AGURKŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJA ĮMONĖJE AB PAGIRIŲ ŠILTNAMIAI

ĮVADAS

Netoli Vilniaus miesto yra jau seniai įsikūrusi AB Pagirių šiltnamiai, kuri užsiima daržovių auginimu ir tiekia savo produkciją ne tik Lietuvos, bet ir užsienio pirkėjams.
Daugelis iš mūsų perkame daržoves ištisus metus ir net nesusimąstome kiek reikia įdėti darbo, kad iš mažos sėklelės išaugtų skani ir šviežia daržovė.
Taigi tikslas yra:

Išnagrinėti daržovių auginimo technologiją ir supažindinti su AB Pagirių šiltnamiai veikla.
Kursinio projekto uždaviniai:
o Charakterizuoti įmonę: jos įkūrimas, statusas, veiklos pobūdis, vystymasis;
o Pateikti auginamų kultūrų nomenklatūrą, naudojamas žaliavas ir tiekėjus;
o Išnagrinėti įmonės valdymo struktūrą;
o Išanalizuoti spręstinas gamybos teechnologijos problemas;
o Svarbiausias kursinio projekto uždavinys išnagrinėti daržovių auginimo mineralinėje vatoje technologiją: (atskleisti daržovių svarbą; aprašyti gamybos procesą; apibūdinti šiai technologijai reikalingus įrengimus, prietaisus ir įrankius; aprašyti konkrečias nagrinėjamos technologijos operacijas ir procesus).

ĮMONĖS GAMYBOS APŽVALGA

AB PAGIRIŲ ŠILTNAMIAI ĮKŪRIMAS IR RAIDA

Kombinatas randasi 15km nuo Vilniaus. Ūkio kryptis-daržininkystė ir gėlininkystė. Bendras kombinato plotas, kuriame auginamos daržovės yra 23 ha,o likusiame gėlės(1,5ha). Per metus čia išauginama apie 7000 tonų įvairių daržovių. [1;1-5p]

1971 m. buvo įsteigta Vilniaus šiltnamių kombinato statybos direkcija, o 1973 m. pradėta jo statyba. Pirmieji 1,5 ha šiiltnamių atiduota naudoti 1973 metais. Greta šiltnamių statybos buvo vykdoma ir šiluminio ūkio statyba. Katilinė ilgą šildė šiltnamius ir Pagirių gyvenvietę, tačiau dabar tik šiltnamius. Technologinių procesų kontrolei ir mikroklimato automatiniam reguliavimui šiltnamiuose, kiekvieno cecho pultinėje buvo sumontuoti ir dar iki ši

iol (beje jau ne visur, nes yra ir modernesnių) eksploatuojami automatikos įrenginiai. [3;3p]

Nuo įsteigimo Pagirių šiltnamių kombinatas buvo pavaldus Lietuvos TSR Žemės ūkio ministerijai. Per nemažą laiko tarpą keitėsi ir kombinato pavadinimas ir pavaldumas. Šiuo metu AB Pagirių šiltnamiai akcijos priklauso Žemės ūkio ministerijai. 1995 metais šiai įmonei buvo labiai sunkūs laikai, tačiau vadovaujama sumanių vadovų sugebėjo išlikti. Jau 1989 metais buvo atliekami bandomieji daržovių auginimai mineralinėje vatoje, o 1994 metais šis auginimo būdas buvo naudojamas bendradarbiaujant su olandų firmomis.

Dabar įmonė stengiasi vis labiau modernizuoti daržovių auginimo procesą, užauginti kuo daugiau ir kuo sveikesnių daržovių bei visą savo užaugintą produkciją realizuoti.

PRODUKTŲ NOMENKLATŪRA, NAUDOJAMOS ŽALIAVOS BEI JŲ TIEKĖJAI

AB Pagirių šiltnamiai ūkio kryptis – daržininkystė ir gėlininkystė. Čia auginami:
ü agurkai,
ü pomidorai,
ü žalumyninės ir kitos tarpinės daržovių kuultūros,
ü gėlės (pagrindas yra rožės),
ü grybai (jų auginama labai nedaug).

Kombinato daigynai sudaro apie 6% nuo bendro šiltnamių ploto, skirto daržovėms. Dabar 20-yje ha ir 3-uose naujuose ha auginama 1,5 ha rožių, 9 ha pomidorų, 20 arų vazoninių gėlių, o likusiame plote agurkai.

Be to daigynuose žiemos-pavasario laikotarpiu auginami ridikėliai (1 apyvarta) ir rudenį – gūžinės salotos. [3;4p]. Žiemos–pavasario laikotarpiu agurkai yra pagrindinė kultūra, kuri užima apie 45-60% nuo bendro šiltnamių ploto. [3;5p] Žiemos-pavasario laikotarpiu auginami ilgavaisiai agurkai Ventūra, iš kurių gaunamas derlius nuo 30-35kg/m2 . Vasarą ir rudenį auginamos tr

rumpavaisių agurkų veislės Matilda, Monex, iš kurių gaunamas derlius yra apie 10kg/m2. Pomidorai auginami tie, kurie yra prailgintos vegetacijos. Gruodžio pabaigoje lapkričio viduryje sodinamos Aromato, Rajisa, Kunero, Garage veislės. Pomidorų gaunamas derlius yra vid. 40kg/m2.

Nemažai dėmesio skiriama žalumyninėms daržovėms. Auginamos salotos, ridikėliai, svogūnų laiškai, petražolės, salierai. Tokią produkciją taip pat vertina vartotojai, nes žalumyninės daržovės pageidaujamos visais metų laikais.

Kiekvienais metais svarbus darbas yra pasirūpinti visomis reikalingomis sėklomis būsimam sezonui.
Sėklos sėjai įsigijamos paskelbus konkursą. Firma turi pateikti sėklų charakteristiką veisles (hibridus) ir agrotechnikos aprašymą. Sėklos turi būti pristatytos prieš mėnesį iki sėjos. Nors firma duoda sėklų kokybės garantiją jas vis tiek reikia patikrinti dėl fitopatogeninių bakterijų, grybelių ir kitų galimų ligų. Sėkų fitopatogeninius tyrimus atlieka botanikos institutas. Jeigu sėklose randami ligų pradai, firmai pareiškiamos pretenzijos dėl sėklų kokybės. Sėklos, kuriose buvo rasta ligų pradų, turi būti apdorojamos pagal sėklų paruošimo sėjai technologiją.
AB Pagirių šiltnamiai bendradarbiauja su Olandijos ir Lietuvos firmomis pvz. Kemira, Ruiter, Jūsų sodai. Kemira tiekia šiai įmonei įvairiausias trąšas daržovėms ir gėlėms, kurios suteikia galimybę dar labiau padidinti gaunamą derlių. Daržovių auginimo mineralinėje vatoje įrangą kombinatas perka iš olandų firmos GRODANAS.[5;1p]

VALDYMO IR GAMYBOS STRUKTŪROS

Valdyba
(Direktorius,Vyr.agronomas,
Vyr.inžinierius,Vyr.finansininkė,
Vyr.saugos asmuo) Statybos brigada
Agronomai Inžinerinė tarnyba
(Gamybinės brigados (3)) Investicinė tarnyba
Cechų viršininkai Administracija
Daržininkės Šiluminis ūkis

Ūkio dalis

Realizacijos tarnyba

AB Pagirių šiltnamių kombinate yra 2

labai svarbūs gamybiniai padaliniai-agronominė ir inžinerinė tarnybos.

