30 vietų picerijos Kaune vartotojų elgesio tyrimas.

Turinys

Įvadas ..............................2
Teorinė dalis .............................. 4
Esamos padėties analizė ............................. 6

Įmonės organizacinės struktūros schema ...................6

Produkto aprašymas ...........................6

Produkto kaina..............................8 Rėmimo

priemonės..............................8

Išorinės aplinkos elementų poveikis įmonės veiklai ................9

Esami ir potencialūs konkurentai (pozicionavimas)................10
Tiriamoji dalis ..............................12
Anketinių duomenų suvedimas..........................13

Įvadas

Maisto ruošimo procesas ypač praturtėjo pradėjus sparčiai plėstis
maitinimo įmonėms. Lietuvoje maitinimo įmonių padaugėjo atgavus
nepriklausomybę, nes “atsidarė” keliai į vakarus, žmonės norėjo susipažinti
su kitų tautų kultūra, o maistas yra kultūros dalis. Taigi, Lietuvoje
pradėjo kurtis specializuotos, įvairių tautų maitinimo įmonės. Picerija-
viena jų. Lietuvoje picerijos yra vienos iš labiausiai lankomų maitinimo
įmonių. Taigi,taip pat yra ir nemaža koonkurencija, kuri skatina įmones
siekti geresnių rezultatų ir gausinti asortimentą. Tai labai svarbu
pritraukiant klientą, nes dauguma įmonių yra su geromis virtuvėmis ir
aukšto lygio aptarnavimu. Taip pat yra labai svarbus gamybinių, buitinių,
administracinių bei kitų patalpų išplanavimas ir interjeras. Įmonė nori
gauti kuo didesnį pelną, taigi, viskas turi būti suplanuota kuo
ekonomiškiau, bet kad atitiktų higienos ir sanitarijos reikalavimus.

Steigiant maitinimo įmonę reikia viską gerai suplanuoti, apgalvoti ir
paruošti. O kuriant kitos tautos virtuvės maitinimo įmonę vertėtų
pasidomėti tos tautos papročiais, maisto gaminimo subtilybėmis.

Italai yra patys geriausi pasaulyje maaisto gamintojai. Jiems maisto
gaminimas tarsi ypatingas paprotys ir jie viską labai subtiliai ir
atsakingai dirba. Galbūt tai priežastis kodėl Lietuvoje picerijos tapo
vienos pelningiausių maitinimo įmonių.

Pastaruosius su dešimtmečius tiek smulkūs, tiek stambūs verslininkai
itin intensyviai steigia įvairias įmones tuo siekdami sau pelno. Tuo pa

ačiu
šitaip keliamas bendras ekonomikos lygis ir sukuriamos naujos darbo vietos
žmonėms. Yra abipusė nauda tiek darbdaviui, tiek ir samdomiems
darbuotojams. Smulkūs ar stambūs verslininkai steigdami viešo maitinimo
įmones, siekia patenkinti vietos žmonių poreikius siūlydami jiems malonią
bei šiltą atmosferą, kokybišką bei didelio asortimento maistą, pramogas,
aukšto lygio aptarnavimą.

Mano projektuojama įmonė bus statoma prie šiaurinio miesto
apvažiavimo, netoli Sargėnų, prie automagistralės Vilnius- Klaipėda. Toje
vietoje yra gana didelis plotas picerijai pastatyti, yra didelės galimybės
plėstis, taip pat yra daug vietos mašinų stovėjimo aikštelei įrengti. Be to
netoli, yra šilainių bei Sargėnų mikrorajonai. Tam, kad žmonės kartą
apsilankę norėtų dar ne kartą sugrįžti, bus sukurta jauki ir
neįpareigojanti aplinka, pateikiamas tik aukščiausios kokybės ir gerai
paruoštas maistas, malonus aptarnavimas, bus rengiamo gyvos muzikos
vakarai. Be to, bus rodomas didelis dėmesys pastoviems ir ištikimiems
lankytojams,- taikomos nuolaidos. Piicerijos pagrindinis objektas- klientas
ir jo poreikių tenkinimas. Aukšto lygio aptarnavimas, kokybiškas maistas,
sąžiningumas- bus pagrindinė veikla tam tikslui pasiekti.

Itališka virtuvė – viena iš populiariausių šių dienų virtuvių
pasaulyje. Ji siūlo daug įvairių tradicinių patiekalų, įtinkančių įvairaus
skonio patiekalų mėgėjams. Šios virtuvės siūlomais patiekalais galima
mėgautis kiekvieną dieną. Patiekalų įvairovę lemia senos ir spalvingos
italų paveldėtos tradicijos. Atskirų Italijos regionų kulinarijos
tradicijos skirtingos, todėl tokia didelė maisto gamybos įgūdžių, tradicijų
bei firminių patiekalų, surinktų iš atskirų dalių, įvairovė. Kokybiškų ir
šviežių produktų vartojimas, paprasti bei greiti maisto gaminimo būdai
užtikrina vis di
idėjantį itališkos virtuvės populiarumą šiandieniniame
sveikos gyvensenos ir skubančiame pasaulyje.

