Rašto darbo “Valstybinio valdymo formų samprata ir rūšys”
Planas
I. Įžanga;II. Dėstomoji dalis:1. Valstybinio valdymo sąvoka;2. Valstybinio valdymo formų samprata;3. Valstybinio valdymo formų rūšys;4. Teisinės valstybinio valdymo formos;5. Neteisinės valstybinio valdymo formos;III. Išvados;IV. Naudota literatūra.
Įžanga
Valstybinio valdymo organai savo kasdieninėje veikloje naudojasi įvairiais metodais ir būdais įgyvendinti savo uždavinius ir atlikti jiems kompetencijos apibrėžtas funkcijas.Kad ir kaip skirtųsi valstybinio valdymo organų specifika, pobūdis ir charakteristika, tačiau valstybinio valdymo veikloje naudojami būdai dažniausia atitinka būdus, kuriuos naudoja kiti valstybinio valdymo organai savo veikloje.Todėl ilgainiui pasidarė naudinga šias veiklos formas ir būdus grupuoti pagal tam tikrus kriterijus, kurie leistų geriau suprasti tų naudojamų valstybinio valdymo veiklos būdų specifiką.Be to, valstybinio valdymo formų grupavimas, leidžia geriau įžvelgti ar vienas ar kitas valstybinio valdymo organas savo veikloje naudojasi tomis valdymo formomis, kurios būtinos jo veikloje.Valstybinio valdymo pareigūnai ir valstybinio valdymo organai, konkrečiu gyvenimo atveju, pasirenka tokius veiksmus ir būdus savo funkcijoms įgyvendinti, kurie geriausiai tinka tam ar kitam atvejui, kurie yra efektyviausi, atitinka jų kompetenciją, veiklos paskirtį, kuriais optimaliausiu būdu galima pasiekti užsibrėžtą tikslą. Taip buvo išskirtos valstybinio valdymo formos. Tačiau buvo pastebėta, jog vienos valstybino valdymo formos visuomet sukelia teisines pasekmes, o kitos – ne. todėl imta jas skirstyti į teisiškai reikšmingas ir teisiškai nereikšmingas valstybinio valdymo formas, arba teisines ir neteisines.Taigi, rašto darbe stengiamasi apžvelgti teisinių valstybinio valdymo formų specifiką ir pagrindinius bruožus. Bruožus, kurie skiria vienas valstybinio valdymo formas nuo kitų.Pirmojoje dalyje aptariami valstybinio valdymo, kuriame ir naudojamos šios valdymo formos ypatumai, kadangi tai leis geriau įsiskverbti į valstybinio valdymo formų specifiką. Todėl pirmojoje rašto darbo dalyje trumpai aptariamas valstybinis valdymas, kurį specifinėmis formomis ir metodais įgyvendina specialūs subjektai.
Vėliau pateikiama valstybinio valdymo formų sampratą, stengiamasi kuo gyliau prasiskverbti į šių formų analizę, kurią pateikia administracinės teisės teoretikai.Trečiojoje dalyje pateikiamos valstybinio valdymo formų rūšys ir jų apibūdinimai.Ir galiausia, aptariamos dvi pagrindinės valstybinio valdymo formų rūšys – teisinės ir neteisinės valstybinio valdymo formos.Dėstomoji dalis
Valstybinio valdymo sąvoka ir struktūra
Kalbant apie valstybinio valdymo formas, pirmiausia reikia paminėti kas yra valstybinis valdymas ir kokie pagrindiniai jo principai. Kas sudaro valstybinį valdymą. Juk nežinant kas tai yra valstybinis valdymas, mes negalime kalbėti ir apie valstybinio valdymo formas, kadangi neišsiaiškinus valstybinio valdymo sąvokos, mes negalėsime suprasti ir valstybinio valdymo formų specifikos, pagrindinių bruožų ir pan.. Taigi, valdymas – tai visuomeniniuose teisiniuose santykiuose įgyvendinamas valdymo subjekto komandomis objektui, siekiant išlaikyti visuomeninius teisinius santykius tam tikroje būsenoje bei pasiekti kitus valstybinio valdymo tikslus ir išspręsti jo uždavinius. Pats valstybinis valdymas skirstomas į kelias dideles grupes: biologinę, mechaninę, socialinę ir t.t.Tačiau, valstybinį valdymą būtų galima priskirti socialinei valdomų sistemų klasei, arba socialiniam valdymui. Kadangi, socialinis