AB KAIŠIADORIŲ PAUKŠTYNAS VEIKLOS SCENARIJAUS SUDARYMAS

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS VADYBOS KATEDRA

Strateginio valdymo metodologijos kursinis darbas

Atliko : VEMD-9 gr. studentės

Vadovė: dėst. Doc.

KAUNAS 2003

TURINYS

TURINYS 2ĮVADAS 31. ĮMONĖS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 4 1.1. Įmonės charakteristika 4 1.2. Įmonės potencialo įvertinimas: konkurencinė analizė 7 1.3. Įmonės tikslų ir uždavinių formulavimas 5 metų laikotarpiui 82. ĮMONĖS APLINKOS ANALIZĖ 9 2.1. Aplinkos veiksnių, turinčių įtakos įmonės tikslų pasiekimui, įvardijimas 9 2.2. Didžiausią įtaką darančių aplinkos veiksnių įmonės tikslų pasiekimui, naudojant veiksnių tarpusavio ryšio analizę, nustatymas 123. ĮMONĖS IR APLINKOS VYSTYMOSI ALTERNATYVŲ SUDERINAMUMO ANALIZĖ 14 3.1. Aplinkos veiksnių vystymosi alternatyvų suderinimas 14 3.2. Įmonės ir aplinkos vystymosi alternatyvų suderinimas 17 4. TRIKDŽIŲ IDENTIFIKAVIMAS IR PREVENCINĖS PRIEMONĖS 17 5. ĮMONĖS VEIKLOS STRATEGIJOS SUFORMAVIMAS 18IŠVADOS 21

ĮVADAS

Didėjant konkurencijai rinkoje, įmonei yra labai svarbu tiksliaiįvertinti savo bei konkurentų galimybes ir suformuluoti ilgalaikęstrategiją, kuria remdamasi ji galėtų siekti sėkmingai siekti savo tikslųrinkoje.

Darbo tikslas yra suformuluoti AB Kaišiadorių paukštynas ilgalaikęveiklos strategiją.

Uždaviniai: • Pristatyti AB “Kaišiadorių paukštynas”, jos konkurentus. Nustatyti įmonės silpnąsias ir stipriąsias puses bei suformuluoti įmonės ilgalaikius tikslus; • Atlikti įmonės aplinkos analizę bei įvardinti aplinkos vystymosi alternatyvas; • Atlikti įmonės bei aplinkos vystymosi alternatyvų suderinamumo analizę; • Sudaryti AB “Kaišiadorių pauštynas” veiklos vystymosi optimistinį ir pesimistinį scenarijus • Išanalizuoti galimas grėsmes bei trukdžius; • Parengti vieningą strategiją iškeltiems tikslams pasiekti bei sudaryti strategijos įgyvendinimo tinklinį grafiką.

Darbo metodai: • SWOTT analizė; • Porinio sulyginimo matrica; • Aplinkos veiksnių vystymosi prognozavimas • Tinklinio grafiko metodas

1. ĮMONĖS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

1 Įmonės charakteristika

AB Kaišiadorių paukštynas yra viena iš paukštienos perdirbimo įmonių,veikiančių pelningai. Įmonė buvo pradėta statyti 1972 m. Tuo metu Lietuvabuvo Tarybų Sąjungos sudėtyje, todėl daugelis pramonės įmonių buvoprojektuojamos tokio pajėgumo, kad galėtų tiekti produkciją visai Sąjungai.Buvo planuojama, kad Kaišiadorių paukštynas kaip tik turėtų būtididžiausiais Lietuvoje paukštienos Tarybų Sąjungai tiekėjas. Todėl tuo metuįmonę projektavo ir statė net 13 organizacijų, o įrengimai buvo tiekiami išdaugiau kaip 40 Tarybų Sąjungos ir užsienio šalių. Įmonė baigta statyti1977 m., o jos pajėgumas siekė 3,8 mln. mėsinių viščiukų per metus. 1993 m. Kaišiadorių valstybinis paukštynas po privatizavimo buvoperregistruotas į akcinę bendrovę Kaišiadorių paukštyną. Nuo 1997 mdidžiausia paukštyno akcininkė yra bendrovė “Kauno grūdai”, valdantidaugiau kaip 60 proc. įmonės akcijų. Šiandien Kaišiadorių paukštynas – vienas didžiausių šalies paukštynų,kasmet pagamina apie 6800 tonų vištienos produkcijos. Paukštienosperdirbimo įrengimai atitinka Vakarų Europos standartus, gamybiniaipajėgumai panaudojami 75 proc. Bendrovė, kurios metinė apyvarta siekia 50mln. litų, šiemet apie 6 mln. litų skiria gamybos tobulinimui ir plėtrai.

Įmonė užsiima vištienos produktų gamyba ir jų realizavimu Lietuvosrinkoje (žr. 1 pav.)

1 pav. Kaišiadorių paukštyno veiklos sritys

Įmonėje dirba 70 kvalifikuotų specialistų, ir 570 įvairaus profiliodarbininkų. Bendrovės veiklai vadovauja generalinis direktorius, išrenkamasakcininkų susirinkime. Įmonės veiklą stebi bendrovės valdyba irnepriklausomas auditorius. Įmonės organizacinė valdymo struktūra pateikta 2 paveiksle.

2 pav. Kaišiadorių paukštyno organizacinė valdymo struktūra

Įmonės produkcija Pirmą produktą įmonė vartotojui pateikė 1976 metais. Per ketvirtįamžiaus pasikeitė ir gamybos technologijos, ir produkcijos kokybė beiasortimentas, ir, žinoma, gamybos bei realizacijos apimtys. Plėsdamaprodukcijos asortimentą (seniau realizavo tik žalią šaldytą ir šviežiąprodukciją), 1993m. pagal Europos standartus įrengė dešrų gamybos cechąDabar įmonės gaminamą produkciją galima suskirstyti į tokias asortimentinesgrupes : ➢ Neperdirbti paukščiai ➢ Išpjaustyta produkcija (skerdiena) ➢ Subproduktai ➢ Rūkyti gaminiai ➢ Dešros ir dešrelės ➢ Faršas ➢ Šalutinė produkcija, atliekos Iš viso gaminama apie 80 rūšių vištienos gaminių. Įmonės gaminiaiįvertinti šalies mastu – 2001 ir 2002 metais “Agrobalt” parodoje keletasįmonės gaminių gavo aukso ir bronzos modelius. Visa produkcija realizuojama vidaus rinkoje. Eksportas į EuroposSąjungą kol kas negalimas, nes įmonė neturi sertifikato. Tačiau integracijaį ES yra neišvengiamas įvykis, įmonės vadovai jau tvarko dokumentus irrengiasi visiems kitiems reikalavimams, kad galėtų gauti kokybėssertifikatą, kuris suteiktų galimybę realizuoti savo produkciją Europos

šalyse.