Agronominei tarnybai, kurios pagrindą sudaro gamybiniai cechai, vadovauja vyriausias agronomas. Jam pavaldūs cechų viršininkai. Cechuose, priklausomai nuo ploto sudarytos brigados.

Inžinerinį cecho ūkį tvarko vyresnis inžinierius cecho eksplotacijai, kuris tiesiogiai pavaldus cecho viršininkui.Tačiau cechų inžinieriams metodiškai vadovauja inžinerinė tarnyba. Inžineriniai tarnybai vadovauja vyriausias inžinierius. Kombinate yra daug technikos, įvairių sudėtingų įrengimų, kurių eksplotacijai, kapitalinei statybai bei remontui vadovauja aukštos kvalifikacijos įvairių specialybių inžinieriai technikai.

Investicinė tarnyba rūpinasi AB Pagirių šiltnamiai investicijomis, bendradarbiaujančių firmų paieška ir tt.

Administracija tvarko visus finansinius įmonės reikalus.

Šiluminis ūkis rūpinasi tiekiama šiluma šiltnamių kombinatui.

Statybos brigada stato šiltnamius (neseniai buvo pastatyti ir įrengti 3 ha plote nauji šiltnamiai pagal olandų technologiją).

Ūkio dalis rūpinasi kombinato turtu (inventoriumi).

Realizacijos tarnybos užduotis kuo greičiau ir optimaliau realizuoti AB Pagirių šiltnamiai užaugintą produkciją. Rūpinasi daržovių pardavimais ir transportavimu ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Labai didelę reikšmę auginant daržoves turi agrocheminė laboratorija. Ji nustato šiuos komponentus mineralinėje vatoje ir augaluose: aktyvią tirpalų reakciją pH, maitinimo tirpalų koncentraciją, P, K, NH4,NO3,Fe, Cl ir kt.

SPRĘSTINOS GAMYBOS TECHNOLOGIJOS PROBLEMOS

AB Pagirių šiltnamiai yra įsikūrusi prieš 28 m.Per tą laiką daug kas pasikeitė, tačiau laikas yra nagailestingas. Šiuo metu įmonė susiduria su šiomis problemomis:
· Katilinė jau neatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Suradus lėšų būtų geriausia kiekvienam cechui pastatyti po atskirą ne

edidelę šiuolaikinę katilinę.
· Patys pirmieji šiltnamiai, kurie buvo pastatyti tik įkūrus kombinatą, morališkai sensta, sunaudoja daug šilumos, o tuo pačiu yra netaupomas katilinių kuras. Artimiausiu laiku reikėtų pakeisti visus senus šiltnamius naujais ir moderniais.
· Būtina diegti (pirkti arba patiems užauginti) naujas auginamų daržovių veisles, kurios būtų kuo labiau atsparios ligoms ir kenkėjams taip pat, iš kurių užaugintume gausesnį derlių.
· Būtina šiltnamiuose viską mechanizuoti, nes dabartinė technika taip pat jau sena.
Įmonės vadovybė stengiasi spręsti šias problemas, ieško partnerių, kurie galėtų suteikti finansinę paramą, bando kuo geriau panaudoti esamus įrenginius (nors jie ir seni) bei ieško galimybių užauginti gausesnį derlių (pvz: moderniuose šiltnamiuose, kurių yra 3 ha, užauginamas didesnis derlius daržovių).

DARŽOVIŲ AUGINIMO MINERALINĖJE VATOJE TECHNOLOGIJA

1. DARŽOVIŲ REIKŠMĖ

Daržovės labia didelę reikšmę turi mityboje. Baltymų ir riebalų daržovėse yra nedaug. Jose esančios medžiagos skatiną žarnyno veiklą. Daržovės labiausiai vertinamos dėl biologiškai aktyvių medžiagų t.y čia gausu įvairių vitaminų, todėl jos svarbiausias vitaminų šaltinis. Pvz karotinas (provitaminas A) žmogaus organizme virsta vitaminu A. Jo yra paprikos vaisiuose, krapuose, morkose, pomidoruose.[4;14p] Taip pat gausu ir kitokių vitaminų. Mineralinės medžiagos mitybai ne mažiau svarbios už pagrindines. Daugiausia jų gaunama iš daržovių.
Pvz: kaicis būtinas organizmui normaliai funkcionuoti (petražolės, svogūnų laiškai, krapai, salotos). Daržovės yra skanios ir turi malonų kvapą dėl jose esančių aromatinių medžiagų. [4;18p]

Daržovių energetinė vertė nėra didelė, nes jose yra daug vandens (80-96%), jos teikia mažai energijos, tačiau kartu padeda organizme palaikyti tinkamą angliavandenių, baltymų bei riebalų santykį ir turi dietinę vertę. Vartodamas reikiamą kiekį daržovių, žmogus pasijunta sotus.

Atsižvelgiant į daržovių svarbą žmogui, rekomenduotina per parą suaugusiam žmogui suvalgyti 400gr., per metus 140-150kg.įvairiausių daržovių. Daugiausia biologiškai aktyvių medžiagų yra žaliose daržovėse, todėl jų reikėtų daugiau vartoti.