Šį kursinį darbą rašau, norėdama ištirti vartotojų nuomonę bei požiūrį
į picerijos gaminamą produkciją. Tai yra labai svarbu, nes norint
pritraukti daugiau klientūros, reikia žinoti, ko lankytojai pageidautų, kas
jiems nelabai patinka bei ką reikėtų keisti. Taip pat manau, kad rašant šį
darbą gautos žinios pravers ateityje, ypač jei mano darbas bus susijęs su
marketingo tyrimais. Jie yra atliekami visame pasaulyje. Tai labai svarbu
įmonės veikoje. Tikiuosi atliekant šį kursinį darbą atlikdama išmoksiu
sudaryti tinkama anketas, kad jose būtų pateikti klausimai glaudžiai susiję
su analizuoti norima medžiaga. Tikiuosi išmoksiu analizuoti anketas,
apskaičiuoti tyrimų atsipirkimo laiką ir sąnaudas, daryti išvadas.

1. TEORINĖ DALIS

Vartotojų elgesys – tai individo veiksmai, susiję su prekės įsigijimu
ir vartojimu ir apimantys jo poelgius nuo problemos, kurią gali išspręsti
prekės įsigijimas, atsiradimo iki reakcijos į jau įsigytą ir vartojamą
preke.

Vartotojų elgsena yra gana jauna mokslinė disciplina.

Vartotojo elgesys yra sudedamoji žmogaus elgesio dalis. Todėl norint
suprasti vieną, reikia išsiaiškinti ir kitą. Kiekvienas individo
apmąstymas, jausmas arba veiksmas yra žmogiškojo elgesio dalis. Vartotojo
elgsena yra siauriau suprantama ir apibūdinama. Ji apima specifines
žmogiškojo elgesio sritis, susijusias su rinkos elementais.

Vartotojo elgsena apima protinius sprendimus bei fizinius veiksmus,
kylančius iš šių sprendimų.

Vartotojo elgsenos svarbiausia ašis – vartotojas, kuris kaip asmenybė
yra sudėtingas subjektas, o jo elgesį nelengva prognozuoti. Dabartinio
vartotojo pinigų leidimas yra nepastovus ir gana kaprizingas reiškinys.
Kartais atrodo, kad ja

au vartotojas turėtų pirkti, tačiau jis persigalvoja;
kitais atvejais, kai yra priežasčių, stabdančių pirkimą (pvz., infliacija),
vartotojas leidžia pinigus. Vartotojo elgesio sudėtingumas kelia
susirūpinimą marketologams bei pardavėjams, verčia ieškoti teorinio
pagrindo, atlikti tyrimus, paaiškinančius elgesio ypatumus ir specifiką.

Vartotojo veiksmai pasižymi tam tikru nuoseklumu, kuris apima
iškilusios problemos sprendimo laikotarpį. Išskiriami tokie etapai:

1. Problemos ir galimybės ją išspręsti atsiradimas.

2. Geriausio sprendimo ieškojimas.

3. Galimų pirkimo rezultatų prognozavimas.

4. Sprendimas pirkti ir pirkimas.

5. Reakcija po pirkimo.

Visas problemos sprendimo procesas gali kisti priklausomai nuo

reikalingų prekių pobūdžio. Jeigu prekės pigios, šis procesas sutrumpėja.

Tada vartotojas, remdamasis savo patirtimi, intuicija ar tiesiog

impulsyviai sprendimą pirkti daro tiesiog pirkimo vietoj, įsigyjant

reikšmingesnes prekes, problemos sprendimas pailgėja, nes reikia surinkti

ir įvertinti daugiau informacijos.

Pastaruoju metu vis svarbesni tampa vartotojų motyvacijos tyrimai,

t.y. aiškinamasi, kodėl vartotojai mieliau perka vieną prekę ir atsisako

kitos, nors abi prekės vienodai tenkina jų poreikius.

Siekiant suprasti vartotojo elgesio priežastis, o taip pat jo

sprendimo motyvus, būtina ištirti psichologinius veiksnius.

Kiekvieno vartotojo sprendimai taip pat susiję su tam tikra kitų

žmonių įtaka. Ji pasireiškia jau problemos atsiradimo momentu ir yra svarbi

visuose jos sprendimo etapuose. Paprastai skiriamas kultūrinis, socialinis

ir įtakos grupių poveikis.

1. Kultūra yra plačiausiai suprantamas tarpasmeninis veiksnys. Čia kitų

asmenų įtaka vartotojo elgesiui pasireiškia per tradicijų, vertybių, idėjų

ir elgesio normų visumą.