Tiekimas ir gamyba 1993 metais privatizavus Kaišiadorių paukštyną, dėl nuostolingosveiklos buvo atsisakyta paukščių auginimo. Tuomet pagrindiniu paukštienosžaliavos tiekėju tapo AB Vilniaus paukštynas. Iš jo pagal ilgalaikestiekimo sutartis buvo perkama skerdiena bei sandėliuojama Kaišiadoriųpaukštyno šaldytuvuose. Tačiau ši strategija nepasiteisino. Šaldytuvuosebuvo sukaupta didelės žaliavų atsargos, o dėl šalyje mažėjančiospaukštienos paklausos įmonės pardavimai mažėjo. Dėl ilgo sandėliavimožaliava tapo ypač brangi bei nekokybiška. Todėl 2000 metais įmonė investavolėšų veislinio ir inkubacinio cecho modernizavimui ir nuo 2001 metų auginapaukščius. Dabar Kaišiadorių paukštynas veikia pagal pilną gamybos ciklą –iš veislinių kiaušinių išperinti viščiukai 37-40 dienų auginami broileriųceche. Čia jų lesinimas ir girdymas visiškai automatizuoti, paukščiaiauginami idealiai jiems tinkančiomis mikroklimato sąlygomis. Lesalopagrindas – Lietuvoje išauginti kviečiai, miežiai, žirniai, kvietrugiaipridedant sojos rūpinių, kukurūzų augalinių riebalų, vitaminų beimikroelementų. Auginant broilerius įmonėje nenaudojami nei hormoniniaipreparatai, nei augimo biostimuliatoriai. Paukščių perdirbimo cecheapdorojama iš anksto iki reikiamos temperatūros atšaldyta vištiena.Išpjaustymo skyriuje paruošiamos bei išfasuojamos broilerių dalys –viščiukų šlaunelės, sparneliai, ketvirčiai, puselės, file, odelės ir kitapardavimui praktiškai parengta įmonės produkcija bei paruošiama žaliavadešrų ir rūkytų gaminių cechui. Įmonėje veikia patikima produkcijos kokybės kontrolės sistema. Kokybętikrina mikrobiologijos laboratorija. Įmonė produkciją išvežioja pirkėjams savo transportu.

Pardavimo organizavimas Už pagamintos produkcijos realizavimą atsakingas pardavimo skyrius,kuriam vadovauja komercijos direktorius (žr. 3 pav.).

3 pav. Kaišiadorių paukštyno pardavimo skyriaus organizacinė – valdymo struktūra

Kaišiadorių paukštynas produkciją realizuoja per savo firminiųparduotuvių tinklą (apie 40 proc. produkcijos) KPM, taip pat per pardavimoagentus. Įmonė turi 40 firminių parduotuvių Lietuvoje, kurias prižiūri KPMvadybininkas. Jose dažniausiai pateikiamas pilnas įmonės produkcijosasortimentas, taip pat firminėse parduotuvėse įmonė pristato naująprodukciją. Tai yra pagrindinis įmonės produkcijos realizavimo tinklas,kuris sparčiai plečiamas. Pardavimo agentai sudaro tiesioginę įmonės pardavimo sistemą. Jie siūlogaminius įvairiems tarpininkams (didmenininkams bei mažmenininkams). Įmonėspateikimo kanalų įvairovė pateikta 4 paveiksle.

vartotojas

4 pav. Kaišiadorių paukštyno pateikimo kanalų struktūra

1.2. Įmonės potencialo įvertinimas: konkurencinė analizė

Pagrindiniai įmonės konkurentai gamyboje jau naudoja šiuolaikinę našiątechniką, todėl jaučiama gana stipri produkcijos kainų konkurencija. Tuotarpu Kaišiadorių paukštyno konkurencinis privalumas be moderniosperdirbimo įrangos yra tai, jog įmonė pirmoji Lietuvoje ėmė gaminti naująvištienos produktų asortimento grupę – vištienos dešras ir dešreles. Taileido jai su nauja preke užimti dar neužpildytą paukštienos rinkos nišą beiišplėsti rinkos dalį. Įmonė jos duomenimis užima apie 26 proc. paukštienosrinkos. Didžiausias jos konkurentas – AB Vilniaus paukštynas – apie 30proc. Be to, pastaroji aktyviai siekia eksportuoti savo produkciją Į Vakarųrinkas ir yra reali kandidatė ES numeriui gauti. Kaišiadorių paukštyno ir pagrindinių konkurentų palyginimas pateiktas1 lentelėje.

Palyginamoji lentelė 1 lentelė|Rodikliai |Kaišiadorių|Konkurentai || |paukštynas | || | |Vilniaus |Vievio |Butrimonių |Kiti || | |paukštynas |paukštynas |paukštynas | ||Rinkos |26 proc. |30 proc. |10 proc. |6 proc. |28 proc. ||dalis | | | | | ||Gamybinis |7200 tonų |9000 tonų |4000 tonų |3000 tonų per|Produkcija ||potencialas|per metus. |per metus. |per metus. |metus. |nediferenciju|| |Produkcijos|Produkcijos|Produkcija |Produkcija |ota || |asortimenta|asortimenta|nediferencij|nediferenciju| || |s |s nemažas, |uota |ota, moderni | || |didžiausias|moderni | |produkcijos | || |, moderni |produkcijos| |perdirbimo | || |produkcijos|perdirbimo | |įranga | || |perdirbimo |įranga | | | || |įranga | | | | ||Finansinis |Padėtis |Padėtis |Iki 2001 |Pelningumas |Pelningumas ||potencialas|gera, |gera, |metų veikla |mažas, |mažas, || |didėja |tačiau |buvo |pastovus |pastovus || |pelningumas|paskutiniai|nuostolinga,| | || |, pelnas |s metais |tačiau | | || |reinvestuoj|pelningumas|paskutiniais| | || |amas. |sumažėjo. |metais | | || | | |gaunamas | | || | | |pelnas, | | || | | |kuris | | || | | |reinvestuoja| | || | | |mas | | ||Marketingin|Marketingui|Marketingui|Marketingo |Marketingo |Marketingo ||is |ir |skiriamos |potencialas |potencialas |potencialas ||potencialas|pardavimų |lėšos |mažas |mažas |mažas || |skatinimui |vidutiniško|(skiriamos |(skiriamos |(skiriamos || |skiriamos |s. Reklama |minimalios |minimalios |minimalios || |didžiausios|organizuoja|lėšos) |lėšos) |lėšos) || |lėšos |ma per | | | || |paukštienos|mažmeninį | | | || |gamintojų |prekybos | | | || |tarpe; |tinklą | | | || |puikios |“Vilniaus | | | |

| |reklamos |prekyba” | | | || |galimybės | | | | || |per firminį| | | | || |tinklą | | | | ||Žmogiškųjų |Nekvalifiku|Personalo |Nekvalifikuo|Nekvalifikuot|Personalo ||išteklių |otos darbo |išsilavinim|tos darbo |os darbo |išsilavinimo ||potencialas|jėgos |o lygis – |jėgos |jėgos pasiūla|lygis – žemas|| |pasiūla |aukštesnysi|pasiūla |pakankama. | || |pakankama. |s |pakankama. |Specialistų | || |Specialistų| |Specialistų |trūkumas. | || |trūkumas. | |trūkumas. |Personalo | || |Personalo | |Personalo |išsilavinimo | || |išsilavinim| |išsilavinimo|lygis – žemas| || |o lygis – | |lygis – | | || |vidurinis | |vidurinis | | |

Iš įmonių palyginamosios lentelės matome, kad paukštienos gamintojųrinkoje lyderis, nors ir neabsoliutus, yra AB Vilniaus paukštynas. Kadaiškiai matytume Kaišiadorių paukštyno stipriąsias puses prieš minėtuskonkurentus, parengėme jos privalumų ir trūkumų lentelę.

