AB „TELEKOMAS“ Interneto Paslaugų marketingo komplekso elementų analizė

TURINYS

ĮVADAS 2

1. Interneto pagrindinės savybės, naudos 4

2. Prekės klasifikacija ir asortimentas 5

2.1 Prekės klasifikacija 5

3. AB „Lietuvos Telekomas“ Interneto paslaugų asortimentas 6

4. Interneto paslaugų vartotojų rinkos segmentavimas 8

4.1 Rinkos segmentavimas pagal geografinį kriterijų 9

4.2 Rinkos segmentavimas pagal demografinį kriterijų 10

4.3 Psichografinis segmentavimas 11

4.4 Tikslinio segmento apibūdinimas ir tipinio vartotojo bei pirkėjo

identifikavimas 11

5. INTERNETO PASLAUGŲ PATEIKIMAS BEI PASKIRSTYMAS 13

5.1 RĖMIMAS. 14

6. DIDMENINĖ PREKYBA 18

7. KONKURENCINĖ APLINKA 19

IŠVADOS 21

LITERATŪROS SĄRAŠAS 23

PRIEDAI 24

ĮVADAS

Didėjanti paslaugų sektoriaus apimtis ir reikšmė šiandienos visuomenėje
pradėjo naują erą. Daugelyje pasaulio šalių paslaugos yra laikomos
pagrindiniu ekonomikos produktyvumo šaltiniu, kuris susijęs su naujų prekių
ir paaslaugų atsiradimu, jų gamybos sistemų kūrimu, ryšių su paslaugų
vartotojais organizavimu, palaikymu ir t. t.

Šiomis dienomis vis populiaresnės bei universalesnės tampa interneto
ryšio paslaugos, kuriomis naudojasi žmonės tiek savo asmeninėms, tiek ir
verslo reikmėms tenkinti. Daugelis šiandieninių įmonių tiesiogine prasme
nebegalėtų apsieiti be šios paslaugos, kadangi jos dėka sutaupomi tiek
laiko tiek ir piniginiai kaštai, tuo didinant įmonės veiklos efektyvumą.
Interneto reikšmė bei įtaka kitų visuomenės informavimo priemonių kontekste
yra milžiniška, ir, tikėtina, ateityje dar labiau augs. Internetas padarė
revoliuciją žmonių komunikacijoje. Globalus tinklas suteikia naujas
galimybes kiekvienam žmogui beei visai ekonomikai.

Šiuo metu Lietuvoje didžiausias interneto paslaugų teikėjas yra AB
„Lietuvos Telekomas“. Ši įmonė klientams siūlo fiksuotojo telefono ryšio,
interneto, duomenų perdavimo, fiksuotojo ryšio tinklų, sujungimo paslaugas.
Šiandien „Lietuvos telekomas“ užima lyderio pozicijas fiksuotojo telefono
ryšio bei interneto paslaugų rinkose. Būtent pastaroji paslauga b

buvo
pasirinkta tyrimo objektu.

Šio darbo tikslas- išanalizuoti AB „Lietuvos telekomas“ teikiamų
interneto paslaugų marketingo komplekso elementus.

Tikslui pasiekti išsikėlėme šiuos uždavinius:

• Pateikti AB „Lietuvos Telekomas“ interneto paslaugų klasifikaciją ir

asortimentą, atsižvelgiant į jų plotį bei gylį bei išvardinti

pagrindines nagrinėjamų paslaugų savybes, naudingumą.

• Išsiaiškinti pagrindinius informacijos šaltinius, iš kurių gaunama

informacija apie paslaugas bei jų pardavimo vietas. Išanalizuoti AB

„Lietuvos Telekomas“ teikiamų interneto paslaugų pateikimo rinkoje

specifiką, reklamą, pardavimo akcijas bei rėmimo elementus.

• Išsiaiškinti pagrindinius AB „Telekomas“ interneto paslaugų vartotojų

rinkos segmentavimo kriterijus. Pateikti ir trumpai apibūdinti

tikslinį segmentą ir identifikuoti tipinį vartotoją bei pirkėją.

• Išsiaiškinti prekės paskirstymo kanalus, apžvelgti pardavimo vietas

ir jas identifikuoti

• Nustatyti konkuruojančias prekes ir pateikti pasiūlymus dėl naujo

produkto kūrimo bei modifikacijos

• Pateikti atlikto marketingo tyrimo išvadas
Darbui atlikti buvo pasitelktas pirminių ir antrinių informacijos šaltinių
analizės metodas.

1. Interneto pagrindinės savybės, naudos

Bendrąja prasme internetas (iš anglų Interconnected Neetworks, sutr.
Internet) – tai kompiuterinis tinklas, jungiantis kelis tinklus, tačiau
dabar internetas, visų pirma, suprantamas kaip tarptautinė, viešai
prieinama tarpusavyje sujungtų kompiuterių visuma, naudojanti TCP/IP
protokolą. Vartotojų požiūriu, internetas visų pirma reiškia pasaulinį
tinklą (WWW – World Wide Web), elektroninio pašto, IRC ir naujienų grupių
paslaugas:

• elektroninis paštas. Pranešimų perdavimas bet kuriam pasaulinio

kompiuterių tinklo vartotojui, turinčiam kompiuterinį adresą;

• FTP (File Transfer Protocol) paslauga. Duomenų persiuntimas tarp

serverio ir kliento;

• telnet paslauga. Kliento kompiuteris naudojamas kaip serverio nutolęs

terminalas;

• WWW (World Wide Web) paslauga. Pasaulinio “voratinklio” (WWW)

serveriuose esančią informaciją, aprašytą specialia HTML kalba, galima

pasiekti iš

š bet kurio įjungto į pasaulinį tinklą kompiuterio;

• IRC (Internet Relay Chat) paslauga. IRC serveriai suteikia galimybę

keliais kanalais vesti diskusijas realiu laiku. IRC klientas pasirenka

IRC serverį ir IRC kanalą, kuriuo nori vesti diskusiją. Tekstas

vedamas iš klaviatūros.

Šiandieninėje visuomenėje Internetas palaipsniui tampa reikšmingiausiu
informacijos šaltiniu. Interneto paslaugomis naudojasi žmonės tiek savo
asmeninėms, tiek ir verslo reikmėms patenkinti. Daugelis šios dienos įmonių
sunkiai išsiverstų be šios paslaugos, kadangi jos dėka sutaupomi tiek laiko
tiek ir piniginiai kaštai, taip pat padidinamas įmonės veiklos efektyvumas.
Interneto reikšmė bei įtaka kitų visuomenės informavimo priemonių kontekste
yra milžiniška, ir, tikėtina, ateityje dar labiau augs. Internetas padarė
revoliuciją žmonių komunikacijoje. Interneto paslaugos suteikia naujas
galimybes kiekvienam žmogui bei visai ekonomikai.