2.Visuomenėje kiekvienas žmogus užima skirtingą padėtį. Ji priklauso nuo

veiklos pobūdžio ir nuo pajamų, įprastas visuomenės skirstymas pagal

pajamas į
6 klases. Marketingo požiūriu mažai svarbi yra elito klasė. Jai

priklauso mažiau nei l proc. visuomenės. Ypač didelių pajamų dėka jie

beveik nepaiso marketingo veiksmų ir nekreipia dėmesio į kainas. Jų

veiksmus prognozuoti yra sunku. Nelabai svarbi marketingo požiūriu ir pati

neturtingiausia klasė, nes jos reikšmingumą ir interesus riboja itin mažos

pajamos. Likusios klasės nagrinėjamos ne vien pagal pajamas, bet ir kaip

jos išleidžiamos.

3.Prekių pasirinkimui didele įtaką daro palyginti mažos žmonių grupės.

Tai vadinamosios įtakos grupės, kurių pavyzdžiu žmonės sąmoningai ar

nesąmoningai seka. { įtakos grupes dažniausiai įeina pažįstami ar gerbiami

žmonės, tačiau kartais sprendimą gali nulemti ir atsitiktinių ar

visuomenėje populiarių žmonių elgesys. Mažiausia įtakos grupė yra šeima. Ji

jungia nedaug tarpusavyje glaudžiai bendraujančių žmonių, ir kiekvieno jų

įtaka kitiems yra itin didėlė.

Vartotojo elgesys priklauso nuo jo poreikių. Jis nuolat susiduria su
daugeliu nepatenkintų poreikių. Jis niekada neturi galimybių visus juos
patenkinti. Susidaro poreikiu grupes, kurios tarpusavyje skiriasi savo
svarbumu, o kartu ir patenkinimo eiliškumu.

Vartotojo elgesys dažnai priklauso nuo to. kaip jis suvokia aplinkos

objektus ir įvykius.

Vartotojų elgesio tyrimas – tai bandymas nuosekliai išsiaiškinti
vartotojų poreikius ir jų patenkinimo procesą. Dažniausiai atliekami
vartotojų identifikavimo, jų nuomonių ir reakcijos j įvairius veiksnius
tyrimai.

2. ESAMA PADĖTIS

2. 1. Įmonės organizacinės struktūros schema

2. 1 1 pav.

2.2. Produkto aprašymas

1 lentelė

Vištienos sultinys su makaronais

|Produkto pavadinimas |Bruto |Neto |
|Morkos |25 |20 |
|Bulvės |50 |35 |
|Svogūnai |3 |2 |
|Makaronai |15 |15 |
|Sultinys kubeliais |7 |7 |
|Vanduo |250 |250 |
|Išeiga: | |312 |

Makaronai persijojami, sudedami į verdantį pasūdytą vandenį (1kg
makaronų maždaug 5L vandens). Išvirus makaronams vanduo nupilamas,
makaronai perplaunami karštu vandeniu. Atskirai verdamos kubeliais
supjaustytos bulvės. Pavirus 10-15 min sudedamos pavirtus, pakepintos ar
pašutintos supjaustytos morkos ir nulupti svogūnai. Patiekiant virti
makaronai ir daržovės sudedami į sultinį.

2. 1 1 pav

Supaprastinta gamybos linija

Mano įmonė gamina daug ir labai įvairių patiekalų. Visas reikalingas
žaliavas perkame tiesiai iš gamintojų, o ne iš perpardavinėtojų. Be to su
kai kuriom įmonėm esame pasirašę bendradarbiavimo sutartis, todėl prekes
gauname mažesnėmis kainomis.

2.3. PRODUKTO KAINA

2 lentelė

Vištienos sultinys su makaronais

|Žaliavos |Kiekis |1kg |Žaliavo|Antkainis |Prekių |PVMpard |Pardavim|
|pavadinimas |porcija|kaina,|s | |apyvart| |o kaina,|
| |i, kg |Lt |vertė, | |a, Lt | |Lt |
| | | |Lt | | | | |
| | | | |proc|Lt | |proc|Lt | |
|Morkos |0,025 |0,85 |0,02 |200 |0,04 |0,06 |18 |0,01|0,07 |
|Bulvės |0,050 |0,60 |0,03 |200 |0,06 |0,09 |18 |0,02|0,11 |
|Svogūnai |0,003 |0,70 |0,0021 |200 |0,0042|0,0063 |18 |0,00|0,0083 |
| | | | | | | | |2 | |
|Makaronai |0,015 |1,5 |0,02 |200 |0,04 |0,06 |18 |0,01|0,07 |
|Sultinys |0,007 |22 |0,15 |200 |0,3 |0,45 |18 |0,08|0,53 |
|kubeliais | | | | | | | | | |
|Viso: | | | | | | | | |0,79 |

Kaina yra nustatoma įvairiais metodais, tačiau mano projektuojamoje
įmonėje ji yra nustatoma visuminiu kaštų metodu. Pagrindas kainai nustatyti
šiuo metodu yra gamybos kaštai, prie kuriu pridedamas tam tikro dydžio
priedas (antkainis) pelnui suformuoti. Šis priedas iš esmės reiškia pelno
dydį, kurį įmonė tikisi gauti vidutiniškai per tam tikrą laikotarpį. Priedo
dydį nulemia rinkos sąlygos, t.y. numatomoji įmonės padėtis įvairiose
prekių rinkose, tikėtinas vienos ar kitos prekės paklausos lygis. Mano
įmonėje visiems produktams yra uždedamas 200 proc antkainis. Mano įmonėje
jis yra visai produkcijai vienodas. Nors galima skirtingiems produktams ar
produktų grupėms taikyti skirtingą antkainį.

