AIDS LIETUVOJE IR JOS PREVENCIJOS

TURINYS
ĮVADAS 3
1. AIDS/ŽIV PROBLEMA LIETUVOJE 4
2. GALIMOS ALTERNATYVOS PROBLEMAI SPRĘSTI 6
3. GALIMŲ ALTERNATYVŲ EFEKTYVUMO ĮVERTINIMAS 7
4. TINKAMIAUSIAS SPRENDIMO PRIĖMIMAS 9
LITERATŪRA 10ĮVADAS
Baltijos valstybėse, kaip ir kitose Rytų Europos šalyse, ŽIV/AIDS epidemijos plitimo bruožai panašūs. Prieš keletą metų sparčiai pradėjęs augti intraveninių narkotikų vartojimas sudarė sąlygas plisti ŽIV. Tačiau ŽIV plitimas Lietuvoje turi tam tikrų ypatumų. ŽIV nešiotojų skaičius nuolat augo nuo 1988 metų, kai buvo diagnozuotas pirmas ŽIV nešiotojas Lietuvoje. 1994 metais buvo pirmoji ŽIV nešiotojų padidėjimo banga, kurią sudarė jūreiviai. Vėliau, 1997 m. – antroji, kurią lėmė viruso plitimas intraveninių narkomanų bendruomenėje. Santykinai lėtą viiruso plitimą intraveninių narkomanų bendruomenėje įtakojo Lietuvos AIDS centro bei kitų institucijų prevencinis darbas tikslinėse rizikos grupėse. Šiandienos duomenimis, beveik du trečdaliai visų registruotų ŽIV nešiotojų užsikrėtė vartodami intraveninius narkotikus. Dauguma ŽIV nešiotojų jaunesni nei 30 metų. Daugiausia ŽIV nešiotojų užregistruota Klaipėdos uostamiestyje. Nemažai ŽIV nešiotojų diagnozuojama vėlyvoje AIDS stadijoje.
Kiekvienas metais vienaip ar kitaip Pasaulinė AIDS diena yra paminima gruodžio 1 d. Minėdamas Pasaulinę AIDS dieną, Lietuvos jaunimas kovoja su AIDS stigma ir diskriminacija, kurios laikomos pagrindiniais veiksmingos ŽIV/AIDS prevencijos ir priežiūros trrukdžiais.
2004 m. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, iškilo būtinybė bendradarbiauti su daugeliu Europos šalių, organizuoti ir derinti bendrus kovos prieš AIDS veiksmus, tobulinti sveikatos sistemą, ieškoti būdų AIDS epidemijos plitimo sustabdymui.

Darbo tikslas: rasti tinkamiausią sprendimą ŽIV/AIDS problemai spręsti Lietuvoje.

Darbo uždaviniai:

br />1. Apibendrinti ŽIV/AIDS problemą Lietuvoje;
2. Pateikti galimas alternatyvas;
3. Išanalizuoti alternatyvų efektyvumą;
4. Rasti tinkamiausią alternatyvą problemai spręsti.