Kiekvienai pelno siekiančiai įmonei yra būtini interneto ryšys,
interneto svetainė, nuorodos interneto kataloguose. Nemažai vartotojų
duomenis apie įmonę pirmiausia renka internete, įvertina jos svetainę,
susipažįsta su teikiamomis paslaugomis, naujovėmis, susiformuoja bendrą
nuomonę. Elektroninis paštas tampa vis svarbesne bendravimo, informacijos
perdavimo priemonė.

Sprendimas nesinaudoti internetu turėtų būti grindžiamas skaičiais, o
jie dažniausiai rodo, jog interneto ryšys taupo sąnaudas. Interneto nauda
įmonei atsiranda dėl darbo efektyvumo didinimo. Dažnai ir paprasta analizė
rodo, jog interneto ryšys atsiperka – greičiau keičiamasi informacija,
greičiau bendraujama, padidėja informacijos surinkimo ir analizavimo
galimybės.

Internetą linkusios ignoruoti įmonės, kurioms būtina radikaliai keistis.
Naujos technologijos verčia keistis įsisenėjusius procesus, dirbti daug
sparčiau ir efektyviau.

2. Prekės klasifikacija ir asortimentas

2.1 Prekės klasifikacija

Šiuolaikiniame marketingo moksle yra žinoma keletas pr

roduktų skirstymo
į grupes požymius. Tradiciškai prekės klasifikuojamos pagal jų
apčiuopiamumą, pirkimą, vartojimą ar naudojimą. Dažniausiai visos prekės
bei paslaugos skirstomos į asmeninio ir gamybinio vartojimo t.y. pagal
tai, kokie klientai jas naudoja.

Vartojamieji produktai- tokie produktai, kuriuos galutinis vartotojas
perka, kad asmeniškai sunaudotų. Pramonės produktai- tai tokie produktai
kurie perkami tolesniam perdirbimui arba naudojimui versle. Tad vartojamąjį
produktą/paslaugą nuo pramonės produkto/paslaugos skiria tikslas, dėl kurio
produktas/paslauga yra perkama. Nagrinėjamos AB „Lietuvos Telekomas“
Interneto paslaugos priskiriamos tiek prie vartojamųjų, tiek ir prie
pramoninių paslaugų; Jei vartotojas nusprendė įsivesti Internetą tiktai
savo reikmėms (namų naudojimui), tokiu atveju paslauga priskiriama prie
vartojamųjų. Pramonės produkto reikšmę interneto paslaugos įgytų tokiu
atveju, jei paslaugos būtų naudojamos versle (pavyzdžiui, interneto kavinė
ar interneto paslaugų tiekimas).

3. AB „Lietuvos Telekomas“ Interneto paslaugų asortimentas

Yra skiriami du pagrindiniai asortimento parametrai – plotis ir gylis.
Plotį sudaro siūlomų prekių linijų skaičius. Gylį rodo vienoje prekių
linijoje esančių prekių modifikacijų skaičius.

AB „Lietuvos telekomas“ tiekiamos interneto paslaugos yra labai
įvairios ir skirtos atitinkamom vartotojų grupėm. Bendrovės teikiamų
interneto paslaugų asortimentas yra išties didelis ir pritaikytas kone
kiekvienam vartotojui. Asortimento plotis yra išskirtas į tris pagrindines
dalis. Tai internetas namams, internetas verslui ir internetas
operatoriams. Šios grupės turi eilę skirtingų paslaugos planų, kurie
skiriasi tam tikrais parametrais. Žemiau yra pateikiamas visas AB „Lietuvos
telekomas“ teikiamų interneto paslaugų medis.

Visi šie paslaugų planai yra skirtingi ir orientuoti į tam tikrą
vartotojų segmentą. Visi planai skiriasi savo pa

arametrais: kaina, interneto
sparta, informacijos siuntimo ir gavimo apribojimais laike ir kiekyje,
technologiniu aspektu ir keletu kitų. Šių planų specifika yra pritaikyta
tam tikriems galimiems vartotojo poreikiams ir aiškiai išdėstyta kiekvieno
plano aprašyme. Taip yra daroma todėl, kad kuo daugiau esamų ir potencialių
vartotojų, galėtų išsirinkti savo poreikius tenkinantį paslaugos planą.
Žinoma, kuo daugiau norite, tuo daugiau mokate. Tačiau pasirinkimas išties
platus, o planų specifika gerai apgalvota, todėl planą, atitinkanti
poreikius ir kainą, turėtų būti nesunku pasirinkti.
Visų interneto paslaugų planų pavyzdžiai pateikiami 1 priede.

4. Interneto paslaugų vartotojų rinkos segmentavimas

Prekių bei paslaugų pirkėjų yra labai daug, jie nevienodai
pasiskirstę, skiriasi jų poreikiai ir pirkimo įpročiai. Bendrovės taip pat
turi nevienodas galimybes aptarnauti skirtingus rinkos segmentus. Norėdamos
sėkmingai konkuruoti rinkoje, bendrovės turi pasirinkti ne visą rinką, o
tam tikras rinkos dalis, kurias gali aptarnauti geriausiai, priskirdamos
joms tinkamiausią produktą ar paslaugą.

Rinkos segmentavimas – tai tam tikras kompromisas tarp masinės
rinkodaros nuostatos, kuri teigia, jog visi vartotojai yra vienodi, ir
prielaidos, kad reikia prisitaikyti prie kiekvieno asmens poreikių. Kitaip
tariant, tai rinkos skaidymas į dalis, kuriose vienodai ar panašiai
reaguojama į marketingo veiksmus.

Rinkos segmentavimas turi būti apgalvotas kuo anksčiau rinka
pagrįstos strategijos plėtroje. Segmentai nustatyti, vartotojų vertingumo
galimybės ištirtos kiekviename segmente, įmonės pajėgumai suderinti su
perspektyvaus segmento galimybėmis, rinkos taikiniai išskirti iš dominančių
segmentų ir pozicionavimo strategija plėtojama ir įgyvendinama kiekviename
rinkos taikinyje.

Kai rinka atrinkta, labai svarbu nuspręsti, į kurį segmentą ar
segmentų derinį nusitaikyti (sutelkti visas pastangas). Rinkos taikinio
sprendimai įtakojami daugelio veiksnių, tokių kaip segmento finansinis
pajėgumas, konkurentai ir įmonės pajėgumas aptarnauti tą segmentą.

