30 vietų picerijos Kaune vartotojų elgesio tyrimas.

Įvadas

Maisto ruošimo procesas ypač praturtėjo pradėjus sparčiai plėstis maitinimo įmonėms. Lietuvoje maitinimo įmonių padaugėjo atgavus nepriklausomybę, nes “atsidarė” keliai į vakarus, žmonės norėjo susipažinti su kitų tautų kultūra, o maistas yra kultūros dalis. Taigi, Lietuvoje pradėjo kurtis specializuotos, įvairių tautų maitinimo įmonės. Picerija-

viena jų. Lietuvoje picerijos yra vienos iš labiausiai lankomų maitinimo įmonių. Taigi,taip pat yra ir nemaža konkurencija, kuri skatina įmones siekti geresnių rezultatų ir gausinti asortimentą. Tai labai svarbu pritraukiant klientą, nes dauguma įmonių yra su geromis virtuvėmis ir aukšto lygio aptarnavimu. Taip pat yra labai svarbus gamybinių, buitinių, administracinių bei kitų patalpų išplanavimas ir interjeras. Įmonė nori gauti kuo didesnį pelną, taigi, viskas turi būti suplanuota kuo ekonomiškiau, bet kad atitiktų higienos ir sanitarijos reikalavimus.

Steigiant maitinimo įmonę reikia viską gerai suplanuoti, apgalvoti ir paruošti. O kuriant kitos tautos virtuvės maitinimo įmonę vertėtų pasidomėti tos tautos papročiais, maisto gaminimo subtilybėmis.

Italai yra patys geriausi pasaulyje maisto gamintojai. Jiems maisto gaminimas tarsi ypatingas paprotys ir jie viską labai subtiliai ir atsakingai dirba. Galbūt tai priežastis kodėl Lietuvoje picerijos tapo vienos pelningiausių maitinimo įmonių.

Pastaruosius su dešimtmečius tiek smulkūs, tiek stambūs verslininkai itin intensyviai steigia įvairias įmones tuo siekdami sau pelno. Tuo pačiu šitaip keliamas bendras ekonomikos lygis ir sukuriamos naujos darbo vietos žmonėms. Yra abipusė nauda tiek darbdaviui, tiek ir samdomiems darbuotojams. Smulkūs ar stambūs verslininkai steigdami viešo maitinimo įmones, siekia patenkinti vietos žmonių poreikius siūlydami jiems malonią bei šiltą atmosferą, kokybišką bei didelio asortimento maistą, pramogas, aukšto lygio aptarnavimą.

Mano projektuojama įmonė bus statoma prie šiaurinio miesto apvažiavimo, netoli Sargėnų, prie automagistralės Vilnius- Klaipėda. Toje vietoje yra gana didelis plotas picerijai pastatyti, yra didelės galimybės plėstis, taip pat yra daug vietos mašinų stovėjimo aikštelei įrengti.

Be to netoli, yra šilainių bei Sargėnų mikrorajonai. Tam, kad žmonės kartą apsilankę norėtų dar ne kartą sugrįžti, bus sukurta jauki ir neįpareigojanti aplinka, pateikiamas tik aukščiausios kokybės ir gerai paruoštas maistas, malonus aptarnavimas, bus rengiamo gyvos muzikos vakarai.

Be to, bus rodomas didelis dėmesys pastoviems ir ištikimiems lankytojams,- taikomos nuolaidos. Picerijos pagrindinis objektas- klientas ir jo poreikių tenkinimas. Aukšto lygio aptarnavimas, kokybiškas maistas, sąžiningumas- bus pagrindinė veikla tam tikslui pasiekti.

Itališka virtuvė – viena iš populiariausių šių dienų virtuvių pasaulyje. Ji siūlo daug įvairių tradicinių patiekalų, įtinkančių įvairaus skonio patiekalų mėgėjams. Šios virtuvės siūlomais patiekalais galima mėgautis kiekvieną dieną. Patiekalų įvairovę lemia senos ir spalvingos italų paveldėtos tradicijos. Atskirų Italijos regionų kulinarijos tradicijos skirtingos, todėl tokia didelė maisto gamybos įgūdžių, tradicijų bei firminių patiekalų, surinktų iš atskirų dalių, įvairovė. Kokybiškų ir šviežių produktų vartojimas, paprasti bei greiti maisto gaminimo būdai užtikrina vis didėjantį itališkos virtuvės populiarumą šiandieniniame sveikos gyvensenos ir skubančiame pasaulyje.

