Aplinkos įtaka valdyme

TURINYS

Įvadas ........................ 3 psl.
1. Tiesioginio poveikio aplinkos elementai ......... 4 psl.
1.1 Išoriniai įtaką darantys asmenys ........... 4 psl.
1.2 Vidiniai įtaką darantys asmenys ............ 7 psl.
2. Įtaką darančių asmenų daugialypių tarpusavio santykių
valdymas ...................... 9 psl.
2.1 Tinklai ir koalicijos ................ 9 psl.
2.2 Daugialypiai vaidmenys .............. 9 psl.
2.3 Ypatingas vadovų vaidmuo ............. 9 psl.
3. Netiesioginio poveikio aplinkos elementai ......... 11 psl.
3.1 Socialiniai kintamieji ................11 psl.
3.2 Ekonominiai kintamieji ...............12 psl.
3.3 Politiniai kintamieji ................13 psl.
3.4 Technologiniai kintamieji ...............13 psl.
3.5 Netiesioginio poveikio aplinkos valdymas .......13 psl.
Išvados .........................15 psl.
Literatūra .......................16 psl.

ĮVADAS

Norėdami suprasti organizacijos aplinkas, turime pasinaudoti kai kuriomis sistemų teorijos sąvokomis. Vienas pagrindinių sistemų teorijos teiginių yra tas, kad organizacijos nėra nei visiškai nepriklausomos, nei visiškai uždaros. Greičiau priešingai, jos keičiasi ištekliais su iššorine aplinka ir yra nuo jų priklausomas. Išorinė aplinka apibrėžiama kaip visi už organizacijos ribų esantys elementai, nuo kurių priklauso jos veikla. Kai kurie iš šių elementų sieja organizacijas su pasauliu. Organizacija iš aplinkos ima išteklius (įėjimus: žaliavas, pinigus, darbo jėgą, energiją), perdirba juos į gaminius ar paslaugas ir siunčia atgal į išorinę aplinką kaip rezultatus (išėjimus).

Išorinėje aplinkoje yra tiek tiesioginio, tiek netiesioginio poveikio elementų. Tiesioginio poveikio elementus, dar vadinamus įtaką darančiais asmenimis, sudaro akcininkai, profesinės sąjungos, tiekėjai ir daugelis kitų, kurie daaro tiesioginę įtaką organizacijai. Netiesioginio poveikio elementai – technologija, ekonomika ir visuomenės politinės pažiūros – sąlygoja klimatą, kuriame veikia organizacija. Potencialiai jie gali tapti tiesioginio poveikio elementais.

1. TIESIOGINIO POVEIKIO APLINKOS ELEMENTAI

Tiesioginio poveikio aplinką sudaro įtaką darantys asmenys, individai arba grupės, kurios ti

iesiogiai ar netiesiogiai veikia tai, kaip organizacija suvokia savo tikslus. Jie skirstomi į dvi kategorijas:
· Išoriniams įtaką darantiesiems priskiriamos profesinės sąjungos, tiekėjai, konkurentai, vartotojai, specialiųjų interesų grupės ir vyriausybinės tarnybos.
· Vidiniams įtaką darantiesiems priklauso darbuotojai, akcininkai ir direktorių valdyba.

1.1 IŠORINIAI ĮTAKĄ DARANTYS ASMENYS
Išoriniams įtaką darantiesiems asmenims, kurie būdami už organizacijos ribų daro įtaką jos veiklai, priklauso vartotojai, tiekėjai, vyriausybės, specialiųjų interesų grupės, žiniasklaida, profesinės sąjungos, finansų institucijos ir konkurentai.
· Vartotojai. Vartotojai keičia savo išteklius, dažniausiai pinigų pavidalu, į organizacijos gaminius ir paslaugas. Vartotojas gali būti: įstaiga – mokykla, ligoninė ar vyriausybės tarnyba; kita firma – rangovas, įgaliotinis ar gamintojas; ir privatus asmuo. Pardavimo metodai skiriasi priklausomai nuo vartotojo ir padėties rinkoje. Dažniausiai marketingo vadovas tiria potencialius klientus bei rinkos padėtį, ir remdamasis tyrimų duomenimis vadovauja marketingo kampanijai. Mažojo veerslo taikiniu gali būti labai siaura vartotojų rinka. Taipogi reikia rasti naujų būdų suformuoti ir palaikyti santykius su vartotojais.
· Tiekėjai. Kiekviena organizacija įsigyja išteklių – žaliavų, paslaugų, energijos, įrengimų ir darbo jėgos – iš aplinkos ir naudoja juos rezultatams gauti. Nuo to, ką organizacija pasiima iš aplinkos, bei nuo ko, ką ji su paimtais ištekliais daro, priklauso jos galutinio gaminio kokybė ir kaina. Todėl kiekviena organizacija yra priklausoma nuo išteklių bei tiekėjų, ir stengiasi išnaudoti konkurenciją tarp jų, siekdama žemesnių kainų, kokybiškesnio da

