VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
KATALIKŲ TEOLOGIJOS FAKULTETAS
TEOLOGIJOS KATEDRA
Raimondas Gleiznys
PETRAŠIŪNŲ GAILESTINGUMO NAMAI
Referatas
Pastoracinės teologijos studijų programa, valstybinis kodas 621V64001
Teologijos studijų kryptis
Dėstytojas: Prel. prof. dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas ________________ _______________
(Parašas) (Data)
Kaunas, 2015
TURINYS
ĮVADAS 3
1. PASAULIO IR LIETUVOS MAŽESNIŲJŲ BROLIŲ KAPUCINŲ ORDINO ISTORIJOS
APŽVALGA (OFM Cap) 4
2. LIETUVOS MAŽESNIŲJŲ BROLIŲ KAPUCINŲ MISIJA (charizma): 6
2.1. Evangelizacija 6
2.2. Pagalba vargšams, sielovada 7
2.3. Liudijimai 7
2.3.1. reabilitantų liudijimai 8
2.3.2. misionierių liudijimai 9
IŠVADOS 10
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 11
ĮVADAS
Darbo aktualumas. Nūdien yra įvairių priklausomybės apraiškų, kurios žaloja žmonių gyvenimus, taipogi paliečia ir aplinkinius. Priklausomybei atsirasti sąlygoja dabartinė ir buvusi aplinka, kurioje žmogus augo. Ryškiausiai pastebimos priklausomybės nuo alkoholio, narkotikų. Šiai problemai spręsti, yra įsteigta ir atsiranda naujai įvairios institucijos, remiamos valstybės.
Kiekvienas žmogus trokšta būti laimingu, tačiau nebus galutinai patenkintas, gavęs maisto ir drabužį. Sprendžiant šią dilemą, žmogui būtina duoti ir dvasines vertybes, kurios gali užpildyti šį troškulį. Tai Dievo žodis, malda, išmalda, gailestingumo ir kitokie pasitarnavimo artimui darbai.
Darbo objektas: Evangelizacija, sielovada, artimo meilė.
Darbo tikslas: Atskleisti kaip Bažnyčios misija vykdoma per evangelizavimą, artimo meilę ir sielovadą.
Darbo uždaviniai:
Atskleisti evangelizacijos reikalingumą.
Pateikti pastoracijos pavyzdžius.
Referate, remiantis įvairiais šaltiniais ir liudijimais, nagrinėjama šio darbo aktualumas
1. PASAULIO IR LIETUVOS MAŽESNIŲJŲ BROLIŲ KAPUCINŲ ORDINO ISTORIJOS APŽVALGA (OFM Cap)
Ordo Fratrum Minorum Capucinorum (OFM Cap) lietuviškai Mažesniųjų brolių kapucinų ordinas yra Romos Katalikų Bažnyčios vyrų vienuolija, gyvenanti pagal šv. Pranciškaus Regulą ir Testamentą bei savo Konstituciją. Šią vienuoliją bulėje „Religionis zelus“ 1528 m. liepos 5 d. patvirtino popiežius Klemensas VII. Kapucinų vienuolija atsirado siekiant pranciškonų dvasinio atsinaujinimo. Brolis Matas iš Bascio, trokšdamas grįžti prie autentiško pranciškoniško gyvenimo, apleido savo konventą ir įsikūrė nuošalioje vietoje, prisiimdamas neturtingą ir kontempliatyvų gyvenimą. Juo pasekė dalis kitų brolių. Pasisiuvo paprastesnio sukirpimo abitą, kokį nešiojo šv. Pranciškus, su ilgu, smailiu kapišonu, itališkai vadinamu kapuce (nuo šio žodžio ir kilo kapucinų pavadinimas).
Antru ordino įkūrėju laikomas br. Bernardinas iš Palli, kuris jauną vienuoliją, draskomą įvairių nesėkmių, išlaviravo į ramesnę ir tikresnę padėtį, ją vidujai sustiprindamas. 1560 m. popiežius Paulius IV galutinai patvirtino kapucinišką pranciškonų reformą, o 1619 m. ordinas gavo visišką autonomiją nuo kitų pranciškoniškų ordinų.
