Turinys
Įvadas ……………………………………………………………………………………………..2Teorinė dalis ……………………………………………………………………………………. 4Esamos padėties analizė …………………………………………………………………………. 6 Įmonės organizacinės struktūros schema …………………………………………………6 Produkto aprašymas ………………………………………………………………………6 Produkto kaina……………………………………………………………………………..8 Rėmimo priemonės…………………………………………………………………………….8 Išorinės aplinkos elementų poveikis įmonės veiklai ……………………………………….9 Esami ir potencialūs konkurentai (pozicionavimas)……………………………………….10Tiriamoji dalis ………………………………………………………………………………………12Anketinių duomenų suvedimas……………………………………………………………………13
Įvadas
Maisto ruošimo procesas ypač praturtėjo pradėjus sparčiai plėstismaitinimo įmonėms. Lietuvoje maitinimo įmonių padaugėjo atgavusnepriklausomybę, nes “atsidarė” keliai į vakarus, žmonės norėjo susipažintisu kitų tautų kultūra, o maistas yra kultūros dalis. Taigi, Lietuvojepradėjo kurtis specializuotos, įvairių tautų maitinimo įmonės. Picerija-viena jų. Lietuvoje picerijos yra vienos iš labiausiai lankomų maitinimoįmonių. Taigi,taip pat yra ir nemaža konkurencija, kuri skatina įmonessiekti geresnių rezultatų ir gausinti asortimentą. Tai labai svarbupritraukiant klientą, nes dauguma įmonių yra su geromis virtuvėmis iraukšto lygio aptarnavimu. Taip pat yra labai svarbus gamybinių, buitinių,administracinių bei kitų patalpų išplanavimas ir interjeras. Įmonė norigauti kuo didesnį pelną, taigi, viskas turi būti suplanuota kuoekonomiškiau, bet kad atitiktų higienos ir sanitarijos reikalavimus. Steigiant maitinimo įmonę reikia viską gerai suplanuoti, apgalvoti irparuošti. O kuriant kitos tautos virtuvės maitinimo įmonę vertėtųpasidomėti tos tautos papročiais, maisto gaminimo subtilybėmis. Italai yra patys geriausi pasaulyje maisto gamintojai. Jiems maistogaminimas tarsi ypatingas paprotys ir jie viską labai subtiliai iratsakingai dirba. Galbūt tai priežastis kodėl Lietuvoje picerijos tapovienos pelningiausių maitinimo įmonių. Pastaruosius su dešimtmečius tiek smulkūs, tiek stambūs verslininkaiitin intensyviai steigia įvairias įmones tuo siekdami sau pelno. Tuo pačiušitaip keliamas bendras ekonomikos lygis ir sukuriamos naujos darbo vietosžmonėms. Yra abipusė nauda tiek darbdaviui, tiek ir samdomiemsdarbuotojams. Smulkūs ar stambūs verslininkai steigdami viešo maitinimo
įmones, siekia patenkinti vietos žmonių poreikius siūlydami jiems maloniąbei šiltą atmosferą, kokybišką bei didelio asortimento maistą, pramogas,aukšto lygio aptarnavimą. Mano projektuojama įmonė bus statoma prie šiaurinio miestoapvažiavimo, netoli Sargėnų, prie automagistralės Vilnius- Klaipėda. Tojevietoje yra gana didelis plotas picerijai pastatyti, yra didelės galimybėsplėstis, taip pat yra daug vietos mašinų stovėjimo aikštelei įrengti. Be tonetoli, yra šilainių bei Sargėnų mikrorajonai. Tam, kad žmonės kartąapsilankę norėtų dar ne kartą sugrįžti, bus sukurta jauki irneįpareigojanti aplinka, pateikiamas tik aukščiausios kokybės ir geraiparuoštas maistas, malonus aptarnavimas, bus rengiamo gyvos muzikosvakarai. Be to, bus rodomas didelis dėmesys pastoviems ir ištikimiemslankytojams,- taikomos nuolaidos. Picerijos pagrindinis objektas- klientasir jo poreikių tenkinimas. Aukšto lygio aptarnavimas, kokybiškas maistas,sąžiningumas- bus pagrindinė veikla tam tikslui pasiekti. Itališka virtuvė – viena iš