Darbo metodas: antrinių duomenų analizė

1. AIDS/ŽIV PROBLEMA LIETUVOJE
Epidemiologinės situacijos raida rodo, kad ŽIV Lietuvoje pradėjo plisti apie 1983-1984 m. Tiriant viruso subtipus paaiškėjo, jog šalyje vyrauja B,C subtipai. Žmogaus imunodeficito virusinės infekcijos laboratorinė diagnostika Lietuvoje pradėta 1987 metais. Penkerius metus buvo atliekama labai daug tyrimų, o užsikrėtusių buvo tik pavieniai atvejai. Nuo 1993 metų pakeitus tyrimo taktiką, t. y. ėmus tirti tik didesnės rizikos kontingentą (tyrimų skaičius 1998 m. (be donorų) sumažėjo iki 17/1000 gyv.).
Galima teigti, kad infekuotumas ŽIV 1988-1994 metais buvo labai mažas. Tai liudija tuo metu atliekamos plačios tyrimo programos nėščiosioms bei kitoms grupėms. Šiandien atliekami tyrimai rodo, kad ŽIV paplitimas išlieka žemas. Labai svarbus ŽIV perdavimo kelias iš didelės rizikos grupės į visuomenę sekso daarbuotojos-narkomanės. Dviejų rizikos faktorių konvergencija sudaro ypač palankias sąlygas ŽIV bei kitoms LPI plisti. Gatvės prostitučių ŽIV infekuotumas siekia apie 2,5 proc. Daugiausiai ŽIV teigiamų atvejų diagnozuojam įkalinimo įstaigose bei žalos mažinimo programose.
Nemažai ŽIV atvejų diagnozuojama jau vėlyvoje infekcijos stadijoje, kai yra ženkliai pažeistas imunitetas. Šiuo metu nėra registruota nei vienos ŽIV teigiamos nėščios moters. Bet atliekamų tyrimų skaičius per mažas, kad galima būtų paneigti šį perdavimo būdą.
Lietuvoje pirmas ŽIV užsikrėtęs asmuo diagnozuotas 1988 metais. Iki 2006 09 01 užregistruoti 1173 ŽIV pozityvūs atvejai.
Naujai diagnozuojamųjų nešiotojų skaičius au

ugo netolygiai. Lietuva vėluodama atkartojo ŽIV plitimo kitose šalyse scenarijų. Pasaulyje ŽIV virusas pradėjo plisti iš lėto tarp homoseksualų, dažniausiai didžiuosiuose miestuose. Afrikoje tuo metu ŽIV jau buvo išplitęs ir vyraujant heteroseksualiam perdavimo būdui. Intensyvi tarptautinė prekyba, migracija, turizmas įtakojo viruso “eksportą” į kitas šalis. Dažniausiai ŽIV pirma paplisdavo uostamiesčiuose, o per juos – į kitus didesnius miestus. Klaipėda taip pat buvo ne išimtis. Pirmasis ŽIV plitimo padidėjimas 1994 metais buvo nulemtas jūreivių, vėliau – 1997 metais – Klaipėdos narkomanų.
2006 09 01 Lietuvoje .ŽIV infekcija buvo diagnozuota 149 moterims ir 1024 vyrams (žr. priedas 1.6 lentelė). Iki 1997 metų Lietuvoje vyravo lytinis infekcijos plitimo būdas. 1996 metų paskutiniame ketvirtyje diagnozuoti pirmieji ŽIV infekuoti narkomanai. 1997 metais iš visų ŽIV nešiotojų 70 % sudarė asmenys, užsikrėtę vartodami intraveninius narkotikus. Ši tendencija išlieka iki dabar bei sudaro 77.6 % visų užsikrėtimo būdų (žr. priedas 1.4 lentelė). Taigi viruso patekimas tarp intraveninių narkomanų lėmė greitą jo plitimą šioje rizikos grupėje.
Daugiausia ŽIV nešiotojų registruota Klaipėdoje. Nors pastaraisiais metais ŽIV infekcijos plitimas yra intensyvus didžiuosiuose miestuose (žr. priedas 1.5 lentelė), bet tam palankios sąlygos ir mažesniuose pasienio miesteliuose, tokiuose kaip Druskininkai, kur užregistruota 13 ŽIV viruso nešiotojų. Tai liudija ženklią kaimynystės bei migracijos įtaką viruso plitimui.
Jauniausiam ŽIV užsikrėtusiam asmeniui – 15, vyriausiam – 68 metai. ŽIV nešiotojų amžiaus vidurkis – 32 metai. Daugiausia ŽIV infekuotųjų tarp 20-39 m. žmonių ir ši grupė nuolat didėja dė
ėl ją papildančių jaunų narkotikus vartojančių asmenų. Amžiaus vidurkis pagal užsikrėtimo būdą taip pat skiriasi: lytiniu keliu užsikrėtusiųjų – 35 metai, o intraveninių narkomanų – 28 metai iš visų registruotų asmenų. ŽIV infekuotų moterų kasmet diagnozuojama vis daugiau. Jų amžiaus vidurkis – 29 metai (labai artimas intraveninių narkomanų amžiaus vidurkiui). Absoliuti dauguma moterų užsikrėtė vartodamos intraveninius narkotikus.
Savivaldybių, kuriose sukurtos tarpžinybinės živ/aids ir susijusių problemų sprendimo komisijos ir priemonių planai.