Įmonė nesiekia gauti maksimalaus pelno iš kiekvienos pagamintos
porcijos, o stengiasi gauti tam tikrą suminį pelną iš gaminamu porcijų
visumos, t.y. siekia iš anksto gauti nustatytą pelno normą savo investuotam
kapitalui per didesnį ar mažesnį laikotarpį. Atsižvelgdama į savo
trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus įmonė gaminamai produkcijai pasirenka
atitinkamą antkainį.

Pridėjus tam tikro dydžio priedą pelnui prie vidutinių gamybos kaštų,
apskaičiuojama bazinė kaina. Be to prie jos dar gali būti pridedami įvairūs
papildomi priedai (tarpininkams, atsarginėms dalims ir kt.).

Nustatydama kainas, įmonė remiasi veiksniais, apimančiais paklausą.
Įmonė turi rasti tam tikra dviejų dalykų balansą: to ką norėtu už tą
patiekalą sumokėti pirkėjas ir įmonės kaštų tai prekei pagaminti.

Nustatytas vienam ar kitam patiekalui antkainis gali būti keičiamas
priklausomai nuo kintančių rinkos sąlygų. Įmonė nustato ne stabilų, o
lankstų priedą. Šiuo atžvilgiu vienos ar kitos prekės pardavimo kainą įmonė
keičia, kintant rinkos sąlygoms.

2.4. Rėmimo priemonės.

Vartotojui būtina pranešti apie parduodamą produkciją, jos kainą,
pateikimo vietą ir laiką, paskatinti produkciją pirkti. Taip perduodama
informacija, taikant vieną iš marketingo programos elementų – rėmimą.

Rėmimas – tai į vartotoją orientuoti informavimo ir įtikinėjimo
veiksmai, darantys įtaką pirkimų sprendimams. Bendriausias rėmimo tikslas –
užmegzti tarp įmonės ir vartotojo ryšį, padedant siekti marketingo tikslų.

Rėmimu užmezgamas ryšys tarp įmonės (informacijos siuntėjos) ir

vartotojų (informacijos priėmėjų). Siekiant pageidaujamos reakcijos, didelę

reikšmę turi ne tik perduodamos informacijos turinys, bet ir jos perdavimo

būdas bei pateikimo forma, laikas.

Mano įmonėje naudojama rėmimo priemonė – reklama.

Reklama – tai užsakovo apmokamos prekes ar paslaugas pristatančios ir

remiančios informacijos neasmeniškas pardavimas.

Daugumos rūšių reklama yra neasmeniška. Reklamos užsakovas nebando

bendrauti su kiekvienu jį dominančiu asmeniu individualiai. Tai įmanoma tik

organizavus tiesioginę reklamą paštu ar kitomis ryšių priemonėmis, ir tai

sudaro tam tikrą išimtį. Tačiau visais kitais atvejais reklamos užsakovas

bando pasiekti ne kurį nors individą, o tam tikrą reklamos auditoriją.

Mano įmonė reklamuosis laikraštyje “Kauno diena”, radijo stotyje

“Tau”, dalins skrajutes bei bukletus. Taip pat bus pastatytas reklaminis

plakatas automagistralėje Vilnius – Kaunas. Reklama laikraščiuose ir

radijo stotyse greitai pagaminama ir išspausdinama ar pranešama, o tai

leidžia operatyviai pateikti informacija apie parduodamas prekes bei

teikiamas paslaugas. Be to reklama laikraščiuose ir radijo stotyse dažnai

kartojama, o tokią informaciją žmogus įsimena geriau. Reklama

laikraščiuose populiari ir dėl to, kad joje lengvai paaiškinamos prekės

savybės ir nurodoma jos įsigijimo vieta. O radijo stotį pasirinkau, nes tai

yra viena iš labiausiai klausomų radijo stočių Kauno mieste. Šią radijo

stotį klauso jaunimas, o picerijų dauguma dažniausiai būna jauni žmonės.

Taip pat su reklamos pagalba per trumpą laiką ir vienu metu informuojamas

didelis potencialių vartotojų skaičius. Taip pat prie kavinės bus

pastatytas stendas.

