- Įvadas
- 1. Interneto pagrindinės savybės, naudos
- 2. Prekės klasifikacija ir asortimentas
- 2.1 Prekės klasifikacija
- 3. AB „Lietuvos Telekomas“ Interneto paslaugų asortimentas
- 4. Interneto paslaugų vartotojų rinkos segmentavimas
- 4.1 Rinkos segmentavimas pagal geografinį kriterijų
- 4.2 Rinkos segmentavimas pagal demografinį kriterijų
- 4.3 Psichografinis segmentavimas
- 4.4 Tikslinio segmento apibūdinimas ir tipinio vartotojo bei pirkėjo identifikavimas
- 5. Interneto paslaugų pateikimas bei paskirstymas
- 5.1 Rėmimas
- 6. Didmeninė prekyba
- 7. Konkurencinė aplinka
- Išvados
- Literatūros sąrašas
- Priedai
Įvadas
Didėjanti paslaugų sektoriaus apimtis ir reikšmė šiandienos visuomenėje pradėjo naują erą. Daugelyje pasaulio šalių paslaugos yra laikomos pagrindiniu ekonomikos produktyvumo šaltiniu, kuris susijęs su naujų prekių ir paslaugų atsiradimu, jų gamybos sistemų kūrimu, ryšių su paslaugų vartotojais organizavimu, palaikymu ir t. t.
Šiomis dienomis vis populiaresnės bei universalesnės tampa interneto ryšio paslaugos, kuriomis naudojasi žmonės tiek savo asmeninėms, tiek ir verslo reikmėms tenkinti. Daugelis šiandieninių įmonių tiesiogine prasme nebegalėtų apsieiti be šios paslaugos, kadangi jos dėka sutaupomi tiek laiko tiek ir piniginiai kaštai, tuo didinant įmonės veiklos efektyvumą.
Interneto reikšmė bei įtaka kitų visuomenės informavimo priemonių kontekste yra milžiniška, ir, tikėtina, ateityje dar labiau augs. Internetas padarė revoliuciją žmonių komunikacijoje. Globalus tinklas suteikia naujas galimybes kiekvienam žmogui bei visai ekonomikai.
Šiuo metu Lietuvoje didžiausias interneto paslaugų teikėjas yra AB
„Lietuvos Telekomas“. Ši įmonė klientams siūlo fiksuotojo telefono ryšio, interneto, duomenų perdavimo, fiksuotojo ryšio tinklų, sujungimo paslaugas.
Šiandien „Lietuvos telekomas“ užima lyderio pozicijas fiksuotojo telefono ryšio bei interneto paslaugų rinkose. Būtent pastaroji paslauga buvo pasirinkta tyrimo objektu.
Šio darbo tikslas- išanalizuoti AB „Lietuvos telekomas“ teikiamų interneto paslaugų marketingo komplekso elementus.
Tikslui pasiekti išsikėlėme šiuos uždavinius:
• Pateikti AB „Lietuvos Telekomas“ interneto paslaugų klasifikaciją ir asortimentą, atsižvelgiant į jų plotį bei gylį bei išvardinti pagrindines nagrinėjamų paslaugų savybes, naudingumą.
• Išsiaiškinti pagrindinius informacijos šaltinius, iš kurių gaunama informacija apie paslaugas bei jų pardavimo vietas. Išanalizuoti AB
„Lietuvos Telekomas“ teikiamų interneto paslaugų pateikimo rinkoje specifiką, reklamą, pardavimo akcijas bei rėmimo elementus.
• Išsiaiškinti pagrindinius AB „Telekomas“ interneto paslaugų vartotojų rinkos segmentavimo kriterijus. Pateikti ir trumpai apibūdinti tikslinį segmentą ir identifikuoti tipinį vartotoją bei pirkėją.
• Išsiaiškinti prekės paskirstymo kanalus, apžvelgti pardavimo vietas ir jas identifikuoti
• Nustatyti konkuruojančias prekes ir pateikti pasiūlymus dėl naujo produkto kūrimo bei modifikacijos
• Pateikti atlikto marketingo tyrimo išvadas
Darbui atlikti buvo pasitelktas pirminių ir antrinių informacijos šaltinių analizės metodas.
1. Interneto pagrindinės savybės, naudos
Bendrąja prasme internetas (iš anglų Interconnected Networks, sutr.
Internet) – tai kompiuterinis tinklas, jungiantis kelis tinklus, tačiau dabar internetas, visų pirma, suprantamas kaip tarptautinė, viešai prieinama tarpusavyje sujungtų kompiuterių visuma, naudojanti TCP/IP
protokolą. Vartotojų požiūriu, internetas visų pirma reiškia pasaulinį tinklą (WWW – World Wide Web), elektroninio pašto, IRC ir naujienų grupių paslaugas:
• elektroninis paštas. Pranešimų perdavimas bet kuriam pasaulinio kompiuterių tinklo vartotojui, turinčiam kompiuterinį adresą;
• FTP (File Transfer Protocol) paslauga. Duomenų persiuntimas tarp serverio ir kliento;
• telnet paslauga. Kliento kompiuteris naudojamas kaip serverio nutolęs terminalas;
• WWW (World Wide Web) paslauga. Pasaulinio „voratinklio” (WWW)
serveriuose esančią informaciją, aprašytą specialia HTML kalba, galima pasiekti iš bet kurio įjungto į pasaulinį tinklą kompiuterio;
• IRC (Internet Relay Chat) paslauga. IRC serveriai suteikia galimybę keliais kanalais vesti diskusijas realiu laiku. IRC klientas pasirenka
IRC serverį ir IRC kanalą, kuriuo nori vesti diskusiją. Tekstas vedamas iš klaviatūros.
Šiandieninėje visuomenėje Internetas palaipsniui tampa reikšmingiausiu informacijos šaltiniu. Interneto paslaugomis naudojasi žmonės tiek savo asmeninėms, tiek ir verslo reikmėms patenkinti. Daugelis šios dienos įmonių sunkiai išsiverstų be šios paslaugos, kadangi jos dėka sutaupomi tiek laiko tiek ir piniginiai kaštai, taip pat padidinamas įmonės veiklos efektyvumas.
Interneto reikšmė bei įtaka kitų visuomenės informavimo priemonių kontekste yra milžiniška, ir, tikėtina, ateityje dar labiau augs. Internetas padarė revoliuciją žmonių komunikacijoje. Interneto paslaugos suteikia naujas galimybes kiekvienam žmogui bei visai ekonomikai.
