AB KAIŠIADORIŲ PAUKŠTYNAS VEIKLOS SCENARIJAUS SUDARYMAS

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS

VADYBOS KATEDRA

AB KAIŠIADORIŲ PAUKŠTYNAS VEIKLOS SCENARIJAUS SUDARYMAS

Strateginio valdymo metodologijos kursinis darbas

Atliko : VEMD-9 gr.

studentės

Vadovė: dėst. Doc.

KAUNAS 2003

TURINYS

TURINYS 2
ĮVADAS 3
1. ĮMONĖS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 4

1.1. Įmonės charakteristika 4

1.2. Įmonės potencialo įvertinimas: konkurencinė analizė 7

1.3. Įmonės tikslų ir uždavinių formulavimas 5 metų laikotarpiui 8
2. ĮMONĖS APLINKOS ANALIZĖ 9

2.1. Aplinkos veiksnių, turinčių įtakos įmonės tikslų pasiekimui,

įvardijimas 9

2.2. Didžiausią įtaką darančių aplinkos veiksnių įmonės tikslų pasiekimui,

naudojant veiksnių tarpusavio ryšio analizę, nustatymas 12
3. ĮMONĖS IR APLINKOS VYSTYMOSI ALTERNATYVŲ SUDERINAMUMO ANALIZĖ 14

3.1. Aplinkos veiksnių vystymosi alternatyvų suderinimas 14

3.2. Įmonės ir aplinkos vystymosi alternatyvų suuderinimas 17

4. TRIKDŽIŲ IDENTIFIKAVIMAS IR PREVENCINĖS PRIEMONĖS 17

5. ĮMONĖS VEIKLOS STRATEGIJOS SUFORMAVIMAS 18
IŠVADOS 21

ĮVADAS

Didėjant konkurencijai rinkoje, įmonei yra labai svarbu tiksliai
įvertinti savo bei konkurentų galimybes ir suformuluoti ilgalaikę
strategiją, kuria remdamasi ji galėtų siekti sėkmingai siekti savo tikslų
rinkoje.

Darbo tikslas yra suformuluoti AB Kaišiadorių paukštynas ilgalaikę
veiklos strategiją.

Uždaviniai:

• Pristatyti AB “Kaišiadorių paukštynas”, jos konkurentus. Nustatyti

įmonės silpnąsias ir stipriąsias puses bei suformuluoti įmonės

ilgalaikius tikslus;

• Atlikti įmonės aplinkos analizę bei įvardinti aplinkos vystymosi

alternatyvas;

• Atlikti įmonės bei aplinkos vystymosi alternatyvų suderinamumo

analizę;

• Sudaryti AB “Kaišiadorių pauštynas” veiklos vystymosi optimistinį

ir pesimistinį scenarijus

• Išanalizuoti galimas grėsmes beei trukdžius;

• Parengti vieningą strategiją iškeltiems tikslams pasiekti bei

sudaryti strategijos įgyvendinimo tinklinį grafiką.

Darbo metodai:

• SWOTT analizė;

• Porinio sulyginimo matrica;

• Aplinkos veiksnių vystymosi prognozavimas

• Tinklinio grafiko metodas

1. ĮMONĖS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

1 Įmonės charakteristika

AB Kaišiadorių paukštynas yra viena iš paukštienos perdirbimo įmonių,
veikiančių pelningai. Įmonė buvo pradėta statyti 1972 m. Tuo m

metu Lietuva
buvo Tarybų Sąjungos sudėtyje, todėl daugelis pramonės įmonių buvo
projektuojamos tokio pajėgumo, kad galėtų tiekti produkciją visai Sąjungai.
Buvo planuojama, kad Kaišiadorių paukštynas kaip tik turėtų būti
didžiausiais Lietuvoje paukštienos Tarybų Sąjungai tiekėjas. Todėl tuo metu
įmonę projektavo ir statė net 13 organizacijų, o įrengimai buvo tiekiami iš
daugiau kaip 40 Tarybų Sąjungos ir užsienio šalių. Įmonė baigta statyti
1977 m., o jos pajėgumas siekė 3,8 mln. mėsinių viščiukų per metus.

1993 m. Kaišiadorių valstybinis paukštynas po privatizavimo buvo
perregistruotas į akcinę bendrovę Kaišiadorių paukštyną. Nuo 1997 m
didžiausia paukštyno akcininkė yra bendrovė “Kauno grūdai”, valdanti
daugiau kaip 60 proc. įmonės akcijų.

Šiandien Kaišiadorių paukštynas – vienas didžiausių šalies paukštynų,
kasmet pagamina apie 6800 tonų vištienos produkcijos. Paukštienos
perdirbimo įrengimai atitinka Vakarų Europos standartus, gamybiniai
pajėgumai panaudojami 75 proc. Bendrovė, kurios metinė apyvarta siekia 50
mln. litų, šiemet apie 6 mln. litų skiria gamybos tobulinimui ir pllėtrai.

Įmonė užsiima vištienos produktų gamyba ir jų realizavimu Lietuvos
rinkoje (žr. 1 pav.)

1 pav. Kaišiadorių paukštyno veiklos sritys

Įmonėje dirba 70 kvalifikuotų specialistų, ir 570 įvairaus profilio
darbininkų. Bendrovės veiklai vadovauja generalinis direktorius, išrenkamas
akcininkų susirinkime. Įmonės veiklą stebi bendrovės valdyba ir
nepriklausomas auditorius.

Įmonės organizacinė valdymo struktūra pateikta 2 paveiksle.

2 pav. Kaišiadorių paukštyno organizacinė valdymo struktūra

Įmonės produkcija

Pirmą produktą įmonė vartotojui pateikė 1976 metais. Per ketvirtį
amžiaus pasikeitė ir gamybos technologijos, ir produkcijos kokybė bei
asortimentas, ir, žinoma, gamybos bei realizacijos apimtys. Plėsdama
produkcijos asortimentą (seniau realizavo tik žalią šaldytą ir šviežią
produkciją), 1993m. pagal Europos standartus į

įrengė dešrų gamybos cechą
Dabar įmonės gaminamą produkciją galima suskirstyti į tokias asortimentines
grupes :

➢ Neperdirbti paukščiai

➢ Išpjaustyta produkcija (skerdiena)

➢ Subproduktai

➢ Rūkyti gaminiai

➢ Dešros ir dešrelės

➢ Faršas

➢ Šalutinė produkcija, atliekos

Iš viso gaminama apie 80 rūšių vištienos gaminių. Įmonės gaminiai
įvertinti šalies mastu – 2001 ir 2002 metais “Agrobalt” parodoje keletas
įmonės gaminių gavo aukso ir bronzos modelius.

Visa produkcija realizuojama vidaus rinkoje. Eksportas į Europos
Sąjungą kol kas negalimas, nes įmonė neturi sertifikato. Tačiau integracija
į ES yra neišvengiamas įvykis, įmonės vadovai jau tvarko dokumentus ir
rengiasi visiems kitiems reikalavimams, kad galėtų gauti kokybės
sertifikatą, kuris suteiktų galimybę realizuoti savo produkciją Europos
šalyse.

