JTO institucijos

Turinys

1. Įvadas 1
2. JTO struktūra: 2
2.1. Generalinė Asamblėja 2
2.2. Saugumo Taryba 3
2.3. Ekonominė ir Socialinė Taryba 3
2.4. Globos Taryba 3
2.5. Tarptautinis Teismas 4
2.6. Sekretoriatas;Generalinis Sekretorius 4
3. Tarpvyriausybinės Jungtinių Tautų agentūros 5
4. JTO ir Lietuva 6
5. Literatūra ir šaltiniai 7

1.Įvadas
Jungtinių tautų organizacija – tai pasaulinė tarptautinė organizacija, įkurta po Antrojo Pasaulinio karo. Jungtinės Tautos – pavyzdžio žmonijos istorijoje neturinti pasaulinio tarptautinio bendradarbiavimo sistema, įsipareigojusi kovoti prieš karus, puoselėti ir stiprinti žmogaus teises, remti teisingumą ir tarptautinę teisę, stiprinti socialinę pažangą ir draugiškus santykius tarp tautų. Jungtinių Tautų Organizacija yra centras, padedantis šalims derinti savo veiksmus šių tikslų įgyvendinimui.

Jungtinių Tautų Organizacijos Chartiją parengė 51 valstybės atstovai, kuurie ją pasirašė 1945 birželio 25 dieną San Franciske. Tačiau reali organizacijos įkūrimo data yra 1945 spalio 25, kada pasirašytą Chartiją ratifikavo 5 didžiosios valstybes JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Sovietų Sąjunga ir Kinija. Nuo JTO įkūrimo praėjo jau 60 metų. Dabar jau galime pasakyti, kad ši organizacija yra tvirtas žmogaus teisių ir laisvių pamatas. Taika, laisve, pagarba žmogaus teisėms, pagalba vargstantiems. Jungtinų Tautų Organizacija, į kuria šiuo metu jau įeina 191 valstybė, suteikia žmonijai galimybę kurti naują gyvenimą.

Pagrindiniai ir svarbiausi JTO tikslai yra:
 išlaikyti tarptautinį saugumą ir taiką, o essant reikalui imtis efektyvių kolektyvių priemonių taikai apsaugoti, karų grėsmei pašalinti ar agresijai likviduoti
 vystyti draugiškus ryšius, santykius tarp tautų
 bendradarbiauti sprendžiant tarptautines, ekonomines, socialines, kultūrines ir humanitarines problemas ir bendromis jėgomis skatinti pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms visose šalyse
 centralizuotai atstovauti bet ko

okių tarpusavio santykių harmonizavimui.

JTO narėmis gali būti visos taikingos valstybės, kurios įsipareigoja vykdyti ir laikytis Chartijos nuostatų. Lietuva buvo priimta į JTO 1991 rugsėjo 17 d.

2.Jungtinių Tautų Organizacijos struktūra

2.1.Generalinė Asamblėja – vienintelė institucija, atstovaujanti visoms valstybėms narėms, kurios turi asamblėjoje po viena balsą. Ji svarsto visus klausimus ir teikia rekomendacijas organizacijos narėms bei Saugumo tarybai.
Tai pagrindinis Organizacijos organas, priiminėja rezoliucijas ir deklaracijas įvairiais pasaulinės politikos klausimais. Generalinė Asamblėja negali priimti tokių nutarimų, kurie būtų privalomi bet kurios valstybės vyriausybei, tačiau jos rekomendacijos ir rezoliucijos būdamos tarptautinės viešosios nuomonės išraiška, daro didžiulį poveikį pasaulinei politikai.
Kiekvienas JTO narys turi po vieną balsą, ir Generalinė asamblėja sprendimus priima taip pat balsuodama. 2/3 balsų dauguma sprendžiami klausimai, susiję su tarptautinės taikos ir saugumo reikalais, renkami Saugumo, Globos, Ekonominės irr Socialinės Tarybų nariai, pagal Saugumo Tarybos rekomendaciją į JTO priimami nauji nariai. Paprastos daugumos užtenka priimti, kitokiems ne taip svarbiems sprendimams.
Generalinė asamblėja savo funkcijas vykdo su septynių pagrindinių komitetų pagalba. Kiekvienas komitetas tyri specialų paskirtį, o jų darbe dalyvauja beveik visų valstybių-narių atstovai. Be to, veikia aibė specialiai konkretiems reikalams nagrinėti sudaryti komitetai ir komisijos, kurie atlikę užduotis yra paleidžiami. Asamblėja visus savo darbotvarkės klausimus prieš svarstymą sesijoje perduoda į atitinkamus komitetus, o pastarieji savo ruožtu pateikia sprendimų ir rezoliucijų projektus pl