[4;19p]

2. DARŽOVIŲ AUGINIMO MINERALINĖJE VATOJE ESMĖ

Begruntės augalų auginimo sistemos.
Begruntis augalų auginimas moksliniams tyrimams ir pramoniniams tikslams greitai paplito daugelyje šalių. Augalų auginimo metodų įvairovė ir skaitlingumas privertė juos suklasifikuoti į vieningą sistemą. lki šiol žinomos sistemos buvo apibendrintos pagal Davtianą:
· M.Bentli (1959m.) Gerike sistema;
· E.J.Jermakovas (1967 In.) Hidroponika;
· Davtianas (1969m.)Vandens kultūra (Hidroponika atviroje formoje);
· D.Charis (1977m.) Vandens kultūra;
· A.A.Staineris (1977m.) vandens kultūra-augalų šaknys pamerktos į maitinamąjį tirpalą. Paminėtos sistemos skirstomos pagal substrato sudėtį ir maitinamąjį tirpalą perdavimo būdą. Substratinė kultūra
Šiuo būdu auginamų augalų šaknų sistema vystosi kietoje organinės, neorganinės arba sintetinės kilmės terpėje. Pasaulyje paplitusios augalų auginimo technologijos ant mineralinės vatos ir durpių. Pagrindinė naujos technologijos paplitimo priežastis – aukštas ekonominis efektyvumas, gaunamas derliaus padidėjimo ir energijos taupymo sąskaita.
Šiluminė energija, panaudota substrato šildymui iš apačios, naudojama žymiai racionaliau, sumažėja išlaidos garinimo energijai, sumažėja vandens sunaudojimas uždengus gruntą ir substratą plėvele. Visa tai iš esmės sumažina energijos išlaidas.
Taikant mineralinės vatos technologiją keliami reikalavimai terpei:
· Neišskirti toksiškų medžiagų.
· Nesutrikdyti mitybos režimo ir iš esmės nekeisti tirpalo reakcijos.
· Turėti didelį poringumo laipsnį, kuris nulemia gerą aeraciją ir vandens imlumo savybes.
· Turėti tvirtą struktūrą, kuri pagerintų drenažą ir šaknų sistemos aeraciją.
· Gerą šilumos imlumą.
· Neturėti piktžolių sėklų ir patogeninių organizmų.
· Turėti nedidelę tūrio masę.
Mineralinė vata gaunama lydant mišinį 60 % bazalto, 20 % kalkakmenio ir 20 %. Pagal sudėtį mineralinė vata artima žemės mineralams, bet neturi maisto medžiagų.
Išgarinimas iš mineralinės vatos vyksta žymiai aktyviau negu iš kitų substratų, kas susieta su geru kapiliariškumu per visą mineralinės vatos demblio sluoksnį. Mineralinės vatos temperatūra 1-2 С mažesnė palyginus su kitomis terpėmis. Todėl ją naudojant reikalingas papildomas pašildymas. Normaliam šaknų sistemos vystymuisi reikalinga palaikyti mineralinėje vatoje optimalią maitinamojo tirpalo temperatūrą. Papildomas substrato pašildymas – svarbi sąlyga geram augalų vystymuisi. Todėl ši technologija skiriasi nuo šiltnaminių kultūrų auginimo grunte technologijos. Jeigu nėга mineralinės vatos demblių pašildymo sistemos, esant aukštam išgarinimo koeficientui, vyksta terpės atšalimas ir susilpnėja maisto medžiagų patekimas į augalus. Optimalus temperatūrinis režimas yra pasiekiamas pašildant maitinimo tirpalą ir mineralinės vatos demblius. [5;1p]

Daržovių auginimas šiltnamiuose yra masinės gamybos tipo. Kombinatas per metus užaugina 7000 tonų daržovių, planuojamos pajamos šiais metais yra 20 mln. litų. AB Pagirių šiltnamiai specializuojasi dideliais kiekiais auginti daržoves. Kiekviena užauginta daržovė patikrinama ar atitinka tam tikrą standartą (jeigu daržovė yra nestandartinė, tai ji parduodama pigiau).

Gamybos procesas skirstomas į šias dalis: operacija, veiksmai, judesys. Kiekvienas darbininkas atlieka jam skirtas operacijas. Operacija-tai tikslingas darbo objekto fizinių bei cheminių savybių keitimas, siekiant juos paversti gaminiais. Operacijos yra šios:
Gamybinės – apima visą daržovių užauginimą nuo sėklos iki vaisiaus;
Transportinės – apima sėklų, technikos, daržovių ir t.t. transportavimą;
Kontrolės – atlieka augalų vystymosi, apsaugos ir t.t.kontrolę;
Sandėliavimo – apima daržovių ir ne tik sadeliavimą.

Daržovių auginimo gamybos ciklu galime pavadinti laikotarpį nuo sėklos pasėjimo iki derliaus nuėmimo. Pačiame gamybos procese vyksta grandinis auginimo procesas (pvz. negalima ankščiau pasodinti daigų jeigu jie dar neužaugo). Daržovių auginimo procesas vyksta nepertraukiamai (vienas kultūras užauginus, sodinamos kitos), darbai ,kurie turi būti atlikti rankomis, yra visada planuojami ir organizuojami, o kiti mechanizuoti ir automatizuoti.

Auginant daržoves mineralinėje vatoje atliekamos šios operacijos:
Paruošiamieji darbai

Daigų auginimas

Daigų priežiūra

Išsodintų augalų priežiūra

Tręšimo ir laistymo režimas vimas

Temperatūros reguliavimas

Augalų formavimas

Daržovių rinkimas

Agurkų vegetacijos užbaigimas

3. DARŽOVIŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJAI REIKALINGI ĮRENGIMAI, APARATŪRA, PRIETAISAI IR ĮRANKIAI

Auginant daržoves reikia ne tik žmonių rankų, bet ir įvairiausių įrengimų, aparatūros, prietaisų ir įrankių: šiltnamių konstrukcijos, tręšimo-laistymo sistema (lašelinės, žarnos), mineralinė vata (dembliai), filtrai, dėžutės su vermikulitu, kasetės su mineralinės vatos piršteliais, bambukinės lazdelės, guminiai žiedai, špalieras, aštrūs peiliai, dėžės, purškimo prietaisai, mineralinės vatos kubeliai, šiltnamių šildymo sistema (antgručio ir pogrunčio vamzdynai), balta plėvelė, polistirolo plokštės, skersinės atramos.
Pagrindiniai: Po dembliais yra klojamas putų polistirolo lakštas, kuriame yra įpjovos, skirtos polietileno vamzdžiams diametru 16/20 mm, per kurį cirkuliuoja 40 С temperatūros vanduo. šaknų zonoje išlaikant 20-25 С

Šiltnamiai.Aukšti, erdvūs, didelės apimties stikliniai, angariniai pastatai. AB Pagirių šiltnamiai šiltnamiai vieni pastatyti jau prieš 30 metų, o kiti sumontuoti pagal unifikuotas konstrukcijas. Jie yra 4,5 metrų aukščio (aukštesni už senuosius) ir jų stiklai yra žymiai patvaresni, todėl keičiami gana retai.
Centrinė vandens šildymo sistema. Į centrinio šildymo sistemą įeina: katilinė; vamzdynas, kuriuo šilumos agentas patenka į šiltnamius; šildymo vamzdžiai, perduodantys šilumą iš šilumos šilumos agento į šiltnamio atmosferą arba augalams. Metaliniais vamzdžiais tekėdamas vanduo šildo orą, o polietileniniais vamzdžiais demblius. [4;232p]

Ventiliatoriai. Ištraukiamaisiais ištraukiamas šiltas oras iš šiltnamio, tikiamaisiais tiekiamas. [4;234p]

Generatorius. Jo pagalba galima didinti anglies dioksido kiekį šiltnamiuose. CO2 gaminti panaudojamos katilinės išleidžiamos dujos, neturinčios kenksmingų junginių.

