draudimą, traumų draudimą, mirties dėl nelaimingo atsitikimo draudimą, invalidumo dėl nelaimingo atsitikimo draudimą, atleidimo nuo įmokų mokėjimo draudimą. Tokiu atveju dalį gyvybės draudimo sumos klientas gali gauti ir anksčiau – susirgus viena iš taisyklėse numatytų kritinių ligų (infarktu, insultu, vėėžiu ir kt.). Klientas pinigus gauna tada, kai jų jam labiausiai reikia. Gautą išmoką galima panaudoti gydymui, reabilitacijai, dėl ligos sumažėjusioms pajamoms kompensuoti ar paskolai grąžinti.

Gyvybės rizikos draudimo variantai:
• Gyvybės rizikos draudimas. Įmokos už draudimą mokamos visą sutarties galiojimo laikotarpį draudėjo pasirinktu dažnumu (pvz. kas mėnesį, ketvirtį, pusmetį ar kartą per metus).
• Gyvybės rizikos draudimas su mažėjančia draudimo suma.Tai gyvybės rizikos draudimo rūšis, labiausiai pritaikyta imančiųjų paskolą poreikiams. Draudimo suma mažėja kartu su draudėjo įsipareigojimais bankui. Draudimo įmoka priklauso nuo palūkanų, mokamų už

ž paimtą paskolą.
• Gyvybės rizikos draudimas su vienkartine įmoka. Tai galimybė vieną kartą sumokėti draudimo įmoką ir visą draudimo laikotarpį turėti draudimo apsaugą.
• Dviejų asmenų gyvybės rizikos draudimas. Viena sutartimi galima drausti du asmenis, dažniausiai sutuoktinius. Draudimo suma išmokama tik vieną kartą bet kuriam apdraustajam mirus.

Draudimo sumą ir trukmę draudėjas pasirenka pats. Dažniausiai draudimo suma yra lygi suteikiamos paskolos sumai arba apdraudžiamojo dar negrąžintai paskolos daliai.
Minimali gyvybės rizikos draudimo trukmė – 1 metai. Maksimalus sutarties terminas ribojamas draudėjo amžiumi.

Draudimo įmokų dydis priklauso nuo apdraudžiamo asmens lyties, amžiaus, draudimo sumos ir trukmės. Įmokos mokamos litais. Draudėjas moka vienkartinę įmoką arba metines įmokas. Metines įmokas galima mokėti ir dalimis.
Paprastai įmokų dydį ir draudimo sumą lemia finansiniai įsipareigojimai – tokiu atveju pasirenkama draudimo suma turėtų būti ne mažesnė už negrąžintos paskolos dydį. Gyvybės rizikos draudimo įmokos gali būti vienkartinės arba mokamos kasmet.

Gyvybės rizikos draudimo privalumai:

Lankstumas:
• teises pagal draudimo sutartį galima perleisti arba įkeisti;
• galima pasirinkti ir pakeisti naudos gavėją;
• galima keisti draudimo įmokų dydį ir mokėjimo dažnumą;
• galima keisti draudimo sumą;
• į draudimo sutartį galima įtraukti papildomą draudimą nuo nelaimingų atsitikimų ir kritinių ligų draudimą.
Racionalumas:
• padengiami galimi finansiniai įsipareigojimai (pvz.: imant paskolą);
• draudimo išmokos didinamos iš draudimo bendrovės pelno.

1.2 Kaupiamieji gyvybės draudimai

Skirtingos gyvybės draudimo įmonės siūlo šiek tiek skirtingus kaupiamojo gyvybės draudimo produktus, tačiau bendri bruožai yr