lenariniams posėdžiams.
Vienas svarbiausių Generalinės Asamblėjos uždavinių – tai nuolatinis valstybių bendradarbiavimo principų tobulinimas bei kitų problemų, ypač susijusių su taikos išsaugojimu, svarstymas. Yra priėmusi daug svarbių deklaracijų ir rezoliucijų.

2.2.Saugumo Taryba – pagrindinė JTO institucija, kuriai tenka didžiausia atsakomybė už tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą. Ji įgaliota veikti visų JTO narių vardu. Tarybą sudaro 15 narių: 5 nuolatinės narės (Didžioji Britanija, JAV, Rusija, Prancūzija, Kinija), ir 10 narių, išrinktų Generalinės Asamblėjos dviejų metų laikotarpiui. Kiekviena Saugumo Tarybos narė turi po vieną balsą, bet sprendimus ST gali priimti tik tada, kai yra:
1) susidarius 9 balsų dauguma;
2) kai 5 nuolatinių narių nuomonės sutampa (čia reiškiasi vadinamoji “didžiųjų valstybių sutarimo” arba “veto” taisyklė). Jeigu nors viena iš nuolatinių ST narių balsuoja prieš tai sprendimas negali būti priimtas. Tačiau sprendimo priėmimui reikia dar 4 nenuolatinių narių pritarimo.
Pagal JTO Chartiją visos JT narės turi paklusti Saugumo Tarybos sprendimams ir juos besąlygiškai vykdyti, tuo tarpu visi kiti JT organai gali teikti tik rekomendacijas. Saugumo Taryba gali nagrinėti bet kurį ginčą ir bet kurią situaciją, kuri kelia ar gali kelti pavojų tarptautiniam saugumui. Jeigu Saugumo Taryba gauna kurios nors šalies skundą dėl grėsmės jos saugumui ir tarptautinei taikai, tai pirmiausiai ji rekomenduoja besiginčijančioms pusėms spręsti ginčus taikiomis priemonėmis. Kai kuriais atvejais atliekamas tyrimas. Jeigu konflikto neįmanoma išspręsti ta

aikiai gali būti imtasi įvairių sankcijų agresoriaus atžvilgiu ar net kolektyvinių karo veiksmų prieš agresorių. Lietuva nėra ST narė.

2.3.Ekonominė ir Socialinė Taryba – tai JTO institucija, kurios uždavinys – koordinuoti JTO specializuotųjų įstaigų veiklą ekonominėje ir socialinėje srityje. EST sudaryta iš 54 narių, renkamų Generalinės Asamblėjos 3 metų laikotarpiui, kasmet perrinkdama po 1/3 Tarybos narių. Taryba savo sprendimus priima paprasta balsų dauguma, o kiekviena valstybė turi po vieną balsą. Paprastai Ekonominė ir Socialinė Taryba kasmet surengia po dvi sesijas, kurios užtrunka po 2 mėnesius ir vyksta paeiliui Niujorke ir Ženevoje.
Ekonominė ir Socialinė Taryba turi daug komisijų ir pagalbinių organų, kurie skirstosi į specializuotas (statistikos, demografijos, socialinio vystymo, žmogaus teisių , moters padėties, kovos su narkomanija ir kt.) ir regionines (Afrikos, Azijos ir Ramiojo Vandenyno, Europos, Lotynų Amerikos, Vakarų Azijos) komisijas.

2.4.Globos Taryba – pagrindinė JTO institucija, sukurta priklausomų teritorijų, pirmiausiai kolonijų, plėtrai skatinti. Globos Taryba veikia remdamasi Generalinės Asamblėjos arba – “strateginės zonos” atveju – Saugumo Tarybos jai suteiktais įgaliojimais. Šiuo metu ją sudaro 5 narės : JAV (administruojanti valstybė) ir kitos nuolatinės saugumo narės. Globos Taryboje balsuojama paprasta balsų dauguma; kiekviena narė turi vieną balsą. Taryba posėdžiauja kasmetinėse sesijose, kurios paprastai vyksta metų viduryje. Prireikus ji rengia nepaprastąsias sesijas. Tačiau pasibaigus dekolonizacijos procesui Globos Taryba netenka savo reikšmės.
Globos Taryba – tai tarptautinė globos ir gl