Kiekvienai pelno siekiančiai įmonei yra būtini interneto ryšys, interneto svetainė, nuorodos interneto kataloguose. Nemažai vartotojų duomenis apie įmonę pirmiausia renka internete, įvertina jos svetainę, susipažįsta su teikiamomis paslaugomis, naujovėmis, susiformuoja bendrą nuomonę. Elektroninis paštas tampa vis svarbesne bendravimo, informacijos perdavimo priemonė.
Sprendimas nesinaudoti internetu turėtų būti grindžiamas skaičiais, o jie dažniausiai rodo, jog interneto ryšys taupo sąnaudas. Interneto nauda įmonei atsiranda dėl darbo efektyvumo didinimo. Dažnai ir paprasta analizė rodo, jog interneto ryšys atsiperka – greičiau keičiamasi informacija, greičiau bendraujama, padidėja informacijos surinkimo ir analizavimo galimybės.
Internetą linkusios ignoruoti įmonės, kurioms būtina radikaliai keistis.
Naujos technologijos verčia keistis įsisenėjusius procesus, dirbti daug sparčiau ir efektyviau.
2. Prekės klasifikacija ir asortimentas
2.1 Prekės klasifikacija
Šiuolaikiniame marketingo moksle yra žinoma keletas produktų skirstymo į grupes požymius. Tradiciškai prekės klasifikuojamos pagal jų apčiuopiamumą, pirkimą, vartojimą ar naudojimą. Dažniausiai visos prekės bei paslaugos skirstomos į asmeninio ir gamybinio vartojimo t.y. pagal tai, kokie klientai jas naudoja.
Vartojamieji produktai- tokie produktai, kuriuos galutinis vartotojas perka, kad asmeniškai sunaudotų. Pramonės produktai- tai tokie produktai kurie perkami tolesniam perdirbimui arba naudojimui versle. Tad vartojamąjį produktą/paslaugą nuo pramonės produkto/paslaugos skiria tikslas, dėl kurio produktas/paslauga yra perkama. Nagrinėjamos AB „Lietuvos Telekomas“
Interneto paslaugos priskiriamos tiek prie vartojamųjų, tiek ir prie pramoninių paslaugų; Jei vartotojas nusprendė įsivesti Internetą tiktai savo reikmėms (namų naudojimui), tokiu atveju paslauga priskiriama prie vartojamųjų. Pramonės produkto reikšmę interneto paslaugos įgytų tokiu atveju, jei paslaugos būtų naudojamos versle (pavyzdžiui, interneto kavinė ar interneto paslaugų tiekimas).
3. AB „Lietuvos Telekomas“ Interneto paslaugų asortimentas
Yra skiriami du pagrindiniai asortimento parametrai – plotis ir gylis.
Plotį sudaro siūlomų prekių linijų skaičius. Gylį rodo vienoje prekių linijoje esančių prekių modifikacijų skaičius.
AB „Lietuvos telekomas“ tiekiamos interneto paslaugos yra labai įvairios ir skirtos atitinkamom vartotojų grupėm. Bendrovės teikiamų interneto paslaugų asortimentas yra išties didelis ir pritaikytas kone kiekvienam vartotojui. Asortimento plotis yra išskirtas į tris pagrindines dalis. Tai internetas namams, internetas verslui ir internetas operatoriams. Šios grupės turi eilę skirtingų paslaugos planų, kurie skiriasi tam tikrais parametrais. Žemiau yra pateikiamas visas AB „Lietuvos telekomas“ teikiamų interneto paslaugų medis.
Visi šie paslaugų planai yra skirtingi ir orientuoti į tam tikrą vartotojų segmentą. Visi planai skiriasi savo parametrais: kaina, interneto sparta, informacijos siuntimo ir gavimo apribojimais laike ir kiekyje, technologiniu aspektu ir keletu kitų. Šių planų specifika yra pritaikyta tam tikriems galimiems vartotojo poreikiams ir aiškiai išdėstyta kiekvieno plano aprašyme. Taip yra daroma todėl, kad kuo daugiau esamų ir potencialių vartotojų, galėtų išsirinkti savo poreikius tenkinantį paslaugos planą.
Žinoma, kuo daugiau norite, tuo daugiau mokate. Tačiau pasirinkimas išties platus, o planų specifika gerai apgalvota, todėl planą, atitinkanti poreikius ir kainą, turėtų būti nesunku pasirinkti.
Visų interneto paslaugų planų pavyzdžiai pateikiami 1 priede.
4. Interneto paslaugų vartotojų rinkos segmentavimas
Prekių bei paslaugų pirkėjų yra labai daug, jie nevienodai pasiskirstę, skiriasi jų poreikiai ir pirkimo įpročiai. Bendrovės taip pat turi nevienodas galimybes aptarnauti skirtingus rinkos segmentus. Norėdamos sėkmingai konkuruoti rinkoje, bendrovės turi pasirinkti ne visą rinką, o tam tikras rinkos dalis, kurias gali aptarnauti geriausiai, priskirdamos joms tinkamiausią produktą ar paslaugą.
Rinkos segmentavimas – tai tam tikras kompromisas tarp masinės rinkodaros nuostatos, kuri teigia, jog visi vartotojai yra vienodi, ir prielaidos, kad reikia prisitaikyti prie kiekvieno asmens poreikių. Kitaip tariant, tai rinkos skaidymas į dalis, kuriose vienodai ar panašiai reaguojama į marketingo veiksmus.
Rinkos segmentavimas turi būti apgalvotas kuo anksčiau rinka pagrįstos strategijos plėtroje. Segmentai nustatyti, vartotojų vertingumo galimybės ištirtos kiekviename segmente, įmonės pajėgumai suderinti su perspektyvaus segmento galimybėmis, rinkos taikiniai išskirti iš dominančių segmentų ir pozicionavimo strategija plėtojama ir įgyvendinama kiekviename rinkos taikinyje.
Kai rinka atrinkta, labai svarbu nuspręsti, į kurį segmentą ar segmentų derinį nusitaikyti (sutelkti visas pastangas). Rinkos taikinio sprendimai įtakojami daugelio veiksnių, tokių kaip segmento finansinis pajėgumas, konkurentai ir įmonės pajėgumas aptarnauti tą segmentą.