Mineralinė vata (dembliai). Mineralinė vata supakuota į baltos polietileno plėvės maišus (ši plėvelė yra nelaidi šviesai). Kiekviename maiše išpjaunama kiaurymių, skirtų kubeliams su daigais ant demblio padėti.

Volai. Rankiniai ir vibraciniai volai skirti grunto išlyginimui.

Laistymo žarnos ir lašelinės. Jomis teikiamas maitinamasis tirpalas visame šiltnamyje, o lašelinėmis, kurios prijungtos prie žarnų, tirpalas patenka kiekvienam augalui atskirai. Lašelines-siauros žarnelės, kurios išvedžiotos nuo žarnų link kiekvieno augalo.

Bakai. Juose yra koncentruoti mineralinių trąšų tirpalai

Siurblys. Paduoda maitinamąjį tirpalą į laistymo-tręšimo sistemą.

Koncentrometras. Parodo paruošto tirpalo koncentraciją.

Laistymo vandens reguliatorius ir kiti prietaisai įeinantys į laistymo-tręšimo sistemą (ventiliai, maišymo kamera, mineralinių trąšų tirpalo padavimo vožtuvas). [5;243p]

Putų polistirolo lakštai. Jie yra klojami po dembliais. Lakštuose yra įpjovos skirtos polietileno vamzdžiams, per kuriuos cirkuliuoja 40oC temperatūros vanduo.

Filtrai. Jie skirti nufiltruoti įvairias nuosėdas, smėlį. Filtrai reikalingi, kad neužsikimštų lašelinės ir nesutriktų visa laistymo-tręšimo sistema.

Mineralinės vatos kubeliai. Į juos sėjamos agurkų sėklos, o pomidorai į kubelius pikuojami. Tai supresuota į kubelius mineralinė vata.
Purškimo prietaisai. Jais purškiami augalai ir dezinfekuojami šiltnamiai.
Pagalbiniai:

Bambukinės lazdelės ir guminiai žiedai. Lazdelės smeigiamos į mineralinės vatos kubelius ir augalai prie lazdelių pritvirtinamiguminiais žiedeliais, kad daigai nesulūžtų.

Špalieras. Virvė, kuria pririšami agurkai ir pomidorai prie viršutinių atramų.

Aštrus peilis. Reikalingas pjaustyti daržovių atžaloms.

Dėžės. Skirtos sudėti surinktam derliui.

Vežimėlis. Padeda rinkti derlių.Ant jo sukraunamos dėžės, be to vežimėlį galima stumdyti (šiluminiai vamzdžiai panaudojami kaip bėgiai) ir pakelia darbuotoją į reikiamą aukštį (kitaip būtų neįmanoma pasiekti daržovių nuo pačių viršūnių).

Balta plėvelė. Ja išklojamas visas šiltnamis prieš išdėliojant demblius, žarnas ir lašelines.

Transportavimo mašinos. Skirtos daržovėms, dembliams ir tt vežioti.

4. DARŽOVIŲ AUGINIMO MINERALINĖJE VATOJE AUGINIMO TECHNOLOGIJOS PROCESAI IR OPERACIJOS

4.1 PARUOŠIAMIEJI DARBAI
Sėklų įsigyjimas

Igavaisių ir trumpavaisių agurkų bei pomidorų sėklos pavasarinei sėjai įsigijamos paskelbus konkursą. Sėklos perkamos tiesiogiai iš firmos, kuri turi reikiamų veislių (hibridų) sėjai. Firma turi pateikti sėklų charakteristiką veisles (hibridus) ir agrotechnikos aprašymą. Sėklos turi būti pristatytos prieš mėnesį iki sėjos. Kokias veisles auginti nusprendžia agronomai gamybinio pasitarimo metu. Nors firma duoda sėklų kokybės garantiją, jas vis tiek reikia patikrinti dėl fitopatogeninių bakterijų, grybelių ir kitų galimų ligų. Sėkų fitopatogeninius tyrimus atlieka botanikos institutas. Jeigu sėklose randami ligų pradai-firmai pareiškiamos pretenzijos dėl sėklų kokybės. Sėklos, kuriose buvo rasta ligų pradų, turi būti apdorojamos pagal sėklų paruošimo sėjai technologiją.
Minėtų firmų sėklos gaunamos termiškai ir chemiškai apdorotos. Ant sėklų įpakavimo nurodomi atsparumo ligoms raidiniai inicialai:
· TM – atsparios tabako mozaikos virusui.
· V – atsparios vytimui verticilium.
· F – atsparios fuzarium.
· С – atsparios cladosporium.
· N-atsparios nematotium.
· WŽ – atsparios baltagalviškumui.
· P – atsparios vandens indų sukamštėjimui. [5;6p]

Sėklų paruošimas

Jeigu gauta sėkla nebuvo termiškai ir chemiškai apdorota, ją reikia paruošti sėjai:
Šiluminė dezinfekcija. Paskleistos 2-3 cm sluoksniu, sėklos kaitinamos termostate prie 50-52 0C temperatūros 3 paras, po to parą-78-80 0С temperatūroje. Sėklos kaitinamos mėnesį prieš sėją. Kaitinamos tik sausos sėklos (8% drėgmės). Senesnė kaip dviejų metų sėkla nekaitinama.
Sėklų beicavimas. Drėgnos sėklos apveliamos TMTD (4 gr/kg sėklos). Galima 30 min. mirkyti 0,4% Fundazolo tirpale, po to pradžiovinti iki birimo. Sėklos beicuojamos sausu būdu 1-3 d. iki sėjos.
Dar neapdorotas sėklas galima pamirkyti 20% HCI, po to praplauti ir 20 min. pamirkyti 49-50 0С t vandenyje. Kad sėklos greičiau sudygtų vieną parą palaikyti orui laidžiame drėgname audinyje šiltoje vietoje (25 0С t), paskui pradžiovinti kambario temperatūroje iki birumo.
[5;6p]

Paruošiamieji darbai prieš daigų sodinimą:

Grunto išlyginimas.
Labai svarbi sąlyga sėkmingo augalų auginimo mažatūriuose substratuose – grunto išlyginimas. Neteisingai atlikus grunto lyginimo darbus gali būti per didelis tirpalo išsiliejimas arba užsilaikymas mineralinės vatos dembliuose. Bet koks plokštumos nelygumas vėliau gali virsti blogo augalų vystymosi priežastimi, nepriklausomai nuo visų kitų priemonių. Surenkami visi akmenys, nes jie gali pažeisti polietileno plėvelę. Ypatingai svarbu gerai išlyginti grunto sluoksnį po mineralinės vatos dembliais. Tam reikalui yra naudojami rankiniai arba vibraciniai volai. Ant išlyginto paviršiaus daromi takeliai ir grioveliai, į kuriuos vėliau montuojamas lašelinis laistymas ir nuteka maitinamojo tirpalo perteklius iš substrato. Yra daromas nedidelis leistinas nuolydis. Kiekvieną kartą vegetacijos pabaigoje dirva lyginama iš naujo. [5;2p]

