KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
Ekonomikos ir vadybos fakultetas
Apskaitos katedra
12-asis verslo apskaitos standartas:
ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS
Atliko:
Priėmė: dėstytojas
Dr. G. Grondskis
KAUNAS, 2003
TURINYS
Įvadas 31. Įsigyto ir pasigaminto turto pradinis įvertinimas 52. Turto vertės perskaičiavimai63. Rekonstruoto ir suremontuoto turto vertė74. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas10Išvados 12Naudota literatūra 13
ĮVADAS
Vienas iš aktualiausių apskaitos uždavinių yra teisingaiįvertinti įmonės turtą. Nuo turto įkainojimo labai daug priklausoinformacijos apie įmonės turtinę ir finansinę būklę patikimumas. Iki šiolLietuvos įmonėse turtas vertinamas, remiantis Finansų ministerijos 1994 m.patvirtintomis ir 1995 m. patikslintomis Turto įvertinimo metinėjefinansinėje atskaitomybėje taisyklėmis. Patvirtintuose Verslo apskaitos standartuose (VAS) pasikeitė kaikurios turto vertinimo finansinėje apskaitoje ir atskaitomybėje nuostatos.Jos bus pradėtos taikyti nuo 2004 m. sausio 1 d. Iki tol svarbu geraiįsisavinti įsigaliosiančius turto vertinimo metodus. Gamybos įmonėsedidžiąją turto dalį sudaro ilgalaikis materialusis turtas. Tai sąlygoja šioturto teisingo įvertinimo svarbą. Atnaujintos jo nuostatos pateiktos 12-ajame VAS „Ilgalaikis materialusis turtas“. Tikslas. Šio darbo tikslas yra išanalizuoti kaip keisisilgalaikio materialiojo turto apskaita ir atvaizdavimas finansinėjeatskaitomybėje įsigaliojus 12-ajam VAS „Ilgalaikis materialusis turtas“. Reikia pabrėžti, kad 12-asis VAS „Ilgalaikis materialusisturtas“ yra netaikomas: 1) biologinio turto, susijusio su žemės ūkio veikla, apskaitai; 2) mineralų, naftos, gamtinių dujų ir panašių neatkuriamų gamtos išteklių paieškos ir gavybos apskaitai. Materialusis turtas turi būti priskiriamas ilgalaikiam turtui,jei jis atitinka visus šiuos požymius: 1) įmonė ketina jį naudoti ilgiau nei vienerius metus; 2) įmonė pagrįstai tikisi gauti iš turto ekonominės naudos būsimaisiais laikotarpiais; 3) įmonė gali patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą; 4) turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už minimalią ilgalaikio materialiojo turto savikainą, įmonės nusistatytą kiekvienai turto grupei; 5) įmonei yra perduota rizika, susijusi su materialiuoju turtu.