Šį kursinį darbą rašau, norėdama ištirti vartotojų nuomonę bei požiūrį į picerijos gaminamą produkciją. Tai yra labai svarbu, nes norint pritraukti daugiau klientūros, reikia žinoti, ko lankytojai pageidautų, kas jiems nelabai patinka bei ką reikėtų keisti. Taip pat manau, kad rašant šį darbą gautos žinios pravers ateityje, ypač jei mano darbas bus susijęs su marketingo tyrimais. Jie yra atliekami visame pasaulyje. Tai labai svarbu įmonės veikoje. Tikiuosi atliekant šį kursinį darbą atlikdama išmoksiu sudaryti tinkama anketas, kad jose būtų pateikti klausimai glaudžiai susiję su analizuoti norima medžiaga. Tikiuosi išmoksiu analizuoti anketas, apskaičiuoti tyrimų atsipirkimo laiką ir sąnaudas, daryti išvadas.

1. TEORINĖ DALIS

Vartotojų elgesys – tai individo veiksmai, susiję su prekės įsigijimu ir vartojimu ir apimantys jo poelgius nuo problemos, kurią gali išspręsti prekės įsigijimas, atsiradimo iki reakcijos į jau įsigytą ir vartojamą preke.

Vartotojų elgsena yra gana jauna mokslinė disciplina.

Vartotojo elgesys yra sudedamoji žmogaus elgesio dalis. Todėl norint suprasti vieną, reikia išsiaiškinti ir kitą. Kiekvienas individo apmąstymas, jausmas arba veiksmas yra žmogiškojo elgesio dalis. Vartotojo elgsena yra siauriau suprantama ir apibūdinama. Ji apima specifines žmogiškojo elgesio sritis, susijusias su rinkos elementais.

Vartotojo elgsena apima protinius sprendimus bei fizinius veiksmus, kylančius iš šių sprendimų.

Vartotojo elgsenos svarbiausia ašis – vartotojas, kuris kaip asmenybė yra sudėtingas subjektas, o jo elgesį nelengva prognozuoti. Dabartinio vartotojo pinigų leidimas yra nepastovus ir gana kaprizingas reiškinys.

Kartais atrodo, kad jau vartotojas turėtų pirkti, tačiau jis persigalvoja;

kitais atvejais, kai yra priežasčių, stabdančių pirkimą (pvz., infliacija), vartotojas leidžia pinigus. Vartotojo elgesio sudėtingumas kelia susirūpinimą marketologams bei pardavėjams, verčia ieškoti teorinio pagrindo, atlikti tyrimus, paaiškinančius elgesio ypatumus ir specifiką.

Vartotojo veiksmai pasižymi tam tikru nuoseklumu, kuris apima iškilusios problemos sprendimo laikotarpį. Išskiriami tokie etapai:

1. Problemos ir galimybės ją išspręsti atsiradimas.

2. Geriausio sprendimo ieškojimas.

3. Galimų pirkimo rezultatų prognozavimas.

4. Sprendimas pirkti ir pirkimas.

5. Reakcija po pirkimo.

Visas problemos sprendimo procesas gali kisti priklausomai nuo reikalingų prekių pobūdžio. Jeigu prekės pigios, šis procesas sutrumpėja.

Tada vartotojas, remdamasis savo patirtimi, intuicija ar tiesiog impulsyviai sprendimą pirkti daro tiesiog pirkimo vietoj, įsigyjant reikšmingesnes prekes, problemos sprendimas pailgėja, nes reikia surinkti ir įvertinti daugiau informacijos.

Pastaruoju metu vis svarbesni tampa vartotojų motyvacijos tyrimai, t.y. aiškinamasi, kodėl vartotojai mieliau perka vieną prekę ir atsisako kitos, nors abi prekės vienodai tenkina jų poreikius.

Siekiant suprasti vartotojo elgesio priežastis, o taip pat jo sprendimo motyvus, būtina ištirti psichologinius veiksnius.

Kiekvieno vartotojo sprendimai taip pat susiję su tam tikra kitų žmonių įtaka. Ji pasireiškia jau problemos atsiradimo momentu ir yra svarbi visuose jos sprendimo etapuose. Paprastai skiriamas kultūrinis, socialinis ir įtakos grupių poveikis.

1. Kultūra yra plačiausiai suprantamas tarpasmeninis veiksnys. Čia kitų asmenų įtaka vartotojo elgesiui pasireiškia per tradicijų, vertybių, idėjų ir elgesio normų visumą.

2.Visuomenėje kiekvienas žmogus užima skirtingą padėtį. Ji priklauso nuo veiklos pobūdžio ir nuo pajamų, įprastas visuomenės skirstymas pagal pajamas į 6 klases. Marketingo požiūriu mažai svarbi yra elito klasė. Jai priklauso mažiau nei l proc. visuomenės. Ypač didelių pajamų dėka jie beveik nepaiso marketingo veiksmų ir nekreipia dėmesio į kainas. Jų veiksmus prognozuoti yra sunku. Nelabai svarbi marketingo požiūriu ir pati neturtingiausia klasė, nes jos reikšmingumą ir interesus riboja itin mažos pajamos. Likusios klasės nagrinėjamos ne vien pagal pajamas, bet ir kaip jos išleidžiamos.