Nėra vienintelio teisingo rinkos segmentavimo būdo. Įmonės rinkodaros specialistai šiais laikais turi išbandyti skirtingus segmentavimo kriterijus po vieną arba jų derinius ir surasti tinkamiausią rinkos struktūrą.
Žemiau (žr. 1pav) pateikiami pagrindiniai AB „Telekomas“ interneto paslaugų vartotojų rinkos segmentavimo kriterijai bei apžvelgti pagrindiniai rinkos segmentavimo pagal geografinį, demografinį, psichografinį bei pirkėjų elgsenos principai.
1 pav. Rinkos segmentavimas
[pic]
4.1 Rinkos segmentavimas pagal geografinį kriterijų
Rinkos segmentavimas pagal geografinį kriterijų – tai rinkos skaidymas į skirtingus geografinius vienetus pagal tautas, valstybes, regionus, kraštus, miestus arba rajonus. Įmonė turi pasirinkti vieną ar kelias geografines vietoves arba gali aptarnauti jas visas, tačiau atsižvelgdama į skirtingų vietovių vartotojų poreikius ir pageidavimus.
Miestas. Konkrečiu mūsų nagrinėjamu atveju, tipinės (regiono)
klasifikacijos vienetas yra miestas. Daugelis žmonių gyvenančių mieste nori ir gali turėti prieigą prie interneto, ir dauguma ją jau turi.
Miesteliai, kaimai. Augant interneto populiarumui Lietuvoje vis daugiau žmonių ir iš mažų miestelių norėtų namuose turėti prieigą prie interneto, tai auganti rinka. Kaimuose tai pat auga susidomėjimas internetu, tačiau ne taip sparčiai kaip miestuose ar miesteliuose.
Rinkos tankumas. Mieste gyventojų skaičius (rinkos tankumas) yra didelis ir miesto gyventojui internetas yra kur kas reikalingesnis nei, pavyzdžiui, kaimo ar mažo miestelio gyventojui. Taigi, natūralu, kad bent jau kol kas, besinaudojančiųjų internetu skaičius miestuose žymiai didesnis negu provincijose.
4.2 Rinkos segmentavimas pagal demografinį kriterijų
Rinkos segmentavimas pagal demografinį kriterijų -tai rinkos dalijimas į grupes, remiantis demografiniais kriterijais, tokiais kaip žmonių amžius, lytis, šeimos dydis, šeimos gyvenimo etapas, pajamos, veiklus pobūdis, išsilavinimas, religija, rasė bei tautybė. Rinkos labai dažnai yra skaidomos būtent pagal demografinius kriterijus.
Šis rinkos segmentavimo būdas populiarus todėl, kad vartotojų poreikiai, norai bei prekės vartojimo intensyvumas glaudžiai susiję su demografiniais veiksniais. Be to demografinius kriterijus yra kur kas lengviau matuoti nei kitus segmentavimui naudojamus kintamuosius.
Nors rinkų segmentai pirmiausia nustatomi pagal kitus požiūrius – pavyzdžiui, pagal vartotojų tipus ar elgseną, norint nustatyti tikslinės rinkos dydį bei efektyviai ją pasiekti, reikia žinoti ir demografinius parametrus.
Amžius. Vartotojų poreikiai ir norai bėgant metams keičiasi. AB
„Telekomas“ interneto paslaugos daugiausiai orientuotos į jaunus ir vidutinio amžiaus žmonės (nuo 15 m. – iki 50 m.), nes seniem žmonėm, kurie jaunystėje dar neturėjo kompiuterių, internetinės technologijos yra per daug sudėtingos. Tačiau kalbant apie ateitį, jau dabar internetu naudojasi netgi vaikai, o šių laikų jaunimas internetu tikriausiai naudosis visą gyvenimą, dėl to ateityje amžius neturės reikšmės, todėl amžiaus grupė plėsis ir apims tiek jaunesnius nei 15 m. tiek vyresnius nei 50 m.
vartotojus.
Profesija. Daugelio žmonių profesija įpareigoja juos naudotis internetu, nes tai yra greitas ir efektyvus informacijos gavimo ir perdavimo būdas.
Tačiau, kalbant apie darbo vietą, čia žmogus dažniausiai yra tik vartotojas, o paslaugos pirkėjas yra įmonė, kurioje tas žmogus dirba.
Juridinis asmuo. Tai gausybė veikiančių įmonių ir organizacijų, kurios be interneto paprasčiausiai negalėtų gerai funkcionuoti. Joms reikalinga didelė interneto sparta ir pralaidumas, nes dažnai reikalinga apjungti visus įmonėje dirbančius darbuotojus į bendrą vidinį tinklą.
Pajamos. Yra keletas interneto planų variantų, kurie skiriasi savo techninėmis savybėmis ir kaina. Kuo aukštesnė kaina, tuo geresnė paslauga-
spartesnis internetas, atitinkamai su mažesniais apribojimais, ar visai be jų. Tačiau yra sudaryta galimybė kiekvienam vartotojui pasirinkti optimaliausią planą pagal jo vartojimo ypatybių ir kainų santykį.
Išsilavinimas. Turintys aukštesnį išsilavinimą žmonės yra labiau linkę naudotis internetu, o kiekvienam aukštojoje ar aukštesniojoje mokykloje dar bestudijuojančiam studentui prieiga prie interneto yra labai reikalinga, nes dalis susijusios su mokslais informacijos gali būti randama tik internete.
4.3 Psichografinis segmentavimas
Psichografinis segmentavimas – tai pirkėjų skirstymas į įvairias grupes pagal jų socialinę klasę, gyvenimo būdą arba asmenines savybes. Tai pačiai demografinei grupei priklausantys žmonės gali labai skirtis savo psichografinėmis savybėmis.
Socialinė klasė. Socialinė klasė įtakoja paslaugos pasirinkimą besidominčiam paslauga vartotojui. Aukštesnei socialinei klasei priklausantis (potencialus) vartotojas, gaunantis didesnes pajamas, rinksis brangesnę bei kokybiškesnę paslaugą t.y. spartesnį Internetą. Tuo tarpu dirbančiosios ar žemesnės klasės atstovas renkasi lėtesnius interneto planus, planus su tam tikrais apribojimais. Na, o žemiausios socialinės klasės atstovui paslaugos gali būti neprieinamos kad ir dėl pinigų stygiaus.
Asmenybės tipas. Žmonės besidomintys įvairia informacija – tai tokie žmonės, kurie naudojasi internetu tam tikriems savo poreikiams tenkinti.