ra panašūs. Kaupti lėšas pensijai šiuo metu Lietuvoje (kaip ir kitose šalyse) galima naudojantis keturių rūšių kaupiamojo gyvybės draudimo sutartimis – tradicinio kaupiamojo draudimo, investicinio draudimo, pensijų draudimo ir grynojo kaupimo sutartimis.
Tradicinis kaupiamasis draudimas. Sudarant draudimo sutartį susitariama dėl draudiminės apsaugos (draudimo sumos) dydžio ir kaupiamos sumos dydžio. Šie du dydžiai gali būti vienodi arba gali skirtis. Pastaruoju atveju draudimo įmokos priklauso nuo šių dviejų sumų. Apdraustajam mirus draudimo laikotarpiu jo įpėdiniams yra išmokama draudimo sumos dydžio išmoka, o apdraustajam išgyvenus iki draudimo laikotarpio pabaigos jam yra išmokama sukaupta suma ir, jei tai numatyta draudimo įmonės veiklos politikoje ir/arba draudimo sutartyje, pelno priedai. Tokią sutartį galima sudaryti su valiutine garantija. Tokiu būdu jau sudarydamas draudimo sutartį asmuo žino, kokio dydžio išmoką gaus draudimo laikotarpiui pasibaigus (kaip minėta draudimo išmokos dydis gali tik didėti dėl draudiko skiriamų pelno priedų). Draudiko žadamų palūkanų už investuojamą draudimo įmokų dalį (t.y. draudimo įmokų dalį, gautą atmetus draudimo rizikai ir draudiko mokesčiams padengti skiriamą sumą) maksimalus procentas yra apribotas Lietuvos Respublikos įstatymais ir šiuo metu yra 4% per metus.
Pensijų draudimas. Priklausomai nuo draudimo įmonės, pensijų draudimo taisyklėse gali būti įtrauktas kaupimo elementas arba ne. Tradiciniame pensijų draudime kaupimo elementas neįtraukiamas ir tai reiškia, kad draudėjui sumokėjus vienkartinę dr
raudimo įmoką terminuotą arba neterminuotą laikotarpį apdraustajam asmeniui yra mokamos periodinės išmokos (anuitetas). Jei kaupimo elementas yra įtraukiamas (tokį draudimą siūlo dalis Lietuvos draudimo įmonių), tai toks draudimas yra analogiškas tradiciniam kaupiamajam draudimui tik, sudarydami sutartį draudėjas ir draudikas susitaria, kad išmoka draudimo laikotarpiui pasibaigus bus mokama ne iš karto, o dalimis, t.y. bus mokamas terminuotas arba neterminuotas anuitetas. Toks draudimas yra tradicinio kaupiamojo draudimo ir tradicinio pensijų draudimo derinys ir jam taikomi visi reikalavimai, kurie taikomi tradiciniam kaupiamajam draudimui.
Grynojo kaupimo draudimas. Sudarant draudimo sutartį susitariama tik dėl kaupiamos sumos dydžio, draudiminė apsauga nesuteikiama. Apdraustajam mirus draudimo laikotarpiu sumokėtos draudimo įmokos negrąžinamos, tačiau draudimo sutartyse gali būti numatyta, kad apdraustojo mirties atveju jo įpėdiniams grąžinama dalis ar visos sumokėtos draudimo įmokos.
Investicinis gyvybės draudimas (gyvybės draudimas, kai investavimo rizika tenka draudėjui). Tai vėliausiai istorine prasme atsiradusi kaupiamojo gyvybės draudimo rūšis. Pirmieji investicinio gyvybės draudimo polisai atsirado rinkose tik apie 1960 – 1970 metus po to, kai sparčiai ėmė augti draudimo įmonių investicijos akcijų rinkose ir didėti investicijų pelnai. Norint konkuruoti rinkose su kitais investavimo instrumentais, draudimo įmonėms reikėjo tokių sutarčių, kurių savininkai galėtų patys dalyvauti investicinio pelno kūrime, aiškiai suprastų, kaip jų mokamos draudimo įmokos uždirba investicines pajamas ir kodėl pajamos yra būtent tokios. Taip atsirado pirmieji investicinio gyvybės draudimo polisai.