populiariausių šių dienų virtuviųpasaulyje. Ji siūlo daug įvairių tradicinių patiekalų, įtinkančių įvairausskonio patiekalų mėgėjams. Šios virtuvės siūlomais patiekalais galimamėgautis kiekvieną dieną. Patiekalų įvairovę lemia senos ir spalvingositalų paveldėtos tradicijos. Atskirų Italijos regionų kulinarijostradicijos skirtingos, todėl tokia didelė maisto gamybos įgūdžių, tradicijųbei firminių patiekalų, surinktų iš atskirų dalių, įvairovė. Kokybiškų iršviežių produktų vartojimas, paprasti bei greiti maisto gaminimo būdaiužtikrina vis didėjantį itališkos virtuvės populiarumą šiandieniniamesveikos gyvensenos ir skubančiame pasaulyje. Šį kursinį darbą rašau, norėdama ištirti vartotojų nuomonę bei požiūrįį picerijos gaminamą produkciją. Tai yra labai svarbu, nes norintpritraukti daugiau klientūros, reikia žinoti, ko lankytojai pageidautų, kasjiems nelabai patinka bei ką reikėtų keisti. Taip pat manau, kad rašant šįdarbą gautos žinios pravers ateityje, ypač jei mano darbas bus susijęs sumarketingo tyrimais. Jie yra atliekami visame pasaulyje. Tai labai svarbuįmonės veikoje. Tikiuosi atliekant šį kursinį darbą atlikdama išmoksiusudaryti tinkama anketas, kad jose būtų pateikti klausimai glaudžiai susijęsu analizuoti norima medžiaga. Tikiuosi išmoksiu analizuoti anketas,apskaičiuoti tyrimų atsipirkimo laiką ir sąnaudas, daryti išvadas.1. TEORINĖ DALIS
Vartotojų elgesys – tai individo veiksmai, susiję su prekės įsigijimuir vartojimu ir apimantys jo poelgius nuo problemos, kurią gali išspręstiprekės įsigijimas, atsiradimo iki reakcijos į jau įsigytą ir vartojamąpreke. Vartotojų elgsena yra gana jauna mokslinė disciplina. Vartotojo elgesys yra sudedamoji žmogaus elgesio dalis. Todėl norintsuprasti vieną, reikia išsiaiškinti ir kitą. Kiekvienas individoapmąstymas, jausmas arba veiksmas yra žmogiškojo elgesio dalis. Vartotojoelgsena yra siauriau suprantama ir apibūdinama. Ji apima specifinesžmogiškojo elgesio sritis, susijusias su rinkos elementais. Vartotojo elgsena apima protinius sprendimus bei fizinius veiksmus,kylančius iš šių sprendimų. Vartotojo elgsenos svarbiausia ašis – vartotojas, kuris kaip asmenybėyra sudėtingas subjektas, o jo elgesį nelengva prognozuoti. Dabartiniovartotojo pinigų leidimas yra nepastovus ir gana kaprizingas reiškinys.Kartais atrodo, kad jau vartotojas turėtų pirkti, tačiau jis persigalvoja;kitais atvejais, kai yra priežasčių, stabdančių pirkimą (pvz., infliacija),vartotojas leidžia pinigus. Vartotojo elgesio sudėtingumas keliasusirūpinimą marketologams bei pardavėjams, verčia ieškoti teoriniopagrindo, atlikti tyrimus, paaiškinančius elgesio ypatumus ir specifiką. Vartotojo veiksmai pasižymi tam tikru nuoseklumu, kuris apimaiškilusios problemos sprendimo laikotarpį. Išskiriami tokie etapai: 1. Problemos ir galimybės ją išspręsti atsiradimas. 2. Geriausio sprendimo ieškojimas. 3. Galimų pirkimo rezultatų prognozavimas. 4. Sprendimas pirkti ir pirkimas. 5. Reakcija po pirkimo. Visas problemos sprendimo procesas gali kisti priklausomai nuo