valdymas atsirado susiformavus žmonių visuomenei; jai vystantis, kito šio valdymo turinys, formos bei metodai. Todėl galima drąsiai teigti, jog valstybinio valdymo formos yra skirtos plačiai visuomenės grupei, kuri dalyvauja teisiniuose visuomeniniuose santykiuose kaip viena iš šalių.Be to, teisinių visuomeninių santykių valdymą įgyvendina žmonės bei jų organizuoti kolektyvai. Šio valdymo procese bendros veiklos dalyvių elgesys pajungiamas vieningai valdančiajai valiai (t.y. valdymo subjekto valiai). Būtent pagal tai, skiriamos dvi stambios socialinio valdymo rūšys – visuomeninis valdymas ir valstybinis valdymas. Valstybinis valdymas neturi vienareikšmės sąvokos. Ji dažniausiai vartojama dviem aspektais: plačiąja (arba socialine – politine) prasme ir teisine (arba tiesiog šios sąvokos) prasme. Valstybinis valdymas plačiąja prasme – tai valstybinio aparato veikla, kurią atlieka visi valstybės organai bei organizacijos. Tai visa valstybinė veikla, valstybės valdymas bei visuomeninių reikalų tvarkymas su specialaus (t.y. valstybinio) aparato pagalba. Šį valdymą specifinėmis formomis ir metodais įgyvendina specialūs subjektai – valstybės organai bei valstybės organizacijos.
Teisinė arba tiesioginė sąvokos “valstybinis valdymas” prasmė susijusi su vieningos veiklos skaidymu į pagrindines rūšis bei atitinkamu valstybės organų klasifikavimu. bendrais bruožais galėtume šį valdymą apibrėžti kaip valstybinio valdymo organų tam tikra veikla, kuriai būdingi šie bruožai:· valstybinį valdymą įgyvendina specialūs subjektai, t.y. ne visi valstybės organai, o tik valstybinio valdymo;· šiam valdymui būdinga vykdomojo pobūdžio veikla, kadangi svarbiausia valstybinio valdymo organų paskirtis yra realizuoti įstatymus ir kitus valstybinės valdžios organų priimamus teisnius aktus bei organizuoti jų vykdymą;· šiai veiklai būdingas tvarkomasis pobūdis, t.y. valdymo veiklai apskritai būdingi pavaldumo, subordinacijos santykiai;· šią veiklą galima būtų vadinti poįstatymine, kadangi ji vykdoma remiantis įstatymais;· valstybinis valdymas apima labai plačią veiklos sferą, t.y. visas svarbiausiais valstybės požiūriu gyvenimo sritis;· šios veiklos pobūdis yra praktiškai organizuojantis.Taigi, iš viso to plaukia, kad valstybinis valdymas yra poįstatyminė, organizacinio pobūdžio vykdomoji – tvarkomoji valstybinio valdymo organų veikla, nepertraukiamai vadovaujant ūkiniam, socialiniam – kultūriniam ir administraciniam – politiniam darbui. Valstybinis valdymas gyvenime ir praktikoje neretai vadinamas vykdomąja – tvarkomąja veikla, taigi, valstybinio valdymo organai yra apibūdinami kaip vykdomieji ir tvarkomieji. Kiekvienas valstybinis organas vykdo vieną iš pagrindinių valstybinės veiklos rūšių, kuri ne tik parodo atitinkamo valstybinio organo tikslinę paskirtį, bet ir sudaro svarbiausią jo darbo turinį. Tuo tarpu valdymo veikla organo viduje yra pagalbinė, antraeilė, palyginti su ta pagrindine valstybinės veiklos rūšimi, kuriai realizuoti valstybinis valdymo organas yra sukurtas.Valstybinio valdymo formų samprata
Visi veiksmai, vykstantys pasaulyje, turi tam tikras formas ir struktūrą, kurie tarpusavyje labai susiję, aktyviai įtakoja vieni kitus. Struktūra – tai elementų, procesų, ryšių, santykių tarpusavio priklausomybė, o forma – veikimo būdas, vidinis pasireiškimas, vidinė struktūraTeisingos valstybinio valdymo formų sampratos problema reikalauja daug gilesnės jos struktūros analizės. Dar didesnė jos praktinė reikšmė, pavyzdžiui, valdymo efektyvumas labai priklauso nuo teisingo visų veiksmų atlikimo formų arsenalo.