T.y. tam tikros informacijos gavimas ir perdavimas. Kadangi internete savo interesus atitinkančių svetainių gali rasti kiekvienas, todėl, iš esmės, potencialus interneto vartotojas yra kiekvienas žmogus, mokantis naudotis kompiuteriu. Skirtumas tarp jų tik tas, kokiem tikslam jie naudojasi internetu ir koks jų naudojimosi internetu intensyvumas.
4.4 Tikslinio segmento apibūdinimas ir tipinio vartotojo bei pirkėjo identifikavimas
Atlikus segmentaciją, galima būtų teigti, kad interneto paslaugų rinka yra gana plati ir potencialus vartotojas yra kone kiekvienas žmogus.
Kadangi interneto populiarumas didėja, tai plečiasi ir rinka. Asociacijos
„Infobalt“ skaičiavimais, per 2003 m. Lietuvos IT rinka išaugo 8–10 proc.
ir pasiekė apie 1,14 mlrd. Lt. Taip pat Lietuva pasižymėjo ir sparčiausia interneto plėtra tarp trijų Baltijos valstybių: per 2003 metus interneto vartotojų skaičius Lietuvoje išaugo maždaug 25 proc. (nuo 20 proc.
interneto vartotojų tarp šalies gyventojų iki 25 proc.), tuo tarpu Estijoje ir Latvijoje augimas sudarė apie 10 proc. Dar spartesnis šios rinkos augimas prognozuojamas ir ateityje.
Tai labai dinamiška, nuolat besikeičianti ir auganti rinka, todėl tipinio vartotojo sąvoka yra gana nepastovi. Visgi įvertinus dabartinę padėti tipinį vartotoją ir tipinį pirkėją būtų galima apibūdinti taip:
Tipinis vartotojas yra mieste gyvenantis 15 – 50 metų, išsilavinęs, dirbantis ar besimokantis žmogus (nesvarbu ar tai vyras, ar moteris), ir turintis poreikį įvairiai informacijai gauti bei perduoti.
Tipinis pirkėjas yra mieste gyvenantis 22 – 50 metų, išsilavinęs, dirbantis ar besimokantis žmogus (nesvarbu ar tai vyras, ar moteris), gaunantis vidutines ar didesnes pajamas, ir turintis poreikį įvairiai informacijai gauti bei perduoti. Taip pat tai gali būti ir juridinis asmuo.
Interneto paslaugų pateikimas bei paskirstymas
Paslaugų pateikimas suvokiamas kaip marketingo kanalas, kurio tikslas –
pasiekti, kad paslauga taptų prieinamesnė, lengviau pasiekiama, patogi vartotojui.
Paslaugų teikimo arba paskirstymo kanalas – tai paslaugų įmonių, organizacijų ar asmenų, teikiančių paslaugas vartotojui, visuma. Šio kanalo funkcija – paslaugą padaryti patogia laiko ir vietos atžvilgiu. Tai yra paslauga turi būti prieinama ten ir tada, kai tik yra reikalinga. Pateikimo kanalo tikslas – pasiekti, kad pateikimas atitiktų marketingo tikslus, kuriuos paslaugų marketingas skirsto į 3 grupes:
1. Pardavimų (apimties arba vertės);
1. Pelno;
1. Aptarnavimo lygio.
Pateikimo kanalai sudaro kompleksines sistemas, kurių dalyviai, viena vertus, sprendžia paslaugų teikimo klausimus, o kita vertus, dalyvauja paslaugos kūrimo bei teikimo procesuose.
Pateikimo kanalo dalyviai:
1. Atlieka marketingo tyrimus
1. Organizuoja rėmimą
1. Palaiko ryšius su potencialiais vartotojais
1. Pritaiko paslaugas prie vartotojo reikalavimų
1. Veda derybas
1. Organizuoja paslaugų judėjimą
1. Rūpinasi finansavimu
1. Prisiima riziką
AB “Lietuvos telekomas” yra suinteresuota didinti paslaugų pardavimo mastą, todėl jai labai svarbu teisingai pasirinkti pateikimo kanalo tipą. Skiriami
2 pateikimo kanalo tipai:
Tiesioginis pateikimas – kai gamintojas pats parduoda paslaugas vartotojui.
Netiesioginis pateikimas – kai paslauga iš gamintojo pateks pas tarpininkus ir tik iš jų – pas vartotojus.
Pateikime dalyvauja tarpininkai; kurie nulemia kanalo ilgį. Pateikimo kanalo lygis – tai bet koks tarpininkas, savo veikla priartinantis paslaugą prie vartotojo.
Pateikimo kanalų lygiai yra: nulinio lygio, vieno, dviejų ir trijų lygių.
AB “Lietuvos telekomas” paslaugas teikia nulinio ir vieno lygio pateikimo kanalais.
Pateikimo kanalo ilgis – tai kanale esančių lygių skaičius, jis priklauso nuo tarpininkų skaičiaus (priklauso nuo paslaugos ir rinkos), taip pat nuo gamintojo marketingo strategijos.
AB “Lietuvos telekomas”- įmonė teikianti labai platų paslaugų asortimentą (apie 400). Trumpesnis pateikimo kanalas būdingas įmonėms, gaminančioms platų paslaugų asortimentą ir kai įmonė pati gali atlikti daugelį tarpininkų funkcijų.
5.1 Rėmimas
Rėmimas – tai į vartotoją orientuoti informacijos ir įtikinimo veiksmai, kurie daro įtaką paslaugų vartotojų sprendimams: prieš apsispręsdamas naudotis paslaugų įmonės teikiamomis paslaugomis, potencialus vartotojas turi būti įgijęs pakankamai žinių ir informacijos, kuri galėtų padėti jam apsispręsti. Vartotojui būtina pranešti apie paslaugas, kainą, bei paskatinti jomis naudotis. Taip teikiama informacija taikant rėmimą.
Skiriamos 4 rėmimo veiksmų grupės:
1. Reklama
1. Pardavimų skatinimas
1. Populiarinimas
1. Asmeninis pardavimas
Reklama – tai informacijos platinimo rinkoje kanalas, kuriuo užsakovas pristato paslaugas.
Paradavimų skatinimas – veiksmai, kuriais sudaromos ypatingos pirkimą skatinančios įsigijimo sąlygos
Populiarinimas – tai teigiamo paslaugų įmonės įvaizdžio kūrimas, palankių veiklos sąlygų sudarymas, remiantis ryšiais su visuomene, santykiais su įvairiomis organizacijomis, paslaugų vartotojais.