Tiekimas ir gamyba

1993 metais privatizavus Kaišiadorių paukštyną, dėl nuostolingos
veiklos buvo atsisakyta paukščių auginimo. Tuomet pagrindiniu paukštienos
žaliavos tiekėju tapo AB Vilniaus paukštynas. Iš jo pagal ilgalaikes
tiekimo sutartis buvo perkama skerdiena bei sandėliuojama Kaišiadorių
paukštyno šaldytuvuose. Tačiau ši strategija nepasiteisino. Šaldytuvuose
buvo sukaupta didelės žaliavų atsargos, o dėl šalyje mažėjančios
paukštienos paklausos įmonės pardavimai mažėjo. Dėl ilgo sandėliavimo
žaliava tapo ypač brangi bei nekokybiška. Todėl 2000 metais įmonė investavo
lėšų veislinio ir inkubacinio cecho modernizavimui ir nuo 2001 metų augina
paukščius. Dabar Kaišiadorių paukštynas veikia pagal pilną gamybos ciklą –
iš veislinių kiaušinių išperinti viščiukai 37-40 dienų auginami broilerių
ceche. Čia jų lesinimas ir girdymas visiškai automatizuoti, paukščiai
auginami idealiai jiems tinkančiomis mikroklimato sąlygomis. Lesalo
pagrindas – Lietuvoje išauginti kviečiai, miežiai, žirniai, kvietrugiai
pridedant sojos rūpinių, kukurūzų augalinių riebalų, vitaminų bei
mikroelementų. Auginant broilerius įmonėje nenaudojami nei hormoniniai
preparatai, nei augimo biostimuliatoriai.

Paukščių perdirbimo ceche
apdorojama iš anksto iki reikiamos temperatūros atšaldyta vištiena.
Išpjaustymo skyriuje paruošiamos bei išfasuojamos broilerių dalys –
viščiukų šlaunelės, sparneliai, ketvirčiai, puselės, file, odelės ir kita
pardavimui praktiškai parengta įmonės produkcija bei paruošiama žaliava
dešrų ir rūkytų gaminių cechui.

Įmonėje veikia patikima produkcijos kokybės kontrolės sistema. Kokybę
tikrina mikrobiologijos laboratorija.

Įmonė produkciją išvežioja pirkėjams savo transportu.

Pardavimo organizavimas

Už pagamintos produkcijos realizavimą atsakingas pardavimo skyrius,
kuriam vadovauja komercijos direktorius (žr. 3 pav.).

3 pav. Kaišiadorių paukštyno pardavimo skyriaus organizacinė – valdymo

struktūra

Kaišiadorių paukštynas produkciją realizuoja per savo firminių
parduotuvių tinklą (apie 40 proc. produkcijos) KPM, taip pat per pardavimo
agentus.

Įmonė turi 40 firminių parduotuvių Lietuvoje, kurias prižiūri KPM
vadybininkas. Jose dažniausiai pateikiamas pilnas įmonės produkcijos
asortimentas, taip pat firminėse parduotuvėse įmonė pristato naują
produkciją. Tai yra pagrindinis įmonės produkcijos realizavimo tinklas,
kuris sparčiai plečiamas.

Pardavimo agentai sudaro tiesioginę įmonės pardavimo sistemą. Jie siūlo
gaminius įvairiems tarpininkams (didmenininkams bei mažmenininkams). Įmonės
pateikimo kanalų įvairovė pateikta 4 paveiksle.

vartotojas

vartotojas

4 pav. Kaišiadorių paukštyno pateikimo kanalų struktūra

1.2. Įmonės potencialo įvertinimas: konkurencinė analizė

Pagrindiniai įmonės konkurentai gamyboje jau naudoja šiuolaikinę našią
techniką, todėl jaučiama gana stipri produkcijos kainų konkurencija. Tuo
tarpu Kaišiadorių paukštyno konkurencinis privalumas be modernios
perdirbimo įrangos yra tai, jog įmonė pirmoji Lietuvoje ėmė gaminti naują
vištienos produktų asortimento grupę – vištienos dešras ir dešreles. Tai
leido jai su nauja preke užimti dar neužpildytą paukštienos rinkos nišą bei
išplėsti rinkos dalį. Įmonė jos duomenimis užima apie 26 proc. paukštienos
rinkos. Didžiausias jos ko

onkurentas – AB Vilniaus paukštynas – apie 30
proc. Be to, pastaroji aktyviai siekia eksportuoti savo produkciją Į Vakarų
rinkas ir yra reali kandidatė ES numeriui gauti.

Kaišiadorių paukštyno ir pagrindinių konkurentų palyginimas pateiktas
1 lentelėje.

Palyginamoji lentelė

1 lentelė
|Rodikliai |Kaišiadorių|Konkurentai |
| |paukštynas | |
| | |Vilniaus |Vievio |Butrimonių |Kiti |
| | |paukštynas |paukštynas |paukštynas | |
|Rinkos |26 proc. |30 proc. |10 proc. |6 proc. |28 proc. |
|dalis | | | | | |
|Gamybinis |7200 tonų |9000 tonų |4000 tonų |3000 tonų per|Produkcija |
|potencialas|per metus. |per metus. |per metus. |metus. |nediferenciju|
| |Produkcijos|Produkcijos|Produkcija |Produkcija |ota |
| |asortimenta|asortimenta|nediferencij|nediferenciju| |
| |s |s nemažas, |uota |ota, moderni | |
| |didžiausias|moderni | |produkcijos | |
| |, moderni |produkcijos| |perdirbimo | |
| |produkcijos|perdirbimo | |įranga | |
| |perdirbimo |įranga | | | |
| |įranga | | | | |
|Finansinis |Padėtis |Padėtis |Iki 2001 |Pelningumas |Pelningumas |
|potencialas|gera, |gera, |metų veikla |mažas, |mažas, |
| |didėja |tačiau |buvo |pastovus |pastovus |
| |pelningumas|paskutiniai|nuostolinga,| | |
| |, pelnas |s metais |tačiau | | |
| |reinvestuoj|pelningumas|paskutiniais| | |
| |amas. |sumažėjo. |metais | | |
| | | |gaunamas | | |
| | | |pelnas, | | |
| | | |kuris | | |
| | | |reinvestuoja| | |
| | | |mas | | |
|Marketingin|Marketingui|Marketingui|Marketingo |Marketingo |Marketingo |
|is |ir |skiriamos |potencialas |potencialas |potencialas |
|potencialas|pardavimų |lėšos |mažas |mažas |mažas |
| |skatinimui |vidutiniško|(skiriamos |(skiriamos |(skiriamos |
| |skiriamos |s. Reklama |minimalios |minimalios |minimalios |
| |didžiausios|organizuoja|lėšos) |lėšos) |lėšos) |
| |lėšos |ma per | | | |
| |paukštienos|mažmeninį | | | |
| |gamintojų |prekybos | | | |
| |tarpe; |tinklą | | | |
| |puikios |“Vilniaus | | | |
| |reklamos |prekyba” | | | |
| |galimybės | | | | |
| |per firminį| | | | |
| |tinklą | | | | |
|Žmogiškųjų |Nekvalifiku|Personalo |Nekvalifikuo|Nekvalifikuot|Personalo |
|išteklių |otos darbo |išsilavinim|tos darbo |os darbo |išsilavinimo |
|potencialas|jėgos |o lygis – |jėgos |jėgos pasiūla|lygis – žemas|
| |pasiūla |aukštesnysi|pasiūla |pakankama. | |
| |pakankama. |s |pakankama. |Specialistų | |
| |Specialistų| |Specialistų |trūkumas. | |
| |trūkumas. | |trūkumas. |Personalo | |
| |Personalo | |Personalo |išsilavinimo | |
| |išsilavinim| |išsilavinimo|lygis – žemas| |
| |o lygis – | |lygis – | | |
| |vidurinis | |vidurinis | | |

Iš įmonių palyginamosios lentelės matome, kad paukštienos gamintojų
rinkoje lyderis, nors ir neabsoliutus, yra AB Vilniaus paukštynas. Kad
aiškiai matytume Kaišiadorių paukštyno stipriąsias puses prieš minėtus
konkurentus, parengėme jos privalumų ir trūkumų lentelę.

