TURINYS
ĮVADAS………………………………………………………………………………………31. A. Maslow‘as – garsus psichologas………………………………………………52. Poreikiai – pažinimo ir motyvavimo pagrindas………………………………73. A. Maslow‘o poreikių hierarchija…………………………………………………94. Banko Nord/lb motyvacija:4.1 Įmonės apibūdinimas……………………………………………………….154.2 Banko personalas…………………………………………………………….174.3 Darbuotojų motyvacija…………………………………………………….19IŠVADOS……………………………………………………………………………………21LITERATŪRA…………………………………………………………………………….22ĮVADASA. Maslow‘as buvo pirmasis (1954), iš kurio darbų vadovai sužinojo apie žmogaus poreikių sudėtingumą ir jų įtaką darbo motyvacijai. A. Maslow‘as teigia, kad žmogus turi daug įvairių poreikių, juos jis suskirstė į penkias kategorijas:• fiziologiniai poreikiai – be kurių negyvensi, tai vandens, maisto, poilsio ir kt. poreikis;• saugumo poreikiai – tai sveikatos, darbingumo išsaugojimas, ateities saugumas ir kt.;• socialiniai poreikiai – tai meilės ir prieraišumo poreikiai. Apima individo norą palaikyti draugiškus santykius su kitais, integruotis į kolektyvą;• pagarbos poreikiai – tai individo noras, kad jį teigiamai įvertintų kiti, noras būti pripažintam, atkreipti kitų dėmesį, taip pat išsiskirti iš kitų;• saviraiškos poreikiai – tai poreikiai realizuoti savo potencines galimybes ir tobulėti kaip asmenybei.Šiuos poreikius A. Maslow‘as suskirstė į lygmenis ir išdėstė hierarchinėje piramidėje. Maslow‘as teigė, kad nepatenkinus žemiausio lygio (fiziologinių) poreikių, nekyla aukštesnio lygio poreikiai. Jei poreikiai patenkinami, jie nebemotyvuoja.Dabartiniu metu Lietuvoje yra daug įvairių įmonių, kurios vykdo veiklą ir tikisi iš tos veiklos gauti pelną. Didžioji dalis gaunamų pajamų iš verslo priklauso nuo to, kaip įmonės darbuotojai atlieka savo pareigas. Įmonės savininkas, norėdamas, kad jo verslas klestėtų, turi išsirinkti gerus ir kvalifikuotus darbuotojus. Tačiau tai dar nesuteikia garantijos, kad tas darbuotojas nepaliks įmonės, gavęs geresnį pasiūlymą apie didesnį užmokestį ar geresnes darbines sąlygas ir karjeros galimybes. Taip pat negalima žinoti ir to, ar darbuotojas yra pakankamai motyvuotas atlikti savo pareigas, panaudodamas visus savo sugebėjimus ir galimybes.Darbdavys, norėdamas pasiekti maksimalius vykdomos veiklos rezultatus, turi atkreipti savo dėmesį į tai, kokiomis priemonėmis jis galėtų sutelkti visus darbuotojus siekti įmonės tikslų. Motyvacija itin svarbus veiksnys, skatinantis asmenis suderinti savo asmeninius tikslus su įmonės tikslais, kadangi geras įmonės rezultatas galėtų turėti įtakos ir darbuotojo geresniam pasisekimui ir pripažinimui. Nors verslininkai sako, kad darbuotojus labiausiai skatina organizacijos vidinė atmosfera, darbuotojų atstovai tvirtina, jog svarbiausia motyvacija – pinigai. Esą kvalifikuoti darbuotojai vis dažniau renkasi perspektyvią įmonę, o mažiau kvalifikuoti – didesnę algą.