Asmeninis pardavimas – tai tiesioginis pardavėjo ir pirkėjo bendravimas, kurio metu pardavėjas daro įtaką pirkėjo sprendimui.
Šie veiksniai yra tarpusavyje yra susiję ir jų reikšmingumas priklauso nuo šių savybių:
Rinkos. Kai rinkoje yra nedaug pirkėjų, tada labiausiai tinka asmeniškas pardavimas, o jeigu pirkėjų yra daug – tada geriausiai tinka reklama.
Prekės/paslaugos reklama naudojama parduodant asmeninio naudojimo prekes, o pardavimų skatinimas – kai parduodamos gamybinės paskirties prekės.
Prekės gyvavimo ciklo stadijos. Įvedimo stadijoje naudojama – reklama, didėjimo st. – pardavimų skatinimas, brandos st. – reklama ir pardavimų skatinimas.
Prekės kainos. Reklama turi didelę reikšmę, kai yra skatinamas pigių prekių pardavimas.
Skiriamų lėšų dydžio. Firmai yra reikalingos tokios lėšos, kurios leistų pasinaudoti tinkamiausia rėmimo rūšimi.
AB “Lietuvos telekomas” savo teikiamų paslaugų rėmimui naudoja reklamą bei populiarinimą, kadangi šios Bendrovės rinka labai plati.
Skirtingiems tikslams naudojama reklama daro didelę įtaką ekonomikai, kultūrai, išsilavinimui, veikia vartotoją, jo elgseną. Kadangi reklama yra mokama paslauga, tai jos paskirtis – garantuoti paslaugų pardavimą bei pelną paslaugas teikiančiai įmonei. AB “Lietuvos telekomas” gali sau leisti brangius paslaugų rėmimo būdus, kadangi tam yra skiriama nemažai lėšų.
Bet kuri reklama atlieka šias funkcijas:
• Ekonominę
• Informacinę
• Komunikacinę
• Kontrolės;
• Koregavimo;
• Paslaugų paklausos valdymo;
• Formuoja paslaugų įmonės įvaizdį, stilių.
Reklamos tikslai:
1. Užtikrinti gerą paslaugų įmonės reputaciją visuomenės akyse;
1. Nustatyti, tarpininkaujant reklamos agentūroms, ilgalaikius ir naudingus bendradarbiavimo ryšius tarp paslaugas teikiančios įmonės ir asmeniškai pažįstamų vartotojų.
Pagal pagrindinius tikslus reklama gali būti suskirstyta į tokias rūšis:
1. Reklama, skirta įmonės prestižui formuoti. Joje svarbu pabrėžti patikimumą, veiklos efektyvumą.
2. Skatinamoji – skirta paskatinti vartotojus tam tikrai prekei ar paslaugai įsigyti.
3. Stabilumo reklama – iš esmės skirta informuoti pirkėjus bei partnerius apie įmonės veiklos rezultatų bei padėties rinkoje stabilumą.
4. Vidinė įmonės reklama – reikalinga tam, kad darbuotojai pasijustų esą atsakingi ir susiję su įmonės veikla, ir, žinoma, pasitikėti ja,
5. Reklama, skirta produkcijos realizacijai skatinti – tai pagrindinė reklamos veiklos sritis.
6. Įtikinamoji reklama – tai agresyviausia reklamos rūšis, kurios paskirtis yra įtikinti vartotojus įsigyti būtent tų, o ne kitų prekių.
7. Lyginamoji reklama, ja siekiama reklamuojamas prekes palyginti su analogiškais konkurentų pasiūlymais.
8. Primenamoji reklama būna skirta tiesiog priminti potencialiems pirkėjams apie kokios nors prekės egzistavimą ar jų savybes.
9. Stiprinamoji reklama skirta įtikinti jau įsigijusius prekių pirkėjus, kad jie pasirinko teisingai.
10. Informuojamoji reklama reikalinga teikti informacijai apie įmonę, jos produkcijos savybes, techninius duomenis, privalumus, siūlomas naujoves ir t.t.
11. Prevencinė reklama – tai tokia reklama, kuriai demonstratyviai skiriama daugiau lėšų, nei derėtų.
Bendriausias “Lietuvos telekomo” siekis – užmegzti firmos (informacijos siuntėjo) ir vartotojų (informacijos priėmėjų) ryšį, padedant siekti marketingo tikslų., o tuo pačiu ir įmonės tikslų.
AB “Lietuvos telekomas” reklamuojamos interneto paslaugos naudojasi visais žiniasklaidos platinimo kanalais, formomis (radijas, televizija, laikraščiai, bukletai, IT žurnalai, apklausa, įvairių nuolaidų taikymas), kitaip tariant naudojamas tiesioginis marketingas.
“Lietuvos telekomo” reklama yra periodinė, tiesioginė (paštu, internetu ir kt. ryšio priemonėmis), speciali prie kurios priskiriami kalendoriai, šratinukai, užrašų knygelės ir visa kita su užrašytais reklaminiais ir informaciniais duomenimis. Labai efektyvi reklama specializuotuose žurnaluose, nes skaitytojas daug kartų gali ją perskaityti. Žurnaluose skelbiama reklama turi ilgalaikius tikslus, todėl ją būtina planuoti iš anksto.
Svarbiausia, kad reklama išryškintų, ką firma nori pranešti potencialiam vartotojui, kad ji būtų patraukli ir aiški.
AB “Lietuvos telekomas” reklamuodama savo prekes ar paslaugas siekia įprasto tikslo – padidinti pardavimo bei teikiamų paslaugų apimtis.
Reklama informuoja apie naujas prekes, paslaugas, taip pat apie jų patobulinimus
Reklamos dėka suformuotas pasitikėjimas firmos vardu gali tapti dideliu turtu, kurio firma stengiasi neprarasti, todėl ji nesiryš teikti ar pardavinėti prastos kokybės paslaugas, prekes.
AB “Lietuvos telekomas” veiklos sėkmė priklauso nuo visuomenės nuomonės apie ją ir jos veiklą. Todėl bendrovė stengiasi ne tik reklamuoti paslaugas, bet ir kurti teigiamą rimtos firmos įvaizdį, naudodamasi populiarinimu.