2.5. Išorinės aplinkos elementų poveikis įmonės veiklai

Vidinei įmonės aplinkai turi įtakos išorinė aplinka. Skiriami išorinės

aplinkos komponentai:
1. Gamtos aplinka. Tai marketingo aplinkos komponentas, apimantis visų

gamtinių išteklių

poveikį marketingui. Gamtos poveikis marketingui daugiausia reiškiasi

galimybe apsirūpinti

gamtiniais ištekliais: žaliavomis, energija ir kt. Tačiau įmonė turi ne tik

rūpintis tuo. kaip apsirūpint

šiais ištekliais, bet ir turi dalyvauti ieškant sprendimų, kaip saugoti

gamtą.
2. Politinė – teisinė aplinka. Įmonės veikla yra susijusi su valstybės

reguliavimo funkcijomis,

su priimtais įstatymais, nustatančiais ir reguliuojančiais įmonės gamybinę

bei komercinę veiklą,

Politinė – teisinė aplinka – tai marketingo aplinkos komponentas,

apimantis visų juridinių aktų poveikį marketingui. Tai ypatinga aplinka.

Valdymo struktūrų politikos pastovumas ypač vertinamas komerciniuose

sluoksniuose. Nuo jo didele dalimi priklauso kaip bus skatinamos užsienio

investicijos, kokios nuolaidos bus daromos ne tik prekyboje, bet ir kitose

srityse. Bet kokios įmonės veikla, susijusi su valstybės reguliavimo

funkcijomis, su priimtais įstatymais, kurie nustato ir reguliuoja įmonės

ūkine, finansinę, komercinę veiklą. Valstybinis reguliavimas turi numatyti

vartotojų gynimą nuo gamintojų. Vartotojų asociacija gina vartotojų teises.

3. Ekonominė aplinka. Tai marketingo aplinkos komponentas

apimantis ekonominę veiklą ir

kintantis pagal tam tikrus dėsnius. Marketingo kompleksą daugiausiai ji

veikia per perkamosios

galios svyravimą, kurią labiausiai veikia šie ekonominiai reiškiniai:

a) Vystymosi cikliškumas (krizė – depresija – pagyvėjimas – pakilimas).

Kiekvienoje

stadijoje pirkėjų elgesys skirtingas, todėl ir marketingo veikla

turi būti įvairi.

b) Infliacija. Tai kainų lygio kilimas , mažinantis pirkėjų perkamąją

galią.

c) Nedarbas. Darbo netekusio žmogaus pajamos sumažėja, kartu

sumažindamos ir perkamąją

galią.

4. Konkurencinė aplinka. Tai marketingo aplinkos komponentas,

apimantis visų galimų tipų

konkurencijos poveikį marketingui. Skiriami trys konkurencijos tipai:

a) Rūšinė konkurencija. Tai konkurencija tarp tos pačios rūšies prekių ir

jų gamintojų.

b) Funkcinė konkurencija. Tai konkurencija tarp skirtingų rūšių prekių,

tenkinančiu tą patį

poreikį.

c) Komercinė konkurencija. Tai visų prekių gamintojų siekimas, kad kuo

didesnė vartotojų

pajamų dalis atitektų jiems.

Įmonė turi nustatyti, kokios teritorinės rinkos jau užimtos, kokiu

laipsniu prisotintos, kokie konkurentų planai, koks vartotojų poreikių

patenkinimo laipsnis ir pan.

5. Technologinė aplinka. Tai marketingo aplinkos komponentas,

apimantis mokslo žinių

poveikį marketingui. Technologinės aplinkos poveikis marketingui:

a) Naujų prekių ir paslaugų kūrimu;

b) Esamų prekių tobulinimu;

c) Naujų medžiagų ir technologijų kūrimu;

d) Naujų ekonomikos šakų kūrimu ar kitų žlugimu.

6. Socialinė – kultūrinė aplinka. Tai marketingo veiklos

komponentas, atspindintis

visuomenės charakteristikų poveikį marketingui. Socialinės – kultūrinės

sferos įvertinimas yra pats

sudėtingiausias, reikalaujantis įžvalgumo, ilgalaikio informacijos kaupimo

bei jos analizės procesas.

Stipri tradicijų įtaka nulemia požiūrį į tai, kas gera, o kas – bloga, kas

priimtina, o kas – ne. Tai

nulemia ir vartojimo modelius, t.y. kas ką ir kaip dažnai perka, kokios

pirkimų apimtys ir pan.

Marketingo sprendimai turi remtis svarbiausiomis visuomenės kultūrinėmis

savybėmis, kurios rodo

žmogaus santykių su pačiu savimi, su kitais, su visuomenėje esančiais

institutais, su visuomene, su

gamta, jo pasaulėžiūra.

Socialinėje sferoje yra paprasčiau gauti duomenis apie potencialius

vartotojus, nes dažniausiai naudojamasi statistiniais duomenimis.