arbo ir greitesnio pristatymo.
Pažanga atsargų valdymo ir informacijos apdorojimo srityse taip pat pakeitė santykius su tiekėjais. Tradicinėje sistemoje gamintojas dažniausiai pats atsakingas, kad netrūktų visų gamybai būtinų atsargų. Tačiau dabar kai kurios kompanijos visiškai nekaupia jokių atsargų, pasitikėdamos tuo, kad kasdien po kelias siuntas bus pristatoma “kaip tik laiku” metodu.
· Vyriausybė. Nesikišimo doktrina, sukurta aštuonioliktame amžiuje, skelbia, kad vyriausybė neturi stengtis tiesiogiai veikti verslą, ji privalo apsiriboti teisingumo ir tvarkos apsauga, leisti laisvajai rinkai formuoti ekonomiką. Tačiau prasidedant dvidešimtajam amžiui verslo galiūnų piktnaudžiavimai privertė JAV vyriausybę imtis “sargybinio” vaidmens ir priversti organizacijas saugoti visuomenės interesus bei užtikrinti, kad būtų laikomasi laisvosios rinkos principų. Tuo tikslu JAV Kongresas priėmė daug įstatymų, kuriais remiantis buvo įkurtos reguliuojančios agentūros. Šios tarnybos nustato pagrindines taisykles, kurioms turi paklusti verslo žmonės, ir priverčia jų laikytis. Teismų sprendimai taip pat buvo labai svarbūs formuojant šiuolaikinių verslo organizacijų strategiją ir politiką. Valstijų ir vietos valdžios organai irgi ėmėsi “sargybinio vaidmens ir išleido įstatymus dėl verslo jų teritorijose.
· Specialiųjų interesų grupės. Specialiųjų interesų grupės politinius procesus naudoja tam, kad sustiprintų savo poziciją kai kuriais rūpimais klausimais, pavyzdžiui, ginklų kontrolės, abortų ar privalomos maldos valstybinėse mokyklose. Vadovas niekada negali būti tikras, kad kuri nors tikslinė dėl ko nors ne
eužsipuls jo organizacijos – kad ir dėl nestandartinio vaikų maisto mišinio eksporto į trečiojo pasaulio šalis ar dėl investicijų Pietų Afrikoje.
Nors specialiųjų interesų politika vargu ar yra naujas dalykas, ji ypač suklestėjo mūsų laikais dėl šiuolaikinių ryšio technologijų ir rinkimų finansavimo reikmių. Žiniasklaida akimirksniu gali sukleti susidomėjimą šiomis grupėmis visoje šalyje, o jų politinių veiksmų komitetai per rinkimų kampanijas rėmėjus bando paveikti įstatymų leidėjus. Nustatydamas organizacijos strategiją, vadovas turi atsižvelgti į esamas ar vėliau galinčias atsirasti specialiųjų interesų grupes. Tarp specialiųjų interesų grupių savo svarba išsiskiria vartotojų teisių gynėjai ir aplinkos saugotojai.
· Vartotojų gynėjai. Šiuolaikinis vartotojų judėjimas prasidėjo septintojo dešimtmečio pradžioje, kai prezidentas Kenedy’s paskelbė “Vartotojų teisių deklaraciją”, o Ralphas Naderis pradėjo kryžiaus žygį prieš “General Motors” automobilio modelį “Corvair”. Nors vyriausybinių agentūrų įtaka Reagano prezidentavimo metu sumažėjo, vartotojų teisių gynėjai tebėra galingi.
Vartotojų judėjimo esmę suprasti padeda Hirschmano pasiūlytas “pasitraukimo, protesto ir ištikimybės” modelis. Nepatenkinti vartotojai gali rinktis: arba pasitraukti, tai yra pradėti naudotis kito verslininko paslaugomis, arba viešai pareikšti savo nepasitenkinimą, protestuoti. Nuo vartotojo ištikimybės kompanijai priklauso, kurį kelią jis pasirinks. Suprantama, kad pasitraukimas gali susilpninti organizaciją, netenkančią savo vartotojų bazės, net nepalikdamas laiko jos vadovams ką nors pakeisti. Protestas, priešingai, yra veikimo strategija, kuria siekiama atlyginimo už skriaudą. Bylos te
eisme kėlimas, reikalavimas, kad įsikištų reguliuojanti agentūra, bandymai paveikti įstatymų leidėjus – tai protesto pavyzdžiai.