Kaišiadorių paukštyno privalumai ir trūkumai 2 lentelė|Stipriosios pusės |Silpnosios pusės ||Platus produkcijos asortimentas |Nepakankamai aukšta personalo || |kvalifikacija ||Sukurtas firminis prekybos tinklas |Didelės veiklos sąnaudos ||visoje Lietuvoje | ||Pagrindinės žaliavos tiekimo |Nepakankama produkcijos kokybė Vakarų||integravimas įmonės veiklos |šalių reikalavimams ||grandinėje | ||Užimama rinkos dalis apie 26 proc. |Pasenęs transporto ir energetikos || |ūkis ||Didėjantis veiklos pelningumas ir | ||didelis investicinis potencialas | ||Ilgametė patirtis šioje veiklos | ||srityje | ||Geras įmonės vardas | ||Lanksti kainodara (urminės, | ||mažmeninės, išskirtinių klientų | ||kainos ir kt.) | ||Didelis marketinginis potencialas | ||Moderni perdirbimo įranga | |

Kaip matome, pagrindiniai nuo įmonės priklausantys sėkmės veiksniaiyra platus produkcijos asortimentas, firminis prekybos tinklas, naujosgamybos technologijos, marketinginis potencialas ir pan. Tuo tarpusėkmingai konkurencijai labai svarbūs yra įmonės trūkumai: didelės veiklossąnaudos, personalo kvalifikacija, neatnaujintas aptarnavimo ūkis ir pan.Dėl to siekiant toliau suformuluotų įmonės tikslų pagrindinį dėmesįskirsime minėtų trūkumų pašalinimui.

1.3. Įmonės tikslų ir uždavinių formulavimas 5 metų laikotarpiui

Šiuo metu sumažinus pridėtinės vertės mokestį mėsos gaminiams, labaisumažėjo kiaulienos ir jautienos produktų kainos. Šis kainų pokytis lėmėtai, kad rinkoje žymiai išaugo mėsos produktų paklausa, tuo tarpupaukštienos gaminių paklausa nukrito. Mažėjant AB „Kaišiadorių paukštynas“pardavimams, formuluojami atitinkami įmonės tikslai: 1) AB “Kaišiadorių paukštynas” tikslas yra didinti apyvartą, užimamą rinkos dalį Lietuvoje iki 40 proc. ir apie 50 proc. pagamintos produkcijos eksportuoti į užsienio rinkas. 2) AB “Kaišiadorių paukštynas” tikslas yra ne tik išlaikyti, bet ir didinti įmonės pelningumą.

AB „Kaišiadorių paukštynas“ uždaviniai

Pirmam tikslui pasiekti: a) Įvesti savo produkciją į didžiausius Lietuvos mažmeninės prekybos tinklus: Vilniaus prekybos mažmena, Ekovalda, Aibė. b) Įvesti savo produkciją į didmeninės prekybos tinklus: Cash&Carry, Vilniaus prekybos „Bazė“. c) Organizuoti eksporto prekybą į NVS šalis. d) Gerinti paukštienos produkcijos kokybę, kad būtų galima eksportuoti produkciją į Europos šalis.

Antram tikslui pasiekti: a) Mažinti gamybos kaštus. b) Mažinti pridėtinius kaštus. c) Mažinti pardavimų ir administracinius kaštus.

2. ĮMONĖS APLINKOS ANALIZĖ

Ankstesniame skyriuje išnagrinėjome įmonės sėkmės ir nesėkmės veiksniusbei suformulavome tikslus ir uždavinius, kuriuos įmonė turėtų pasiekti perpenkerius metus, norėdama išspręsti pagrindinę problemą – padidintipardavimų apimtis ir užimamą rinkos dalį. Tačiau suformuluotų tikslųpasiekimo galimybes pakoreguos aplinkos kitimas, todėl tam, kad galėtumesudaryti tikslų pasiekimo planus, būtina įvertinti ir galimas aplinkoskitimo tendencijas. Tam pirmiausiai reikia įvardinti ir sugrupuoti aplinkosveiksnius, kurie galėtų turėti įtakos įmonės tikslų pasiekimui.

2.1. Aplinkos veiksnių, turinčių įtakos įmonės tikslų pasiekimui, įvardijimas

3 lentelėje pateikėme aplinkos veiksnius, kurie, mūsų nuomone, galėtųpakoreguoti įmonės veiklą. Išskyrėme 7 pagrindinės aplinkos veiksliųgrupes, kurias nusako keletas makroekonominių rodiklių. Taip pat aprašėme,kaip kiekvienas iš rodiklių gali įtakoti įmonės veiklą.

Aplinkos veiksniai, turintys įtakos verslo sąlygoms 3 lentelė|Veiksniai, |Rodikliai |Kaip įtakoja ||įtakojantys verslo | | ||sąlygas | | ||1. Politika ir |1.1.Importo sąlygos |Padidėjus importo muitams ||įstatymai | |importuojamai iš užsienio || | |paukštienai, šalies || | |gyventojams ji pabrangtų. || | |Tuo tarpu lietuviška || | |paukštienos produktai taptų|| | |konkurencingesni. || | |Padidėjus importo muitams || | |importuojamoms žaliavoms || | |(įvairūs prieskoniai, || | |maisto priedai, pakavimo || | |medžiagos ir t.t.) |