Neatsižvelgiant marketingo komplekse į
; populiarias visuomenėje idėjas, rizikuojama prarasti populiarumą tarp
pirkėjų.
‘ Šiuo metu palankiai žiūrima į įmones, kurios plačiai informuoja
visuomenę apie savo veiklą.

Tai didina pasitikėjimą jomis kaip sąžiningais gamintojais.

2.6. Esami ir potencialūs konkurentai (pozicionavimas)

Įmonė, apsisprendusi dėl segmento, turi pasirengti į jį įsiskverbti.
Gali būti, kad segmente jau dirba konkurentai ir turi užėmę tam tikras
pozicijas. Todėl prieš sprendžiant klausimą apie įmonės poziciją reikia
susipažinti su konkurentų gaminamų prekių charakteristikomis, su vartotojų
interesais.

Tik po segmentavimo ir pozicionavimo randama rinkos “niša” (mažai
konkurentų arba jie silpni), kur galima sumažinti įmonės ar jos produkcijos
konkurenciją. Rinkos segmentacija nustato vartotojų paklausos skirtumus. O
pozicionavimas – produkto išskirtinumą pagal įvairias savybes. Tinkamai
sukurta pozicija skatina vartotojus palankiai pažiūrėti į įmonę ar
produktą, skatina pirkti prekę.

Pozicionavimas – tai metodas (koncepcija), padedantis įvertinti ir
surasti savo ir konkurentu produktų poziciją bei tikslinius segmentus,
kurie užtikrintų produkto konkurentiškumą rinkoje.

Pozicionuoti rinkoje galima daugeliu būdu:
1) Galima stengtis pabrėžti kokią nors prekės savybe ar jos teikiamą naudą.
Pvz., pigi, brangi,

aukštos kokybės ir pan.
2) Galima pozicionuoti prekę pagal pageidaujamus vartotojų grupės bruožus.
Pvz.. galima

pabrėžti, kad prekė skirta “profesionalams”, “žinantiems prekės vertę”,
“šiuolaikinėms moterims” ir

pan. Taip ne tik pasakoma, kam skirta prekė, bet sukeliamos emocijos,
ambicijos, ji išskiriama iš

konkurentų, siūlančių prekę be adresato.
3) Galima pabrėžti ką nors ypatinga, ką vartotojas gaus vartodamas prekę ar
paslaugą. Pvz..

“prie kavinės jūs visada galite pastatyti savo automobilį”.
4) Galima palyginti. Paprasčiausia lyginti su konkurento gaminiu.
Pozicionavimo kriterijais

gali būti kaina, kokybė, dizainas, nuolaidos, aptarnavimas.

Būtina atsižvelgti į pačios įmonės galimybes. Galima pasirinkti

poziciją iš šalia esamo konkurento ir pradėti kovą dėl rinkos. Tai galima

jeigu:

1. Įmonė sukurs produktą, kuris nurungs konkurento prekę.

2. Rinka pakankamai didelė ir joje gali dirbti keli konkurentai.

3. Įmonė turi pakankamai ištekliu ir gali konkuruoti su kitomis įmonėmis.

4. Pasirinkta pozicija geriausiai atitinka įmonės dalykines ir technines

puses.

Galima pozicionuoti ir pagal keletą kriterijų, pvz., kainas,

asortimentą, kokybę, aptarnavimą ir pan. Tam pasitelkiami ekspertai, kurie

pareiškia savo nuomonę.

Mano picerija šiuo momentu turi keletą konkurentų – “Pizza Jazz”,
“Avanti”. Pizza Jazz yra tikrai labai stiprus konkurentas. Jie jau turi
gerą vardą. Tačiau važiuojantiem iš Vilniaus į Klaipėdą reikia su mašina
ieškoti apsisukimo vietos ir važiuoti šiek tiek metrų link Kauno. Mano
įmonės vieta yra kiek patogesnė, nes nereikia apsisukti į kitą vietą, yra
labai didelė mašinų stovėjimo aikštelė, o “Pizza Jazz” yra įsikūrusi
“Maxima” prekybos centre ir ten kartais tikrai būna sunku surasti kur
pastatyti mašiną. Be to picų kokybe stengsimės nenusileisti jau minėtai
įmonei. Na o kitas konkurentas nera toks stiprus. Tai “Avanti” Pirmiausia
tai nera stiprus konkurentas, kadangi ten nėra restoranas. Į “Avanti”
galima užsukti tik nusipirkti picų “išsinešimui”. Antra sąlyga kodėl jie
nėra mūsų stiprūs konkurentai, nes “Avanti” picos niekur nėra reklamos,
tiktai prie įmonės durų. Įmonė randasi Sargėnuose, todėl mažai žmonių ją
žino ir gana sudėtinga ją surasti. Be to picų kokybė nėra pati aukščiausia,
nors turbūt tai sąlygoja picų neaukštą kainą. Ateityje, galbūt ir atsiras
konkurentų, nes mūsų įmonė įsikūrusi labai dideliame plote ir yra planų
greta ateityje statyti didelį prekybos centrą. Tačiau mes per tą laiką
stengsimės užsitikrinti kuo geresnį vardą, kad ateityje pasirodantys
konkurentai nekeltų mums didelės grėsmės. Beje netoliese, Šilainių turguje,
dar yra kelios kavinės, tačiau mes jų nelaikome konkurentais, nes yra šioks
toks atstumas tarp jų ir mūsų įmonės, o be to jų patiekalų asortimentas,
aptarnavimas, interjeras ir pan. labai skiriasi nuo mūsų.

