Socialiniai vaidmenys

3725 0

Socialiniai vaidmenys

visuomenėje ir bažnyčioje

Tikybos Savarankiškas darbas

Literatūra

1. Aistė Diržytė , Nerijus Šlepetys , Rasa Žemaitienė , Saulena Žiugždaitė ,,Paslapties link“

Socialiniai vaidmenys šeimoje

1. Sūnus

2. Brolis

Socialiniai vaidmenys mokykloje

1. Mokinys

2. Draugas

3. Sportininkas

Socialiniai vaidmenys einant gatve

1. Pėstysis

2. Eismo dalyvis

Asmens tapatumas

Apibūdindamas save , tu surašei savo socialinius vaidmenis. Pagal tai , kokiu eiliskumu juos surašei , galima spėti , ar jie tau svarbūs , ar antraeiliai. Kiekvienas iš jūsų tų socialinių vaidmenų turitene vieną. Šeimoje – sūnus , dukra , brolis , sesuo ; mokykloje – mokinys (-ė) , draugas (-ė) , galbūt dar – sportininkas , šokėjas ir pan. Kartais sunku suderinti visa tai tarpusavyje ir tuomet tenka atsisakyti vieno ar kiito vaidmens. Juk būna kartais nelengva suderinti intensyvias treniruotes ir gerą mokymąsi ar pagalbą sergančiai seneliai. Tad kas gi lemia įiuos pasirinkimus? Juk kartais norisi ir sportuoti , ir su draugais pasivaikščioti ar tiesiog paplepėti. Dažnai , pasirengdami vieną galimybę , savaime apleidžiame kitas. Sunkiausia apsispręsti , kai tenka atiduoti pirmenybę vienai iš dviejų vertybių , interesų , siekių , kurie mums atrodo vienodai svarbūs , tačiau tuo metu pasirodo nesuderinami.

Apie svarbiausias vertybes ir galutinius gyvenimo tikslus dažnai daugiau pasako intuicija , jausmai negu šaltas protas. Lengviau išvengia abejonių , kankinančio susidvejinimo tie žmonės , kurie išsiugdo įprotį nuolat gilintis į savo vertybių pasaulį , įsitikinti , kiek jų darbai ir siekiai atitinka jų gyvenimo prasmės suvokimą.

Kas sąlygoja žmogiškumą?

Psichologijos požiūriu žmogaus esminiai bruožai yra šie:

1. Sugebėjimas įsisąmoninti save tam tikrą akimirką ( ką jaučiu kūne , kokios ma

ano emocijos ( jausmai ), apie ką galvoju , ko vengiu , ko noriu ), t.y. įsisąmoninti tai , ką šiuo metu darau , kaip darau ir kodėl darau – ar noriu tai tęsti , ar kuo greičiau keisti savo pasirinkimą.

2. Sugebėjimas , vadovaujantis savo vertybėmis ir asmeniniais norais apsispręsti ir laisvai pasirinkti , ką šiuo ar artimiausiu metu darysiu , kaip darysiu, – tai yra vidinio ar išorinio elgesio pasirinkimo laisvė.

3. Atsakomybė už savo būsena , mintis ir norus.

Kiekvieną akimirką , laisvai pasirinkdamas savo veiksmus , žmogus parodo savo valią ir kuria savo likimą. Jo atsakomybė už visa tai yra jo , kaip žmogaus , esmė. Tad žmogaus valingumas – labai svarbi vertybė.

4. Gyvenimo prasmės siekimas.

Kaukė ar realybė

Kartais , vertindami kitą žmogų , pasakome: ,,Jis tikras“. Tikras draugas , tikras bičiulis. O tikras lietuvis , tikras savo krašto pilietis , tikras krikščionis , tikras. žmmogus? Ką reiškia būti ,,tikram“?