Šv. Pranciškaus broliams duotoje reguloje pabrėžiama, kad svarbiausia kasdien gyventi pagal Evangeliją. Ką tai konkrečiai reiškia, nebuvo išskleista, nes Evangelija yra labai plati ir įvairios krikščionių bendruomenės dėlioja savitus akcentus. Kadangi pranciškonai suvokė save kaip mažesniuosius brolius, tai natūralu, kad į akiratį pateko tie, kurie yra silpni, stokojantys, tie mažutėliai, kurie ne visada gali pasirūpinti savimi. Pavyzdžiui, XVI amžiuje kapucinai turėjo taisyklę – jei naujas brolis norėjo prisijungti prie brolijos, turėdavo metus slaugyti sunkiai įvairiomis užkrečiamomis ligomis sergančius žmones, kurių kiti vengdavo. Buvo sakoma: jei tavęs liga „nesuvalgė“, tai esi sveikas kūnu ir dvasia, kad galėtum gyventi brolijoje. Kapucinai visada orientavosi į varguolius, eidavo ten, kur kiti ne visada drįsdavo eiti.
Į Lietuvą kapucinai atvyko 1928 metais tuometinio nuncijaus Achilles Ratti kvietimu. Buvo įsteigti trys vienuolynai: Kaune – Petrašiūnuose, Plungėje ir Šiauliuose ir buvo gerokai sustiprėję, leido mėnesinį žurnalą „Lurdas“ Petrašiūnuose (1936 – 1940 m.), bet sovietų okupacijos laikotarpiu vėl turėję nutilti. 1990 metais, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, buvo atkurti vienuolynai Dotnuvoje ir
Petrašiūnuose. Šiuo metu likęs vienas vienuolunas Petrašiūnuose, Kaune ir priklauso Krokuvos provincijai. Vienuolyno vyresnysis Provincijolo atstovas Lietuvoje – br. Tomas Pilch OFMCap.
(adresas R. Kalantos g. 38, LT-52492, Kaunas, tel. (37) 45 30 28, El. paštas: broliai@kapucinai.lt). Neabejotinai žymiausias Lietuvos kapucinas buvo tėvas Stanislovas.
Kai po okupacijos laikotarpio kapucinai atgimė Lietuvoje, iš karto kilo klausimas apie būdus puoselėti unikalią tapatybę, kilo poreikis apsibrėžti svarbiausios veiklos lauką. Dirbo parapijose ir niekuo labai neišsiskyrė. Tačiau ilgainiui sunormavo savo veiklos pastoracinius principus, šalia savojo maldos ritmo, atrado ir veikimo visuomenėje ritmą. Bendraujant su Ukrainos broliais kapucinais, kurie įsteigė evangelizacijos mokyklą, ir Lietuvoje esantiems broliams kapucinams atėjo Šventosios Dvasios nušvitimas, kad turi daryti paprasčiausią dalyką – skelbti Evangeliją kiekvienam žmogui.¹
Evangelizacija
„Šventosios Marijos iš Nazareto, Bažnyčios Motinos, krikščioniško gyvenimo ir evangelizacijos mokykla“ (trumpinant, daugeliu atvejų vadinama tiesiog „Marijos mokykla“) įkurta nenuspėjamoje Ukrainoje, nedideliame miestelyje Krasilove 1998 metais liepos 21 dieną charizmatiško lenko brolio kapucino Petro Kurkievičiaus. Filialai yra Ukrainoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Italijoje, Čekijoje, Airijoje, Rusijoje, Bulgarijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje…
Naujosios evangelizacijos mokykla teikia 6 metų formaciją (skirstoma į lygius), per organizuojamas 4 rekolekcijas į metus (trys savaitgaliai ir vasaros stovykla). Dalyvaujant Marijos mokyklos formacijoje, kiekvienam dalyviui išduodama knygelė, kurioje yra žymos apie dalyvavimą rekolekcijose. Nepaisant turimo išsilavinimo (tame tarpe ir teologinio) ir asmeninės patirties, naujai pradėjęs dalyvauti rekolekcijose, skiriamas į pradinį – 0a lygį. Turint knygelę, kurioje žymima apie dalyvavimą sesijose, yra galimybė dalyvauti formacijoje visuose Marijos mokyklos filialuose. Yra mokyklos himnas. Taip pat naujoviškai veda jaunimą prie Dievo per tarptautinę jaunimo ir paauglių programą Oasis. Per metus organizuojamos ketverios rekolekcijos. Mokykloje 2 – 3 kartus per metus vyksta kunigų bei vienuolių rekolekcijos. Mokyklos sėkmė liudija ir parodo jos tikrumą. Tai rodo besikuriantys jos padaliniai, lankomasi mokyklose, įkalinimo įstaigose, vykdomos misijos, organizuojamos rekolekcijos, evangelizuojami varguoliai. Broliai kapucinai vadovauja trims varguolių maldos grupėms, jie pamai-
________________________________
Bernardinai.lt, Sankirtos, 2012-05-02.