Pagrindinis šio draudimo bruožas, aiškiai skiriantis investicinį gyvybės draudimą nuo tradicinių kaupiamojo draudimo rūšių – draudimo įmokų investavimo rizika tenka ne draudimo įmonei, bet draudėjui. Realus investicinės veiklos rezultatas greičiausiai skirsis nuo draudėjo prognozuoto, tad, draudimo laikotarpiui pasibaigus draudėjas gaus didesnę ar mažesnę išmoką, priklausančią nuo realių draudimo veiklos rezultatų. Pažymėtina, kad apdraustojo mirties draudimo laikotarpiu atžvilgiu investicinė rizika paprastai nėra taikoma ta prasme, kad naudos gavėjui bus išmokėta suma ne mažesnė nei draudimo sutarties sudarymo metu pasirinkta gyvybės draudimo suma. Draudimo išmoka mirties atveju gali tik didėti, jei buvo palankūs investicinės veiklos rezultatai. Galimybė rizikuojant (dažnai minimaliai, pvz. renkantis fiksuotų palūkanų instrumentų fondus) uždirbti daugiau nei nerizikuojant (tradicinio kaupiamojo draudimo atveju) yra patraukli draudėjui, tad beveik visame pasaulyje investiciniai gyvybės draudimo produktai yra populiarūs.
Investicinio gyvybės draudimo ypatumai. Draudėjas iš draudiko siūlomų investicinių krypčių (fondų) pasirenka vieną ar kelias, kur jis norėtų investuoti mokamas draudimo įmokas. Draudiko siūlomos investicinės kryptys (fondai) sudaromi iš įvairių investavimo instrumentų – fiksuotų palūkanų instrumentų, įmonių akcijų ir obligacijų, nekilnojamojo turto, indėlių bankuose – kombinacijų.
Kiekviena investicinė kryptis yra dalinama į tam tikrą skaičių investicinių vienetų, kurie yra sąlyginis draudimo sutarties ir investicinės krypties vertės matas. Vienetų skaičius investicinėje kryptyje gali didėti tik esant piniginiams srautams iš išorės (išskyrus investicines pajamas) į investicinę kryptį. Naujų vienetų skaičius yra apskaičiuojamas dalinant naujai gautų lėšų piniginę išraišką iš investicinio vieneto kainos, taigi, piniginiai srautai iš išorės nekeičia investicinio vieneto kainos. Investicinę kryptį sudarančių investicinių instrumentų uždirbtos investicinės pajamos (nesvarbu teigiamos ar neigiamos) keičia investicinio vieneto kainą, bet ne vienetų kiekį investicinėje kryptyje. Išimant lėšas iš investicinės krypties yra analogiškai sumažinamas investicinės krypties vienetų kiekis.
Už draudėjo sumokėtą draudimo įmoką jam yra “parduodami” investiciniai vienetai, kurių kainos kitimas ir lemia draudėjo uždirbtų investicinių pajamų dydį. Investicinių krypčių investicinių vienetų kainas draudimo įmonės periodiškai skelbia masinės informacijos priemonėse, tad matydamas įvairių investicinių krypčių investicinių vienetų kainų kitimo tendencijas, draudėjas gali sutarčiai galiojant efektyviai valdyti investuotas lėšas. Yra du pagrindiniai investuotų lėšų valdymo būdai – naujai mokamų draudimo įmokų investavimo krypčių keitimas ir sukauptų lėšų (dar vadinamų Investiciniu techniniu atidėjimu) investavimo krypčių keitimas (pervedimas). Skirtingos draudimo bendrovės taiko skirtingus abiejų krypčių keitimo apmokestinimo būdus, tačiau dažniausiai naujai mokamų periodinių įmokų investavimo krypčių keitimas yra nemokamas, o pakeisti sukauptų lėšų investavimo kryptis galima nemokamai vieną kartą per metus (ketvirtį ir pan.), o dažnesni keitimai yra apmokestinami fiksuotu mokesčiu. Investicinio gyvybės draudimo sutartis yra ne trumpalaikė, o ilgalaikė investicija. Tokiu atveju nepatartina itin dažnai keisti investavimo kryptis (toks elgesys tinkamas, kai norima maksimizuoti per trumpą laiką gaunamą investicinį pelną). Geriau pasirinkus tinkamo rizikingumo ir pelningumo derinio investicinę kryptį (-is) investuoti lėšas ilgesniam laikui, nesijaudinant dėl trumpalaikių investicinių vienetų kainų kritimo ar kilimo, taigi draudiko nustatytas fiksuotas investavimo krypčių keitimo mokestis nevaržo draudėjo galimybių tinkamai investuoti lėšas.
Lankstumas. Tradicinio kaupiamojo draudimo atveju tam tikrą draudimo sumą atitinkanti draudimo įmoka nustatoma vienareikšmiškai, draudimo sumos mirties ir išgyvenimo atvejui sutampa (tik 2001 metais kai kurios Lietuvos gyvybės draudimo bendrovės pasiūlė draudėjams kompleksinio gyvybės draudimo taisykles, kur galima rinktis skirtingas draudimo sumas išgyvenimo ir mirties atvejui, tačiau draudimo įmoka vis tiek nustatoma vienareikšmiškai), o norint pakeisti draudimo sąlygas kyla keblumų, t.y. keičiant draudimo sumą, įmoką, pasirenkant papildomus draudimus ir pan.
Investicinio gyvybės draudimo atveju draudėjas gali pagal savo išgales ir poreikius pasirinkti periodinę draudimo įmoką, tada iš draudiko nustatyto intervalo pasirinkti draudimo sumą. Leistinos draudimo sumos intervalas yra pakankamai platus, tiek apatinė tiek viršutinė ribos gali priklausyti nuo draudimo įmokos dydžio arba ne. Apatinė riba dažnai yra nustatoma taip, kad sutartis būtų traktuojama kaip gyvybės draudimo sutartis ir draudėjas galėtų pasinaudoti valstybės teikiama mokesčių lengvata (t.y., kad draudimo sutarties priedanga nebūtų tik investuojama į norimus investicinius instrumentus), viršutinę ribą dažniausiai draudikas nustato taip, kad mokamų draudimo įmokų pakaktų draudimo rizikai padengti. Dažniausiai visai be suvaržymų (sumokėjęs nebent mokestį už draudiko paslaugas) draudėjas gali sudarydamas draudimo sutartį arba draudimo sutarčiai jau galiojant pasirinkti arba atsisakyti papildomo draudimo (draudimo kritinės ligos atvejui, draudimo invalidumo, nuolatinio ar laikino nedarbingumo atvejui, draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir pan.), laisvai keisti (laikydamasis nustatytų draudiko apribojimų) draudimo sumą ir mokamą draudimo įmoką draudimo sutarčiai galiojant, pasirinkti dviejų asmenų draudimą ir naudotis kitais privalumais.

1.3 Gyvybės draudimo įmokų ir išmokų apmokestinimo tvarka

Iki 2003 m. Sausio 1 d. galiojo šios mokesčių lengvatos draudžiantis gyvybės draudimu:

1. Fizinio asmens sumokėtos gyvybės draudimo, draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimo ligos atvejui draudimo įmokos (premijos) atitinkamu dydžiu mažina fizinio asmens apmokestinamąsias pajamas, kurios susijusios su darbo santykiais, jeigu metinės draudimo įmokos (premijos) neviršija Vyriausybės nustatytos keturgubos vienos minimalios mėnesinės algos dydžio sumos, galiojusios ataskaitinio ketvirčio pradžioje, bei gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų.

2. Įmonės, draudžiančios savo darbuotojus, dirbančius šioje įmonėje pagal darbo sutartis, sumokėtos gyvybės draudimo, draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimo ligos atvejui draudimo įmokos (premijos), atitinkamu dydžiu mažina šios įmonės apmokestinamąjį pelną arba pajamas, jei metinės draudimo įmokos (premijos) atskiram darbuotojui apdrausti neviršija Vyriausybės nustatytos keturgubos vienos minimalios mėnesinės algos dydžio sumos, galiojusios ataskaitinio ketvirčio pradžioje, bei gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų.

3. Jei draudimo įmokos (premijos) mokamos už ilgesnį kaip vienerių metų laikotarpį, tai atsižvelgus į laikotarpį, už kurį tos įmokos (premijos) mokamos, joms taikomos tos pačios apmokestinimo lengvatos.