3.Prekių pasirinkimui didele įtaką daro palyginti mažos žmonių grupės.

Tai vadinamosios įtakos grupės, kurių pavyzdžiu žmonės sąmoningai ar nesąmoningai seka. { įtakos grupes dažniausiai įeina pažįstami ar gerbiami žmonės, tačiau kartais sprendimą gali nulemti ir atsitiktinių ar visuomenėje populiarių žmonių elgesys. Mažiausia įtakos grupė yra šeima. Ji jungia nedaug tarpusavyje glaudžiai bendraujančių žmonių, ir kiekvieno jų įtaka kitiems yra itin didėlė.

Vartotojo elgesys priklauso nuo jo poreikių. Jis nuolat susiduria su daugeliu nepatenkintų poreikių. Jis niekada neturi galimybių visus juos patenkinti. Susidaro poreikiu grupes, kurios tarpusavyje skiriasi savo svarbumu, o kartu ir patenkinimo eiliškumu.

Vartotojo elgesys dažnai priklauso nuo to. kaip jis suvokia aplinkos objektus ir įvykius.

Vartotojų elgesio tyrimas – tai bandymas nuosekliai išsiaiškinti vartotojų poreikius ir jų patenkinimo procesą. Dažniausiai atliekami vartotojų identifikavimo, jų nuomonių ir reakcijos j įvairius veiksnius tyrimai.

2. ESAMA PADĖTIS

2. 1. Įmonės organizacinės struktūros schema

2. 1 1 pav.

2.2. Produkto aprašymas

1 lentelė

Vištienos sultinys su makaronais

|Produkto pavadinimas |Bruto |Neto |

|Morkos |25 |20 |

|Bulvės |50 |35 |

|Svogūnai |3 |2 |

|Makaronai |15 |15 |

|Sultinys kubeliais |7 |7 |

|Vanduo |250 |250 |

|Išeiga: | |312 |

Makaronai persijojami, sudedami į verdantį pasūdytą vandenį (1kg makaronų maždaug 5L vandens). Išvirus makaronams vanduo nupilamas, makaronai perplaunami karštu vandeniu. Atskirai verdamos kubeliais supjaustytos bulvės. Pavirus 10-15 min sudedamos pavirtus, pakepintos ar pašutintos supjaustytos morkos ir nulupti svogūnai. Patiekiant virti makaronai ir daržovės sudedami į sultinį.

2. 1 1 pav

Supaprastinta gamybos linija

Mano įmonė gamina daug ir labai įvairių patiekalų. Visas reikalingas žaliavas perkame tiesiai iš gamintojų, o ne iš perpardavinėtojų. Be to su kai kuriom įmonėm esame pasirašę bendradarbiavimo sutartis, todėl prekes gauname mažesnėmis kainomis.

2.3. PRODUKTO KAINA

2 lentelė

Vištienos sultinys su makaronais

|Žaliavos |Kiekis |1kg |Žaliavo|Antkainis |Prekių |PVMpard |Pardavim|

|pavadinimas |porcija|kaina,|s | |apyvart| |o kaina,|

| |i, kg |Lt |vertė, | |a, Lt | |Lt |

| | | |Lt | | | | |

| | | | |proc|Lt | |proc|Lt | |

|Morkos |0,025 |0,85 |0,02 |200 |0,04 |0,06 |18 |0,01|0,07 |

|Bulvės |0,050 |0,60 |0,03 |200 |0,06 |0,09 |18 |0,02|0,11 |

|Svogūnai |0,003 |0,70 |0,0021 |200 |0,0042|0,0063 |18 |0,00|0,0083 |

| | | | | | | | |2 | |

|Makaronai |0,015 |1,5 |0,02 |200 |0,04 |0,06 |18 |0,01|0,07 |

|Sultinys |0,007 |22 |0,15 |200 |0,3 |0,45 |18 |0,08|0,53 |

|kubeliais | | | | | | | | | |

|Viso: | | | | | | | | |0,79 |

Kaina yra nustatoma įvairiais metodais, tačiau mano projektuojamoje įmonėje ji yra nustatoma visuminiu kaštų metodu. Pagrindas kainai nustatyti šiuo metodu yra gamybos kaštai, prie kuriu pridedamas tam tikro dydžio priedas (antkainis) pelnui suformuoti. Šis priedas iš esmės reiškia pelno dydį, kurį įmonė tikisi gauti vidutiniškai per tam tikrą laikotarpį. Priedo dydį nulemia rinkos sąlygos, t.y. numatomoji įmonės padėtis įvairiose prekių rinkose, tikėtinas vienos ar kitos prekės paklausos lygis. Mano įmonėje visiems produktams yra uždedamas 200 proc antkainis. Mano įmonėje jis yra visai produkcijai vienodas. Nors galima skirtingiems produktams ar produktų grupėms taikyti skirtingą antkainį.