Protesto būdus naudojantis vartotojų judėjimas greičiau gali būti konstruktyvus, o ne priešiškas. Suprasdami valstybės įsikišimo kaštus, vartotojų vadovai dažnai linkę derėtis. Kartu pažangių pažiūrų vadovai noriai išklauso protestus, nes čia jie mato progą suvokti vartotojų poreikius ir suprasti rinkos pokyčius.

Daugelis firmų, kaip “AT&T”, išmoko dirbti su vartotojų gynėjais ir išklausyti jų pasiūlymus dėl kokybės bei paslaugų tobulinimo. Mėgindamos pagerinti šiuos santykius, kai kurios kompanijos, kaip “Xerox”, sudarė savas vartotojų gynėjų grupes.
· Žiniasklaida. Žiniasklaida visada nušviesdavo ekonomikos ir verslo reikalus, nes jie liečia daugybę žmonių. Tačiau šiandien žiniasklaida ir komunikacijos priemonės pateikia vis platesnius ir išsamesnius duomenis: pradedant bendromis naujienomis, apybraižomis ir baigiant detalia specialaus tyrimo ataskaita. Vis plačiau naudojant ryšio palydovus, naujienos perduodamos beveik tuoj pat.
Daugelis stambių organizacijų vadovų šiandien supranta, kad jie dirba nelyginant akvariume, ir bet kuris jų veiksmas gali tapti informavimo priemonių tyrimo objektu. Todėl buvo įsteigti įmantrūs ryšių su visuomene ir marketingo skyriai, kurie padeda bendrauti su vidaus ir išorės auditorija. Be to, vadovai, nuolat bendraują su žiniasklaidos atstovais, dažnai stengiasi baigti specialaus mokymo kursą, kad galėtų aiškiai ir efektingai pateikti informaciją ir vertinimus. Kai kurios organizacijos rengia kursus visiems darbuotojams, kad padėtų jiems kompetentingai elgtis įvairiose situacijose. Pavyzdžiui, “United Airlines” reguliariai rengia pratybas visiems savo darbuotojams, nuo avarinių tarnybų iki ryšių su visuomene padalinių, kur jie mokomi tinkamai elgtis su reporteriais po lėktuvo avarijos.
· Profesinės sąjungos. Personalo specialistai daugiausiai imasi aprūpinti organizaciją darbo ištekliais, nors kartais jiems talkina kiti vadovai, turintys teisę priimti į darbą. Įvairiais būdais jie stengiasi rasti žmonių, turinčių organizacijai reikalingų įgūdžių bei patirties. Jei organizacija samdo profesinei sąjungai priklausančius darbuotojus, sąjunga ir vadovai dažniausiai sudaro kolektyvines sutartis, kuriose apibrėžiamas atlyginimas, darbo laikas bei sąlygos ir panašiai.
Pastaraisiais dešimtmečiais smarkiai pasikeitė darbo santykiai. Tiek personalo valdymo srityje, tiek ir profesinėse sąjungose pradėjo dirbti profesionalai. Todėl darbdaviai dažniausiai sutinka su kolektyvinės sutarties sudarymo eiga ir bendradarbiauja su profesinėmis sąjungomis, siekdami didesnės atsakomybės ir aktyvesnio darbuotojų dalyvavimo. Sėdimieji streikai ir prievartos aktai, būdingi ankstyvajam profsąjungų veiklos laikotarpiui, jau beveik visai užmiršti. Profesinės sąjungos remia darbuotojų tapimo akcininkais, dalyvavimo pelno ir pajamų dalybose programas, per kurias jie tampa organizacijos dalininkais. Jos taip pat remia darbo kokybės programas, leidžiančias darbuotojams labiau kontroliuoti, ką ir kaip jie dirba.
· Finansų institucijos. Organizacijos priklauso nuo įvairių finansų įstaigų, kaip antai, komerciniai bankai, draudimo kompanijos, suteikiančios lėšų joms veikti ir plėstis. Ir naujos, ir seniai susikūrusios organizacijos gali tikėtis trumpalaikių kreditų einamosioms operacijoms finansuoti bei ilgalaikių kreditų naujiems pajėgumams kutri ar naujiems įrengimams įsigyti. Kadangi efektingi darbo ryšiai su finansų institucijomis organizacijai yra gyvybiškai būtini, už šių ryšių kūrimą ir palaikymą dažniausiai kartu atsako organizacijos finansų vadovas ir jos administracijos vadovas.
· Konkurentai. Norėdama išplėsti savo dalį rinkoje, organizacija turi pasinaudoti viena iš dviejų galimybių:
1. rasti naujų vartotojų – toje pačioje rinkoje ar ieškodama būdų išplėsti rinką
2. nugalėti konkurentus prasiskverbusi ir įsitvirtinusi naujose besiplečiančiose rinkose.
Abiem atvejais organizacija turi išnagrinėti konkurencijos sąlygas ir sukurti griežtą marketingo strategiją, kurios tikslas – pasiekti kuo didesnį vartotojų pasitenkinimą.
· Kitos įtaką darančiųjų grupės. Kiekviena atskira organizacija turi aibę skirtingų ją veikiančių asmenų. Pavyzdžiui, ligoninė turi atsižvelgti į “Amerikos ligoninių asociacijos”, gydytojų, slaugių bei kitų globotojų grupių interesus ir, aišku, į pacientų poreikius. Kiekviena organizacija turi savitą ją veikiančiųjų schemą, kuri iš esmės vaizduoja jos išorinės aplinkos tiesioginio poveikio komponentus.