tinami. Tas labai reikalingas darbas ne tik pamaitinti pavargusį, sutrikusį žmogų, bet ir suteikti vilties, šviesos skelbiant Dievo žodį. 2
Kai kurie pasauliečiai, baigę Marijos mokyklą, pasilieka tarnauti jai ir Bažnyčiai, – tai diakonija.
Mokyklos tęstinumo išraiška yra Marijos seserys Šventojoje Dvasioje. Tai nauja vienuolių
kongregacija, skirta evangelizacijai ir Marijos mokyklos veiklai. Jai priklauso jau septynios seserys. Kuriama ir vyrų vienuolių kongregacija, nukreipta į evangelizacines Evangelizacinės Marijos mokyklos reikalingumą pabrėžia ir jos pobūdį išreiškia misionierių mokykla Ukrainoje, Krasilove, kuri jau kelerius metus ruošia misionierius atsiliepti į Bažnyčios poreikius. Po 3 mėnesius trunkančių misionieriškų kursų Krasilove, misionieriai vyksta į įvairias Europos (kol kas) šalis atlikti įvairių tarnysčių. Tai iššūkis patiems misionieriams, kuriems tenka dirbti įvairiomis sąlygomis ir liudijimas, kad Bažnyčia yra misijinė ir privalo evangelizuoti.
Pagalba vargšams, sielovada
Į Marijos mokyklos veiklų barą įeina darbas su vargšais, priklausomais asmenimis, išgyvenančiais socialinę atskirtį. Jie pereina terapinę reabilitaciją ir bando sugrįžti į visuomenę. Per 12 žingsnių programą, darbo terapiją, maldą, darbą su jausmais, asmenys prikeliami naujam gyvenimui, keičiasi jų mąstymas ir vertybės. 6 rebilitaciniai centrai yra įkurti Ukrainoje, Latvijoje ir Lietuvoje (Pauliuose, Jurbarko rajone, Kaune Petrašiūnuose ir Skirmantiškėse, Raseinių rajone). Lietuvoje Kaune pagalbai vargšams, turintiems priklausomybių alkoholiui, narkotikams 2003 metais įkurta VŠĮ „Socialinės pagalbos centras“, kurio pavadinimas vėliau pakeistas į asociacija „Petrašiūnų gailestingumo namai“ su filialais. Kaune reabilitacijos centre gali gyventi apie 50 varguolių.
Reabilitaciniai centrai tai priebėga, kurioje sustiprėjus, atradus vidinę laisvę, autentišką santykį su Dievu, išmokstama tarnystės ir tokiu būdu keliamasi naujam, visaverčiam gyvenimui.
Brolių kapucinai yra įsteigę vaikų dienos centrą vienuolyno patalpose iš nedarnių, nepriteklių patiriančių šeimų vaikams. Nuo pirmadienio iki ketvirtadienio centre vaikai mokinami maldos, ruošia
pamokas, įvairių darbelių. Šiuo metu susirenka iki 15 vaikų. Juos globoja savanorė socialinė
______________________________
2 Mylėkite viens kitą, 2015 m. Nr. 1 (3), 31-32psl.
darbuotoja.