Kaišiadorių paukštyno privalumai ir trūkumai

2 lentelė
|Stipriosios pusės |Silpnosios pusės |
|Platus produkcijos asortimentas |Nepakankamai aukšta personalo |
| |kvalifikacija |
|Sukurtas firminis prekybos tinklas |Didelės veiklos sąnaudos |
|visoje Lietuvoje | |
|Pagrindinės žaliavos tiekimo |Nepakankama produkcijos kokybė Vakarų|
|integravimas įmonės veiklos |šalių reikalavimams |
|grandinėje | |
|Užimama rinkos dalis apie 26 proc. |Pasenęs transporto ir energetikos |
| |ūkis |
|Didėjantis veiklos pelningumas ir | |
|didelis investicinis potencialas | |
|Ilgametė patirtis šioje veiklos | |
|srityje | |
|Geras įmonės vardas | |
|Lanksti kainodara (urminės, | |
|mažmeninės, išskirtinių klientų | |
|kainos ir kt.) | |
|Didelis marketinginis potencialas | |
|Moderni perdirbimo įranga | |

Kaip matome, pagrindiniai nuo įmonės priklausantys sėkmės veiksniai
yra platus produkcijos asortimentas, firminis prekybos tinklas, naujos
gamybos technologijos, marketinginis potencialas ir pan. Tuo tarpu
sėkmingai konkurencijai labai svarbūs yra įmonės trūkumai: didelės veiklos
sąnaudos, personalo kvalifikacija, neatnaujintas aptarnavimo ūkis ir pan.
Dėl to siekiant toliau suformuluotų įmonės tikslų pagrindinį dėmesį
skirsime minėtų trūkumų pašalinimui.

1.3. Įmonės tikslų ir uždavinių formulavimas 5 metų laikotarpiui

Šiuo metu sumažinus pridėtinės vertės mokestį mėsos gaminiams, labai
sumažėjo kiaulienos ir jautienos produktų kainos. Šis kainų pokytis lėmė
tai, kad rinkoje žymiai išaugo mėsos produktų paklausa, tuo tarpu
paukštienos gaminių paklausa nukrito. Mažėjant AB „Kaišiadorių paukštynas“
pardavimams, formuluojami atitinkami įmonės tikslai:

1) AB “Kaišiadorių paukštynas” tikslas yra didinti apyvartą, užimamą

rinkos dalį Lietuvoje iki 40 proc. ir apie 50 proc. pagamintos

produkcijos eksportuoti į užsienio rinkas.

2) AB “Kaišiadorių paukštynas” tikslas yra ne tik išlaikyti, bet ir

didinti įmonės pelningumą.

AB „Kaišiadorių paukštynas“ uždaviniai

Pirmam tikslui pasiekti:

a) Įvesti savo produkciją į didžiausius Lietuvos mažmeninės prekybos

tinklus: Vilniaus prekybos mažmena, Ekovalda, Aibė.

b) Įvesti savo produkciją į didmeninės prekybos tinklus: Cash&Carry,

Vilniaus prekybos „Bazė“.

c) Organizuoti eksporto prekybą į NVS šalis.

d) Gerinti paukštienos produkcijos kokybę, kad būtų galima eksportuoti

produkciją į Europos šalis.

Antram tikslui pasiekti:

a) Mažinti gamybos kaštus.

b) Mažinti pridėtinius kaštus.

c) Mažinti pardavimų ir administracinius kaštus.

2. ĮMONĖS APLINKOS ANALIZĖ

Ankstesniame skyriuje išnagrinėjome įmonės sėkmės ir nesėkmės veiksnius
bei suformulavome tikslus ir uždavinius, kuriuos įmonė turėtų pasiekti per
penkerius metus, norėdama išspręsti pagrindinę problemą – padidinti
pardavimų apimtis ir užimamą rinkos dalį. Tačiau suformuluotų tikslų
pasiekimo galimybes pakoreguos aplinkos kitimas, todėl tam, kad galėtume
sudaryti tikslų pasiekimo planus, būtina įvertinti ir galimas aplinkos
kitimo tendencijas. Tam pirmiausiai reikia įvardinti ir sugrupuoti aplinkos
veiksnius, kurie galėtų turėti įtakos įmonės tikslų pasiekimui.

2.1. Aplinkos veiksnių, turinčių įtakos įmonės tikslų pasiekimui,

įvardijimas

3 lentelėje pateikėme aplinkos veiksnius, kurie, mūsų nuomone, galėtų
pakoreguoti įmonės veiklą. Išskyrėme 7 pagrindinės aplinkos veikslių
grupes, kurias nusako keletas makroekonominių rodiklių. Taip pat aprašėme,
kaip kiekvienas iš rodiklių gali įtakoti įmonės veiklą.