1.1 pav. tarpžinybinės živ/aids sprendimo komisijos.2. GALIMOS ALTERNATYVOS PROBLEMAI SPRĘSTI
Gana dažnai visuomeninės ar kitokios organizacijos rengia įvairius renginius, koncertus, spektaklius, skirtus kovai prieš AIDS. Kadangi liga nepagydoma, prevencija vykdoma dviem kryptimis: sveikuosius mokant apsisaugoti nuo ligos, o infekuotuosius išmokyti susitaikyti su esama padėtimi ir pagal galimybes integruotis į visuomenę.
1. Informuoti visuomenę apie AIDS užsikrėtimo ir apsisaugojimo būdus, pasitelkiant masinės informacijos skleidimo priemones (laikraščiai, žurnalai, radijas, televizija ir t.t.).
2. Vykdyti projektinę veiklą mokyklose, apimančią žalingų įpročių prevenciją, informavimą apie ŽIV/AIDS (stendai, lankstukai ir kt.).
3. Didinti laisvalaikio užimtumą (po pamokinė veikla).
4. Skatinti jaunimą burtis į organizacijas kovai prieš AIDS.
5. Rengti seminarus, konferencijas kurių metu butų dėstoma apie AIDS.
6. Organizuoti įvairius konkursus AIDS tematika (piešinių, fotografijos ir pan.).
7. Organizuoti akcijas, renginius, kurių metu būtų renkamos lėšos.3. GALIMŲ ALTERNATYVŲ EFEKTYVUMO ĮVERTINIMAS
1. Masinės informacijos skleidimo priemonės yra efektyvus būdas siekiant supažindinti visuomenę su apsisaugojimo priemonėmis ir užsikrėtimo keliais. Taigi žmonėms, kurie žinos apie AI