Įmonių vadovai ir ekspertai pripažįsta, kad finansinę sėkmę dažnai lemia žmogiškieji ištekliai. Savo darbuotojais besirūpinančios kompanijos bent kartą per metus stengiasi ištirti mikroklimatą ir darbuotojų lojalumą įmonei. Motyvacija – tai poreikis arba vidinė paskata, skatinantys veikti siekiant tam tikro tikslo. Kiekvienam žmogui yra svarbu, kad jis galėtų patenkinti visus poreikius ir lūkesčius.Darbo tikslas:Išanalizuoti A. Maslow‘o teoriją ir jos pritaikymą šiuolaikinėje organizacijoje.Darbo uždaviniai:1. Išanalizuoti A. Maslow‘o teoriją ir žmogaus poreikių poveikį motyvavimui.2. Išanalizuoti personalo motyvavimo svarbą šiuolaikiniame pasaulyje.3. Išanalizuoti materialinio skatinimo būdus ir poveikį žmogui.4. Išanalizuoti moralinio skatinimo būdus ir poveikį žmogui.5. Apibūdinti Banko Nord/LB motyvavimo sistemą.Darbo metodai. 1. Mokslinės – teorinės literatūros analizė. 2. A. Maslow’o teorijos taikymo Banke NORD/LB stebėjimas ir analizė.A. Maslow‘as – garsus psichologas
Abrahamas Maslow‘as gimė 1908 m. balandžio 1 d. Brukline. Tėvai buvo bemoksliai neturtingi žydai iš Rusijos, gyvenę skurdžiame Niujorko rajone, taigi vaikystėje Maslow‘as jautėsi izoliuotas nuo visuomenės, neturėjo draugų. Studijuoti pradėjo Cornell‘io universitete Niujorke, bet vėliau persikėlė į Viskonsino universitetą, kadangi ten buvo daug garsių psichologų. Studijas baigė apsigindamas doktoratą tame pačiame universitete.Iš pradžių jis buvo uolus bihevioristas, tačiau greitai atsisakė šios krypties kaip netinkamos žmonių problemoms spręsti. Vėliau pradėjo dirbti Bruklino koledže. …Ten jis išbuvo 15 metų ir turėjo galimybių susipažinti su vizituojančiais profesoriais – Adler‘iu, Fromm‘u ir Karen Horney. Įsigijo taip pat ir psichoanalitiko išsilavinimą. Po karo jis priėmė pasiūlytą vietą Brandeis universitete ir užsiiminėjo neanalitine, trumpąja psichoterapija. Tapo vienu iš pačių aktyviausių humanistinės psichologijos pradininkų ir propaguotojų. Mirė A. Maslow‘as 1970 m. birželio 6 dieną.
A Maslow‘o užsibrėžtas uždavinys buvo parodyti geresniąją, šviesesniąją žmogaus pusę. Jis norėjo atskleisti išsamesnį žmogaus vaizdą. „Svarbiausia yra tvirtas įsitikinimas, kad žmoguje glūdi jam vienam būdinga prigimtis, kurios struktūra panaši į tą, kokią turi fiziniai ypatumai. Kiekvienas žmogus pasižymi tendencijomis, poreikiais ir sugebėjimais, būdingais visai žmonių padermei, prasiveržiančiais pro bet kokius kultūrinius barjerus, ir tik kai kurie iš jų būdingi vien konkrečiam individui.Tie poreikiai visų pirma yra arba geri, arba neutralūs, bet nėra blogi“ Bruožai vystosi veikiami vidinių veiksnių; daug mažiau juos formuoja aplinkos įtaka. Patologijos atsiradimą lemia tai, ar žmogus įstengė realizuoti visas savo galimybes ir patenkinti savo esminius poreikius.Iki tam tikros ribos Maslow‘as pritarė Rogers‘o, Erikson‘o, Jung‘o, Mowreir‘io optimistiškam požiūriui į žmogaus prigimtį. Jis manė, kad įgimtos, vadinasi – instinktyvios tendencijos iš prigimties yra geros ir skatina žmogų stengtis konstruktyviai vystytis, tapti sąžiningam, mandagiam, kilniam, siekti meilės. Jis pritarė Erikson‘o nuomonei, kad tos gerosios tendencijos vis dėl to