4. Gautos draudimo išmokos neapmokestinamos.

Šios lengvatos galiojo iki 2003 01 01, nes nuo šios dienos įsigaliojo 2002 m. Liepos 2 d. Priimtas Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. Tačiau ir šis įstatymas numato mokesčių lengvatas besidraudžiantiems gyvybės draudimu. Taigi, kas blogiau ir kas geriau įsigaliojus šiam įstatymui?

Numatomas draudimo išmokų apmokestinimas draudimo sutarties pabaigoje 15 % tarifu, jeigu draudimo sutartis galiojo ne trumpiau nei 10 metų (6 straipsnis), jeigu sutartis sudaroma trumpesniam laikui, išmokos apmokestinamos 33%. Vadinasi, trumpalaikėms sutartims (kurių trukmė iki 10 metų) mokestinės naudos nebuvo ir pagal senąjį įstatymą, ir pagal naujai galiosiantį. Ilgalaikėms gi sutartims atsiranda išmokos apmokestinimas 15%.

Sutarties nutraukimo atveju, išlieka analogiški mokesčiai kaip draudimo išmokoms, priklausomai nuo sutarties galiojimo iki nutraukimo trukmės (iki 10 m. – 33%, ilgesnėms – 15%).

Įstatymo 21 str. numato, kad mokesčių lengvatos išliks tik draudimo sutartims, kuriose draudžiami tėvai, sutuoktiniai ir vaikai. Ši įstatymo nuostata kiek apriboja apdraudžiamųjų pasirinkimą. Pagal ankstesnį FAPM LĮ, draudimo sutartims nebuvo apibrėžta apdraustojo ir draudėjo giminystė.Dabartiniame įstatyme, norint pasinaudoti mokesčių lengvata, būtina tiesioginė draudėjo ir apdraustojo giminystė.

Pasikeitė pajamų mokesčio lengvatos gavimo tvarka. Metų gale kiekvienas norintis pasinaudoti lengvata privalo pateikti pajamų deklaracijas ir pagal jas bus taikomos mokesčių lengvatos.Tai nėra patogesnis lengvatos gavimo variantas, tačiau atsiranda galimybė (tiems, kas turi ir kitų papildomų pajamų bei sumoka mokesčius), turėti per kaupimo produktus ar kitiems tikslams (vaikų studijoms, būsto kreditui) palankesnes, geresnes mokestines sąlygas.

Pajamų mokesčio lengvata dabar nustatoma kitaip (21 str. 3). Ankstesniame įstatyme buvo aiškiai fiksuojama prie minimalių mėnesinių atlyginimų dydžio (t.y 4 x MMA = 1720 lt) ir kiekvienas žinojome, kad per mokesčių lengvatą gali sugrįžti ne daugiau nei 47 lt/mėn. Naujasis įstatymas numato, kad mokestinė lengvata taikoma įmokai, kuri neviršija 25% pajamų, atėmus sumas numatytas (dažniausia dirbantiesiems bus atimamas tik neapmokestinamas minimumas, kuris sudaro 290 lt.).

Naujasis įstatymas palankus didesnes įmokas mokantiems draudėjams, kurių pajamos viršija 1000 lt/mėn. Taip pat įstaigoms, suderinus su pelno mokesčių įstatymu, numatant įdiegti pensijos/gyvybės draudimo programą į darbuotojų atlyginimo sistemą.

Mažiau palankus turintiems mažesnes nei 890 lt/mėn.pajamas.

2. UAB „VB Gyvybės Draudimas“, UAB „Sampo gyvybės draudimas“ ir UAB „LŽUB Gyvybės Draudimas“ TEIKIAMOS PASLAUGOS

2.1 UAB „VB Gyvybės Draudimas“

AB Vilniaus Banko dukterinė įmonė „Vilniaus banko gyvybės draudimas“ įsteigta 1999 metais. Daugelis bendrovės paslaugų klientams teikiama pačiame banke. Draudimo paslaugos siūlomos visuose Vilniaus banko filialuose, o pagrindiniuose filialuose draudimo bendrovė turi savo atstovus.
1999 metais bendrovėje buvo siūlomos keturios draudimo rūšys, 2000 metais klientams pasiūlytos dar šešios draudimo paslaugos.
2000 m. susijungus AB Vilniaus bankui ir AB Bankui Hermis susijungė ir šių bankų bendrovės – UAB VB Gyvybės draudimas ir UAB Hermis asmens draudimas. Šis susijungimas ir pagausėjęs banko klientų skaičius dar labiau sustiprino bendrovę. Jos įstatinis kapitalas padidėjo nuo 4 mln. litų iki 5,7 mln. litų. 2002 m. Spalio mėn. kapitalas padidintas iki 6,033 mln. Litų
UAB VB gyvybės draudimas per pirmus tris 2003 metų mėnesius pasirašė 9,02 mln. litų draudimo įmokų. Tai net 2,4 karto daugiau negu per tą patį 2002 metų laikotarpį. Pagal gyvybės draudimo sutartis pasirašyta 8,825 mln. litų įmokų.
95 procentai visų gyvybės draudimo įmokų pasirašyta pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis. Per pirmą šių metų ketvirtį pasirašyta net 2,66 karto daugiau investicinio gyvybės draudimo įmokų negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
UAB VB gyvybės draudimas, daugiau negu prieš trejus metus pirmoji pristačiusi rinkai šiuolaikišką investicinio gyvybės draudimo paslaugą, ir toliau pirmauja šioje srityje.