Įmonė nesiekia gauti maksimalaus pelno iš kiekvienos pagamintos porcijos, o stengiasi gauti tam tikrą suminį pelną iš gaminamu porcijų visumos, t.y. siekia iš anksto gauti nustatytą pelno normą savo investuotam kapitalui per didesnį ar mažesnį laikotarpį. Atsižvelgdama į savo trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus įmonė gaminamai produkcijai pasirenka atitinkamą antkainį.

Pridėjus tam tikro dydžio priedą pelnui prie vidutinių gamybos kaštų, apskaičiuojama bazinė kaina. Be to prie jos dar gali būti pridedami įvairūs papildomi priedai (tarpininkams, atsarginėms dalims ir kt.).

Nustatydama kainas, įmonė remiasi veiksniais, apimančiais paklausą.

Įmonė turi rasti tam tikra dviejų dalykų balansą: to ką norėtu už tą patiekalą sumokėti pirkėjas ir įmonės kaštų tai prekei pagaminti.

Nustatytas vienam ar kitam patiekalui antkainis gali būti keičiamas priklausomai nuo kintančių rinkos sąlygų. Įmonė nustato ne stabilų, o lankstų priedą. Šiuo atžvilgiu vienos ar kitos prekės pardavimo kainą įmonė keičia, kintant rinkos sąlygoms.

2.4. Rėmimo priemonės.

Vartotojui būtina pranešti apie parduodamą produkciją, jos kainą, pateikimo vietą ir laiką, paskatinti produkciją pirkti. Taip perduodama informacija, taikant vieną iš marketingo programos elementų – rėmimą.

Rėmimas – tai į vartotoją orientuoti informavimo ir įtikinėjimo veiksmai, darantys įtaką pirkimų sprendimams. Bendriausias rėmimo tikslas –

užmegzti tarp įmonės ir vartotojo ryšį, padedant siekti marketingo tikslų.

Rėmimu užmezgamas ryšys tarp įmonės (informacijos siuntėjos) ir vartotojų (informacijos priėmėjų). Siekiant pageidaujamos reakcijos, didelę reikšmę turi ne tik perduodamos informacijos turinys, bet ir jos perdavimo būdas bei pateikimo forma, laikas.

Mano įmonėje naudojama rėmimo priemonė – reklama.

Reklama – tai užsakovo apmokamos prekes ar paslaugas pristatančios ir remiančios informacijos neasmeniškas pardavimas.

Daugumos rūšių reklama yra neasmeniška. Reklamos užsakovas nebando bendrauti su kiekvienu jį dominančiu asmeniu individualiai. Tai įmanoma tik organizavus tiesioginę reklamą paštu ar kitomis ryšių priemonėmis, ir tai sudaro tam tikrą išimtį. Tačiau visais kitais atvejais reklamos užsakovas bando pasiekti ne kurį nors individą, o tam tikrą reklamos auditoriją.

Mano įmonė reklamuosis laikraštyje „Kauno diena”, radijo stotyje

“Tau”, dalins skrajutes bei bukletus. Taip pat bus pastatytas reklaminis plakatas automagistralėje Vilnius – Kaunas. Reklama laikraščiuose ir radijo stotyse greitai pagaminama ir išspausdinama ar pranešama, o tai leidžia operatyviai pateikti informacija apie parduodamas prekes bei teikiamas paslaugas. Be to reklama laikraščiuose ir radijo stotyse dažnai kartojama, o tokią informaciją žmogus įsimena geriau. Reklama laikraščiuose populiari ir dėl to, kad joje lengvai paaiškinamos prekės savybės ir nurodoma jos įsigijimo vieta. O radijo stotį pasirinkau, nes tai yra viena iš labiausiai klausomų radijo stočių Kauno mieste. Šią radijo stotį klauso jaunimas, o picerijų dauguma dažniausiai būna jauni žmonės.

Taip pat su reklamos pagalba per trumpą laiką ir vienu metu informuojamas didelis potencialių vartotojų skaičius. Taip pat prie kavinės bus pastatytas stendas.

2.5. Išorinės aplinkos elementų poveikis įmonės veiklai

Vidinei įmonės aplinkai turi įtakos išorinė aplinka. Skiriami išorinės aplinkos komponentai:

1. Gamtos aplinka. Tai marketingo aplinkos komponentas, apimantis visų gamtinių išteklių

poveikį marketingui. Gamtos poveikis marketingui daugiausia reiškiasi galimybe apsirūpinti

gamtiniais ištekliais: žaliavomis, energija ir kt. Tačiau įmonė turi ne tik rūpintis tuo. kaip apsirūpint

šiais ištekliais, bet ir turi dalyvauti ieškant sprendimų, kaip saugoti gamtą.