yra labai silpnos, ir aplinka jas lengvai gali prislopinti. Aplinka gali sustabdyti tas gerąsias tendencijas, gali sukelti neapykantą vietoj meilės, destrukciją vietoj vystymosi ir siekimą sunaikinti save patį. Maslow‘as mano, jog galima išvengti nevilties aimanų, neva žmogaus prigimtis esanti bloga ir sugadinta, kadangi tai tėra tik dalis tiesos apie žmogų; tačiau reikia besąlygiškai pripažinti, kad žmoguje glūdi giliai įsišaknijusi tendencija vystytis. Panašiai kaip Allport‘as ir Rogers‘as, Maslow‘as eksponuoja dualistinę motyvacijų teoriją. 1. Pirmosios rūšies motyvai – tai instinktyvūs impulsai, kurie verčia žmogų rinktis elgesį, sumažinantį ar panaikinantį įtampą bei diskomfortą, pvz., alkį, troškulį, pavojaus jausmą, meilės ir kitų pripažinimo troškimą. Tai yra deficitiniai motyvai. Esminis ko nors stygius reikalauja patenkinimo. Šie poreikiai yra bendri visiems žmonėms.2. Kitos rūšies motyvai – tai vystymosi, augimo motyvai; jie susiję su žmogaus egzistavimu aukštesniame, ne biologiniame lygyje, nepriklauso nuo aplinkos ir yra tipiški kiekvienam individualiam žmogui. Tai tokie motyvai:– ko nors ieškojimas iš smalsumo,– neegoistiška meilė,– ko nors mylėjimas nesavanaudiškai,– savo potencijų vystymas ir realizavimas,– aukščiausiųjų vertybių, tokių kaip gėris, mokslas, religija, realizavimas.Deficitiniai motyvai išblėsta, kai tik stygius kompensuojamas; vystymosi motyvai tenkinami tik stiprėja. Deficitiniai motyvai išsaugo organizmą, o augimo – leidžia žmogui funkcionuoti malonesniu, aukštesniu ir sveikesniu lygiu.Esminis vaidmuo Maslow‘o motyvacijos teorijoje skiriamas poreikiams, kuriuos jis skirsto į žemesniosios ir aukštesniosios kategorijos poreikius.Poreikiai – pažinimo ir motyvavimo pagrindasJau žiloje senovėje žmonės, norėdami paveikti kitų elgesį pageidaujama linkme ir pasiekti trokštamų rezultatų, vartojo skirtingas poveikio priemones: prievartą (vergų darbas), bausmes, materialines (pinigai, žemė, brangenybės) ir moralines (pagyrimas ir pasmerkimas, titulai) nuobaudas ir paskatas. Kaip teigia S.Michel pats žodis motyvacija, kuris dabar yra labai paplitęs, atsirado tik apie dvidešimtuosius šio amžiaus metus. Iki tol psichologai kalbėjo apie motyvus, kurie iššaukia tai “kas verčia veikti”. Pradinė motyvacijos sąvoka reiškė visumą veiksnių, įtakojančių ekonomikos veikėjų, o ypatingai vartotojų elgesį. Motyvacijos sąvoka s…usiformavo apie 1930 metus. Taigi ekonomikos, o tiksliau marketingo, kuris tuo metu dar nebuvo taip vadinamas, srityje gimė motyvacijos sąvoka. Ją perėmė darbo psichologai ir sociologai, skatinami postteiloristinių įmonių, kurios, siekdamos sėkmingai vystytis, pajuto, kad reikia kitaip valdyti žmonių išteklius. Vieni iš pirmųjų klausimų, į kuriuos motyvacijos tyrinėtojai ieškojo atsakymų, buvo šie: kas motyvuoja? kuo motyvuoja? kas verčia veikti?Motyvacijos teorijos siekia paaiškinti, kokius tikslus nori pasiekti individai, kokias veiklos alternatyvas jie mato ir kokie jų poreikiai. Pagal tai, kuo grindžiamas žmogaus elgesys darbe, kokios vidinės jo priežastys ir ištakos, šiuolaikinės motyvacijos teorijos skiriamos į dvi pagrindines kryptis: turinines ir procesines.