Aplinkos veiksniai, turintys įtakos verslo sąlygoms

3 lentelė
|Veiksniai, |Rodikliai |Kaip įtakoja |
|įtakojantys verslo | | |
|sąlygas | | |
|1. Politika ir |1.1.Importo sąlygos |Padidėjus importo muitams |
|įstatymai | |importuojamai iš užsienio |
| | |paukštienai, šalies |
| | |gyventojams ji pabrangtų. |
| | |Tuo tarpu lietuviška |
| | |paukštienos produktai taptų|
| | |konkurencingesni. |
| | |Padidėjus importo muitams |
| | |importuojamoms žaliavoms |
| | |(įvairūs prieskoniai, |
| | |maisto priedai, pakavimo |
| | |medžiagos ir t.t.) |
| | |atitinkamai pabrangs |
| | |lietuviškos paukštienos |
| | |gaminiai. |
| |1.2. Eksporto ir importo |Vyriausybei nustačius |
| |kvotos |importo ir eksporto kvotas,|
| | |atitinkamai keisis |
| | |importuojamos ir |
| | |eksportuojamos paukštienos |
| | |apimtys. |
| |1.3. Eurointegracija |Lietuvai tapus ES nare |
| | |padidės ekonominė, techninė|
| | |parama, dėl to turi |
| | |pagerėti bendra ekonominė |
| | |situacija, bet tuo pačiu |
| | |didės ir konkurencija. |
| |1.4. Prekių sertifikavimo|Nustačius naujus |
| |reikalavimai |griežtesnius prekių |
| | |sertifikavimo reikalavimus,|
| | |gali prireikti papildomų |
| | |investicijų, siekiant kad |
| | |produkcija atitiktų |
| | |nustatytus standartus. |
| |2.1. Nedarbo lygis |Nedarbo lygis šalyje |
|2. Ekonomika | |įtakoja darbo jėgos kainą. |
| |2.2. Infliacija |Infliacijos pokyčiai |
| | |įtakoja įmonės pelningumą |
| | |per laikotarpį. |
| |2.3. Gyventojų perkamoji |Didėjant pirkėjų perkamajai|
| |galia |galiai padidės paukštienos |
| | |produktų pardavimas. |
|3. Visuomenė |3.1. Naminių gyvūnų ligos|Įvairių gyvūnų ligų |
| | |protrūkiai smarkiai įtakoja|
| | |pirkėjų apsisprendimą |
| | |perkant naminių gyvūnų |
| | |mėsos produktus. |
|4. Technologijos |4.1. Naujos technologijos|Naujos technologijos |
| | |leidžia užtikrinti geresnę |
| | |darbo, produkcijos, |
| | |sandėliavimo, |
| | |transportavimo kokybę; |
| | |mažina kaštus. |
|5. Konkurentai |5.1. Konkurentų |Esamų konkurentų |
| |stiprėjimas |sustiprėjimas neigiamai |
| | |paveikia įmonės pardavimus.|
| | |Be to, sustiprėję ir |
| | |apsijungę konkurentai gali |
| | |lengviau diktuoti rinkai |
| | |sąlygas. |
| |5.2. Naujų konkurentų |Nauji konkurentai mažina |
| |atėjimas |įmonės rinkos dalį. |
|6. Vartotojai |6.1. Lojalių pirkėjų |Didėjant vartotojų |
| |skaičiaus augimas |skaičiui, didėja apyvarta, |
| | |rinkos dalis ir įmonės |
| | |pardavimai įgauna |
| | |prognozuojamas tendencijas.|
| |6.2. Besikeičiantys |Įmonė turi reaguoti į |
| |kliento poreikiai |klientų poreikius. |
|7. Partneriai |7.1. Konkurencija tiekėjų|Konkurencijos tarp tiekėjų |
| |rinkoje |rinkoje pokyčiai įtakoja |
| | |žaliavų kainų pasikeitimus.|

4 lentelėje pateikėme optimistinį ir pesimistinį aplinkos rodiklių
vystymosi variantus. Optimistinis variantas yra palankiausias įmonei ir
sudaro geriausias sąlygos suformuluotų tikslų pasiekimui. Tuo tarpu
pesimistinis aplinkos pokyčių variantas, nors ir nėra pageidautinas, tačiau
labai svarbu jį sudaryti, kad būtų galima numatyti galimus nepageidautinus
aplinkos pasikeitimus iš anksto, bei pasiruošti strategiją, kaip sumažinti
nepageidautinos situacijos pasireiškimo riziką įmonės strategijai.

Aplinkos vystymosi tendencijos

4 lentelė
|Rodiklis |Esama situacija |Vystymosi tendencijos|Pagrindimas |
|1.1.Importo |Šiuo metu yra importo|- muito mokesčiai |ES būsima |
|sąlygos |muitai įvežamiems |mažės arba išliks |politika |
| |paukštienos |tokie patys. | |
| |gaminiams, |- padidės importo | |
| |prieskoniams, maisto |muitai. | |
| |priedams bei pakavimo| | |
| |medžiagoms. | | |
|1.2. Eksporto |Šiuo metu paukštienos|- išliks esama |ES direktyvos. |
|ir importo |gaminiams eksporto ir|situacija. | |
|kvotos |importo kvotų nėra. |- bus nustatytos | |
| | |kvotos. | |
|1.3. |Lietuva yra pakviesta|Atsižvelgiant į |Politinė |
|Eurointegracij|2004 m. tapti ES nare|būsimo referendumo |situacija. |
|a | |rezultatus: | |
| | |- Lietuva taps ES | |
| | |nare. | |
| | |- Lietuva netaps ES | |
| | |nare. | |
|1.4. Prekių |Visiems maisto |- sugriežtės maisto |Lietuvos |
|sertifikavimo |produktams yra |kokybės reikalavimai.|valstybinio |
|reikalavimai |privalomas kokybės |- nesugriežtės maisto|maisto higienos |
| |sertifikatas. |kokybės reikalavimai.|instituto |
| | | |nustatyti |
| | | |reikalavimai ir |
| | | |ES direktyvos |
|2.1. Nedarbo |Dabartinis nedarbo |- nedarbo lygis |Lietuvos |
|lygis |lygis 9,3 % |didės. |ekonominė |
| | |- nedarbo lygis |situacija |
| | |mažės. | |
|2.2. |Dabartinis |- infliacija didės |Lietuvos |
|Infliacija |infliacijos lygis |- infliacija mažės |ekonominė |
| |-1,9%. | |situacija |
|2.3. Gyventojų|Vidutinis mėnesinis |- gyventojų pajamos |Ekonominė |
|perkamoji |darbo užmokestis, Lt:|išliks nepakitusios |situacija. |
|galia |2003.II ketvirtis – |arba sumažės. | |
| |1163,8 |- gyventojų pajamos | |
| | |padidės. | |
|3.1. Naminių |Šiuo metu jokių | – paplis įvairios |Biologiniai |
|gyvūnų ligos |naminių gyvūnų ligų |gyvulių ligos. |tyrimai. |
| |protrūkių Lietuvoje |- gyvuliai nesirgs. | |
| |ir kaimyninėse šalyse| | |
| |nėra. | | |
|4.1. Naujos |Spartus naujų |- technologijas bus |Pasaulio |
|technologijos |technologijų |lengva įdiegti. |technologijų |
| |vystymasis. |- naujų technologijų |vystymosi |
| | |įdiegimas susijęs su |perspektyvos. |
| | |įvairiais sunkumais. | |
|5.1. |Šiuo metu konkurentai|- konkurencija |Situacija |
|Konkurentų |užima 74% rinkos |stiprės. |rinkoje |
|stiprėjimas |dalies, iš kurių net |- konkurencija | |
| |40% tenka dviems |silpnės. | |
| |stambiems | | |
| |konkurentam. | | |
|5.2. Naujų |Šiuo metu į rinką |- nauji konkurentai |Situacija |
|konkurentų |nauji konkurentai |neateis. |rinkoje |
|atėjimas |neateina, o smulkūs |- nauji konkurentai | |
| |paukštienos |ateis. | |
| |gamintojai neišlaikę | | |
| |stiprios | | |
| |konkurencijos uždaro | | |
| |savo veiklą. | | |
|6.1. Lojalių |Mažėja paukštienos |- gaminių paklausa ir|Situacija |
|pirkėjų |gaminių paklausa |toliau mažės, lojalių|rinkoje ir |
|skaičiaus | |klientų skaičius |pirkėjų |
|augimas | |nedidės. |prioritetai. |
| | |- gaminių paklausa | |
| | |augs, lojalių klientų| |
| | |skaičius didės. | |
|6.2. |Dideli reikalavimai |- reikalavimai didės.|Situacija |
|Besikeičiantys|maisto produktų |- reikalavimai išliks|rinkoje ir |
|kliento |kokybei bei plataus |tokie patys. |požiūris į |
|poreikiai |asortimento poreikis.| |kokybę. |
|7.1. |Šiuo metu situacija | – konkurencija didės|Situacija |
|Konkurencija |tiekėjų rinkoje |ir mažės žaliavų |žaliavų rinkoje |
|tiekėjų |įmonei palanki. |kainos. |ir valstybinis |
|rinkoje | |- konkurencija mažės |reguliavimas. |
| | |ir didės žaliavų | |
| | |kainos. | |

2.2. Didžiausią įtaką darančių aplinkos veiksnių įmonės tikslų pasiekimui,

naudojant veiksnių tarpusavio ryšio analizę, nustatymas

Nustačius ir parašius įtakojančius veiksnius, galima išsiaiškinti jų
tarpusavio ryšį: kaip stipriai kiekviena sritis, kurią charakterizuoja tam
tikri veiksniai, įtakoja kitas sritis. Tikslinga taikyti porinio sulyginimo
matricą. Ši matrica parodo kiekvienos srities aktyvumo sumą – kaip stipriai
ši sritis įtakoja kitas sritis, ir pasyvumo sumą – kuri nusako kaip
stipriai ji yra įtakojama kitų. Poveikio stiprumas įvertinamas tokia skale:

0 – jokio poveikio;

1 – silpnas arba netiesioginis poveikis;

2 – stiprus poveikis.