2. Politinė – teisinė aplinka. Įmonės veikla yra susijusi su valstybės reguliavimo funkcijomis,

su priimtais įstatymais, nustatančiais ir reguliuojančiais įmonės gamybinę bei komercinę veiklą,

Politinė – teisinė aplinka – tai marketingo aplinkos komponentas, apimantis visų juridinių aktų poveikį marketingui. Tai ypatinga aplinka.

Valdymo struktūrų politikos pastovumas ypač vertinamas komerciniuose sluoksniuose. Nuo jo didele dalimi priklauso kaip bus skatinamos užsienio investicijos, kokios nuolaidos bus daromos ne tik prekyboje, bet ir kitose srityse. Bet kokios įmonės veikla, susijusi su valstybės reguliavimo funkcijomis, su priimtais įstatymais, kurie nustato ir reguliuoja įmonės ūkine, finansinę, komercinę veiklą. Valstybinis reguliavimas turi numatyti vartotojų gynimą nuo gamintojų. Vartotojų asociacija gina vartotojų teises.

3. Ekonominė aplinka. Tai marketingo aplinkos komponentas apimantis ekonominę veiklą ir

kintantis pagal tam tikrus dėsnius. Marketingo kompleksą daugiausiai ji veikia per perkamosios

galios svyravimą, kurią labiausiai veikia šie ekonominiai reiškiniai:

a) Vystymosi cikliškumas (krizė – depresija – pagyvėjimas – pakilimas).

Kiekvienoje

stadijoje pirkėjų elgesys skirtingas, todėl ir marketingo veikla turi būti įvairi.

b) Infliacija. Tai kainų lygio kilimas , mažinantis pirkėjų perkamąją galią.

c) Nedarbas. Darbo netekusio žmogaus pajamos sumažėja, kartu sumažindamos ir perkamąją

galią.

4. Konkurencinė aplinka. Tai marketingo aplinkos komponentas, apimantis visų galimų tipų

konkurencijos poveikį marketingui. Skiriami trys konkurencijos tipai:

a) Rūšinė konkurencija. Tai konkurencija tarp tos pačios rūšies prekių ir jų gamintojų.

b) Funkcinė konkurencija. Tai konkurencija tarp skirtingų rūšių prekių, tenkinančiu tą patį

poreikį.

c) Komercinė konkurencija. Tai visų prekių gamintojų siekimas, kad kuo didesnė vartotojų

pajamų dalis atitektų jiems.

Įmonė turi nustatyti, kokios teritorinės rinkos jau užimtos, kokiu laipsniu prisotintos, kokie konkurentų planai, koks vartotojų poreikių patenkinimo laipsnis ir pan.

5. Technologinė aplinka. Tai marketingo aplinkos komponentas, apimantis mokslo žinių

poveikį marketingui. Technologinės aplinkos poveikis marketingui:

a) Naujų prekių ir paslaugų kūrimu;

b) Esamų prekių tobulinimu;

c) Naujų medžiagų ir technologijų kūrimu;

d) Naujų ekonomikos šakų kūrimu ar kitų žlugimu.

6. Socialinė – kultūrinė aplinka. Tai marketingo veiklos komponentas, atspindintis

visuomenės charakteristikų poveikį marketingui. Socialinės – kultūrinės sferos įvertinimas yra pats

sudėtingiausias, reikalaujantis įžvalgumo, ilgalaikio informacijos kaupimo bei jos analizės procesas.

Stipri tradicijų įtaka nulemia požiūrį į tai, kas gera, o kas – bloga, kas priimtina, o kas – ne. Tai

nulemia ir vartojimo modelius, t.y. kas ką ir kaip dažnai perka, kokios pirkimų apimtys ir pan.

Marketingo sprendimai turi remtis svarbiausiomis visuomenės kultūrinėmis savybėmis, kurios rodo

žmogaus santykių su pačiu savimi, su kitais, su visuomenėje esančiais institutais, su visuomene, su

gamta, jo pasaulėžiūra.

Socialinėje sferoje yra paprasčiau gauti duomenis apie potencialius vartotojus, nes dažniausiai naudojamasi statistiniais duomenimis.

Neatsižvelgiant marketingo komplekse į

; populiarias visuomenėje idėjas, rizikuojama prarasti populiarumą tarp pirkėjų.

‘ Šiuo metu palankiai žiūrima į įmones, kurios plačiai informuoja visuomenę apie savo veiklą.