Paslaugų marketingo požiūriu įvaizdis – tai tikslingai sukurta arba stichiškai atsiradusi forma, kuri žmonių sąmonėje atspindi tam tikrą objektą.
AB “Lietuvos telekomas” įvaizdį kuria darbuotojai ir aplinka, teikiamų paslaugų prigimtis, pačios įmonės kultūra bei rinkos segmentas. Įvaizdis lemia vartotojo elgseną. Taip jau yra, kad teisingai ar ne, naudingai ar ne, bet žmonės veikia, remdamiesi susidarytu tikrovės supratimu. Todėl įvaizdis yra galinga priemonė, daranti įtaką tiek paslaugų vartotojui, tiek bendrovei, kaip jų tiekėjui, tiek ir teikiamų paslaugų kokybei.
Populiarinimas – tai įmonės su visuomene sudedamoji dalis. Ryšiai su visuomene – tai įmonės santykiai su įvairiomis organizacijomis, visuomenės sluoksniais ir pavieniais asmenimis. Jie padeda kurti teigiamą įmonės įvaizdį ir sudaro palankias sąlygas jos veiklai. Užmezgami ir nuolat palaikomi ryšiai su įtakingais asmenimis ar organizacijomis, organizuojami įmonės reputaciją gerinantys renginiai, padeda ir dalyvavimas įvairiose populiariose akcijose bei labdaringa veikla.
AB “Lietuvos telekomas” populiarindamas savo įmonę, dalyvauja įvairiose parodose bei mugėse, remia nemažai renginių, taip pat informuoja savo vartotojus apie Bendrovės veiklos pasikeitimus per televiziją, radiją ar spaudą.
Bendriausias AB “Lietuvos telekomas” rėmimo tikslas yra užmegzti su vartotojais ryšį, padedantį siekti marketingo tikslų. Bendrovė, remdama teikiamas paslaugas, tuo pačiu informuoja, primena bei įtikinėja esamus ir potencialius vartotojus. Tai padeda pritraukti vartotojus, didinti pardavimų mastą, plėsti rinką, siekti didesnio pelno.
6. Didmeninė prekyba
Pastaraisiais metais „Lietuvos telekomas“ aktyviai plėtojo komercinius abipusiai naudingus santykius su daugeliu Lietuvos telekomunikacijų rinkos dalyvių. Atsižvelgiant į rinkos augimo perspektyvas bei siekiant gerinti didmeninių klientų aptarnavimą, teikti jų poreikius atitinkančias telekomunikacijų paslaugas bei sprendimus, 2001 m. lapkričio mėnesį buvo įkurtas Didmeninės prekybos departamentas.
Šios nuoseklios veiklos rezultatas – šiuo metu AB “Lietuvos Telekomas”
sėkmingai bendradarbiauja su daugiau kaip 150 nacionalinių ir tarptautinių, mobiliojo, fiksuotojo ryšio, virtualių operatorių, balso, interneto ir duomenų perdavimo paslaugų teikėjų bei kabelinių televizijų. “Lietuvos
Telekomo” verslo partneriai : „TeliaSonera“, „Sprint“, „Infonet“,
„Primuss“, „T-System“, „Omnitel“, „Bitė GSM“, „Tele2“, „Eurocom“,
„Microlink Data“, „Baltnetos komunikacijos“, „Lietuvos energija“,
„Infostruktūra“, „Balticum TV“, „Init“, „NTT“ ir daugelis kitų bendrovių.
“Lietuvos telekomas” telekomunikacijų paslaugų teikėjams siūlo šias pagrindines telekomunikacijų paslaugas: tinklų sujungimo, kitas telefonijos paslaugas, interneto ir duomenų perdavimo, vaizdo ir garso perdavimo paslaugas.
Puikiai išplėtotas telekomunikacijų tinklas Lietuvoje – galimybė teikti paslaugas bet kurioje verslui priimtinoje vietoje.
„Lietuvos telekomas“ yra didžiausias tarptautinio interneto paslaugų pirkėjas Lietuvoje ir vienintelis tarptautinio interneto ryšio teikėjas, turintis tris nepriklausomus kanalus su pasaulinio interneto ryšio teikėjais: „Sprint“, „TeliaSonera“ ir „Level3“.
7. Konkurencinė aplinka
AB “Lietuvos telekomas” – firma, kuri Lietuvoje neturi tiesioginių konkurentų. Tai monopolinė firma.
Monopolija – tai tokia situacija, kai atitinkamoje rinkoje dominuoja kurio nors gamintojo produktai. Paprastai rinka vadinama monopoline, jeigu daugiau negu trečdalis pasiūlos tenka vienam gamintojui.
Esant monopolijai, pasiūlą nustato tik viena firma. Šitaip ji įgauna galią pasirinkti bet kurią kainą paklausos rinkoje. Kokią kainą ji pasirinks? Aišku, kad tą kuria parduodama prekes ar teikdama paslaugas firma turės didžiausią pelną.
Taigi AB “Lietuvos telekomas”, kaip monopolininkas turi didelę galimybę kontroliuoti kainą. Pirkėjas yra priverstas pirkti iš monopolinės firmos ar naudotis jos teikiamomis paslaugomis, nes nėra artimų prekės ar paslaugos pakaitalų, arba iš viso išsiversti be norimos prekės ar paslaugos.
AB “Lietuvos telekomo” monopolis diktuoja savo sąlygas ir verčia jų laikytis.
Monopolijai būdinga konkurencija vienose rankose. Tačiau iš tikrųjų monopolija negali pasirinkti kainos ir gaminamos produkcijos visiškai laisvai: ji parduos tik tiek produkcijos, kokia bus paklausa.
AB “Lietuvos telekomas” yra vienintelė bendrovė Lietuvoje teikianti daugybę įvairių telekomunikacijos paslaugų, kurios turi labai didelę paklausą rinkoje.
Monopolinėje rinkoje firma veikia kainą. Firma turi monopolijos valdžią, kai pati nustato kainą savo produktui, o ne priima ją kaip rinkos realybę. Monopolijos valdžia yra tuomet, kai firma gali keisti savo produkcijos kainą, keisdama gaminamą kiekį, kurį numato parduoti. Esant monopolijai tik viena firma realizuoja visą produkciją, kitų firmų pasirodymas yra neįmanomas.
Stambios monopolinės įmonės, tokios kaip AB “Lietuvos telekomas” yra labiau linkusios ir pajėgesnės daryti mokslinius tyrimus, negu smulkios įmonės.