Valstybinis valdymas pasireiškia valstybės organų valdymo funkcijomis, kurios yra gana įvairios, todėl ir valstybini valdymo formų samprata gali būti labai įvairi bei sudėtinga. Organizacine administracinės valdžios forma yra administracinio ir municipalinio aparato valdymas, kurį juridiškai apibrėžia administracinė teisė. Administracinėje – teisinėje literatūroje valstybinio valdymo formos dažniausia suprantamos kaip konkrečių veiksmų, atliekamų valstybinio valdymo organų, vidinė praktinė konkrečių veiksmų išraiška. Bendrai galima su šiuo apibrėžimu sutikti, jei jį laikytume vieninteliu keliu analizuojant valstybinio valdymo formas, ir jeigu galvoje turėsime visuomeninio valdymo subjektų veiksmus, o ne tik valdymo subjektų. Faktiškai, kalba vyksta apie valdymo veiksmų rezultatus, kitaip tariant apie jų teisines pasekmes.Valstybinio valdymo organai atlieka tam tikras funkcijas, tarp jų ir valdymo. Šios funkcijos įgyvendinamos tam tikromis priemonėmis, tam tikrais konkrečiais veiksmais. Be kita ko, šios priemonės ir veiksmai yra labai įvairūs. Valstybinio valdymo organai savo kasdieninėje vykdomojoje bei tvarkomojoje veikloje atlieka labai įvairias užduotis, funkcijas, bei priima įvairius valdymo aktus, nustato pavaldžioms organizacijoms, jų darbuotojams ir piliečiams tam tikras elgesio taisykles, duoda jiems privalomus nurodymus bei rekomendacijas, organizuoja posėdžius, instruktuoja ir kontroliuoja tam tikras organizacijas, surašo įvairius aktus, registruoja tam tikrus faktus ir t.t. Pareigūnai ir valstybinio valdymo organai, konkrečiu gyvenimo atveju, pasirenka tokius veiksmus ir būdus savo funkcijoms įgyvendinti,kurie geriausiai tinka tam ar kitam atvejui, kurie yra efektyviausi, atitinka jų kompetenciją, veiklos paskirtį, kuriais optimaliausiu būdu galima pasiekti užsibrėžtą tikslą. Ilgainiui, šių priemonių naudojimas tampa tarytum tradicija, ir kiekvienas valstybės valdymo organas naudoja tas pačias priemones tikslams pasiekti ir funkcijoms įgyvendinti, kaip tai darė prieš tai buvęs valstybės organas, o palaipsniui visa tai įgauna tam tikrų specifinių formų. Iš viso to sektų išvada, kad valstybinio valdymo forma – valstybinio valdymo organų vykdomosios ir tvarkomosios veiklos, pasireiškiančios konkrečiais vienarūšiais veiksmais, išorinės išraiškos forma. Valstybinio valdymo organų veiklos formos nustatomos teisės normomis, kuriomis valstybė reglamentuoja valdymo organų veiklą .Vykdomosios valdžios realizacija reikalauja mechanizmo, su kurio pagalba jos uždaviniai ir funkcijos būtų praktiškai įgyvendinami valstybinio valdymo veikloje.Vykdomoji valdžia, dalyvaudama skirtingo pobūdžio ir charakterių veikloje, nepraranda savo veiklos krypties ir pobūdžio, todėl laikui bėgant, kaip jau minėjau, atsiranda specifinė mokslinė – praktinė kategorija, o tiksliau tariant: valstybinio valdymo forma arba vykdomosios valdžios realizacijos forma. Vykdomoji valdžia negali pati savęs realizuoti. Ji privalo veikti, pateikti save skirtinguose visuomeniniuose santykiuose, t.y. būti dinamiška. Kategorijos “valdymo forma” charakteristika atsispindi ne kiekvieno visuomeninio valdymo santykių dalyvių veikloje, o tik