1.2 VIDINIAI ĮTAKĄ DARANTYS ASMENYS
Nors, griežtai tariant, vidiniai įtaką darantieji nėra organizacijos aplinkos dalis, jie priklauso aplinkai, kuriai individualus vadovas yra atsakingas.
· Darbuotojai. Darbo jėgos prigimtis iš esmės keičiasi daugumoje organizacijų. Iš dalies tai lemia demografiniai veiksniai. Vadinamoji “demografinio sprogimo” karta sensta, o dėl mažėjančio gimstamumo Jungtinės Valstijos greit pajus darbo jėgos trūkumą. Kartu keičiasi įgūdžiai, kurių reikalaujama iš darbuotojų. Kompanijos jaučia būtinybę eksperimentuoti. Tai jos daro kurdamos kokybės programas, formuodamos komandos nuostatą, savivaldžias darbo grupes, – o tam reikia geriau išsilavinusių ir lankstesnių darbuotojų.
· Akcininkai ir direktorių valdybos. Didelių atvirų korporacijų valdymo struktūra leidžia akcininkams pasinaudoti balsavimo teise ir daryti įtaką kompanijai. Tradiciškai akcininkus, visų pirma, domino investicijų pelnas, o pačios organizacijos valdymą jie palikdavo vadovams.
Bet pastaruoju metu kai kurios visuomeninių aktyvistų grupės ėmė pirkti po nedaug akcijų tam, kad metiniame akcininkų susirinkime galėtų pareikalauti balsavimo ginčytinais klausimais. Ralphas Naderis pirmasis panaudojo šį būdą 1969 m., pradėjęs “Kampaniją GM”. Speciali grupė įsigijo dvi “General Motors” akcijas, kad per įgaliotinius galėtų kelti savo reikalavimus socialiniais ir kompanijos veiklos klausimais. Buvo keliami visuomeninio transporto, moterų bei mažumų teisių, saugių gaminių projektavimo, teršalų kontrolės klausimais. 1983 m. priimtas Vertybinių popierių ir biržų komisijos nutarimas apsunkino šios konkrečios taktikos panaudojimo galimybes, bet akcijų supirkimo, siekiant užgrobti visos kompanijos kontrolę, taktika tebėra įprasta verslo pasaulyje. Nors prisijungimus ir agresyvius susiliejimus dažnai skatina teisėtas poreikis pertvarkyti Amerikos gamybą, jie susiję su didelėmis kapitalo išlaidomis, kurios dažnai pateisinamos mažinant operacijų ir likviduojant turtą. Devintajame dešimtmetyje daugelis vadovų turėjo gintis nuo bandymų užgrobti jų organizacijas, todėl stengėsi išlaikyti pelną ir aukštas akcijų kainas, net aukodami ilgalaikius organizacijos interesus. Vienas garsus pavyzdys – “RJR Nabisco” perėmimas. Apie jį buvo pateikta įvykių kronika kaip bestseleris pavadinimu “Barbarai prie vartų: RJR Nabisco kritimas” (“Barbarians at the Gate: The Fall of RJR Nabisco”). Ir tuo pačiu pavadinimu rodomas vaidybinis filmas Amerikos kabelinės televizijos kanalu HBO (Home Box Office).