Demblių padėtis ant grunto.
Išlyginus gruntą klojama juodai-balta plėvelė, juoda puse į apačią. Ant plėvelės yra išdėstomi mineralinės vatos dembliai. Priklausomai nuo auginamos kultūros parenkami demblių matmenys. Agurkams demblių matmenys pagal tūrį yra didesni negu pomidorams. Kuo daugiau vatos, tuo yra geriau šaknims, tačiau jie yra brangesni. Toliau klojamos polistirolo plokštės ir ant jų klojami mineralinės vatos dembliai, įvilkti į baltos polietileno plėvelės maišus, nepraleidžiančius saulės spindulių taip, kad pirmas laistymas neišbėgtų 2-3 dienas. [5;2p]

Demblių išdėstymas.

Blokiniuose šiltnamiuose dembliai išdėstomi į 4 eiles agurkų arba 6-8 eilutes pomidorų.
Maitinamojo tirpalo pertekliui nutekėti daromos prapjavos plėvelėje demblio šone nuo griovelio pusės. Pjūvio ilgis 4 cm. [5;3p]

Lašelinių išdėstymas.
Labai svarbus momentas – tolygus maitinimo tirpalo paskirstymas, t.y. lašelinių ir drenažo prapjovų padėtis. Lašelinės su kubeliais turi būti išdėstytos tarp drenažo išpjovų. Maitinimo tirpalo kiekis, kuris reikalingas dembliui prilieti atitinka jo tūrį. Mineralinės vatos dembliai gali būti suliejami trąšų tirpalu per laistymo žarną, о galutinai užbaigiami prilieti per lašelinio laistymo sistemą. Baigus demblių priliejimą tikrinama ar nėrа sausų dėmių. Prisotintų demblių pH turi būti 6,2-6,5. Dembliai laikomi prisotinti, jeigu maišai įgauna išpūstą formą ir tokioje formoje išbūna ne mažiau kaip 24 valandas.Prisotinimo laipsnį galima nustatyti pagal drėgmės išskyrimą (jeigu lengvai paspaudus demblių tirpalas neįsiurbiamas, o lengvai nuteka-demblis prisotintas gerai). Tirpalo temperatūra įtakos prisotinimo kokybei neturi. Tuo atveju jeigu reikia skubiai išsodinti augalus, о dembliai dar nesudrėkinti, tirpalą pašildome, nes tada nereikės laukti kol demblių temperatūra susilygins su aplinkos temperatūra. Priešingu atveju, laistant šaltu vandeniu reikėtų laukti temperatūrų išsilyginimo. [5;4p]

Trumpavaisių agurkų daigyno paruošimas sėjai.
Daigynas ruošiamas tame pačiame plote kur augo pavasarinė kultūra. Todėl surinkus paskutinį ilgavaisių agurkų derlių atliekamas augalų purškimas prieš augalų ligas ir kenkėjus chemikalų mišiniu, kurio bendra koncentracija turi siekti 1%. Po apdorojimo cheminiais preparatais pravedamas šiltnamių vėdinimas nuo kitos paros ryto. Galutinis augalų išmetimas ir kiti darbai šiltnamyje galimi tik antroje paroje. [5;11p]

Demblių suliejimas.

Mineralinės vatos dembliai suliejami per lašelinio laistymo sistemą suliejami laisvu nuo laistymo laiku. Mineralinė vata priliejama iki pilno prisotinamumo laipsnio, šiltu 25-35 0С temperatūros vandeniu. Mineralinės vatos demblio temperatūra turi būti 20-22 0С. Mineralinės vatos dembliai turi šarminę reakciją, todėl auginimo pradžioje, kad pH nebūtų per didelis, naudojami žymiai rūgštesni tirpalai negu paprastai. Iš pradžių tirpalo pH gali būti 5. Sodinimo metu išspausto iš demblio tirpalo pH turi būti 5,5-6,5. [5;8p]

4.2 AGURKŲ DAIGŲ AUGINIMAS

Agurkų daigai auginami specialiai tain reikalui pritaikytuose šitnamiuose-daigynuose, kuriuose yra geras apšvietimas, įrengata vėdinimo ir šildymo sistema. [4;253p] Daigynai nuo yprastinių šiltnamių skiriasi tuo, kad pogrunčio šildymas yra mažesniame lygyje.
Ilgavaisiai agurkai sėjami lapkričio 15-20 d.
Rudeninės kultūros mėnesiais trumpavaisiai agurkai sėjami gegužės-biželio mėnesį priklausomai nuo pavasarinės kultūros augalų stovio.
1. Prieš agurkų sėją kubeliai suliejami maitinamuoju tirpalu
2. Agurkų daigai auginami tiesioginės sėjos būdu, sodinami į mineralinės vatos kubelius 100x100x65 mm. (po du arba 1 augalus kubelyje) arba 75x75x65 mm (po vieną augalą kubelyje tirpalu, kurio ЕС 2,2-2,4 ir pH 5,0-5,5.
3. Kai pasirodo skalčialapiai daigai pikuojami į dėžutes su Vermikulitu. Pasėjus sėklas užberiame 0,5-1 cm storio Vermikulito sluoksniu.
4. Pasirodžius pirmajam tikram lapeliui daigiai pirmą kartą išretinami. Kai susisiekia lapai augalai antrą kartą išretinami. Po pirmo tikro lapelio pasirodymo, smeigiamos bambukinės lazdelės. Po 3-4 lapelio dedamas guminis žiedas. Ilgavaisiai agurkai stovi daigynuose iki 6-8 lapelio dėl šilumos sutaupymo.[5;6p] Optimalios ilgavaisių agurkų daigų auginimo mikroklimato sąlygos:
§ Substrato temperatūra 0C iki sudygimo 22-27, o po sudygimo 20-24;
§ Oro temperatūra 0C iki sudygimo 26-27, po sudygimo 18-23;
§ Oro drėgmė, % 70-80.
Ilgavaisių agurkų daigai švytinami ištisą parą iki pat sodinimo į šiltnamį.Žiemos- pavasario kultūrai, agurkų daigus galima sodinti po 25-30d. nuo pasėjimo. [5;7p]
Trumpavaisių agurkų daigų auginimo mikroklimato sąlygos:
§ Vatos temperatūra 0C iki sudygimo 22-25,o po sudygimo 19-21;
§ Oro temperatūra 0C dieną 22-27, naktį iki sudygimo 25-27 , vėliau 16-20;
§ drėgmė 70%.
Vasarinės-rudeninės kultūros augalų daigai auginami be papildomo apšvietimo. Augimo trukmė -20-25 d. nuo sėjos. [5;11p]