Vartojamos sąvokos: Atsiperkamoji vertė – turto grynoji galimo realizavimo vertė arbato turto naudojimo vertė, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų didesnė. Balansinė vertė – suma, kuria turtas yra atvaizduojamas balanse.Ilgalaikio materialiojo turto balansinė vertė yra lygi jo likutinei vertei. Biologinis turtas – gyvi gyvūnai ir augalai. Ilgalaikis materialusis turtas – materialusis turtas, kuristeikia įmonei ekonominės naudos naudojamas ilgiau nei vienerius metus irkurio įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už įmonėsnusistatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę. Įsigijimo (pasigaminimo) savikaina – sumokėta (mokėtina) pinigųar pinigų ekvivalentų suma ar kito mainais atiduoto ar sunaudoto turto,kuris naudojamas įsigyjant ar gaminant turtą, vertė. Likvidacinė vertė – suma, kurią įmonė tikisi gauti už turtą jonaudingo tarnavimo laiko pabaigoje, įvertinus būsimas likvidavimo irperleidimo išlaidas. Likutinė vertė – suma, gauta iš ilgalaikio materialiojo turtoįsigijimo (pasigaminimo) savikainos atėmus nusidėvėjimo sumą, sukauptą pervisą jo naudingo tarnavimo laiką, pridėjus visus šio turto vertėspadidėjimus ir atėmus visus jos sumažėjimus. Naudingo tarnavimo laikas – laikotarpis, kuriuo įmonė tikisinaudoti riboto naudojimo laiko turtą, arba gaminių ar produkcijos vienetų,kuriuos įmonė tikisi pagaminti (gauti) naudodama šį turtą, skaičius. Naudojimo vertė – dabartinė diskontuota būsimojo laikotarpiopinigų suma, kurią tikimasi gauti nuolat naudojant turtą ir jį perleidžiantpasibaigus naudingo tarnavimo laikui. Nudėvimoji vertė – suma, gauta iš riboto naudojimo laikoilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainos atėmusnumatytą likvidacinę vertę. Nusidėvėjimas – riboto naudojimo laiko turto nudėvimosios vertėspriskyrimas sąnaudoms ir paskirstymas per visą planuojamą naudingotarnavimo laiką, atsižvelgiant į realų to turto ekonominės vertės kitimą. Nuvertėjimas (nuostolis dėl vertės sumažėjimo) – suma, kuriaturto balansinė vertė yra didesnė už jo atsiperkamąją vertę. Tikroji vertė – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arpaslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimastarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti / parduoti turtą arbaužskaityti tarpusavio įsipareigojimą. 1. Įsigyto ir pasigaminto turto pradinis įvertinimasĮsigyto (pirkto) ir pasigaminto (pasistatyto) ilgalaikiomaterialiojo turto vertinimo taisyklės pasikeitė nedaug. Nusipirktas turtasturi būti įkainotas įsigijimo savikaina. Ją sudaro įsigyjant turtą sumokėtaar mokėtina pinigų suma ir turto atsivežimo bei parengimo naudoti išlaidos,padarytos iki to turto eksploatavimo pradžios. 12-ajame VAS šios išlaidosgana detalizuotos: 1) įsigyjant šį turtą sumokėta ar mokėtina pinigų suma (ar kitokio sunaudoto turto vertė); 2) atvežimo išlaidos; 3) muitai, akcizai ir kiti negrąžinami mokesčiai; 4) projektavimo darbų išlaidos; 5) sumontavimo išlaidos; 6) instaliavimo išlaidos; 7) parengimo naudoti išlaidos; 8) remonto, atlikto iki turto naudojimo pradžios, išlaidos; 9) išbandymo išlaidos; 10) infrastruktūros ir turto registravimo išlaidos; 11) žemės sklypo ir statybos aikštelės paruošimo išlaidos; 12) numatomos būsimos turto išmontavimo, išvežimo, turto gamybinės vietos sutvarkymo išlaidos, jei jos atitinka įsipareigojimų arba atidėjimų apibrėžimą; 