Nėra vienintelio teisingo rinkos segmentavimo būdo. Įmonės rinkodaros
specialistai šiais laikais turi išbandyti skirtingus segmentavimo
kriterijus po vieną arba jų derinius ir surasti tinkamiausią rinkos
struktūrą.

Žemiau (žr. 1pav) pateikiami pagrindiniai AB „Telekomas“ interneto
paslaugų vartotojų rinkos segmentavimo kriterijai bei apžvelgti
pagrindiniai rinkos segmentavimo pagal geografinį, demografinį,
psichografinį bei pirkėjų elgsenos principai.

1 pav. Rinkos segmentavimas

[pic]

4.1 Rinkos segmentavimas pagal geografinį kriterijų

Rinkos segmentavimas pagal geografinį kriterijų – tai rinkos skaidymas
į skirtingus geografinius vienetus pagal tautas, valstybes, regionus,
kraštus, miestus arba rajonus. Įmonė turi pasirinkti vieną ar kelias
geografines vietoves arba gali aptarnauti jas visas, tačiau atsižvelgdama į
skirtingų vietovių vartotojų poreikius ir pageidavimus.

Miestas. Konkrečiu mūsų nagrinėjamu atveju, tipinės (regiono)
klasifikacijos vienetas yra miestas. Daugelis žmonių gyvenančių mieste nori
ir gali turėti prieigą prie interneto, ir dauguma ją jau turi.

Miesteliai, kaimai. Augant interneto populiarumui Lietuvoje vis
daugiau žmonių ir iš mažų miestelių norėtų namuose turėti prieigą prie
interneto, tai auganti rinka. Kaimuose tai pat auga susidomėjimas
internetu, tačiau ne taip sparčiai kaip miestuose ar miesteliuose.

Rinkos tankumas. Mieste gyventojų skaičius (rinkos tankumas) yra
didelis ir miesto gyventojui internetas yra kur kas reikalingesnis nei,
pavyzdžiui, kaimo ar mažo miestelio gyventojui. Taigi, natūralu, kad bent
jau kol kas, besinaudojančiųjų internetu skaičius miestuose žymiai didesnis
negu provincijose.

4.2 Rinkos segmentavimas pagal demografinį kriterijų

Rinkos segmentavimas pagal demografinį kriterijų -tai rinkos dalijimas
į grupes, remiantis demografiniais kriterijais, tokiais kaip žmonių amžius,
lytis, šeimos dydis, šeimos gyvenimo etapas, pajamos, veiklus pobūdis,
išsilavinimas, religija, rasė bei tautybė. Rinkos labai dažnai yra
skaidomos būtent pagal demografinius kriterijus. Šis rinkos segmentavimo
būdas populiarus todėl, kad vartotojų poreikiai, norai bei prekės vartojimo
intensyvumas glaudžiai susiję su demografiniais veiksniais. Be to
demografinius kriterijus yra kur kas lengviau matuoti nei kitus
segmentavimui naudojamus kintamuosius. Nors rinkų segmentai pirmiausia
nustatomi pagal kitus požiūrius – pavyzdžiui, pagal vartotojų tipus ar
elgseną, norint nustatyti tikslinės rinkos dydį bei efektyviai ją pasiekti,
reikia žinoti ir demografinius parametrus.
Amžius. Vartotojų poreikiai ir norai bėgant metams keičiasi. AB
„Telekomas“ interneto paslaugos daugiausiai orientuotos į jaunus ir
vidutinio amžiaus žmonės (nuo 15 m. – iki 50 m.), nes seniem žmonėm, kurie
jaunystėje dar neturėjo kompiuterių, internetinės technologijos yra per
daug sudėtingos. Tačiau kalbant apie ateitį, jau dabar internetu naudojasi
netgi vaikai, o šių laikų jaunimas internetu tikriausiai naudosis visą
gyvenimą, dėl to ateityje amžius neturės reikšmės, todėl amžiaus grupė
plėsis ir apims tiek jaunesnius nei 15 m. tiek vyresnius nei 50 m.
vartotojus.
Profesija. Daugelio žmonių profesija įpareigoja juos naudotis internetu,
nes tai yra greitas ir efektyvus informacijos gavimo ir perdavimo būdas.
Tačiau, kalbant apie darbo vietą, čia žmogus dažniausiai yra tik
vartotojas, o paslaugos pirkėjas yra įmonė, kurioje tas žmogus dirba.
Juridinis asmuo. Tai gausybė veikiančių įmonių ir organizacijų, kurios be
interneto paprasčiausiai negalėtų gerai funkcionuoti. Joms reikalinga
didelė interneto sparta ir pralaidumas, nes dažnai reikalinga apjungti
visus įmonėje dirbančius darbuotojus į bendrą vidinį tinklą.
Pajamos. Yra keletas interneto planų variantų, kurie skiriasi savo
techninėmis savybėmis ir kaina. Kuo aukštesnė kaina, tuo geresnė paslauga-
spartesnis internetas, atitinkamai su mažesniais apribojimais, ar visai be
jų. Tačiau yra sudaryta galimybė kiekvienam vartotojui pasirinkti
optimaliausią planą pagal jo vartojimo ypatybių ir kainų santykį.
Išsilavinimas. Turintys aukštesnį išsilavinimą žmonės yra labiau linkę
naudotis internetu, o kiekvienam aukštojoje ar aukštesniojoje mokykloje dar
bestudijuojančiam studentui prieiga prie interneto yra labai reikalinga,
nes dalis susijusios su mokslais informacijos gali būti randama tik
internete.

4.3 Psichografinis segmentavimas

Psichografinis segmentavimas – tai pirkėjų skirstymas į įvairias
grupes pagal jų socialinę klasę, gyvenimo būdą arba asmenines savybes. Tai
pačiai demografinei grupei priklausantys žmonės gali labai skirtis savo
psichografinėmis savybėmis.
Socialinė klasė. Socialinė klasė įtakoja paslaugos pasirinkimą
besidominčiam paslauga vartotojui. Aukštesnei socialinei klasei
priklausantis (potencialus) vartotojas, gaunantis didesnes pajamas, rinksis
brangesnę bei kokybiškesnę paslaugą t.y. spartesnį Internetą. Tuo tarpu
dirbančiosios ar žemesnės klasės atstovas renkasi lėtesnius interneto
planus, planus su tam tikrais apribojimais. Na, o žemiausios socialinės
klasės atstovui paslaugos gali būti neprieinamos kad ir dėl pinigų
stygiaus.
Asmenybės tipas. Žmonės besidomintys įvairia informacija – tai tokie
žmonės, kurie naudojasi internetu tam tikriems savo poreikiams tenkinti.
T.y. tam tikros informacijos gavimas ir perdavimas. Kadangi internete savo
interesus atitinkančių svetainių gali rasti kiekvienas, todėl, iš esmės,
potencialus interneto vartotojas yra kiekvienas žmogus, mokantis naudotis
kompiuteriu. Skirtumas tarp jų tik tas, kokiem tikslam jie naudojasi
internetu ir koks jų naudojimosi internetu intensyvumas.

