Narkotinės medžiagos

3072 0

Narkotines medžiagos

Narkotines medžiagos – chemines medžiagos, sukeliancios centrines nervu sistemos intoksikacija ar panašu psichiniu funkciju pokyti.
Narkotines medžiagos apima placia preparatu skale, iskaitant narkotikus, psichotropines medžiagas, vaistus, anestetikus, lakiuosius tirpiklius, dopingines medžiagas ir priemones, alkoholi ir tabaka. Narkotiniu medžiagu savoka ivairiose šalyse gali skirtis, priklausomai nuo istatymu ir profesiniu tradiciju.
Šioje brošiuroje neaprašomi alkoholis, tabakas ir lakieji tirpikliai. Narkotiniu medžiagu savoka cia apima narkotikus, psichotropines medžiagas, psichika veikiancius vaistus, kitas intoksikacija sukeliancias medžiagas ir hormoninius dopingo preparatus.
Narkotikai
Narkotikais tarptautineje bendruomeneje apibrežiamos chemines meedžiagos, kurias kontroliuoja vienintele Jungtiniu Tautu narkotiku konvencija (United Nations Single Convention on Narcotic Drugs), pasirašyta 1961 metais. Visos jos vadinamos narkotikais, nors kai kurios, pavyzdžiui, kanapes ar kokainas, neturi “narkotinio” poveikio, nes nesukelia sastingio ir mieguistumo. Del šios priežasties terminu “narkotikai” tarptautiniuose istatymuose apibrežiamos specialiai kontroliuojamos narkotines medžiagos, nepaisant ju pirminio poveikio psichikai.
Pagal šia konvencija, daugiau nei 100 medžiagu yra priskiriamos narkotikams: kanapes ir kanapiu derva; opiumas, morfijus, heroinas ir visa eile naturaliu ir sintetiniu opiatu, kokamedžio lapai ir kokainas.
Visos narkotines meedžiagos, tarptautineje bendruomeneje priskiriamos narkotikams, turi buti kontroliuojamos atskiru šaliu, ratifikavusiu vienintele Jungtiniu Tautu narkotiku konvencija (t.y. daugumos pasaulio šaliu), vyriausybiu.
Psichotropines medžiagos
Psichotropinemis medžiagomis tarptautineje bendruomeneje apibrežiamos medžiagos, kurias kontroliuoja 1971 metu Jungtiniu Tautu psichotropiniu medžiagu konvencija (United Nations Convention on Ps

sychotropic Substances).
Pagal šia konvencija, psichotropinems priskiriamos virš 100 medžiagu: amfetaminas, fenmentrazinas (phenmentrazine) ir panašus sintetiniai centrines nervu sistemos stimuliatoriai; barbituratai, benzodiazepinai (benzodiazepines); ekstazi, LSD ir kiti sintetiniai haliucinogenai; chloro hidratas ir daugelis kitu medžiagu.
Kai naujos narkotines medžiagos tampa placiai naudojamos ne medicinos rinkoje, jos gali buti tarptautiniu mastu kontroliuojamos, itraukiant i Psichotropiniu medžiagu konvencijos sarašus. Toki sprendima prieme Jungtiniu Tautu narkotiku komisija. Psichotropiniu medžiagu sarašai yra atnaujinami beveik kiekvienais metais.
Visos narkotines medžiagos, tarptautineje bendruomeneje priskiriamos psichotropinems, turi buti kontroliuojamos atskiru šaliu, ratifikavusiu Jungtiniu Tautu psichotropiniu medžiagu konvencija (t.y. daugumos pasaulio šaliu), vyriausybiu.
Kitos medžiagos
Savokos “kontroliuojami vaistai” ar “kontroliuojamos medžiagos” dažnai naudojami kaip teisiniai terminai visoms narkotinems medžiagoms, kontroliuojamoms tam tikroje šalyje, apibudinti. I šia grupe gali buti itraukiami, pavyzdžiui, narkotikai, psichotropines, doopingines bei kitos tam tikroje šalyje kontroliuojamos narkotines medžiagos. Jos yra išvardytos visuomeniniuose dekretuose (nutarimuose, isakuose?) (public ordinances).
Medicininiai vaistai yra naudojami ligu profilaktikai, diagnozavimui ir gydymui. Juos gali išrašyti gydytojai specifiniams tikslams, receptu išrašymas yra griežtai kontroliuojamas. Savoka “tinkamas medicininis gydymas” ivairiose šalyse gali skirtis. Kai kurie medicinoje naudojami vaistai, pavyzdžiui, morfijus, gali buti kontroliuojami kaip narkotikai; kiti, pavyzdžiui, amfetaminas, kaip psichotropines medžiagos.
Sintetiniu “sukurtu narkotiniu medžiagu” (“Designer drugs”) poveikis panašus i narkotiku ar psichotropiniu medžiagu. Jos “kuriamos” specialios chemines strukturos ir
r daro stipru poveiki psichikai; nepaisant to, daugelyje šaliu yra nekontroliuojamos. Kai šios medžiagos patenka i rinka, paprastai dar nebuna administraciniu ir baudžiamuju priemoniu, draudžianciu ju gamyba, platinima arba vartojima. Šiai grupei priklauso tukstanciai medžiagu. Kai kurios ju ilgainiui gali tapti valstybes kontroliuojamomis.
Catha edulis ir kiti intoksikuojanciu savybiu turintys augalai nekontroliuojami tarptautiniu lygiu, taciau kontroliuojami kai kuriose valstybese, pavyzdžiui, Prancuzijoje ir Švedijoje.