13) kitos tiesiogiai su turto įsigijimu susijusios išlaidos. Pasigamintas (pasistatytas) ilgalaikis turtas įvertinamaspasigaminimo savikaina. Ji nustatoma sudedant turtui sukurti sunaudotųmedžiagų bei komplektuojamų gaminių savikainą, tiesiogines darbo irnetiesiogines gamybos išlaidas. Vadinamosios veiklos sąnaudos(administracinės, pardavimų ir pan.) į ilgalaikio materialiojo turtoįsigijimo ir pasigaminimo savikainą neįskaitomos. Pasak doc. daktaroValentino Gružausko, pastaroji nuostata nėra pakankamai pagrįsta, ir jostaikymas gali iškreipti turto vertę ir įmonės finansinius rezultatus ypačdidelės statybų bei kitų investicijų apimties ir mažos gamybos apimtieslaikotarpiais. Tokiais laikotarpiais didžioji administracinių bei kitųbendrųjų įmonės sąnaudų dalis yra susijusi su ilgalaikio turto įsigijimu irtodėl įskaitytina į šio turto įsigijimo savikainą. Tai atitinka ir 16-ojo
TAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“ nuostatą dėl minėtųišlaidų priskyrimo. Jame (17 paragrafe) nurodyta, kad administracinės irkitos bendrosios pridėtinės išlaidos nėra nekilnojamojo turto, įrangos irįrengimų savikainos sudedamoji dalis, išskyrus atvejus, kai jos gali būtitiesiogiai susiejamos su turto įsigijimu ar to turto parengimu. Pasikeitė nuostata dėl palūkanų priskyrimo. 12-ajame VASnurodyta, kad palūkanos į turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainąneįskaitomos ir pripažįstamos atitinkamų laikotarpių sąnaudomis. Turtoįvertinimo taisyklėse nustatyta, kad ilgalaikiam turtui pirkti ar jogamybai skolintų sumų palūkanos to turto naudojimo pradžioje turi būtiįtraukiamos į ilgalaikio turto savikainą ir nudėvimos per visą jo naudojimolaikotarpį. Iki šiol analogiškos nuostatos reikia laikytis ir skaičiuojantpelno mokestį. Valstybinė mokesčių inspekcija 2002 m. gruodžio 13 d.komentare dėl minėto mokesčio nurodė, kad ilgalaikiam turtui pirkti,lizingo būdu įsigyti arba jam gaminti skirtų skolintų sumų palūkanos,susikaupusios per laikotarpį nuo to turto įsigijimo arba nuo gamybospradžios iki jo naudojimo pradžios, turi būti kapitalizuojamos kaipformavimo savikaina. Pradėjus naudoti įsigytą ilgalaikį turtą,kapitalizuotos palūkanos amortizuojamos <…>. Skirtingas minėtų palūkanųtraktavimas finansinėje apskaitoje ir pelno mokesčio skaičiavimo tikslaisyra nepateisinamas ir nepagrįstai apsunkina apskaitą (sukelia dvejopąindividualią turto objektų vertės ir jų nusidėvėjimo apskaitą). Tinkamesnėyra 12-ojo VAS nuostata dėl palūkanų. Nuo 2004 m. sausio 1 d. ją reikėtųįteisinti ir oficialiuose pelno mokesčio skaičiavimo komentaruose. Atkreiptinas dėmesys į naują nuostatą dėl savos statybos(gamybos) viršnormatyvinių išlaidų priskyrimo ilgalaikio turto savikainai.12-ajame VAS nurodyta, kad jei savo reikmėms statant (gaminant) turtąatsiranda papildomų (viršnormatyvinių) medžiagų ir darbo jėgos sąnaudų, josneįtraukiamos į turto pasigaminimo savikainą ir pripažįstamos ataskaitiniolaikotarpio sąnaudomis. Šios nuostatos taikymas pareikalaus apskaičiuotifaktiškų savos statybos sąnaudų nukrypimus nuo sąmatinės vertės(normatyvinių sąnaudų).2. Turto vertės perskaičiavimai