reikalingų prekių pobūdžio. Jeigu prekės pigios, šis procesas sutrumpėja. Tada vartotojas, remdamasis savo patirtimi, intuicija ar tiesiog impulsyviai sprendimą pirkti daro tiesiog pirkimo vietoj, įsigyjant reikšmingesnes prekes, problemos sprendimas pailgėja, nes reikia surinkti ir įvertinti daugiau informacijos. Pastaruoju metu vis svarbesni tampa vartotojų motyvacijos tyrimai, t.y. aiškinamasi, kodėl vartotojai mieliau perka vieną prekę ir atsisako kitos, nors abi prekės vienodai tenkina jų poreikius. Siekiant suprasti vartotojo elgesio priežastis, o taip pat jo sprendimo motyvus, būtina ištirti psichologinius veiksnius. Kiekvieno vartotojo sprendimai taip pat susiję su tam tikra kitų žmonių įtaka. Ji pasireiškia jau problemos atsiradimo momentu ir yra svarbi visuose jos sprendimo etapuose. Paprastai skiriamas kultūrinis, socialinis ir įtakos grupių poveikis. 1. Kultūra yra plačiausiai suprantamas tarpasmeninis veiksnys. Čia kitų asmenų įtaka vartotojo elgesiui pasireiškia per tradicijų, vertybių, idėjų ir elgesio normų visumą. 2.Visuomenėje kiekvienas žmogus užima skirtingą padėtį. Ji priklauso nuo veiklos pobūdžio ir nuo pajamų, įprastas visuomenės skirstymas pagal pajamas į 6 klases. Marketingo požiūriu mažai svarbi yra elito klasė. Jai priklauso mažiau nei l proc. visuomenės. Ypač didelių pajamų dėka jie beveik nepaiso marketingo veiksmų ir nekreipia dėmesio į kainas. Jų veiksmus prognozuoti yra sunku. Nelabai svarbi marketingo požiūriu ir pati neturtingiausia klasė, nes jos reikšmingumą ir interesus riboja itin mažos pajamos. Likusios klasės nagrinėjamos ne vien pagal pajamas, bet ir kaip jos išleidžiamos. 3.Prekių pasirinkimui didele įtaką daro palyginti mažos žmonių grupės. Tai vadinamosios įtakos grupės, kurių pavyzdžiu žmonės sąmoningai ar nesąmoningai seka. { įtakos grupes dažniausiai įeina pažįstami ar gerbiami žmonės, tačiau kartais sprendimą gali nulemti ir atsitiktinių ar visuomenėje populiarių žmonių elgesys. Mažiausia įtakos grupė yra šeima. Ji jungia nedaug tarpusavyje glaudžiai bendraujančių žmonių, ir kiekvieno jų įtaka kitiems yra itin didėlė. Vartotojo elgesys priklauso nuo jo poreikių. Jis nuolat susiduria sudaugeliu nepatenkintų poreikių. Jis niekada neturi galimybių visus juospatenkinti. Susidaro poreikiu grupes, kurios tarpusavyje skiriasi savosvarbumu, o kartu ir patenkinimo eiliškumu. Vartotojo elgesys dažnai priklauso nuo to. kaip jis suvokia aplinkos objektus ir įvykius. Vartotojų elgesio tyrimas – tai bandymas nuosekliai išsiaiškintivartotojų poreikius ir jų patenkinimo procesą. Dažniausiai atliekamivartotojų identifikavimo, jų nuomonių ir reakcijos j įvairius veiksniustyrimai.2. ESAMA PADĖTIS
2. 1. Įmonės organizacinės struktūros schema
2. 1 1 pav.
2.2. Produkto aprašymas
1 lentelė
Vištienos sultinys su makaronais
|Produkto pavadinimas |Bruto |Neto ||Morkos |25 |20 ||Bulvės |50 |35 ||Svogūnai |3 |2 ||Makaronai |15 |15 ||Sultinys kubeliais |7 |7 ||Vanduo |250 |250 ||Išeiga: | |312 |
Makaronai persijojami, sudedami į verdantį pasūdytą vandenį (1kgmakaronų maždaug 5L vandens). Išvirus makaronams vanduo nupilamas,makaronai perplaunami karštu vandeniu. Atskirai verdamos kubeliaissupjaustytos bulvės. Pavirus 10-15 min sudedamos pavirtus, pakepintos arpašutintos supjaustytos morkos ir nulupti svogūnai. Patiekiant virtimakaronai ir daržovės sudedami į sultinį.
2. 1 1 pav Supaprastinta gamybos linija
Mano įmonė gamina daug ir labai įvairių patiekalų. Visas reikalingasžaliavas perkame tiesiai iš gamintojų, o ne iš perpardavinėtojų. Be to sukai kuriom įmonėm esame pasirašę bendradarbiavimo sutartis, todėl prekesgauname mažesnėmis kainomis.