valdymo subjekto. Todėl, iš viso to sektų išvada, kad valdymo forma gali būti suprantama ir kaip vidinė vykdomosios valdžios organo veikla. Be to, kiekvieno valdymo organo atliekama veikla yra skirtinga pagal reikšmę ir būdą. Kalbant apie valstybinio valdymo formas, reikėtų kalbėti apie administracinės teisės subjektų, realizuojančių savo kompetenciją, skirtą kiekvienam iš jų, veiksmus. Kaip rodo administracinės teisės subjektų charakteristika, jų kompetenciją apsprendžia visuomenės ir valstybės užduotys, galimybės praktiškai realizuoti savo teises ir pareigas.Kalbant apie valstybinio valdymo formas, reikia išskirti šiuos elementus: 1. Forma – tai dalis, tiksliau viena iš dalių, administracinės teisės subjekto veiksmų, pavyzdžiui, valstybinio valdymo organų sprendimai;2. Tačiau, tai tokia įsipareigojimų realizacijos dalis, kuri gali būti išreikšta objektyviai, naudinga praktiniams naudojimui, pavyzdžiui, tas pats valstybinio valdymo organo sprendimas arba piliečio skundas, kuris turi objektyvią išraišką dokumente ar skundo knygoje;3. Galiausia, forma – tokia veiklos dalis, kuri skiriasi nuo kitų formų, pavyzdžiui, piliečio skundas (teismui, valstybės organui ar pan.) kaip kreipimosi į šiuos organus forma, skiriasi nuo kitų piliečio pasireiškimo formų – pareiškimo ir pasiūlymo.Valstybinio valdymo formų rūšys
Valstybinio valdymo formas yra gana įvairios, o tai įgalina mus jas klasifikuoti, todėl išskiriami įvairūs kriterijai. Administracinės teisės subjektai veikia savo teisinio statuso ribose, realizuojant savo teises ir pareigas naudojasi skirtingomis priemonėmis, kurių tarpe yra :q techninės (pavyzdžiui, kompiuteriai);q organizacinės (kadrų veikla, organų struktūros formavimas);q ekonominės (materialinis susidomėjimas);q moralinės;q estetinės (dizainas);q psichologinės (aplinka darbo kolektyve);q teisinės priemonės ir pan.;
Pagrindinis skirstymas, pagal kurį yra išskiriamos valstybinio valdymo formos, yra skirstymas į teisines ir neteisines valstybinio valdymo formas. Kaip taisyklė, skirtumas tarp jų atsispindi pasekmėse, kurias sukelia šios valstybinio valdymo formos. Teisinėms valstybinio valdymo formoms būdinga tai, kad jos sukelia teisines pasekmes (pavyzdžiui, akto, skelbiančio valstybinės pareigos atlikimą, išleidimas; administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas). Tuo pasireiškia jų vaidmuo realizuojant valstybinį valdymą. Šioms valstybinio valdymo formoms būdinga tai, kad tam tikri valstybinio valdymo organų veiksmai yra tiesiogiai numatyti teisės normų ir kad tie veiksmai yra susiję su teisinio valdymo aktų priėmimu ir kad šie aktai sukelia tam tikras teisines pasekmes. Taigi, teisinės valstybinio valdymo formos yra:· valdymo aktų (normatyvinių ir individualių) priėmimas;· kitų veiksmų, turinčių teisinę reikšmę, atlikimas (gimimo faktų registravimas, asmens dokumentų išdavimas ir t.t.).Neteisinės valstybinio valdymo formos teisinių pasekmių nesukelia. Pavyzdžiui, tai yra seminarų vedimas, suvažiavimai, instrukciniai susirinkimai, gaunamos informacijos apdorojimas ir pan. Neteisinės valstybinio valdymo organų veiklos formos yra dviejų rūšių:
· organizacinių priemonių vykdymas (pasitarimų, susirinkimų, konferencijų organizavimas, instruktavimas, geriausio patyrimo skleidimas ir t.t.);· materialinės – techninės operacijos (raštvedybos, statistikos, apskaitos tvarkymas ir t.t.).Vienų ar kitų formų pasirinkimą lemia daugelis aplinkybių. Šioms aplinkybėms priklauso daugelis faktorių: duotojo organo kompetencijos charakteris; konkretūs tikslais, kurių siekiama organų veiksmais; sprendimų, sprendžiamų valdymo procese, charakteris ir t.tValstybinio valdymo formų klasifikacija gali vykti įvairiais pagrindais. Kaip jau minėjau, pagrindinis skirstymas yra į teisines valstybinio valdymo formas ir neteisines valstybinio valdymo formas. Todėl kitoje rašto darbo dalyje, stengsiuosi aptarti teisines ir neteisines valstybinio valdymo formas, kaip pagrindines valstybinio valdymo formų rūšis.Kaip jau minėjau, valstybinio valdymo formos gali būti įvairių rūšių, ir savotiškai atspindinčios valstybinio valdymo organų veiksmus. Taigi, valstybinio valdymo formos taip pat gali būti skirstomos: 1) pagal juridinę išraišką: pagrindinės (teisinių aktų leidyba) ir besiremiančios jomis, t.y. įvairūs veiksmai, sukeliantys tam tikras teisines pasekmes arba turinčios tam tikrą teisinę kryptį (registraciniai, leidžiantieji, perspėjantys, apsauginiai veiksmai, licenzijavimas, sankcionavimas ir t.t.). Tačiau bet kuriuo atveju, nereikia pamiršti jų glaudaus sąryšio su teisiniais aktais;2) pagal siekiamą rezultatą: valstybinio valdymo formos, kaip pozityvus reguliavimas (socialinio – ekonominio vystymosi programų numatymas) arba reakcija į negatyvų elgesį valstybinio valdymo sferoje;3) pagal kryptingumą: valstybinio valdymo formos, veikiančios visus visuomeninius valstybinio valdymo sferos santykius (vidinis kryptingumas) arba santykius su žemesnės pakopos valstybino valdymo aparatais (išorinis kryptingumas);4) pagal adresatą: valstybinio valdymo formos, kaip visa vykdomosios valdžios sistema (valstybinis valdymas) arba valstybės valdymo aparato tam tikro padalinio veikla ( vidinė organizacija);5) pagal apimtį: bendrosios ir taikomos konkretiems adresatams arba objektams;6) pagal sprendžiamų klausimų kompetencijos charakterį arba metodą: procedūrinės (pavyzdžiui, rengimasis priimti teisinį sprendimą) ir procesinės;7) pagal subjektyvinę išraišką: vienašalės valstybinio valdymo formos arba dvišalės (daugiašalės) (pavyzdžiui, administraciniai teisiniai susitarimai);8) pagal iniciatyvumą: naudojamos valstybinio valdymo subjektų pagal jų pačių iniciatyvą, neperžengiant jiems suteiktos kompetencijos ribų arba kaip reakcija į kitų valstybinio valdymo subjektų veiksmus (pavyzdžiui, reakcija į piliečių skundus);9) pagal priėmimo sąlygas: valstybinio valdymo formos, naudojamos eiliniuose visuomeniniuose santykiuose ir valstybinio valdymo formos, naudojamos karo ar pavojaus režimu;10) pagal santykį su kitais valstybinio valdymo subjektais: valstybinio valdymo formos, naudojamos santykiuose su įstatyminiais (t.y. teisiniais) subjektais arba valstybinio valdymo formos, naudojamos santykiuose su teismais.Teisinės valstybinio valdymo formos