Be to, privačių asmenų tiesioginiai indėliai į akcijas mažėja. Žmonės dabar daugiau linksta savo indėlius laikyti savitarpio fonduose, pensijų fonduose, skirti juos kompanijos pensijų planavimo fondams. Šiuos didžiulius akcijų fondus tvarko profesionalūs vadovai, kuriems labiausiai rūpi finansiniai rodikliai, todėl jie reikalauja iš vadovų geresnių trumpalaikių rezultatų.

2. ĮTAKĄ DARANČIŲ ASMENŲ DAUGIALYPIŲ TARPUSAVIO SANTYKIŲ VALDYMAS

Įtaką darančiųjų “žemėlapis” – būdas suprasti ir veikti tiesioginio poveikio aplinką. Organizacijos kuria planus, organizuojasi, vadovauja ir kontroliuoja tarpusavio sąveikos su pagrindiniais ją veikiančiais asmenimis būdus. Pavyzdžiui, “Bell Atlantic” sukūrė planą, kaip pasiūlyti kabelinės televizijos paslaugas, reikalingas siekiant veikti pagrindines įtaką darančiųjų grupes, tokias kaip vyriausybė, bankai, vartotojai ir net kitos pačios pramonės šakos firmos.

“Žemėlapis” iškelia klausimus, kurie daro įtaką daugeliui organizacijų.

2.1 TINKLAI IR KOALICIJOS
Sudėtingas santykių tinklas sieja įtaką darančius vienus su kitais ir su organizacija. Pavyzdžiui, vartotojų teisių gynėjai bendrauja su organizacija, jos darbuotojais ir su vyriausybine reguliuojančia agentūra. Reguliuojanti agentūra savo ruožtu veikia ir organizaciją, ir jos konkurentus.

Keli įtaką darantieji gali susivienyti ir palaikyti arba priešintis organizacijos politikai kuriuo nors klausimu. Pavyzdžiui, specialios vartotojų gynimo grupės gali vienytis su profesinėmis sąjungomis, žiniasklaida bei įstatymų leidėjais, siekdamos uždrausti naują technologiją, kuri sumažintų darbo vietų ir terštų aplinką. Progai pasitaikius, tokios koalicijos pirmosios iškelia problemą ir dirba kartu kitiems.

2.2 DAUGIALYPIAI VAIDMENYS
Asmuo ar grupė gali palaikyti įvairus santykius su organizacija. Pavyzdžiui, žaislus gaminančios organizacijos kompanijos darbuotojas gali būti tėvas, perkantis kompanijos gaminį, jos akcininkas, vartotojų grupės, kovojančios už griežtesnius saugumo vaikiškiems gaminiams reikalavimus, bei politinės partijos, turinčios savo nuostatas laisvosios prekybos ir protekcionizmo atžvilgiu, narys. Taigi įtaką darančiam asmeniui gali tekti derinti savo prieštaringus vaidmenis apsisprendžiant, kokios organizacijos veiklos jis tikisi. Tai ypač būdinga vadovams.