Kai kurie grybai, turintys psichotropiniu medžiagu psilocibino (psilocybine) ir psilocino (psilocine) kai kuriose šalyse nekontroliuojami.
Prekursoriai, naudojami sintetiniu narkotiku gamybai, gali netureti intoksikuojanciu savybiu, taciau vis tiek buti kontroliuojami tarptautiniu mastu, siekiant sustabdyti nelegalia narkotiniu medžiagu gamyba. Pavyzdžiui, acto rugšties anhidridas (acetic acid anhydride), dažnai naudojamas nelegaliai heroino gamybai, yra kontroliuojamas.
Dopingines medžiagos ir priemones – tai medžiagos ar metodai, draudžiami treniruojantis ir sportinese varžybose. Ju skale plati: nuo stimuliatoriu (pavyzdžiui, amfetaminas) iki diuretiku (furosemidas). Šios medžiagos gali buti kontroliuojamos kaip narkotikai (pavyzdžiui, morfijus) arba sporto organizaciju civiliniais potvarkiais (pavyzdžiui, alkoholis). Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje, kontroliuojamos hormonines dopingines medžiagos (pavyzdžiui, anaboliniai steroidai). Daugelis hormoniniu dopinginiu medžiagu, pavyzdžiui, testosteronas, nesukelia budingos intoksikacijos iškart suvartojus, taciau ilgai vartojamos gali sukelti ilgalaikius mastymo ir asmenybes pokycius.
Pastaba del administracines ir baudžiamosios narkotiniu medžiagu kontroles
Tarptautine ir atskiru šaliu kontrole tobulinama nuolat, atsižvelgiant i narkotiku gamybos pokycius, na
audojimo ypatumus ir politinius tikslus. I kontroliuojamu narkotiku sarašus gali buti itraukiamos naujos medžiagos. Specifinis narkotiniu medžiagu naudojimas medicinos tikslais gali buti pripažistamas arba uždraustas, atsižvelgiant i nauja klinikine patirti arba mokslinius atradimus. Del administraciniu potvarkiu, reglamentuojanciu narkotiniu medžiagu naudojima medicinos tikslais, baudžiamuju priemoniu del narkotiniu medžiagu pardavimo, turejimo ir naudojimo ne medicinos tikslais, ar nevyriausybines medžiagu kontroles sporte, darbe ir pan., skaitytojui patariame kreiptis i profesionalus.

Narkotiniu medžiagu vartojimo budai
Narkotine medžiaga turi poveiki psichikai, kai nemaža jos doze patenka i galvos smegenis. Narkotines medžiagos paprastai vartojamos keturiais budais:
• rukant arba ikvepiant,
• švirkšciant, paprastai i vena (intraveninis vartojimas), kartais i raumenis arba po oda,
• ryjant, kai kurias atvejais kramtant ir nuryjant tik seiles,
• uostant, kai medžiaga patenka ant burnos ar nosies gleivines.
Ne visos narkotines medžiagos gali buti vartojamos keturiais išvardytais budais. Pavyzdžiui, hašišas (kanapiu derva) netirpsta vandenyje, todel negali buti švirkšciamas.
Narkotiniu medžiagu vartojimo poveikis
Visos narkotines medžiagos keicia ar itakoja svarbias psichines funkcijas, pavyzdžiui, susijaudinima, jautruma skausmui, reakciju stipruma, atminties trumpalaikiškuma ir suvokima.
Intoksikacija sukeliama, jei smegenis pasiekia pakankamai didele narkotines medžiagos koncentracija. Poveiki lemia narkotines medžiagos sudetis, suvartota doze, vartojimo budas, narkomano asmenybe, nusiteikimas, vartojimo aplinka ir kiti veiksniai. Pagal pagrindini intoksikacijos poveiki, narkotines medžiagos skirstomos i stimuliuojancias, slopinancias bei ha

aliucinogenines.
Pagirios prasideda, kai po intoksikacijos smegenu funkcijos normalizuojasi. Gali atsirasti nuovargis, koncentracijos sutrikimu, agresija, pykinti ir taip toliau.
Tolerancijos išsivystymas – tai apsaugine organizmo reakcija i nuodinga, pakartotinai vartojama narkotine medžiaga. Del šios priežasties susilpneja iprastos dozes sukeliamas poveikis. Narkomanas pajunta, kad gali “pakelti” daugiau narkotiko; noredamas patirti ankstesni poveiki, jis turi suvartoti daugiau.
Abstinencijos ar susilaikymo simptomai – stiprios organizmo ir smegenu adaptacines reakcijos, narkomanui išblaivejus po pakartotinio narkotiniu medžiagu vartojimo. Jos gali trukti kelias dienas (kai kuriais atvejais net savaites), kartais neapsieinama be gydytoju pagalbos. Kai kuriais atvejais abstinencijos simptomai gali kelti gresme gyvybei.
Piktnaudžiavimas narkotinemis medžiagomis, pagal Pasaulines sveikatos organizacijos (PSO) apibrežima, – bet koks kontroliuojamos medžiagos vartojimas ne medicinos tikslais, t.y. ne pagal recepta arba priešingai medicininems rekomendacijoms.
Priklausomybe nuo narkotiku – nekontroliuojamas troškimas patirti narkotines medžiagos sukeliama psichini poveiki. Priklausomybe gali išsivystyti skirtingu greiciui, priklausomai nuo narkomano asmenybes, narkotines medžiagos poveikio, vartojimo intensyvumo ir kitu veiksniu. Priklausomybe turi didele itaka narkomano elgesiui; priklausoma narkomana sunku gydyti.
