AB likvidavimas, verslo ekonomikos referatas

Įvadas

Įmonė – tai savo firmos vardą turintis ūkinis vienetas, įsteigtas įstatymų nustatyta tvarka tam tikrai komercinei – ūkinei veiklai. Įmonę sudaro medžiaginių, daiktinių, finansinių ir nematerialių aktyvų, jos teisių ir pareigų kompleksas. Taip įmonę apibrėžia Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas. Įmonės yra skirstomos į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės įmones.
Lietuvos Respublikoje gali veikti šios teisinės formos įmonės: akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, valstybės įmonės, savivaldybės įmonės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), žemės ūkio bendrovės, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos, individualios įmonės, Europos ekonominių interesų grrupės, Europos bendrovės.
Iš visų minėtų verslo kūrimo formų mes kalbėsime apie akcines bendroves, o tiksliau apie akcinių bendrovių likvidavimą. Kadangi šiuo darbo pagrindinis tikslas yra susipažinti ir visapusiškai išnagrinėti akcinių bendrovių likvidavimo procedūrą negalima nepaminėti kas tai yra akcinė bendrovė, kas reglamentuoja akcinių bendrovių veiklą ir be abejo reikia pasakyti apie akcinių bendrovių privalumus ir trūkumus.
Tik atsakus į iškeltus klausimus ir geriau susipažinus su šia verslo kūrimo forma galima prieiti prie akcinių bendrovių likvidavimo proceso. Gerai susipažinti su akcinių bendrovių liikvidavimu padės Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas.

Akcinės bendrovės. Akcinės bendrovės likvidavimas
Pagal akcinių bendrovių įstatymą Lietuvoje gali būti steigiamos:
 akcinės bendrovės (AB)
 uždarosios akcinės bendrovės (UAB)
 investicinės akcinės bendrovės (IAB)
Akcinė bendrovė yra juridinio asmens teises turinčios ribotos turtinės atsakomybės įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į

dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Pagal savo prievoles ji atsako tik savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Akcinė bendrovė gali būti įsteigta verstis ūkine veikla, nedraudžiama Lietuvos Respublikos įstatymų.
Prieš pereinant prie akcinių bendrovių likvidavimo proceso noriu pateikti akcinių bendrovių privalumus ir trūkumus.
Privalumai:
 ribota bendrasavininkių turtinė atsakomybė
 perleidimo paprastumas, nes akcininkai gali įstoti ir pasitraukti iš akcinės bendrovės kada nori, parduodami arba pirkdami jos akcijas
 gana daug finansinio kapitalo didinimo galimybių (galima sukaupti didelį kapitalą pardavus akcijas)
 neribotas įmonės egzistavimo laikas
 lyginant su kitomis firmomis, verslo organizacija yra didesnė ir sudėtingesnė, gali samdyti profesionalius vadybininkus
 plečiant veiklą pritraukti investicijas bei gauti paskolas
 neterminuota veikla; mirus bendrovės akcininkui, jo akcijų daalis atitenka paveldėtojui
Trūkumai:
 įsteigti akcinę bendrovę sunku dėl biurokratinių kliūčių ir kainos
 daug sudėtingesnis valdymas
 sudėtinga steigimo ir likvidavimo tvarka
 akcinei bendrovei esant juridiniu vienetu, vadybininkai gali išvengti asmeninės atsakomybės už savo veiksnius
 akcininkai gali diktuoti savo valią
 didesnės administracinės sąnaudos
 dvigubai apmokestinami dividendai: kartą kaip akcinės bendrovės pajamos ir kartą kaip akcininko asmeninės pajamos
 stambi akcinė bendrovė skatina monopolija
Akcinės bendrovės veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai. Dabar galioja 1994 m. liepos 5 d. priimtas, ir vėliau papildytas, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2000, Nr. 64-1914, Nr. 113-3614; 2001, Nr. 112-4081; 2002, Nr.43-1607, Nr. 72-3013, Nr. 101-4495, Nr. 124-5628; 2003, Nr. 12
23-5574). Juo ir vadovaujasi šalies akcinės bendrovės; šis įstatymas reguliuoja bendrovių steigimą, valdymą, reorganizavimą ir likvidavimą.
Lietuvos Respublikos įmonių bankrotų įstatymai bei kiti teisiniai normatyviniai aktai reguliuoja akcinių bendrovių bei kito tipo įmonių likvidavimo ar bankroto tvarką.
Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu 2000 m. liepos 13 d. Nr. VIII-1835, buvusiu aktualiam nuo 2001 07 01 iki 2001 12 16, aštuntu skirsniu, 75 straipsniu bendrovių likvidavimo pagrindai gali būti:
 Teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusią bendrovę. Šiuo atveju bendrovė likviduojama Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka;
 Teismo sprendimas pripažinti bendrovę neteisėtai įsteigta;
 Visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas likviduoti bendrovę.
Bendrovė gali būti pripažįstama neteisėtai įsteigta, jeigu visi jos steigėjai steigimo metu buvo neveiksnūs, įstatuose nurodyti bendrovės veiklos tikslai yra neteisėti arba prieštarauja viešajai tvarkai, nustatyta tvarka ir terminais nebuvo sudarytas minimalus bendrovės įstatinis kapitalas ir steigimo sutartyje ar įstatuose nenurodytas bendrovės pavadinimas, įstatinio kapitalo dydis, įstatuose nenurodyti bendrovės veiklos tikslai.
Bendrovė privalo turėti savo pavadinimą, kuriame privalomi žodžiai “akcinė bendrovė” arba atitinkamos šių žodžių santrumpos – “AB”. Bendrovė privalo turėti savo antspaudą ir bent vieną sąskaitą Lietuvos Respublikoje įregistruotame banke. Akcinės bendrovės (AB) įstatinis kapitalas negali būti mažesnis nei 150 000 litų. AB akcijos gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių viešąją apyvartą reglamentuojančiais teisės aktais.
Visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti nutarimo likviduoti nemokią bendrovę.
Kaip buvo minėta au
ukščiau, akcinių bendrovių likvidavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymas 2000 m. liepos 13 d. Nr. VIII-1835 priimtas ir pataisytas, aktualus nuo 2005 06 23. Šiame įstatyme aštuntame skirsnyje BENDROVĖS REORGANIZAVIMAS, ATSKYRIMAS, PERTVARKYMAS IR LIKVIDAVIMAS 73-74 straipsnyje aiškiai pateikta akcinės bendrovės likvidavimo tvarka.
73 straipsnis. Bendrovės likvidavimas
1. Bendrovė gali būti likviduojama Civilinio kodekso nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais.
2. Sprendimą likviduoti bendrovę priima visuotinis akcininkų susirinkimas arba teismas Civilinio kodekso nustatytais atvejais.
3. Visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo likviduoti nemokią bendrovę.
4. Bankrutavusi bendrovė likviduojama Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.
5. Visuotinis akcininkų susirinkimas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti bendrovę, arba juridinių asmenų registro tvarkytojas, kai jo iniciatyva teismas priima sprendimą likviduoti bendrovę, privalo išrinkti (paskirti) jos likvidatorių.
6. Nuo visuotinio akcininkų sprendimo likviduoti bendrovę priėmimo dienos bendrovė įgyja likviduojamos bendrovės statusą. Nuo išrinkimo (paskyrimo) likvidatorius įgyja bendrovės vadovo ir valdybos teises ir pareigas. Bendrovės vadovas ir valdyba netenka savo įgaliojimų nuo likvidatoriaus paskyrimo. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas šio Įstatymo nustatyta tvarka.
7. Likviduojamos bendrovės dokumentuose, kuriuos ji naudoja turėdama santykių su kitais asmenimis, be kita ko, turi būti nurodomas jos teisinis statusas „likviduojama“.
8. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali nustatyti kitą (ne sprendimo priėmimo dienos) datą, nuo kurios įsigalioja sprendimas dėl bendrovės likvidavimo, tačiau ši data negali būti ankstesnė kaip sprendimo likviduoti bendrovę priėmimo diena.
9. Jei likvidavimo pagrindas yra la
aikotarpio, kuriam buvo įsteigta bendrovė, pabaiga, likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki šio laikotarpio pabaigos, visuotinis akcininkų susirinkimas turi priimti sprendimą dėl bendrovės likvidavimo ir išrinkti likvidatorių arba priimti sprendimą pratęsti veiklos laikotarpį ir pakeisti bendrovės įstatus. Šiuo atveju priėmus sprendimą likviduoti bendrovę, bendrovė likviduojamos bendrovės statusą įgyja kitą dieną po įstatuose nustatyto veiklos laikotarpio pabaigos. Jei visuotinis akcininkų susirinkimas per nustatytą terminą likvidatoriaus neišrenka, akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, taip pat juridinių asmenų registro tvarkytojas turi teisę kreiptis į teismą, kad šis paskirtų likvidatorių.
10. Apie bendrovės likvidavimą likvidatorius turi viešai paskelbti įstatuose nurodytame dienraštyje 3 kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba viešai paskelbti įstatuose nurodytame dienraštyje vieną kartą ir pranešti visiems bendrovės kreditoriams raštu. Skelbime ar pranešime turi būti nurodyti visi Civilinio kodekso 2.44 straipsnyje nurodyti duomenys apie bendrovę.
11. Likvidatorius ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo apie bendrovės likvidavimą dieną turi pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui dokumentus, patvirtinančius sprendimą likviduoti bendrovę, ir duomenis apie save.
12. Likviduojant bendrovę, akcijas pasirašę, bet jų neapmokėję asmenys turi jas apmokėti akcijų pasirašymo sutartyje nustatyta tvarka. Akcijas pasirašę asmenys gali būti atleisti nuo neįmokėtų įnašų tokios dalies, kurią jie atgautų skirstant likviduojamos bendrovės turtą, tik tuo atveju, kai bendrovės likvidavimo pagrindas yra bendrovės steigimo pripažinimas negaliojančiu vadovaujantis Civilinio kodekso 2.114 straipsniu ir bendrovė gali patenkinti prisiimtus įsipareigojimus kreditoriams.
13. Likviduojama bendrovė pirmiausia turi atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, laikantis Civilinio kodekso nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės. Atsiskaičius su likviduojamos bendrovės kreditoriais, išmokamas sukauptas dividendas privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkams. Likęs likviduojamos bendrovės turtas padalijamas akcininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei. Analogiškai dalijamas ir vėliau išaiškėjęs bendrovės turtas. Jei bendrovės akcijos suteikia nevienodas teises, dalijant turtą į jas turi būti atsižvelgta.
14. Bendrovės turtas akcininkams gali būti dalijamas ne anksčiau kaip praėjus 2 mėnesiams po to, kai buvo atlikti visi šio straipsnio 10 dalyje nustatyti veiksmai.
15. Jeigu dėl bendrovės skolų mokėjimo kyla teisminių ginčų, bendrovės turtas negali būti dalijamas akcininkams tol, kol teismas neišspręs šių ginčų ir nebus atsiskaityta su kreditoriais.
16. Sprendimą atšaukti bendrovės likvidavimą gali priimti sprendimą likviduoti bendrovę priėmęs visuotinis akcininkų susirinkimas ar teismas. Sprendimas likviduoti bendrovę negali būti atšauktas, jei bent vienas akcininkas gavo dalį likviduojamos bendrovės turto.
17. Dokumentai, patvirtinantys sprendimą likviduoti bendrovę, taip pat atšaukti likvidavimą, turi būti pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui.
74 straipsnis. Likvidatoriaus kompetencija
1. Likvidatorius turi bendrovės valdybos ir bendrovės vadovo teises ir pareigas. Likvidatoriumi gali būti tik fizinis asmuo, jam keliami tie patys reikalavimai kaip ir bendrovės vadovui.
2. Be kitų šiame Įstatyme ir Civiliniame kodekse nustatytų pareigų, bendrovės likvidatoriaus kompetencijai priskiriamos šios funkcijos:
1) sudaryti likvidavimo laikotarpio pradžios balansą;
2) atsiskaičius su bendrovės kreditoriais, paskirstyti akcininkams likusį bendrovės turtą ir surašyti jo perdavimo aktus;
3) jei likviduojama akcinė bendrovė, kurios akcijos įregistruotos, kreiptis į Vertybinių popierių komisiją, kad ši panaikintų akcijų įregistravimą;
4) perduoti likviduotos bendrovės dokumentus saugoti Archyvų įstatymo nustatyta tvarka;
5) sudaryti bendrovės likvidavimo aktą. Likvidavimo akte aprašoma likvidavimo eiga ir patvirtinama, kad atlikti visi su likvidavimu susiję veiksmai;
6) pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės likvidavimo aktą ir kitus dokumentus, reikalingus likviduotai bendrovei išregistruoti.
3. Jei bendrovės likvidavimas trunka ilgiau nei metus, po kiekvienų finansinių metų pabaigos ne vėliau kaip per 3 mėnesius likvidatorius sudaro metinę finansinę atskaitomybę ir likvidavimo ataskaitą. Metinę finansinę atskaitomybę ir likvidavimo ataskaitą tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas. Su šiais dokumentais turi teisę susipažinti visi akcininkai ir kreditoriai.
4. Likvidatorius gali būti atšauktas Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
5. Sprendimą dėl likvidatoriaus laikino pavadavimo jo atostogų ar laikino nedarbingumo metu priima visuotinis akcininkų susirinkimas, teismas ar juridinių asmenų registro tvarkytojas, šio Įstatymo nustatyta tvarka išrinkę (paskyrę) likvidatorių. Asmeniui, pavaduojančiam likvidatorių, keliami tokie pat reikalavimai kaip ir likvidatoriui.