| | |atitinkamai pabrangs || | |lietuviškos paukštienos || | |gaminiai. || |1.2. Eksporto ir importo |Vyriausybei nustačius || |kvotos |importo ir eksporto kvotas,|| | |atitinkamai keisis || | |importuojamos ir || | |eksportuojamos paukštienos || | |apimtys. || |1.3. Eurointegracija |Lietuvai tapus ES nare || | |padidės ekonominė, techninė|| | |parama, dėl to turi || | |pagerėti bendra ekonominė || | |situacija, bet tuo pačiu || | |didės ir konkurencija. || |1.4. Prekių sertifikavimo|Nustačius naujus || |reikalavimai |griežtesnius prekių || | |sertifikavimo reikalavimus,|| | |gali prireikti papildomų || | |investicijų, siekiant kad || | |produkcija atitiktų || | |nustatytus standartus. || |2.1. Nedarbo lygis |Nedarbo lygis šalyje ||2. Ekonomika | |įtakoja darbo jėgos kainą. || |2.2. Infliacija |Infliacijos pokyčiai || | |įtakoja įmonės pelningumą || | |per laikotarpį. || |2.3. Gyventojų perkamoji |Didėjant pirkėjų perkamajai|| |galia |galiai padidės paukštienos || | |produktų pardavimas. ||3. Visuomenė |3.1. Naminių gyvūnų ligos|Įvairių gyvūnų ligų || | |protrūkiai smarkiai įtakoja|| | |pirkėjų apsisprendimą || | |perkant naminių gyvūnų || | |mėsos produktus. ||4. Technologijos |4.1. Naujos technologijos|Naujos technologijos || | |leidžia užtikrinti geresnę || | |darbo, produkcijos, || | |sandėliavimo, || | |transportavimo kokybę; || | |mažina kaštus. ||5. Konkurentai |5.1. Konkurentų |Esamų konkurentų || |stiprėjimas |sustiprėjimas neigiamai || | |paveikia įmonės pardavimus.|| | |Be to, sustiprėję ir || | |apsijungę konkurentai gali || | |lengviau diktuoti rinkai || | |sąlygas. || |5.2. Naujų konkurentų |Nauji konkurentai mažina || |atėjimas |įmonės rinkos dalį. ||6. Vartotojai |6.1. Lojalių pirkėjų |Didėjant vartotojų || |skaičiaus augimas |skaičiui, didėja apyvarta, || | |rinkos dalis ir įmonės || | |pardavimai įgauna || | |prognozuojamas tendencijas.|| |6.2. Besikeičiantys |Įmonė turi reaguoti į || |kliento poreikiai |klientų poreikius. ||7. Partneriai |7.1. Konkurencija tiekėjų|Konkurencijos tarp tiekėjų || |rinkoje |rinkoje pokyčiai įtakoja || | |žaliavų kainų pasikeitimus.|

4 lentelėje pateikėme optimistinį ir pesimistinį aplinkos rodikliųvystymosi variantus. Optimistinis variantas yra palankiausias įmonei irsudaro geriausias sąlygos suformuluotų tikslų pasiekimui. Tuo tarpupesimistinis aplinkos pokyčių variantas, nors ir nėra pageidautinas, tačiaulabai svarbu jį sudaryti, kad būtų galima numatyti galimus nepageidautinusaplinkos pasikeitimus iš anksto, bei pasiruošti strategiją, kaip sumažintinepageidautinos situacijos pasireiškimo riziką įmonės strategijai.

Aplinkos vystymosi tendencijos 4 lentelė|Rodiklis |Esama situacija |Vystymosi tendencijos|Pagrindimas ||1.1.Importo |Šiuo metu yra importo|- muito mokesčiai |ES būsima ||sąlygos |muitai įvežamiems |mažės arba išliks |politika || |paukštienos |tokie patys. | || |gaminiams, |- padidės importo | || |prieskoniams, maisto |muitai. | || |priedams bei pakavimo| | || |medžiagoms. | | ||1.2. Eksporto |Šiuo metu paukštienos|- išliks esama |ES direktyvos. ||ir importo |gaminiams eksporto ir|situacija. | ||kvotos |importo kvotų nėra. |- bus nustatytos | || | |kvotos. | ||1.3. |Lietuva yra pakviesta|Atsižvelgiant į |Politinė ||Eurointegracij|2004 m. tapti ES nare|būsimo referendumo |situacija. ||a | |rezultatus: | || | |- Lietuva taps ES | || | |nare. | || | |- Lietuva netaps ES | || | |nare. | ||1.4. Prekių |Visiems maisto |- sugriežtės maisto |Lietuvos ||sertifikavimo |produktams yra |kokybės reikalavimai.|valstybinio ||reikalavimai |privalomas kokybės |- nesugriežtės maisto|maisto higienos || |sertifikatas. |kokybės reikalavimai.|instituto || | | |nustatyti || | | |reikalavimai ir || | | |ES direktyvos ||2.1. Nedarbo |Dabartinis nedarbo |- nedarbo lygis |Lietuvos ||lygis |lygis 9,3 % |didės. |ekonominė || | |- nedarbo lygis |situacija || | |mažės. | ||2.2. |Dabartinis |- infliacija didės |Lietuvos ||Infliacija |infliacijos lygis |- infliacija mažės |ekonominė || |-1,9%. | |situacija ||2.3. Gyventojų|Vidutinis mėnesinis |- gyventojų pajamos |Ekonominė ||perkamoji |darbo užmokestis, Lt:|išliks nepakitusios |situacija. ||galia |2003.II ketvirtis – |arba sumažės. | || |1163,8 |- gyventojų pajamos | || | |padidės. | ||3.1. Naminių |Šiuo metu jokių | – paplis įvairios |Biologiniai ||gyvūnų ligos |naminių gyvūnų ligų |gyvulių ligos. |tyrimai. || |protrūkių Lietuvoje |- gyvuliai nesirgs. | || |ir kaimyninėse šalyse| | || |nėra. | | ||4.1. Naujos |Spartus naujų |- technologijas bus |Pasaulio ||technologijos |technologijų |lengva įdiegti. |technologijų || |vystymasis. |- naujų technologijų |vystymosi || | |įdiegimas susijęs su |perspektyvos. || | |įvairiais sunkumais. | ||5.1. |Šiuo metu konkurentai|- konkurencija |Situacija ||Konkurentų |užima 74% rinkos |stiprės. |rinkoje ||stiprėjimas |dalies, iš kurių net |- konkurencija | || |40% tenka dviems |silpnės. | || |stambiems | | || |konkurentam. | | ||5.2. Naujų |Šiuo metu į rinką |- nauji konkurentai |Situacija ||konkurentų |nauji konkurentai |neateis. |rinkoje ||atėjimas |neateina, o smulkūs |- nauji konkurentai | || |paukštienos |ateis. | || |gamintojai neišlaikę | | || |stiprios | | || |konkurencijos uždaro | | || |savo veiklą. | | ||6.1. Lojalių |Mažėja paukštienos |- gaminių paklausa ir|Situacija ||pirkėjų |gaminių paklausa |toliau mažės, lojalių|rinkoje ir ||skaičiaus | |klientų skaičius |pirkėjų ||augimas | |nedidės. |prioritetai. || | |- gaminių paklausa | || | |augs, lojalių klientų| || | |skaičius didės. | ||6.2. |Dideli reikalavimai |- reikalavimai didės.|Situacija ||Besikeičiantys|maisto produktų |- reikalavimai išliks|rinkoje ir ||kliento |kokybei bei plataus |tokie patys. |požiūris į |

|poreikiai |asortimento poreikis.| |kokybę. ||7.1. |Šiuo metu situacija | – konkurencija didės|Situacija ||Konkurencija |tiekėjų rinkoje |ir mažės žaliavų |žaliavų rinkoje ||tiekėjų |įmonei palanki. |kainos. |ir valstybinis ||rinkoje | |- konkurencija mažės |reguliavimas. || | |ir didės žaliavų | || | |kainos. | |