2.3 YPATINGAS VADOVŲ VAIDMUO
Vadovai ypač suinteresuoti organizacijos veikla, kaip, be abejo, ir visi jos darbuotojai. Tačiau vadovai atsako už visą organizaciją. Ši atsakomybė verčia dažnai turėti reikalų su įvairiais įtaką darančiais asmenimis ir derinti jų prieštaringus reikalavimus. Pavyzdžiui, akcininkai nori didesnių dividentų, o vartotojai – daugiau investicijų į mokslinio tyrimo darbus. Darbuotojai nori didesnių atlyginimų ir kitų lengvatų, o vietos bendruomenės – parkų ir vaikų darželių. Siekdami, kad organizacija būtų gyvybinga, vadovai turi palaikyti ir ilgalaikius, ir trumpalaikius santykius su svarbiausiais įtaką darančiais asmenimis.

3. NETIESIOGINIO POVEIKIO APLINKOS LEMENTAI

Išorinės aplinkos netiesioginio poveikio komponentai daro įtaką organizacijoms dviem būdais. Pirmiausia, tam tikros jėgos gali priversti sudaryti grupę, kuri vėliau tampa įtaką darančiais asmenimis. Antra, netiesioginio poveikio elementai sukuria klimatą: greitai besikeičianti technologija, ekonomikos augimas arba nuosmukis, pažiūrų į darbą pokyčiai. Tame klimate organizacija gyvuoja ir jai tenka į jį reaguoti. Pavyzdžiui, šiuolaikinė kompiuterių technologija leidžia gauti, kaupti, koordinuoti ir perduoti daugybę informacijos apie individus. Bankai ir kitos verslo firmos panaudoja šią technologiją informacijai apie potencialių pirkėjų kreditus saugoti, kaupti, apdoroti ir keistis. Individai, kuriems nerimą kelia galimas piktnaudžiavimas šiais dokumentais, gali sukurti specialių interesų grupę, siekiančią savanoriškų pokyčių bankų veiklos praktikoje. Jei ši grupė suorganizuotų sėkmingą tam tikro banko bankrotą, tai ji imtų daryti tam bankui įtaką ir prasiskverbtų į jo tiesioginio poveikio aplinką.

Fahey ir Narayanan sugrupavo šias sudėtingas sąveikas į keturių plačių veiksnių grupes, kurios veikia organizaciją ir į kurias vadovai turi atsižvelgti. Tai socialiniai, ekonominiai, politiniai ir technologiniai kintamieji.

3.1 SOCIALINIAI KINTAMIEJI
Fahey ir Narayanan socialinius kintamuosius skirsto į tris kategorijas: demografija, gyvenimo stilius ir socialinės vertybės. Demografiniai ir gyvenimo stiliaus pokyčiai veikia organizacijos darbo jėgos pasiūlos ir vartotojų sudėtį, jų išsidėstymą ir lūkesčius. Socialinės vertybės sudaro visų kitų socialinių, politinių, technologinių bei ekonominių pokyčių pagrindą ir lemia pasirinkimus, kuriuos žmonės daro savo gyvenime.
· Demografija. JAV demografija, arba gyventojų sudėtis, nuo Antrojo pasaulinio karo patyrė daug didelių pokyčių. Nors bendras gyventojų skaičius auga lėtai, kai kurie jo segmentai, pavyzdžiui, ispaniškos kilmės arba juodaodžių amerikiečių skaičius, auga daug greičiau negu kiti. Iš tikro organizacijos vis labiau atspindi šią demografinę situaciją. Nuo 1983 m. iki 1993 m. baltųjų specialistų ir vadovų vyrų procentas iš bendro darbuotojų skaičiaus sumažėjo nuo 55% iki 47%. Tuo tarpu baltųjų moterų procentas išaugo nuo 37% iki 42%. Remiantis JAV Darbo departamento duomenimis, 2005 m. pusę visų darbuotojų sudarys moterys, o daugiau kaip trečdalį – Lotynų Amerikos šalių atstovai, Afrikos amerikiečiai ir kitos rasės.
JAV dabar yra nemažai brandaus amžiaus gyventojų, o jaunimo yra gerokai mažiau. “Vaikų bumo” kartos atstovai – gimę tarp 1946 m. ir 1965 m., dabar sudaro daugiau kaip trečdalį šalies gyventojų. Kai ši kartą užaugo, visuomenė natūraliai ėmė atspindėti jos poreikius ir interesus. Be to, nepaisant gimimų padaugėjimo, kai šios kartos vaikai patys tapo tėvais, gyventojų amžiaus vidurkis toliau didėja.