4.3 AGURKŲ DAIGŲ PRIEŽIŪRA

Augalų apsauga daigų auginimo metu .
Augalai daigyne kruopščiai prižiūrimi prižiūrinčių daržininkių ir augalų apsaugos darbininkų. Prieš išsodinant augalų daigus į gamybinius plotus, kubeliai perliejami Previkuru 0,1 % konc. Laiko tarpas tarp apdorojimo Previkuru turi būti ne mažesnis kaip 2 savaitės, o trumpavaisių agurkų ne mažesnis kaip 4 savaitės
Pastebėjus kenkėjus daigyne jie apdorojami biologiniu preparatu Fitovermu 0,1-0,15 % konc. arba leistinais Lietuvoje naudoli insekticidais: pirmoje eilėje naudojami biologiniai augalų apsaugos metodai, ir tik išimtinais atvejais cheminiai preparatai.
Sodinimui atrenkami tiktai sveiki daigai. Ligoti augalai yra brokuojami ir sunaikinami. Daigyne griežtai laikomasi karantino reikalavimų, naudojant chalatus ir polietileninius batus. [5;7-9p]

4.4 AGURKŲ DAIGŲ SODINIMAS

Ilgavaisiai agurkų daigai į pastovią auginimo vietą yra sodinami po 1,2-1,7 vnt./kv.m žiemos-pavasario laikotarpiu. Pasodinus agurkus į demblius, po 2-jų savaičių paliejami 0,1 % konc. Previkuru, taip apsaugoma šaknų sistema nuo puvinių.
Po pasodinimo į šiltnamį, optimalios ilgavaisių agurkų auginimo mikroklimato sąlygos žiemos-pavasario kultūrai nurodytos žemiau. [5;8p]
Trumpavaisių agurkų daigai vasaros metu užauga per 20-22 dienas. Sodinimo tankumas gali būti 2-2,5 augalas/kv-m, priklausomai nuo veislės ir formavimosi ypatumų. Vasaros-rudens kultūros agurkai sodinami į tuos pačius mineralinės vatos demblius, kuriuose augo pavasarinės kultūros agurkai. Kad augalai nesirgtų pašaknio puviniais, dembliai sulaistomi Previkuro 0,1 % konc. tirpalu. Seni augalų kubeliai paliekami ant deblių, nupjovus augalų stiebus. Nauji augalai sodinami šalia senų kubelių išpjovus plėvelėje skyles. [5;10-11p]
Trumpavaisių agurkų sodinimo schemų pavyzdžiai pateikti prieduose Nr. 3 a) ir Nr. 4.

Sodinimo tankumas “Concerto” ir panašaus tipo veislių gali būti 2,3 augalo/kv.m. Sodinant į pusašį, kurio plotis 6.4 m (antra brigada) reikia 33 mineralinės vatos demblių (ilgis 1-1.2 m) po 4 augalus, о sodinant į pusašį, kurio plotis 3.2 m (pirma brigada) reikia 41 demblio po 4 augalus. Pirmu atveju pusašyje gaunasi 4 eilės demblių, antru 2 eilės.
Optimalios ilgavaisių agurkų auginimo mikroklimato sąlygos:
§ Vatos temperatūra 0C po sodinimo 2-3 d. 22-25 0C , vėliau 19-22;
§ Oro temperatūra dieną 20-25 0C, o naktį 17-22 0C;
§ Drėgmė 70-80%. [5;8p]
Optimaliausios trumpavaisių agurkų auginimo mikroklimato sąlygos:
§ Vatos temperatūra 0C 19-21;
§ Oro temperatūra 0C dieną 20-25, naktį 15-18;
§ Drėgmė 70-80 %. [5;16p]

4.5 IŠSODINTŲ AUGALŲ Į PASTOVIUS GAMYBINIUS PLOTUS PRIEŽIŪRA

Vedama pastovi augalų stovio kontrolė, kurią atlieka daržininkės ir augalų apsaugos darbininkai, atžymėdami pastebėtus trūkumus brigados specialiame žurnale.
Prieš kenkėjus taikomas biometodas arba biologinis plataus veikimo spektro preparatas Fitovermas 0,2-0,3 % konc. Kovai su ligomis kartą per mėnesį panaudojamas Previkuras 0,1 % konc.1 kub.m darbinio tirpalo 1 ha. Esant augalų stiebo puviniams, daromas pažeistų vietų užtepimas: fungicidų ir kreidos mišniuTaip pat naudojami kiti cheminiai preparatai, kurie yra patvirtinti šiltnamiuose Lietuvoje, prisilaikant karencijos periodo.
Pagrindiniai kenkėjai: voratinklinės erkutės, tripsai, amarai, baltasparniai ir kiti.
Pagrindinės ligos: miltligė, baltasis puvinys, rudoji dėmėtligė ir kitos.

Norint išauginti ekologiškai švarią produkciją ir iki minimumo sumažinti pesticidų naudojimą – šioje įmonėje yra sukurta biologinė laboratorija. Laboratorijoje auginami naudingi bioagentai, kurie esant reikalui, leidžiami į gamybinius daržovių plotus. Prieš voratinklinę erkutę auginama grobuoniška erkė Fitoseilios, kurios pagalba sėkmingai auginami pavasariniai agurkai. Prieš šiltnaminį baltasparnį, per visą augalų vegetacą, agurkuose ir pomidoruose sėkmigai taikomas šio kenkėjo parazitas Enkarzija. Prieš amarus į gamybinius plotus leidžiamas šio kenkėjo priešas gumbauodžio-gokia lervuta.
[5;26-27p]
Pagrindinės profilaktinės priemonės: apsauga nuo parazitų įvežant sėklą arba augalus, atsparių ligoms ir kenkėjams veislių auginimas, drėgmės ir mitybos optimalus rėžimas, visur padėti formalinu sudrėkinti kilimėliai, personalas dėvi specialius chalatus ir avalynę. [4;246p]