Tačiau tapti monopolija ir ja išsilaikyti nėra paprasta. Įėjimo į monopolinę rinką kliūtys – tai tam tikri trukdymai, kurie mažina konkurenciją ir neleidžia kitoms firmoms įeiti į rinką. Ekonomistai aptaria keturias pagrindines įėjimo į monopolinę rinką ir išsilaikymo joje kliūtys:
1. Išskirtinės teisės, gaunamos iš vyriausybės. Vyriausybė suteikdama firmoms vienintelio pardavėjo statusą suformuoja kliūtį kitoms firmoms. Pvz.: “Lietuvos telekomui” išduotas leidimas ryšio paslaugoms teikti.
1. Patentai garantuoja naujų produktų ar paslaugų kūrėjams išskirtines teises ir išradėjui monopolinę padėtį patento veikimo metu, bet ribotą laikotarpį. Kai baigiasi patento veikimo laikas, įėjimo į rinką kliūtis dingsta. Jei kokia nors firma neteisėtai įsibrauna į rinką, pažeisdama kitos firmos patentą, jos veiklą gali sustabdyti teismas.
1. Svarbiausių žaliavų šaltinių nuosavybė. Monopolija gali išsilaikyti, jei ji turi ar valdo visas žaliavas, reikalingas to produkto gamybai.
1. Didelės monopolinės gamybos maži kaštai. Labai didelių firmų kaštų pranašumai gali leisti vienai firmai, aptarnaujančiai visą rinką, gaminti produkciją su mažesniais kaštais, nei tai būtų galima daryti, jei rinką aptarnautų daugiau pardavėjų. Tai gali padėti firmoms įtvirtinti monopolinę, ir tapti kliūtimi kitoms, norinčioms įeiti į šią rinką. Monopolija, norėdama apsaugoti savo rinką, gali nustatyti mažas kainas, kurios bus “nepasiekiamos” kitoms firmoms.
AB “Lietuvos telekomas” yra firma, kurioje vyrauja absoliuti (grynoji)
ir natūralioji monopolija.
Absoliuti monopolija – tai toks rinkos tipas, kai yra vienintelis prekių (paslaugų), neturinčių artimų pakaitalų pardavėjas (teikėjas).
Natūrali monopolija – firma galinti patenkinti visą rinkos paklausą su mažesniais vidutiniais kaštais, nei tie kurie būtų, jei daugiau firmų pateiktų tą patį produkcijos kiekį.
Natūralioji monopolija bei absoliuti monopolija yra retenybė. Firma turi būti visada pasiruošusi bet kokiai konkurencijai. Todėl dabar AB
“Lietuvos telekomas” svarbiausias tikslas – užtikrinti bendrovės plėtrą bei tinkamai ją parengti galimai ateities konkurencijai.
Išvados
Šiandieninėje visuomenėje Internetas palaipsniui tampa reikšmingiausiu informacijos šaltiniu. Interneto paslaugomis naudojasi žmonės tiek savo asmeninėms, tiek ir verslo reikmėms patenkinti. Daugelis šios dienos įmonių sunkiai išsiverstų be šios paslaugos, kadangi jos dėka sutaupomi tiek laiko tiek ir piniginiai kaštai, taip pat padidinamas įmonės veiklos efektyvumas.
Interneto reikšmė bei įtaka kitų visuomenės informavimo priemonių kontekste yra milžiniška, ir, tikėtina, ateityje dar labiau augs. Internetas padarė revoliuciją žmonių komunikacijoje. Interneto paslaugos suteikia naujas galimybes kiekvienam žmogui bei visai ekonomikai.
Dažniausiai visos prekės bei paslaugos skirstomos į asmeninio ir gamybinio vartojimo t.y. pagal tai, kokie klientai jas naudoja.
Nagrinėjamos AB „Lietuvos Telekomas“ Interneto paslaugos priskiriamos tiek prie vartojamųjų, tiek ir prie pramoninių paslaugų.
Pagal paslaugų plotį interneto planai skirstomi į Internetą namams,
Internetą verslui, Paslaugas operatoriams bei interneto tiekėjams. Pagal gylį, visi nagrinėjamų interneto paslaugų planai yra skirtingi ir orientuoti į tam tikrą vartotojų segmentą. Visi planai skiriasi savo parametrais: kaina, interneto sparta, informacijos siuntimo ir gavimo apribojimais laike ir kiekyje, technologiniu aspektu ir keletu kitų.
Atlikus segmentaciją, galima būtų teigti, kad interneto paslaugų rinka yra gana plati ir potencialus vartotojas yra kone kiekvienas žmogus.
Kadangi interneto populiarumas didėja, tai plečiasi ir rinka. Tipinis AB
„Lietuvos Telekomas“ Interneto paslaugų vartotojas yra mieste gyvenantis 15
– 50 metų, išsilavinęs, dirbantis ar besimokantis žmogus (nesvarbu ar tai vyras, ar moteris), ir turintis poreikį įvairiai informacijai gauti bei perduoti. Tuo tarpu, tipinis pirkėjas yra mieste gyvenantis 22 – 50 metų, išsilavinęs, dirbantis ar besimokantis žmogus (nesvarbu ar tai vyras, ar moteris), gaunantis vidutines ar didesnes pajamas, ir turintis poreikį įvairiai informacijai gauti bei perduoti. Taip pat tai gali būti ir juridinis asmuo.
Bendriausias “Lietuvos telekomo” siekis – užmegzti firmos (informacijos siuntėjo) ir vartotojų (informacijos priėmėjų) ryšį, padedant siekti marketingo tikslų., o tuo pačiu ir įmonės tikslų. AB “Lietuvos telekomas”
reklamuojamos interneto paslaugos naudojasi visais žiniasklaidos platinimo kanalais, formomis (radijas, televizija, laikraščiai, bukletai, IT
žurnalai, apklausa, įvairių nuolaidų taikymas), kitaip tariant naudojamas tiesioginis marketingas.
Bendriausias AB “Lietuvos telekomas” rėmimo tikslas yra užmegzti su vartotojais ryšį, padedantį siekti marketingo tikslų. Bendrovė, remdama teikiamas paslaugas, tuo pačiu informuoja, primena bei įtikinėja esamus ir potencialius vartotojus. Tai padeda pritraukti vartotojus, didinti pardavimų mastą, plėsti rinką, siekti didesnio pelno.