Kodėl šie pokyčiai yra tokie svarbūs vadovams ? Pirmiausia, jie lemia darbo jėgos pasiūlą. Pavyzdžiui, pastaraisiais metais greito maisto restoranų savininkai ir kiti tradiciniai paauglių darbo vietų darbdaviai turėjo įdarbinti namų šeimininkes arba pensininkus šiose laikino darbo vietose, nes neužteko šį darbą dirbti norinčių paauglių. Be to, amžiaus vidurkio didėjimas reiškia, kad vadovai ateityje gali susidurti su kvalifikuotų darbininkų trūkumu, kai tik “vaikų bumo” kartos atstovams ateis pensijos laikas.

Antra, gyventojų sudėties pokyčiai sukuria socialinių problemų, liečiančių vadovus. Šiandien daug darbuotojų yra apsupti dviejų kartų: jie turi rūpintis savo vaikais ir padėti senstantiems tėvams. Todėl daug pagrindinių korporacijų, pavyzdžiui, IBM, “Johnson & Johnson” ir “Mobile”, yra sukūrusios specialias programas, kad galėtų padėti savo darbuotojams rūpintis tėvais. Trečia, demografija formuoja daugelio produktų rinką, kaip liudija “vaikų bumo” kartos atstovų įtaka.
· Gyvenimo stiliai. Pasak Fahey ir Narayanan, gyvenimo stilius yra “žmonių pažiūrų ir vertybių išorinis demonstravimas”. Pastaraisiais šimtmečiais amerikiečių gyvenimo stiliui buvo būdingi greičiau pokyčiai, o ne stabilumas. Pavyzdžiui, vis mažiau JAV šeimų rūpinasi namų ūkiu. Vis mažiau ir mažiau porų tuokiasi, daugėja šeimų, kuriose yra tik vienas iš tėvų.
· Socialinės vertybės. Pastaraisiais metais socialinių vertybių pokyčiai susilpnino mūsų lygių galimybių įsipareigojimus ir pramonės reguliavimą, pakeitė mūsų vertinimus apie naujos technologijos kainas ir naudą, pavyzdžiui, pagalbines priemones rimtai sergantiems žmonėms, ir padidino vartotojų, moterų ir mažumų socialinius bei ekonominius poreikius.
Vadovui turbūt labiau rūpi, kaip vertybės lemia mūsų požiūrį į organizacijas ir į patį darbą. Pavyzdžiui, darbuotojų dalyvavimas vadovams priimant sprendimus anksčiau buvo laikomas būdu kelti darbuotojų moralę ir didinti našumą, o dabar kai kurių stebėtojų manymu, jis laikomas etine imperatyva.

3.2 EKONOMINIAI KINTAMIEJI
Ekonominiai kintamieji – bendros ekonominės sąlygos ir kryptys, kurios gali daryti poveikį organizacijos veiklai.
Savaime aišku, kad bendrosios ekonominės sąlygos ir kryptys yra lemiamos organizacijos sėkmei. Algos, tiekėjų ir konkurentų nustatytos kainos ir vyriausybės fiskalinė politika turi įtakos ir gamybos bei paslaugų kaštams, ir rinkos sąlygoms, kuriomis parduodami produktai ar teikiamos paslaugos. Kiekvienas jų yra ekonominis kintamasis.

Tradiciniai ekonominiai rodikliai įvertina nacionalines pajamas ir nacionalinį produktą, kainas, atlyginimus, darbo našumą, užimtumą, vyriausybės veiklą ir tarptautinius sandorius. Visi šie veiksniai laikui bėgant kinta, ir vadovai turi skirti daugiau savo organizacijų laiko ir išteklių, kad galėtų numatyti ekonomiką ir galimus pokyčius. Kadangi ekonomikos pokyčiai dabar tapo norma, o nebe išimtimi, tai ši vadovui keliama užduotis yra tikrai sudėtinga.