Išvada
Užbaigiant darbą galiu drąsiai teigti, kad išanalizavus pateiktą medžiagą ne tik atsakiau į visus sau iškeltus klausimus bet ir supratau kas yra akcinė bendrovė ir kaip ji yra likviduojama. Pagrysti tai noriu pateikiant šias išvadas:
 Akcinė bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės įmonė, turinti juridinio asmens teises, kurios įstatinis (nuosavas) kapitalas yra padalytas į dalis – akcijas ir jų veikla atskirta nuo savininkų veiklos. Bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba ir valdyba.
 Akcinių bendrovių likvidavimo priežastys gali būti teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusią bendrovę, teismo sprendimas likviduoti bendrovę už Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus teisės pažeidimus ir visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus.
 Visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti nutarimo likviduoti nemokią bendrovę.
 Likviduoti bendrovę turi teisę visuotinis akcininkų susirinkimas arba teismas. Priėmus sprendimą nutraukti akcinės bendrovės veiklą, skiriamas likvidatorius arba tai įpareigoja padaryti įmonės steigėja. Nuo to momento akcinė bendrovė įgyja likviduojamos įmonės statusą, padaromi atitinkami įrašai registravimo rejestre, paskelbiama spaudoje. Apie bendrovės likvidavimą viešai skelbiama tris kartus ne mažesniais kaip 2 mėnesių tarpais arba kiekvienam akcininkui ir kreditoriui pranešama raštu.
 Tik praėjus 3 mėnesiams nuo tos dienos, kai trečią kartą buvo viešai paskelbta apie akcinės bendrovės likvidavimą, bendrovės turtas gali būti dalijamas akcininkams. Jeigu kyla ginčų dėl bendrovės skolų mokėjimo, bendrovės turtas negali būti dalijamas akcininkams, kol teismas išspręs šį ginčą ir bus atsiskaityta su kreditoriais.

Literatūros sąrašas
1. K. Lukaševičius, B. Martinkus „Mažųjų ir vidutinių įmonių vadyba“ , Technologija, Kaunas, 2002
2. K. Lukaševičius, B. Martinkus „Verslo vadyba“ , Technologija, Kaunas, 2001
3. L.Juozaitienė, J. Staponkienė „Verslo ir vadybos įvadas“ , Šiaulių universiteto leidykla, 2003
4. E. Bagdonas, E. Kazlauskienė „Verslo pradmenys“ , Technologija, 2002
5. „Lietuvos Respublikos įmonių, jų filialų ir atstovybių steigimą ir veiklą reglamentuojantys pagrindiniai įstatymai“
6. Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymas. (Prieiga per internetą):
http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=259448&Condition2=
http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=117107&Condition2=

Leave a Comment