IDS užsikrėtimo būdus, bus daug lengviau apsisaugoti nuo šios ligos, o tiems kurie jau serga, atsiras noras integruotis į „sveikųjų pasaulį“.
Tačiau ši priemonė yra labai brangi ir nėra taip dažnai transliuojama bei skleidžiama, todėl informacija pasiekia mažiau žmonių negu tikimasi.
2. Projektinė veikla skirta mokiniams geriau susipažinti su AIDS. Kadangi jaunimas yra pažeidžiamiausia visuomenės dalis, kurią reikia informuoti apie AIDS sukeliamas problemas, taip pat apie užsikrėtusiųjų neilgą gyvenimą. Tai turėtų jaunimą skatinti vengti intraveninių narkotikų, ir atsitiktinių meilės nuotykių.
Šiuolaikinis jaunimas tampa vis pasyvesnis, juos mažai domina rimtos temos, nes jie mano, kad jiems neteks su tuo susidurti. Todėl, kad ir kaip gerai projektas būtų parengtas, jis gali nesulaukti deramo jaunimo dalyvavimo jame.
3. Laisvalaikio užimtumas yra pagrindinė priemonė užimti jaunus žmones laisvu laiku. Jaunimas pradeda vartoti narkotikus ir ieškoti kažko nepatirto, neturėdami ką veikti. Po pamokinė veikla padėtų išvengti susidūrimo su AIDS.
Pagrindinė problema, įgyvendinant šią alternatyvą yra tai, kad daugumoje Lietuvos mokyklų nėra sąlygų jaunimą užimti laisvu, po pamokų, laiku. Nėra skiriama pakankamai lėšų, kad būtų galima rengti įvairius būrelius.
4. Jaunimo organizacijos vykdo įvairias akcijas, kurių metu žmonės supažindinami kaip negalima užsikrėsti AIDS (pvz., Lietuvos Raudonojo Kryžiaus jaunimas paminėjo devyniolikoje Lietuvos miestų. „Žvakių maršo“ akcijoje vienu metu tolerancijos ženklai iš degančių žvakelių buvo išdėlioti Alytuje, Anykščiuose, Ignalinoje, Jonavoje, Kaune, Kazlų Rūdoje, Kelmėje, Klaipėdoje, Mažeikiuose, Palangoje, Panevėžyje, Raseiniuose, Rokiškyje, Šiauliuose, Tauragėje, Telšiuose, Utenoje, Vilniuje ir Visagine. Tūkstančiai raudonų žvakelių, sudėliotų į tolerancijos ženklus – raudonuosius kaspinus skelbė tolerantiškumo sergantiesiems idėją).
Dalyvavimas įvairiose organizacijose kovai prieš AIDS, nėra toks populiarus jaunimo tarpe. Nėra lengva sudominti jaunimą, kad jis galėtų prisidėti ir įsitraukti į tokias organizacijas.
5. Seminarai yra rengiami medikams, socialiniams pedagogams, policijos pareigūnams, jaunimui ir t.t. Seminarų metu norima išryškinti AIDS situaciją Lietuvoje.
Tačiau vienas iš minusų yra toks, kad seminarai nėra prieinami eiliniams žmonėms. Dažniausiai jie organizuojami įvairių sričių specialistams.
6. Konkursų pagrindinis tikslas skatinti moksleivius domėtis šia problema. Kaip žinoma, moksleiviams nėra aktualios visuomeninės problemos, todėl rekomenduojama darbui su jaunimu nuolat ieškoti naujų interaktyvių mokymo metodų prisimenant, kad nuolat auga nauja, seksualiai aktyvi ir eksperimentuojanti su kvaišalais karta.
Konkursų organizavimas yra brangus, o rėmėjų atsiranda nedaug, todėl suorganizuoti gerą ir jaunimui patrauklų konkursą yra sunku.
7. Surinktos lėšos skiriamos AIDS centrams, kurie teikia psichologinę, materialinę pagalbą sergantiems AIDS. Dažniausiai rengiami nemokami koncertai, kuriuose žmonės skatinami paaukoti lėšų sergantiems. Koncertų tikslas, atkreipti piliečių dėmesį į skaudžią visuomenės problemą, pvz.: Gruodžio 1-ąją, 19 val., minint Pasaulinę AIDS dieną, „Siemens“ arenoje bus surengtas įspūdingas nemokamas koncertas „Mes prieš AIDS“. Jo metu garsiausi Lietuvos atlikėjai, neabejingi šiai problemai, savo muziką dovanos visiems Lietuvos žmonėms.
Vienas iš minusų – visuomenė yra priešiškai nusiteikusi prieš sergančiuosius, todėl akcijų metu yra surenkama maža dalis reikiamų lėšų.4. TINKAMIAUSIAS SPRENDIMO PRIĖMIMAS
Tinkamiausia alternatyva šiai problemai išspręsti – skatinti jaunimą burtis į organizacijas. Įgiję patirties ir drąsos, jaunimas pradeda vykdyti rimtesnius socialinius projektus, susijusius su ŽIV/AIDS problemomis, skirtus visuomenei. Aktyviai įsijungia į tarptautines humanitarinės organizacijas, kuriose bendromis idėjomis rengiami įvairiausi projektai.
Viena iš tokių organizacijų, kuri aktyviai veikia ir įtraukia vis daugiau jaunų žmonių, yra Lietuvos Raudonojo Kryžiaus jaunimas. Jie moko pirmosios pagalbos žinių ir įgūdžių, kai kurie dirba prevencinį-švietėjišką darbą jaunimo tarpe (pvz., skaito paskaitas „Jaunimui apie AIDS“), moko bendraamžius sveiko gyvenimo būdo, vykdo lėšų rinkimo akcijas.
Ši alternatyva apima beveik visus būdus kovoti prieš ŽIV/AIDS.LITERATŪRA
1. http://www.redcross.lt;
2. http://www.jppc.lt;
3. http://www.aids.lt;
4. http://www.std.lt.