Šių krypčių atstovai skirtingai apibrėžia pačią motyvaciją ir su ja susijusias sąvokas.Pagrindinių motyvacijos sąvokų samprata turininėse teorijose. Turininės motyvacijos teorijos remiasi vidinių žmogaus paskatų, vadinamų poreikiais, identifikavimu. Šie poreikiai verčia žmogų pasirinkti atitinkamą elgesį. Šios motyvacijos krypties atstovų sukurtos ir įvestos sąvokos poreikis, stimulas, impulsas, tikslas, motyvas naudojamos žmogaus elgesiui tirti, įvertinti ir pagrįsti. Turininėse teorijose motyvacija apibrėžiama kaip tam tikro elgesio, veiksmų, tikslingos veiklos skatinimas, kurį sukelia įvairūs motyvai, t.y. motyvacija – tai poreikis arba potraukis, skatinantis mus veikti vardan tam tikro tikslo. Turininės krypties atstovai teigia, kad žmogaus darbinės veiklos struktūroje pradiniai yra poreikiai, kurie per interesus ir motyvus skatina žmones veikti. Poreikis apibūdinamas kaip objektyvi būtinybė, reikalaujanti patenkinti organizmo gyvybingumo palaikymą ir vystymąsi bei asmenybės tobulinimą. Taigi poreikiai yra žmogaus aktyvumo šaltinis. Iš poreikių aktualizacijos išplaukia interesai – žmogaus nusistatymas objekto atžvilgiu, dėmesio kryptingumas. Teigiamos interesų savybės – jų turiningumas ir platumas. Žmogaus darbinei veiklai svarbūs – interesų patvarumas ir veiksmingumas. Interesų nebuvimas gimdo pasyvumą, nuobodulį, apatiją, nusivylimą darbu, specialybe. Motyvas suprantamas kaip įgimtas poreikis, kaip vidinės pusiausvyros su supančia aplinka suardymas.Kiekvienas poreikis savaime iškelia jo patenkinimo motyvus, kurie kreipia elgseną į tikslo siekimą. Poreikis skatina žmogų imtis kokių nors veiksmų, kad patenkinti jį. Atsižvelgiant į poreikių patenkinimo laipsnį, žmogus žino, kaip jam reikės elgtis ateityje (1.1 schema):1.1 schema Motyvavimo per poreikius modelis Vadovai turi prisiminti, kad darbo rezultatai bus geresni tada, kai darbuotojams ne tik bus išaiškinama, ko iš jų norima, bet ir suteikiama tai, ko jie nori. Stimulas – tai išorinė priežastis, aktyvinimo metodas, skatinantis žmogų siekti tam tikrų tikslų, rezultatų. Organizacijos ribose stimulu laikomas bet kuris veiksnys, daiktas, reiškinys, procesas, kuris kažkokiu laipsniu determinuoja, skatina, nukreipia darbinę veiklą. Turininės teorijos laiko atžvilgiu žymiai pralenkė procesines. Jų pradininko Abraham Maslow‘o darbai siekia 1954 metus.
A. Maslow’as, remdamasis klinikiniais stebėjimais, išvystė dvi pagrindines idėjas. Pirmoji idėja. Žmogaus poreikiai gali būti klasifikuojami į grupes pagal penkis hierarchijos lygius, kurie sudaro piramidę (žr.1.2 schemą). Einant nuo žemiausio piramidės lygio, poreikiai išsidėsto tokia tvarka:fiziologiniai poreikiai (alkis, troškulys, miegas, seksas);saugumo poreikiai (saugumo ir apsigynimo nuo skausmo, baimės, pykčio, ateities garantijų, tvarkos poreikiai);socialiniai poreikiai (priklausymo grupei poreikis, poreikis meilei, švelnumui);pagarbos ir savigarbos poreikiai (pasiekimų, sėkmės, pritarimo, pripažinimo poreikiai);saviraiškos poreikiai (kūrybingumo, asmeninio vystymosi, veiklos įprasminimo poreikiai). Antroji idėja. Kol poreikis nėra patenkintas, jis yra motyvacijos šaltinis. Nuo tada, kai duotasis poreikis p…atenkinamas, motyvacijos šaltiniu tampa aukštesnio lygio poreikis. Tokiu būdu, jei fiziologiniai poreikiai, tokie kaip alkis ar troškulys, nėra patenkinti, individas yra pasiruošęs rizikuoti savo saugumu, kad rastų maisto.