Teikiamos paslaugos:

Investicinis gyvybės draudimas. Pirmoji gyvybės draudimo bendrovė 1999 m. rugsėjį pasiūliusi Lietuvoje investicinio gyvybės draudimo polisus buvo UAB “VB Gyvybės draudimas” (toliau – VBGD).
Pirmaisiais investicinio gyvybės draudimo gyvavimo Lietuvos rinkoje metais (nuo 1999 m. rugsėjo iki 2000 m. spalio vidurio) draudėjams buvo siūlomos tik dvi investavimo kryptis – VVP Litais ir VVP JAV doleriais. Lėšos, kurias draudėjai pageidaudavo investuoti į šias kryptis likdavo Lietuvoje, be to abi šios kryptis buvo sudarytos iš fiksuotų palūkanų instrumentų. Menką investavimo krypčių pasirinkimą lėmė tuometinė juridinė situacija. Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Lietuvos Finansų ministerijos (toliau – VDPT) reikalavimu draudimo įmonių valdomos techninių atidėjimų lėšos investuojamos tik Lietuvoje (investavimui užsienyje buvo būtinas VDPT leidimas) ir tik pakankamai saugiai, t.y. daugiausia į fiksuotų palūkanų valstybės ir savivaldybių vertybinius popierius. Minėti apribojimai buvo taikomi ir investicinio gyvybės draudimo sutartims formuojamam investiciniam techniniam atidėjimui, tad galimybė siūlyti įvairias investavimo alternatyvas buvo smarkiai apribota.
VDPT leidus, nuo 2000 m. spalio vidurio UAB “VB Gyvybės draudimas” pasiūlė dar tris investavimo kryptis, sudarytas daugiausia iš įvairių įmonių akcijų, tad draudėjų pasirinkimo galimybės buvo išplėstos.
Šiuo metu Lietuvos draudimo įmonių investicijas reguliuoja Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. birželio 27 d. įsakymas Nr. 188 “Dėl draudimo įmonių įstatinio kapitalo lėšų, užsienio valstybių, kurios yra Pasaulinės Prekybos Organizacijos visateisės narės, draudimo įmonių filialų mokumo ribos lėšų ir draudimo techninių atidėjimų lėšų investavimo tvarkos tvirtinimo”. Minėto įsakymo 22 straipsnis numato, kad gyvybės draudimo, kai investavimo rizika tenka draudėjui, lėšos privalo būti investuotos į draudėjo pasirinktus objektus. Tačiau šiam straipsniui prieštarauja minėto įsakymo 4 straipsnis, teigiantis, kad ne mažiau kaip 50% įstatinio kapitalo ir draudimo techninių atidėjimų lėšų turi būti investuojama Lietuvos Respublikos teritorijoje. Būtent dėl pastarojo reikalavimo UAB “VB Gyvybės draudimas” reikalauja, kad draudėjai ne mažiau kaip 50% mokamų draudimo įmokų investuotų į investavimo kryptis, sudarytas iš Lietuvos Respublikoje esančių investavimo objektų, tokias kaip VVP Litais, VVP Eurais ir pan..
Nuo pat pasirodymo pradžios investicinio gyvybės draudimo polisai Lietuvoje ėmė smarkai populiarėti. Valstybinės priežiūros tarnybos duomenimis, sudarytų investicinio gyvybės (iki 2001 m. III ketvirčio UAB “VB Gyvybės draudimas” buvo vienintelė Lietuvos draudimo bendrovė pardavinėjanti investicinio gyvybės draudimo polisus) draudimo sutarčių skaičius kito:

Metai ir ketvirtis Naujai sudaromų investicinio gyvybės draudimo sutarčių skaičius Naujai sudaromų tradicinio gyvybės draudimo sutarčių skaičius ** Investicinio gyvybės draudimo naujai sudaromų sutarčių rinkos dalis (be sutuoktuvinio ir gimimų draudimo), %
1999 III* 7 2951 0,2
1999 IV 160 3729 4
2000 I 192 2776 6
2000 II 334 3885 8
2000 III 393 3331 10,5
2000 IV 657 4617 12
2001 I 887 4232 17
2001 II 905 5850 13
2001 III 820 6262 11,5
2001 IV 1931 8914 18
2002 I 2193 11110 16
* Investicinio gyvybės draudimo sutartys buvo sudaromos tik rugsėjo mėn.
** Tradicinio kaupiamojo, rizikos draudimo sutartys (be sutuoktuvinio ir gimimų draudimo).

Ne mažiau sparčiai didėjo ir pasirašomų draudimo įmokų skaičius:
Metai ir ketvirtis Pasirašytos investicinio gyvybės draudimo įmokos, tūkst. Lt Pasirašytos tradicinio gyvybės draudimo įmokos, tūkst. Lt ** Pasirašytų Investicinio gyvybės draudimo įmokų dalis, %
1999 III* 8,7 12876 <0,01
1999 IV 74 11687 0,6
2000 I 166 11758 1,4
2000 II 391 12415 3
2000 III 501 12195 4
2000 IV 875 13571 6
2001 I 1765 13380 12
2001 II 1883 14112 12
2001 III 1971 14393 12
2001 IV 3026 18156 14
2002 I 3987 17987 18
* Investicinio gyvybės draudimo sutartys buvo sudaromos tik rugsėjo mėn.
** Tradicinio kaupiamojo, rizikos draudimo sutartys (be sutuoktuvinio ir gimimų draudimo)