Tarpusavio ryšių matrica

5 lentelė
| | |
|Eurointegracija |Naujos technologijos |
|Gyventojų perkamoji galia |Konkurencija tiekėjų |
|Infliacija |rinkoje |
|Naminių gyvūnų ligos |Naujų konkurentų atėjimas |
|Nedarbo lygis |Konkurentų stiprėjimas |
| |Importo muitai |
|Abejinga viskam |Pasyvi |
| | |
|Prekių sertifikavimo |Eksporto ir importo kvotos |
|reikalavimai |Lojalių pirkėjų skaičiaus |
|Besikeičiantys kliento |augimas |
|poreikiai | |

Iš 6 lentelės matome, kad labiausiai kitus veiksnius įtakoja:
eurointegracija, gyventojų perkamoji galia, infliacija, naminių gyvūnų
ligos, nedarbo lygis. Tuo tarpu labiausiai įtakojami veiksniai yra eksporto
ir importo kvotos ir lojalių pirkėjų skaičiaus augimas.

3. ĮMONĖS IR APLINKOS VYSTYMOSI ALTERNATYVŲ SUDERINAMUMO ANALIZĖ

3.1. Aplinkos veiksnių vystymosi alternatyvų suderinimas

Aplinkos veiksniai gali kisti tiek neigiama tiek ir teigiama įmonei
kryptimi. Tolesnėse lentelėse sudaryti optimistinis ir pesimistinis
aplinkos kitimo scenarijai. Atitinkamai išnagrinėtos įmonės galimybės arba
grėsmės. Be to, šių skirtingų aplinkos scenarijų sudarymas leis iš anksto
numatyti atitinkamus įmonės veiksmus ir efektyviai išnaudoti susidariusias
galimybes bei paruošti veiksmus, kaip išvengti galimų grėsmių.

Optimistinis scenarijus

7 lentelė
|OPTIMISTINIS APRAŠAS |GALIMYBĖS/GRĖSMĖS |
|Muitai importuojamai paukštienai, |Dėl muito mokesčių gaminių savikaina |
|maisto priedams ir pakavimo |nepadidės, o sumažėjus muitams-gali |
|medžiagoms išliks tokie pat arba |net sumažėti. |
|sumažės. |Daugiau bus importuojama užsienio |
| |gamintojų prekių dėl sumažėjusios jų |
| |kainos. |
|Integravusis į ES nebus taikomos |Didelės eksporto galimybės į ES |
|eksporto ir importo kvotos |šalis. Didės įmonės pardavimai, |
|paukštienos gaminiams. |rinkos dalis, bus geriau išnaudojami |
| |įrengimai. Dėl to didės įmonės |
| |veiklos pelningumas. |
|Lietuva tampa ES nare |Atsivers naujos ES šalių rinkos, |
| |didės pardavimai. Dėl gamybinių |
| |pajėgumų išnaudojimo galimybių mažės |
| |įmonės gaminių savikaina, didės |
| |pelningumas. |
| |Į Lietuvos rinką ateis nauji |
| |konkurentai. |
|Nesugriežtės maisto kokybės |Bus galima prekiauti produkcija, |
|reikalavimai ir kokybės sertifikatų |pagaminta pagal tą pačią |
|išdavimo sąlygos |technologiją, su tais pačiais |
| |įrengimais. Nereikės ieškoti naujų |
| |reikalavimų atitinkančios žaliavos, |
| |priedų. Nedidės gaminių kokybės |
| |keitimo ir sertifikavimo išlaidos. |
| |Dėl to nedidės įmonės veiklos |
| |sąnaudos. |
|Nedarbo lygis bet trumpam |Darbo jėga netaps brangesnė ir dėlto |
|laikotarpiui nesikeis |nepabrangs įmonės produkcija. |
| |Kita vertus, nedidės visuomenės |
| |perkamoji galia ir paukštienos |
| |pardavimai taip pat neaugs. |
|Defliacija sumažės |Kadangi dabartinė užsitęsusi |
| |defliacija mažina veiklos efektyvumą |
| |ir investicijas, tai įmonės veiklos |
| |pelningumas mažėja. Sumažėjus |
| |defliacijai arba atsiradus šiokiam |
| |tokiam infliacijos lygiui, sumažės |
| |gyventojų užsitęsęs taupymas ir |
| |padidės vartojimas. Didės įmonės |
| |pardavimai, mažės sąnaudos, |
| |investicijos taps pelningesnės |
|Auga gyventojų pajamos, didėja |Padidės paukštienos pardavimai |
|perkamoji galia |(atlikti tyrimai rodo, kad paukštiena|
| |geriau vertinama palygimus su |
| |kiauliena arba jautiena ir kad jos |
| |vartojimas auga didėjant gyventojų |
| |pajamoms) |
| |Gaudami didesnes pajamas, gyventojai |
| |gali rinktis brangesnius bei |
| |sveikatai tinkamesnius maisto |
| |produktus. |
|Atsiras naminių galvijų ligos |Įvairios galvijų ligos sąlygos tai, |
|(naminių paukščių ligos nepaplis) |jog pirkėjai ims vengs rizikos ir |
| |rinksis naminių paukščių mėsą. Didės |
| |įmonės pardavimai. |
|Naujas gamybos, sandėliavimo ir |Laisvai prieinamos technologijos ir |
|transportavimo technologijas bus |konkurencingos jų kainos leis įmonei |
|lengva įdiegti, jos bus prieinamos |su mažiausiomis sąnaudomis tobulinti |
| |produkcijos kokybę, gerinti |
| |aptarnavimą, sėkmingai sumažinti |
| |veiklos sąnaudas ir padidinti |
| |pelningumą. |
|Konkurencija paukštienos rinkoje |Didės įmonės pardavimai ir jos rinkos|
|silpnės |dalis. Įmonė galės diktuoti savo |
| |kainas. |
|Neatsiras naujų konkurentų |Įmonė nepraras savo pirkėjų ir savo |
| |rinkos |
|Gaminių paklausa augs, lojalių |Didės įmonės pardavimai, pelningumas.|
|klientų skaičius didės |Atsiras veiklos vystymo, investicijų |
| |galimybės. Silpnės konkurentų |
| |pozicijos, mažės jų pardavimai. |
|Pirkėjų poreikiai gaminių kokybei ir |Nedidės įmonės sąnaudos naujoms |
|asortimentui kol kas išliks |kokybės užtikrinimo priemonėms. |
|nepasikeitę |Nereiks papildomų lėšų tyrimams ir |
| |bandymams, pirkėjų poreikių tyrimams |
| |ir naujų produktų kūrimui bei |
| |diegimui. |
|Žaliavų tiekėjų rinkoje didės |Įmonės produkcijos savikaina mažės. |
|konkurencija, žaliavų kainos mažės. |Atsiras galimybės užmegzti ryšius su |
| |daugiau ir įvairesnių tiekėjų, mažės |
| |įmonės priklausomybė nuo keleto |
| |partnerių. Dėl padidėjusios |
| |konkurencijos žaliavų rinkoje atsiras|
| |naujų, pigesnių arba geresnės kokybės|
| |pakaitalų. Pagerės įmonės gaminamos |
| |produkcijos kokybė. |