„Lietuvos telekomas“ yra didžiausias tarptautinio interneto paslaugų pirkėjas Lietuvoje ir vienintelis tarptautinio interneto ryšio teikėjas.
Tai įmonė prekiaujanti tiek mažmeninėmis, tiek ir didmeninėmis interneto ryšio paslaugomis, neturinti lygiaverčių konkurentų šioje srityje.
Literatūros sąrašas
1. B. Martinkus, V. Žilinskas “Ekonomikos pagrindai”. Kaunas, 1997m.
2. E. Gečienė “Marketingas”. Klaipėda, 1998m.
3. E. Vitkienė “Paslaugų marketingas”. Vilnius, 1999m.
4. V. Pranulis, A. Pajuodis, S. Urbonavičius, R. Virvilaitė “Marketingas”.
Vilnius, 1999m.
5. www.ivpk.lt/main.php?cat=60&gr=1⊂=1 Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie LRV.
6. www.marketing.lt
7. www.telecom.lt
8. www.tns-gallup.lt
9. www.marketingas.lt
Priedai
INTERNETO PASLAUGOS NAMAMS
Takas iD1 City
|Mokesti|Sparta |Naudojimasis |Aktyvavima|Tarptautinio ryšio |
|s | |paslauga |s |ribojimas |
|79 |2048/768 |NERIBOTAS |249 Lt |Maksimalus galimas – 30|
|Lt/mėn |kbit/s | | | |
Takas iD2 City
Takas iD2
Takas iD3
DSL Takas
|Mokestis |Sparta |Naudojimasis paslauga |Aktyvavimas |
|nuo 177 Lt/mėn.|iki 4096 |24 valandas 7 dienas per |nuo 177 Lt. |
| |kbit/s |savaitę. | |
Tako zona 1
|Planas „Tako zona1″ |Kaina (su PVM) |
| Mėnesio mokestis | 35,40 Lt1 |
| Nemokamas naudojimosi laikas per |Kasdien nuo 18.00 iki 7.00; |
|mėnesį |Savaitgaliais ir švenčių dienomis visą |
| |parą. |
| Ryšio sparta | Iki 56 kb/s |
INTERNETO PASLAUGOS VERSLUI
„Universalusis internetas“
• itin didelės spartos neribotas internetas – 1 Mb/s priėmimo ir 512
kb/s siuntimo (tiek Lietuvoje, tiek užsienyje), todėl galėsite žymiai greičiau naršyti po interneto svetaines ir be jokių apribojimų keistis didelės apimties bylomis;
• galimybė prie interneto prijungti kelis kompiuterius, sujungtus į vietinį tinklą – kartu su paslauga suteikiama tam reikalinga galinė įranga ir nuolatinis IP adresas, leidžiantis tinkamai sukonfigūruoti nuosavą pašto serverį arba palengvinantis centralizuotą išėjimą į internetą;
• 10 nemokamų 50 MB dydžio elektroninio pašto dėžučių.
Kainos (Lt su PVM):
• įrengimo mokestis – 250 Lt, mėnesinis mokestis – 349 Lt;
• paslaugą be papildomų mokesčių įdiegs mūsų specialistai;
• duomenų siuntimo spartą galima padidinti iki 1 Mb/s už papildomą vienkartinį 59 Lt mokestį (esant techninėms galimybėms).
DSL takas
tai įvairūs mokėjimo planai, suteikiantys galimybę pasirinkti interneto spartą pagal įmonės poreikius:
• vienu metu naršysite internete ir naudositės telefonu;
• žymiai greičiau (negu, pavyzdžiui, naudodamiesi „Atviru taku“)
naršysite po interneto svetaines, keisitės dideliais failais su teksto, vaizdo arba garso informacija;
• greitai naršysite ne tik Lietuvos, bet ir užsienio interneto svetainėse, nes „Lietuvos telekomas“ turi didžiausią Lietuvoje interneto pralaidumą į užsienį;
• gera vaizdo ir garso kokybė;
• suteikiama visa įranga, kurios reikia prisijungti prie interneto
DSL takas“ paslaugos planai
|Planas |Maksimali sparta, kbps |
| |Priėmimo |Siuntimo |
| |(„download“) |(„upload“) |
|A0 |128 |64 |
|Takas |512 |256 |
|40* | | |
|A0 |256 |128 |
|plius | | |
|A1 |320 |128 |
|A1 |512 |256 |
|plius | | |
|A2 |800 |320 |
|A3 |1280 |512 |
|A4 |2048 |640 |
|A5 |4096 |640 |
Įkainiai
|Planas |Įrengimo mokestis, Lt su|Abonentinis mokestis, Lt |
| |PVM |su PVM |
|A0 |177,00 |162,00* |
|Takas 40|99,00 |99,00* |
|A0 plius|300,00 |220,00 |
|A1 |300,00 |225,00* |
|A1 plius|300,00 |300,00 |
|A2 |500,00** |550,00** |
|A3 |500,00** |790,00** |
|A4 |900,00** |1250,00** |
|A5 |1300,00** |2400,00** |
Trukumai: „Jūsų darbą įvertinau 7 (Neišskirti informacijos šaltiniai, nėra pasiūlymų dėl naujo produkto ar modifikacijos, Neišskiriama mažmeninės prekybos specifika, neapipavidalinti darbe pateikiami paveikslai, o už vėlavimą -1)“
Išsilavinimas
Juridinis asmuo
Rinkos segmentavimo kriterijai
Asmenybės tipas
Socialinė klasė
Profesija
Pajamos
Amžius
Rinkos tankumas
Regionas
Psichografinis
Demografinis
Geografinis
Interneto paslaugos operatoriams ir paslaugų tiekėjams
Interneto paslaugos operatoriams ir paslaugų tiekėjams
Interneto paslaugos operatoriams ir paslaugų tiekėjams
„Atviras takas“
Interneto tinklo paslauga 1
Internetas švietimo įstaigoms
Spartus belaidis internetas
„Universalusis internetas“
DSL Takas
Internetas skirtąja linija
Ekonomiškasis internetas skirtąja linija
Internetas per plačiajuosčio ryšio prieigą
Internetas verslo centrų klientams
Interneto tinklo paslauga
Interneto paslaugos verslui
Tako zona1
Spartus belaidis internetas
DSL Takas
Takas iD3
Takas iD2
Takas iD2 City
Takas iD1 City
Takas iD1
Interneto paslaugos namams