3.3 POLITINIAI KINTAMIEJI
Politiniai kintamieji – veiksniai, kurie gali paveikti organizaciją dėl politinių procesų ar politinio klimato.
Kokią poziciją pasirinks vyriausybė tos kompanijos, su kuria turi reikalų, vadovų atžvilgiu: griežtą ar atlaidžią ? Ar bus griežtai verčiama laikytis antimonopolinių įstatymų, ar jie bus ignoruojami ? Ar vyriausybė slopins, ar skatins vadovų veiksmų laisvę ? Visi šie klausimai – politiniai kintamieji, o atsakymas į juos labai priklauso nuo politinių procesų ir politinio klimato. Politinis procesas apima konkurenciją tarp skirtingų interesų grupių, kurių kiekviena siekia pastumti į priekį savo vertybes ir savo tikslus. Pavyzdžiui, bendrų politinių debatų rezultatas – išsirutuliojo grupės, kurios tiesiogiai veikė “McDonald” produktus ir paslaugas.

3.4 TECHNOLOGINIAI KINTAMIEJI
Technologiniai kintamieji – nauji laimėjimai gaminių ar procesų srityje, taip pat mokslo pažanga, galinti daryti poveikį organizacijos veiklai.
Technologiniai kintamieji apima fundamentalių mokslo šakų, tokių kaip fizikos, laimėjimus, taip pat produktų, procesų ir medžiagų tobulinimą. Technologijos lygis visuomenėje ar tam tikroje pramonės šakoje plačiu mastu lemia, kokie produktai gaminami ir kokios paslaugos bus teikiamos, kokia įranga bus naudojama ir kaip operacijos bus valdomos.

3.5 NETIESIOGINIO POVEIKIO APLINKOS VALDYMAS

Vadovai stebi netiesioginio poveikio aplinką dėl ankstyvų įspėjamųjų ženklų apie pasikeitimus, kurie vėliau darys įtaką jų organizacijos veiklai. Pavyzdžiui, akylas vadovas, pastebėjęs bendrųjų vartotojų išlaidų mažėjimo tendencijas, užuot laikęs, kol sumažės pardavimo apimtys, susiaurins prabangos prekių gamybą.

Informacija apie netiesioginio poveikio aplinką ateina iš kelių šaltinių: neoficialiais pramonės šakos kanalais, iš kitų organizacijų vadovų, iš organizacijos veiklos duomenų, iš vyriausybės bei statistinių pranešimų, bendro pobūdžio finansinių ir verslo leidinių, naudojantis kompiuterio duomenų bazių paslaugomis ir kt. Užuominos, prognozės, statistika, paskalos – bet kas gali įspėti vadovą apie tendenciją, kurią derėtų stebėti. Tada vadovas gali užsakyti tolesnius tyrimus, kad išsiaiškintų potencialiai svarbias stebėjimo kryptis. Taikydami statistinio prognozavimo metodus, vadovai gali numatyti socialinių, ekonominių, politinių ir technologinių kintamųjų pokyčius ir taip parengti alternatyvius ateities planus.

IŠVADOS

Aplinka daro labai didelę įtaką organizacijos valdyme. Nors atrodo, kad organizacija turėtų būti nepriklausoma ir stipri. Tačiau taip nėra. Aplinka daro didelę įtaką organizacijai. Pasikeitus aplinkai (pavyzdžiui, finansinei) pasikeičia ir įmonės strategija bei sprendimai. Vadovas turi nuspręsti, kas pasikeitus aplinkai yra gerai jo vadovaujamai organizacijai. Jis turi sugebėti prisitaikyti prie aplinkos poveikio ir įsilieti į ją, kad galėtų efektyviai vadovauti organizacijai. Gerai orientuojantis aplinkoje, galima net ją paveikti savo naudai.

LITERATŪRA

1. James A.F. Stoner, R. Edward Freeman, Daniel R. Gilbert, Jr. Vadyba. Kaunas. Poligrafija ir informatika. 1999.
2. B. Nevardauskas, I. Rastenis. Vadybos pagrindai. KTU. 2000.
3. A. Sakalas, P. Vanagas, B. Martinkus, B. Prokopčiukas, R. Venskus, R. Virvilaitė. Pramonės įmonių vadyba. Kaunas 1996.

Leave a Comment