TIRIAMOJI DALIS

Anketos pavyzdys

ANKETA

Gerb, lankytojau, norėdami, kad mūsų picerijoje Jūs jaustumėtės
jaukiai bei maloniai, norėtume sužinoti Jūsų nuomonę apie mūsų piceriją,
jos produkciją. Todėl maloniai prašome atsakyti į pateiktus klausimus.

1 Jūsų amžius:

( iki 18 metų ( 19-29 metų ( 30-39 metai

( 40-49 metų ( 50-59 metų ( 60 ir
daugiau

2. Jūsų lytis:

( Moteris ( Vyras

3. Jūsų socialinė padėtis:

( Studentas (moksleivis) ( Bedarbis ( Pensininkas

( Darbininkas ( Vadovas

4. Šeimos vidutinės pajamos:

( iki 500 Lt ( 501- 800 Lt ( 801- 1100

Lt

(1101- 1600 Lt ( 1601 ir daugiau

5. Kaip dažnai Jūs lankotės mūsų picerijoje?

( Kiekvieną dieną ( Kartą per savaitę ( Kartą per

mėnesį

( Kartą per pusmetį ( Kartą per metus ( Nesilankote

6. Jūs lankotės mūsų picerijoje, nes:

( Gausus asortimentas ( Malonus aptarnavimas ( Jauki aplinka

( Prieinamos kainos ( Nes lankosi mano draugai ( Nes patogus

susisiekimas

7. Kokių patiekalų norėtumės kad būtų daugiau?

( Daugiau rūšių picų ( Desertų ( Pieniškų

patiekalų

( Miltinių patiekalų ( Įvairių itališkų patiekalų

8. Kokius gėrimus dažniausiai geriate mūsų picerijoje?

( Gaiviuosius ( Karštuosius ( kokteilius

( Nestiprius alkoholinius ( Stiprius alkoholinius ( Visiškai
negeriu

9. Iš kur sužinojote apie mūsų piceriją?

( Iš laikraščio ( Iš radijo stoties ( Iš

reklaminių bukletų

( Iš pakelės reklamos ( Iš draugų

10. Ar jus tenkina patiekalų kainos?

( Taip ( Ne

11. Kokiose picerijose (kavinėse) šiame rajone dar lankotės?

( “Pizza Jazz” ( “Avanti” ( Kavinėse Šilainių

turguje

( Kita

Dėkojame už sugaištą laiką. Sėkmės!

3.2.ANKETINIŲ DUOMENŲ SUVEDIMAS

Lankytojų amžius

Lankytojų amžius 3.2.1 pav

Iš šio grafiko galime matyti kad daugiausiai picerijoje lankosi 19-29
metų žmonės (55%), mažiausiai – nuo 40 ir daugiau metų (visi po 5%).
Jaunimo iki 18 metų ir 30-39 metų žmonių skaičius vienodas (15%). Tai rodo
jog picerijoje lankosi daugiausiai jaunimas.

Lankytojų lytis

Lankytojų lytis 3.2.2. pav

Šis grafikas rodo, kad lankytojų lytis nelabai daug reiškia picerijos

klientam. Jų skaičius labai panašus. Moterų- 45%, o vyrų- 55%.

Lankytojų socialinė padėtis

Lankytojų socialinė padėtis 3.2.3. pav

Atliekant šį tyrimą pamatėme, jog 50% apklaustųjų yra studentai arba
moksleiviai. Tai dar kartą parodo, kad dauguma mūsų lankytojų yra jauni
žmonės. Bedarbių ir pensininkų skaičius nedidelis ir vienodas (po 5%).
Antrąją vietą pasidalina darbininkai ir įmonių vadovai. Jų skaičių lygus
(20%).

Lankytojų šeimos vidutinės mėnesinės pajamos

Lankytojų šeimos vidutinės mėnesinės pajamos 3.2.4. pav

Grafike matosi, kad daugiausia lankytojų vidutinės šeimos pajamos 801-
1100 Lt (50%). Iš apklaustųjų nebuvo nei vieno žmogaus kurio vidutinės
šeimos pajamos būtų iki 500 Lt (0%). Antroje vietoje apklaustieji, kurių
šeimos vidutinės pajamos nuo 1101l Lt iki 1600 Lt (25%). Tų kurie uždirba
1601 Lt ir daugiau tik 5%.