2.2. Didžiausią įtaką darančių aplinkos veiksnių įmonės tikslų pasiekimui, naudojant veiksnių tarpusavio ryšio analizę, nustatymas

Nustačius ir parašius įtakojančius veiksnius, galima išsiaiškinti jųtarpusavio ryšį: kaip stipriai kiekviena sritis, kurią charakterizuoja tamtikri veiksniai, įtakoja kitas sritis. Tikslinga taikyti porinio sulyginimomatricą. Ši matrica parodo kiekvienos srities aktyvumo sumą – kaip stipriaiši sritis įtakoja kitas sritis, ir pasyvumo sumą – kuri nusako kaipstipriai ji yra įtakojama kitų. Poveikio stiprumas įvertinamas tokia skale: 0 – jokio poveikio; 1 – silpnas arba netiesioginis poveikis; 2 – stiprus poveikis. Tarpusavio ryšių matrica 5 lentelė| | ||Eurointegracija |Naujos technologijos ||Gyventojų perkamoji galia |Konkurencija tiekėjų ||Infliacija |rinkoje ||Naminių gyvūnų ligos |Naujų konkurentų atėjimas ||Nedarbo lygis |Konkurentų stiprėjimas || |Importo muitai ||Abejinga viskam |Pasyvi || | ||Prekių sertifikavimo |Eksporto ir importo kvotos ||reikalavimai |Lojalių pirkėjų skaičiaus ||Besikeičiantys kliento |augimas ||poreikiai | |

Iš 6 lentelės matome, kad labiausiai kitus veiksnius įtakoja:eurointegracija, gyventojų perkamoji galia, infliacija, naminių gyvūnųligos, nedarbo lygis. Tuo tarpu labiausiai įtakojami veiksniai yra eksportoir importo kvotos ir lojalių pirkėjų skaičiaus augimas.

3. ĮMONĖS IR APLINKOS VYSTYMOSI ALTERNATYVŲ SUDERINAMUMO ANALIZĖ

3.1. Aplinkos veiksnių vystymosi alternatyvų suderinimas

Aplinkos veiksniai gali kisti tiek neigiama tiek ir teigiama įmoneikryptimi. Tolesnėse lentelėse sudaryti optimistinis ir pesimistinisaplinkos kitimo scenarijai. Atitinkamai išnagrinėtos įmonės galimybės arbagrėsmės. Be to, šių skirtingų aplinkos scenarijų sudarymas leis iš ankstonumatyti atitinkamus įmonės veiksmus ir efektyviai išnaudoti susidariusiasgalimybes bei paruošti veiksmus, kaip išvengti galimų grėsmių.

Optimistinis scenarijus 7 lentelė|OPTIMISTINIS APRAŠAS |GALIMYBĖS/GRĖSMĖS ||Muitai importuojamai paukštienai, |Dėl muito mokesčių gaminių savikaina ||maisto priedams ir pakavimo |nepadidės, o sumažėjus muitams-gali ||medžiagoms išliks tokie pat arba |net sumažėti. ||sumažės. |Daugiau bus importuojama užsienio || |gamintojų prekių dėl sumažėjusios jų || |kainos. ||Integravusis į ES nebus taikomos |Didelės eksporto galimybės į ES ||eksporto ir importo kvotos |šalis. Didės įmonės pardavimai, ||paukštienos gaminiams. |rinkos dalis, bus geriau išnaudojami || |įrengimai. Dėl to didės įmonės || |veiklos pelningumas. ||Lietuva tampa ES nare |Atsivers naujos ES šalių rinkos, || |didės pardavimai. Dėl gamybinių || |pajėgumų išnaudojimo galimybių mažės || |įmonės gaminių savikaina, didės || |pelningumas. || |Į Lietuvos rinką ateis nauji || |konkurentai. ||Nesugriežtės maisto kokybės |Bus galima prekiauti produkcija, ||reikalavimai ir kokybės sertifikatų |pagaminta pagal tą pačią ||išdavimo sąlygos |technologiją, su tais pačiais || |įrengimais. Nereikės ieškoti naujų || |reikalavimų atitinkančios žaliavos, || |priedų. Nedidės gaminių kokybės || |keitimo ir sertifikavimo išlaidos. || |Dėl to nedidės įmonės veiklos || |sąnaudos. ||Nedarbo lygis bet trumpam |Darbo jėga netaps brangesnė ir dėlto ||laikotarpiui nesikeis |nepabrangs įmonės produkcija. || |Kita vertus, nedidės visuomenės || |perkamoji galia ir paukštienos || |pardavimai taip pat neaugs. ||Defliacija sumažės |Kadangi dabartinė užsitęsusi || |defliacija mažina veiklos efektyvumą || |ir investicijas, tai įmonės veiklos || |pelningumas mažėja. Sumažėjus || |defliacijai arba atsiradus šiokiam || |tokiam infliacijos lygiui, sumažės || |gyventojų užsitęsęs taupymas ir || |padidės vartojimas. Didės įmonės || |pardavimai, mažės sąnaudos, || |investicijos taps pelningesnės ||Auga gyventojų pajamos, didėja |Padidės paukštienos pardavimai ||perkamoji galia |(atlikti tyrimai rodo, kad paukštiena|| |geriau vertinama palygimus su || |kiauliena arba jautiena ir kad jos || |vartojimas auga didėjant gyventojų || |pajamoms) || |Gaudami didesnes pajamas, gyventojai || |gali rinktis brangesnius bei || |sveikatai tinkamesnius maisto || |produktus. ||Atsiras naminių galvijų ligos |Įvairios galvijų ligos sąlygos tai, ||(naminių paukščių ligos nepaplis) |jog pirkėjai ims vengs rizikos ir || |rinksis naminių paukščių mėsą. Didės || |įmonės pardavimai. ||Naujas gamybos, sandėliavimo ir |Laisvai prieinamos technologijos ir ||transportavimo technologijas bus |konkurencingos jų kainos leis įmonei ||lengva įdiegti, jos bus prieinamos |su mažiausiomis sąnaudomis tobulinti || |produkcijos kokybę, gerinti || |aptarnavimą, sėkmingai sumažinti |

| |veiklos sąnaudas ir padidinti || |pelningumą. ||Konkurencija paukštienos rinkoje |Didės įmonės pardavimai ir jos rinkos||silpnės |dalis. Įmonė galės diktuoti savo || |kainas. ||Neatsiras naujų konkurentų |Įmonė nepraras savo pirkėjų ir savo || |rinkos ||Gaminių paklausa augs, lojalių |Didės įmonės pardavimai, pelningumas.||klientų skaičius didės |Atsiras veiklos vystymo, investicijų || |galimybės. Silpnės konkurentų || |pozicijos, mažės jų pardavimai. ||Pirkėjų poreikiai gaminių kokybei ir |Nedidės įmonės sąnaudos naujoms ||asortimentui kol kas išliks |kokybės užtikrinimo priemonėms. ||nepasikeitę |Nereiks papildomų lėšų tyrimams ir || |bandymams, pirkėjų poreikių tyrimams || |ir naujų produktų kūrimui bei || |diegimui. ||Žaliavų tiekėjų rinkoje didės |Įmonės produkcijos savikaina mažės. ||konkurencija, žaliavų kainos mažės. |Atsiras galimybės užmegzti ryšius su || |daugiau ir įvairesnių tiekėjų, mažės || |įmonės priklausomybė nuo keleto || |partnerių. Dėl padidėjusios || |konkurencijos žaliavų rinkoje atsiras|| |naujų, pigesnių arba geresnės kokybės|| |pakaitalų. Pagerės įmonės gaminamos || |produkcijos kokybė. |