Pesimistinis scenarijus

8 lentelė
|Pesimistinis aprašas |Grėsmės |
|Padidės importo muitai. |Padidėjus importo muitams |
| |importuojamoms žaliavoms, atitinkamai|
| |pabrangs lietuviškos paukštienos |
| |gaminiai. Pakilus paukštienos kainai |
| |sumažės pardavimai, o tuo pačiu ir |
| |įmonės pelnas. Jei įmonė nekeis savo |
| |produktų kainos, pelną sumažins |
| |išaugusi savikaina. |
|Bus nustatytos kvotos eksportuojamai |Įmonės galimybės plėsti savo |
|paukštienai. |eksportuojamos produkcijos apimtys |
| |bus apribotos. |
|Lietuvai tapus ES nare žymiai išaugs |Lietuvai tapus ES nare gali žymiai |
|konkurencija. |išaugti konkurencija. Į rinka gali |
|Lietuva netaps ES nare. |ateiti stiprus konkurentai, kurie |
| |sumažins įmonės rinkos dalį ir tuo |
| |pačiu pardavimus bei pelną. Įmonė |
| |gali būti nepajėgi konkuruoti dėl |
| |žymiai mažesnių konkurentų produktų |
| |kainų. |
| |Lietuvai netapus ES nare bus žymiai |
| |sudėtingiau skverbtis į ES rinkas, |
| |taip pat įmonė negaus ES subsidijų, |
| |reikalingu įmonės modernizavimui. |
| |Nežymiai augs gyventojų perkamoji |
| |galia. |
|Sugriežtės maisto kokybės |Nustačius naujus griežtesnius prekių |
|reikalavimai. |sertifikavimo reikalavimus, gali |
| |prireikti papildomų investicijų, |
| |siekiant kad produkcija atitiktų |
| |nustatytus standartus. Gaminant, |
| |sandėliuojant produkciją pagal naujus|
| |griežtesnius reikalavimus, gali |
| |išaugti produkcijos savikaina, o tuo |
| |pačiu padidėti produkcijos kainos. |
|Nedarbo lygis mažės. |Mažėjant nedarbo lygiui šalyje, didės|
| |darbo jėgos kaina. Dėl padidėjusio |
| |darbo užmokesčio didės produkcijos |
| |savikaina bei veiklos sąnaudos. Tai |
| |neigiamai įtakos įmonės pelną. |
|Defliacija ir toliau didės |Didėjant defliacijai, išliks taupymo |
| |tendencijos, mažės vartojimas, |
| |ekonomikos vystymasis sulėtės. Įmonės|
| |veiklos pelningumas mažės. |
|Gyventojų pajamos išliks nepakitusios|Mažėjant arba nekintant gyventojų |
|arba sumažės. |perkamajai galiai mažės arba beveik |
| |nesikeis įmonės pardavimai. Neaugant |
| |pardavimams, nedidės įmonės pelnas. |
| Paplis paukščių ligos. |Paplitus paukščių ligoms, ženkliai |
| |sumažės paukštienos produktų |
| |paklausa. Įmonės veikla gali tapti |
| |nuostolinga. |
|Naujų technologijų įdiegimas susijęs |Esant didelėms naujų technologijų |
|su įvairiais sunkumais. |kainoms, įmonei gali būti per brangu |
| |jas įsigyti. Jei naujos technologijos|
| |ES pasiekia ankščiau nei Lietuvą, |
| |užsienio gamintojai gali tapti |
| |konkurencingesni ir pirmi užimti |
| |naujas rinkas. |
|Konkurencija stiprės. |Esamų konkurentų sustiprėjimas |
| |neigiamai paveikia įmonės pardavimus.|
| |Be to, sustiprėję ir apsijungę |
| |konkurentai gali lengviau diktuoti |
| |rinkai sąlygas. Įmonė, norėdama |
| |išlikti konkurencinga, turės daugiau |
| |investuoti į savo veiklą. |
|Ateis nauji konkurentai. |Nauji konkurentai mažina įmonės |
| |rinkos dalį. |
|Gaminių paklausa ir toliau mažės, |Gali sumažėti įmonės pardavimai ir |
|lojalių klientų skaičius nedidės. |pelnas. |
|Klientų reikalavimai didės. |Reikės daugiau skirti lėšų klientų |
| |poreikių tyrimui bei nuolatos |
| |atnaujinti savo produkcijos |
| |asortimentą, o tai susiję su |
| |papildomomis kaštais. |
|Konkurencija mažės ir didės žaliavų |Didėjant žaliavų kainoms įmonės |
|kainos. |produkcijos savikaina taip pat didės.|
| |Tai mažins įmonės pelną. |

7 ir 8 lentelėse pateikti optimistinis ir pesimistinis aplinkos
vystymosi scenarijai nusako, kaip gali pasikeisti įmonės veiklos rezultatai
nepaisant įmonės pastangų. Kadangi aplinkos pakyčių kaip nors paveikti
įmonė pati viena negali, todėl tikslinga būtų sudaryti 2 galimus elgesio
scenarijus ir po to pasirinkti vieną iš jų stebint, kokia linkme vystosi
išorinės aplinkybės.

Tuo tarpu sudarydamos vieningą įmonės veiklos strategiją, rėmėmės
realistiniu variantu, kuris apibūdina, kad nei staigių teigiamų nei staigių
neigiamų ekscesų išorės pokyčiuose nebus.