Taip pat yra varguolių valgykla, kurią remia Maisto bankas ir kiti rėmėjai. Per dieną ateina nuo 80 iki 100 žmonių. Žiemos metu ateina daugiau. Ketvirtadieniais 14 val. rodomi filmai religine tematika, meldžiamasi. Taip pat meldžiamasi kasdien, kada varguoliai maitinami.
Kaune yra trys varguolių maldos grupės, kurios maldai renkasi kartą į savaitę. Viena iš jų yra Petrašiūnų parapijos patalpose. Vyksta šlovinimas, malda, katechezė. Kitos grupelės vyksta nakvynės namuose. Brolis kun. Gintaras Vincentas Tamošauskas OFM Cap. 3
Liudijimai
Liudijimas tai, kaip gyvenimo kaitos ir Dievo prisilietimo malonės, realaus išgyvenimo fakto pateikimas. Tai konkretus pavyzdys, o ne teorija.
Reabilitantų liudijimai
Reabilitantą Nerijų sutikau išeinantį ir anoniminių alkoholikų susirinkimo. Užkalbinus liudijo, kad tokie namai labai reikalingi. Pats tris kartus buvo atkritęs, tačiau vėl priėmė. Džiaugėsi, kad centre žmonės gali atsigauti. Būna, kad ateina trumpam be intencijos keisti gyvenimą. Anksčiau teko būti centre „Vilties švyturys“, Kėdainiuose. Ten daugiausiai padeda psichologai, tačiau čia geriau, nes galima augti dvasiškai, pažinti Dievą, augti tikėjime, leidžia keistis. Nerijus 4
Misionierių liudijimai
„Mano gyvenimas buvo vingiuotas. Gyvenau gatvėje. Mano kasdienybė buvo nusikaltimai: vagystės, alkoholio vartojimas. Kankino pastovi įtampa, o jai nuimti reikėjo vis daugiau pinigų ir alkoholio. Sukausi kaip voverė užburtame rate, kol vieną dieną kreipiausi į Dievą, kad padėtų išlipti iš šito liūno, nes nebežinau ką daryti. Po kiek laiko nuėjau pasidaryti testo dėl susirgimo AIDS. Jis buvo neigiamas ir už tai turiu būti dėkingas Dievui, kad dar esu sveikas. Tame medicinos centre išgirdau apie rebilitacinį centrą. Po pusantrų metų dvejonių vieną rytą pajutau nenumaldomą troškimą ateiti į tokį centrą, tarsi kažkokia ranka būtų atitempusi, ir kaip dabar supratau, tai buvo Dievas. Nuėjau į tokį centrą. Po kiek
_____________________________________
3 Bendravau aš,
4 Bendravau aš,
laiko supratau ir pamačiau, kad galima gyventi visai kitokį gyvenimą – be melo, nusikaltimų, svaigalų.