2.3. PRODUKTO KAINA 2 lentelė
Vištienos sultinys su makaronais
|Žaliavos |Kiekis |1kg |Žaliavo|Antkainis |Prekių |PVMpard |Pardavim||pavadinimas |porcija|kaina,|s | |apyvart| |o kaina,|| |i, kg |Lt |vertė, | |a, Lt | |Lt || | | |Lt | | | | || | | | |proc|Lt | |proc|Lt | ||Morkos |0,025 |0,85 |0,02 |200 |0,04 |0,06 |18 |0,01|0,07 ||Bulvės |0,050 |0,60 |0,03 |200 |0,06 |0,09 |18 |0,02|0,11 ||Svogūnai |0,003 |0,70 |0,0021 |200 |0,0042|0,0063 |18 |0,00|0,0083 || | | | | | | | |2 | ||Makaronai |0,015 |1,5 |0,02 |200 |0,04 |0,06 |18 |0,01|0,07 ||Sultinys |0,007 |22 |0,15 |200 |0,3 |0,45 |18 |0,08|0,53 ||kubeliais | | | | | | | | | ||Viso: | | | | | | | | |0,79 |
Kaina yra nustatoma įvairiais metodais, tačiau mano projektuojamojeįmonėje ji yra nustatoma visuminiu kaštų metodu. Pagrindas kainai nustatytišiuo metodu yra gamybos kaštai, prie kuriu pridedamas tam tikro dydžio
priedas (antkainis) pelnui suformuoti. Šis priedas iš esmės reiškia pelnodydį, kurį įmonė tikisi gauti vidutiniškai per tam tikrą laikotarpį. Priedodydį nulemia rinkos sąlygos, t.y. numatomoji įmonės padėtis įvairioseprekių rinkose, tikėtinas vienos ar kitos prekės paklausos lygis. Manoįmonėje visiems produktams yra uždedamas 200 proc antkainis. Mano įmonėjejis yra visai produkcijai vienodas. Nors galima skirtingiems produktams arproduktų grupėms taikyti skirtingą antkainį. Įmonė nesiekia gauti maksimalaus pelno iš kiekvienos pagamintosporcijos, o stengiasi gauti tam tikrą suminį pelną iš gaminamu porcijųvisumos, t.y. siekia iš anksto gauti nustatytą pelno normą savo investuotamkapitalui per didesnį ar mažesnį laikotarpį. Atsižvelgdama į savotrumpalaikius ir ilgalaikius tikslus įmonė gaminamai produkcijai pasirenkaatitinkamą antkainį. Pridėjus tam tikro dydžio priedą pelnui prie vidutinių gamybos kaštų,apskaičiuojama bazinė kaina. Be to prie jos dar gali būti pridedami įvairūspapildomi priedai (tarpininkams, atsarginėms dalims ir kt.). Nustatydama kainas, įmonė remiasi veiksniais, apimančiais paklausą.Įmonė turi rasti tam tikra dviejų dalykų balansą: to ką norėtu už tąpatiekalą sumokėti pirkėjas ir įmonės kaštų tai prekei pagaminti. Nustatytas vienam ar kitam patiekalui antkainis gali būti keičiamaspriklausomai nuo kintančių rinkos sąlygų. Įmonė nustato ne stabilų, olankstų priedą. Šiuo atžvilgiu vienos ar kitos prekės pardavimo kainą įmonėkeičia, kintant rinkos sąlygoms.2.4. Rėmimo priemonės.
Vartotojui būtina pranešti apie parduodamą produkciją, jos kainą,pateikimo vietą ir laiką, paskatinti produkciją pirkti. Taip perduodamainformacija, taikant vieną iš marketingo programos elementų – rėmimą. Rėmimas – tai į vartotoją orientuoti informavimo ir įtikinėjimoveiksmai, darantys įtaką pirkimų sprendimams. Bendriausias rėmimo tikslas –užmegzti tarp įmonės ir vartotojo ryšį, padedant siekti marketingo tikslų.
Rėmimu užmezgamas ryšys tarp įmonės (informacijos siuntėjos) ir vartotojų (informacijos priėmėjų). Siekiant pageidaujamos reakcijos, didelę reikšmę turi ne tik perduodamos informacijos turinys, bet ir jos perdavimo būdas bei pateikimo forma, laikas. Mano įmonėje naudojama rėmimo priemonė – reklama. Reklama – tai užsakovo apmokamos prekes ar paslaugas pristatančios ir remiančios informacijos neasmeniškas pardavimas. Daugumos rūšių reklama yra neasmeniška. Reklamos užsakovas nebando bendrauti su kiekvienu jį dominančiu asmeniu individualiai. Tai įmanoma tik organizavus tiesioginę reklamą paštu ar kitomis ryšių priemonėmis, ir tai sudaro tam tikrą išimtį. Tačiau visais kitais atvejais reklamos užsakovas bando pasiekti ne kurį nors individą, o tam tikrą reklamos auditoriją. Mano įmonė reklamuosis laikraštyje “Kauno diena”, radijo stotyje “Tau”, dalins skrajutes bei bukletus. Taip pat bus pastatytas reklaminis plakatas automagistralėje Vilnius – Kaunas. Reklama laikraščiuose ir radijo stotyse greitai pagaminama ir išspausdinama ar pranešama, o tai leidžia operatyviai pateikti informacija apie parduodamas prekes bei teikiamas paslaugas. Be to reklama laikraščiuose ir radijo stotyse dažnai kartojama, o tokią informaciją žmogus įsimena geriau. Reklama laikraščiuose populiari ir dėl to, kad joje lengvai paaiškinamos prekės savybės ir nurodoma jos įsigijimo vieta. O radijo stotį pasirinkau, nes tai yra viena iš labiausiai klausomų radijo stočių Kauno mieste. Šią radijo stotį klauso jaunimas, o picerijų dauguma dažniausiai būna jauni žmonės. Taip pat su reklamos pagalba per trumpą laiką ir vienu metu informuojamas didelis potencialių vartotojų skaičius. Taip pat prie kavinės bus pastatytas stendas.2.5. Išorinės aplinkos elementų poveikis įmonės veiklai