Tai didina pasitikėjimą jomis kaip sąžiningais gamintojais.

2.6. Esami ir potencialūs konkurentai (pozicionavimas)

Įmonė, apsisprendusi dėl segmento, turi pasirengti į jį įsiskverbti.

Gali būti, kad segmente jau dirba konkurentai ir turi užėmę tam tikras pozicijas. Todėl prieš sprendžiant klausimą apie įmonės poziciją reikia susipažinti su konkurentų gaminamų prekių charakteristikomis, su vartotojų interesais.

Tik po segmentavimo ir pozicionavimo randama rinkos „niša” (mažai konkurentų arba jie silpni), kur galima sumažinti įmonės ar jos produkcijos konkurenciją. Rinkos segmentacija nustato vartotojų paklausos skirtumus. O

pozicionavimas – produkto išskirtinumą pagal įvairias savybes. Tinkamai sukurta pozicija skatina vartotojus palankiai pažiūrėti į įmonę ar produktą, skatina pirkti prekę.

Pozicionavimas – tai metodas (koncepcija), padedantis įvertinti ir surasti savo ir konkurentu produktų poziciją bei tikslinius segmentus, kurie užtikrintų produkto konkurentiškumą rinkoje.

Pozicionuoti rinkoje galima daugeliu būdu:

1) Galima stengtis pabrėžti kokią nors prekės savybe ar jos teikiamą naudą.

Pvz., pigi, brangi,

aukštos kokybės ir pan.

2) Galima pozicionuoti prekę pagal pageidaujamus vartotojų grupės bruožus.

Pvz.. galima

pabrėžti, kad prekė skirta „profesionalams”, „žinantiems prekės vertę”, „šiuolaikinėms moterims” ir

pan. Taip ne tik pasakoma, kam skirta prekė, bet sukeliamos emocijos, ambicijos, ji išskiriama iš

konkurentų, siūlančių prekę be adresato.

3) Galima pabrėžti ką nors ypatinga, ką vartotojas gaus vartodamas prekę ar paslaugą. Pvz..

„prie kavinės jūs visada galite pastatyti savo automobilį”.

4) Galima palyginti. Paprasčiausia lyginti su konkurento gaminiu.

Pozicionavimo kriterijais

gali būti kaina, kokybė, dizainas, nuolaidos, aptarnavimas.

Būtina atsižvelgti į pačios įmonės galimybes. Galima pasirinkti poziciją iš šalia esamo konkurento ir pradėti kovą dėl rinkos. Tai galima jeigu:

1. Įmonė sukurs produktą, kuris nurungs konkurento prekę.

2. Rinka pakankamai didelė ir joje gali dirbti keli konkurentai.

3. Įmonė turi pakankamai ištekliu ir gali konkuruoti su kitomis įmonėmis.

4. Pasirinkta pozicija geriausiai atitinka įmonės dalykines ir technines puses.

Galima pozicionuoti ir pagal keletą kriterijų, pvz., kainas, asortimentą, kokybę, aptarnavimą ir pan. Tam pasitelkiami ekspertai, kurie pareiškia savo nuomonę.

Mano picerija šiuo momentu turi keletą konkurentų – “Pizza Jazz”,

“Avanti”. Pizza Jazz yra tikrai labai stiprus konkurentas. Jie jau turi gerą vardą. Tačiau važiuojantiem iš Vilniaus į Klaipėdą reikia su mašina ieškoti apsisukimo vietos ir važiuoti šiek tiek metrų link Kauno. Mano įmonės vieta yra kiek patogesnė, nes nereikia apsisukti į kitą vietą, yra labai didelė mašinų stovėjimo aikštelė, o “Pizza Jazz” yra įsikūrusi

“Maxima” prekybos centre ir ten kartais tikrai būna sunku surasti kur pastatyti mašiną. Be to picų kokybe stengsimės nenusileisti jau minėtai įmonei. Na o kitas konkurentas nera toks stiprus. Tai “Avanti” Pirmiausia tai nera stiprus konkurentas, kadangi ten nėra restoranas. Į “Avanti”

galima užsukti tik nusipirkti picų “išsinešimui”. Antra sąlyga kodėl jie nėra mūsų stiprūs konkurentai, nes “Avanti” picos niekur nėra reklamos, tiktai prie įmonės durų. Įmonė randasi Sargėnuose, todėl mažai žmonių ją žino ir gana sudėtinga ją surasti. Be to picų kokybė nėra pati aukščiausia, nors turbūt tai sąlygoja picų neaukštą kainą.

Ateityje, galbūt ir atsiras konkurentų, nes mūsų įmonė įsikūrusi labai dideliame plote ir yra planų greta ateityje statyti didelį prekybos centrą. Tačiau mes per tą laiką stengsimės užsitikrinti kuo geresnį vardą, kad ateityje pasirodantys konkurentai nekeltų mums didelės grėsmės.