4.4 Tikslinio segmento apibūdinimas ir tipinio vartotojo bei pirkėjo
identifikavimas

Atlikus segmentaciją, galima būtų teigti, kad interneto paslaugų
rinka yra gana plati ir potencialus vartotojas yra kone kiekvienas žmogus.
Kadangi interneto populiarumas didėja, tai plečiasi ir rinka. Asociacijos
„Infobalt“ skaičiavimais, per 2003 m. Lietuvos IT rinka išaugo 8–10 proc.
ir pasiekė apie 1,14 mlrd. Lt. Taip pat Lietuva pasižymėjo ir sparčiausia
interneto plėtra tarp trijų Baltijos valstybių: per 2003 metus interneto
vartotojų skaičius Lietuvoje išaugo maždaug 25 proc. (nuo 20 proc.
interneto vartotojų tarp šalies gyventojų iki 25 proc.), tuo tarpu Estijoje
ir Latvijoje augimas sudarė apie 10 proc. Dar spartesnis šios rinkos
augimas prognozuojamas ir ateityje.

Tai labai dinamiška, nuolat besikeičianti ir auganti rinka, todėl
tipinio vartotojo sąvoka yra gana nepastovi. Visgi įvertinus dabartinę
padėti tipinį vartotoją ir tipinį pirkėją būtų galima apibūdinti taip:

Tipinis vartotojas yra mieste gyvenantis 15 – 50 metų, išsilavinęs,
dirbantis ar besimokantis žmogus (nesvarbu ar tai vyras, ar moteris), ir
turintis poreikį įvairiai informacijai gauti bei perduoti.

Tipinis pirkėjas yra mieste gyvenantis 22 – 50 metų, išsilavinęs,
dirbantis ar besimokantis žmogus (nesvarbu ar tai vyras, ar moteris),
gaunantis vidutines ar didesnes pajamas, ir turintis poreikį įvairiai
informacijai gauti bei perduoti. Taip pat tai gali būti ir juridinis asmuo.

INTERNETO PASLAUGŲ PATEIKIMAS BEI PASKIRSTYMAS

Paslaugų pateikimas suvokiamas kaip marketingo kanalas, kurio tikslas –
pasiekti, kad paslauga taptų prieinamesnė, lengviau pasiekiama, patogi
vartotojui.

Paslaugų teikimo arba paskirstymo kanalas – tai paslaugų įmonių,
organizacijų ar asmenų, teikiančių paslaugas vartotojui, visuma. Šio kanalo
funkcija – paslaugą padaryti patogia laiko ir vietos atžvilgiu. Tai yra
paslauga turi būti prieinama ten ir tada, kai tik yra reikalinga. Pateikimo
kanalo tikslas – pasiekti, kad pateikimas atitiktų marketingo tikslus,
kuriuos paslaugų marketingas skirsto į 3 grupes:

1. Pardavimų (apimties arba vertės);

1. Pelno;

1. Aptarnavimo lygio.
Pateikimo kanalai sudaro kompleksines sistemas, kurių dalyviai, viena
vertus, sprendžia paslaugų teikimo klausimus, o kita vertus, dalyvauja
paslaugos kūrimo bei teikimo procesuose.
Pateikimo kanalo dalyviai:

1. Atlieka marketingo tyrimus

1. Organizuoja rėmimą

1. Palaiko ryšius su potencialiais vartotojais

1. Pritaiko paslaugas prie vartotojo reikalavimų

1. Veda derybas

1. Organizuoja paslaugų judėjimą

1. Rūpinasi finansavimu

1. Prisiima riziką

AB “Lietuvos telekomas” yra suinteresuota didinti paslaugų pardavimo mastą,
todėl jai labai svarbu teisingai pasirinkti pateikimo kanalo tipą. Skiriami
2 pateikimo kanalo tipai:
Tiesioginis pateikimas – kai gamintojas pats parduoda paslaugas vartotojui.
Netiesioginis pateikimas – kai paslauga iš gamintojo pateks pas tarpininkus
ir tik iš jų – pas vartotojus.
Pateikime dalyvauja tarpininkai; kurie nulemia kanalo ilgį. Pateikimo
kanalo lygis – tai bet koks tarpininkas, savo veikla priartinantis paslaugą
prie vartotojo.
Pateikimo kanalų lygiai yra: nulinio lygio, vieno, dviejų ir trijų lygių.
AB “Lietuvos telekomas” paslaugas teikia nulinio ir vieno lygio pateikimo
kanalais.
Pateikimo kanalo ilgis – tai kanale esančių lygių skaičius, jis priklauso
nuo tarpininkų skaičiaus (priklauso nuo paslaugos ir rinkos), taip pat nuo
gamintojo marketingo strategijos.
AB “Lietuvos telekomas”- įmonė teikianti labai platų paslaugų asortimentą
(apie 400). Trumpesnis pateikimo kanalas būdingas įmonėms, gaminančioms
platų paslaugų asortimentą ir kai įmonė pati gali atlikti daugelį
tarpininkų funkcijų.

5.1 RĖMIMAS.

Rėmimas – tai į vartotoją orientuoti informacijos ir įtikinimo
veiksmai, kurie daro įtaką paslaugų vartotojų sprendimams: prieš
apsispręsdamas naudotis paslaugų įmonės teikiamomis paslaugomis,
potencialus vartotojas turi būti įgijęs pakankamai žinių ir informacijos,
kuri galėtų padėti jam apsispręsti. Vartotojui būtina pranešti apie
paslaugas, kainą, bei paskatinti jomis naudotis. Taip teikiama informacija
taikant rėmimą.
Skiriamos 4 rėmimo veiksmų grupės:

1. Reklama

1. Pardavimų skatinimas

1. Populiarinimas

1. Asmeninis pardavimas

Reklama – tai informacijos platinimo rinkoje kanalas, kuriuo užsakovas
pristato paslaugas.