Vidinei įmonės aplinkai turi įtakos išorinė aplinka. Skiriami išorinės aplinkos komponentai:1. Gamtos aplinka. Tai marketingo aplinkos komponentas, apimantis visų
gamtinių ištekliųpoveikį marketingui. Gamtos poveikis marketingui daugiausia reiškiasi galimybe apsirūpinti
gamtiniais ištekliais: žaliavomis, energija ir kt. Tačiau įmonė turi ne tik rūpintis tuo. kaip apsirūpint
šiais ištekliais, bet ir turi dalyvauti ieškant sprendimų, kaip saugoti gamtą.2. Politinė – teisinė aplinka. Įmonės veikla yra susijusi su valstybės reguliavimo funkcijomis,
su priimtais įstatymais, nustatančiais ir reguliuojančiais įmonės gamybinę bei komercinę veiklą, Politinė – teisinė aplinka – tai marketingo aplinkos komponentas, apimantis visų juridinių aktų poveikį marketingui. Tai ypatinga aplinka. Valdymo struktūrų politikos pastovumas ypač vertinamas komerciniuose sluoksniuose. Nuo jo didele dalimi priklauso kaip bus skatinamos užsienio investicijos, kokios nuolaidos bus daromos ne tik prekyboje, bet ir kitose srityse. Bet kokios įmonės veikla, susijusi su valstybės reguliavimo funkcijomis, su priimtais įstatymais, kurie nustato ir reguliuoja įmonės ūkine, finansinę, komercinę veiklą. Valstybinis reguliavimas turi numatyti vartotojų gynimą nuo gamintojų. Vartotojų asociacija gina vartotojų teises. 3. Ekonominė aplinka. Tai marketingo aplinkos komponentas apimantis ekonominę veiklą ir
kintantis pagal tam tikrus dėsnius. Marketingo kompleksą daugiausiai ji veikia per perkamosios
galios svyravimą, kurią labiausiai veikia šie ekonominiai reiškiniai: a) Vystymosi cikliškumas (krizė – depresija – pagyvėjimas – pakilimas). Kiekvienoje
stadijoje pirkėjų elgesys skirtingas, todėl ir marketingo veikla turi būti įvairi. b) Infliacija. Tai kainų lygio kilimas , mažinantis pirkėjų perkamąją galią. c) Nedarbas. Darbo netekusio žmogaus pajamos sumažėja, kartu sumažindamos ir perkamąją
galią. 4. Konkurencinė aplinka. Tai marketingo aplinkos komponentas, apimantis visų galimų tipų
konkurencijos poveikį marketingui. Skiriami trys konkurencijos tipai: a) Rūšinė konkurencija. Tai konkurencija tarp tos pačios rūšies prekių ir jų gamintojų. b) Funkcinė konkurencija. Tai konkurencija tarp skirtingų rūšių prekių, tenkinančiu tą patį
poreikį. c) Komercinė konkurencija. Tai visų prekių gamintojų siekimas, kad kuo didesnė vartotojų
pajamų dalis atitektų jiems. Įmonė turi nustatyti, kokios teritorinės rinkos jau užimtos, kokiu laipsniu prisotintos, kokie konkurentų planai, koks vartotojų poreikių patenkinimo laipsnis ir pan. 5. Technologinė aplinka. Tai marketingo aplinkos komponentas, apimantis mokslo žinių
poveikį marketingui. Technologinės aplinkos poveikis marketingui: a) Naujų prekių ir paslaugų kūrimu; b) Esamų prekių tobulinimu; c) Naujų medžiagų ir technologijų kūrimu; d) Naujų ekonomikos šakų kūrimu ar kitų žlugimu.
6. Socialinė – kultūrinė aplinka. Tai marketingo veiklos komponentas, atspindintis
visuomenės charakteristikų poveikį marketingui. Socialinės – kultūrinės sferos įvertinimas yra pats
sudėtingiausias, reikalaujantis įžvalgumo, ilgalaikio informacijos kaupimo bei jos analizės procesas.
Stipri tradicijų įtaka nulemia požiūrį į tai, kas gera, o kas – bloga, kas priimtina, o kas – ne. Tai
nulemia ir vartojimo modelius, t.y. kas ką ir kaip dažnai perka, kokios pirkimų apimtys ir pan.
Marketingo sprendimai turi remtis svarbiausiomis visuomenės kultūrinėmis savybėmis, kurios rodo
žmogaus santykių su pačiu savimi, su kitais, su visuomenėje esančiais institutais, su visuomene, su
gamta, jo pasaulėžiūra. Socialinėje sferoje yra paprasčiau gauti duomenis apie potencialius vartotojus, nes dažniausiai naudojamasi statistiniais duomenimis. Neatsižvelgiant marketingo komplekse į; populiarias visuomenėje idėjas, rizikuojama prarasti populiarumą tarppirkėjų.‘ Šiuo metu palankiai žiūrima į įmones, kurios plačiai informuojavisuomenę apie savo veiklą. Tai didina pasitikėjimą jomis kaip sąžiningais gamintojais.