3.2. Įmonės ir aplinkos vystymosi alternatyvų suderinimas

Aplinkos vystymosi alternatyvų ir įmonės stipriųjų bei silpnųjų pusių
apjungimui naudojama SWOT analizė

SWOT analizė

9 lentelė
|Stipriosios pusės |Silpnosios pusės |
|Platus produkcijos asortimentas |Nepakankamai aukšta personalo |
| |kvalifikacija |
|Sukurtas firminis prekybos tinklas |Didelės veiklos sąnaudos |
|visoje Lietuvoje | |
|Pagrindinės žaliavos tiekimo |Nepakankama produkcijos kokybė Vakarų|
|integravimas įmonės veiklos |šalių reikalavimams |
|grandinėje | |
|Užimama rinkos dalis apie 26 proc. |Pasenęs transporto ir energetikos |
| |ūkis |
|Didėjantis veiklos pelningumas ir | |
|didelis investicinis potencialas | |
|Ilgametė patirtis šioje veiklos | |
|srityje | |
|Geras įmonės vardas | |
|Lanksti kainodara (urminės, | |
|mažmeninės, išskirtinių klientų | |
|kainos ir kt.) | |
|Didelis marketinginis potencialas | |
|Moderni perdirbimo įranga | |
|Aplinkos galimybės |Aplinkos grėsmės |
|Muito mokesčiai mažės arba išliks |Sugriežtės maisto kokybės |
|tokie patys, dėl to nesikeis/mažės |reikalavimai – papildomos išlaidos |
|produkcijos savikaina |sertifikavimui |
|Kvotos nebus įvestos – atsivers |Defliacija didės – mažės įmonės |
|naujos rinkos produkcijos eksportui į|pelningumas |
|užsienio šalis | |
|Lietuva taps ES nare – naujos |Atsiras įvairios naminių paukščių |
|produkcijos realizavimo rinkos ir |ligos – kris paukštienos pardavimai. |
|įmonės pardavimų augimas | |
|Nedarbo lygis išliks toks pat – |Konkurencija stiprės – mažės |
|nebrangs darbo jėga ir įmonės |pardavimai dėl kainų ir apimčių |
|produkcijos savikaina nedidės. |sumažėjimo. Mažės įmonės pelningumas |
|Gyventojų pajamos padidės – didėja |Nauji konkurentai ateis – mažės |
|paukštienos suvartojimas ir tuo pačiu|įmonės rinkos dalis. |
|įmonės pardavimai | |
|Technologijas bus lengva įdiegti. |Klientų reikalavimai didės – |
| |papildomos išlaidos asortimento |
| |kūrimui, rinkos tyrimams. |
|Gaminių paklausa augs, lojalių | |
|klientų skaičius didės – didės įmonės| |
|užimama rinkos dalis. | |
| Konkurencija didės ir mažės žaliavų | |
|kainos – atpigs įmonės produkcija | |

4. TRIKDŽIŲ IDENTIFIKAVIMAS IR PREVENCINĖS PRIEMONĖS

Galimi trikdžiai, kurių neįmanoma numatyti iš anksto. Jų neįtakoja
politinė, ekonominė, rinkoje susiklosčiusi situacija. Tokie įvykiai
neigiamai veikia įmonės veiklos rezultatus arba pačią veiklą. Šie galimi
trikdžiai yra:

1. Gaisras;

2. Vagystės;

3. Stichinės nelaimės;

4. Avarijos – cheminės reakcijos;

Nuo šių įvykių įmonė apsidrausta „If draudimu“.

5. ĮMONĖS VEIKLOS STRATEGIJOS SUFORMAVIMAS

Vizija – iki 2007 m. pabaigos Kaišiadorių paukštyno pardavimus
padidinti ne mažiau kaip 2 kartus plečiantis tiek vidaus tiek užsienio
rinkose bei naudojant naujas technologijas padidinti veiklos efektyvumą.
[pic]

6 pav. Kaišiadorių paukštyno strategija

I. Kaišiadorių paukštyno TIKSLAS yra didinti PARDAVIMŲ APIMTIS, užimamą
rinkos dalį Lietuvoje iki 40 proc. ir apie 50 proc. pagamintos produkcijos
eksportuoti į užsienio rinkas.

Taktika šiam tikslui pasiekti:

1) Įvesti savo produkciją į didžiausius Lietuvos mažmeninės prekybos

tinklus: Vilniaus prekybos mažmena, Ekovalda, Aibė.

– Lietuvos didieji mažmeninės prekybos tinklai (Vilniaus Prekyba,

Ekovalda, Palink ir Aibė) užimą apie 2/3 visos mažmeninės prekybos

rinkos dalies. Įvedus Kaišiadorių paukštyno produkciją į minėtus

tinklus, žymiai išaugs įmonės produkcijos pardavimai bei padidės

užimamos rinkos dalis. Įmonė dalyvaus prekybos tinklų rengiamuose

produkcijos atrankos konkursuose. Atskiriems tinklams bus pasiūlyta

patraukli įmonės produkcijos nuolaidų sistema bei produkcijos rėmimo

planai ir papildomos marketingo lėšos. Su kiekvienu tinklu įmonė

pasirašys produkcijos įvedimo sutartis bei sumokės produkcijos

įvedimo mokesčius. Bus paruoštos specialios planogramos, pagal

kurias turės būti išdėstomi parduotuvių lentynose įmonės produktai.

Atsižvelgiant į parduotuvių kategorijas (A, B, C, D) bus sudaromas

privalomas įmonės produkcijos asortimentas parduotuvėse.

2) Įvesti savo produkciją į didmeninės prekybos tinklus: Cash&Carry,

Vilniaus prekybos „Bazė“. Įmonė pasirinks geriausius Lietuvoje

didmenininkus bei pasiūlys jiems patrauklias kainas ir platų savo

produkcijos asortimentą. Tarpusavyje bus pasirašytos Pirkimo-

pardavimo sutartys. Įmonė pasirengusi duoti atitinkamą procentą nuo

produkcijos apyvartos marketinginio biudžeto sudarymui. Bus pradėta

prekiauti didmeninės prekybos tinkluose Cash&Cary bei Vilniaus

prekybos „Bazė“. Šiems tinklams bus parinktas skirtingas

asortimentas, nei jis yra prekybos tinkluose. Produkcija bus

parenkama atsižvelgiant ypač į kavinių, restoranų ir kitų viešojo

maitinimo įstaigų poreikius.

3) Organizuoti eksporto prekybą į NVS šalis. Bus kuriamas eksporto

padalinys ir formuojama specialistų grupė. Specialistų atrankoje

galės dalyvaus tik tie kandidatai, kurie turi aukštąjį išsilavinimą,

gerai moka rusų bei anglų kalbas bei turi ne mažesnę kaip 2 m. darbo

patirtį panašios veiklos srityje. Bus užsakomi specialūs užsienio

rinkų tyrimai, kurių metu bus siekiama išsiaiškinti užsienio

vartotojų poreikius. Pagal gautą informaciją bus gaminamas naujas

eksportui skirtos produkcijos asortimentas. Suformuota specialistų

grupė analizuos užsienio įstatymus, susijusius su paukštienos

gaminių importavimu, mokesčiais, įvairiais apribojimais bei kokybės

reikalavimais šio tipo produkcijai. Bus ruošiama reikiama

dokumentacija susijusi su produkcijos eksportu. Užmezgami ryšiai

užsienyje. Pasirašomos bendradarbiavimo ir prekybos sutartys.

Išanalizavusi tarptautinio transportavimo kainas rinkoje, įmonė

pasirinks tinkamiausią tolimųjų reisų transporto kompaniją, kurios

paslaugomis naudosis eksportuodama produkciją į užsienį. Įmonės

produkcija bus parduodama ne tiesiogiai į mažmeninius prekybos

tinklus, bet didmenininkams (tarpininkams), kurie toliau patys

rūpinsis šios produkcijos paskirstymu ir realizavimu. Taip pat įmonė

žada gaminti produkciją pagal užsienio klientų užsakymus, produkciją

ženklinant ne savo, o užsakovų prekiniu ženklu.

4) Gerinti paukštienos produkcijos kokybę, kad būtų galima eksportuoti

produkciją į Europos šalis.