Pagrindines kategorijos
Psichika veikiancios narkotines medžiagos, pagal administracine kontrole, farmakologini poveiki ir pan., paprastai grupuojamos i kategorijas. Nors grupavimas gali buti ivairus, kontroliuojamos medžiagos dažniausiai yra skirstomos i šešias pagrindines kategorijas:
• kanapes,
• opiatus,
• centrines nervu sistemos stimuliatorius,
• haliucinogenus,
• medicinoje naudojamas narkotines medžiagas,
• dopingines medžiagas ir priemones.
Narkotikai: priežastys, pasekmes, vartotojai
Su narkotinemis priemonemis žmonija pažistama nuo seniausiu laiku. Ju vartojimas pirmiausia buvo siejamas su buitiniais arba religiniais paprociais ir tradicijomis ten, kur augo augalu, turinciu narkotiniu savybiu. Butent tie regionai ir tapo pirmaisiais narkotiku vartojimo židiniais: Pietryciu Azija (opijines aguonos), Pietu Amerika (kokainas), Artimieji Rytai, Vidurine Azija, Pietu ir Šiaures Amerika, Šiaures Afrika, Iranas, Pakistanas, Afganistanas, Indija (kanapes).
Jei Rytu kulturoje narkotikai nuo seno buvo tradiciju, ypac religiniu ritualu, dalis, tai Vakaru kulturai narkotiniu medžiagu vartojimas nebudingas, tai gana naujas socialinis reiškinys. Europoje narkotikai pradejo smarkiai plisti XX a. septintajame dešimtmetyje – su jais susijusi „geliu vaiku“ laikotarpio kultura, kuomet ore sklande taika, meile, darna ir kanapiu suktiniu dumai. Aštuntame dešimtmetyje išpopuliarejo heroinas, o šiandien narkotikai – aktuali socialine problema tiek Europoje, tiek JAV.
Lietuvoje narkotiku vartojimas neturi senu tradiciju. Aguonos, kanapes nuo seno buvo žinomos kaip augalai, vartojami kulinarijoje, gana dažnai minimi lietuviu tautosakoje. Šiandien mes jau baigiame tai užmiršti ir, išgirde kalbant apie šiuos augalus, pirmiausia pagalvojame apie narkotikus. Pastaruoju metu Lietuvoje paplite ne tik aguonos ar kanapes, bet ir amfetaminai, LSD, „ekstazi“, heroinas, kokainas.
Tarybiniais metais narkomanijos problema buvo slepiama, ji tarsi neegzistavo. Deja, iš tiesu taip nebuvo. Tiesa, jog LTSR laikais vartojanciu narkotikus žmoniu buvo žymiai mažiau, nei pastaruoju metu. Sovietiniais metais „narkomanijos židinys“ buvo Lietuvos uostamiestis – Klaipeda. Klaipedoje klestejo prostitucija, užfiksuota pirmoji AIDS auka ir pan. Antrasis miestas po Klaipedos – Vilnius. Be abejo, Lietuvos sostine tiek tarybiniais metais, tiek šiandien yra „kosmopolitiškiausias“, „laisviausias“ miestas, jame susirenka ivairiausi žmones, toleruojamos skirtingos idejos, pažiuros ir gyvenimo stiliai. Sovietmeciu kuresi ivairus jaunimo (pogrindžio) judejimai, kuriu liberali atmosfera leme narkomanijos plitima. Nepriklausomybes metais Vilnius išlaike liberalumo atmosfera, tik atsirado dar didesne laisve veikti tiek narkotikus vartojantiems, tiek juos platinantiems žmonems. Beje, tai tinka kalbant ir apie kitus Lietuvos miestus.
Narkomanu subkultura
Narkotikus vartojancioms žmoniu grupems budingas tam tikras juos jungiantis gyvenimo stilius, laisvalaikio praleidimo budai, apranga, bendravimo budas, vertybines orientacijos. Taciau toli gražu negalima teigti, kad visiems narkotines medžiagas vartojantiems žmonems budingas vienodas gyvenimo stilius. Jis iš dalies priklauso nuo to, kokiai narkomanu kategorijai priklauso konkretus asmuo. Pavyzdžiui, gana ryškiai savo išvaizda išsiskiria „kislotnikai“, vakareliuose paprastai vartojantys LSD, „extazi“, besiklausantys techno, reivo ir pan. Nuo ju išvaizda, vertybinemis orientacijomis skiriasi Vilniaus senamiescio narkomanai, kurie dažniausiai ruko „žole“.
Narkomanu kategorijos bei narkotiku vartojimo priežastys
Iš tiesu vienareikšmiškai apibudinti narkomanijos del jos priežasciu ivairoves, plataus paciu narkotiniu medžiagu asortimento, ivairiu narkotiku vartojimo budu ir pan., neimanoma. Kalbant apie narkotiku vartojimo priežastis, tikslinga išskirti tam tikras grupes. Bendriausiai narkomanus galima skirstyti pagal amžiu – i „suaugusius“ (amžiaus vidurkis – 24 metai) ir „paauglius narkomanus“, bei pagal narkotiniu medžiagu vartojimo pobudi – i „eksperimentuojancius su narkotikais“ ir „pastoviai narkotikus vartojancius asmenis“. Šios grupes susije – „eksperimentinis“ narkotiku vartojimas budingesnis jaunimui. Taciau iš kitos puses, Skandinavijos šalyse 1987 – 1991 metais atlikti tyrimai parode, kad eksperimentinis narkotiku vartojimas tampa vis populiaresnis tarp vyresnio amžiaus, aukšta socialine padeti užimanciu, asmenu.