Štai Ana Frank , penkiolikmetė mergaitė , kurios dienoraščio ištraukas galima rasti ,,Knygų dienų“ antroje knygoje , rašo: ,,Būtu gerai , jei galėčiau paprašyti Dievo mane pakeisti taip , kad nesukelčiau kitų žmonių priešiškumo.

Deja , tai neįmanoma. Su tokiu charakteriu gimiau. Vis dėlto jaučiu , jog nesu blogas žmogus. Iš visų jėgų stengiuosi visiems įtikti labiau , negu kas kada galėtų tikėtis.“

Mokslininkų tyrimai įrodė , jog šie jos užrašai tikri , autentiški. Paskaitę pamatysime , jog jie labai intymūs , asmeniški. Ana rašė atvirai savo įsivaizduotai susirašinėjimo draugei Ki

itei , nors šiaip sakosi savo ,,pažiūrų į gyvenimą „ nepatikinti niekam. Taigi , kokia ta Ana? Kada ji tikra , o kada – tarsi su kauke? Ar ji teisi sakydama , jog charakterio pakeisti neįmanoma? Kas žmoguje kinta , o kas pastovu?

Tapk savimi

Ant senovės graikų šventyklos Delfuose buvęs iškaltas posakis: ,,Tapk tuo , kuo esi“. Kaip čia yra , pasakysite jūs , argi mes nesame tuo , kuo esame? O vis dėlto šis klausimas kamavo žmones nuo neatmenamų laikų: kur žmogaus būties , jo tikrojo buvimo esmė? Kiek mes tikrai esame , o kiek tik atrodome , slepiamės po įvairiausiomis kaukėmis?

Senajame Testamente randame VIEŠPATIES atsakymą Mozei: ,,Esu , kuris esu“ (Iš 3,14). Žmogaus buvimo prasmė t. p. yra artėti į savosios būties šaltinį – Viešpatį Kūrėja , pagal kurio paveikslą jis buvo sukurtas ir nuo kurio per nuodėmę nutolo. Taip , tai tėra lengva , bet mes turime pavyzdį – žmogumi tapusį Dievo Sūnų. Tikru žmogumi tapusį. Tik Jėzus galėjo tvirtai pasakyti: ,,Aš esu“ (Jn 8, 58), ,,Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas“ (Jn 11, 25), ,,Aš esu vartai“.

,,Jei kas eis per mane, bus išgelbėtas“ (Jn 9, 9) , ,,Aš esu kelias , tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip , kaip tik per mane“ (Jn 14, 6). Jėzaus , kaip tikro žmogaus , AŠ buvo pats stipriausias. O mes? Mes esame tiek , kiek ieškome tiesos ir kiek ją liudijame. Dažnai tas ieškojimas tęsiasi visą gy
yvenimą. O pradėti reikia dabar. Prisimenat Jėzaus pažadą: ,,Aš esu savo Tėve , ir jūs manyje , ir aš jumyse“ (Jn 14, 20)

Bažnyčios mokymas

Kadangi žmogus yra sukurtas panašus į Dievą, jis yra orus kaip asmuo. Jis gali save pažinti, save valdyti , laisvai atsiduoti ir bendrauti su kitais asmenimis , malone jis yra kviečiamas į sandorą su savo Kūrėju , kad tikėjimu ir meile Jam atsilieptų ; ir niekas kitas negali už jį to padaryti (Plg. KBK 357).

Žmogaus asmens kilnumo pagrindas – jo sukūrimas pagal Dievo paveikslą ir panašumą ; tą kilnumą vainikuoja žmogaus pašaukimas į dieviškąją palaima ; jos siekti žmogus privalo laisvai. Sąmoningai veikdamas , žmogus arba laikosi Dievo pažadėto ir sąžinės patvirtinto gėrio , arba elgiasi priešingai. Save ugdydami , žmonės auga savo vidum ; tai padaryti padeda visas jų juslinis ir dvasinis gyvenimas. Malonės padedami , jie ugdo dorybės vengia nuodėmės , o nusidėję atsiduoda kaip sūnus palaidūnas dangiškojo Tėvo gailestingumui. Taip jie pasiekia tobulą meilę (KBK 1700).