Paradavimų skatinimas – veiksmai, kuriais sudaromos ypatingos pirkimą
skatinančios įsigijimo sąlygos

Populiarinimas – tai teigiamo paslaugų įmonės įvaizdžio kūrimas,
palankių veiklos sąlygų sudarymas, remiantis ryšiais su visuomene,
santykiais su įvairiomis organizacijomis, paslaugų vartotojais.

Asmeninis pardavimas – tai tiesioginis pardavėjo ir pirkėjo
bendravimas, kurio metu pardavėjas daro įtaką pirkėjo sprendimui.

Šie veiksniai yra tarpusavyje yra susiję ir jų reikšmingumas priklauso
nuo šių savybių:
Rinkos. Kai rinkoje yra nedaug pirkėjų, tada labiausiai tinka asmeniškas
pardavimas, o jeigu pirkėjų yra daug – tada geriausiai tinka reklama.
Prekės/paslaugos reklama naudojama parduodant asmeninio naudojimo prekes, o
pardavimų skatinimas – kai parduodamos gamybinės paskirties prekės.
Prekės gyvavimo ciklo stadijos. Įvedimo stadijoje naudojama – reklama,
didėjimo st. – pardavimų skatinimas, brandos st. – reklama ir pardavimų
skatinimas.
Prekės kainos. Reklama turi didelę reikšmę, kai yra skatinamas pigių prekių
pardavimas.
Skiriamų lėšų dydžio. Firmai yra reikalingos tokios lėšos, kurios leistų
pasinaudoti tinkamiausia rėmimo rūšimi.

AB “Lietuvos telekomas” savo teikiamų paslaugų rėmimui naudoja reklamą
bei populiarinimą, kadangi šios Bendrovės rinka labai plati.

Skirtingiems tikslams naudojama reklama daro didelę įtaką ekonomikai,
kultūrai, išsilavinimui, veikia vartotoją, jo elgseną. Kadangi reklama yra
mokama paslauga, tai jos paskirtis – garantuoti paslaugų pardavimą bei
pelną paslaugas teikiančiai įmonei. AB “Lietuvos telekomas” gali sau leisti
brangius paslaugų rėmimo būdus, kadangi tam yra skiriama nemažai lėšų.

Bet kuri reklama atlieka šias funkcijas:

• Ekonominę

• Informacinę

• Komunikacinę

• Kontrolės;

• Koregavimo;

• Paslaugų paklausos valdymo;

• Formuoja paslaugų įmonės įvaizdį, stilių.

Reklamos tikslai:

1. Užtikrinti gerą paslaugų įmonės reputaciją visuomenės akyse;

1. Nustatyti, tarpininkaujant reklamos agentūroms, ilgalaikius ir

naudingus bendradarbiavimo ryšius tarp paslaugas teikiančios įmonės

ir asmeniškai pažįstamų vartotojų.

Pagal pagrindinius tikslus reklama gali būti suskirstyta į tokias
rūšis:

1. Reklama, skirta įmonės prestižui formuoti. Joje svarbu pabrėžti

patikimumą, veiklos efektyvumą.
2. Skatinamoji – skirta paskatinti vartotojus tam tikrai prekei ar
paslaugai įsigyti.
3. Stabilumo reklama – iš esmės skirta informuoti pirkėjus bei partnerius
apie įmonės veiklos rezultatų bei padėties rinkoje stabilumą.
4. Vidinė įmonės reklama – reikalinga tam, kad darbuotojai pasijustų esą
atsakingi ir susiję su įmonės veikla, ir, žinoma, pasitikėti ja,
5. Reklama, skirta produkcijos realizacijai skatinti – tai pagrindinė
reklamos veiklos sritis.
6. Įtikinamoji reklama – tai agresyviausia reklamos rūšis, kurios paskirtis
yra įtikinti vartotojus įsigyti būtent tų, o ne kitų prekių.
7. Lyginamoji reklama, ja siekiama reklamuojamas prekes palyginti su
analogiškais konkurentų pasiūlymais.
8. Primenamoji reklama būna skirta tiesiog priminti potencialiems pirkėjams
apie kokios nors prekės egzistavimą ar jų savybes.
9. Stiprinamoji reklama skirta įtikinti jau įsigijusius prekių pirkėjus,
kad jie pasirinko teisingai.
10. Informuojamoji reklama reikalinga teikti informacijai apie įmonę, jos
produkcijos savybes, techninius duomenis, privalumus, siūlomas naujoves ir
t.t.
11. Prevencinė reklama – tai tokia reklama, kuriai demonstratyviai skiriama
daugiau lėšų, nei derėtų.

Bendriausias “Lietuvos telekomo” siekis – užmegzti firmos (informacijos
siuntėjo) ir vartotojų (informacijos priėmėjų) ryšį, padedant siekti
marketingo tikslų., o tuo pačiu ir įmonės tikslų.

AB “Lietuvos telekomas” reklamuojamos interneto paslaugos naudojasi
visais žiniasklaidos platinimo kanalais, formomis (radijas, televizija,
laikraščiai, bukletai, IT žurnalai, apklausa, įvairių nuolaidų taikymas),
kitaip tariant naudojamas tiesioginis marketingas.

“Lietuvos telekomo” reklama yra periodinė, tiesioginė (paštu, internetu
ir kt. ryšio priemonėmis), speciali prie kurios priskiriami kalendoriai,
šratinukai, užrašų knygelės ir visa kita su užrašytais reklaminiais ir
informaciniais duomenimis. Labai efektyvi reklama specializuotuose
žurnaluose, nes skaitytojas daug kartų gali ją perskaityti. Žurnaluose
skelbiama reklama turi ilgalaikius tikslus, todėl ją būtina planuoti iš
anksto.

Svarbiausia, kad reklama išryškintų, ką firma nori pranešti
potencialiam vartotojui, kad ji būtų patraukli ir aiški.

AB “Lietuvos telekomas” reklamuodama savo prekes ar paslaugas siekia
įprasto tikslo – padidinti pardavimo bei teikiamų paslaugų apimtis.
Reklama informuoja apie naujas prekes, paslaugas, taip pat apie jų
patobulinimus
Reklamos dėka suformuotas pasitikėjimas firmos vardu gali tapti dideliu
turtu, kurio firma stengiasi neprarasti, todėl ji nesiryš teikti ar
pardavinėti prastos kokybės paslaugas, prekes.

AB “Lietuvos telekomas” veiklos sėkmė priklauso nuo visuomenės nuomonės
apie ją ir jos veiklą. Todėl bendrovė stengiasi ne tik reklamuoti
paslaugas, bet ir kurti teigiamą rimtos firmos įvaizdį, naudodamasi
populiarinimu.