2.6. Esami ir potencialūs konkurentai (pozicionavimas)
Įmonė, apsisprendusi dėl segmento, turi pasirengti į jį įsiskverbti.Gali būti, kad segmente jau dirba konkurentai ir turi užėmę tam tikraspozicijas. Todėl prieš sprendžiant klausimą apie įmonės poziciją reikiasusipažinti su konkurentų gaminamų prekių charakteristikomis, su vartotojųinteresais. Tik po segmentavimo ir pozicionavimo randama rinkos “niša” (mažaikonkurentų arba jie silpni), kur galima sumažinti įmonės ar jos produkcijos
konkurenciją. Rinkos segmentacija nustato vartotojų paklausos skirtumus. Opozicionavimas – produkto išskirtinumą pagal įvairias savybes. Tinkamaisukurta pozicija skatina vartotojus palankiai pažiūrėti į įmonę arproduktą, skatina pirkti prekę. Pozicionavimas – tai metodas (koncepcija), padedantis įvertinti irsurasti savo ir konkurentu produktų poziciją bei tikslinius segmentus,kurie užtikrintų produkto konkurentiškumą rinkoje. Pozicionuoti rinkoje galima daugeliu būdu:1) Galima stengtis pabrėžti kokią nors prekės savybe ar jos teikiamą naudą.Pvz., pigi, brangi,aukštos kokybės ir pan.2) Galima pozicionuoti prekę pagal pageidaujamus vartotojų grupės bruožus.Pvz.. galima
pabrėžti, kad prekė skirta “profesionalams”, “žinantiems prekės vertę”,“šiuolaikinėms moterims” ir
pan. Taip ne tik pasakoma, kam skirta prekė, bet sukeliamos emocijos,ambicijos, ji išskiriama iš
konkurentų, siūlančių prekę be adresato.3) Galima pabrėžti ką nors ypatinga, ką vartotojas gaus vartodamas prekę arpaslaugą. Pvz..
“prie kavinės jūs visada galite pastatyti savo automobilį”.4) Galima palyginti. Paprasčiausia lyginti su konkurento gaminiu.Pozicionavimo kriterijais
gali būti kaina, kokybė, dizainas, nuolaidos, aptarnavimas. Būtina atsižvelgti į pačios įmonės galimybes. Galima pasirinkti poziciją iš šalia esamo konkurento ir pradėti kovą dėl rinkos. Tai galima jeigu: 1. Įmonė sukurs produktą, kuris nurungs konkurento prekę. 2. Rinka pakankamai didelė ir joje gali dirbti keli konkurentai. 3. Įmonė turi pakankamai ištekliu ir gali konkuruoti su kitomis įmonėmis. 4. Pasirinkta pozicija geriausiai atitinka įmonės dalykines ir technines puses. Galima pozicionuoti ir pagal keletą kriterijų, pvz., kainas, asortimentą, kokybę, aptarnavimą ir pan. Tam pasitelkiami ekspertai, kurie pareiškia savo nuomonę. Mano picerija šiuo momentu turi keletą konkurentų – “Pizza Jazz”,“Avanti”. Pizza Jazz yra tikrai labai stiprus konkurentas. Jie jau turigerą vardą. Tačiau važiuojantiem iš Vilniaus į Klaipėdą reikia su mašinaieškoti apsisukimo vietos ir važiuoti šiek tiek metrų link Kauno. Mano
įmonės vieta yra kiek patogesnė, nes nereikia apsisukti į kitą vietą, yralabai didelė mašinų stovėjimo aikštelė, o “Pizza Jazz” yra įsikūrusi“Maxima” prekybos centre ir ten kartais tikrai būna sunku surasti kurpastatyti mašiną. Be to picų kokybe stengsimės nenusileisti jau minėtaiįmonei. Na o kitas konkurentas nera toks stiprus. Tai “Avanti” Pirmiausiatai nera stiprus konkurentas, kadangi ten nėra restoranas. Į “Avanti”galima užsukti tik nusipirkti picų “išsinešimui”. Antra sąlyga kodėl jienėra mūsų stiprūs konkurentai, nes “Avanti” picos niekur nėra reklamos,tiktai prie įmonės durų. Įmonė randasi Sargėnuose, todėl mažai žmonių jąžino ir gana sudėtinga ją surasti. Be to picų kokybė nėra pati aukščiausia,nors turbūt tai sąlygoja picų neaukštą kainą. Ateityje, galbūt ir atsiraskonkurentų, nes mūsų įmonė įsikūrusi labai dideliame plote ir yra planųgreta ateityje statyti didelį prekybos centrą. Tačiau mes per tą laikąstengsimės užsitikrinti kuo geresnį vardą, kad ateityje pasirodantyskonkurentai nekeltų mums didelės grėsmės. Beje netoliese, Šilainių turguje,dar yra kelios kavinės, tačiau mes jų nelaikome konkurentais, nes yra šiokstoks atstumas tarp jų ir mūsų įmonės, o be to jų patiekalų asortimentas,aptarnavimas, interjeras ir pan. labai skiriasi nuo mūsų.TIRIAMOJI DALIS Anketos pavyzdys