Narkomanijos priežasciu pradeta ieškoti dar XIX a. viduryje, taciau dar ir šiandien nesuformuluota bendra ju koncepcija. Pasaulineje literaturoje rastume daugybe tapimo narkomanu priežasciu: pavyzdžiui, galimybe „nustumti“ realias problemas ir patirti malonuma, emocinis nepasitenkinimas susiklosciusiu gyvenimu, santykiu tarp kartu nutrukimas, jaunimo protestas prieš egzistuojancias normas, smalsumas, nepalankios šeimynines aplinkybes, asmenybes disharmonija, nesugebejimas igyvendinti planu, per dideli supancios aplinkos reikalavimai, grupes itaka, psichopatines asmens savybes, narkotiku „pasiekiamumo“ lygis, kulturine tradicija, narkotiku vartojimo pasekmiu nežinojimas.
Narkotiku vartojimo priežastis galima nurodyti dvejopas: – makro ir mikro. Makro priežastys – tai naujos socialines–ekonomines salygos. Pasak amerikieciu sociologo R. Mertono, narkomanija, kaip ir alkoholizmas bei valkatavimas, yra socialines adaptacijos forma, kuria pasirenka patyres nesekme ir atsisakes socialiniu siekiu žmogus. Tai aktualu analizuojant šiu dienu Lietuvos situacija ir žmoniu socialines sekmes/nesekmes suvokima. Iš tiesu labai didele dalis žmoniu patyre nesekme, nes nebuvo susikure tam tikros naujas socialines-ekonomines salygas atitinkancios strategijos. Visada socialiniu–ekonominiu pasikeitimu procesa lydi ivairios deviacijos. Bendra marginalumo atsiradimo priežastis – chaotiškas visuomenes judejimas kitos, dar aiškiai neapibrežtos socialines–ekonomines ir politines sistemos link.
Narkotiku vartojimo mikro priežastys ivairuoja pagal tai, kuriai kategorijai priklauso narkomanas. Suaugusiu narkomanu kategorijai priskirtu individu narkotiku vartojimo motyvas – euforijos paieškos. Suauge žmones vartoja narkotikus, noredami taip „išspresti“ savo problemas, „pabegti nuo ju“. Rytu kulturoje narkotiku sukeltas pojutis, ypac jei tai religinio ritualo akimirka, yra itraukiamas i visa žmogaus patirti, savotiškai iprasminamas ir tampa tos realybes, kurioje gyvena žmogus, dalimi. Tuo tarpu „vakarieciui“ narkotiku vartojimas dažnai tampa priemone, kurios pagalba jis bega nuo nemalonios ar pernelyg sunkios realybes. Taip narkotiku sukeltas pojutis neitraukiamas i visos žmogiškosios patirties konteksta ir gali tapti pretekstu stengtis vis iš naujo pabegti nuo sunkios žmogiškosios patirties ir sugrižti prie to paties pojucio.
Kodel jauni žmones vartoja narkotikus? Priežasciu gali buti labai daug: jie neturi rimto užsiemimo, jiems nuobodu; ju draugai vartoja narkotikus; jie megsta rizika; jie nori šokiruoti tevus ir draugus; tai yra madinga; jie nori pabegti nuo šiandieninio gyvenimo ir asmeniniu problemu. Šiandien narkotiku nesunku gauti, tai kodel gi neišbandžius ju poveikio? Jiems patinka „ta“ savijauta. Gana dažnai jauni žmones narkotiku vartojima supranta kaip protesta prieš suaugusiuju pasauli, prieš tevus. Ne be reikalo „eksperimentuojancio“ jaunimo dauguma priklauso 14-17 m. amžiaus grupei, nes butent paauglysteje budingas noras tapti savarankišku, nebepriklausomu nuo tevu, tureti „savo“ požiurius, vertybes, o narkotiku vartojimas tampa vienu iš budu tai irodyti. Neretai pagrindiniu narkotiku vartojimo motyvu tampa smalsumas. Paaugliams budingas nekritiškas požiuris i reiškinius, siekis patirti malonuma „cia ir dabar“, autoritetu neigimas, smalsumas, noras tapti nepriklausomais, galu gale – nesugebejimas realiai numatyti narkotiku vartojimo pasekmiu. Paaugliu socializacijos ypatybe – sekti mada, bendraamžiais, jiems budinga didele tarpusavio priklausomybe. Labai svarbi, ypac pradedant vartoti narkotikus, draugu itaka. Daugumai žmoniu pirma karta narkotiku pasiulo draugai arba draugu draugai. Pirmaji bandyma dažniausiai lemia aplinkiniai. Narkotiku vartojimas – „tai pagalba sau“, mat paaugliai dažniausiai susiduria su konfliktais mokykloje, šeimoje ir pan. Vartojant narkotikus tikimasi panaikinti psichosomatini diskomforta. Pastebeta, kad ankstyva narkotiku vartojimo pradžia lemia ne tiek paciu paaugliu, kiek ju tevu socialine destabilizacija.