1 priedas
Viso ŽIV atvejų: 1173
Viso AIDS atvejų: 114
1.2 lentelė. ŽIV pasiskirstymas pagal metus

1988 m. diagnozuota 1

1989 m. diagnozuota 1

1990 m. diagnozuota 8

1991 m. diagnozuota 1

1992 m. diagnozuota 5

1993 m. diagnozuota 4

1994 m. diagnozuota 9

1995 m. diagnozuota 11

1996 m. diagnozuota 12

1997 m. diagnozuota 31

1998 m. diagnozuota 52

1999 m. diagnozuota 66

2000 m. diagnozuota 65

2001 m. diagnozuota 72

2002 m. diagnozuota 397

2003 m. diagnozuota 110

2004 m. diagnozuota 135

2005 m. diagnozuota 120

2006 m. diagnozuota 73

1.3 lentelė. ŽIV pasiskirstymas pagal apskritis

Užsieniečių 52

Vilniaus apskr. 197

Kauno apskr. 63

Klaipėdos apskr. 367

Šiaulių apskr. 54

Panevėžio apskr. 15

Alytaus apskr. 20

Marijampolės apskr. 14

Tauragės apskr. 6

Telšių apskr. 45

Utenos apskr. 9

Nežinomas 9

Kalėjimuose 322

1.4 lentelė. ŽIV pasiskirstymas pagal užsikrėtimo būdą

Homoseksualių lytinių santykių metu 76

Heteroseksualių lytinių santykių metu 125

Vartojant švirkščiamus narkotikus 910

Motina vaikui 0

Perpilant kraują 0

Neaiškus 62

1.5 lentelė. ŽIV pasiskirstymas pagal savivaldybes

Akmenės rajono sav. 1

Alytaus miest sav. 4

Alytaus rajono sav. 0

Anykščių rajono sav. 1

Birštono sav. 0

Biržų rajono sav. 0

Šakių rajono sav. 0

Šalčininkų rajono sav. 2

Šiaulių miesto sav. 40

Šiaulių rajono sav. 5

Šilalės rajono sav. 3

Šilutės rajono sav. 15

Širvintų rajono sav. 2

Druskininkų sav. 13

Švenčionių rajono sav. 0

Elektrėnų sav. 0

Ignalinos rajono sav. 1

Jonavos rajono sav. 8

Joniškio rajono sav. 2

Jurbarko rajono sav. 0

Kaišiadorių rajono sav. 1

Kalvarijos sav. 0

Kauno miesto sav. 50

Kauno rajono sav. 2

Kazlų Rūdos sav. 0

Kėdainių rajono sav. 2

Kelmės rajono sav. 1

Klaipėdos miesto sav. 341

Klaipėdos rajono sav. 2

Kretingos rajono sav. 5

Kupiškio rajono sav. 0

Lazdijų rajono sav. 3

Marijampolės sav. 14

Mažeikių rajono sav. 41

Molėtų rajono sav. 2

Neringos sav. 0

Pagėgių sav. 0

Pakruojo rajono sav. 0

Palangos miesto sav. 4

Panevėžio miesto sav. 9

Panevėžio rajono sav. 0

Pasvalio rajono sav. 3

Plungės rajono sav. 0

Prienų rajono sav. 0

Radviliškio rajono sav. 5

Raseinių rajono sav. 0

Rietavo sav. 0

Rokiškio rajono sav. 3

Skuodo rajono sav. 0

Tauragės rajono sav. 3

Telšių rajono sav. 4

Trakų rajono sav. 2

Ukmergės rajono sav. 4

Utenos rajono sav. 3

Varėnos rajono sav. 0

Vilkaviškio rajono sav. 0

Vilniaus miesto sav. 183

Vilniaus rajono sav. 4

Visagino sav. 2

Zarasų rajono sav. 0

Nežinomas 9

Užsienietis 52

Laisvės atėmimo vietoje 322

1.6 lentelė. ŽIV pasiskirstymas pagal lytį

Moterys 149

Vyrai 1024

Nežinoma 0

Leave a Comment