Man patiko gyventi su Dievu ir tai buvo nauja, nuostabi patirtis. Žinoma, nepavyko iš karto atsikratyti priklausomybės. Porą kartų teko apleisti centrą. Su Dievo pagalba į centrą grįžau trečią kartą. Iš pačių reabilitacinio centro misionierių išgirdęs apie misionierių mokyklą, pasakiau, kad ir aš noriu važiuoti. Šį kartą Dievas taip pat man padėjo. Pasimokęs misionierių mokykloje tris mėnesius, pradėjau tarnystę reabilitaciniame centre. Per tarnystės metus dvasiškai subrendau ir į gyvenimą pradėjau žiūrėti kitomis akimis. Mokykloje sužinojau daug naujų dalykų, kurių nebuvau girdėjęs. Atitarnavęs šiuos metus, pamačiau, kaip man tai buvo naudinga. Šiuo metu dėkoju Dievui už naujus draugus, už tarnystė priklausomiems žmonėms, kad galiu jiems padėti, ir labiausiai Dievui, kad mane ištraukė iš šio baisaus liūno“. Misionierius Vytautas.5
Tarnauja Skirmantiškėse kaip centro vyresnysis. 8 metus buvo benamis. Pastoviai lanko Anoniminių alkoholikų susirinkimus. Prieš dvejus metus buvo misijų mokykloje. Šiuo metu yra 7 rebilitantai. Maistą gaminasi patys paeiliui arba pagal susitarimą. Dienotvarkė: Švento Rašto skaitymas, malda. Per pietus klauso šv. Mišias per Marijos radiją, pietūs. 15 val. kalba Gailestingumo vainikėlį, įvairi veikla. 18 val. dažniausiai kalba Rožinį, jausmų ratas, vakarienė. Vytas. 6
Po misijų mokyklos Krasilove, tarnavau Latvijoje, Rygoje. Centre buvo apie 15 reabilitantų. Dienotvarkė ir reikalavimai reabilitantams panašūs kaip ir kituose centruose. Centre buvo iš įvairių krikščioniškų konfesijų: katalikai, protestantai, ortodoksai. Sekmadieniais kiekvieni atitinkamai eidavo į savo maldos namus. Vakarais vesdavo konferencijas broliai kapucinai, Rygos seminarijos studentai, protestantų pastoriai. Dėl įvairių įsisenėjusių ydų, atkrisdavo, nors ir būdavo gyvo tikėjimo. Mano misija buvo būti kartu, kalbėtis, kartu melstis – įvairiapusis palaikymas. Man asmeniškai praleistas laikas davė drąsos, pasitikėjimo. Tomas. 7
Misijų mokykloje Krasilove kasdien būdavo dvi konferencijos, ryte meditacija, malda iš Dievo tautos liturginių valandų, vakarais šlovinimas, užtarimo malda ir kt. Du kartus per savaitę mieste evangelizuodavome. Vėliau visa tai reikėjo vesti patiems. Bendravimas ir mokymai vyko rusų kalba.
____________________________
5Tėvo Pijaus balsas, 2015. Nr.25, 31 psl.
6 Bendravau aš,
7 Bendravau aš,
Baigusi misijų mokyklą, tarnavau Plungėje. Dienotvarkė ta pati. Kasdien dalyvaudavome šv. Mišiose. Įvairius nesusipratimus spręsdavome malda, per jausmų ratą. Malda prioritetas. Jei kurie užrūkydavo, kalbėdavome asmeniškai. Dažnas atėjęs nemoka melstis ir Dievas „toli“, nepažįstamas. Vesdavau pas anoniminius alkoholikus. Suradusi buvau ligoninėje psichologą, kuris sutiko konsultuoti veltui. Kurie stekdavosi, rasdavo darbą, išlikdavo blaivūs. Asmeniškai jaučiausi kaip šeimoje, saugi. Buvau viena mergina. Šventes švęsdavome kartu. Aišku, kad būdavo ir sunkumų. Sveikimas vyksta, kai pats buvęs priklausomas tarnauja savo likimo broliams, labiausiai juos pažįsta. Augustė.8
_________________________
8 Bendravau aš,
IŠVADOS
Asociacija „Petrašiūnų gailestingumo namai“ – tai priebėga pasiklydusiems, kuriuose sustiprėjus, atradus vidinę laisvę, autentišką santykį su Dievu, išmokstama tarnystės ir tokiu būdu keliamasi naujam, visaverčiam gyvenimui.
Darbas su vargingaisiais moko nuolatinio budėjimo, taip pat padeda suvokti, kad be tikėjimo, be autentiško vidinio gyvenimo neįmanomas ir išgijimas.
Tai iššūkis patiems misionieriams, kuriems tenka dirbti įvairiomis sąlygomis ir liudijimas, kad Bažnyčia yra misijinė ir privalo evangelizuoti.
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI
Mylėkite viens kitą. 2015 m. Nr. 1 (3).
Tėvo Pijaus balsas. 2015. Nr.25
Bernardinai.lt. Sankirtos. 2012-05-02.
Apklausiau aš.