Beje netoliese, Šilainių turguje, dar yra kelios kavinės, tačiau mes jų nelaikome konkurentais, nes yra šioks toks atstumas tarp jų ir mūsų įmonės, o be to jų patiekalų asortimentas, aptarnavimas, interjeras ir pan. labai skiriasi nuo mūsų.

Tiriamoji dalis

Anketos pavyzdys

ANKETA

Gerb, lankytojau, norėdami, kad mūsų picerijoje Jūs jaustumėtės jaukiai bei maloniai, norėtume sužinoti Jūsų nuomonę apie mūsų piceriją, jos produkciją. Todėl maloniai prašome atsakyti į pateiktus klausimus.

1 Jūsų amžius:

( iki 18 metų ( 19-29 metų ( 30-39 metai

( 40-49 metų ( 50-59 metų ( 60 ir daugiau

2. Jūsų lytis:

( Moteris ( Vyras

3. Jūsų socialinė padėtis:

( Studentas (moksleivis) ( Bedarbis ( Pensininkas

( Darbininkas ( Vadovas

4. Šeimos vidutinės pajamos:

( iki 500 Lt ( 501- 800 Lt ( 801- 1100

Lt

(1101- 1600 Lt ( 1601 ir daugiau

5. Kaip dažnai Jūs lankotės mūsų picerijoje?

( Kiekvieną dieną ( Kartą per savaitę ( Kartą per mėnesį

( Kartą per pusmetį ( Kartą per metus ( Nesilankote

6. Jūs lankotės mūsų picerijoje, nes:

( Gausus asortimentas ( Malonus aptarnavimas ( Jauki aplinka

( Prieinamos kainos ( Nes lankosi mano draugai ( Nes patogus susisiekimas

7. Kokių patiekalų norėtumės kad būtų daugiau?

( Daugiau rūšių picų ( Desertų ( Pieniškų patiekalų

( Miltinių patiekalų ( Įvairių itališkų patiekalų

8. Kokius gėrimus dažniausiai geriate mūsų picerijoje?

( Gaiviuosius ( Karštuosius ( kokteilius

( Nestiprius alkoholinius ( Stiprius alkoholinius ( Visiškai negeriu

9. Iš kur sužinojote apie mūsų piceriją?

( Iš laikraščio ( Iš radijo stoties ( Iš reklaminių bukletų

( Iš pakelės reklamos ( Iš draugų

10. Ar jus tenkina patiekalų kainos?

( Taip ( Ne

11. Kokiose picerijose (kavinėse) šiame rajone dar lankotės?

( “Pizza Jazz” ( “Avanti” ( Kavinėse Šilainių turguje

( Kita

Dėkojame už sugaištą laiką. Sėkmės!

3.2.ANKETINIŲ DUOMENŲ SUVEDIMAS

Lankytojų amžius

Lankytojų amžius 3.2.1 pav

Iš šio grafiko galime matyti kad daugiausiai picerijoje lankosi 19-29

metų žmonės (55%), mažiausiai – nuo 40 ir daugiau metų (visi po 5%).

Jaunimo iki 18 metų ir 30-39 metų žmonių skaičius vienodas (15%). Tai rodo jog picerijoje lankosi daugiausiai jaunimas.

Lankytojų lytis

Lankytojų lytis 3.2.2. pav

Šis grafikas rodo, kad lankytojų lytis nelabai daug reiškia picerijos klientam. Jų skaičius labai panašus. Moterų- 45%, o vyrų- 55%.

Lankytojų socialinė padėtis

Lankytojų socialinė padėtis 3.2.3. pav

Atliekant šį tyrimą pamatėme, jog 50% apklaustųjų yra studentai arba moksleiviai. Tai dar kartą parodo, kad dauguma mūsų lankytojų yra jauni žmonės. Bedarbių ir pensininkų skaičius nedidelis ir vienodas (po 5%).

Antrąją vietą pasidalina darbininkai ir įmonių vadovai. Jų skaičių lygus

(20%).

Lankytojų šeimos vidutinės mėnesinės pajamos

Lankytojų šeimos vidutinės mėnesinės pajamos 3.2.4. pav

Grafike matosi, kad daugiausia lankytojų vidutinės šeimos pajamos 801-

1100 Lt (50%). Iš apklaustųjų nebuvo nei vieno žmogaus kurio vidutinės šeimos pajamos būtų iki 500 Lt (0%). Antroje vietoje apklaustieji, kurių šeimos vidutinės pajamos nuo 1101l Lt iki 1600 Lt (25%). Tų kurie uždirba

1601 Lt ir daugiau tik 5%.

Kaip dažnai lankytojai lankosi picerijoje?