Paslaugų marketingo požiūriu įvaizdis – tai tikslingai sukurta arba
stichiškai atsiradusi forma, kuri žmonių sąmonėje atspindi tam tikrą
objektą.

AB “Lietuvos telekomas” įvaizdį kuria darbuotojai ir aplinka, teikiamų
paslaugų prigimtis, pačios įmonės kultūra bei rinkos segmentas. Įvaizdis
lemia vartotojo elgseną. Taip jau yra, kad teisingai ar ne, naudingai ar
ne, bet žmonės veikia, remdamiesi susidarytu tikrovės supratimu. Todėl
įvaizdis yra galinga priemonė, daranti įtaką tiek paslaugų vartotojui, tiek
bendrovei, kaip jų tiekėjui, tiek ir teikiamų paslaugų kokybei.

Populiarinimas – tai įmonės su visuomene sudedamoji dalis. Ryšiai su
visuomene – tai įmonės santykiai su įvairiomis organizacijomis, visuomenės
sluoksniais ir pavieniais asmenimis. Jie padeda kurti teigiamą įmonės
įvaizdį ir sudaro palankias sąlygas jos veiklai. Užmezgami ir nuolat
palaikomi ryšiai su įtakingais asmenimis ar organizacijomis, organizuojami
įmonės reputaciją gerinantys renginiai, padeda ir dalyvavimas įvairiose
populiariose akcijose bei labdaringa veikla.

AB “Lietuvos telekomas” populiarindamas savo įmonę, dalyvauja įvairiose
parodose bei mugėse, remia nemažai renginių, taip pat informuoja savo
vartotojus apie Bendrovės veiklos pasikeitimus per televiziją, radiją ar
spaudą.

Bendriausias AB “Lietuvos telekomas” rėmimo tikslas yra užmegzti su
vartotojais ryšį, padedantį siekti marketingo tikslų. Bendrovė, remdama
teikiamas paslaugas, tuo pačiu informuoja, primena bei įtikinėja esamus ir
potencialius vartotojus. Tai padeda pritraukti vartotojus, didinti
pardavimų mastą, plėsti rinką, siekti didesnio pelno.

6. DIDMENINĖ PREKYBA

Pastaraisiais metais „Lietuvos telekomas“ aktyviai plėtojo komercinius
abipusiai naudingus santykius su daugeliu Lietuvos telekomunikacijų rinkos
dalyvių. Atsižvelgiant į rinkos augimo perspektyvas bei siekiant gerinti
didmeninių klientų aptarnavimą, teikti jų poreikius atitinkančias
telekomunikacijų  paslaugas bei sprendimus, 2001 m. lapkričio mėnesį  buvo
įkurtas Didmeninės prekybos departamentas.
 

Šios nuoseklios veiklos rezultatas – šiuo metu AB “Lietuvos Telekomas”
sėkmingai bendradarbiauja su daugiau kaip 150 nacionalinių ir tarptautinių,
 mobiliojo, fiksuotojo  ryšio,  virtualių operatorių, balso, interneto ir
duomenų perdavimo paslaugų teikėjų bei kabelinių televizijų. “Lietuvos
Telekomo” verslo partneriai : „TeliaSonera“, „Sprint“, „Infonet“,
„Primuss“, „T-System“, „Omnitel“, „Bitė GSM“, „Tele2“, „Eurocom“,
„Microlink Data“, „Baltnetos komunikacijos“, „Lietuvos energija“,
„Infostruktūra“, „Balticum TV“, „Init“, „NTT“ ir daugelis kitų bendrovių.

 “Lietuvos telekomas”  telekomunikacijų paslaugų teikėjams siūlo  šias
pagrindines telekomunikacijų paslaugas:  tinklų sujungimo, kitas
telefonijos paslaugas, interneto ir duomenų perdavimo,   vaizdo ir garso
perdavimo paslaugas.

 Puikiai išplėtotas telekomunikacijų tinklas Lietuvoje – galimybė
teikti  paslaugas  bet kurioje verslui priimtinoje vietoje.

„Lietuvos telekomas“  yra didžiausias tarptautinio interneto paslaugų
pirkėjas Lietuvoje ir vienintelis tarptautinio interneto ryšio teikėjas,
turintis tris nepriklausomus kanalus su pasaulinio interneto ryšio
teikėjais: „Sprint“, „TeliaSonera“ ir „Level3“.

7. KONKURENCINĖ APLINKA

AB “Lietuvos telekomas” – firma, kuri Lietuvoje neturi tiesioginių
konkurentų. Tai monopolinė firma.

Monopolija – tai tokia situacija, kai atitinkamoje rinkoje dominuoja
kurio nors gamintojo produktai. Paprastai rinka vadinama monopoline, jeigu
daugiau negu trečdalis pasiūlos tenka vienam gamintojui.

Esant monopolijai, pasiūlą nustato tik viena firma. Šitaip ji įgauna
galią pasirinkti bet kurią kainą paklausos rinkoje. Kokią kainą ji
pasirinks? Aišku, kad tą kuria parduodama prekes ar teikdama paslaugas
firma turės didžiausią pelną.

Taigi AB “Lietuvos telekomas”, kaip monopolininkas turi didelę
galimybę kontroliuoti kainą. Pirkėjas yra priverstas pirkti iš monopolinės
firmos ar naudotis jos teikiamomis paslaugomis, nes nėra artimų prekės ar
paslaugos pakaitalų, arba iš viso išsiversti be norimos prekės ar
paslaugos.

AB “Lietuvos telekomo” monopolis diktuoja savo sąlygas ir verčia jų
laikytis.

Monopolijai būdinga konkurencija vienose rankose. Tačiau iš tikrųjų
monopolija negali pasirinkti kainos ir gaminamos produkcijos visiškai
laisvai: ji parduos tik tiek produkcijos, kokia bus paklausa.

AB “Lietuvos telekomas” yra vienintelė bendrovė Lietuvoje teikianti
daugybę įvairių telekomunikacijos paslaugų, kurios turi labai didelę
paklausą rinkoje.

Monopolinėje rinkoje firma veikia kainą. Firma turi monopolijos
valdžią, kai pati nustato kainą savo produktui, o ne priima ją kaip rinkos
realybę. Monopolijos valdžia yra tuomet, kai firma gali keisti savo
produkcijos kainą, keisdama gaminamą kiekį, kurį numato parduoti. Esant
monopolijai tik viena firma realizuoja visą produkciją, kitų firmų
pasirodymas yra neįmanomas.