Kaip dažnai lankytojai lankosi picerijoje?

Lankytojų lankymosi dažnumas 3.2.5.

Grafike labai aiškiai galime matyti, kad iš apklaustųjų nebuvo nei
vieno neapsilankiusio mūsų picerijoje (0%). Matome, kad daugiausiai
apklaustųjų apsilanko mūsų kavinėje kartą per savaitę (40%).
Apsilankančiųjų kasdien ir kartą per mėnesį skaičius yra vienodas (20%),
taip pat kaip apsilankančiųjų kartą per pusmetį ir kartą per metus (10%).

Lankytojų lankymosi priežastis

Lankytojų lankymosi priežastis 3.2.6. pav

Iš šio grafiko matome, kad lankymosi priežasčių procentai ne labai
daug skiriasi, tačiau pirmoje vietoje lankytojai lankosi dėl gausaus
asortimento (25%). Toliau malonus aptarnavimas ir dėl to kad lankosi
draugai yra 20% lankytojų. Po 10% lankytojų lankosi dėl gero susisiekimo
ir prieinamų kainų.

Kokių patiekalų norėtumėte daugiau?

Lankytojų pastebėjimai dėl picerijos patiekalų asortimento

3.2.7. pav

Daugiausiai apklaustųjų anketoje pažymėjo, jog norėtų daugiau įvairių
itališkų patiekalų (35%). Antroje vietoje kaip trūkumą respondentai nurodė
desertus (25%). Vienodai pasiskirstė norinčių daugiau picų ir miltinių
patiekalų (15%). Mažiausiai pageidaujama pieniškų patiekalų (10%).

Kokius gėrimus dažniausiai geriate?

Išanalizavus lankytojų anketas, matome, jog jie dažniausiai geria
gaiviuosius arba nestiprius alkoholinius gėrimus (35%). Antroje vietoje
geriami karštieji gėrimai (15%).Visai negeriančių picerijoje neatsirado nei
vieno (0%). Stiprius alkoholinius gėrimus renkasi tik 5% apklaustųjų.
Žinoma šie skaičiai gali keistis. Žinoma gaivieji ir nestiprūs alkoholiniai
gėrimai visada yra populiariausi, bet pavyzdžiai prieš šventes ir jų metu
(Šv.Kalėdos, Naujieji Metai) yra didesnis procentas parduodamų stipriųjų
alkoholinių gėrimų.

Iš kur sužinojote apie mūsų piceriją?

Lankytojų informacijos šaltinis apie mūsų piceriją

3.2.9. pav

Iš išnagrinėtų anketų galime pasakyti, kad efektyviausiai reklama
(beje ir antireklama) yra draugų rekomendacijos. Mūsų 30% klientų apie mus
sužinojo iš draugų. Beje ši reklama yra nemokama. Antras informacijos
šaltinis pagal efektyvumą, kaip rodo anketos, yra pakelės reklamos. Apie
mūsų įmonę 25% klientų sužinojo būtent jos pagalba. Na o reklama
laikraščiuose, radijuje ir bukletuose pasiskirstė vienodai. (po 15%)

Ar jus tenkina patiekalų kainos?

Lankytojų nuomonė apie kainas 3.2.10 pav

Matome, kad dauguma klientų yra patenkinti kainomis mūsų picerijoje
(80%). Tai reiškia kad mūsų lankytojam jos yra prieinamos.

Kokiose picerijose (kavinėse) šiame rajone dar lankotės?

Lankytojų lankymasis kitose viešojo maitinimo įstaigose 3.2.11.

pav

Kaip ir buvo spėjama didžiausias mūsų konkurentas yra “Pizza Jazz”.
Daugiausiai mūsų lankytojų taip pat lankosi ir šitame restorane (55%).
Kitose kavinėse lankosi 20% respondentų, pica “Avanti” mėgsta 15% klientų,
o turgavietėje kartais valgo 10% apklaustųjų.

———————–
PADAVĖJAI

BARMENAI

INDŲ PLOVĖJOS

PICŲ KEPĖJAI

VIRĖJAI

BUCHALTERĖ

ADMINISTRATORĖ

GAMYBOS VADOVAS

DIREKTORIUS

PATEIKIMAS VARTOTOJUI

PORCIJAVIMAS

VIRIMAS

SUMAIŠYMAS

BLANŠIRAVIMAS

TROŠKINIMAS (morkų)

VIRIMAS

PERPLOVIMAS KARŠTU VANDENIU

VANDENS NUPYLIMAS

VIRIMAS

SMULKINIMAS

NUPLOVIMAS

NULUPIMAS

SVĖRIMAS

SVOGŪNAI

SMULKINIMAS

NUPLOVIMAS

NULUPIMAS

SVĖRIMAS

BULVĖS, MORKOS (atskirai)

SVĖRIMAS

MAKARONAI

SULTINYS KUBELIAIS

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

Leave a Comment