Cia susipina aukšciau išskirtos narkotiku vartojimo mikro ir makro priežastys: šeimu, kurios patyre socialine nesekme pasikeitus socialinems–ekonominems salygoms, vaiku narkotiku vartojimas – tai reakcija i tevu nesekmes. Didele dalis tu šeimu – aukštaji išsilavinima turintys asmenys. Todel ju vaikams iškilo sunki pasirinkimo užduotis – arba atsisakyti vertybiu, kurias diege ju tevai (pvz., siekis igyti išsilavinima), arba pasirinkti tas vertybes jau tarsi žinant, kad jos socialines sekmes neatneš, kaip kad neatneše ir ju tevams.
Narkotiku poveikis ir ju vartojimo pasekmes
Skirtingu narkotiku vartojimas gali tureti šiek tiek skirtinga poveiki ir pasekmes. Narkotikai turi tiek mikro (psichologiniu ir fiziniu), tiek ir makro (socialiniu) pasekmiu.
Mikro pasekmes priklauso nuo nakrotiniu medžiagu:
• Ilgalaikis tirpikliu uostymas lemia demesio, koncentracijos praradima, didele depresija ir nuovargi. Ilgai vartojami tirpikliai gali pažeisti smegenis, inkstus ir kepenis.
• Ilgalaikis kanapiu vartojimas skatina nuolatini nerima, depresija, atsiranda noras pabandyti „sunkesniu“ narkotiku.
• Dažniausiai vartojami stimuliatoriai amfetaminai padidina jaudruma, nuo ju padažneja pulsas, padideja kraujospudis, pakyla temperatura. Poveikiui susilpnejus, paprastai pasijuntama labai blogai (vyzdžiai letai reaguoja i šviesa, atsiranda persekiojimo manija, prapuola apetitas). Nuo ilgalaikio vartojimo gali išsivystyti širdies ar psichines ligos.
• Kokaino ir kreko poveikis panašus i amfetaminu, tik daug stipresnis. Vartojant kokaina, pažeidžiama nosies gleivine, smarkiau paveikiama psichika.
• Nuo „ekstazi“ vartojimo atsiranda troškulys, drebulys, haliucinacijos, širdies ritmo sutrikimu, depresija, ivairiu fobiju. „Ekstazi“ gali tapti kepenu irimo priežastimi.
• LSD poveikis ivairus. Pastovus vartojimas lemia visu psichiniu susirgimu paumejima, paranojos vystymasi.
• Heroinas slopina smegenis, veikia tokius organizmo refleksus, kaip kosulys, kvepavimas, pulsas. Tai žmogu padaro mieguista, jis nejaucia nerimo ir skausmo. Atsiranda stipri psichologine priklausomybe. Staigiai nustojus vartoti heroina, atsiranda abstinencijos sindromas, mešlungis, raumenu traukuliai, gripo simptomai.
Kaip mineta, narkotiku vartojimas lemia ir socialines pasekmes. Vartojant narkotikus, ypac jei tai daroma pastoviai, smarkiai pakinta socialiniai ryšiai: pašlyja ar net visiškai nutruksta santykiai šeimoje, darbe, mokykloje. Atsiranda pseudokolekyvizmo atmosfera tarp „draugu“, kartu vartojanciu narkotikus.
Be to, narkotiku vartojimas sietinas su nusikalstamumu. Narkotiku vartojimo ir nusikalstamumo ryšys yra akivaizdus, nors jo paaiškinti vienareikšmiškai neimanoma. Viena nuomoniu – tai, jog faktas, kad narkotikai yra nelegalus ir nepigus malonumas, skatina nusikalstama veikla, taigi pats narkotiku vartojimas yra pagrindine aukšto narkomanu nusikalstamumo lygio priežastis. Kita nuomone – nusikaltimai lemia narkotiku vartojima, nes narkotiku vartojimas budinga nusikalteliu subkulturai. Dar viena nuomone – nusikalstamuma ir narkotiku vartojima sieja tai, jog nusikaltimas yra motyvuotas, socialiai ekspresyvus elgesys, susijes su narkotikus vartojancio žmogaus tapatumu. Jis turi lemiamos svarbos iprasminant gyvenima.
Skirtingi narkomanijos priežasciu aiškinimai atspindi tai, kad ivairios teorijos formuojasi nevienoduose socialiniuose bei kulturiniuose kontekstuose. Be to, narkomanijos problema domisi ivairios disciplinos, todel prieiti prie bendru ir visuotinai priimtinu išvadu praktiškai neimanoma. Taciau be jokiu abejoniu, tai aktuali ir skaudi visuomenes problema, kurios sprendimui reikalingas ivairiu mokslo sriciu dialogas.
Tabakas iš Amerikos i Europa buvo atvežtas Kolumbo prieš 500 metu. Rukymas per 16-ta šimtmeti išplito visame pasaulyje. Ilga laika niekas negalvojo ir nesuprato, kad tabakas kenkia sveikatai. Tik 19-to amžiaus antroje puseje pradeta kalbeti, kad rukymas žalingas žmogaus sveikatai. Dabar Pasaulio Sveikatos Organizacijos ekspertai vieningai teigia: “Rukymas yra svarbiausias pavojus žmogaus sveikatai, kuris gali buti pašalintas”.

RUKYMO PAPLITIMAS
Pasaulio Sveikatos organizacija nurodo, kad pasaulyje ruko apie 1100 mln. 15 metu ir vyresniu žmoniu. Didžioji dauguma rukanciuju gyvena besivystanciose šalyse (800 mln.). Nustatyta, kad pasaulyje ruko 47% vyru ir 12% moteru (išsivysciusiose šalyse – atitinkamai 42% ir 24%, o besivystanciose – 48% ir 7%). Daugiausia rukanciu vyru (61%) yra Kinijoje, moteru – Centrineje ir Rytu Europoje (28%) bei šalyse su išsivysciusia rinkos ekonomika (23%).