ANKETA
Gerb, lankytojau, norėdami, kad mūsų picerijoje Jūs jaustumėtėsjaukiai bei maloniai, norėtume sužinoti Jūsų nuomonę apie mūsų piceriją,jos produkciją. Todėl maloniai prašome atsakyti į pateiktus klausimus. 1 Jūsų amžius: ( iki 18 metų ( 19-29 metų ( 30-39 metai ( 40-49 metų ( 50-59 metų ( 60 irdaugiau
2. Jūsų lytis: ( Moteris ( Vyras
3. Jūsų socialinė padėtis: ( Studentas (moksleivis) ( Bedarbis ( Pensininkas
( Darbininkas ( Vadovas4. Šeimos vidutinės pajamos: ( iki 500 Lt ( 501- 800 Lt ( 801- 1100 Lt (1101- 1600 Lt ( 1601 ir daugiau
5. Kaip dažnai Jūs lankotės mūsų picerijoje? ( Kiekvieną dieną ( Kartą per savaitę ( Kartą per mėnesį ( Kartą per pusmetį ( Kartą per metus ( Nesilankote
6. Jūs lankotės mūsų picerijoje, nes: ( Gausus asortimentas ( Malonus aptarnavimas ( Jauki aplinka ( Prieinamos kainos ( Nes lankosi mano draugai ( Nes patogus susisiekimas
7. Kokių patiekalų norėtumės kad būtų daugiau? ( Daugiau rūšių picų ( Desertų ( Pieniškų patiekalų ( Miltinių patiekalų ( Įvairių itališkų patiekalų
8. Kokius gėrimus dažniausiai geriate mūsų picerijoje? ( Gaiviuosius ( Karštuosius ( kokteilius ( Nestiprius alkoholinius ( Stiprius alkoholinius ( Visiškainegeriu
9. Iš kur sužinojote apie mūsų piceriją? ( Iš laikraščio ( Iš radijo stoties ( Iš reklaminių bukletų ( Iš pakelės reklamos ( Iš draugų
10. Ar jus tenkina patiekalų kainos? ( Taip ( Ne
11. Kokiose picerijose (kavinėse) šiame rajone dar lankotės? ( “Pizza Jazz” ( “Avanti” ( Kavinėse Šilainių turguje ( Kita
Dėkojame už sugaištą laiką. Sėkmės!
3.2.ANKETINIŲ DUOMENŲ SUVEDIMAS
Lankytojų amžius Lankytojų amžius 3.2.1 pav
Iš šio grafiko galime matyti kad daugiausiai picerijoje lankosi 19-29metų žmonės (55%), mažiausiai – nuo 40 ir daugiau metų (visi po 5%).Jaunimo iki 18 metų ir 30-39 metų žmonių skaičius vienodas (15%). Tai rodojog picerijoje lankosi daugiausiai jaunimas.
Lankytojų lytis Lankytojų lytis 3.2.2. pav
Šis grafikas rodo, kad lankytojų lytis nelabai daug reiškia picerijos klientam. Jų skaičius labai panašus. Moterų- 45%, o vyrų- 55%.
Lankytojų socialinė padėtis
Lankytojų socialinė padėtis 3.2.3. pav
Atliekant šį tyrimą pamatėme, jog 50% apklaustųjų yra studentai arbamoksleiviai. Tai dar kartą parodo, kad dauguma mūsų lankytojų yra jaunižmonės. Bedarbių ir pensininkų skaičius nedidelis ir vienodas (po 5%).Antrąją vietą pasidalina darbininkai ir įmonių vadovai. Jų skaičių lygus(20%).
Lankytojų šeimos vidutinės mėnesinės pajamos
Lankytojų šeimos vidutinės mėnesinės pajamos 3.2.4. pav
Grafike matosi, kad daugiausia lankytojų vidutinės šeimos pajamos 801-1100 Lt (50%). Iš apklaustųjų nebuvo nei vieno žmogaus kurio vidutinėsšeimos pajamos būtų iki 500 Lt (0%). Antroje vietoje apklaustieji, kuriųšeimos vidutinės pajamos nuo 1101l Lt iki 1600 Lt (25%). Tų kurie uždirba1601 Lt ir daugiau tik 5%.
Kaip dažnai lankytojai lankosi picerijoje?
Lankytojų lankymosi dažnumas 3.2.5.