Nors nėra atlikta oficiali sociologinė apklausa, tačiau galima teigti, kad staigų investicinio gyvybės draudimo sutarčių populiarėjimą Lietuvoje lėmė ne investicinio gyvybės draudimo akivaizdūs panašumai su pensijų fondais, bet produkto naujumas rinkoje (iki 1999 metų rugsėjo Lietuvos rinkoje buvo pardavinėjami tik tradicinio kaupiamojo ir pensijų su kaupimo elementu draudimo polisai), produkto lankstumas bei nauja galimybė ne tik draudimo rinkoje, bet, ko gero, ir visoje Lietuvos investicijų rinkoje rinktis, kur investuoti draudimo įmokas.
Šiuo metu VBGD galima apsidrausti šiais 6 pagrindinias investicinio draudimo produktais:
• vieno asmens kaupiamuoju gyvybės draudimu
• vieno asmens kaupiamuoju gyvybės ir nuolatinio darbingumo draudimu
• dviejų asmenų kaupiamuoju gyvybės draudimu
• dviejų asmenų kaupiamuoju gyvybės ir nuolatinio darbingumo draudimu
• kaupiamuoju pensiniu draudimu
• vaikų draudimu

Taip pat galima pasirinkti ir tris papildomas draudimo sąlygas:
• draudimą nuo kritinių ligų
• draudimą nuo mirties dėl nelaimingų atsitikimų
• draudimą nuo nelaimingų atsitikimų.
Draudimo įmokos gali būti mokamos:
• kartą per mėnesį,
• kartą per ketvirtį,
• kartą per pusmetį,
• kartą per metus,
• visa įmoka sumokama iš karto.

Praėjus trejiems metams nuo draudimo sutarties įsigaliojimo draudėjas gali nebemokėti draudimo įmokų, draudimo sutarčiai liekant galioti.
Draudėjas gali papildomai įmokėti vieną ar kelias investicines įmokas. Investicinės įmokos keičiamos į investicinius vienetus, iš kurių kaupiamas papildomas investicinis atidėjimas. Į investicinius vienetus keičiami 97 procentai investicinių įmokų.
Papildomas investicinis atidėjimas suteikia galimybę ypač palankiomis sąlygomis kaupti lėšas, kurias galima išimti draudimo sutarčiai galiojant.
Visa investicinė įmoka skiriama investavimui. Minimali investicinė įmoka yra 1000 Lt.

Draudimo išmoka mokama:

• pasibaigus draudimo sutartis išmokamas pagrindinis ir papildomas investicinis atidėjimas.
• mirus apdraustajam (arba tapus nedarbingu) išmokama didesnė iš šių dviejų sumų:
• gyvybės draudimo suma ir papildomas investicinis atidėjimas,
• pagrindinis ir papildomas investicinis atidėjimas.

• įvykus nedraudiminiam įvykiui išmokamas pagrindinis ir papildomas investicinis atidėjimas.

Draudimo sutartis gali būti sudaryta su valiutine garantija JAV doleriais arba eurais. Valiutinė garantija taikoma gyvybės draudimo sumai ir papildomoms draudimo sumoms. Pasikeitus Lito ir pasirinktos valiutos oficialiam kursui, draudimo įmoka nekinta. Valiutinė garantija netaikoma draudimo išmokai, mokamai draudimo laikotarpio pabaigoje, ar išperkamajai sumai.
Sutarties lėšos investuojamos į Vyriausybės vertybinius popierius bei į profesionaliai valdomus SEB (Skandinaviska Enskilda Banken) fondus. Šiuo metu bendrovė siūlo septynias investavimo kryptis, tai:

• Obligacijos eurais
• Vyriausybės vertybiniai popieriai eurais
• Vyriausybės vertybiniai popieriai JAV doleriais
• Vyriausybės vertybiniai popieriai litais
• Pasaulinė akcijų kryptis
• Mišri tarptautinė kryptis
• Šiaurės Europos akcijų kryptis

Draudėjas gali pasirinkti vieną arba kelias investavimo kryptis, nurodydamas į kiekvieną kryptį investuojamą dalį procentais.
Pasibaigus draudimo laikotarpiui išmokamos pagal sutartį investuotos lėšos kartu su investiciniu pelnu. Sukauptos pinigų sumos dydis priklausys nuo draudėjo pasirinktos draudimo programos efektyvumo (vidutinės palūkanų normos), įmokų mokėjimo (investavimo) laikotarpio, pasirinktos draudimo sumos dydžio, apdraustojo amžiaus, sumokėtų draudimo įmokų sumos.

Studijų draudimas. Šiuo draudimu gali būti apdrausta vieno arba dviejų suaugusių asmenų gyvybė, o pasibaigus draudimo laikotarpiui paskirtam naudos gavėjui (vaikui) 6 metus mokama studijų stipendija.
Mirus apdraustajam (ar vienam iš apdraustųjų, jeigu apdrausti du asmenys), sutartis tebegalioja, nebereikia mokėti įmokų, o pasibaigus draudimo laikotarpiui mokama studijų stipendija.
Galima rinktis ir papildomą draudimą našlaičiui. Tokiu atveju mirus apdraustajam (ar vienam iš apdraustųjų, jeigu apdrausti du asmenys), sutartis tebegalioja, nebereikia mokėti įmokų, o naudos gavėjui (vaikui) iki draudimo laikotarpio pabaigos kiekvieną mėnesį mokama pusės studijų stipendijos dydžio našlaičio pensija. Pasibaigus draudimo laikotarpiui, mokama studijų stipendija.