Teisinės valstybinio valdymo formos, kaip jau aš minėjau, sukelia tam tikras teisines pasekmes, t.y. teises ir pareigas arba abu kartu asmeniui, organizacijai ir pan., pavyzdžiui įsakymas asmeniui dėl pareigos valstybinei organizacijai. Dažnai, teisinėms valstybinio valdymo formoms pirmiausia priskiriami vykdomųjų organų leidžiami teisės aktai. Žinoma, visų valstybinio valdymo veiksmų suvesti tik į aktų leidybą negalima. Ir neabejotinai, daugeliu atveju vykdomieji organai, išskyrus teisinių aktų leidybą, atlieka ir kitus teisiškai reikšmingus veiksmus. Taip jie leidžia piliečiams, visuomeninėm organizacijom ir kitiems valstybinio valdymo dalyviams dalyvauti valdymo veikloje; nustatytais atvejais atlieka valstybinę registraciją; išduoda teisinius dokumentus, tokius kaip transporto priemonių valdymo teisės ir pan. Administracinės teisės visų grupių subjektų įpareigojimų realizavimas teisinėmis valstybinio valdymo formomis laikomas:– valstybinio valdymo teisiniai aktai;T.y. veiksmai, nukreipti į organizacijas, jų padalinius, taipogi piliečius (pavyzdžiui, klausimai, liečiantys saugumo ir tvarkos saugojimo klausimus). T.y. visiems ar daugeliui asmenų privalomos elgesio taisyklės, kurios yra daugiau ar mažiau bendro pobūdžio ir skirtos tam tikriems visuomeniniams santykiams reguliuoti; Šie aktai yra tiesiogiai nukreipti asmenims ar organizacijoms; šie aktai nenustato nei teisės normų, nei bendrai privalomų elgesio taisyklių; jie priimami remiantis normatyviniais aktais, kai reikia taikyti jau anksčiau nustatytas (normatyviniame akte) teises normas.
– teisiniai aktai;T.y. organizaciniai valstybinio valdymo aparato vidaus veiksmai, adresuoti struktūriniams padaliniams. Tai: įpareigojimų nustatymas, darbo tvarkos nustatymas, paskyrimas ir atleidimas ir pan. – administracinės teisės subjektų (organizacijų, įmonių, padalinių ir pan.) kreipimasis dėl įstatų patvirtinimo;Kreipimasis su įstatų patvirtinimo klausimu turi teisine reikšmę ta prasme, jog jie reikalauja svarstymo. O įstatai, kurie neprieštarauja įstatymams, turi būti patvirtinti, o atsisakymas tai daryti gali būti apskųstas teismui.– galimybė administracinės teisės subjektams dalyvauti pilietiniuose – teisiniuose santykiuose kaip vienai iš dalyvaujančių šalių;Šios formos yra teisinės dėl to, kad leidžia apsaugoti veiksmus ir iš techninės – ekonominės pusės, tačiau administraciniais – teisiniais veiksmais jos nelaikomos. – administracinės teisės subjektų, kaip pareigos tvarkos saugojimo ir saugumo srityje turėtojų, veikla (technikos saugumo taisyklės, saugios transporto veiklos taisyklės, sanitarinės – epidemiologinės taisyklės, gaisro saugos taisyklės ir daugelis kitų). – kreipimaisi kitais klausimais, kurie (kreipimaisi) taipogi reikalauja svarstymo, pavyzdžiui, kreipimasis su prašymu leisti įstaigai užsiimti ūkine veikla, piliečių ir tarnautojų skundai, paraiškos ir pasiūlymai;– valstybinio valdymo veiksmų pasekmėmis laikomos administracinės teisės subjektų dalyvavimas ūkiniuose – finansiniuose ginčuose, arbitražiniuose teismuose ir kitose teisės apsaugos struktūrose.Panašių veiksmų teisinė reikšmė ir pasekmės yra akivaizdžios. Tačiau reikėtų paminėti, teisinę išraišką šie veiksmai įgauną ne tiesiogiai. Pavyzdžiui, specialių