Dievui rūpi ne tiek mūsų veiksmai , kiek tai , kad mes būtume tam tikros rūšies ar kokybės būtybės : tokios , kokiomis Jis skyrė būti – susijusios su Juo. Nepriduriu : ,,Ir tam tikru būdu susijusios viena su kita“, nes jei santykis su Juo teisingas – teisingas bus ir jūsų santykis su kitais žmonėmis.

Pagal K. S. LIUISO Tiesiog krikščionybė

Reikia drąsos , kad galėtum būti.

P. TILICHAS

Žiūrėk ,

žmogau , koks tu žemiškas ir dangiškas viename ir tame pačiame asmenyje ; tu turi žemišką ir dangišką atvaizdą viename asmenyje.

J. BIOMĖ

Žmogus iš tiesų priklauso gamtiniam pasauliui ir jo įstatymams , bet per Kristų – Dievą – žmogų paveldi dieviškąjį gyvenimą.

N. BERDIAJEVAS

Nėra nieko nuostabesnio ir garbingesnio už sugebėjimą gyventi , kaip dera žmogui. Nėra mokslo , kurį būtų sunkiau išstudijuoti , negu sugebėjimas gerai nugyventi šį gyvenimą pagal visus jo dėsnius.

M. MONTENIS

Kuo žmogus gali būti , tuo jis turi ir privalo būti.

A. MASLOVAS

Žymus amerikiečių psichologas K. Rodžersas (1980 m.) rašė , kad žmonės turi didžiulius savęs pažinimo ir savojo AŠ vaizdo keitimo (per savo nuostatų keitimą ir elgesio reguliavimą) išteklius , Antikos l

. . .

Aš raginu kiekvieną iš jūsų nemanyti apie save geriau , negu dera manyti , bet manyti apie save blaiviai , kiekvienam pagal Dievo duotąjį tikėjimo laipsnį. Meilė tebūna be veidmainystės. Bodėkitės pikto , laikykitės gero. Nuoširdžiai mylėkite vieni kitus broliška meile ; lenktyniaukite tarpusavio pagarba. Nebūkite apsileidę , bet uolūs , karštos dvasios , tarnaukite Viešpačiui. Džiaukitės viltyje , būkite kantrūs varge , ištvermingi maldoje. Džiaukitės su besidžiaugiančiais , verkite su verkiančiais. Niekam neatmokėkite piktu už pikta , rūpinkitės tuo , kas gera visų žmonių akyse. Kiek galima ir kiek nuo jūsų priklauso , gyvenkite taikoje su visais žmonėmis. Nekeršykite patys , mylimieji , bet palikite tai Dievo rūstybei. [.] Verčiau , jeigu tavo priešininkas alksta , pavalgydink jį , jei trokšta , pagirdyk jį. Taip , darydamas tu krausi žarijas ant jo galvos. Nesiduok pikto nugalimas , bet nugalėk pikta gerumu.

AŠ vaizdas – nuomonių apie save visuma , kuria vadovaudamasis žmogus vertina save ir sąveikauja su kitais žmonėmis. Psichologai išskiria realųjį AŠ (nuomonę apie save šiuo metu) ; idealųjį AŠ (kokiu žmogus , jo nuomone , galėtų tapti , jei vadovautųsi savo moraliniais principais) ; parodomąjį AŠ (kokiu žmogus stengiasi save parodyti kitiems) ; veidrodinį AŠ (savęs įsivaizdavimas , pagrįstas kitų nuomone).

Intuicija – sprendimo radimas , remiantis orientyrais , kurių nepakanka , kad būtų galima padaryti logines išvadas. Intuityvūs sprendimai daromi staiga , netikėtai , nesiremiant logiškais įrodymais.

Join the Conversation