Suaugusiu Lietuvos žmoniu gyvensenos tyrimo duomenys rodo, kad 1998 m. musu šalyje ruke 43,3% vyru ir 12,5% moteru. Rukanciu vyru ir moteru skaicius Lietuvoje dideja. Rukymo paplitimas tarp moteru nuo 1994 m. padidejo dvigubai (nuo 6,3% iki 12,5%). Ypac dažnai pradejo rukyti jauno amžiaus moterys. Per ketverius metus 20-24 m. amžiaus rukanciu moteru skaicius padidejo beveik penkis kartus (nuo 4,3% iki 20%).
Dideli susirupinima kelia šio žalingo iprocio plitimas tarp moksleiviu. Daugiau nei 60% abiturientu ir 40% abiturienciu nurodo, kad jie ruko.
Tabako dumuose yra 4000 cheminiu junginiu. Svarbiausios tabako dumu kenksmingos medžiagos yra:
1. Nikotinas – lengvai i kraujotaka patenkanti toksine medžiaga, kuri stipriai veikia nervu sistema. Jis skatina kraujagysliu spazmus ir pagreitina aterosklerozes atsiradima. Svarbiausia yra tai, kad nikotinas sukelia priklausomybe.
2. Anglies viendeginis (smalkes) – kraujo nuodai. Jis susijungia su hemoglobinu, išstumdamas deguoni, ir pablogina audiniu aprupinima deguonimi.
3. Dervos, kuriose randama apie 60 kancerogeniniu (veži sukelianciu) medžiagu. Šios medžiagos priskiriamos stipriausiems A klases kancerogenams.
4. Dirginancios medžiagos – aldehidai, ketonai, fenolai ir kt. Jos pakenkia bronchu gleivine ir sukelia letini bronchita.
POVEIKIS SVEIKATAI
Pastaraisiais metais daugelyje šaliu atlikti tyrimai neabejotinai irode, kad rukymas skatina ivairiu ligu atsiradima, greitina organizmo senejima. Rukanciuju mirtingumas didesnis, negu nerukanciuju: surukantieji po viena pakeli per diena gyvena 5,5 metu trumpiau, o surukantieji po 2 pakelius ir daugiau, gyvena vidutiniškai 8-9 metais trumpiau už nerukancius. Rukanti moteris savo gyvenima sutrumpina net ketvirtadaliu.
Rukymas labiausiai pakenkia kvepavimo sistemai. Dauguma rukanciuju skundžiasi rytiniu kosuliu, skrepliavimu. Dažniausia rukoriu liga – letinis bronchitas. Ligos eiga leta, ir rukantieji taip pripranta prie minetu požymiu, jog visai nekreipia i juos demesio. Tuo tarpu, vystantis letiniam bronchitui, rukoriai anksti tampa invalidai. Miršta nuo 6-15 kartu dažniau negu nerukantieji.
Jau XVIII amžiaus pabaigoje buvo pradeta kalbeti, kad rukymas gali buti vežio priežastimi. 1950 metais buvo paskelbta. kad cigareciu rukymas sukelia plauciu veži. Nustatyta, kad rukantieji plauciu vežiu serga keliolika kartu dažniau negu nerukantieji. Lietuvoje šiuo vežiu kasmet suserga apie 1500 žmoniu. Vis dažniau juo serga vyrai. Daugiau kaip 90% serganciuju plauciu vežiu ruke (Lietuvos Onkologijos centro duomenys). Rukymas yra susijes ir su sergamumu kitu lokalizaciju vežiais – lupos, liežuvio, burnos ertmes, stemples, rykles, gerklu, šlapimo pusles bei gimdos kaklelio.
Nikotinas ir smalkes – medžiagos, esancios tabako dumuose, sukelia kraujagysliu spazmus, todel blogeja širdies raumens aprupinimas deguonimi, skatinama ateroskleroze. Todel rukantieji 3-5 kartus dažniau serga miokardo infarktu. Kuo anksciau pradedama rukyti ir kuo daugiau surukoma cigareciu, tuo greiciau pasensta kraujagysles, labiau pakenkiama širdis.
Nikotinas, patenkantis i skrandi su seilemis, dirgina jo gleivine, didina rugštinguma, skatina spazmus del to rukoriai dažniau serga skrandžio gleivines uždegimu (gastritu) ir opalige.
Rukymas kenkia ir lytinei funkcijai. Rukancios moterys dažniau buna nevaisingos, joms vidutiniškai 2 metais anksciau prasideda klimaksas. Rukantieji vyrai taip pat dažniau buna nevaisingi. Nesaikingas rukymas – viena lytines impotencijos priežasciu. Rukyti ypac pavojinga nešcioms moterims. Šiuo atveju didele tikimybe, kad kudikis gims negyvas arba neišnešiotas. Rukanciuju motinu kudikiai dažniau serga, blogiau vystosi.
Apibendrinant ivairiu šaliu sveikatos rodiklius, galima teigti, kad nuo rukymo sukeltu ligu pasaulyje kasmet prieš laika miršta daugiau kaip 3 000 000 žmoniu, iš ju 1 200 000 Europos gyventojai, 7 000 – Lietuvos gyventojai
Jeigu bunate tarp rukanciuju ir kvepuojate tabako dumais, tai ir Jus rukote kartu su jais. Toks rukymas vadinamas pasyviu arba prievartiniu. Valanda, praleista prirukytoje ir blogai vedinamoje patalpoje, prilygsta vienos cigaretes surukymui – iškvepiamame ore padideja smalkiu kiekis, kraujyje randama methemoglobino (hemoglobino ir smalkiu junginio, trukdancio deguonies apykaitai), o šlapime – nikotino.