lobojamų teritorijų vystymosi sistema. Ši sistema apima šias teritorijas kurios:
1) iki Antrojo pasaulinio karo buvo globojamos Tautų Lygos,
2) buvo perimtos iš Antrojo pasaulinio karo sukėlėjų – Vokietijos, Japonijos ir Italijos jurisdikcijos,
3) buvo savanoriškai perduotos globoti JTO anksčiau jas administravusių valstybių.
Pagrindinis šios organizacijos tikslas – skatinti globojamų valstybių politinį, ekonominį ir socialinį progresą, rengti jas laipsniškam perėjimui prie savivaldos ir nepriklausomybės.

2.5.Tarptautinis Teismas (International Court of Justice) – yra pagrindinė teisminė JTO institucija. Jos Statusas – sudėtinė JTO įstatų dalis. Teismas atlieka dvi pagrindines funkcijas :
1. nagrinėja ginčus tarp valstybių
2. teikia konsultacines išvadas dėl teisinių klausimų JTO institucijoms ir specializuotoms įstaigoms.
Tarptautinį Teismą sudaro 15 teisėjų, kurios renka Generalinė asamblėja ir Saugumo Taryba 9 metams balsuodamos atskirai. Jie renkami atsižvelgiant į profesinę kvalifikaciją ir stengiantis, kad Teisme būtų atstovaujama pagrindinėms pasaulio teisminėms sistemoms. Pagal JTO Chartiją Tarptautinis teismas gali priimti sprendimus tik remdamasis tarptautine teise.

Teismui negali atstovauti daugiau kaip vienas tos pačios valstybės pilietis. Teisėjai turi tarptautinį statusą.Tarptautinio teismo nuolatinė būstinė yra Olandijos mieste Hagoje.
Tik valstybės gali kreiptis į tarptautinį teismą. Jo sprendimai yra privalomi JTO narėms. Generalinė Asamblėja ar Saugumo Taryba gali prašyti Tarptautinio teismo konsultacijos konkrečiu klausimu.
Visi Tarptautinio Teismo nariai negali užsiimti politinę arba administracinę veiklą.TT teisėjai turi teise naudotis imunitetu ir diplomatinėmis privilegijomis.

2.6.Sekretoriatas – atlieka administracinį ir organizacinį darbą, kurio pagrindines kryptis nustato Generalinė Asamblėja, Saugumo Taryba ar bet kuris kitas Jungtinių Tautų Organizacijos valdymo organas, aptarnauja kitas JTO institucijas ir vykdo jų nustatytas programas bei politiką. Sekretoriatui vadovauja Generalinis Sekretorius, kurį 5 metams skiria Generalinė Asamblėja Saugumo Tarybos siūlymu.
Viena svarbiausių Generalinio Sekretoriaus funkcijų – atkreipti Saugumo Tarybos dėmesį į problemas ir pavojus tarptautinei taikai ir saugumui, kurie, jo nuomone, reikalauja neatidėliotinų sprendimų.
Generalinis Sekretorius – tai pareigūnas,kuris apibūdinamas kaip “svarbiausias vykdomasis Organizacijos pareigūnas”. Generalinis Sekretorius yra ir diplomatas, ir visuomenės veikėjas, ir tautų taikytojas. Viena svarbiausių Generalinio Sekretoriaus funkcijų – atkreipti Saugumo Tarybos dėmesį į problemas ir pavojus tarptautinei taikai ir saugumui, kurie, jo nuomone, reikalauja neatidėliotinų sprendimų. Jungtinių Tautų Chartija Generalinį sekretorių įgalioja atkreipti dėmesį į kiekvieną faktą, kuris, jo nuomone, kelia grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui. Kasmet Generalinis sekretorius Generalinės Asamblėjos metu paskelbia metinį pranešimą, kuriame įvertina Organizacijos veiklą ir išsako savo požiūrį dėl būsimų jos veiklos prioritetų artimiausiu metu. Suprantama, kiekvienas Generalinis sekretorius savo veiklą organizuoja atsižvelgdamas į konkretų laikmečio kontekstą.