teisių suteikimas gali būti nustatytas jau pačio teisės akto, leidžiančio nustatytam asmeniui vienaip ar kitaip elgtis, tačiau pasitaiko, kad vien išleisto teisės akto, kuris nustato tam tikras teises, nepakanka – reikalingos dar tam tikros aplinkybės, gal šios teisės galėtų būti realizuotos. Valstybinio valdymo veiklos formos tam tikrais būtinais atvejais reikalauja teisinės reglamentacijos.Reglamentuotos teisinės valstybinio valdymo formos tiesiogiai nesukelia tiesinių pasekmių. Tačiau valstybinio valdymo subjektams atsiranda galimybė veikti pagal individualiai nustatytas taisykles ir būdus, tačiau neperžengiant įstatymais nustatytos ribos, o taipogi ir suteiktos subjektui kompetencijos. Valstybinio valdymo forma gali būti vadinama teisine tik tuo atveju, kai vykdomosios valdžios subjektų atliekami veiksmai yra teisiškai reikšmingi valstybiniam valdymui. Kaip pavyzdys galėtų būti daktaro išduodamas nedarbingumo lapelis, kuris, be abejo, teisiškai reikšmingas, tačiau šie veiksmai atliekami ne vykdomosios valdžios atstovo ir ne šios valdžios realizacijos tikslais.Valstybinė vykdomoji valdžia realizuojama tik šios valdžios subjektų ir tik teisinėmis formomis. Tačiau, tai nė kiek nemažina neteisinių valstybinio valdymo formų reikšmės. Tokiu būdu, vykdomosios valdžios realizacija įmanoma tik administracine – teisine forma. Valstybinio valdymo veikla, apimanti tiek vidaus tiek išorės veiksmus, gali būti išreikšta abiem formom. Dar reikšmingesnėmis valstybinio valdymo teisinėmis formomis yra formos, susijusios su nustatytų teisių realizacija, vykdomosios valdžios teisių nustatymo ir teisių apsaugos funkcijomis. Jos sukelia reikšmingesnes teisines pasekmes, o taipogi jų realizacija tampa svarbiausia įstatyminio režimo valstybinio valdymo sferoje apsaugos sąlyga. Taigi, teisinėmis valstybinio valdymo formomis laikytina:– teisinių valdymo aktų leidyba;– teisinio pobūdžio veiksmų atlikimas;– organizacinių veiksmų įgyvendinimas;– materialinių – techninių operacijų atlikimas.Teisines valstybinio valdymo formas atspindi valstybinės ir regioninės programos, licenzijavimas ir netgi valstybinė registracija. Kas liečia programas, tai daugelis jų mūsų dienomis praktiškai neturi griežtai apibrėžtų ribų, todėl jų teisinė reikšmė yra pakankamai savotiška. Grįžtant prie anksčiau minėtos valstybinio valdymo formų klasifikacijos, galima teigti, kad materialinės – techninės formos vykdomosios valdžios realizacijos funkcijos neatlieka. Kitas valstybinio valdymo formų pobūdis yra organizaciniai veiksmai. Juos atlieka valstybės tarnautojai, kurių veiksmuose atsispindi kasdieninė jų veikla. Tai – operatyvinis valstybinės valdžios personalas, kuris atlieka juridiškai reikšmingus veiksmus, tačiau neapibrėžtų tiesinių aktų forma.Neteisinės valstybinio valdymo formos