– Įmonė analizuoja ES nustatytus kokybės reikalavimus paukštienos

produkcijai. Atsižvelgiant į minėtus reikalavimus, įmonė ruošiasi

gerinti savo produkcijos kokybę ir paruošti naują produkcijos, kuri

atitiktų ES kokybės reikalavimus, asortimentą. Pagal Europos

standartus yra įrengtas dešrų gamybos cechas. Kuriama nauja dešrų

gamybos technologija ir įdiegta nauja technika leis ženkliai pagerinti

paukštienos produkcijos kokybę.

– Įmonė planuoja atnaujinti savo tyrimų laboratoriją, padidinti jos

pajėgumą ir taip stiprinti gaminamos produkcijos bei žaliavų kokybės

kontrolę.

– Taip pat bus įvesta neatitikties prevencija, t.y. tikrinimas

tarpinėse grandyse. Taip bus užkertamas kelias broko atsiradimui bei

nekokybiškos produkcijos patekimui į rinką.

II. Kaišiadorių paukštyno TIKSLAS yra didinti įmonės pelningumą.

Taktika šiam tikslui pasiekti:

1) Mažinti gamybos kaštus.

– Įmonė diegia ES standartus atitinkančias konvejerio linijas.

Didelis gamybos automatizavimas tam tikrose gamybos operacijose

leidžia atsisakyti tiesioginio žmogaus darbo. Tai gerokai sumažina

išlaidas, susijusias su darbuotojų darbo apmokėjimu.

– Ateityje žadama kontroliuoti produktų kokybę ne tik galutiniame

gamybos etape, bet ir visuose tarpiniuose etapuose. Šios kontrolės

metu bus siekiama išsiaiškinti produkcijos broko atsiradimo

priežastis ir rengiamos priemonėms trikdžių, dėl kurių atsiranda

brokas, panaikinimui. Sumažinus brokuotos produkcijos apimtis, bus

patiriama gerokai mažiau nuostolių dėl nekokybiškos produkcijos

pagaminimo.

– Taip pat įmonė ruoš programą, kurioje turi būti numatytas

efektyvesnis atliekų (nesunaudotos produkcijos) panaudojimas. Bus

ieškoma šių atliekų supirkėjų bei orientuojamasi į atliekų

perdirbimą. Tai sumažins žaliavos suvartojimo kaštus.

– Būtina įmonei peržiūrėti ir savo gaminamos produkcijos asortimentą.

Kai kurių produktų gamybos kaštai yra dideli dėl pakankamai mažos jų

gamybos apimties. Šių produktų gamybą įmonei yra mažai pelninga arba

net neša nuostolį. Tokių produktų gamyba turėtų būti sustabdyta.

2) Mažinti pridėtinius kaštus.

– Sumontuota moderni šaldymo įrangą gatavai produkcijai ir kitoms

atsargoms ženkliai sumažins sandėliavimo kaštus (mažesnis energijos

suvartojimas).

– Bus įvesta operatyvi sandėlio apskaita, kurios dėka sumažės

žmogiškojo darbo dalis, žymiai sutrumpės sandėlio operacijos ir

padidės darbo efektyvumas. Šie veiksniai sąlygos darbo pamokėjimo

išlaidų mažėjimą.

– Ruošiamasi peržiūrėti visą transporto ūkį. Bus įvertinta, kurių

reisų kaštai yra didžiausi ir ar apsimoka išlaikyti dabar turimą

visą transporto ūkį. Atsižvelgiant į analizės rezultatus, bus

atsisakyta mažai naudojamų transporto priemonių, kurių išlaikymas ir

remontas įmonei brangiai kainuoja. Įmonė savo transportu prekes

išvežios tik į tuos regionus, kuriuose užsakymai yra didžiausi. Į

kitus regionus įmonės produkciją turėtų vežti samdyta logistikos

kompanija. Taip bus padidintas transportavimo efektyvumas ir

sumažinti įmonės produkcijos transporto kaštai.

3) Mažinti pardavimų ir administracinius kaštus.

– Įmonė turi peržiūrėti savo filialų veiklą ir jų nešamą pelną.

Remiantis kelių metų pardavimų statistika ir finansinėmis

ataskaitomis, įmonė turi įvertinti, ar filialas yra naudingas įmonei

(ar jis neša pelną) ar jis yra nuostolingas. Nepelningų filialų

išlaikymas įmonei kainuoja labai daug, todėl tai neigiamai veikia

bendrą įmonės pelningumą. Atsisakydama tokių filialų, įmonė sumažins

pardavimų kaštus.

– Įmonė planuoja rengti specialius savo administracijos darbuotojų ir

pardavimo personalo apmokymus. Bus rengiami seminarai įmonės viduje,

darbuotojai siunčiami į įvairius kvalifikacijos kėlimo kursus,

suteikiama galimybė darbuotojams naudotis reikiama literatūra.

Apmokyti darbuotojai bus labiau motyvuoti siekti įmonės tikslų,

padidės jų darbo operatyvumas ir tai sąlygos darbo kokybės augimą.

Sumažės klaidų galimybė. Padidės darbo efektyvumas. Tai lems

administracijos ir pardavimo padalinių darbuotojų skaičiaus

sumažėjimą.

– Įmonė ir toliau žada tobulinti kompiuterizuotos apskaitos

programas, kurių dėka operatyviai bus sudaromos įvairios pardavimų,

pelningumo ataskaitos, parengiami biudžetai. Tai sumažins

žmogiškojo darbo poreikį.

IŠVADOS

Šiame darbe aprašėme įmonę AB “Kaišiadorių paukštynas” bei sudarėme jai
vieningą strategiją penkerių metų laikotarpiui. Atlikus įmonės ir jos
konkurentų analizę, įvertinus įmonės privalumus ir trūkumus konkurentų
atžvilgiu, nuformulavome UAB “Kaišiadorių paukštynas” tikslus ir uždavinius
iki 2007 metų.

Atlikus mėsos ir paukštienos sektoriaus analizę, išsiaiškinta, kad
rinka yra pakankamai užpildyta šiais produktais. Be to, naujos PVM įstatymo
pataisos, leidusios mėsos gamintojams smarkiai sumažinti kainas, padidino
įvairių paukštienos pakaitalų (kiaulienos, jautienos ir kt. naminių gyvūnų
mėsos) suvartojimą. Kol kas Lietuvos vartotojams orientuojantis į žemesnę
kainą, pastarasis veiksnys ir daro didžiausią įtaką įmonės pardavimams.
Kita vertus, paukštienos gamintojai negali dar labiau sumažinti kainų, nes
paukštienos gamybą ir brangesnė nei kitos naminių gyvulių mėsos.
Atsižvelgiant į tai įmonės tikslai buvo orientuoti į pardavimų kanalų
plėtimą Lietuvoje bei į eksporto organizavimą. Kita tikslų grupė –
sumažinti gamybos, pridėtinius ir administracinius kaštus – orientuota į
gamybos proceso, produktų asortimento bei naujų gamybos ir aptarnavimo ūkio
technologijų diegimą.
Išanalizavus aplinkos veiksnius, buvo išskirti aktyviausi – tai
eurointegracija, gyventojų perkamoji galia, infliacija, naminių gyvūnų
ligos, nedarbo lygis. Šiai veiksniai yr

Leave a Comment