Pesimistinis scenarijus 8 lentelė|Pesimistinis aprašas |Grėsmės ||Padidės importo muitai. |Padidėjus importo muitams || |importuojamoms žaliavoms, atitinkamai|| |pabrangs lietuviškos paukštienos || |gaminiai. Pakilus paukštienos kainai || |sumažės pardavimai, o tuo pačiu ir || |įmonės pelnas. Jei įmonė nekeis savo || |produktų kainos, pelną sumažins || |išaugusi savikaina. ||Bus nustatytos kvotos eksportuojamai |Įmonės galimybės plėsti savo ||paukštienai. |eksportuojamos produkcijos apimtys || |bus apribotos. ||Lietuvai tapus ES nare žymiai išaugs |Lietuvai tapus ES nare gali žymiai ||konkurencija. |išaugti konkurencija. Į rinka gali ||Lietuva netaps ES nare. |ateiti stiprus konkurentai, kurie || |sumažins įmonės rinkos dalį ir tuo || |pačiu pardavimus bei pelną. Įmonė || |gali būti nepajėgi konkuruoti dėl || |žymiai mažesnių konkurentų produktų || |kainų. || |Lietuvai netapus ES nare bus žymiai || |sudėtingiau skverbtis į ES rinkas, || |taip pat įmonė negaus ES subsidijų, || |reikalingu įmonės modernizavimui. || |Nežymiai augs gyventojų perkamoji || |galia. ||Sugriežtės maisto kokybės |Nustačius naujus griežtesnius prekių ||reikalavimai. |sertifikavimo reikalavimus, gali || |prireikti papildomų investicijų, || |siekiant kad produkcija atitiktų || |nustatytus standartus. Gaminant, || |sandėliuojant produkciją pagal naujus|| |griežtesnius reikalavimus, gali || |išaugti produkcijos savikaina, o tuo || |pačiu padidėti produkcijos kainos. ||Nedarbo lygis mažės. |Mažėjant nedarbo lygiui šalyje, didės|| |darbo jėgos kaina. Dėl padidėjusio || |darbo užmokesčio didės produkcijos || |savikaina bei veiklos sąnaudos. Tai || |neigiamai įtakos įmonės pelną. ||Defliacija ir toliau didės |Didėjant defliacijai, išliks taupymo || |tendencijos, mažės vartojimas, || |ekonomikos vystymasis sulėtės. Įmonės|| |veiklos pelningumas mažės. ||Gyventojų pajamos išliks nepakitusios|Mažėjant arba nekintant gyventojų ||arba sumažės. |perkamajai galiai mažės arba beveik || |nesikeis įmonės pardavimai. Neaugant || |pardavimams, nedidės įmonės pelnas. || Paplis paukščių ligos. |Paplitus paukščių ligoms, ženkliai || |sumažės paukštienos produktų || |paklausa. Įmonės veikla gali tapti || |nuostolinga. ||Naujų technologijų įdiegimas susijęs |Esant didelėms naujų technologijų ||su įvairiais sunkumais. |kainoms, įmonei gali būti per brangu || |jas įsigyti. Jei naujos technologijos|| |ES pasiekia ankščiau nei Lietuvą, || |užsienio gamintojai gali tapti || |konkurencingesni ir pirmi užimti || |naujas rinkas. ||Konkurencija stiprės. |Esamų konkurentų sustiprėjimas || |neigiamai paveikia įmonės pardavimus.|| |Be to, sustiprėję ir apsijungę || |konkurentai gali lengviau diktuoti || |rinkai sąlygas. Įmonė, norėdama || |išlikti konkurencinga, turės daugiau || |investuoti į savo veiklą. ||Ateis nauji konkurentai. |Nauji konkurentai mažina įmonės || |rinkos dalį. ||Gaminių paklausa ir toliau mažės, |Gali sumažėti įmonės pardavimai ir ||lojalių klientų skaičius nedidės. |pelnas. ||Klientų reikalavimai didės. |Reikės daugiau skirti lėšų klientų || |poreikių tyrimui bei nuolatos || |atnaujinti savo produkcijos || |asortimentą, o tai susiję su || |papildomomis kaštais. ||Konkurencija mažės ir didės žaliavų |Didėjant žaliavų kainoms įmonės ||kainos. |produkcijos savikaina taip pat didės.|| |Tai mažins įmonės pelną. |

7 ir 8 lentelėse pateikti optimistinis ir pesimistinis aplinkosvystymosi scenarijai nusako, kaip gali pasikeisti įmonės veiklos rezultatainepaisant įmonės pastangų. Kadangi aplinkos pakyčių kaip nors paveiktiįmonė pati viena negali, todėl tikslinga būtų sudaryti 2 galimus elgesio

scenarijus ir po to pasirinkti vieną iš jų stebint, kokia linkme vystosiišorinės aplinkybės. Tuo tarpu sudarydamos vieningą įmonės veiklos strategiją, rėmėmėsrealistiniu variantu, kuris apibūdina, kad nei staigių teigiamų nei staigiųneigiamų ekscesų išorės pokyčiuose nebus.

3.2. Įmonės ir aplinkos vystymosi alternatyvų suderinimas

Aplinkos vystymosi alternatyvų ir įmonės stipriųjų bei silpnųjų pusiųapjungimui naudojama SWOT analizė