Stambios monopolinės įmonės, tokios kaip AB “Lietuvos telekomas” yra
labiau linkusios ir pajėgesnės daryti mokslinius tyrimus, negu smulkios
įmonės.

Tačiau tapti monopolija ir ja išsilaikyti nėra paprasta. Įėjimo į
monopolinę rinką kliūtys – tai tam tikri trukdymai, kurie mažina
konkurenciją ir neleidžia kitoms firmoms įeiti į rinką. Ekonomistai aptaria
keturias pagrindines įėjimo į monopolinę rinką ir išsilaikymo joje kliūtys:

1. Išskirtinės teisės, gaunamos iš vyriausybės. Vyriausybė suteikdama

firmoms vienintelio pardavėjo statusą suformuoja kliūtį kitoms

firmoms. Pvz.: “Lietuvos telekomui” išduotas leidimas ryšio

paslaugoms teikti.

1. Patentai garantuoja naujų produktų ar paslaugų kūrėjams išskirtines

teises ir išradėjui monopolinę padėtį patento veikimo metu, bet

ribotą laikotarpį. Kai baigiasi patento veikimo laikas, įėjimo į

rinką kliūtis dingsta. Jei kokia nors firma neteisėtai įsibrauna į

rinką, pažeisdama kitos firmos patentą, jos veiklą gali sustabdyti

teismas.

1. Svarbiausių žaliavų šaltinių nuosavybė. Monopolija gali išsilaikyti,

jei ji turi ar valdo visas žaliavas, reikalingas to produkto

gamybai.

1. Didelės monopolinės gamybos maži kaštai. Labai didelių firmų kaštų

pranašumai gali leisti vienai firmai, aptarnaujančiai visą rinką,

gaminti produkciją su mažesniais kaštais, nei tai būtų galima

daryti, jei rinką aptarnautų daugiau pardavėjų. Tai gali padėti

firmoms įtvirtinti monopolinę, ir tapti kliūtimi kitoms, norinčioms

įeiti į šią rinką. Monopolija, norėdama apsaugoti savo rinką, gali

nustatyti mažas kainas, kurios bus “nepasiekiamos” kitoms firmoms.

AB “Lietuvos telekomas” yra firma, kurioje vyrauja absoliuti (grynoji)
ir natūralioji monopolija.

Absoliuti monopolija – tai toks rinkos tipas, kai yra vienintelis
prekių (paslaugų), neturinčių artimų pakaitalų pardavėjas (teikėjas).

Natūrali monopolija – firma galinti patenkinti visą rinkos paklausą su
mažesniais vidutiniais kaštais, nei tie kurie būtų, jei daugiau firmų
pateiktų tą patį produkcijos kiekį.

Natūralioji monopolija bei absoliuti monopolija yra retenybė. Firma
turi būti visada pasiruošusi bet kokiai konkurencijai. Todėl dabar AB
“Lietuvos telekomas” svarbiausias tikslas – užtikrinti bendrovės plėtrą bei
tinkamai ją parengti galimai ateities konkurencijai.

IŠVADOS

Šiandieninėje visuomenėje Internetas palaipsniui tampa reikšmingiausiu
informacijos šaltiniu. Interneto paslaugomis naudojasi žmonės tiek savo
asmeninėms, tiek ir verslo reikmėms patenkinti. Daugelis šios dienos įmonių
sunkiai išsiverstų be šios paslaugos, kadangi jos dėka sutaupomi tiek laiko
tiek ir piniginiai kaštai, taip pat padidinamas įmonės veiklos efektyvumas.
Interneto reikšmė bei įtaka kitų visuomenės informavimo priemonių kontekste
yra milžiniška, ir, tikėtina, ateityje dar labiau augs. Internetas padarė
revoliuciją žmonių komunikacijoje. Interneto paslaugos suteikia naujas
galimybes kiekvienam žmogui bei visai ekonomikai.

Dažniausiai visos prekės bei paslaugos skirstomos į asmeninio ir
gamybinio vartojimo t.y. pagal tai, kokie klientai jas naudoja.
Nagrinėjamos AB „Lietuvos Telekomas“ Interneto paslaugos priskiriamos tiek
prie vartojamųjų, tiek ir prie pramoninių paslaugų.

Pagal paslaugų plotį interneto planai skirstomi į Internetą namams,
Internetą verslui, Paslaugas operatoriams bei interneto tiekėjams. Pagal
gylį, visi nagrinėjamų interneto paslaugų planai yra skirtingi ir
orientuoti į tam tikrą vartotojų segmentą. Visi planai skiriasi savo
parametrais: kaina, interneto sparta, informacijos siuntimo ir gavimo
apribojimais laike ir kiekyje, technologiniu aspektu ir keletu kitų.

Atlikus segmentaciją, galima būtų teigti, kad interneto paslaugų rinka
yra gana plati ir potencialus vartotojas yra kone kiekvienas žmogus.
Kadangi interneto populiarumas didėja, tai plečiasi ir rinka. Tipinis AB
„Lietuvos Telekomas“ Interneto paslaugų vartotojas yra mieste gyvenantis 15
– 50 metų, išsilavinęs, dirbantis ar besimokantis žmogus (nesvarbu ar tai
vyras, ar moteris), ir turintis poreikį įvairiai informacijai gauti bei
perduoti. Tuo tarpu, tipinis pirkėjas yra mieste gyvenantis 22 – 50 metų,
išsilavinęs, dirbantis ar besimokantis žmogus (nesvarbu ar tai vyras, ar
moteris), gaunantis vidutines ar didesnes pajamas, ir turintis poreikį
įvairiai informacijai gauti bei perduoti. Taip pat tai gali būti ir
juridinis asmuo.

Bendriausias “Lietuvos telekomo” siekis – užmegzti firmos (informacijos
siuntėjo) ir vartotojų (informacijos priėmėjų) ryšį, padedant siekti
marketingo tikslų., o tuo pačiu ir įmonės tikslų. AB “Lietuvos telekomas”
reklamuojamos interneto paslaugos naudojasi visais žiniasklaidos platinimo
kanalais, formomis (radijas, televizija, laikraščiai, bukletai, IT
žurnalai, apklausa, įvairių nuolaidų taikymas), kitaip tariant naudojamas
tiesioginis marketingas.

Bendriausias AB “Lietuvos telekomas” rėmimo tikslas yra užmegzti su
vartotojais ryšį, padedantį siekti marketingo tikslų. Bendrovė, remdama
teikiamas paslaugas, tuo pačiu informuoja, primena bei įtikinėja esamus ir
potencialius vartotojus. Tai padeda pritraukti vartotojus, didinti
pardavimų mastą, plėsti rinką, siekti didesnio pelno.