Lankytojų lankymosi dažnumas 3.2.5.

Grafike labai aiškiai galime matyti, kad iš apklaustųjų nebuvo nei vieno neapsilankiusio mūsų picerijoje (0%). Matome, kad daugiausiai apklaustųjų apsilanko mūsų kavinėje kartą per savaitę (40%).

Apsilankančiųjų kasdien ir kartą per mėnesį skaičius yra vienodas (20%), taip pat kaip apsilankančiųjų kartą per pusmetį ir kartą per metus (10%).

Lankytojų lankymosi priežastis

Lankytojų lankymosi priežastis 3.2.6. pav

Iš šio grafiko matome, kad lankymosi priežasčių procentai ne labai daug skiriasi, tačiau pirmoje vietoje lankytojai lankosi dėl gausaus asortimento (25%). Toliau malonus aptarnavimas ir dėl to kad lankosi draugai yra 20% lankytojų. Po 10% lankytojų lankosi dėl gero susisiekimo ir prieinamų kainų.

Kokių patiekalų norėtumėte daugiau?

Lankytojų pastebėjimai dėl picerijos patiekalų asortimento

3.2.7. pav

Daugiausiai apklaustųjų anketoje pažymėjo, jog norėtų daugiau įvairių itališkų patiekalų (35%). Antroje vietoje kaip trūkumą respondentai nurodė desertus (25%). Vienodai pasiskirstė norinčių daugiau picų ir miltinių patiekalų (15%). Mažiausiai pageidaujama pieniškų patiekalų (10%).

Kokius gėrimus dažniausiai geriate?

Išanalizavus lankytojų anketas, matome, jog jie dažniausiai geria gaiviuosius arba nestiprius alkoholinius gėrimus (35%). Antroje vietoje geriami karštieji gėrimai (15%).Visai negeriančių picerijoje neatsirado nei vieno (0%). Stiprius alkoholinius gėrimus renkasi tik 5% apklaustųjų.

Žinoma šie skaičiai gali keistis. Žinoma gaivieji ir nestiprūs alkoholiniai gėrimai visada yra populiariausi, bet pavyzdžiai prieš šventes ir jų metu

(Šv.Kalėdos, Naujieji Metai) yra didesnis procentas parduodamų stipriųjų alkoholinių gėrimų.

Iš kur sužinojote apie mūsų piceriją?

Lankytojų informacijos šaltinis apie mūsų piceriją

3.2.9. pav

Iš išnagrinėtų anketų galime pasakyti, kad efektyviausiai reklama (beje ir antireklama) yra draugų rekomendacijos. Mūsų 30% klientų apie mus sužinojo iš draugų. Beje ši reklama yra nemokama. Antras informacijos šaltinis pagal efektyvumą, kaip rodo anketos, yra pakelės reklamos. Apie mūsų įmonę 25% klientų sužinojo būtent jos pagalba. Na o reklama laikraščiuose, radijuje ir bukletuose pasiskirstė vienodai. (po 15%)

Ar jus tenkina patiekalų kainos?

Lankytojų nuomonė apie kainas 3.2.10 pav

Matome, kad dauguma klientų yra patenkinti kainomis mūsų picerijoje

(80%). Tai reiškia kad mūsų lankytojam jos yra prieinamos.

Kokiose picerijose (kavinėse) šiame rajone dar lankotės?

Lankytojų lankymasis kitose viešojo maitinimo įstaigose 3.2.11.

pav

Kaip ir buvo spėjama didžiausias mūsų konkurentas yra “Pizza Jazz”.

Daugiausiai mūsų lankytojų taip pat lankosi ir šitame restorane (55%).

Kitose kavinėse lankosi 20% respondentų, pica “Avanti” mėgsta 15% klientų, o turgavietėje kartais valgo 10% apklaustųjų.

PADAVĖJAI

BARMENAI

INDŲ PLOVĖJOS

PICŲ KEPĖJAI

VIRĖJAI

BUCHALTERĖ

ADMINISTRATORĖ

GAMYBOS VADOVAS

DIREKTORIUS

PATEIKIMAS VARTOTOJUI

PORCIJAVIMAS

VIRIMAS

SUMAIŠYMAS

BLANŠIRAVIMAS

TROŠKINIMAS (morkų)

VIRIMAS

PERPLOVIMAS KARŠTU VANDENIU

VANDENS NUPYLIMAS

VIRIMAS

SMULKINIMAS

NUPLOVIMAS

NULUPIMAS

SVĖRIMAS

SVOGŪNAI

SMULKINIMAS

NUPLOVIMAS

NULUPIMAS

SVĖRIMAS

BULVĖS, MORKOS (atskirai)

SVĖRIMAS

MAKARONAI

SULTINYS KUBELIAIS

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]

[pic]