SWOT analizė 9 lentelė|Stipriosios pusės |Silpnosios pusės ||Platus produkcijos asortimentas |Nepakankamai aukšta personalo || |kvalifikacija ||Sukurtas firminis prekybos tinklas |Didelės veiklos sąnaudos ||visoje Lietuvoje | ||Pagrindinės žaliavos tiekimo |Nepakankama produkcijos kokybė Vakarų||integravimas įmonės veiklos |šalių reikalavimams ||grandinėje | ||Užimama rinkos dalis apie 26 proc. |Pasenęs transporto ir energetikos || |ūkis ||Didėjantis veiklos pelningumas ir | ||didelis investicinis potencialas | ||Ilgametė patirtis šioje veiklos | ||srityje | ||Geras įmonės vardas | ||Lanksti kainodara (urminės, | ||mažmeninės, išskirtinių klientų | ||kainos ir kt.) | ||Didelis marketinginis potencialas | ||Moderni perdirbimo įranga | ||Aplinkos galimybės |Aplinkos grėsmės ||Muito mokesčiai mažės arba išliks |Sugriežtės maisto kokybės ||tokie patys, dėl to nesikeis/mažės |reikalavimai – papildomos išlaidos ||produkcijos savikaina |sertifikavimui ||Kvotos nebus įvestos – atsivers |Defliacija didės – mažės įmonės ||naujos rinkos produkcijos eksportui į|pelningumas ||užsienio šalis | ||Lietuva taps ES nare – naujos |Atsiras įvairios naminių paukščių ||produkcijos realizavimo rinkos ir |ligos – kris paukštienos pardavimai. ||įmonės pardavimų augimas | ||Nedarbo lygis išliks toks pat – |Konkurencija stiprės – mažės ||nebrangs darbo jėga ir įmonės |pardavimai dėl kainų ir apimčių ||produkcijos savikaina nedidės. |sumažėjimo. Mažės įmonės pelningumas ||Gyventojų pajamos padidės – didėja |Nauji konkurentai ateis – mažės ||paukštienos suvartojimas ir tuo pačiu|įmonės rinkos dalis. ||įmonės pardavimai | ||Technologijas bus lengva įdiegti. |Klientų reikalavimai didės – || |papildomos išlaidos asortimento || |kūrimui, rinkos tyrimams. ||Gaminių paklausa augs, lojalių | ||klientų skaičius didės – didės įmonės| ||užimama rinkos dalis. | || Konkurencija didės ir mažės žaliavų | ||kainos – atpigs įmonės produkcija | |

4. TRIKDŽIŲ IDENTIFIKAVIMAS IR PREVENCINĖS PRIEMONĖS

Galimi trikdžiai, kurių neįmanoma numatyti iš anksto. Jų neįtakojapolitinė, ekonominė, rinkoje susiklosčiusi situacija. Tokie įvykiaineigiamai veikia įmonės veiklos rezultatus arba pačią veiklą. Šie galimitrikdžiai yra: 1. Gaisras; 2. Vagystės; 3. Stichinės nelaimės; 4. Avarijos – cheminės reakcijos; Nuo šių įvykių įmonė apsidrausta „If draudimu“.

5. ĮMONĖS VEIKLOS STRATEGIJOS SUFORMAVIMAS

Vizija – iki 2007 m. pabaigos Kaišiadorių paukštyno pardavimuspadidinti ne mažiau kaip 2 kartus plečiantis tiek vidaus tiek užsieniorinkose bei naudojant naujas technologijas padidinti veiklos efektyvumą.[pic]

6 pav. Kaišiadorių paukštyno strategija

I. Kaišiadorių paukštyno TIKSLAS yra didinti PARDAVIMŲ APIMTIS, užimamąrinkos dalį Lietuvoje iki 40 proc. ir apie 50 proc. pagamintos produkcijoseksportuoti į užsienio rinkas.

Taktika šiam tikslui pasiekti: 1) Įvesti savo produkciją į didžiausius Lietuvos mažmeninės prekybos tinklus: Vilniaus prekybos mažmena, Ekovalda, Aibė. – Lietuvos didieji mažmeninės prekybos tinklai (Vilniaus Prekyba, Ekovalda, Palink ir Aibė) užimą apie 2/3 visos mažmeninės prekybos rinkos dalies. Įvedus Kaišiadorių paukštyno produkciją į minėtus tinklus, žymiai išaugs įmonės produkcijos pardavimai bei padidės užimamos rinkos dalis. Įmonė dalyvaus prekybos tinklų rengiamuose produkcijos atrankos konkursuose. Atskiriems tinklams bus pasiūlyta patraukli įmonės produkcijos nuolaidų sistema bei produkcijos rėmimo planai ir papildomos marketingo lėšos. Su kiekvienu tinklu įmonė pasirašys produkcijos įvedimo sutartis bei sumokės produkcijos įvedimo mokesčius. Bus paruoštos specialios planogramos, pagal kurias turės būti išdėstomi parduotuvių lentynose įmonės produktai. Atsižvelgiant į parduotuvių kategorijas (A, B, C, D) bus sudaromas privalomas įmonės produkcijos asortimentas parduotuvėse.

2) Įvesti savo produkciją į didmeninės prekybos tinklus: Cash&Carry, Vilniaus prekybos „Bazė“. Įmonė pasirinks geriausius Lietuvoje didmenininkus bei pasiūlys jiems patrauklias kainas ir platų savo produkcijos asortimentą. Tarpusavyje bus pasirašytos Pirkimo- pardavimo sutartys. Įmonė pasirengusi duoti atitinkamą procentą nuo produkcijos apyvartos marketinginio biudžeto sudarymui. Bus pradėta prekiauti didmeninės prekybos tinkluose Cash&Cary bei Vilniaus

prekybos „Bazė“. Šiems tinklams bus parinktas skirtingas asortimentas, nei jis yra prekybos tinkluose. Produkcija bus parenkama atsižvelgiant ypač į kavinių, restoranų ir kitų viešojo maitinimo įstaigų poreikius.

3) Organizuoti eksporto prekybą į NVS šalis. Bus kuriamas eksporto padalinys ir formuojama specialistų grupė. Specialistų atrankoje galės dalyvaus tik tie kandidatai, kurie turi aukštąjį išsilavinimą, gerai moka rusų bei anglų kalbas bei turi ne mažesnę kaip 2 m. darbo patirtį panašios veiklos srityje. Bus užsakomi specialūs užsienio rinkų tyrimai, kurių metu bus siekiama išsiaiškinti užsienio vartotojų poreikius. Pagal gautą informaciją bus gaminamas naujas eksportui skirtos produkcijos asortimentas. Suformuota specialistų grupė analizuos užsienio įstatymus, susijusius su paukštienos gaminių importavimu, mokesčiais, įvairiais apribojimais bei kokybės reikalavimais šio tipo produkcijai. Bus ruošiama reikiama dokumentacija susijusi su produkcijos eksportu. Užmezgami ryšiai užsienyje. Pasirašomos bendradarbiavimo ir prekybos sutartys. Išanalizavusi tarptautinio transportavimo kainas rinkoje, įmonė pasirinks tinkamiausią tolimųjų reisų transporto kompaniją, kurios paslaugomis naudosis eksportuodama produkciją į užsienį. Įmonės produkcija bus parduodama ne tiesiogiai į mažmeninius prekybos tinklus, bet didmenininkams (tarpininkams), kurie toliau patys rūpinsis šios produkcijos paskirstymu ir realizavimu. Taip pat įmonė žada gaminti produkciją pagal užsienio klientų užsakymus, produkciją ženklinant ne savo, o užsakovų prekiniu ženklu.