„Lietuvos telekomas“  yra didžiausias tarptautinio interneto paslaugų
pirkėjas Lietuvoje ir vienintelis tarptautinio interneto ryšio teikėjas.
Tai įmonė prekiaujanti tiek mažmeninėmis, tiek ir didmeninėmis interneto
ryšio paslaugomis, neturinti lygiaverčių konkurentų šioje srityje.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. B. Martinkus, V. Žilinskas “Ekonomikos pagrindai”. Kaunas, 1997m.
2. E. Gečienė “Marketingas”. Klaipėda, 1998m.
3. E. Vitkienė “Paslaugų marketingas”. Vilnius, 1999m.
4. V. Pranulis, A. Pajuodis, S. Urbonavičius, R. Virvilaitė “Marketingas”.

Vilnius, 1999m.
5. www.ivpk.lt/main.php?cat=60&gr=1⊂=1 Informacinės visuomenės plėtros

komitetas prie LRV.
6. www.marketing.lt
7. www.telecom.lt
8. www.tns-gallup.lt
9. www.marketingas.lt

PRIEDAI

INTERNETO PASLAUGOS NAMAMS

Takas iD1 City
|Mokesti|Sparta |Naudojimasis |Aktyvavima|Tarptautinio ryšio |
|s | |paslauga |s |ribojimas |
|79 |2048/768 |NERIBOTAS |249 Lt |Maksimalus galimas – 30|
|Lt/mėn |kbit/s | | | |

Takas iD2 City

Takas iD2

Takas iD3

DSL Takas
|Mokestis |Sparta |Naudojimasis paslauga |Aktyvavimas |
|nuo 177 Lt/mėn.|iki 4096 |24 valandas 7 dienas per |nuo 177 Lt. |
| |kbit/s |savaitę. | |

Tako zona 1
|Planas „Tako zona1″ |Kaina (su PVM)  |
| Mėnesio mokestis | 35,40 Lt1 |
| Nemokamas naudojimosi laikas per |Kasdien nuo 18.00 iki 7.00; |
|mėnesį |Savaitgaliais ir švenčių dienomis visą |
| |parą. |
| Ryšio sparta | Iki 56 kb/s |

INTERNETO PASLAUGOS VERSLUI

„Universalusis internetas“

• itin didelės spartos neribotas internetas – 1 Mb/s priėmimo ir 512

kb/s siuntimo (tiek Lietuvoje, tiek užsienyje), todėl galėsite žymiai

greičiau naršyti po interneto svetaines ir be jokių apribojimų keistis

didelės apimties bylomis;

• galimybė prie interneto prijungti kelis kompiuterius, sujungtus į

vietinį tinklą – kartu su paslauga suteikiama tam reikalinga galinė

įranga ir nuolatinis IP adresas, leidžiantis tinkamai sukonfigūruoti

nuosavą pašto serverį arba palengvinantis centralizuotą išėjimą į

internetą;

• 10 nemokamų 50 MB dydžio elektroninio pašto dėžučių.
Kainos (Lt su PVM):

• įrengimo mokestis – 250 Lt, mėnesinis mokestis – 349 Lt; 

• paslaugą be papildomų mokesčių įdiegs mūsų specialistai;

• duomenų siuntimo spartą galima padidinti iki 1 Mb/s už papildomą

vienkartinį 59 Lt mokestį (esant techninėms galimybėms).

DSL takas

tai įvairūs mokėjimo planai, suteikiantys galimybę pasirinkti interneto
spartą pagal įmonės poreikius:

• vienu metu naršysite internete ir naudositės telefonu;

• žymiai greičiau (negu, pavyzdžiui, naudodamiesi „Atviru taku“)

naršysite po interneto svetaines, keisitės dideliais failais su

teksto, vaizdo arba garso informacija;

• greitai naršysite ne tik Lietuvos, bet ir užsienio interneto

svetainėse, nes „Lietuvos telekomas“ turi didžiausią Lietuvoje

interneto pralaidumą į užsienį;

• gera vaizdo ir garso kokybė;

• suteikiama visa įranga, kurios reikia prisijungti prie interneto
DSL takas“ paslaugos planai

 
|Planas |Maksimali sparta, kbps |
| |Priėmimo |Siuntimo |
| |(„download“) |(„upload“) |
|A0 |128 |64 |
|Takas |512 |256 |
|40* | | |
|A0 |256 |128 |
|plius | | |
|A1 |320 |128 |
|A1 |512 |256 |
|plius | | |
|A2 |800 |320 |
|A3 |1280 |512 |
|A4 |2048 |640 |
|A5 |4096 |640 |

Įkainiai
 
|Planas |Įrengimo mokestis, Lt su|Abonentinis mokestis, Lt |
| |PVM |su PVM |
|A0 |177,00 |162,00* |
|Takas 40|99,00 |99,00* |
|A0 plius|300,00 |220,00 |
|A1 |300,00 |225,00* |
|A1 plius|300,00 |300,00 |
|A2 |500,00** |550,00** |
|A3 |500,00** |790,00** |
|A4 |900,00** |1250,00** |
|A5 |1300,00** |2400,00** |

 

Trukumai: „Jūsų darbą įvertinau 7 (Neišskirti informacijos šaltiniai, nėra
pasiūlymų dėl naujo produkto ar modifikacijos, Neišskiriama mažmeninės
prekybos specifika, neapipavidalinti darbe pateikiami paveikslai, o už
vėlavimą -1)“
———————–

Išsilavinimas

Juridinis asmuo

Rinkos segmentavimo kriterijai

Asmenybės tipas

Socialinė klasė

Profesija

Pajamos

Amžius

Rinkos tankumas

Regionas

Psichografinis

Demografinis

Geografinis

Interneto paslaugos operatoriams ir paslaugų tiekėjams

Interneto paslaugos operatoriams ir paslaugų tiekėjams

Interneto paslaugos operatoriams ir paslaugų tiekėjams

„Atviras takas“

Interneto tinklo paslauga 1

Internetas švietimo įstaigoms

Spartus belaidis internetas

„Universalusis internetas“

DSL Takas

Internetas skirtąja linija

Ekonomiškasis internetas skirtąja linija

Internetas per plačiajuosčio ryšio prieigą

Internetas verslo centrų klientams

Interneto tinklo paslauga

Interneto paslaugos verslui

Tako zona1

Spartus belaidis internetas

DSL Takas

Takas iD3

Takas iD2

Takas iD2 City

Takas iD1 City

Takas iD1

Interneto paslaugos namams

Leave a Comment