Neteisinės valstybinio valdymo subjektų formos taipogi numatytos administracinės teisės, tačiau kaip jau minėjau, jos teisinių pasekmių nesukelia. Tokių formų rūšiai priklauso, pavyzdžiui, informavimas atskaitingiems valstybinio valdymo subjektams apie padėtį vienoje ar kitoje organizacijoje, pavyzdžiui, masinės informacijos apie ekonominę padėtį, socialinį išsivystymą ir pan.; materialinių – techninių veiksmų atlikimas (pervežimas, ryšio priemonių naudojimas, materialinis organizacijos aprūpinimas ir pan.); apžiūra, atliekama skirtingais tikslais, pagrinde dėl tikslios ekonominės ir kitokios padėties nustatymo organizacijos viduje.Šios valstybinio valdymo formos nėra teisiškai reikšmingos, todėl kaip jau ir anksčiau minėta, nesukelia jokių teisinių pasekmių.Administracinėje – teisinėje literatūroje, nėra daug rašoma apie neteisines valstybinio valdymo formas. Visų pirma dėl to, kad šios valdymo formos dažniausiai nieko bendro su teisiniais santykiais tarp valstybės valdymo organų ir visuomenės. Visų antra, šios valstybinio valdymo formos yra labiau techninio pobūdžio, nei teisinio. Baigiant aptarti teisines ir neteisines valstybinio valdymo formas, reikėtų paminėti tai, kad administracinės teisės subjektų praktinėje veikloje šios valstybinio valdymo formos glaudžiai susiję vienos su kitomis, tuo labiau, šių valstybinio valdymo formų atskyrimas yra neišvengiamas, pirmiausia dėl pasekmių, kurias šios valstybinio valdymo formos sukelia.
Išvados
Valstybinis valdymas pasireiškia valstybės organų valdymo funkcijomis, kurios yra gana įvairios, todėl ir valstybini valdymo formų samprata gali būti labai įvairi bei sudėtingaAdministracinėje – teisinėje literatūroje valstybinio valdymo formos dažniausia suprantamos kaip konkrečių veiksmų, atliekamų valstybinio valdymo organų, vidinė praktinė konkrečių veiksmų išraiškaPareigūnai ir valstybinio valdymo organai, konkrečiu gyvenimo atveju, pasirenka tokius veiksmus ir būdus savo funkcijoms įgyvendinti,kurie geriausiai tinka tam ar kitam atvejui, kurie yra efektyviausi, atitinka jų kompetenciją, veiklos paskirtį, kuriais optimaliausiu būdu galima pasiekti užsibrėžtą tikslą
Ilgainiui, šių priemonių naudojimas tampa tarytum tradicija, ir kiekvienas valstybės valdymo organas naudoja tas pačias priemones tikslams pasiekti ir funkcijoms įgyvendinti, kaip tai darė prieš tai buvęs valstybės organas, o palaipsniui visa tai įgauna tam tikrų specifinių formų. Valstybinio valdymo forma – valstybinio valdymo organų vykdomosios ir tvarkomosios veiklos, pasireiškiančios konkrečiais vienarūšiais veiksmais, išorinės išraiškos formaValstybinio valdymo formas yra gana įvairios, o tai įgalina mus jas klasifikuoti, todėl išskiriami įvairūs kriterijai. Pagrindinis skirstymas, pagal kurį yra išskiriamos valstybinio valdymo formos, yra skirstymas į teisines ir neteisines valstybinio valdymo formas. Kaip taisyklė, skirtumas tarp jų atsispindi pasekmėse, kurias sukelia šios valstybinio valdymo formos.Teisinės valstybinio valdymo formos visuomet sukelia teisines pasekmes, o neteisinės valstybinio valdymo formos teisinių pasekmių nesukelia.Naudota literatūra:
1. Lapinskas K., Petkevičius P, Tarybinė administracinė teisė; 1980m., Vilnius; 2. V.M. Manochin, Z.A Bagišaev, Rosiskoe administrativnoe pravo, Maskva, 1996;3. Sovietskoe administrativhoe pravo, Maskva, 1973; 4. Administrativnoe pravo, Maskva, 2000;5. N. Bachrach, Administrativnoe pravo; 1993 m., Maskva; 6. A. P. Alechin, A. A. Karmoliskii, Administrativnoe pravo Rosiskoi Federacii, Maskva, 1997 m.;