12-ajame VAS nurodyti du ilgalaikio materialiojo turto įvertinimobūdai: 1) įsigijimo savikaina; 2) perkainota verte. Įmonė pasirenka vienąiš jų, nusistatydama savo apskaitos politiką. Taikant pirmąjį būdą, ilgalaikis turtas apskaitoje turi būtiregistruojamas įsigijimo savikaina, o finansinėje atskaitomybėjepateikiamas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir jo vertėssumažėjimą. Ilgalaikio materialiojo turto vertė turi būti mažinama tada,kai turto balansinė vertė reikšmingai didesnė už jo atsiperkamąją vertę.Pastaroji apibūdinta kaip turto grynoji galimo realizavimo vertė arba toturto naudojimo vertė, atsižvelgiant į tai, kuri yra didesnė. Naudojimovertė apibūdinta, kaip dabartinė būsimojo laikotarpio pinigų suma, kuriątikimasi gauti nuolat naudojant turtą ir jį perleidžiant pasibaigusnaudingo tarnavimo laikui. Taikant antrąjį būdą, ilgalaikis turtas apskaitoje registruojamasįsigijimo savikaina, vėliau perkainojamas ir apskaitoje registruojamasperkainota verte, o finansinėje atskaitomybėje pateikiamas perkainotaverte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir turto vertės sumažėjimą. Palyginus abu apskaitos būdus, matyti, kad jie turi bendrumą,pasireiškiantį turto vertės sumažėjimo atvejais. Iš esmės turto vertėssumažinimas, t. y. jo nukainojimas, yra viena iš turto perkainojimo rūšių.12-ajame VAS esama netikslumų, nusakant ilgalaikio turto vertės sumažėjimoapskaitą. Remiantis pirmojo įvertinimo būdo apibrėžimu, reikštų, kadminėtas sumažėjimas apskaitoje neregistruojamas (minusuojamas tiktaipateikiant turto vertę finansinėje atskaitomybėje). Tuo tarpu išdėstantantrąjį būdą, nurodyta, kad, jei perkainojus ilgalaikį materialųjį turtą jovertė sumažėja, toks sumažėjimas apskaitoje registruojamas kaip šio turtovertės sumažėjimas. Iš tikrųjų ilgalaikio materialiojo turto nukainojimas
visais atvejais turėtų būti fiksuojamas apskaitoje. Jeigu turtonuvertėjimai arba (ir) jo vertės padidėjimo atvejai yra palyginti dažni irreikšmingi, taikytinas antrasis turto įvertinimo būdas. Daugelyje Lietuvos įmonių praeitą dešimtmetį ilgalaikismaterialusis turtas, vykdant Vyriausybės nutarimus, buvo indeksuotas. 12-ajame VAS pateikta pereinamoji nuostata, kad įmonės indeksuotas ilgalaikismaterialusis turtas neatitinka šio standarto reikalavimų minėtą turtąregistruoti apskaitoje ir pateikti finansinėje atskaitomybėje įsigijimosavikaina arba perkainota verte, ir todėl, jei indeksuota turto vertėnekoreguojama, įmonė privalo per to turto tarnavimo laiką metinėjefinansinėje atskaitomybėje atskleisti indeksavimo poveikį turto balansineivertei. Šis atskleidimas ne vienerius metus pareikalautų papildomo darbo.Siekiant jo išvengti ir garantuoti galimai realesnį ilgalaikio materialiojoturto įvertinimą, tikslinga būtų iki 12-ojo VAS įsigaliojimo perkainoti šįturtą ir toliau tvarkyti jo apskaitą perkainota verte.3. Rekonstruoto ir suremontuoto turto vertė
Turto įvertinimo taisyklėse įrašyta, kad, atliekant esminiusilgalaikio materialiojo turto pertvarkymo ar tobulinimo darbus, šių darbųsavikainos suma didinama pradinė (likutinė) turto vertė, o atlikus toilgalaikio turto remonto ar atnaujinimo darbus – mažinama šio turtonusidėvėjimo suma. Konkretesnė yra Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu išdalies pakeisto Vyriausybės 1998 m. nutarimo Nr.955 „Dėl ilgalaikio turtonusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo ir jo remonto darbų apskaitostvarkos patvirtinimo“ nuostata. „Atliekant nuosavo arba pagal lizingo(finansinės nuomos) sutartį valdomo ilgalaikio materialiojo turtopertvarkymo (rekonstravimo) darbus, kurie pagerina turto naudingąsiassavybes (pailgina naudingo tarnavimo laikotarpį, pagerina našumą,naudingumą, produkcijos kokybę ir pan.), šių darbų verte didinama minėtoturto įsigijimo vertė. Ilgalaikio materialiojo turto remonto darbai laikomipertvarkymu (rekonstravimu), jeigu jų vertė viršija 50 procentų to turtoįsigijimo vertės iki jo rekonstravimo“. Analogiška nuostata pateikta Pelno mokesčio įstatyme. Jameįrašyta, kad, jei ilgalaikio turto remonto vertė per mokestinį laikotarpį