4) Gerinti paukštienos produkcijos kokybę, kad būtų galima eksportuoti produkciją į Europos šalis. – Įmonė analizuoja ES nustatytus kokybės reikalavimus paukštienos produkcijai. Atsižvelgiant į minėtus reikalavimus, įmonė ruošiasi gerinti savo produkcijos kokybę ir paruošti naują produkcijos, kuri atitiktų ES kokybės reikalavimus, asortimentą. Pagal Europos standartus yra įrengtas dešrų gamybos cechas. Kuriama nauja dešrų gamybos technologija ir įdiegta nauja technika leis ženkliai pagerinti paukštienos produkcijos kokybę. – Įmonė planuoja atnaujinti savo tyrimų laboratoriją, padidinti jos pajėgumą ir taip stiprinti gaminamos produkcijos bei žaliavų kokybės kontrolę. – Taip pat bus įvesta neatitikties prevencija, t.y. tikrinimas tarpinėse grandyse. Taip bus užkertamas kelias broko atsiradimui bei nekokybiškos produkcijos patekimui į rinką.

II. Kaišiadorių paukštyno TIKSLAS yra didinti įmonės pelningumą.

Taktika šiam tikslui pasiekti: 1) Mažinti gamybos kaštus. – Įmonė diegia ES standartus atitinkančias konvejerio linijas. Didelis gamybos automatizavimas tam tikrose gamybos operacijose leidžia atsisakyti tiesioginio žmogaus darbo. Tai gerokai sumažina išlaidas, susijusias su darbuotojų darbo apmokėjimu. – Ateityje žadama kontroliuoti produktų kokybę ne tik galutiniame gamybos etape, bet ir visuose tarpiniuose etapuose. Šios kontrolės metu bus siekiama išsiaiškinti produkcijos broko atsiradimo priežastis ir rengiamos priemonėms trikdžių, dėl kurių atsiranda brokas, panaikinimui. Sumažinus brokuotos produkcijos apimtis, bus patiriama gerokai mažiau nuostolių dėl nekokybiškos produkcijos pagaminimo. – Taip pat įmonė ruoš programą, kurioje turi būti numatytas efektyvesnis atliekų (nesunaudotos produkcijos) panaudojimas. Bus ieškoma šių atliekų supirkėjų bei orientuojamasi į atliekų perdirbimą. Tai sumažins žaliavos suvartojimo kaštus. – Būtina įmonei peržiūrėti ir savo gaminamos produkcijos asortimentą. Kai kurių produktų gamybos kaštai yra dideli dėl pakankamai mažos jų gamybos apimties. Šių produktų gamybą įmonei yra mažai pelninga arba net neša nuostolį. Tokių produktų gamyba turėtų būti sustabdyta.

2) Mažinti pridėtinius kaštus. – Sumontuota moderni šaldymo įrangą gatavai produkcijai ir kitoms atsargoms ženkliai sumažins sandėliavimo kaštus (mažesnis energijos suvartojimas). – Bus įvesta operatyvi sandėlio apskaita, kurios dėka sumažės žmogiškojo darbo dalis, žymiai sutrumpės sandėlio operacijos ir padidės darbo efektyvumas. Šie veiksniai sąlygos darbo pamokėjimo išlaidų mažėjimą. – Ruošiamasi peržiūrėti visą transporto ūkį. Bus įvertinta, kurių reisų kaštai yra didžiausi ir ar apsimoka išlaikyti dabar turimą visą transporto ūkį. Atsižvelgiant į analizės rezultatus, bus atsisakyta mažai naudojamų transporto priemonių, kurių išlaikymas ir remontas įmonei brangiai kainuoja. Įmonė savo transportu prekes išvežios tik į tuos regionus, kuriuose užsakymai yra didžiausi. Į kitus regionus įmonės produkciją turėtų vežti samdyta logistikos kompanija. Taip bus padidintas transportavimo efektyvumas ir sumažinti įmonės produkcijos transporto kaštai.

3) Mažinti pardavimų ir administracinius kaštus.

– Įmonė turi peržiūrėti savo filialų veiklą ir jų nešamą pelną. Remiantis kelių metų pardavimų statistika ir finansinėmis ataskaitomis, įmonė turi įvertinti, ar filialas yra naudingas įmonei (ar jis neša pelną) ar jis yra nuostolingas. Nepelningų filialų išlaikymas įmonei kainuoja labai daug, todėl tai neigiamai veikia bendrą įmonės pelningumą. Atsisakydama tokių filialų, įmonė sumažins pardavimų kaštus. – Įmonė planuoja rengti specialius savo administracijos darbuotojų ir pardavimo personalo apmokymus. Bus rengiami seminarai įmonės viduje, darbuotojai siunčiami į įvairius kvalifikacijos kėlimo kursus, suteikiama galimybė darbuotojams naudotis reikiama literatūra. Apmokyti darbuotojai bus labiau motyvuoti siekti įmonės tikslų, padidės jų darbo operatyvumas ir tai sąlygos darbo kokybės augimą. Sumažės klaidų galimybė. Padidės darbo efektyvumas. Tai lems administracijos ir pardavimo padalinių darbuotojų skaičiaus sumažėjimą. – Įmonė ir toliau žada tobulinti kompiuterizuotos apskaitos programas, kurių dėka operatyviai bus sudaromos įvairios pardavimų, pelningumo ataskaitos, parengiami biudžetai. Tai sumažins žmogiškojo darbo poreikį.

IŠVADOS

Šiame darbe aprašėme įmonę AB “Kaišiadorių paukštynas” bei sudarėme jaivieningą strategiją penkerių metų laikotarpiui. Atlikus įmonės ir joskonkurentų analizę, įvertinus įmonės privalumus ir trūkumus konkurentųatžvilgiu, nuformulavome UAB “Kaišiadorių paukštynas” tikslus ir uždaviniusiki 2007 metų. Atlikus mėsos ir paukštienos sektoriaus analizę, išsiaiškinta, kadrinka yra pakankamai užpildyta šiais produktais. Be to, naujos PVM įstatymopataisos, leidusios mėsos gamintojams smarkiai sumažinti kainas, padidinoįvairių paukštienos pakaitalų (kiaulienos, jautienos ir kt. naminių gyvūnųmėsos) suvartojimą. Kol kas Lietuvos vartotojams orientuojantis į žemesnękainą, pastarasis veiksnys ir daro didžiausią įtaką įmonės pardavimams.Kita vertus, paukštienos gamintojai negali dar labiau sumažinti kainų, nespaukštienos gamybą ir brangesnė nei kitos naminių gyvulių mėsos.Atsižvelgiant į tai įmonės tikslai buvo orientuoti į pardavimų kanalųplėtimą Lietuvoje bei į eksporto organizavimą. Kita tikslų grupė –sumažinti gamybos, pridėtinius ir administracinius kaštus – orientuota įgamybos proceso, produktų asortimento bei naujų gamybos ir aptarnavimo ūkiotechnologijų diegimą.Išanalizavus aplinkos veiksnius, buvo išskirti aktyviausi – taieurointegracija, gyventojų perkamoji galia, infliacija, naminių gyvūnųligos, nedarbo lygis. Šiai veiksniai yr