Mišrusis gyvybės draudimas. Tai tradicinis kaupiamasis gyvybės draudimas. Bazinė draudimo suma – tai suma, kurią bendrovė garantuoja išmokėti pasibaigus draudimo laikotarpiui arba mirus apdraustajam.
Draudimo sumą galima pasirinkti, tačiau ji turi būti ne mažesnė kaip 5 tūkst. litų.
Sudarydami draudimo sutartį galima pasirinkti ir papildomą draudimo sumą kūno sužalojimo dėl nelaimingo atsitikimo atveju. Papildoma išmoka mokama dėl nelaimingo atsitikimo netekus galūnių, organų ar jų funkcijų.
Draudimo laikotarpį galima rinktis nuo 3 iki 40 metų, tačiau draudimo laikotarpio pabaigoje apdraustasis turi būti ne vyresnis kaip 70 metų.
Galima rinktis vienkartinę ar periodinę (mėnesio, metų) draudimo įmoką.
Sudarydama draudimo sutartį, bendrovė garantuoja išmokėti gyvybės draudimo sumą apdraustajam pasibaigus draudimo laikotarpiui. Ši išmoka yra didesnė negu per visą laikotarpį sumokėtų draudimo įmokų suma.
Sudaręs draudimo sutartį apdraustasis turi galimybę gauti dalį bendrovės pelno, todėl ši išmoka gali dar padidėti atsižvelgiant į bendrovės finansinius rezultatus.
Jeigu apdraustasis miršta nesulaukęs draudimo laikotarpio pabaigos, išmokama garantuota gyvybės draudimo suma ir bendrovės pelno dalis, nustatyta sutartyje.
Išmoka pasirinkus papildomą draudimo sumą nelaimingo atsitikimo atveju mokama papildomai, o draudimo suma, kuri išmokama pasibaigus draudimo laikotarpiui, lieka tokia pat.

Gyvybės ir kritinių ligų rizikos draudimas. Apsidraudus šiuo draudimu, išmoka mokama apdraustojo mirties atveju. Dalį gyvybės draudimo sumos klientas gali gauti ir anksčiau – susirgus viena iš taisyklėse numatytų kritinių ligų (infarktu, insultu, vėžiu ir kt.). Klientas pinigus gauna tada, kai jų jam labiausiai reikia. Gautą išmoką galima panaudoti gydymui, reabilitacijai, dėl ligos sumažėjusioms pajamoms kompensuoti ar paskolai grąžinti.

Apdraustaisiais gali būti fiziniai asmenys (jeigu numatytas draudimas kritinių ligų atveju, tai ne vyresni kaip 55 metų sutarties sudarymo dieną ir ne vyresnis kaip 70 metų draudimo laikotarpio pabaigoje).

Gyvybės draudimo suma nustatoma draudėjo ir draudiko susitarimu. Pasirinkus papildomą kritinį ligų draudimą kritinės ligos draudimo suma yra 50% gyvybės draudimo sumos.
Išmokėjus draudimo išmokos dėl kritinės ligos atsiradimo, draudimo išmoka mirties atveju yra 50% gyvybės draudimo sumos. Draudimo išmoka dėl kritinės ligos atsiradimo išmokama tik vienąkart, nepriklausomai nuo kritini lig ir pasikartojimo skaičiaus.

Draudimo įmokos nustatomos atsižvelgiant į apdraustojo amžių lytį, draudimo sumą, draudimo laikotarpiu apdraustojo padidėjusios rizikos veiksnius sutarties sudarymo ar sąlygų keitimo metu. Draudimo moka gali būti metinė arba vienkartinė.

Sveikatos draudimas. VB Gyvybės Draudimas verslo klientams siūlo apdrausti savo darbuotojus savanorišku sveikatos draudimu, suteikiančiu galimybę gauti reikiamas medicinines paslaugas, už jas apmokant iš draudimo lėšų. Šio draudimo privalumai:
• Apdraustieji gali naudotis privačių gydymo įstaigų paslaugomis;
• Apdraustieji galis patys pasirinkti gydymo įstaigą ar bendrosios praktikos gydytoją iš plataus gydymo įstaigų sąrašo;
• Draudimo bendrovė kompensuoja 50% gydytojų paskirtų vaistų kainos;
• Draudimo lėšomis apmokamas ne tik ambulatorinis gydymas gydymo įstaigose, bet ir gydytojų vizitai į namus;
• Už suteiktas paslaugas su gydymo įstaiga tiesiogiai atsiskaito draudimo bendrovė, apdraustajam tiesiogiai mokėti nereikia.


Apsidraudusiems sveikatos draudimu VB Gyvybės Draudime, apmokamos šios medicinos paslaugos:

• bendrosios praktikos gydytojo konsultacijos, tyrimai, gydymas, iškvietimas į namus;
• specialistų (kardiologo, ginekologo, neuropatologo, okulisto ir t. t.) konsultacijos, gydymas ir tyrimai reikalingi diagnozės nustatymui. Tyrimų apimtis nustato gydantis gydytojas;
• terapinis stomatologinis gydymas;
• fizioterapija po ūmios ligos;
• medikamentų apmokėjimas 50% kainos;
• imunoprofilaktika;
• ambulatorinis chirurginis gydymas;
• stacionarinis gydymas. Apmokama už mokamas paslaugas valstybinėse gydymo įstaigose.