Grafike labai aiškiai galime matyti, kad iš apklaustųjų nebuvo neivieno neapsilankiusio mūsų picerijoje (0%). Matome, kad daugiausiaiapklaustųjų apsilanko mūsų kavinėje kartą per savaitę (40%).Apsilankančiųjų kasdien ir kartą per mėnesį skaičius yra vienodas (20%),taip pat kaip apsilankančiųjų kartą per pusmetį ir kartą per metus (10%).
Lankytojų lankymosi priežastis
Lankytojų lankymosi priežastis 3.2.6. pav
Iš šio grafiko matome, kad lankymosi priežasčių procentai ne labaidaug skiriasi, tačiau pirmoje vietoje lankytojai lankosi dėl gausausasortimento (25%). Toliau malonus aptarnavimas ir dėl to kad lankosidraugai yra 20% lankytojų. Po 10% lankytojų lankosi dėl gero susisiekimoir prieinamų kainų.
Kokių patiekalų norėtumėte daugiau?
Lankytojų pastebėjimai dėl picerijos patiekalų asortimento 3.2.7. pav
Daugiausiai apklaustųjų anketoje pažymėjo, jog norėtų daugiau įvairiųitališkų patiekalų (35%). Antroje vietoje kaip trūkumą respondentai nurodėdesertus (25%). Vienodai pasiskirstė norinčių daugiau picų ir miltiniųpatiekalų (15%). Mažiausiai pageidaujama pieniškų patiekalų (10%).
Kokius gėrimus dažniausiai geriate?
Išanalizavus lankytojų anketas, matome, jog jie dažniausiai geriagaiviuosius arba nestiprius alkoholinius gėrimus (35%). Antroje vietojegeriami karštieji gėrimai (15%).Visai negeriančių picerijoje neatsirado neivieno (0%). Stiprius alkoholinius gėrimus renkasi tik 5% apklaustųjų.Žinoma šie skaičiai gali keistis. Žinoma gaivieji ir nestiprūs alkoholiniaigėrimai visada yra populiariausi, bet pavyzdžiai prieš šventes ir jų metu(Šv.Kalėdos, Naujieji Metai) yra didesnis procentas parduodamų stipriųjų
alkoholinių gėrimų.Iš kur sužinojote apie mūsų piceriją?
Lankytojų informacijos šaltinis apie mūsų piceriją 3.2.9. pav
Iš išnagrinėtų anketų galime pasakyti, kad efektyviausiai reklama(beje ir antireklama) yra draugų rekomendacijos. Mūsų 30% klientų apie mussužinojo iš draugų. Beje ši reklama yra nemokama. Antras informacijosšaltinis pagal efektyvumą, kaip rodo anketos, yra pakelės reklamos. Apiemūsų įmonę 25% klientų sužinojo būtent jos pagalba. Na o reklamalaikraščiuose, radijuje ir bukletuose pasiskirstė vienodai. (po 15%)
Ar jus tenkina patiekalų kainos? Lankytojų nuomonė apie kainas 3.2.10 pav
Matome, kad dauguma klientų yra patenkinti kainomis mūsų picerijoje(80%). Tai reiškia kad mūsų lankytojam jos yra prieinamos.
Kokiose picerijose (kavinėse) šiame rajone dar lankotės?
Lankytojų lankymasis kitose viešojo maitinimo įstaigose 3.2.11. pav
Kaip ir buvo spėjama didžiausias mūsų konkurentas yra “Pizza Jazz”.Daugiausiai mūsų lankytojų taip pat lankosi ir šitame restorane (55%).Kitose kavinėse lankosi 20% respondentų, pica “Avanti” mėgsta 15% klientų,o turgavietėje kartais valgo 10% apklaustųjų.
———————–PADAVĖJAI
BARMENAI
INDŲ PLOVĖJOS
PICŲ KEPĖJAI
VIRĖJAI
BUCHALTERĖ
ADMINISTRATORĖ
GAMYBOS VADOVAS
DIREKTORIUS
PATEIKIMAS VARTOTOJUI
PORCIJAVIMAS
VIRIMAS
SUMAIŠYMAS
BLANŠIRAVIMAS
TROŠKINIMAS (morkų)
VIRIMAS
PERPLOVIMAS KARŠTU VANDENIU
VANDENS NUPYLIMAS
VIRIMAS
SMULKINIMAS
NUPLOVIMAS
NULUPIMAS
SVĖRIMAS
SVOGŪNAI
SMULKINIMAS
NUPLOVIMAS
NULUPIMAS
SVĖRIMAS
BULVĖS, MORKOS (atskirai)
SVĖRIMAS
MAKARONAI
SULTINYS KUBELIAIS
[pic]
[pic]
[pic]
[pic]
[pic]
[pic]
[pic]
[pic]
[pic]
[pic]
[pic]