4.6 AGURKŲ TRĘŠIMO IR LAISTYMO REŽIMAS

Per visą vegetacijos laikotarpį, praktiškai kiekvieną dieną, augalams duodamos mineralinės trąšos kartu su laistymo vandeniu. Jų kiekis priklauso nuo augalų augimo fazės ir agrocheminės analizės duomenų. Pasodinus augalus į demblius, laistymo pradžia 1-2 val. po saulės patekėjimo ir 1-2 val. prieš saulėlydį. Laistant augalus stengiamasi neaplieti laplų.
Trąšų tirpalas yra tiekiamas atsižvelgiant į laistymo vandens cheminę sudėtį, kultūrą ir augalų būklę einamuoju periodu. Motininis koncentruotas maitinimo tirpalas уга skirstomas į du pagrindinius tirpalus: A ir В, kad atskiri mitybos elementai neiškristų į nuosėdas. Darbinis tirpalas уга gaunamas skiedžiant motininį tirpalą santykiu 1:100. Tirpalai A ir В yra paduodami vienu metu ir praskiedžiami vandeniu iki užduotos koncentracijos (ЕС).
Tirpalams geriausiai tinka upės arba tvenkinio vanduo, nes jis nėra kalkingas. Paruoštas tirpalas turi būti skaidrus, be nuosėdų.
[4;245p]
Agurkų kultūrai:
· kubelių sudrėkinimas ЕС 2,0-2,4 pH 5,0-5,5;
· kubelių laistymas ЕС 2,2-3,0;
· elektr.laidumas kubeliuose ЕС 2,4-4,0 рН 5,8-6,5;

Ypatingą dėmesys atkreipiamas į chloridų ir natrio kiekį laistymo vandenyje. Jis neturi viršyti 2,5 mmol /1l. Per visą vegetacijos laikotarpį agurkams ir pomidorams vidutiniškai išliejama 600-1000 l/kv-m maitinimo tirpalo. Priklausomai nuo vegetacijos periodo ir kultūros, paros vandens poreikis sudaro 0,6-3,01 vienam augalui.
Vandens sunaudojimas priklauso nuo saulės radiacijos intensyvumo, šildymo sistemos energijos ir augalų išgarinimo paviršiaus. Kad būtų galima palengvinti vandens sunaudojimo apskaičiavimus, kiekvieną dieną tikrinamas drenažas iš mineralinės vatos demblių, kuris gali būti 20- 30 % ribose. Drenažo stebėjimas padeda užtikrinti dembliuose optimalią drėgmę, ЕС ir praplauti demblius nuo susikaupusių kenksmingų elementų ir junginių, kurie gali likti maišo dugne ir kuriuos isškiria šaknų sistema.
Per visą vegetacijos laikotarpį lašelinės yra tikrinamos, darbuotojai aptarnaujantys tręšimo- laistymo sistemą, kiekvieną dieną plauna smėlio filtrus ir priklausomai nuo užterštumo laipsnio, stambios frankcijos filtrus.
Vegetacijos metu rekomenduojama perplovinėti lašeline sistema, esant reikalui, tuo pačiu maitinamuoju tirpalu, padidinant sistemoje slėgį iki 1,5-2 atmosferų, bei atsukant laistymo žarnų akles. Pavasarį, rudenį ir žiemą, esant mažam laistymo intensyvumui, sistemos plaunamos, kas 6-7 savaites. Vasarą padidėjus laistymo intensyvumui, sistemos plaunamos vieną kartą per mėnesį. Vegetacijos pabaigoje sistema perplaunama 2 % azoto rūgšties tirpalu iki pH 1,5. Taip užpildyta sistema laikoma 6-10 val., о paskui praplaunama vandeniu

Papildomai augalai tręšiami CO2 , nes šiltnamiuose vidurdienį anglies dioksido labia sumažėja.
[5;4-5p]

Nustatyta, kad šiltnamiuose geriausia augalus tręšti CO2 reguliariai du kartus per dieną (ryte ir po pietų). Tuo metu būna intensyviausia šviesa, todėl augalai sparčiau pasisavina CO2. [4;240p]

4.7 TEMPERATŪRA

Temperatūra šiltnamiuose turi keistis priklausomai nuo metų laiko, paros ir meterologinių sąlygų. Kylant temperatūrai lauke, galima ją kelti ir šiltnamiuose; dieną temperatūra turi būti aukštesnė negu naktį; keliant oro temperatūrą šiltnamyje, reikia didinti santykinę drėgmę, mažinant –mažinti drėgnumą. [4;235p]

Pagirių šiltnamiuose temperatūra ir oro drėgnumas reguliuojami automatiškai pagal iš anksto sudarytą programą. Taip bandoma išvengti temperatūrų svyravimų.
Temperatūra mineralinėje vatoje laikosi maždaug kaip ore. Vystymosi intensyvumas priklauso nuo vidutinės paros temperatūros. sodinimo vidutinei
Po saulėtų dienų 1-2 0C galima laikyti aukštesnę naktinę temperatūrą esant žemai оrо temperatūrai (16-18 0C) sulėtėja augalo vystymasis. Pakilus naktinei temperatūrai iki 20-22 0С ir viršgrunčių vamzdžių temperatūrai esant iki 50 0С, оrо drėgmė sumažėja ir pristabdomas augalo vystymasis. Esant blogam apšvietimui vengiama aukštų temperatūrų. Aukščausia temperatūra palaikoma 13-15 val. (tuo metu nokinami vaisiai). Iš ryto neleidžiama užkilti temperatūrai (iki pietų vyksta vaisių augimas). Maksimali fotosintezė esant 18 0С. Būtina sąlyga – pogrunčio šildymas, norint turėti gerą šakninę sistemą ir maisto medžiagų įsisavinimą. [5;22p]
Vadovaujantys specialistai., priklausomai nuo augalų stovio, gali koreguoti temperatūras, nukrypdami nuo nurodytų temperatūrų.
Temperatūra vamzdynuose.
Vasaros-rudens laikotarpiu šilnamiuose mikroklimatui palaikyti dažniausiai naudojami antgrunčio ir pogrunčio vamzdynai. šildant orą iš apačios sukuriamas dirbtinis оrо srautas, kuris pašalina drėgmės perteklių nuo augalų ir mažina santykinę оrо drėgmę. Todėl vamzdynų šildymą iš apačios derina su ventiliacija. Toks drėgmės pertekliaus pašalinimo būdas dažniausiai reikalingas iš ryto 2 val. prieš ir 3 val. po saulės patekėjimo. Tokį ventiliacijos būdą rekomenduotina taikyti esant drėgnam ir ramiam orui.
Ankstyvo auginimo metu apšildymo vamzdynai уга pastoviai šilti. Vėlesniu vegetacijos periodu, dėka padidėjusių išorės temperatūrų dažnai pasiekiama be papildomo šildymo.
[5;20p]