viršija 50 proc. remontuojamo turto įsigijimo kainos arba jeigu turtasrekonstruojamas, tai šio remonto arba rekonstravimo verte yra didinamaremontuoto arba rekonstruoto turto įsigijimo savikaina (žr. 1 pav.).Pastaroji nuostata skiriasi nuo pateiktos Vyriausybės nutarime Nr. 955 tuo,kad vienodai traktuojami visi rekonstravimo darbai ir kad atsižvelgiama tikį mokestinio laikotarpio remonto vertę.[pic]
12-ajame VAS nustatyta, kad jei ilgalaikio materialiojo turtorekonstravimas ar remontas pailgina turto naudingo tarnavimo laiką ir(arba) pagerina naudingąsias turto savybes, šių darbų verte didinama turtoįsigijimo savikaina. Jei minėti darbai nepagerina naudingųjų turto savybiųir nepailgina jo naudingo tarnavimo laiko, šių darbų vertė pripažįstamaataskaitinio laikotarpio sąnaudomis. Be to, nustatyta, kad tais atvejais,kai pagal techninio eksploatavimo ar panašias sąlygas ilgalaikis turtasturi būti remontuojamas nustatytais laikotarpiais, kad būtų užtikrintassaugus ir patikimas jo naudojimas, remonto išlaidas įmonė turi pripažintiturtu (ateinančių laikotarpių sąnaudomis) ir nurašyti į sąnaudas perlaikotarpį iki kito numatomo to turto remonto. Minėtos 12-ojo VAS nuostatos yra gana abstrakčios, ir dėlrekonstravimo bei remonto darbų ir jų rezultatų neapibrėžtumo gali būtinelengva jas taikyti. Remonto rezultatai gali būti labai skirtingi, tačiaunustatyti jų pobūdį (pagerina ar nepagerina naudingąsias turto savybes,pailgina ar nepailgina turto naudojimo laiką) yra sudėtinga. Siekiantnustatyti, kam priskirti remonto vertę, paprasčiau remtis kiekybiniukriterijumi. Toks kriterijus (50 proc. turto vertės) dabar yrareglamentuotas Vyriausybės nutarime Nr. 955 ir Pelno mokesčio įstatyme.Finansinėje apskaitoje, esant patikimam ilgalaikio turto įvertinimui ikiremonto, šiuo kriterijumi būtų galima remtis ir toliau, t. y . jeiguremonto vertė viršija 50 proc. remontuojamo turto vertės, galima būtųlaikyti, kad remontas pagerino naudingąsias turto savybes ir (arba)pailgino jo naudojimo laiką. Tuomet būtų išvengta finansinės apskaitos
duomenų neatitikimo pelno mokesčio skaičiavimo reikšmėms ir daugmažlaikomasi 12-ojo VAS reikalavimų. Abejotina, ar tikslinga taikyti 12-ojo VAS nuostatą dėl kai kuriųremonto išlaidų priskyrimo ateinančių laikotarpių sąnaudoms. Pirma, sunkuteisingai nustatyti tokio priskyrimo atvejus. Antra, minėtos sąnaudos 2-ajame VAS „Balansas“ traktuojamos kaip išankstiniai mokėjimai, o remontoišlaidų turinys yra kitoks. Ateityje 12-ojo VAS nuostatos dėl remonto vertės priskyrimokoreguotinos, atsižvelgiant į šio standarto taikymo praktiką ir kitų šaliųapskaitos patirtį. Pavyzdžiui, remiantis Rusijos apskaitos ir mokesčiųreglamentais, jos įmonės, siekdamos tolygiai įskaityti į sąnaudas remontoišlaidas, gali sudaryti rezervą (atidėjimus)būsimoms remonto išlaidomspadengti. Kas mėnesį pagal įmonės nusistatytus normatyvus daromiatskaitymai į šį rezervą. Atlikus remontą, minėtas rezervas mažinamasfaktiškų remonto išlaidų dydžiu. Paminėtina, kad pagal Lietuvojetebegaliojantį pavyzdinį sąskaitų planą analogiška yra atidėjimųkapitaliniam remontui ir dideliems priežiūros darbams apskaita. Išsinuomoto arba valdomo pagal panaudos sutartį ilgalaikiomaterialiojo turto pertvarkymo (rekonstrukcijos) ir remonto išlaidųregistravimas, kai turto savininkas šių išlaidų nekompensuoja, atliekamastaip, kaip pateikta sekančiame 2 pav.:[pic]