Tabako dumuose yra daug nuodingu medžiagu, kurios kenkia sveikatai – tai alkaloidai, fenolai, kancerogenines medžiagos, sukeliancios vežinius susirgimus, anglies viendeginis, ciano rugštis, stiprus periferines sistemos nuodas – nikotinas ir kt. Todel pasyvus rukymas daugeliui nerukanciuju ne tik nemalonus, bet ir kenksmingas sveikatai. Kvepavimas prirukytu oru pagreitina nuovargio atsiradima, pablogina savijauta, mažina darbinguma, o jautriems ar ligotiems žmonems suerzina akiu, kvepavimo taku gleivine, gali sukelti migrenos, bronchito, astmos, krutines anginos priepuoli, pauminti alergines ligas. Ilgalaikis pasyvus rukymas gali buti ir sunkesniu ligu priežastis – moksliniais tyrimais nustatyta, kad rukanciuju namuose vyru žmonos beveik dvigubai dažniau serga plauciu vežiu.
Vaiku organizmas yra labai jautrus ivairiu nuodu poveikiui. Jei namuose rukoma, vaikai, ypac maži, auga ir vystosi blogiau, du kartus dažniau serga kvepavimo taku ligomis, didesnis ju mirtingumas. Be to, nuolat matydami rukancius tevus ar kitus suaugusius, jie ir patys užauge dažniau tampa rukanciais. Ten, kur yra vaiku nedera rukyti.

Priklausomybes nuo nikotino nustatymas
Priklausomybe nuo rukymo buna dvejopa:
• Psichologine priklausomybe nuo rukymo ritualo, situacijos, aplinkiniu rukymo.
• Fizine priklausomybe nuo nikotino, tapusio butinu normaliai nervu sistemos veiklai ir savijautai palaikyti.
Vyraujanti priklausomybes tipa galima nustatyti pagal Fagerstromo testa.
Suskaiciuokite balu ties Jums tinkamiausiais atsakymais suma.

MESKITE RUKYTI
Pirmasis etapas – ruošiames mesti – gali užtrukti nuo keleto dienu iki metu ir yra pats s

. . .

Dvidešimt patarimu, kaip saugiai vartoti alkoholi:
1. Iš keliu artimiausiu dienu pasirinkite viena, kada pradesite mažiau gerti alkoholio.
2. Planuokite, kiek alkoholio išgersite kita savaite. Mažinti alkoholio kieki palengva geriau negu mesti gerti iš karto.
3. Nusistatykite suvartojamojo alkoholio riba, nesvarbu, kur Jus ji gertumete – pobuvyje, namuose ar alineje, – ir laikykites jos.
4. Išsirinkite dvi ar tris dienas per savaite, kada visiškai negersite alkoholio.
5. Apskaiciuokite, kiek sutaupote pinigu, gerdami mažiau alkoholio. Pamatysite, kad vis daugiau pinigu sutaupote.
6. Nustatykite, kokiu dienos laiku, su kuo ir kodel Jus išgeriate daugiausia alkoholio. Stenkites pakeisti savo dienotvarke.
7. Paaiškinkite kitiems žmonems, kad stengiates mažiau gerti alkoholio ir kodel taip darote. Jie gali Jums padeti.
8; Susiraskite drauga, kuris taip pat noretu mažiau gerti alkoholio. Jus galite padeti vienas kitam.
9. Jus galite atsisakyti gerti alkoholinio gerimo arba pakeisti ji nealkoholiniu.
10. ieškokite maloniu užsiemimu. Žaiskite sportinius žaidimus, eikite i kina, tvarkykites namuose ar susiraskite kitu užsiemimu.
11. Vartodami alkoholi, ka nors dar veikite, pavyzdžiui, plepekite su sveciais, klausykites muzikos, žaiskite žaidimus ar ka nors valgykite – atsiminkite, kad butina vengti suriu valgiu, nes jie didina troškuli.
12. Jei esate namuose, turekite atsargai gaivinamuju gerimu arba nealkoholinio / silpno alaus arba vyno. Alineje bandykite gerti nealkoholinius / silpnus gerimus.
13. Kai geriate alkoholi namuose, stebekite, kad neišgertumete daugiau už nurodytas bendrasias alkoholio vartojimo normas, ypac per pobuvius. Raskite kitu atsipalaidavimo budu, kai tik grižtate namo.
14. Stenkites nepirkti dideliu alkoholio kiekiu. Jei dažnai išgerinejate, palengva stenkites atprasti. Pirkite alkoholi kitiems, o ne sau.
15. Gerdami matuokite alkoholi gurkšniais. Išgere gurkšni, pastatykite taure ant stalo, gerkite mažais gurkšneliais.
16. Nelenktyniaukite gerdami. Nealkoholinius gerimus gerkite pakaitomis su alkoholiu.
17. Nuspreskite, koki kieki alkoholio išgersite ir per kiek laiko, pvz., išgersite litra alaus per 30 min.
18. Pakeiskite vartojamojo alkoholio ruši. Atraskite nauju patinkanciu rušiu. Megaukites gerimo skoniu, o ne jo poveikiu.
19. Nemaišykite stipriuju alkoholiniu gerimu, alaus bei vyno, nes tada išgersite daugiau.
20. Priminkite sau, kodel keiciate alkoholio vartojimo iproti. Nuolat užrašykite i dienyna, kiek sutaupote ar pajuntate pasitenkinima savimi, kai negirtaujate.