4.8 AGURKŲ FORMAVIMAS

lgavaisių agurkų formavimas

Formuojant agurkus kombinate naudojami du formavimo būdai. (žr. Priedas Nr. 2) I-as būdas kai aukščiau špaliero paliekami 3-4 lapai ir viršūnė, II-as būdas – “skėtis”.
I-as būdas. Po pasodinimo nulaužomos visos agurkų ataugos iki 7-10 lapo. Ataugų nulaužymas priklauso nuo šaknų sistemos. Jeigu šaknų sistema silpna tai ataugos laužomos iki 10 lapo. Toliau ant augalo paliekamos užuomazgos kas antrą lapą ir šalinamos visos kitos atžalos. Galiausiai iki špaliero ant augalo lieka nuo 5 iki 8 vaisių. Kai augalai perauga špalierą 3-4 lapais, viršūnė apsukama aplink špalierą ir pririšama arba pritvirtinama specialia juosta. Augalo viršūnė nuo špaliero nugnybiama virš 4 lapo. Iš lapo pažastų augančios ataugos nugnybiamos po 3-4 lapų. Tai daroma kol viršūnė nusileidžia iki 1 m žemiau špaliero.
II-būdas “skėtis”. Augalo stiebas formuojamas kaip ir I-u atveju. Kai augalas priauga iki špaliero – viršūnę reikia nugnybti ir paleisti augti dvi ataugas į abi puses. Ant kiekvienos ataugos paliekam po du lapus ir viršūnę nugnybiam. Toliau ataugos jau auga iš mūsų paliktų dviejų ataugų. Ant šių naujų ataugų paliekam po 3 lapus ir nugnybiam viršūnę. Taip darom iki 1 m žemyn nuo špaliero. llgavaisių agurų pririšimui reikia 3,5 m polipropileninės virvės.
[5;8p]

Trumpavaisių agurkų formavimas

Trumpavaisių agurkų augalai formuojami:
Leidžiant šoninius ūglius (atžalas) derlius išsidėsto tolygiai ir augalų stovis išlieka geras iki vegetacijos pabaigos (priedas Nr.5). Augalų pririšimui reikia 3,5 m virvės. Po pasodinimo iki 50-60 cm arba iki 5-6 lapo šalinamos visos atžalos ir agurkai. Toliau priklausomai nuo veislės iki 120 cm šalinamos visos atžalos ir paliekami tik agurkai. Kitais atvejais paliekam agurkus, о atžalas nugnybiame po vieno lapo ir agurko. Nuo 120 cm iki špaliero ant atžalų po du lapus ir du agurkus. Kai agurkų viršūnė apsukama aplink špalierą ir turi 3-4 lapus – viršūnę būtina priguldyti. Ataugoms neleidžiama nuaugti daugiau kaip 1 m nuo špaliero. [6;25p]

4.9 AGURKŲ RINKIMAS

Agurkai pradeda nokti priklausomai nuo veislės mėnesį arba pusantro po pasodinimo. Ypač tiksliai nustatoma kokio dydžio reikia skinti. [2;10p]
Derlius renkamas anksti ryte. Agurkų derėjimo pradžioje ir pabaigoje, kai derliaus nedaug, jie skinami 2-3 kartus per savaitę. Dažno agurkų skynimo pasekoje gauname geros kokybės agurkus. Retai skinant agurkus gaunama dang peraugusių, nestandartinių agurkų, kurie yra per didelio svorio. Jeigu augalai buvo apdoroti cheminiais preparatais, agurkai skinami tik pasibaigus karencijos periodui.
Agurkų atžalos pjaustomos aštriu реliu, nes laužant аr sukant lieka didelės žaizdos, per kurias greitai plinta ligos.
Renkant derlių nuo augalo nuskinami deformuoti, neišsivystę agurkų vaisiai. Jie dedami į specialius polietileninius maišus, skirtus atliekoms ir išvežami iš šiltnamių teritorijos. Taip išvengiama bereikalingų derliaus nuostolių.
Palikti ant augalo tokie vaisiai sunaudoja daug maisto medžiagų ir lėtina kokybšką agurkų augimą.
Agurkai renkami į dėžutes, kurios neturi aštrių kampų. Negalima rinkti labai pilnų dėžučių, nes sandėliuojant jie susispaudžia. Nuskinti agurkai kuo greičiau išvežami į vėsią patalpą.
[2;41p]

4.10 AUGALŲ VEGETACIJOS UŽBAIGIMAS

Surinkus paskutinį derlių pašalinami arba pakeičiami dembliai ir plėvelė, išdeginami ugnimi špalierai, visas inventorius surenkamas ir mirkomas Fomalino 4 % konc. voniose 10-15 min., atliekamas augalų purškimas prieš augalų ligas ir kenkėjus chemakalų mišiniu, kurio bendra koncentracija turi siekti 1 %. Po apdorojimo cheminiais prepatatais būtinas šiltnamių vėdinimas nuo kitos paros ryto. Galutinis augalų išmetimas ir kiti darbai šiltnamyje galimi tik antroje paroje. Kultūrų kaitos metu formalinas nenaudojamas, nes vasarą atliekamas staigus naujų augalų išsodinimas. Apdorojus plotus ir išmetamus augalus Formalinu – naujus augalus užsodinti galima ne anksčiau kaip po 3-4 savaičių. Augalų ir plotų nukenksminimą atlieka augalų apsaugos darbininkai, о įeiti į šiltnamį ir atlikti ten darbus galima leidus agronomui augalų apsaugai, padarius apie tai įrašą gamybinio padalinio žurnale, atžymint ventiliacijos pradžią ir trukmę. Vasarą pakartojus tuščių išvalytų plotų apipurškimą, augalai ant demblių išstatomi ne anksčiau kaip 3 parą.

Nuskynus rudeninių kultūrų paskutinį derlių augalai nupjaunami nuo kubelių, po to nukenksminami, išvežamos augalų atliekos, išvalomos ir išdezinfekuojamos šitnamių konstrukcijos.
[5;10p]

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

Daržovių auginimo mineralinėje vatoje technologija AB Pagirių šiltnamiai yra įdiegta ne taip jau ir seniai, todėl yra nelengva lietuviškai produkcijai konkuruoti su iš užsienio importuojama produkcija, kuri yra pigesnė.

Tačiau kita vertus daržovių auginimo mineralinėje vatoje technologija supaprastina patį daržovių auginimo procesą, sumažėja darbų (pvz: nereikia paruošinėti kiekvienai kultūrai dirvos, moderni tręšimo-laistymo sistema suteikia galimybes parinkti optimalų režimą)
Taigi AB Pagirių šiltnamiai yra perspektyvi įmonė, nes daržovių auginimas yra reikalinga veiklos sritis. Juk Lietuvoje užaugintos daržovės yra sveikesnės, o taip pat vartotoją pasiekia šviežios ir gražios.
Šiai įmonei siūlyčiau :
ü dar labiau modernizuoti visą gamybinę veiklą;
ü diegti produktyvesnes ir labiau atsparias daržovių kultūras;
ü mažinti darbo sąnaudas ir produktų savikainą;
ü pritraukti kuo daugiau investicijų

Leave a Comment