Kiekvienai draudimo sutarčiai galimi individualūs draudimo variantai. Paslaugoms skiriami limitai priklauso nuo konkrečios draudimo sutarties sąlygų.

Grupinis investicinis gyvybės draudimas. Tai – draudimas, apjungiantis gyvybės draudimą, kapitalo kaupimą ir kaupiamų lėšų investavimą. Ši draudimo rūšis siūloma verslo klientams – darbdaviams, suinteresuotiems savo darbuotojams teikti papildomas socialines garantijas – kaupti lėšas papildomai darbuotojų senatvės pensijai ar papildomai išeitinei pašalpai. Kadangi Grupinis investicinis draudimas yra VBGD siūlomo Investicinio gyvybės draudimo privatiems klientams analogas, darbuotojai apdrausti Grupiniu investiciniu gyvybės draudimu taip pat gali gauti išmokas mirties ar nelamingo atsitikimo atveju.

Grupinis kompleksinis gyvybės draudimas. Tai – gyvybės rizikos draudimo rūšis, kurią VBGD siūlo verslo klientams. Šiuo draudimu galima apdrausti grupę asmenų arba pareigybių (ne mažiau kaip 3).

Pagal draudimo sutartį galima rinktis gyvybės draudimą ir papildomą draudimą:
• kritinių ligų draudimą (draudimo suma lygi pusei gyvybės draudimo sumos. Išmokėjus kritinės ligos draudimo išmoką, gyvybės draudimo suma sumažėja per pusę);
• ir/ar draudimą nelaimingo atsitikimo atveju (išmokėjus išmoką dėl nelaimingo atsitikimo, gyvybės draudimo suma nesikeičia).

Sutartis gali būti sudaryta 1 – 15 metų laikotarpiui.

2.2 UAB „Sampo gyvybės draudimas“

Draudimo veiklos licencija UAB „Sampo gyvybės draudimas“ buvo išduota 2000 metų gruodžio 19 dieną, bendrovė įregistruota 2000 gruodžio 22 dieną. UAB „Sampo gyvybės draudimas“ įstatinis kapitalas – 10 mln. litų. Visas bendrovės akcijų paketas priklauso Suomijos kompanijai SAMPO plc.

UAB „Sampo gyvybės draudimas“ pasirašytos įmokos per 2002 m. padidėjo 7 kartus. 2002 metų pabaigoje bendrovė administravo daugiau nei 6 tūkst. gyvybės draudimo sutarčių, o per visus 2002 metus pasirašė 4,87 mln. litų įmokų ir gerokai viršijo užsibrėžtus planus. UAB „Sampo gyvybės draudimas“ turtas 2002 metų gruodžio 31 dieną išaugo iki 15,66 mln. litų.

Du trečdaliai klientų rinkosi Investicinį gyvybės draudimą. Net 66,2 proc. draudimo įmokų buvo pasirašytos pagal Investicinio gyvybės draudimo sutartis.

Nemažo klientų dėmesio sulaukė tradicinis gyvybės draudimas – 33,8 proc. įmokų pasirašytos pagal Kaupiamojo gyvybės draudimo, Studijų, Pensijų bei Gyvybės rizikos draudimo sutartis.

Investicinis šeimos draudimas taip pat buvo patrauklus klientams. Per paskutinį 2002 metų ketvirtį sudarytos 345 Šeimos draudimo sutartys.

Šiuo metu bendrovė siūlo šiuos draudimo produktus:
• Kaupiamasis gyvybės draudimas;
• Investicinis draudimas;
• Šeimos draudimas;
• Studijų draudimas;
• Pensijų draudimas;
• Gyvybės rizikos draudimas.

UAB „Sampo gyvybės draudimas pirmoji pasiūlė Investicinį šeimos draudimą.

Atskirai šių draudimo produktų neaprašysiu, nes visi jie yra panašus mano anksčiau aprašytoms UAB „VB Gyvybės draudimas teikiamoms paslaugoms.

2.3 UAB „LŽŪB Gyvybės draudimas“

UAB „Lietuvos žemės ūkio banko gyvybės draudimas“ įsteigta 2001 metų balandžio mėnesį. ŽŪB gyvybės draudimas yra dukterinė Lietuvos žemės ūkio banko įmonė, bankas valdo 100 proc. bendrovės akcijų.

Per 2002 metus bendrovės Lietuvos žemės ūkio banko gyvybės draudimas draudimo portfelis, palyginti su ankstesniais metais, išaugo beveik tris kartus – iki 1,9 mln. litų. Naujų gyvybės draudimo sutarčių skaičius per praėjusius metus išaugo 133 proc. iki 8,1 tūkstančio.
Didžiausią dalį portfelio sudarė paskolų gavėjų gyvybės draudimo ir mišriojo gyvybės draudimo įmokos – 1,4 mln. litų, arba 74 proc.

Šiuo metu bendrovės LŽŪB gyvybės draudimas teikiamomis ilgalaikėmis draudimo paslaugomis naudojasi per 2,5 tūkst. klientų. Didžioji dalis jų – privatūs asmenys.

Šiuo metu bendrovė siūlo šiuos draudimo produktus:
• Mišrusis (kaupiamasis) gyvybės draudimas;
• Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų (gyvybės rizikos draudimas);
• Studijų draudimas.

LŽŪB gyvybės draudimas neteikia investicinio gyvybės draudimo paslaugų.

Leave a Comment