Tolesne pagalba
Noredami gauti daugiau patarimu ir pagalbos del alkoholio vartojimo, kreipkites i savo gydytoja. Jus taip pat galite paskambinti ar nueiti konsultuotis i viena iš grupiu, kur renkasi žmones, turintys rupesciu del alkoholio vartojimo -AA (anoniminiu alkoholiku) ar Minesotos programos grupe.
Nurodome kai kuriu grupiu adresus ir telefonus:
AA grupes:
“Atžalynas”, Kaunas, Radvilenu pl. 13, tel. 799468.
“Klevas”, Kaunas, Benediktiniu g. 27, tel. 207631.
“Prisikelimas”, Kaunas, Aukštaiciu g. 8, tel. 794438.
Minesotos programos grupes:
Vilnius, Gerosios vilties g. 3, tel. 237480.
Kaunas, Partizanu g. 5, tel. 732075.
Šilutes raj., Švekšna,Veivirženu g. (Psichiatrijos ligonines priklausomybiu sk.), tel. 8-241-48337
1975 m. Pasaulio Sveikatos Organizacijos 28 sesija pripažino alkoholi narkotiku.
35 % nuodu kaupiasi nervinese lastelese, kurios sudaro tik 2% svorio.
Alkoholis organizme išsilaiko ne 2 paras, o nuo 8-20 paru.
,,Saikingai gerkit” – mokslu paremtas melas. Juk kalba eina apie narkotika!
1913 m. 95 % Rusijoje nebande alkoholio. Dabar nebandžiusiu neliko.
Po 15 metu saikingo gerimo 60 % tampa alkoholikais.
1926 m. 1 žmogui teko 0,8 litro degtines; 1983 m. – 60 buteliu degtines.
1983 m. Sovietu Sajungoje iš alkoholio buvo 40 mljrd. pelno ir 150 mljrd. rubliu nuostoliu (nuostoliai del darbo našumo kritimo, pravaikštu, avariju, 40 % Sveikatos Apsaugos lešu – gydymui del alkoholio sukeltu ligu.
90 % baisiausiu nusikaltimu padaroma alkoholio pagrindu.
Geriantys gyvena 17 m. trumpiau.
Išgydyti nuo alkoholizmo neimanoma: po gydymo kurso 90 % pradeda gerti 1 metu laikotarpyje, 10 % – po 3 metu.
Neigalus vaikai gimsta ne alkoholikams, o ,,normaliai” geriantiems. Alkoholikai vyrai tampa impotentais, o moterys nevaisingos. (Del alkoholio sukelto lytinio nepajegumo gauseja oralinio sekso).
Lietuvoje yra 1/3 milijono alkoholiku.
Kas 6 gimes vaikas buna pažeistas alkoholio. Kas 3 šeima turi girtuokli ir ne viena.
Lietuvoje po II Pasaulinio karo pirmiausia atkurta maisto pramone ir degtines – tabako fabrikai.
1990 m. lietuviai pragere 1 milijarda rubliu: tai daugiau nei už lengvuosius automobilius, motociklus, dviracius, baldus, kilimus, laikrodžius, statybines medžiagas, miltus, duona ir jos produktus, piena ir jo produktus, kiaušinius, cukru, druska ir už bulves išleista kartu paemus.
Del alkoholio: 80 % žmogžudysciu, 83 % nuskesta, daug savižudybiu, ligu, pravaikštu, krites darbo našumas, prasta kokybe, sugadinta technika, traumos, gaisrai, vagystes 70 %, 89 % užsikrete venerinem ligom.
Mergina ir alkoholis nesuderinami. Kodel? -nes alkoholis yra pats didžiausias šeimos, meiles ir laimes priešas. Vyras letiniu alkoholizmu suserga per 5-7 metus, o moterys ir paaugliai per 1-2 metus.
80 % mergaiciu neteko nekaltybes apgirtusios.
Gerianti moteris yra už vyra daugiau nesusilaikanti, agresyvesne, ciniškesne, pasileidusi. Moteris netenka moteriškumo, patrauklumo, moteriško lengvumo, balsas tampa grubus, oda grubleta, – vidiniu liauku pažeidimo rezultatas.
Moteris daug jautresne alkoholiui: 1/3 sumažeja lytinis potraukis, sutrinka menstruacinis ciklas, atsiranda nevaisingumas, gimdymo traumos, pataloginis gimdymas. Vaikai nekencia geriancios motinos.
Alkoholis yra grandinine reakcija, perduodama vieno žmogaus kitam, tevu vaikams. Ši užburta rata kažkas turi nutraukti. O tai turi buti moteris. Jei ne ji, savo vaiko motina, tuo paciu ir žmonijos motina, tai kas?
Sociologai paskaiciavo, kad ,,butinu išgerti” progu per metus yra 40-50.
Jei norime tapti abstinentais, turime isitikinti, kad gerimo paprociai yra nesamone.
Dr. Bunge sako:,,Kuomet aš matau, kaip giliai yra ileides šaknis alkoholio garbinimas draugu tarpe, tai aš visuomet prisimenu senoves egiptieciu tikejima i krokodilus. Senoves egiptieciai tikejo i krokodilus, juos garbino ir dievino, šie gi, ede žmones. Tukstanciai metu turejo praeiti, kol ši krokodilu tikejima pavyko žmonems iš galvos išvaryti.

Join the Conversation

×
×