12-ajame VAS nurodyta, kad, jei nuomininko patirtos turtorekonstravimo ar remonto išlaidos, pripažintos to laikotarpio sąnaudomis,neiškraipys veiklos rezultatų, tai šias išlaidas reikia nurašyti per tąlaikotarpį kuomet jos buvo patirtos. Tačiau jei toks sąnaudų pripažinimasreikšmingai iškreiptų vaizdą apie įmonės veiklos rezultatus, tuometstandarte nurodoma kad reikia laikytis anksčiau galiojusios tvarkos irremonto išlaidas pripažinti sąnaudomis per likusį nuomos laikotarpįpaskirstant lygiomis dalimis.
4. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas
Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas yra skaičiuojamastik riboto naudojimo laiko turtui. Nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas:
1) žemei (nes ji yra neriboto naudojimo laiko); 2) bibliotekų fondų, meno kūrinių, muziejų eksponatų, į kultūros vertybių registrą įtraukto ilgalaikio materialiojo turto, išskyrus pastatų (į kultūros vertybių registrą įtrauktų pastatų nusidėvėjimas skaičiuojamas tuo atveju, jei jie buvo rekonstruojami ar remontuojami ir dėl to buvo padidinta jų vertė); 3) Nenaudojamo ilgalaikio materialiojo turto (Nenaudojamu laikomas užkonservuotas turtas. Jei turtas laikinai nenaudojamas dėl remonto, jis nepriskiriamas nenaudojamam turtui.). 12-ajame VAS nurodyti tie patys nusidėvėjimo skaičiavimo metodai, t. y.: 1) tiesiogiai proporcingas (tiesinis); 2) produkcijos; 3) metų skaičiaus; 4) dvigubas – mažėjančios vertės. Metų skaičiaus ir dvigubo-mažėjančios vertės metodųnerekomenduojama taikyti skaičiuojant nusidėvėjimą finansinės atskaitomybėstikslams, nebent kai tai reikalinga norint teisingai atvaizduoti įmonėsveiklos rezultatus ir turto teikiamą ekonominę naudą. Kaip matome išpastarosios nuostatos, standartas lyg ir leidžia įmonei taikytipagreitintus metodus jei tai tiksliau atspindės realią įmonės situaciją.Finansinės atskaitomybės tikslais taip skaičiuoti nusidėvėjimo iki šiolnebuvo galima. Ilgalaikio materialiojo turto nurašymo metodika išliekanepakitusi, todėl šiame darbe jos nenagrinėsime.IŠVADOS
• Taikant 12 verslo apskaitos standartą “Ilgalaikis materialusis turtas” reiktų atkreipti dėmesį, kad skolintų sumų palūkanos nebus kapitalizuojamos (priskiriamos) ir į turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą neįskaitomos. • Įmonės galės apskaityti ilgalaikį materialųjį turtą vienu iš dviejų būdų: įsigijimo savikaina arba perkainota verte. • Nebėra reikalavimo, kad remonto išlaidomis, viršijančiomis 50% turto įsigijimo savikainos, būtinai turi būti didinama to turto įsigijimo vertė, todėl kiekviena įmonė, rengdama apskaitos politikos aprašymą, turėtų parengti jos darbo specifiką atitinkančias, ekonomiškai pagrįstas ir verslo apskaito standartams neprieštaraujančias instrukcijas, kurios nustatytų, kada remonto išlaidomis didinama turto vertė, kada keičiamas nusidėvėjimas, kada didinamos sąnaudos.
• Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo metodika išlieka nepakitusi. • 12 verslo apskaitos standartas leidžia įmonei taikyti pagreitintus metodus jei tai tiksliau atspindės realią įmonės situaciją. Finansinės atskaitomybės tikslais taip skaičiuoti nusidėvėjimo iki šiol nebuvo galima. NAUDOTA LITERATŪRA1. Bružauskas V. Ilgalaikio materialiojo turto įvertinimas // Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, Nr. 23 (263), 2003 birželio 16 d. 2. Buhalterio žinynas. Pataisytas ir papildytas antrasis leidimas. – V.: Pačiolis, 2000. 3. Dėl LR Vyriausybės 1998 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. 955 „Dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo ir jo remonto darbų apskaitos tvarkos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo. 2002 m. balandžio 12 d. Nr. 512 4. Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. Ketvirtoji laida – V.: Pačiolis, 2001. 5. LR Finansų ministerijos raštas 1994 m. kovo 8 d. Nr. 21N „Dėl turto įvertinimo“. 6. LR Pelno mokesčio įstatymas. 2001 m. gruodžio 20 d. Nr. IX-675 7. LR Pelno mokesčio įstatymo 33, 58, 59 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. 2002 m. liepos2 d. Nr. IX-1008 8. LR Statybos įstatymas. 1996 m. kovo 19 d. Nr. I-1240 9. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2002 m. gruodžio 13 d. komentaras. 10. Viešoji prieiga www.apskaitosinstitutas.lt———————– 1 pav. Nuosavo arba išperkamosios nuomos būdu valdomo turto remonto bei rekonstravimo finansinės apskaitos schema
Šaltinis: Buhalterio žinynas. Pataisytas ir papildytas antrasis leidimas. – V.: Pačiolis, 2000. P. 162
Remonto sąnaudos įskaitomos į jo atlikimo laikotarpio sąnaudas
Mažinama nusidėvėjimo suma ir tikslinamas nusidėvėjimo laikotarpis
Keleriems metams nepagerina turto vartojamųjų savybių
Keleriems metams pagerina turto vartojamąsias savybes
Didinama turto įsigijimo vertė ir tikslinamas nusidėvėjimo laikotarpis
Didinama turto įsigijimo vertė, nekeičiamas nusidėvėjimo laikotarpis
Pailgina turto naudingo tarnavimo laikotarpį
Nepailgina turto naudingo tarnavimo laikotarpio
Neviršija 50 proc. turto įsigijimo vertės iki rekonstravimo
Viršija 50 proc. turto įsigijimo vertės iki rekonstravimo
Ilgalaikio materialiojo turto remontas ir rekonstravimas
Išsinuomoto turto pertvarkymas (rekonstrukcija) ir remontas, kai turto savininkas šių darbų nekompensuoja
Pagerina turto naudingąsias savybes ir tai ateityje duos pajamų
Remonto darbų išlaidos priskiriamos ateinančių laikotarpių sąnaudoms ir amortizuojamos lygiomis dalimis per visą nuomos laikotarpį
Nepagerina turto naudingųjų savybių arba jų pagerėjimas neduos ateityje pajamų
Remonto darbų išlaidos pripažįstamos ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis
2 pav. Išsinuomoto arba valdomo pagal panaudos sutartį ilgalaikio materialiojo turto pertvarkymo (rekonstrukcijos) ir remonto išlaidų registravimo finansinėje apskaitoje schema, kai turto savininkas šių išlaidų nekompensuoja
Šaltinis: Buhalterio žinynas. Pataisytas ir papildytas antrasis leidimas. – V.: Pačiolis, 2000. P. 169