3.Tarpvyriausybinės Jungtinių Tautų agentūros
JTO priklauso kai kurios specializuotos tarpvalstybinės organizacijos, susietos su JTO specialiomis sutartimis. Šių organizacijų sąrašas:
1) ILO – Tarptautinė darbo organizacija. Veiklos tikslas – socialinio teisingumo siekimas, tarptautinis bendradarbiavimas dėl socialinio ir ekonominio stabilumo išsaugojimo.
2) FAO – JT Maisto ir Žemės ūkio organizacija. Įkurta 1945 m. tarptautiniam bendradarbiavimui skatinti pragyvenimo lygio, maisto kokybės ir kt. sferose.
3) UNESCO – JT Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija, skatinanti tarptautinį bendradarbiavimą šiose srityse.
4) WHO – Pasaulinė sveikatos organizacija.
5) Pasaulinis bankas į jo sudėtį įeina šie 3 padaliniai:
a) IBRD – Tarptautinis rekonstrukcijos ir vystymosi bankas.
b) IDA – Tarptautinė vystymo asociacija.
c) IFC – Tarptautinė finansinė korporacija.
d) IMF – Tarptautinis valiutos fondas, tvarko valstybių tarpusavio atsiskaitymo ir valiutų cirkuliavimo klausimus.
7) ICAO – Tarptautinė civilinė aviacijos kompanija.
8) UPU – Pasaulinė pašto sąjunga.
9) ITU – Tarptautinė telekomunikacijos organizacija. Veiklos tikslas – tarptautinis bendradarbiavimas visų rūšių elektros ryšių srityse.
10) WMO – Pasaulinė meteorologinė organizacija.
11) IMO – Tarptautinė jūros organizacija. Tikslas – bendradarbiavimas laivininkystės klausimais.
12) WIPO – Pasaulinė intelektualinės nuosavybės organizacija. Tikslas – tarptautinės bendradarbiavimas autorinių teisių apsaugos srityje.
13) IFAO – Tarptautinis žemės ūkio vystymo fondas.
14) UNIDO – JT Pramonės vystymo organizacija.
15) GATT – Generalinis Susitarimas dėl tarifų ir prekybos. Tai vienintelis tarptautinis susitarimas, nustatantis tarpvalstybinės prekybos taisykles. Tai savotiškas prekiaujančių tarpusavyje valstybių elgesio kodeksas, draudžiantis diskriminaciją ir dirbtinius prekybos trukdymus. GATT pasirašytas 1948 m. Šiuo metu prie jo prisijungė 97 valstybės, kurių prekybos apyvarta sudaro 90% pasaulinės prekybos apimties.
16) IAEA – Tarptautinė atominės energetikos agentūra.
4.JTO ir Lietuva. 1991 m. rugsėjo 17 d. Lietuva, drauge su Latvija, tapo Jungtinių Tautų narėmis kaip nepriklausomos valstybės. Būdama Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungoje, Lietuva pagrindine Jungtinių Tautų narė buvo nuo 1945 m. spalio 24 d. Nuo 1991 m., kai Lietuva tapo savarankiška Jungtinių Tautų nare, Lietuvos Respublikos reikšmė tarptautinėje politikoje smarkiai išaugo. Lietuva remia pastangas sustiprinti Jungtinių Tautų finansinį ir administracinį pajėgumą, nukreipti daugiau Jungtinių Tautų pastangų į socialinių, ekonominių, humanitarinių bei žmogaus teisių, taikos palaikymo, taikos įvedimo ir konfliktinių prevencinių priemonių įtvirtinimo sritis
JTO organizacijos ir agentūros Lietuvoje:
 Jungtinių Tautų vystymo programa (JTVP)
 Pasaulio bankas (PB)
 Tarptautinis valiutos fondas (TVF)
 JTO švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO)
 JTO vaikų fondas (UNICEF)
 JTO vyriausiasis pabėgėlių komisaras (JTVPK)
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)

5.Literatūra ir šaltiniai:
1. D.Žalimas, S.Žaltauskiaitė-Žalimienė, Z.Petrauskas, J.Saladzius. Tarptautinės organizacijos, Justitia 2001
2. KTU, Lietuva ir tarptautinės organizacijos, 1998
3. V.Vadapalas, Tarptautinė teisė.Bendroji dalis, 1999
4. http://www.un.lt/lt/jt-organizacijos-lietuvoje/
5. http://www.urm.lt/data/5/LF23171215_teismas.htm (Tarptautinio Teismo Statutas)
6. http://www.un.org/russian/

Leave a Comment